Byla 1-191-1057/2020

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė, sekretoriaujant Sandrai Biziulevičienei, Živilei Kalasauskaitei, Katažynai Grinevič, dalyvaujant prokurorui Ryčiui Ivanauskui, kaltinamajam J. D., jo gynėjui advokatui Giedriui Danėliui,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. D., a.k. ( - ) gim. ( - ), Lietuva, pilietybė Lietuvos Respublikos, lietuvis, faktinė gyv. vieta ( - )vidurinio išsilavinimas, išsiskyręs, dirba UAB „( - )“ ir UAB „( - )“, teistas:

31. 2017-07-14 Kretingos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., 149 str. 1 d., 22 str. 1 d., 150 str. 1 d. - 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

42. 2018-02-15 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d., 300 str. 1 d. - 2 m. laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 233 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

5Teismas

Nustatė

6J. D. siekė paveikti liudytoją, jog jis ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus, o būtent: nuo 2017-02-09 iki 2017-05-02 tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Verkių g., Šiaurės miestelyje, Vilniuje, tiksli vieta nenustatyta, žodiniu prašymu, siekė paveikti E. R., kad šis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 4-ojo skyriaus patalpose apklausiami liudytojais ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1- 06361-17 duotų melagingus parodymus, kurie yra naudingi jam – nurodytų, kad 2016-11-12, kuomet įvyko minėtoje byloje nagrinėtas eismo įvykis, M. M. ir E. R. važiavo kartu su juo (J. D.) padėti jo sugyventinei J. Š., kuri įvažiavo į pusnį ir padarė eismo įvykį, išstūmus J. Š. vairuojamą automobilį „Mercedes Benz“ ,v/n ( - ) duotų parodymus apie tai, kad minėtą transporto priemonę vairavo ne J. Š., o jis, t.y. J. D., tokiu būdu J. D. darė neteisėtą poveikį liudytojui E. R., t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 233 straipsnio 1 dalyje.

7Kaltinamasis J. D. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltės nepripažįsta. Nesiekė paveikti liudytojų, gavo baudas, kurias sumokėjo. Nedarė jokio poveikio liudytojams ir nieko neprašė. Jie davė parodymus. Negali jų įtakoti. Nežino, ką jie sakė. Neprašė draugų, nedarė liudytojų parodymams poveikio. Jie artimi žmonės. Jei būtų prašęs, jie būtų ėję į policiją. Pripažino, kad padarė įvykį J., pasakė, kad jis padarė, tada gavo baudą ir ją sumokėjo. Kriminalinės patirties neturi, buvo teistas dėl pasikėsinimo sukčiauti. Visada susitinka su liudytojais, kavos išgeria. Nepamena susitikimo dėl palankių parodymų apie padarytą įvykį. J. nestabilus žmogus, viena sako, kita daro. Iškvietė gaisrinę, kad patrauktų mašiną ir nepaliktų griovyje nakčiai. Negali pasakyti, kokius parodymus būtų davę liudytojai, jei nebūtų jo draugai. Jiems pinigų nesiūlė. Liudytojai matė patį automobilio traukimą, jie atvyko, kai niekas nesėdėjo už automobilio vairo. Neprašė sau palankių parodymų.

8Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis J. D. parodė, kad su jam pareikštu įtarimu nesutinka, kaltės nepripažįsta, savo parodymus pateiks atskiru dokumentu. (2 t., b.l. 6)

9Papildomai 2019-09-05 apklaustas įtariamasis J. D. parodė, kad su pareikštu įtarimu nesutinka, kaltės nepripažįsta. Nori parodyti, kad savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažįsta, su pranešimu apie įtarimą nesutinka, savo pozicijos nekeičia, pasilieka prie savo 2019-05-02 duotų rašytinių parodymų, jų keisti nenori. Daugiau pasakyti neturi ką. (1 t., b.l. 16)

102019-04-23 J. D. kaltės nepripažino ir pateikė 2019-05-02 rašytinius parodymus, kur nurodė, kad, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto II-ojo policijos komisariato l-jame veiklos skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00523-18 (toliau - Ikiteisminis tyrimas). 2019 m. balandžio 23 d. jam, J. D., buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 233 straipsnio 1 dalyje. Pasinaudodamas LR BPK 21 straipsnio 4 dalies suteikta teise, teikia šiuos rašytinius parodymus. Praneša, kad jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepadarė ir su pranešimu apie įtarimą nesutinka visiškai.

