Byla 2A-3/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Viginto Višinskio, sekretoriaujant Marijai Zubrickienei, dalyvaujant ieškovės R. B. teisių perėmėjai V. A.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. (teisių perėmėja V. A.) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2007 m. sausio 11 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-161-227/2007 pagal ieškovės R. B. (teisių perėmėja V. A.) ieškinį atsakovams V. U. ir S. U., išvadą teikianti valstybės institucija Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo ir nekilnojamojo daikto, perduoto rentos mokėtojui, grąžinimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovė R. B. (teisių perėmėja V. A.) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams V. U. ir S. U. dėl išlaikymo iki gyvos gavos sutarties nutraukimo ir nekilnojamojo daikto, perduoto rentos mokėtojui, grąžinimo rentos gavėjui (CK 6.464 str. 2 d.). Nurodė, kad 2005 m. lapkričio 3 d. su atsakove V. U. sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, pagal kurią ji, kaip rentos gavėja, perdavė jungtinėn sutuoktinių atsakovų V. U. bei S. U. nuosavybėn 0,0620 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ), su jame esančiais gyvenamuoju namu, viraline, ūkiniu pastatu bei kitais kiemo statiniais, o rentos davėja (mokėtoja) atsakovė V. U. įsipareigojo ją išlaikyti iki mirties, suteikdama maitinimą, drabužius, nupirkdama vaistų, išskalbdama drabužius bei suteikdama kitas būtinas paslaugas (b. l. 6). Ieškovės teigimu, atsakovė nuo pat šio sandorio sudarymo momento nevykdo savo sutartinių pareigų: neaprūpina ieškovės tinkamų maistu (beveik neteikia mėsos, daržovių, vaisių), duoda netinkamus drabužius, nenuperka reikalingų vaistų, išskyrus kompensuojamuosius, neteikia kitų būtinų paslaugų, tai yra nepalydi ieškovės pas gydytojus, nesirūpina ieškovės higiena bei gyvenamosios patalpos ir aplinkos tvarkymu. Be to, elgiasi su ieškove netinkamai, nepagarbiai, žeminančiai, o atsakovas S. U. yra prieš ją pavartojęs fizinį smurtą. Pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutarties esmę, griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės, todėl atsakovei nevykdant sutartinių prievolių, ieškovė reikalavo nutraukti sutartį ir grąžinti jos nuosavybėn atsakovei perduotą nekilnojamąjį turtą.

6Atsakovai V. U. ir S. U. su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad sutartiniai įsipareigojimai vykdomi, ieškovė aprūpinama maistu, drabužiais, vaistais, jai teikiamos visos reikalingos paslaugos, rūpinamasi jos švara, aplinkos tvarkymu. Priešingai, tai ieškovė pažeidžia sutarties sąlygas, nes neįsileidžia atsakovės į gyvenamąjį namą, neleidžia atlikti sutartinių įsipareigojimų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos. Atsakovų nuomone, ji tai daro įkalbėta suinteresuoto asmens – kaimynės V. A., kurios naudai buvo surašiusi net kelis testamentus, tačiau juos pakeitė ir sudarė ginčo sutartį su atsakove.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Panevėžio apygardos teismas 2007 m. sausio 11 d. sprendimu ieškovės R. B. ieškinį atmetė. Nurodė, jog šalys ginčo sutartyje detaliai neįvardino rentos davėjos (mokėtojos) atsakovės V. U. pareigų, tai yra nenurodė, kokia tvarka ir koks turi būti teikiamas maitinimas, drabužiai, neįvardino kitų teiktinų būtinų paslaugų, todėl, teismo nuomone, turi būti sprendžiama, ar atsakovų ieškovei teikiamas išlaikymas gali būti vertinamas kaip ,,rūpestingos šeimos galvos“ elgesys (CK 6.461 str.). Atsižvelgdamas į šį standartą bei į byloje esančius įrodymus, teismas sprendė, jog ieškovė R. B. neįrodė, jog atsakovė V. U. iš esmės pažeidė rentos sutartį, kad būtų pagrindas nutraukti ją CK 6.458 straipsnio pirmosios dalies pagrindu. Konstatavo, jog atsakovė V. U. veikė sąžiningai ir rūpestingai, nepažeidė ieškovės teisių bei tinkamai vykdė rentos sutartimi prisiimtas prievoles.

