Byla eAS-441-602/2020
Dėl sprendimo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovui Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybai dėl sprendimo panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas V. G. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos (toliau – ir Taryba, atsakovas) 2020 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. KT-85 (toliau – ir Sprendimas).

6Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti ginčijamo Tarybos Sprendimo galiojimą bei viešą paskelbimą. Nurodė, kad teismui panaikinus skundžiamą Sprendimą, teismo sprendimo vykdymas bus apsunkintas arba nebus galima jo įvykdyti. Pasibaigus nuobaudos laikui, informacija apie nuobaudos paskyrimą internete išliks, todėl pareiškėjui toliau bus daroma turtinė ir neturtinė žala.

7II.

8Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 6 d. nutartimi pareiškėjo skundą priėmė, prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo netenkino.

9Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, vertindamas pareiškėjo argumentus, susijusius su didelės žalos padarymu, pažymėjo, kad aplinkybė, jog proceso dalyvis gali patirti tam tikrų neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių, galiojant ginčijamam administraciniam aktui, per se (pati savaime) nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau jei proceso dalyvis neįrodo, jog tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tokių duomenų nepateikė.

10Teismas, išanalizavęs pareiškėjo nurodytus argumentus, konstatavo, kad pareiškėjo įvardyta galima žala grindžiama į ateitį nukreiptomis prielaidomis ir negali būti pakankamu pagrindu taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Aplinkybė, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių esant paskelbtam ginčijamam Sprendimui, nėra ypatinga (išskirtinė) aplinkybė, sudaranti pagrindą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teismas pareiškėjo prašymo laikinai sustabdyti ginčijamo Sprendimo galiojimą netenkino.

11III.

12Pareiškėjas V. G. padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį ir jo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tenkinti.

13Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi. Savo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę Sprendimo galiojimo ir viešo paskelbimo sustabdymą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo grindė tuo, kad informaciją apie Tarybos priimtą sprendimą paskelbus internetinėje erdvėje, ji išlieka net ir pašalinus informaciją iš naujos redakcijos internetinėje erdvėje skelbiamo dokumento. Jokiame norminiame akte, nei Teismo ekspertizės įstatyme, nei poįstatyminiuose aktuose nenustatyta, kokiu būdu pašalinama informacija apie nepagrįstą ir neteisėtą, teismo panaikintą Tarybos sprendimą. Panaikinus nepagrįstą nuobaudą, informacija išlieka ir ši aplinkybė yra Teismo ekspertizės įstatymo trūkumas, prieštaraujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam konstituciniam teisingumo vykdymo principui.

14Teigia, kad prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nurodė aplinkybes dėl informacijos apie Tarybos priimto sprendimo nepašalinamumą ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl pateiktų įrodymų nepasisakė.

15Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas atmetė prašymą dėl tos priežasties, kad pareiškėjas neįrodė, jog jam gali būti padaryta didelė žala. Tačiau teismui patenkinus skundą ir nurodytoms aplinkybėms pasitvirtinus, akivaizdu, kad bus padaryta turtinė ir neturtinė žala. Kokio dydžio turtinė žala bus padaryta sunku įvertinti, tačiau tai negali būti esminis reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ar netaikymo kriterijus, nes daug svarbesnė yra neturtinė žala – sugadinta profesinė reputacija ir kompetencija. Nurodytos aplinkybės prima facie (iš pirmo žvilgsnio) patvirtina, kad ši žala nebus atitaisyta, net ir panaikinus skundžiamą Tarybos Sprendimą.

16Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis netaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių akivaizdžiai parodo teismo išankstinę nuomonę – jeigu nebus panaikintas Tarybos sprendimas, tai nebus padaryta ir žala, nes ji bus vertinama kaip objektyviai atsiradusi pasekmė. Teismo išankstinės nuomonės parodymas pažeidžia konstitucinį teismo nešališkumo principą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio1 dalyje.

17Pareiškėjas V. G. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2020 m. birželio 17 d. pateikė prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išspręsti, ar Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 41 straipsnis (2019 m. kovo 21 d. įstatymo Nr. XIII- 2003 redakcija) toje apimtyje, kurioje nenustatytas drausminės nuobaudos įsigaliojimo terminas, atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnį, 109 straipsnio 1 dalį, 110 straipsnio 1 dalį.

18Nurodo, kad Teismo ekspertizės įstatyme nėra sureguliuotas Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos sprendimo įsiteisėjimo (įsigaliojimo) klausimas. Šis klausimas nesureguliuotas ir Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos darbo reglamente.

