Byla 2A-1478-431/2014
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainiaus Rinkevičiaus, Jūratės Varanauskaitės,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Vilogus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilogus“ ieškinį atsakovui PPHU „WEMET“ dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 19.335,68 Lt skolos, 14.01,76 Lt netesybų, 11,84 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008 m. spalio 3 d. UAB „Stimeksa“ su atsakovu sudarė Paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią įrangos gamyba ir pristatymas turėjo vykti etapais: pirmasis etapas turėjo vykti nuo 2008 m. spalio 15 d. iki 2008 m. lapkričio 17 d., antrasis etapas - nuo 2009 m. vasario 15 d. iki 2009 m. kovo 30 d. Pagal Sutarties 1.2.1.3 punktą, pirmo etapo užsakomos įrangos kaina sudaro 14.000 EUR, kas pagal Lietuvos banko nustatytą euro ir lito santykį yra 48.339,20 litų. Pagal Sutartį UAB „Stimeksa“ įsipareigojo pervesti išankstinį apmokėjimą, kuris sudaro 40 procentų (5.600 EUR) į atsakovo atsiskaitomąją sąskaitą, pasirašius sutartį. Likusią sumą UAB „Stimeksa“ įsipareigojo sumokėti atsakovui po to, kai bus pasirašytas priėmimo į eksploataciją aktas. UAB „Stimeksa“ savo prievolę atliko laiku ir tinkamai, t.y. 2008 m. spalio 16 d. pervedė atsakovui 5.600 EUR (19.335,68 Lt) sumą. Pagal Sutarties 3.1 punktą, atsakovas įsipareigojo pagaminti ir paruošti išsiuntimui įrangą per 4 savaites nuo išankstinio apmokėjimo gavimo dienos, vykdyti transportavimą ir pakrovimą, įrangą pristatyti Sutartyje nurodytu adresu ir paleisti pas užsakovą per 10 kalendorinių dienų. Išankstinis apmokėjimas buvo atliktas 2008 m. spalio 16 d., įranga turėjo būti pagaminta ir paruošta išsiuntimui iki 2008 m. lapkričio 14 d., pristatyta ir paleista iki 2008 m. lapkričio 24 d., tačiau įranga pagaminta bei Sutartyje nurodytu adresu pristatyta nebuvo. UAB „Stimeksa“ 2009 m. balandžio 30 d. atsakovo buveinės adresu išsiuntė įspėjimą dėl įsiskolinimo, tačiau atsakymas į jį gautas nebuvo. UAB „Stimeksa“ 2009 m. kovo 10 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo iškelta bankroto byla. Ieškovas 2012 m. sausio 27 d. varžytynėse įsigijo iš BUAB „Stimeksa“ atsakovo debitorinį įsiskolinimą, kurio vertė yra 19.335,68 Lt. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.109 straipsnio 1 dalį 2011 m. rugpjūčio 18 d. atsakovui išsiųsta pretenzija dėl nesumokėtos skolos ir 2012 m. sausio 27 d. varžytynių akto kopija, kurios atsakovui buvo įteiktos tinkamai. Sutarties šalys susitarė, kad visi ginčai, kilę tarp jų, bus sprendžiami pagal įrangos montavimo vietą, t.y. Lietuvos Respublikos teisminėse institucijose, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisės aktus (Sutarties 6.1 punktas).