11Pranešime apie įtarimą, yra nurodyta, kad: jis nuo 2016 m. lapkričio 12 d. iki 2017 m. gegužės 2 d. tyrimo metų tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, prašymu paveikė M. M. ir E. R., kad jie, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos IV- ojo skyriaus patalpose apklausiami liudytojais, ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1- 06361-17 duotų melagingus parodymus, kurie būtų palankūs jam - nurodytų, kad 2016 m. lapkričio 12 d., kuomet įvyko ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-06361-17 nagrinėtas eismo įvykis, M. M. ir E. R. važiavo kartu su juo padėti jo sugyventinei J. Š., kuri įvažiavo į pusnį ir padarė eismo įvykį, išstūmus J. Š. vairuojamą automobilį „Mercedes Benz“, v/n ( - ) duotų parodymus apie tai, kad minėtą transporto priemonę vairavo ne J. Š., o jis, tokiu būdu padarė neteisėtą poveikį liudytojams M. M. ir E. R.. Baudžiamoji atsakomybė yra numatyta už poveikį proceso dalyviams duodant parodymus, išvadas, paaiškinimus, taip pat už trukdymą atvykti duoti parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar teismui. Pagal BK 233 straipsnio 1 dalį duoti melagingus parodymus liudytojai ir nukentėjusieji gali būti veikiami įvairiais būdais: prašymais, įtikinėjimais, pažadais, apgaule, paperkant ir pan. BK 233 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Kaltininkas supranta, kad daro poveikį liudytojui, nukentėjusiajam ar kitam proceso dalyviui, siekdamas, kad šis duotų melagingus parodymus. Suprasdamas, kad neteisėtai kišasi į teisingumo vykdymo procesą, jis vis tiek siekia atlikti tokius veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-127- 2013, 2K-291/2013, 2K-481/2013, 2K-348-303/2015). Pažymi, kad pažįsta M. M. ir E. R.. Kai jo sugyventinė J. Š. 2016 m. lapkričio 12 d. padarė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas automobilis „Mercedes Benz“, v/n ( - ) jis, M. M. ir E. R. nuvyko į eismo įvykio vietą ir ištraukė automobilį. Pranešime apie įtarimą yra nurodyta, kad M. M. ir E. R. jis padarė poveikį, kad jie Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos IV-ojo skyriaus patalpose apklausiami liudytojais duotų melagingus parodymus. Pažymi, kad su M. M. ir E. R. buvo susitikęs 2016 m. lapkričio 12 d., kai jie jam padėjo ištraukti minėtą automobilį ir tačiau nebuvo informuotas, kad jie buvo kviesti duoti parodymus. Po eismo įvykio M. M. ir E. R. matė, kokia sukrėsta ir susijaudinusi buvo J. Š. ir, tikėtina, kad dėl to davė atitinkamus parodymus, norėdami jai padėti. Pažymi, kad duodamas šiuos parodymus nekelia klausimo dėl to, ar M. M. ir E. R. davė melagingus parodymus. Tik pažymi, kad jų to neprašė ir jokiu kitu būdu jų nepaveikė. Nuo eismo įvykio ir M. M. bei E. R. parodymų davimo praėjo maždaug 5 mėnesiai (E. R. apklaustas 2017 m. balandžio 26 d., o M. M. - 2017 m. gegužės 2 d.), todėl jis niekaip negalėjo paveikti šių asmenų ir susitikimo su jais metu (kai traukė automobilį) negalėjo žinoti, kada ir kur jie duos parodymus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, mano, jog jam įtarimas pareikštas nepagrįstai, su juo sutikti negali. Jam inkriminuota nusikalstama veika yra padaroma tiesiogine tyčia, tačiau pačio veiksmuose jokios tyčios nėra, nes neprašė M. M. bei E. R. duoti melagingus parodymus. (2 t., b.l. 7-8).

12Liudytojas M. M. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, taip pat teisme kitoje byloje davė parodymus. Nepamena, ar skambino J. D.. J. D. yra jo draugas. Nepamena, ką liudijo. Tuo metu išgyveno skyrybas, daug gėrė, todėl nepamena. Davė parodymus, atsakė ko klausė. Šioje byloje, vieną kartą davė parodymus. Policijoje buvo vieną, ar du kartus apklaustas. Vieną kartą tai tikrai. Turi su atmintim problemų. Buvo įspėtas dėl melagingų parodymų davimo. Prisimena, kad teistas už melagingų parodymų davimą. Neskundė teismo sprendimo. Sumokėjo skirtą baudą ir viskas. Į teisėjos klausimus atsakė, kad nėra finansiškai priklausomas nuo J. D.. Yra įmonės UAB „( - )“ direktorius. Įmonė užsiima naudotų automobilių prekyba. Draugas J. D. turi automobilių servisą. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t. b. l. 34,36), liudytojas juos patvirtino. Į proceso dalyvių klausimus atsakė, kad nesureikšmino J. D. prašymo. J. D. nieko nepadarė. Nejautė nieko iš jo pusės. Kai sausio mėn. davė parodymus, pasakė ko jo klausė. Pas jį nėra proto rašyti nuoseklius tekstus. Situacijos neatsimena, ką sakė teisme, tą ir pasakė. Kai buvo pirmas teismo posėdis viską pasakė, kaip viskas buvo. Nesupranta skirtumo tarp duotų parodymų. Kai buvo pirmas teismo posėdis, prisipažino, kurie parodymai neteisingi ( 2 t.,b.l. 136-143).