19Atsakovas Taryba atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

20Nurodo, kad nagrinėjamu atveju Taryba, nustačiusi Teismo ekspertų profesinės etikos kodekse, patvirtintame Tarybos 2014 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. B-16 (toliau - ir Etikos kodeksas) įtvirtinto nešališkumo principo pažeidimą, 2020 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. KT-85 paskyrė pareiškėjui viešą įspėjimą. Tarybos sprendimas nėra panaikintas, pripažintas nepagrįstu ar neteisėtu, todėl informacija apie šį pareiškėjui paskirtą viešą įspėjimą yra teisingai nurodyta ir skelbiama teismo ekspertų sąraše. Duomenų apie kitas pareiškėjui taikytas poveikio priemones sąraše nepateikta.

21Pareiškėjas būtinumą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones grindžia ir tuo, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, jam bus padaryta didelė žala. Pareiškėjas turtinės ir neturtinės žalos jam atsiradimą grindžia vien tik ta aplinkybe, jog ateityje administracinėje byloje Nr. eI2-3528-983/2020 gali būti priimtas jam palankus Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, tačiau tokia abstrakti prielaida negali būti laikoma pakankamu pagrindu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Šiuo atveju konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų galimą nepataisomos žalos atsiradimą ir jos realumą nei pareiškėjo 2020 m. gegužės 5 d. skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nei atskirajame skunde nepateikta. Pažymi, kad skundo dėl 2020 m. balandžio 6 d. Tarybos priimto sprendimo Nr. KT-85 padavimas teismui savaime nesustabdo jo galiojimo ir vykdymo, todėl pareiškėjui paskirta poveikio priemonė buvo ir yra paskelbta teismo ekspertų sąraše. Tuo atveju, jei Vilniaus apygardos administracinis teismas priimtų pareiškėjui palankų sprendimą, informacija apie pareiškėjui Tarybos paskirtą poveikio priemonę teismo ekspertų sąraše būtų koreguojama (pašalinama) vadovaujantis teisės aktų nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai, jog jam gali būti padaryta neatitaisoma žala, yra visiškai nepagrįsti. Juo labiau, 2020 m. balandžio 6 d. Tarybos sprendimas Nr. KT-85 nedaro jokios įtakos teismo eksperto turimai kompetencijai.

22Atsakovo nuomone, naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo.

23Teisėjų kolegija

konstatuoja:

24IV.

25Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutarties dalis, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

26Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad skundžiama 2020 m. gegužės 6 d. nutartimi teismas priėmė pareiškėjo skundą ir išsprendė jo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, kurio netenkino. Nors pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, tačiau iš atskirojo skundo argumentų akivaizdu, kad nesutinka tik su jos dalimi, kuria netenkintas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisakys tik dėl šios nutarties dalies.

27Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

28Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir dėl to, kad administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012, 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019).

29Atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019).

30V.

31Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas skunde prašo panaikinti Tarybos 2020 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. KT-85, kuriuo pareiškėjui pareikštas viešas įspėjimas, paskelbiant Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąraše. Pareiškėjui pritaikyta viena iš poveikio priemonių, įtvirtintų Teismo ekspertizės įstatyme, už Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso pažeidimą.

32Teismo ekspertizės įstatymo 41 straipsnio (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XII-698 straipsnio redakcija) 4 dalyje nustatyta, kad Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba, nustačiusi Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso pažeidimų, turi teisę priimti šiuos sprendimus: 1) pareikšti įspėjimą; 2) pareikšti viešą įspėjimą, apie kurį paskelbiama Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąraše. Šis viešas įspėjimas Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąraše skelbiamas vienus metus; 3) siūlyti teisingumo ministrui išbraukti teismo ekspertą iš Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašo. Teismo ekspertizės įstatymo 41 straipsnio (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XII-698 straipsnio redakcija) 5 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos sprendimai gali būti skundžiami teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

33Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė teismo taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę: laikinai, iki šios bylos sprendimo įsiteisėjimo dienos, sustabdyti skundžiamo Sprendimo galiojimą. Pareiškėjas įrodinėja, kad nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jis patirs didelę žalą, bus pakenkta jo reputacijai ir kompetencijai.