9Ieškovė R. B. savo teiginius teisme įrodinėjo liudytojų V. A., I. K. B., J. P. paaiškinimais. Teismas nesirėmė liudytojos V. A. parodymais, kaip duotais galimai suinteresuoto bylos baigtimi asmens, nes nustatė, jog ieškovė bendravo su šia kaimyne, jos naudai buvo parašiusi tris testamentus, o atsakovų naudai – du. Prieš pareiškiant ieškinį ieškovė vėl pradėjo su ja bendrauti, bei pas ją apsigyveno. Be to, teismas konstatavo, jog šios liudytojos parodymai prieštaringi. Teismas nurodė, kad liudytojos I. K. B. parodymai iš esmės susiję tik su dabartine ieškovės padėtimi, kai ją prižiūri V. A.. Liudytojo J. P. parodymus teismas vertino kaip epizodiškus, nepakankamai argumentuotus, neatspindinčius visos situacijos taip, kaip ją aiškina ieškovė. Taip pat konstatuota, jog teismui nepateikta įrodymų, kad pati ieškovė tiesiogiai priekaištavo atsakovei V. U. dėl pateikto maisto asortimento, kokybės, kiekio, netvarkymo namų ir kt. Be to, Panevėžio miesto gatvės komitetas Nr. 6 patvirtino tai, jog ieškovės namų aplinka sutvarkyta (b. l. 18); nei ieškovė, nei kaimynai nesikreipė į Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių ir į Panevėžio socialinės paramos centrą dėl ieškovės nepriežiūros (b. l. 42, 43). Teismas sprendė, jog pagal bylos medžiagą atsakovai V. U. ir S. U. net ir po to, kai šalys susipyko bei ieškovė R. B. pradėjo neįsileisti atsakovės V. U. į namus, iš esmės vykdo rentos sutartį: moka mokesčius už ieškovės namo komunalinius patarnavimus, kas mėnesį ieškovei siunčia po 420 Lt, o ieškovė šiuos pinigus priima ir naudoja savo reikmėms. Teismas, remdamasis liudytojų D. M., S. R. parodymais, laikė, kad ieškove R. B. buvo rūpinamasi ir jai buvo teikiamas geras maistas.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Apeliaciniu skundu ieškovė R. B. (teisių perėmėja V. A.) prašo minėtą teismo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti. Prašymą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