13Papildomai teismo posėdyje 2020-06-16 apklaustas Liudytojas M. M. į teisėjos klausimus atsakė, kad neatsimena, kada buvo iškviestas kaip liudytojas. Jeigu teisme taip buvo šnekėta, kad J. D. paprašė paliudyti neteisingai, vadinasi taip ir buvo. Nesuprato, kam padėjo savo parodymais. Nepamena, ar J. prašė duoti jai palankius parodymus. Nuvažiavo, ištraukė tą mašiną, tą pačią dieną ar kitą, gal buvo pokalbis toks. T.y. kalbėjo su J. D. kai buvo įvykis: gal tą dieną, gal sekančią dieną. Užsimiršo tas dalykas. Su D. kalbėjo įvykio dieną, gal sekančią. Teismui pagarsinus liudytojo parodymus, liudytojas M. M. į teisėjos klausimus atsakė, kad tas laikas „prieš einat į policiją“ - gal 3 mėn., gal pusė metų. Po įvykio buvo kalbėta, gal tą pačią, gal kitą dieną. Kalbėta buvo todėl, kad buvo įvykis, mašina brangi, tai savaime suprantama, kažkas kažko klaus, kodėl miške, krūmuose guli apgadinta mašina, jos apgadinimai buvo tiek rimti, matėsi, kad reikėjo kviesti policiją ir fiksuoti įvykį. Jeigu policija fiksuoja įvykį, reiškia yra liudytojai, kurie bus apklausiami ( 2 t.,b.l. 199-204).

14Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. M. parodė, kad apie auto įvykį nieko pasakyti negali, kadangi neprisimena, tai vyko senai, neatsimena, laikotarpio nurodyti negali. Šio įvykio prisiminti nenori, visus parodymus jis davė teisme, apklausoje yra nurodęs visą buvusią tuo laikotarpiu situaciją. Šiandien dienai jis auto įvykio ir kas buvo po įvykio neprisimena, teisme yra davęs išsamius parodymus ir prašo vadovautis jais. Jam dėl parodymų davimo J. D. įtakos nedarė, negrasino, nesekiojo. Jei būtų kažkas grasinęs ar persekiojęs ar kitaip bandęs įtakoti jo veiksmus jis informuotų policijos pareigūnus. Daugiau apie šį įvykį nieko pasakyti negali, nes kaip anksčiau yra minėjęs neprisimena (1 t., b.l. 34-35 ).

15Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. M. parodė, kad J. D. yra jo draugas. Ikiteisminio tyrimo byloje buvo apklausiamas kaip liudytojas, davė žinomai neteisingus parodymus, to prašė J. D., bet kada kaip prašė jis nepamena, nes praėjo daug laiko, nenori prisiminti šio įvykio. Jam J. D. negrasino ir nevertė duoti melagingus parodymus. Daugiau pasakyti neturi ką (1 t., b.l. 36 ).

16Liudytojas E. R. teismo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamuoju yra draugai. Davė parodymus byloje ikiteisminio tyrimo metu. Ne viską atsimena ką sakė. Prašė vadovautis pirminiais parodymais. Su J. D. nekalbėjo apie bylą. Dirba savo įmonėje. Autodalimis prekiauja. J. D. autoservisą turi. Ryšiai su J. darbiniai. Nebuvo J. D. poveikio. Dėl 2016-11-12 eismo įvykio, negali nieko pasakyti, nes buvo neblaivus. J. D. neprašė duoti jam palankių parodymų. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas. Buvo teistas už melagingų parodymų davimą. Teismui, pagarsinus liudytojo parodymus (1 t. b. l. 31), patvirtino, kad ten jo parašas. J. D. yra draugas, bendravo su juo. L. M. M. pažįsta, sieja darbiniai klausimai. Nebuvo tartasi dėl parodymų davimo. Nepamena, ar J. D. prašė duoti parodymus, kas vairavo automobilį. J. D. dėl parodymų davimo teismo posėdžio metu neprašė nieko. Nepamena, kad J. D. prašytų. Nebuvo, kad sakytų „būk draugas padėk“. Nesigilino ar svarbu, kad J. D. vairavo automobilį, o ne J. ( 2 t.,b.l. 136-143).

17Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. R. parodė, kad 2016 metų žiemos mėnesį, tiksliai įvardinti negali, tačiau po darbo susitiko su J. D., tiksliai dabar neprisimena, tačiau tą dieną vartojo alkoholinius gėrimus ir galimai pats užėjo pas J. pabendrauti į jo darbovietę esančią adresu ( - )Vilniuje. Jiems sėdint kabinete, jis vartojo alkoholinius gėrimus ir bendravo su J.. Tuomet kiek pamena J. sulaukė skambučio, jis pokalbio turinio neklausė, kadangi jam buvo neįdomu. Po pokalbio J. atėjo ir pasakė, kad reikia važiuoti už Vilniaus ribų ištraukti automobilio iš griovio, J.įvykio smulkmenų neminėjo, tiesa pasakius jis ir nesigilino, nes pamena, kad buvo po darbo, tai tiesiog automobilyje klausėsi muzikos, norėjo atsipalaiduoti. Kuriuo momentu tarp jų atsirado M. M., jis negali pasakyti, kadangi neprisimena, pamena, kad kabinete buvo jie su J., o į automobilį įsėdo trise. Jiems atvažiavus prie įvykio vietos automobilis Mercedes S klasės buvo griovyje, dėl J.neprisimena kur ji buvo, pamena tik, kad J. iškvietė policijos pareigūnus, neprisimena ar J. prašė, kad jis pasakytų policijos pareigūnams, kad jis vairavo, tos dienos įvykius pamena miglotai. Kitas momentas kurį prisimena, kad atvažiavo policijos pareigūnai, iškvietė gaisrinę, kiek pamena jį policijos pareigūnai uždarė į policijos automobilį, kadangi jis buvo neblaivus ir kad nevaikščiotų, nes su trosais traukė automobilį iš griovio. Ką J. kalbėjo su policijos pareigūnais, jis negirdėjo. Vėliau, jis sužinojo, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to auto įvykio, buvo kviečiamas į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, tiksliai nei dienos nei laiko tikrai neprisimins, bet J. prieš apklausą pas jį atėjo, papasakojo, kad iškelta baudžiamoji byla, dėl to įvykio jis jo paprašė, kad jis policijos pareigūnams apklausos metu pasakytų jog tą dieną jis matė, kad jis vairavo automobilį. K. J. yra jam kaip brolis, jis su juo yra pažįstami 18 metų tai jam net nekilo abejonės ir jis sutiko jam pagelbėti. Nežino, kad toks jo elgesys gali sukelti teisinių pasėkmių. Pokalbis vyko prie jų darbovietės adresu ( - )Vilniuje, pokalbio metu jokių pašalinių asmenų nebuvo, tik jis su J.. (1 t., b.l. 31-32 ).