6Atsakovas nesutiko su ieškiniu. Nurodė, jog Sutarties 6.1 punkto pirmasis sakinys neatitinka reikalavimo (sutartyje panaudotas bendras teisinio akto apibrėžimas „civilinis kodeksas“ aiškiai nenurodant, kad numatoma taikyti materialią Lietuvos teisę, kas vienareikšmiškai apibrėžia įvairių valstybių teisinius aktus) dėl Lietuvos materialiosios teisės pasirinkimo Sutarties atžvilgiu. Lietuvos teisės pasirinkimo negalima numanyti dėl kitų Sutarties sąlygų ar bylos aplinkybių. Esant tokiai situacijai yra taikytinos Lenkijos teisės taisyklės, kadangi atsakovo buveinė yra Lenkijos Respublika, atsakovas pagal sutarties sąlygas yra pardavėjas ir tuo pat metu teikia įrenginių montavimo paslaugas. Šiuos teiginius patvirtina 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos (EB) Reglamento Nr. 593/2008 4 straipsnio 1 dalies a ir b punktų nuostatos dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės. Todėl atsakovas, vadovaudamasis Lenkijos teisės nuostatomis, prašė taikyti ieškinio senatį, kadangi Lenkijos civilinio kodekso 646 straipsnis numato, kad pretenzijų kylančių iš rangos sutarties atveju, senaties terminas įsigalioja po dviejų metų nuo sutarties objekto perdavimo, o jeigu objektas nebuvo perduotas – nuo dienos, kurią pagal sutarties turinį jis turėjo būti perduotas ir siejasi su UAB „Stimeksa“ pretenzija dėl įrenginių pristatymo. Pagal Lenkijos civilinio kodekso 554 straipsnį pretenzijų kylančių dėl pardavimų atliktų pardavėjo įmonės veiklos apimtyje, pretenzijų susijusių su amatininkų veikla bei pretenzijų susijusių su žemės ūkiu užsiimančių asmenų veikla žemės ūkio ir miškų ūkio produktų pardavimų atveju, senaties terminas įsigalioja po dviejų metų ir tai siejasi su įrenginių pristatymo įsipareigojimu. Todėl UAB „Stimeksa“ pretenzijų dėl įrenginių pristatymo įsipareigojimo senaties terminas praėjo 2010 m. lapkričio 25 d., o pretenzijų dėl įrenginių montavimo ir mašinos paleidimo atveju senaties terminas praėjo 2011 m. lapkričio 25 d. Ieškovo pretenzijos taip pat ribojamos senaties terminu, kadangi teisė į skolos perleidimą pagal Lenkijos teisę nesukelia senaties eigos nutraukimo, todėl teismas turėtų taikyti ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmesti. Ieškovas neturi teisės reikalauti avanso grąžinimo, kadangi atsakovas įvykdė sutarties reikalavimus. 2008 m. lapkričio 13 d. įrenginiai buvo pagaminti ir paruošti išsiuntimui, su UAB „Stimeksa“ mėginta susitarti dėl transporto organizavimo, gabenimo termino, pristatymo vietos bei dėl transporto kainos, nes pagal Sutarties 3.1.5 punkto nuostatas transporto išlaidas turėjo sumokėti užsakovas. Tačiau susisiekti telefonu buvo neįmanoma, o elektroninio pašto laiškai išsiųsti UAB „Stimeksa“ grįždavo su informacija, kad serveris yra uždarytas. Todėl įrenginiai buvo sandėliuojami, laukiant oficialaus kontakto iš UAB „Stimeksa“. Toks UAB „Stimeksa“ neveikimas vertintinas kaip tyčinis delsimas vykdyti savo įsipareigojimus pagal Lenkijos civilinio kodekso 486 straipsnį, pagal kurį „tyčinis skolininko delsimas yra tada, kai be pagrįstos priežasties jis vengia priimti siūlomą paslaugą arba atsisako atlikti veiksmus, be kurių paslaugos negali būti įvykdytos“. Sumokėtas avansas pagal Sutarties 3.1.2.1. punktą neapėmė transporto išlaidų, o tik gaminio pagaminimą ir jo paruošimą gabenimui. Atsakovas negavo iš UAB „Stimeksa“ 2009 m. balandžio 30 d. įspėjimo. Ieškovas nepagrįstai reikalauja baudų sumokėjimo, nes skolos perleidimas neapėmė visų pretenzijų, kurios atsiranda iš Sutarties 6.3 punkto. Tai patvirtina ir 2012 m. sausio 27 d. varžytynių protokolas, kuriame skola apibrėžta konkrečia suma. Protokole nėra minima skola, susijusi su sutartinėmis baudomis.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimu atmetė ieškovo ieškinį.

9Teismas nustatė, kad 2008 m. spalio 3 d. UAB „Stimeksa“ su atsakovu sudarytos Sutarties sudarymo metu galiojančios Konvencijos dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės 4 straipsnio 1 ir 2 dalių pagrindu ginčas nagrinėtinas taikant Lenkijos materialinę teisę, nes Sutarties šalys nepakankamai aiškiai išreiškė teisės pasirinkimą, nurodydamos tik tai, kad atsakomybė šalims taikoma pagal civilinį kodeksą, t.y. neįvardinant konkrečios valstybės teisės (Sutarties 6.1 punktas). Tuo pačiu dėl teisminių ginčų Sutarties šalys konkrečiai įvardino, jog ginčai nagrinėtini Lietuvos Respublikos teismuose. Minėtose konvencijos nuostatose pasisakoma, kad jeigu šalys nepasirinko taikytinos teisės pagal konvencijos 3 straipsnį (šalių susitarimu), taikoma valstybės, su kuria sutartinė prievolė yra labiausiai susijusi, teisė; labiausiai su prievole pagal sutartį yra susijusi ta valstybė, kurios teritorijoje sutarties sudarymo metu yra šalies, kuri turi įvykdyti pareigą, labiausiai būdingą tai sutarčiai, įprastinė gyvenamoji vieta arba, jei ji yra juridinio asmens teises turintis ar neturintis subjektas, centrinė administracija. Iš Sutarties turinio matyti, kad atsakovo, esančio Lenkijos teritorijoje, pareiga buvo pagaminti įrangą, ją pristatyti ir sumontuoti Lietuvoje, todėl minėtos konvencijos nuostatų pagrindu nagrinėjamoje byloje taikytina Lenkijos materialinė teisė.