  1. Teismas, spręsdamas ginčą dėl išlaikymo formos, turinio ir dydžio, turėjo vadovautis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais (CK 6.461 str. 3 p.). Teismas neišanalizavo visų paramos teikimo būdų ir jų neįvertino kompleksiškai, neįvertino kiek vienas ar kitas paramos būdas labiausiai atitiktų apeliantės būklę, amžių, kiek jis buvo vykdomas ir kiek yra svarbus kaip esminis rentos davėjos įsipareigojimas.
  2. Atsakovė V. U. pažeidė sutartį, nes neteikė maitinimo kaip kiekvienam normaliam žmogui, o tik tris kartus per savaitę atveždavo maisto produktų. Pagal apeliantės amžių ir sveikatos būklę tokios paslaugos teikimas negali būti laikomas rūpestingu elgesiu, nes pasirašydama ginčo sutartį, tikėjosi, kad bus maitinama tris kartus per dieną, kiekvieną dieną gaus šiltą, sveiką maistą. Liudytojos S. R. parodymai nepatvirtina tinkamo jos maitinimo.
  3. Atsakovė V. U. nevykdė savo įsipareigojimų pasirūpinti ieškovės higiena. Šias aplinkybes gali patvirtinti liudytoja V. A., kurios paaiškinimai be pagrindo įvertinti kritiškai, be to, jos parodymus patvirtina liudytojas J. P.. Atsakovė buvo įsipareigojusi teikti jai drabužius ir tikėtasi gauti juos visus, tačiau gauta tik viršutiniai dėvėti drabužiai iš atsakovų turimos dėvėtų drabužių parduotuvės. Tokios paslaugos teikimas nelaikytinas tinkamu sutarties vykdymu.
  4. Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis yra fiduciarinė, grindžiama visišku pasitikėjimu, svarbios ir asmens, teikiančio pagalbą ieškovei, savybės. Sutarties pasirašymo metu ieškovė visiškai pasitikėjo atsakove V. U., tikėjosi, jog ši rūpinsis ja kaip savo artimu žmogumi senatvėje, teiks ne tik materialinį, bet ir moralinį palaikymą. Prisiimdama pareigą ieškovę išlaikyti už perleistą turtą atsakovė turėjo įvertinti ir jos amžiaus vienišų žmonių psichologines problemas, jautrumą. Atsakovai prarado jos pasitikėjimą, apgavę ją dėl išlaikymo sutarties esmės, atsakovas S. U. su ieškove elgėsi grubiai, žeminančiai, netgi yra ją stumdęs.
  5. Pagal CK 6.461 straipsnio antrąją dalį, išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią algą, kuri šiuo metu yra 600 Lt. Tuo tarpu atsakovė V. U. jai siuntė vidutiniškai iki 400 Lt. Be to, visi rašytiniai įrodymai ir kvitai byloje patvirtina, jog lėšas buvo pradėta siųsti tik po to, kai ji kreipėsi į teismą. Ieškovei reikalinga pastovi, tinkama pagalba, rūpyba, o ne pinigai, kuriais ji nelabai gali pasinaudoti, nes niekur neišeina, beveik nieko pati neperka.
  6. Nepagrįstas teismo motyvas, jog atsakovai apmoka visus mokesčius už komunalinius patarnavimus, nes mokesčiai mokami už savo namą ir tai nėra tinkamas išlaikymo teikimas.
  7. Atsakovė V. U. ją apgavo dėl sutarties esmės, nes aiškino, jog turtas atsakovei atiteks tik po jos mirties. Tik dabar apeliantė suprato, jog visas jos turtas yra atsakovų nuosavybė.

12Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius prašo ieškovės R. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą, o teismo sprendimą palikti nepakeistą.

13Atsiliepimu atsakovai V. U. ir S. U. taip pat prašo atmesti šį skundą. Prašymą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

  1. Apeliantė netinkamai aiškina CK 6.461 ir 6.458 straipsnių nuostatas. Ginčas tarp šalių kilo po to, kai atsakovai, tvarkydami jos namus, išvežė jos katinus, tai ieškovei nepatiko, todėl ji pakeitė savo testamentą, surašydama jį liudytojos V. A. naudai. Vėliau persigalvojo, pasiprašė būti globojama atsakovės V. U., todėl buvo sudaryta ginčo sutartis. Tai nepatiko suinteresuotai liudytojai V. A., dėl kurios poveikio ieškovė kreipėsi į teismą.
  2. Teismas teisingai nurodė, kad šalys ginčo sutartyje sutarė, jog rentos gavėja ieškovė R. B. naudosis visu žemės sklypu su pastatais iki gyvos galvos, o rentos mokėtojui V. U. pažeidus sutarties sąlygas, ji turės teisę reikalautis sugrąžinti perduotą turtą. Sutarties sąlygos nebuvo pažeistos, todėl apeliantė neįgijo tokios teisės.
  3. Teismas pagrįstai sprendė, jog apeliantės pateikti įrodymai yra epizodiški, nepakankamai argumentuoti, neatspindi visos situacijos taip, kaip ji pati aiškina. Liudytojų J. P., I. K. B. ir V. A. parodymai neįrodo, jog atsakovė V. U. iš esmės pažeidė sutartį.
  4. Apeliantė nepagrįstai kaltina atsakovus, jog jie su ja nebendrauja, moraliai nepalaiko, nes pati jų neįsileidžia į namus. Tuo tarpu atsakovai, net negalėdami pristatyti ieškovei į namus maisto produktų, rūbų, atlikti kitų sutartinių įsipareigojimų, jos nepaliko, siuntė pinigines perlaidas, rūpinosi ja ir teikė didesnį išlaikymą, nei nurodo ieškovė – 400 Lt. Apeliantė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, elgiasi nesąžiningai.
  5. Apeliantė skunde nurodo naujus motyvus, jog negali pasinaudoti siunčiamais pinigais. Tokios aplinkybės nebuvo nustatytos teismų, todėl nepagrįsti ir tokie apeliacinio skundo motyvai.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus, o CPK 320 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