34Minėta, kad laikinoji apsauga asmeniui besikreipiančiam į administracinį teismą – skundžiamo akto galiojimo sustabdymas, gali būti taikomas, kai yra dvi kumuliatyvios ABTĮ 70 straipsnyje įtvirtintos reikalavimo užtikinimo priemonių taikymo sąlygos: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia skundo reikalavimo pagrįstumą (t. y. nurodo prima facie argumentus dėl skundžiamo akto neteisėtumo); 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

35Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas įvertino įstatyme įtvirtintų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, buvimą/nebuvimą. Teismas įvertino, ar administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas, taip pat, ar yra prima facie argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra nei vieno iš abiejų būtinų pagrindų, kuriems esant gali būti taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės. Apeliacinės instancijos teismas pritaria šiam pirmosios instancijos teismo vertinimui, su kuriuo nėra pagrindo nesutikti remiantis byloje esančia medžiaga – pirmiausiai skundžiamo sprendimo turiniu, pareiškėjo prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turiniu, su skundu ir atsiliepimu į skundą šalių pateiktais dokumentais.

36Akcentuotina ir tai, kad ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte įtvirtintos reikalavimo užtikrinimo priemonės – ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas, yra įgyvendinta asmenų teisė prašyti laikinosios apsaugos administraciniuose ginčuose, kaip tai numatyta Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1989 m. rugsėjo 13 d. Rekomendacijoje Nr. R (89) 8 „Dėl laikinosios teismo apsaugos administraciniuose ginčuose“ (toliau – ir Rekomendacija).

37Remiantis Rekomendacija: paprastai administracinis aktas yra vykdomas nedelsiant, jei įstatyme nenumatyta, kad skundo dėl sprendimo padavimas automatiškai sustabdo sprendimą, privatūs asmenys turi turėti galimybę prašyti administracinės institucijos ar teismo sustabdyti ginčijamo sprendimo įgyvendinimą, siekiant apsaugoti jų teises ir interesus; laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, jei administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas, ir yra prima facie argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo; teismo taikomos laikinosios apsaugos priemonės gali būti administracinio akto visiškas arba dalinis vykdymo sustabdymas, nurodymas visiškai ar iš dalies atkurti situaciją, kuri egzistavo, kai buvo priimtas administracinis aktas arba bet kuriuo metu vėliau, arba bet kokio kito tinkamo įpareigojimo nustatymas administravimo institucijai pagal teismo turimas galias.

38ABTĮ nenustato, kad skundo dėl administracinio akto padavimas sustabdo administracinio sprendimo vykdymą, t. y. nėra nustatytas skundo dėl administracinio akto padavimo suspensyvinis efektas. Teismo ekspertizės įstatymas taip pat nenustato, kad sprendimo dėl poveikio priemonių, įtvirtintų Teismo ekspertizės įstatyme, už Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso pažeidimą, taikymo apskundimas teismui sustabdo šio sprendimo vykdymą. Todėl klausimas dėl skundžiamo akto galiojimo sustabdymo sprendžiamas svarstant būtinumą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones teismo nagrinėjamoje byloje.

39Fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų ar jų padalinių skundus (pranešimus) dėl Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso pažeidimų nagrinėja Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba (Teismo ekspertizės įstatymo 41 str. 2 d. (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XII-698 straipsnio redakcija)). Minėta, kad Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos sprendimai gali būti skundžiami teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybai pagal įstatymą priskirti viešojo administravimo įgaliojimai, o sprendimai dėl poveikio priemonių, įtvirtintų Teismo ekspertizės įstatyme, už Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso pažeidimą, taikymo skundžiami administraciniams sprendimams. Taigi šių sprendimų vykdymo (vykdymo sustabdymo) klausimai yra sprendžiami analogiškai kaip ir kitų administracinių sprendimų. Todėl nepagrįsti yra pareiškėjo argumentai dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išspręsti, ar Teismo ekspertizės įstatymo 41 straipsnis (2019 m. kovo 21 d. įstatymo Nr. XIII- 2003 redakcija) toje apimtyje, kurioje nenustatytas drausminės nuobaudos įsigaliojimo terminas, neprieštarauja Konstitucijai.

40Dėl anksčiau nurodytų argumentų, pirmosios instancijos teismas klaidingai pasisakė dėl byloje aktualaus teisinio reguliavimo ir pažymėjo, kad nesant pagrindo sustabdyti pareiškėjo ginčijamo sprendimo galiojimą, Tarybai negali būti uždrausta ginčijamą sprendimą skelbti Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąraše. Jeigu konkrečiu atveju yra būtina, Tarybos sprendimas dėl viešo įspėjimo gali būti stabdomas taikant reikalavimo užtikrinimo priemones, kurių taikymo būtinumą teismas išnagrinėjo ir iš esmės teisingai sprendė, kad nagrinėjamu atveju šios priemonės neturėtų būti taikomos. Tačiau minėta teismo klaida neturi įtakos priimto procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