182017-12-13 Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdžio protokole (Baudžiamoji byla Nr. 1-3049-1053/2017, Teisminio proceso Nr. 1-01-1-6361-2017-9 byla nagrinėta dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d., 300 str. 1 d.) užfiksuoti sekantys J. D. parodymai: „Aš galiu trumpai pasakyti, kad su M. ir R.važiavome kartu. Kada pirma J. pasako, kad neturi pažymėjimo, jie šalia stovėjo, aš paprašiau draugų, kad jie paliudytų, kad aš vairavau. Draugų prašiau, kad padėtų. Kaip viską paaiškint, kai viskas padaryta post faktum. Aš kaltas dėl draugų. Ir draugam padariau blogai ir sau blogai padariau“. (1 t., b.l. 85-91)

192018-10-30 Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje Nr. 1-3193-990/2018 (teisminio proceso Nr. 1-02-2-00082-2018-16) E. R., M. M. buvo pripažinti kaltais pagal LR BK 235 str. 1 d., byla nutraukta pagal laidavimą (1 t., b.l. 26-29).

202018-10-16 Vilniaus m. apylinkės teismo teisiamojo posėdžio protokole (baudžiamojoje byloje Nr. 1-473-990/2018 dėl LR BK 235 str. 1 d. veikos) užfiksuota, kad M. M. parodė, kad „J.nevairavo, bet pasakiau, kad vairavo. Matėme, kad draugė iš tiesų vairavo. J. paprašė padėti ir padėjome. Parodymus daviau Vilniaus apskrities policijos komisariate, Birželio gatvėje. E. R. parodė, kad: „viskas buvo kaip sakė M.“. (1 t., b.l. 104-108)

21Liudytoja J. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad tarpais gyveno su J. D.. Neveda bendro ūkio su kaltinamuoju. Kai gyveno kartu, buvo dar penkios kitos moterys. Vedę nebuvo, ne giminaičiai. Bendrų vaikų neturi. Buvo policijoje apklausta. Neatsimena, ką sakė policijoje. J. D. jokios įtakos nedarė. Buvo susitikę ir kalbėjo. Nebuvo, kad J. D. įtakotų, verstų duoti jam palankius parodymus. Dėl 2016-11-12 įvykio buvo apklausta policijoje. Su J. D. buvo susitikę ofise, darbe pas liudytoją. Neatsimena, kada buvo susitikę. Susitiko Šiaurės Miestelyje, Verkių g., neatsimena ofiso adreso. Kaltinamasis ten dirba. Suskambino ir nuvyko į ofisą. Pradėjo kalbėti. Nepamena, apie ką su J. D. kalbėjo. Kiti liudytojai M. M. ir E. R. dalyvavo pokalbyje. Šiuos liudytojus pažįsta iš J. D.. Su J.nesusipykę. Kai buvo ofise, J. D. nesakė, kokius parodymus duoti apie įvykį. Teismui, pagarsinus liudytojos parodymus (1 t. b. l. 38), parodė, kad parašas jos. Į proceso dalyvių klausimus atsakė, kad parodymus tvirtina, prieš posėdį su J. D. nekalbėjo apie šią bylą. Dėl sukčiavimo nebuvo apklausta. Dėl įvykio nebuvo apklausta. Teisme nedavė parodymų. Atsisakė vieną kartą duoti parodymus kaip J. D. sugyventinė. A. J. nedavė jokių parodymų. Davė tik policijoje parodymus. Dėl įvykio byloje nedavė parodymų ir jokios versijos nesakė. Dėl sukčiavimo parodymų nedavė. Pašnekėjo apie situaciją. Girdėjo, kaip J. D. su liudytojais kalbėjo apie versiją ( 2 t.,b.l. 136-143).

22Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. Š. parodė, kad J. D. jos buvęs sugyventinis, nuo 2017 metų nustojo būti pora, pradėjo gyventi atskirai, bendro ūkio nebevedė. Prieš tai kartu pragyveno 2 metus. Visą laiką kol gyveno su J. vairuotojo pažymėjimo neturėjo, bet automobilį vairavo. J. apie tai buvo žinoma. Supranta nuo kada asmuo įgyja teisę vairuoti. 2016-11-12 neturėjo teisės vairuoti. Tą dieną automobiliu Mercedes Benz valst. nr. ( - )važiavo su dukra iš Ignalinos rajono link Visagino. Važiuojant nuslydo nuo kelio į griovį, buvo slidus kelias, nesuvaldė mašinos. Užstrigo sniege, aplink buvo krūmai, negalėjo išvažiuoti. P. J., paprašė pagalbos, paaiškino kokia situacija. Važiavo be teisių. J. pasakė, kad atvažiuos su draugais ir šitą reikalą išspręs. Paliko mašiną griovy ir išvažiavo pas giminaičius į Visaginą. Nepamena, kurioje vietoj paliko raktus. Jai išvažiuojant dar J. ar jo draugų nebuvo. Į įvykio vietą nebegrįžo. Tą naktį sutvarkęs visus reikalus su minėta mašiną, į Visaginą, kur buvo pas savo gimines, atvažiavo J., jie ten pernakvojo ir kitą rytą išvyko. J. visą laiką žinojo, kad ji vairavo be teisių, t.y. be vairuotojo pažymėjimo. Jis iškarto tai suprato, pati sakė, kad apsiims ant savęs, bus bauda, bet čia nieko tokio, bet J. prisiėmė viską ant savęs, kad jis neva vairavo automobilį ir padarė eismo įvykį, kurį padarė ji. Jis taip nusprendė, detalių nepamena, ką sakė bet esmė buvo tokia. Kartu su J. tą naktį pas juos į Visaginą pernakvoti atvažiavo ir J. draugai: M. ir E., jie iš pokalbio mano suprato, kad automobilį vairavo ji, nes jie ją dar ramino, kadangi buvo šoko būsenoje. Neslėpė nuo jų, kad vairavo automobilį ji. Nežinojo, kaip J. sutvarkė draudimo popierius. Į teismą iškviesta atsisakė liudyti prieš J.. Prieš einant į policiją pirmą kartą, J.suorganizavo jų visų keturių susitikimą, t.y. ji, J., M. ir E. (tikslios dienos ir vietos nepamena, Vilniuje). Susitikę pakalbėjo kas ką sakys, apsitarė dėl vienos versijos, kad ji sutaptų pas visus, J. sakė, kad bus palankiau, jeigu visi sakys, kad jis vairavo automobilį, bus palanku dėl draudimo, nes taip gaus išmoką. Prieštaraujančių J.nebuvo, visi sutiko, neprieštaravo jam. M. ir E. buvo geri J. draugai, daug metų bendravo, todėl jie geranoriškai sutiko padėti J.. Po šio įvykio J. ją kaltino dėl atsiradusių bėdų ir dėl to jų santykiai iširo. Daugiau pasakyti neturi ką. (1 t., b.l. 38-39).

23Byloje yra pateikta 2018-10-30 Vilniaus m. apylinkės teismo nutartis. (1 t., b.l. 15)

24Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

25Pagal BK 233 straipsnio 1 dalį straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas bet kokiu būdu siekė paveikti liudytoją, nukentėjusį asmenį, ekspertą, specialistą ar vertėją, kad šie ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje duotų melagingus parodymus, išvadas, paaiškinimus ar neteisingai išverstų, arba trukdė jiems pagal šaukimą atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, į teismą arba į Tarptautinį baudžiamąjį teismą ar kitą tarptautinę teisminę instituciją. Baudžiamoji atsakomybė numatyta ne už bet kokį poveikį proceso dalyviams, o tik už poveikį duodant parodymus, išvadas, paaiškinimus, taip pat už trukdymą atvykti duoti parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar teismui. Pagal BK 233 straipsnio 1 dalį duoti melagingus parodymus liudytojai ir nukentėjusieji gali būti veikiami įvairiais būdais: prašymais, įtikinėjimais, pažadais, apgaule, paperkant ir pan. Šiame straipsnyje nurodyta nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu, kai atliekami draudžiami veiksmai, kuriais siekiama paveikti konkrečius BK straipsnyje nurodytus asmenis duoti melagingus parodymus. Nusikaltimo baigtumo momentui neturi reikšmės tai, ar kaltininkas pasiekė savo tikslą. BK 233 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Kaltininkas supranta, kad daro poveikį liudytojui, nukentėjusiajam ar kitam proceso dalyviui, siekdamas, kad šis duotų melagingus parodymus. Suprasdamas, kad neteisėtai kišasi į teisingumo vykdymo procesą, jis vis tiek siekia atlikti tokius veiksmus.

26Taigi, įstatymas draudžia daryti poveikį baudžiamojo proceso dalyviams, tarp jų nukentėjusiajam ir liudytojams. Baudžiamasis procesas prasideda tada, kai priimamas nutarimas pradėti ikiteisminį tyrimą (BPK 171 straipsnis). Pagal BPK 78 straipsnį liudytojas – kiekvienas asmuo, apie kurį yra duomenų, kad jis gali žinoti kokių nors reikšmės bylai išspręsti turinčių aplinkybių. Procesinį liudytojo statusą asmuo įgyja nuo to momento, kada jis šaukiamas į apklausą pas ikiteisminio tyrimo pareigūną ar į teismą. Ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-06361-17 byloje dėl J. D. nusikalstamos veikos pagal 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį buvo pradėtas 2017 m. vasario 6 d. ( 1 t., b.l. 42). 2017 m. balandžio 26 d. laikotarpiu nuo 08.59 val. iki 09.40 val. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos Ketvirtojo skyriaus patalpose, esančiose Birželio 23-iosios g. 16, Vilniuje, E. R. buvo apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-06361-17 dėl pasikėsinimo padaryti sukčiavimą, būdamas įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus. Tai nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžiu. 2017 m. gegužės 2 d. laikotarpiu nuo 09.02 val. iki 09.32 val. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos Ketvirtojo skyriaus patalpose, esančiose Birželio 23-iosios g. 16, Vilniuje, M. M., buvo apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-06361-17 dėl pasikėsinimo padaryti sukčiavimą, būdamas įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus. Tai nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžiu.

27Teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai, skirtingai nuo teisme perskaitytų jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, ir jie gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus. Taigi kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas ir analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali turėti reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui, galutiniam įrodymų įvertinimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-431-746/2015, 2K-73-689/2018).

28Liudytojas E. R. apklausiamas teisme nagrinėjant šią bylą, teigė, jog nebuvo J. D. poveikio, J. D. neprašė duoti jam palankių parodymų. Tai pat teigė, jog nepamena, ar J. D. prašė duoti parodymus, dėl to kas vairavo automobilį. Nelabai atsimena, nefiksuoja, kas vyksta. J. D. dėl parodymų davimo teismo posėdžio metu neprašė nieko. Nepamena, kad J. D. prašytų. Nebuvo, kad sakytų „būk draugas padėk“. Tačiau, šie jo parodymai neatitinka parodymų duotų 2018-01-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu nagrinėjant kitą baudžiamąją bylą Nr. 1-3049-1053/2017 dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d., 300 str. 1 d., kur E. R. davė tokius parodymus: „Taip nebuvo kaip pasakiau ikiteisminio tyrimo metu, taip buvo sumeluota, nes paprašė J. D.. Paprašė, kad būk draugas.“ (1 t., b.l. 93-94).

29Kita vertus, teismui 2019 m. gruodžio 17 d. posėdžio metu pagarsinus liudytojo E. R. parodymus (1 t. b. l. 31), jis patvirtino, kad prie šių parodymų yra jo parašas. Teismo posėdžio metu 2019-12-17 liudytojas E. R. prašė vadovautis pirminiais parodymais ( 2 t.,b.l. 136-143). Darytina išvada, jog šis liudytojas prašė vadovautis byloje esančiais ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad „vėliau jis sužinojo, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to auto įvykio, buvo kviečiamas į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, tiksliai nei dienos nei laiko tikrai neprisimins, bet J.prieš apklausą pas jį atėjo, papasakojo, kad iškelta baudžiamoji byla, dėl to įvykio jis jo paprašė, kad jis policijos pareigūnams apklausos metu pasakytų jog tą dieną jis matė, kad jis vairavo automobilį. K. J. yra jam kaip brolis, jis su juo yra pažįstami 18 metų tai jam net nekilo abejonės ir jis sutiko jam pagelbėti. Nežino, kad toks jo elgesys gali sukelti teisinių pasekmių. Pokalbis vyko prie jų darbovietės adresu ( - )Vilniuje, pokalbio metu jokių pašalinių asmenų nebuvo tik jis su J. (1 t., b.l. 31-32 ). Iš šių liudytojo parodymų darytina išvada, jog kaltinamasis J. D. jau esant pradėtam ikiteisminiam tyrimui Nr.01-1-06361 buvo nuvykęs pas E. R. ir, žinodamas, kad E. R. bus apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, papasakojo E. R., kad iškelta baudžiamoji byla bei prieš E. R. apklausą, paprašė E. R., kad jis policijos pareigūnams apklausos metu pasakytų jog tą dieną matė, kad kaltinamasis J. D. vairavo automobilį.

30Tokį teismo įsitikinimą sustiprina minėta aukščiau aplinkybė, kad liudytojas E. R. nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-333-1053/2018 teisme 2018-01-08 posėdžio metu pripažino, kad J. D. jam darė poveikį, o konkretų tokio poveikio darymo laiką nurodė ikiteisminio tyrimo metu šioje nagrinėjamoje byloje apklaustas liudytoju – jis sužinojo, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to auto įvykio, buvo kviečiamas į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, <...> J. prieš apklausą pas jį atėjo, papasakojo, kad iškelta baudžiamoji byla, dėl to įvykio jis jo paprašė, kad jis policijos pareigūnams apklausos metu pasakytų, jog tą dieną jis matė, kad jis vairavo automobilį (1 t., b.l. 31-32 ). Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad E. R. 2019-01-18 apklausos metu taip pat nurodė, jog „Mums atvažiavus prie įvykio vietos, automobilis Mersedes S klasės buvo griovyje<...>, pamenu tik, kad J. iškvietė policijos pareigūnus, neprisimenu ar J. prašė, kad pasakyčiau policijos pareigūnams, kad jis vairavo, tos dienos įvykius pamenu miglotai“. Taigi, duodamas parodymus E. R. aiškiai atskyrė įvykius: patį autoįvykį ir pokalbį su J. D. dėl E. R. kaip liudytojo parodymų davimo.