16Pažymėtina, kad po to, kai buvo priimtas skundžiamas teismo sprendimas, atsirado faktinės aplinkybės, kurias, teisėjų kolegijos manymu, yra tikslinga nurodyti prieš pradedant analizuoti byloje nagrinėtinus klausimus. Taigi nagrinėjamoje byloje Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nustačiusi tai, kad Kupiškio rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pareiškimą dėl R. B. pripažinimo neveiksnia (civilinė byla Nr. 2-560-783/2007), 2007 m. rugsėjo 3 d. nutartimi buvo sustabdžiusi šios civilinės bylos nagrinėjamą iki bus išnagrinėta ši Kupiškio rajono apylinkės teisme nagrinėjama byla (CPK 163 str. 1 d. 3 p.). Kupiškio rajono apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 20 d. sprendimu pripažino R. B. neveiksnia, Panevėžio apygardos teismas 2008 m. vasario 12 d. nutartimi šį teismo sprendimą paliko nepakeistą. Kupiškio rajono apylinkės teismas 2008 m. balandžio 24 d. nutartimi nustatė R. B. globą ir jos globėja paskyrė V. A. (civilinė byla Nr. L2-267-783/2008). Panevėžio apygardos teismas 2008 m. birželio 18 d. nutartimi šią pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Tuo pagrindu teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi šios bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas. Nustačiusi tai, kad Kupiškio rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla dėl R. B. ir V. U. 2005 m. lapkričio 3 d. sudarytos išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pripažinimo negaliojančia restitucijos taikymo ir turto grąžinimo (vėliau byla buvo perduota nagrinėti Panevėžio apygardos teismui), teisėjų kolegija 2009 m. sausio 20 d. nutartimi sustabdė šios civilinės bylos nagrinėjamą iki bus išnagrinėta paminėta byla (CPK 163 str. 1 d. 3 p.) (civilinė byla Nr. 2-82-783/2009).

17Ieškovė R. B. mirė 2010 m. sausio 3 d., jos teisių ir pareigų perėmėja tapo V. A., priėmusi mirusiosios palikimą.

18Panevėžio apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimu buvo atmestas ieškovės R. B. (teisių ir pareigų perėmėja V. A.) ieškinys pripažinti negaliojančia minimą sutartį (civilinė byla Nr. 2-95-544/2011). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartimi šis teismo sprendimas paliktas nepakeistas (civilinė byla Nr. 2A-166/2013). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 3 d. nutartimi šios bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas (CPK 167 str.).