10Ginčas kilęs iš rangos ir pirkimo-pardavimo teisinių santykių, kuriems atitinkamai taikytinos Lenkijos civilinio kodekso 646 straipsnio nuostatos („Pretenzijų, kylančių iš rangos sutarties, atveju senaties terminas įsigalioja po dviejų metų nuo sutarties objekto perdavimo, o jeigu objektas nebuvo perduotas – nuo dienos, kurią pagal sutarties turinį jis turėjo būti perduotas“) ir 554 straipsnio nuostatos („Pretenzijų, kylančių dėl pardavimų, atliktų pardavėjo įmonės veiklos apimtyje, pretenzijų, susijusių su amatininkų veikla, bei pretenzijų, susijusių su žemės ūkiu užsiimančių asmenų veikla dėl žemės ūkio ir miškų ūkio produktų pardavimų, atveju, senaties terminas įsigalioja po dviejų metų“). Pagal Sutartį darbai turėjo būti atlikti dviem etapais nuo 2008 m. spalio 15 d. iki 2008 m. lapkričio 17 d. ir nuo 2009 m. vasario 15 d. iki 2009 m. kovo 30 d. (apima įrengimų pagaminimą, pristatymą ir montavimą). Taigi ne vėliau kaip 2009 m. kovo 30 d. darbai turėjo būti atlikti, priešingu atveju UAB „Stimeksa“ kaip užsakovas ar jo teisių perėmėjas, ieškovas, turėjo ne vėliau kaip iki 2011 m. kovo 30 d. (nepasibaigus senaties terminui) kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Ieškinys surašytas 2012 m. rugpjūčio 23 d. ir teisme gautas 2013 m. rugpjūčio 30 d., todėl teismas konstatavo, kad pasibaigus ieškinio senaties terminui yra pagrindas atmesti ieškovo reikalavimą dėl skolos priteisimo (CPK 178 straipsnis). Tuo pačiu atmestini ir kiti išvestiniai reikalavimai.

11III. Apeliacinio skundo argumentai

12Ieškovas UAB „Vilogus“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti visiškai.

13Apeliacinį skundą ieškovas grindžia šiais argumentais:

141) Teismas, priimdamas sprendimą, nurodė, kad Sutarties sudarymo metu galiojančios Konvencijos dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės 4 straipsnio 1 ir 2 dalių pagrindu ginčas nagrinėtinas taikant Lenkijos materialinę teisę, nes Sutarties šalys nepakankamai aiškiai išreiškė teisės pasirinkimą, nurodydamos tik tai, kad atsakomybė šalims taikoma pagal civilinį kodeksą, t.y. neįvardinant konkrečios valstybės teisės (Sutarties 6.1 punktas). Tačiau šiam ginčui turėtų būti taikoma Lietuvos teisė, kadangi pagal Konvencijos 4 straipsnio 5 dalį 4 straipsnio 2 dalis netaikoma, jeigu negalima nustatyti sutarčiai labiausiai būdingos pareigos įvykdymo vietos ir remtis 2, 3, 4 dalyse nustatytomis prielaidomis, nes iš bylos aplinkybių matyti, kad sutartis yra labiau susijusi su kita valstybe. Sutartis yra labiausiai susisijusi su Lietuva, Sutarčiai labiausiai būdingos pareigos įvykdymo vieta, kadangi būtent čia yra Sutarties objekto – įrangos montavimo ir pilno paleidimo – vieta, čia turėjo vykti ir užsakovo personalo apmokymas atsakovo sąskaita (Sutarties 4.3 punktas). Net ir tuo atveju, jei ginčui galėjo būti taikoma Lenkijos teisė, 2013 m. lapkričio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas yra neteisėtas, kadangi, vadovaujantis pagal CPK 808 straipsnio 2-3 punktus, jeigu užsienio teisės taikymą numato šalių susitarimas, tai visus įrodymus, susijusius su taikomos užsienio teisės normų turiniu, pagal tos teisės oficialų aiškinimą, jos taikymo praktiką ir doktriną atitinkamoje užsienio valstybėje pateikia ginčo šalis, kuri remiasi užsienio teise. Šalies prašymu teismas gali padėti jai surinkti informaciją apie taikytiną užsienio teisę. Jeigu teismui ar šaliai, kuri remiasi užsienio teise, nepavyksta įvykdyti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos pareigos, taikoma Lietuvos Respublikos teisė. Byloje nėra pateiktas Lenkijos teisės oficialus aiškinimas, jos taikymo praktika ir doktrina Lenkijoje. Tokio išaiškinimo Teismas net neįpareigojo pateikti. Tokiu atveju teismas turėjo taikyti Lietuvos Respublikos teisę. Teismas, priimdamas sprendimą, tik formaliai pacitavo atsakovo atsakyme į ieškinį nurodytus straipsnius iš Lenkijos Respublikos civilinio kodekso ir jų pagrindu priėmė sprendimą. Sprendime net nėra pagrindžiama teismo išvada, kad ginčas yra kilęs iš rangos ir pirkimo-pardavimo teisinių santykių. Pagal CK 6.645 straipsnio 4 dalį, jeigu atliekamų darbų pobūdis ir vertė palyginti su pagaminto, perkamo ar perdirbto daikto verte yra nedideli, tai sutartis pripažįstama ne rangos, o pirkimo-pardavimo sutartimi. Kokie reikalavimai yra keliami rangos sutarčiai ir kokie yra pastarosios skiriamieji bruožai pagal Lenkijos Respublikos civilinio kodekso normas, nėra nurodoma.

152) Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.127 straipsnį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Atkreiptinas dėmesys, kad BUAB „Stimeksa“ apie savo teisės pažeidimą sužinojo 2009 m. kovo 31 d., pasibaigus pagaminti bei pristatyti Sutartyje sutartą įrangą, numatytam terminui (Sutarties 1.2.2 punktas). Taigi teisė į ieškinį atsirado nuo 2009 m. kovo 31 d. 2009 m. balandžio 30 d. BUAB „Stimeksa“ bankroto administratorius kreipėsi į atsakovą su įspėjimu dėl 19.333,68 Lt skolos mokėjimo. Įteikimą patvirtina byloje esantis 2009 m. gegužės 4 d. AB „Lietuvos paštas“ kvito kopija. 2012 m. sausio 27 d. ieškovas varžytinėse įsigijo iš BUAB „Stimeksa“ atsakovo debitorinį įsiskolinimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.130 straipsnyje numatyta, kad ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka. Nutrauktas ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas ieškinio senaties terminą nutraukti. Jeigu ieškinio senaties terminą nutraukė ieškinio pareiškimas, tai ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, jeigu iš ginčo teisinio santykio galima pareikšti tapatų reikalavimą. Iki senaties termino nutraukimo praėjęs laikas į naują terminą neįskaičiuojamas. Atsižvelgiant į tai, kad bankroto bylos iškėlimas yra prilyginamas ieškinio pateikimui, nutrauktas ieškinio pateikimas prasidėjo ieškovui įsigijus atsakovo debitorinį įsiskolinimą 2012 m. sausio 27 d. Ieškinys dėl skolos pateikimo teismui pateiktas 2012 m. rugpjūčio 23 d., praėjus tik 6 mėnesiams. Todėl senaties terminas negali būti suėjęs nei vadovaujantis Lenkijos Respublikos 554 straipsniu, nei 646 straipsniu.