41Nepagrįsti yra pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, kad teismas buvo šališkas dėl to, jog preliminariai įvertino skundo reikalavimo pagrįstumą. Minėta, kad viena iš reikalavimo užtikrinimo priemonių privalomų taikymo sąlygų yra tai, kad proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia skundo reikalavimo pagrįstumą, t. y. nurodo prima facie argumentus dėl skundžiamo akto neteisėtumo. Būtent šią įstatyme įtvirtintą sąlygą ir vertino teismas, taigi tai negali būti pripažįstama teismo šališkumu. Akcentuotina ir tai, kad pareiškėjas prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, ir nenurodė argumentų, tikėtinai pagrindžiančių skundo reikalavimo pagrįstumą. Savo prašymą grindė tik vienos sąlygos buvimu – dėl galimos žalos atsiradimo. ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punktas, kuriame įgyvendinti Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1989 m. rugsėjo 13 d. Rekomendacijos Nr. R (89) 8 „Dėl laikinosios teismo apsaugos administraciniuose ginčuose“ reikalavimai patvirtina, kad kiekvienu atveju turi būti vertinama, ar būtina stabdyti administracinį sprendimą, kuris paprastai vykdomas nedelsiant (skirtingai negu teismo sprendimas). Iš minėtų normų matyti, kad paprastai administracinio sprendimo vykdymo sustabdymui, turėtų būti nustatyta, kad yra prima facie argumentai dėl skundžiamo akto neteisėtumo, kitaip priimtas administracinis sprendimas turi būti vykdomas nedelsiant, skirtingai negu teismo sprendimas (po įsiteisėjimo).

42Nepagrįsti pareiškėjo atskirojo skundo motyvai, susiję su tuo, kad nėra įvykdytas priimtas kitoje byloje (negu nagrinėjama) Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos sprendimas, pakeistas teismo sprendimu. Būtent iš viešos erdvės nėra pašalinami paskelbti duomenys. Tai nėra nagrinėjamos bylos, nei reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimas nagrinėjamoje byloje, nes administracinio sprendimo nevykdymas (kartu su teismo sprendimo nevykdymu) ar netinkamas vykdymas gali būti atskiros bylos dalyku. Šie argumentai nėra susiję su nagrinėjamoje byloje priimtu ir skundžiamu sprendimu.

43Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti skundo reikalavimą, taip pat pirmosios instancijos teismui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, yra pagrįsta ir teisėta, priimta tinkamai pritaikius ABTĮ 70 straipsnio nuostatas, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

44Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, 155 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

45Pareiškėjo V. G. atskirąjį skundą atmesti.

46Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, palikti nepakeistą.

47Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas V. G. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į... 6. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę –... 7. II.... 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 6 d. nutartimi... 9. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 10. Teismas, išanalizavęs pareiškėjo nurodytus argumentus, konstatavo, kad... 11. III.... 12. Pareiškėjas V. G. padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti... 13. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi.... 14. Teigia, kad prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nurodė... 15. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas atmetė prašymą dėl tos... 16. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis netaikyti... 17. Pareiškėjas V. G. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2020 m.... 18. Nurodo, kad Teismo ekspertizės įstatyme nėra sureguliuotas Teismo ekspertų... 19. Atsakovas Taryba atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą su juo... 20. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju Taryba, nustačiusi Teismo ekspertų... 21. Pareiškėjas būtinumą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones grindžia... 22. Atsakovo nuomone, naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra... 23. Teisėjų kolegija... 24. IV.... 25. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos... 26. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad skundžiama 2020 m. gegužės 6 d.... 27. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties dalies,... 28. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas,... 29. Atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal... 30. V.... 31. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas skunde prašo panaikinti Tarybos 2020 m.... 32. Teismo ekspertizės įstatymo 41 straipsnio (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo... 33. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė teismo taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3... 34. Minėta, kad laikinoji apsauga asmeniui besikreipiančiam į administracinį... 35. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos... 36. Akcentuotina ir tai, kad ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte įtvirtintos... 37. Remiantis Rekomendacija: paprastai administracinis aktas yra vykdomas... 38. ABTĮ nenustato, kad skundo dėl administracinio akto padavimas sustabdo... 39. Fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų ar jų padalinių skundus... 40. Dėl anksčiau nurodytų argumentų, pirmosios instancijos teismas klaidingai... 41. Nepagrįsti yra pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, kad teismas buvo... 42. Nepagrįsti pareiškėjo atskirojo skundo motyvai, susiję su tuo, kad nėra... 43. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl... 44. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 45. Pareiškėjo V. G. atskirąjį skundą atmesti.... 46. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutarties... 47. Nutartis neskundžiama....