19Teisėjų kolegija sprendžia, jog prieš pradedant nagrinėti ieškovės R. B. (teisių perėmėja V. A.) apeliacinio skundo, atsakovų V. U. ir S. U. atsiliepimo į šį skundą argumentus bei skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumą bei teisėtumą, taip pat yra tikslinga pažymėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos išaiškinimus bendraisiais įrodinėjimą reglamentuojančiais klausimais, kurie yra aktualūs šiame procese. Kaip žinia, kasacinis teismas ne viename savo procesiniame sprendime yra nurodęs, jog pagal vieną iš svarbiausių civiliniame procese galiojančių rungimosi principą, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis jos remiasi (CPK 178, 12 str.), tuo tarpu teismas, vertindamas pateiktus įrodymus, remiasi CPK 185 straipsnyje įtvirtintu laisvo įrodymų vertinimo principu, kuris reiškia, kad teismas galutinai ir privalomai įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu civiliniame procese, kad įrodymų vertinimo procese taikoma tikimybių pusiausvyros principu grindžiama įrodymų pakankamumo taisyklė, pagal kurią, išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo ar nebuvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009, 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2008, 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001, 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2002 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-862/2002, 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2003 ir kt.).

20Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra nurodęs, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu bylos esmė yra atskleista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.).

21Kaip žinia, rentos teisinius santykius reglamentuoja CK XXVI skyriaus normos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog nagrinėjamoje byloje analizuojama išlaikymo iki gyvos galvos sutartis yra rentos porūšis, kuriai būdingi bendrieji rentos sutarties ir rūšiniai rentos iki gyvos galvos požymiai (CK 6.460 str. 2 d.), jog išlaikymo iki gyvos galvos sutarties skiriamieji požymiai: rentos mokėtojui už rentą perleidžiamas ne bet koks turtas, o tik nekilnojamasis daiktas; rentos forma – rentos gavėjo poreikių tenkinimas atsižvelgiant į jo poreikius gali būti materialaus, tiek nematerialaus pobūdžio – aprūpinimas gyvenamąja patalpa, apranga, maitinimas, priežiūra, jog išlaikymo iki gyvos galvos sutartis išsiskiria socialine reikšme; pagal šią sutartį rentos gavėjas įgyja teisę gauti reikiamas paslaugas ir priemones būtiniausiems, gyvybiškai svarbiems poreikiams tenkinti, o rentos mokėtojas, nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas išlaikymo prievolę pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, gali padaryti didelę ir nepataisomą žalą rentos gavėjo sveikatai, kitiems teisėtiems jo interesams; rentos gavėjo priklausomybė nuo rentos mokėtojo tinkamo prievolės vykdymo įpareigoja šią prievolę vykdyti ne formaliai vadovaujantis sutarties nuostatomis, bet pagal sąžiningumo ir protingumo kriterijus (CK 6.189 str. 1 d.), jog CK 6.464 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta rentos gavėjo teisė nutraukti sutartį, jei rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia sutartį. Klausimas, ar konkretus išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pažeidimas iš esmės pažeidžia išlaikymo įsipareigojimus, sprendžiamas įvertinant nurodytus sutarties ypatumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 2 d. nutartis Nr. 3K-3-207/2006; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis Nr. 3K-3-425/2011; nutartis Nr. 3K-3-207/2006, etc.).

22Teisėjų kolegija, remdamasi nagrinėjamoje byloje surinktais įrodymais, apeliaciniame skunde bei atsiliepime į skundą išdėstytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi įrodinėjimą reglamentuojančiomis taisyklėmis, teisingai įvertino surinktus įrodymus, nustatė aplinkybes, reikšmingas šiam ginčui išspręsti, išaiškino bei pritaikė aktualias civilinio proceso bei materialiosios teisės normas ir atmesdamas R. B. pareikštą ieškinį atsakovams V. U. ir S. U. dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo ir nekilnojamojo daikto, perduoto rentos mokėtojui, grąžinimo priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CK 6.458 str.1 d., CPK 263 str. 1 d., 330, 329 str.).