16Atsakovas PPHU „WEMET“ atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad Sutarties 6.1. punkto pirmo sakinio suformulavimas neatitinka vienareikšmiškumo reikalavimo (sutartyje liko panaudotas bendras teisės akto „Civilinis kodeksas“ apibrėžimas be aiškaus nurodymo į Lietuvos materialią teisę - tuo pavadinimu yra apibrėžiami įvairią valstybių teisės aktai), be nurodymo, kad yra pasirinkta Lietuvos teisė, kaip materiali, sutartyje taikoma teisė. Lietuvos teisės pasirinkimas negali būti numanomas kitų aukščiau minimos sutarties nuostatų arba bylos aplinkybių pagrindu. Esant tokiai situacijai yra taikomos Lenkijos teisės nuostatos, kadangi Lenkijos Respublika yra atsakovo buveinė, pagal sutartį atsakovas yra pardavėjas ir tuo pat metu paslaugų teikėjas įrenginių montavimo srityje. Teisinį pagrindą tokiam įvertinimui suteikia 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos (EB) Reglamento Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės 4 straipsnio 1 dalies nuostatos. UAB „Stimeksa“ pretenzijų dėl įsipareigojimo pristatyti įrenginius senaties terminas pasibaigė 2011 m. lapkričio 25 d., o dėl mašinos sumontavimo ir paleidimo – 2011 m. lapkričio 25 d. Pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimas į teismą nesustabdo senaties termino eigos. Reikalavimo teisės perleidimas pagal Lenkijos teisę senaties termino eigos nenutraukia. Pagal Sutarties 6.2 punktą ieškovo pateiktos pretenzijos yra priešlaikinės, kadangi pagal šią sutarties išlygą sutarties šalys įsipareigojo spręsti ginčus taikią derybų keliu. Nei UAB „Stimeksa“, nei ieškovas net nepradėjo diskusijos dėl ginčo išsprendimo ir nežiūrint to perdavė ginčą spręsti teismine tvarka.

17IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

18Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

19Byloje kilo ginčas dėl šalių santykiams taikytinos teisės – Lenkijos civilinio kodekso ar Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, senaties termino taikymo bei skolos pagal sutartį priteisimo.

20Byloje nustatyta, kad UAB „Stimeksa“ su atsakovu 2008 m. spalio 3 d. sudarė sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo pagaminti ir pristatyti užsakovui vielos tiesinimo įrangą, ją sumontuoti, paleisti ir apmokyti užsakovo personalą (t. I, b.l. 11-19). Sutarties originalus tekstas yra parengtas rusų kalba. Pagal sutarties 6.1 punktą, iškilus klausimams, nenumatytiems šios sutarties sąlygose, šalys vienodai atsako pagal galiojančius įstatymus – civilinį kodeksą. Šalys susitaria, kad visi klausimai dėl šios sutarties vykdymo bus sprendžiami derybų keliu. Jeigu šalys neras bendro susitarimo, šalys priėmė sprendimą visus nesutarimus, reikalavimus ir pretenzijas spręsti pagal įrangos montavimo vietą, tai yra Lietuvos Respublikos teisminėse instancijose. Pagal sutarties 1.2 punktą įrangos gamyba ir pristatymas turėjo vykti dviem etapais: pirmas etapas – gamyba, pristatymas ir įrangos paleidimas nuo 2008 m. spalio 15 d. iki 2008 m. lapkričio 17 d., antras gamybos, pristatymo ir įrangos paleidimo etapas turėjo vykti nuo 2009 m. vasario 15 d. iki 2009 m. kovo 30 d. Pagaminimas ir paruošimas išsiuntimui sudaro 4 savaites nuo išankstinio apmokėjimo gavimo dienos, kuris sudaro 40 % pirmo etapo kainos, tai yra 19.600 zlotų arba 5.600,00 eurų (Sutarties 3.1.2.1 punktas). Įrangos pristatymo ir paleidimo pas užsakovą organizavimas sudaro 10 kalendorinių dienų (Sutarties 3.1.2.3 punktas). Pagal sutarties 4.3 punktą atsakovas taip pat įsipareigojo savo sąskaita apmokyti ieškovo personalą.

21UAB „Stimeksa“ 2008 m. spalio 16 d. pervedė atsakovui į atsiskaitomąją sąskaitą 5.600 EUR (t. I, b.l. 20).

222009 m. kovo 10 d Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Stimeksa“ buvo iškelta bankroto byla. 2009 m. balandžio 30 d. UAB „Stimeksa“ bankroto administratorius atsakovo buveinės adresu išsiuntė įspėjimą dėl įsiskolinimo, kuriuo ragino atsakovą grąžinti įmonei 5600 eurus (19.335,68 Lt) iki 2009 m. gegužės 10 d. (t. I, b.l. 21-23). Byloje yra pateikta PVM sąskaita faktūra ir AB „Lietuvos pašto“ kvitas, patvirtinantis, jog minėtas įspėjimas atsakovui buvo išsiųstas (t. I, b.l. 24)

232012 m. sausio 27 d. ieškovas varžytynėse įsigijo iš BUAB „Stimeksa“, PPHU „WEMET“ debitorinį įsiskolinimą, kurio vertė yra 19.335,68 Lt (t. I, b.l. 25-27). Ieškovas 2012 m. vasario 10 d. pranešimu informavo atsakovą apie reikalavimo teisių į skolą perėmimą ir ragino sumokėti skolą iki 2012 m. vasario 20 d. (t. I, b.l. 26-27). Ieškinys pirmos instancijos teismui buvo pateiktas 2012 m. rugpjūčio 30 d. (t. I, b.l. 2).