31Taigi, išanalizavus byloje esančius aptartus liudytojo apklausų protokolus, kurie gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka ir teismas pripažįsta juos įrodymais, teismui nekyla abejonių, jog tuo metu, kai J. D. prašė E. R., kad šis duotų J. D. pageidaujamus tikrovės neatitinkančius parodymus ikiteisminio tyrimo metu, E. R. jau buvo įgijęs liudytojo statusą – jam buvo atsiradusios iš šio procesinio statuso kylančios procesinės teisės ir pareigos, o J. D. tai suprato.

32Tačiau iš kaltinimo šalintinos J. D. inkriminuotos veikos aplinkybės, kad J. D. siekė paveikti ir paveikė M. M. ir J. Š., kad šie Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 4-ojo skyriaus patalpose apklausiami liudytojais ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1- 06361-17 duotų melagingus parodymus, kurie yra naudingi jam, neįrodžius, kad J. D. darė neteisėtą poveikį liudytojams M. M. ir J. Š.. Tokią išvadą teismas daro išanalizavęs liudytojų M. M. ir J. Š. parodymu, duotus teisme ir ikiteisminio tyrimo metu bei apklausiant baudžiamojoje byloje Nr. 1-3049-1053/2017 dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d., 300 str. 1 d.) L. M. M. teismo posėdžio metu parodė, kad neprisimena su byla susijusių aplinkybių, tačiau pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo šioje baudžiamojoje byloje metu (1 t. b. l. 34,36), juos patvirtino. Nors 2018-01-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu (baudžiamoji byla Nr. 1-3049-1053/2017 dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d., 300 str. 1 d.) M. M. davė tokius parodymus: „... Netiesą sakiau, kai daviau parodymus, nes kaltinamasis manęs paprašė. Tai pasirašyti reikėjo. Nesigilinau, nes tiesiog padėjau draugui. Kad grėsė atsakomybė tai nesigilinau, neatkreipiau dėmesio. Paprašė draugas, tai ir padariau <...> Apie dokumentų pildymą nieko nežinau. Ten tada J. paprašė ir aš pasakiau. Tai prieš einant į policiją aš ir kalbėjau. J.pasakė, ką sakyti.<...> Tai prieš einant į policiją aš ir kalbėjau. J. pasakė, ką sakyti.“ (1 t., b.l. 93-99; posėdžio garso įrašo 17.11-17.28 minutė (2 t.,b.l.196) ). Siekiant pašalinti abejones ir išsiaiškinti kilusius neaiškumus, liudytojas M. M. šios bylos nagrinėjimo metu apklaustas pakartotinai teismui nurodė, jog kalbėjo su J. D. gal tą pačią įvykio dieną, gal sekančią dieną, patikslino, kad jo įvardytas laikas „prieš einat į policiją“ – gal 3 mėn., gal pusė metų. Taigi, teismas išnaudojo visas galimybes nustatyti konkretų laiką, kada buvo J. D. daromas poveikis M. M. – iki M. M. tampant liudytoju ikiteisminiame tyrime ar juo tapus, tačiau tiksliai prieštaravimų pašalinti objektyviai nebuvo galimybės, liudytojui M. M. negalint nurodyti konkretesnio laiko, kuomet J. D. prašė duoti melagingus parodymus. Liudytoja J. Š. apklausta teisme šioje byloje parodė, jog su J. D. buvo susitikę ofise, tačiau neatsimena, kada buvo susitikę ( 2 t.,b.l. 136-143). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. Š. parodė, kad „prieš einant į policiją pirmą kartą, J. suorganizavo jų visų keturių susitikimą, t.y. ji, J., M. ir E. (tikslios dienos ir vietos nepamena, Vilniuje). Susitikę pakalbėjo kas ką sakys, apsitarė dėl vienos versijos, kad ji sutaptų pas visus, J. sakė, kad bus palankiau, jeigu visi sakys, kad jis vairavo automobilį, bus palanku dėl draudimo, nes taip gaus išmoką. (1 t., b.l. 38-39). Pažymėtina, jog liudytoja J. Š., tuo metu būdama J. D. sugyventinė, atsisakė duoti parodymus teisme. Taigi, teismas išnaudojo visas galimybes nustatyti konkretų laiką, kada buvo J. D. daromas spaudimas M. M., J. Š. – iki M. M. tampant liudytoju ikiteisminiame tyrime ar juo tapus.

33Įvertinus aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, jog pasitvirtino kaltinimas, jog J. D. siekė paveikti liudytoją, jog jis ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus, o būtent: nuo 2017-02-09 iki 2017-05-02 tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Verkių g., Šiaurės miestelyje, Vilniuje, tiksli vieta nenustatyta, žodiniu prašymu, siekė paveikti ir paveikė E. R., kad šie Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 4-ojo skyriaus patalpose apklausiami liudytojais ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1- 06361-17 duotų melagingus parodymus, kurie yra naudingi jam – nurodytų, kad 2016-11-12, kuomet įvyko minėtoje byloje nagrinėtas eismo įvykis, M. M. ir E. R. važiavo kartu su juo (J. D.) padėti jo sugyventinei J. Š., kuri įvažiavo į pusnį ir padarė eismo įvykį, išstūmus J. Š. vairuojamą automobilį „Mercedes Benz“ ,v/n ( - ) duotų parodymus apie tai, kad minėtą transporto priemonę vairavo ne J. Š., o jis, t.y. J. D., tokiu būdu jis - J. D. darė neteisėtą poveikį liudytojui E. R.. J. D. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 233 straipsnio 1 dalį.