23Kaip jau minėta, apeliacinis skundas iš esmės yra grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias taisykles, neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, be kita ko, ir liudytojų J. P., S. R., kt. paaiškinimus, apeliantės teigimu, pagrindžiančius argumentus dėl itin netinkamo V. U. elgesio R. B. atžvilgiu ir sutarties sąlygų esminio pažeidimo (nepakankamas lėšų skyrimas ieškovės išlaikymui, netinkamas jos maitinimas, nesirūpinimas jos higiena, ieškovės amžiaus vienišų žmonių psichologinių problemų ignoravimas, atsakovo S. U. grubus ir ieškovę žeminantis elgesys ir kt.) ir paneigiančius atsakovų argumentus. Taip pat teigiama, kad spręsdamas ginčą dėl išlaikymo formos, turinio ir dydžio, be pagrindo nesivadovavo sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais (CK 6.461 str. 3 p.), neišanalizavo visų paramos teikimo būdų, jų neįvertino kompleksiškai.

24Teisėjų kolegija laiko, jog priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavęs tarp R. B. ir atsakovės V. U. 2005-11-03 sudarytos rentos iki gyvos galvos sutarties sąlygų nuostatas, vadovaudamasis CK 6.461 straipsnio, CK 6.458 straipsnio 1 dalies normomis, kruopščiai, visapusiškai ir teisingai įvertinęs įrodymus, atskirai nurodęs, kodėl remiamasi/nesiremiama teismui pateiktais liudytojų paaiškinimais, pagrįstai konstatavo, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovė V. U. iš esmės pažeidė Sutartį, kad vykdydama prisiimtas prievoles, veikė nesąžiningai, nerūpestingai, pažeidinėjo ieškovės teises (CK 6.458 str. 1 d., CPK 178 str.). Atsilieptinas dėmesys į byloje išvadą teikiančios valstybės institucijos Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus poziciją: ši instituciją pareiškė nuomonę, jog apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

25Apeliacinio skundo argumentai, o taip pat pirmiau paminėtų kitų prie nagrinėjamos bylos prijungtų civilinių bylų medžiaga bei aplinkybės, kurios nustatytos šiose bylose priimtais ir galiojančiais teismų sprendimais, taip pat nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo (CPK 185 str.).

26Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija skundžiamą Panevėžio apygardos teismo 2007 m. sausio 11 d. sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta (CPK 263 str. 1 d., 330 str., 329 str. 1 d.).

27Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,

Nutarė

28Panevėžio apygardos teismo 2007 m. sausio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovė R. B. (teisių perėmėja V. A.) kreipėsi į teismą su ieškiniu... 6. Atsakovai V. U. ir S. U. su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Panevėžio apygardos teismas 2007 m. sausio 11 d. sprendimu ieškovės R. B.... 9. Ieškovė R. B. savo teiginius teisme įrodinėjo liudytojų V. A., I. K. B.,... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 11. Apeliaciniu skundu ieškovė R. B. (teisių perėmėja V. A.) prašo minėtą... 12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio miesto savivaldybės... 13. Atsiliepimu atsakovai V. U. ir S. U. taip pat prašo atmesti šį skundą.... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 15. Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų... 16. Pažymėtina, kad po to, kai buvo priimtas skundžiamas teismo sprendimas,... 17. Ieškovė R. B. mirė 2010 m. sausio 3 d., jos teisių ir pareigų perėmėja... 18. Panevėžio apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimu buvo atmestas... 19. Teisėjų kolegija sprendžia, jog prieš pradedant nagrinėti ieškovės R. B.... 20. Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra nurodęs, jog teismo pareiga pagrįsti... 21. Kaip žinia, rentos teisinius santykius reglamentuoja CK XXVI skyriaus normos.... 22. Teisėjų kolegija, remdamasi nagrinėjamoje byloje surinktais įrodymais,... 23. Kaip jau minėta, apeliacinis skundas iš esmės yra grindžiamas tuo, kad... 24. Teisėjų kolegija laiko, jog priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde,... 25. Apeliacinio skundo argumentai, o taip pat pirmiau paminėtų kitų prie... 26. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija skundžiamą Panevėžio... 27. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio... 28. Panevėžio apygardos teismo 2007 m. sausio 11 d. sprendimą palikti...