24Pagal CK 1.42 straipsnio 3 dalį, jeigu šalys nepasirinko taikytinos teisės, su reikalavimo perleidimu ir skolos perkėlimu susijusiems santykiams taikoma teisė, reglamentuojanti pagrindinę prievolę, dėl kurios atsirandantis reikalavimas (skola) yra perleidžiamas.

25Konvencija dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės, pateikta pasirašyti Romoje, 1980 m. birželio 19 d. pagal Konvencijos dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos prisijungimo prie Konvencijos dėl Sutartinėms prievolėms taikytinos teisės, pateiktos pasirašyti 1980 m. birželio 19 d. Romoje, ir prie pirmojo ir antrojo protokolų dėl Europos Bendrijų Teisingumo Teismo įgaliojimų aiškinti šią konvenciją 5 straipsnį, Lietuvai šią konvenciją ratifikavus 2006 m. kovo 30 d. įstatymu Nr. X-528, ji Lietuvos Respublikai įsigaliojo 2006 m. gruodžio 1 d. Šiuo metu, nuo 2009 m. gruodžio 17 d., Lietuvoje galioja 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės, kuris pakeitė iki tol galiojusią Romos konvenciją. Kadangi nagrinėjama sutartis buvo sudaryta 2008 m. spalio 3 d., šalių santykiams taikytina minėta Konvencija, o ne Reglamentas, kuriuo atsiliepimuose į ieškinį ir apeliacinį skundą remiasi atsakovas.

26Konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutarčiai taikoma šalių pasirinkta teisė. Pasirinkimas turi būti pakankamai aiškiai išreikštas sutarties sąlygose arba gali būti nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes. Šalys pagal sutarties 6.1 punktą susitarė, jog atsakys pagal galiojančius įstatymus – civilinį kodeksą, o visi nesutarimai, reikalavimai ir pretenzijos bus sprendžiami pagal įrangos montavimo vietą, tai yra Lietuvos Respublikos teisminėse instancijose. Nors šioje sutartyje šalys ir aiškiai neapibrėžė, kokios šalies Civilinis kodeksas bus taikomas jų sutartiniams santykiams, tačiau ginčams spręsti pasirinko galutinės sutarties įvykdymo vietos – Lietuvos – teismus.

27Pagal Konvencijos 4 straipsnio 1 dalį, jeigu šalys nepasirinko taikytinos teisės pagal 3 straipsnį, taikoma valstybės, su kuria sutartinė prievolė yra labiausiai susijusi, teisė. Nepaisant to, atskirai sutarties daliai, kuri yra labiau susijusi su kita valstybe, išimties tvarka gali būti taikoma tos kitos valstybės teisė. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad labiausiai su prievole pagal sutartį yra susijusi ta valstybė, kurios teritorijoje sutarties sudarymo metu yra šalies, kuri turi įvykdyti pareigą, labiausiai būdingą tai sutarčiai, įprastinė gyvenamoji vieta arba, jei ji yra juridinio asmens teises turintis ar jų neturintis subjektas, - centrinė administracija. Tačiau jei sutartis yra sudaryta jos šaliai verčiantis verslu ar profesija, ta valstybė yra valstybė, kurioje yra pagrindinė verslo vieta, arba tais atvejais, kai pagal sutarties sąlygas sutartis turi būti vykdoma nepagrindinėje verslo vietoje, - valstybė, kurioje yra ta kita verslo vieta. Pagal 5 punktą šio straipsnio 2 dalis netaikoma, jeigu negalima nustatyti sutarčiai labiausiai būdingos pareigos įvykdymo vietos ir remtis 2, 3, 4 dalyse nustatytomis prielaidomis, nes iš bylos aplinkybių matyti, kad sutartis yra labiau susijusi su kita valstybe. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos CK 1.37 straipsnis įtvirtina analogiškas kolizines taisykles, kaip ir numatytosios Romos konvencijoje.