34Dėl bausmės skyrimo

35Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 233 straipsnio 1 dalyje padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

36Spręsdamas kaltininkui skirtinos bausmės klausimą, teismas atsižvelgia į baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

37Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas nesunkus, tyčinis nusikaltimas teisingumui. Teismas įvertina ir byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį J. D. – teistas, baustas administracine tvarka (2 t. b. l. 31-34), turi galiojančių nuobaudų, dirbantis.

38Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą baudos bausmę, kurios dydis nesiekia šios bausmės rūšies, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, vidurkio. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

39Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą (įstatymo redakciją, galiojusią nusikalstamos veikos padarymo metu) už nesunkų nusikaltimą nustatyta bauda iki 500 MGL dydžio; LRV 2008 m. spalio 14 d. Nr. 1031 (redakcija nuo 2015-01-01) patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 37,66 Eur, kuris aktualus nagrinėjamai bylai (90 MGL x 37,66 = 3389,40 EUR).

40Kadangi J. D. šią nusikalstamą veiką padarė iki 2017-07-14 Kretingos rajono apylinkės teismo bei 2018-02-15 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžių priėmimo, bausmės pagal minėtus nuosprendžius yra įvykdytos, todėl nėra pagrindo bendrinti bausmes BK 64 straipsnio pagrindu.

41Kiti procesiniai klausimai

42Proceso išlaidų byloje nėra, civilinis ieškinys nepareikštas.

43Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas (2 t. b. l. 17-18).

44Teismas, vadovaudamasis BPK 297, 298 straipsniais, 302-308 straipsniais, 313 straipsniu,

Nutarė

45J. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 90 MGL dydžio baudą (3 389,40 EUR ) .

46Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti.

47Išaiškinti J. D., kad:

48Baudos bausmė savanoriškai turi būti įvykdyta per du mėnesius, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: ( - ), esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke), nurodant įmokos kodą 6801.

49Sumokėjęs baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui banko kvitą.

50Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

51Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

52Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

53Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J.... 3. 1. 2017-07-14 Kretingos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., 149... 4. 2. 2018-02-15 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., 182... 5. Teismas... 6. J. D. siekė paveikti liudytoją, jog jis ikiteisminio tyrimo metu duotų... 7. Kaltinamasis J. D. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltės nepripažįsta.... 8. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis J. D. parodė, kad su jam pareikštu... 9. Papildomai 2019-09-05 apklaustas įtariamasis J. D. parodė, kad su pareikštu... 10. 2019-04-23 J. D. kaltės nepripažino ir pateikė 2019-05-02 rašytinius... 11. Pranešime apie įtarimą, yra nurodyta, kad: jis nuo 2016 m. lapkričio 12 d.... 12. Liudytojas M. M. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo apklaustas... 13. Papildomai teismo posėdyje 2020-06-16 apklaustas Liudytojas M. M. į teisėjos... 14. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. M. parodė, kad apie auto įvykį... 15. Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. M. parodė, kad J.... 16. Liudytojas E. R. teismo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamuoju yra... 17. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. R. parodė, kad 2016 metų žiemos... 18. 2017-12-13 Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdžio protokole (Baudžiamoji... 19. 2018-10-30 Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje Nr.... 20. 2018-10-16 Vilniaus m. apylinkės teismo teisiamojo posėdžio protokole... 21. Liudytoja J. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad tarpais gyveno su J.... 22. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. Š. parodė, kad J. D. jos... 23. Byloje yra pateikta 2018-10-30 Vilniaus m. apylinkės teismo nutartis. (1 t.,... 24. Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo... 25. Pagal BK 233 straipsnio 1 dalį straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam,... 26. Taigi, įstatymas draudžia daryti poveikį baudžiamojo proceso dalyviams,... 27. Teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti... 28. Liudytojas E. R. apklausiamas teisme nagrinėjant šią bylą, teigė, jog... 29. Kita vertus, teismui 2019 m. gruodžio 17 d. posėdžio metu pagarsinus... 30. Tokį teismo įsitikinimą sustiprina minėta aukščiau aplinkybė, kad... 31. Taigi, išanalizavus byloje esančius aptartus liudytojo apklausų protokolus,... 32. Tačiau iš kaltinimo šalintinos J. D. inkriminuotos veikos aplinkybės, kad... 33. Įvertinus aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, jog pasitvirtino... 34. Dėl bausmės skyrimo... 35. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 233 straipsnio 1 dalyje padarymą... 36. Spręsdamas kaltininkui skirtinos bausmės klausimą, teismas atsižvelgia į... 37. Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos... 38. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti... 39. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą (įstatymo redakciją, galiojusią... 40. Kadangi J. D. šią nusikalstamą veiką padarė iki 2017-07-14 Kretingos... 41. Kiti procesiniai klausimai... 42. Proceso išlaidų byloje nėra, civilinis ieškinys nepareikštas.... 43. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas... 44. Teismas, vadovaudamasis BPK 297, 298 straipsniais, 302-308 straipsniais, 313... 45. J. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 46. Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą... 47. Išaiškinti J. D., kad:... 48. Baudos bausmė savanoriškai turi būti įvykdyta per du mėnesius,... 49. Sumokėjęs baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą... 50. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal nuosprendį priėmusio... 51. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir... 52. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją... 53. Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...