28Pagal Sutarties sąlygas vykdytojas, tai yra atsakovas, privalėjo pagaminti vielos tiesinimo stakles ir vielos ritinių išvyniojimo stakles su stabdymo mechanizmu ir kitomis būtinomis papildomomis detalėmis. Atsakovo buveinės vieta yra Lenkijos Respublikoje, minėtų mechanizmų gaminimas taip buvo atliekamas užsakovo verslo vietoje. Tačiau labai svarbi Sutarties tinkamo įvykdymo dalis pagal 4.1-4.3 punktus yra įrengimo pastatymo vietos paruošimas, įrangos montavimas ir įvedimas į eksploataciją, kurią vykdytojas turi atlikti užsakovo teritorijoje savo sąskaita, bei užsakovo personalo apmokymas pagal gamybinę programą. Taigi, Sutartyje yra nustatytos trys pagrindinės atsakovo prievolės – įrenginių pagaminimas, jų įvedimas į eksploataciją ir užsakovo personalo apmokymas. Pastarųjų dviejų įvykdymo vieta yra Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, kad Sutartyje šalys ginčų sprendimui pasirinko Lietuvos teismų jurisdikciją, pagamintos įrangos diegimo bei personalo apmokymo vieta yra Lietuvoje, pripažintina, kad Sutartis yra labiau susijusi su Lietuvos valstybe ir iš Sutarties kilusiems santykiams turėtų būti taikomas Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas.

29Pagal CPK 808 straipsnio 1-2 dalis Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar įstatymų numatytais atvejais užsienio teisę taiko, aiškina bei jos turinį nustato teismas savo iniciatyva (ex officio). Jeigu užsienio teisės taikymą numato šalių susitarimas, tai visus įrodymus, susijusius su taikomos užsienio teisės normų turiniu, pagal tos teisės oficialų aiškinimą, jos taikymo praktiką ir doktriną atitinkamoje užsienio valstybėje pateikia ginčo šalis, kuri remiasi užsienio teise. Šalies prašymu teismas gali padėti jai surinkti informaciją apie taikytiną užsienio teisę. Pagal šio straipsnio 3 dalį, jeigu teismui ar šaliai, kuri remiasi užsienio teise, nepavyksta įvykdyti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos pareigos, taikoma Lietuvos Respublikos teisė. Analogiškas taisykles nustato ir CK 1.12 straipsnis. Taigi teismas ex officio taiko užsienio teisę tik tais atvejais, kai tai daryti jį įpareigoja tarptautinės sutartys ar galiojantys įstatymai. Kai užsienio teisės taikymas susijęs tik su ginčo šalių privačiais interesais ir neturi viešojo intereso gynimo aspekto, užsienio teisės taikymas grindžiamas dispozityviškumo principu – užsienio teisė taikoma ginčo šalių iniciatyva. Ta šalis, kuri remiasi užsienio teise, turi pareigą pateikti su jos turiniu susijusius įrodymus. Informacija apie užsienio teisę yra fakto, o ne teisės klausimas, todėl šiuo aspektu negalioja bendroji teismo pareiga kvalifikuoti ginčo materialiuosius santykius (LAT 2008 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2008; 2009 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2009).

30Atsakovas reikalavo taikyti Lenkijos teisę ir atsiliepime pateikė Lenkijos civilinio kodekso 646, 554 ir 118 straipsnių, reglamentuojančių senaties terminus, citatas (t. I, b.l. 128-140). Teismo posėdžio, vykusio 2013 m. gegužės 23 d., metu teismas protokoline nutartimi įpareigojo atsakovo atstovą per 90 d. pateikti teismui teisės aktus, kuriais jie grindžia savo atsikirtimus į ieškinį, jų vertimus į lietuvių kalbą, su atitinkama doktrina, kaip aiškinamos teisės normos, kuriomis atsakovas grindžia savo atsikirtimus (t. I, b.l. 165-166). Tačiau atsakovas šios pareigos neįvykdė.

31Atsakovo pateiktose Lenkijos civilinio kodekso straipsnių citatose nurodyta, kad: 646 straipsnyje nustatyta, kad pretenzijų, kylančių iš rangos sutarties atveju, senaties terminas įsigalioja po dviejų metų nuo sutarties objekto perdavimo, o jeigu objektas nebuvo perduotas – nuo dienos, kurią pagal sutarties turinį jis turėjo būti perduotas. Pagal 554 straipsnį pretenzijų, kylančių dėl pardavimų atliktų pardavėjo įmonės veiklos apimtyje, pretenzijų susijusių su amatininkų veikla bei pretenzijų, susijusių su žemės ūkiu užsiimančių asmenų veikla dėl žemės ūkio ir miškų ūkio produktų pardavimų, atveju, senaties terminas įsigalioja po dviejų metų. Pagal 118 straipsnį, jeigu speciali nuostata nenustato kitaip, senaties terminas yra 10 metų, o pretenzijų atveju dėl periodiškai atliekamų paslaugų bei pretenzijų, susijusių su ūkinės veiklos vykdymu – trys metai (t. I, b.l. 138). Tačiau atsakovas nepateikė jokio šių teisės normų Lenkijoje pripažinto oficialaus aiškinimo, jų taikymo praktikos ir doktrinos Lenkijoje.

32Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau nurodytomis, atsakovo pateiktomis Lenkijos civilinio kodekso straipsnių citatomis, pripažino, jog ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą, kadangi pagal Sutarties sąlygas darbai turėjo būti atlikti iki 2009 m. kovo 30 d., todėl ieškinys turėjo būti pareikštas iki 2011 m. kovo 30 d. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo nurodyti trys civilinio kodekso straipsniai, be Lenkijos teismų suformuotos jų taikymo ir aiškinimo praktikos bei Lenkijos teisininkų nustatytos doktrinos, nėra pakankamai išsamūs ir atsakantys į visus ieškinio senaties taikymui būtinus išspręsti klausimus. Norint tinkamai pritaikyti teisės normą, reikia turėti ją įtvirtinančių kodekso ar kitų įstatymų straipsnių visumą. Ne visose atsakovo pateiktuose straipsniuose yra nurodyta, nuo kada yra pradedama skaičiuoti ieškinio senaties termino pradžia. Nėra aišku, ar vertime pateiktas terminas „pretenzija“ visiškai atitinka ieškinio sąvoką, ar yra skirtas šalių ginčams spręsti iki kreipimosi į teismą. Teismas taip pat neturi duomenų, ar atsakovo nurodyto CK 646 straipsnio nuostatos yra taikomos visoms su rangos sutartimi susijusioms teisinėms situacijoms, ar tik dėl paties perduoto sutarties objekto, ar nuostolių dėl jo neperdavimo atlyginimo. Neturint Lenkijos CK teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senatį, visumos bei jų oficialaus aiškinimo, taikymo praktikos ir doktrinos, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad negalima vienareikšmiškai pripažinti, jog ieškovo reikalavimas grąžinti užsakovo sumokėtą avansą yra pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą. Kadangi atsakovas neįvykdė savo pareigos pateikti visapusišką prašomos taikyti šalių santykius reglamentuojančios Lenkijos teisės oficialaus aiškinimo, taikymo praktikos ir doktrinos, konstatuotina, kad pagal Lietuvos Respublikos CK 1.12 straipsnio 3 dalį ir CPK 808 straipsnio 3 dalį šalių teisiniams santykiams turi būti taikoma Lietuvos Respublikos teisė.

33Pagal CK 1.125 straipsnio 1 dalį bendras ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Pagal šio straipsnio 10 dalį reikalavimams dėl atliktų darbų trūkumų taikomi CK šeštojoje knygoje nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai. Ieškovas reiškia ieškinį ne dėl atliktų darbų trūkumų, tačiau reikalauja grąžinti sumokėtą avansą, kadangi užsakyti darbai nebuvo įvykdyti. Todėl šalių teisiniams santykiams yra taikytinas bendras 10 metų ieškinio senaties terminas, kurio ieškovas nėra praleidęs.

34Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismui yra suteikta teisė panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant dėl CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (LAT 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2005; 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2007; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; kt.). Taikant CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą turi būti įvertinta, kokios apimties, kokių įrodymų, iš ko ir kokia tvarka turi būti išreikalauta, ar jų reikalavimas iš esmės nereiškia naujo esminio bylos aplinkybių tyrimo, t. y. ar pagrindinės faktinės ir teisinės bylos aplinkybės nėra atskleistos (LAT 2007 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2007; 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2009).

35Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio reikalavimus ir pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis yra grindžiami reikalavimai, atsakovo teiktus atsikirtimus į ieškinį, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, pritaikęs pagal Lenkijos civilinį kodeksą ieškinio senatį, neišsiaiškino ir nenustatė pagrindinių aplinkybių, kurios yra teisiškai svarbios tam, kad būtų teisingai išspręsta byla, išnagrinėtas ginčas, šių aplinkybių negalima nustatyti apeliacinės instancijos teisme dėl to, kad reikia surinkti naujus įrodymus ir į šių įrodymų gavimo aspektus.

36Atsakovas atsiliepime prašė atlikti procesinius veiksmus videokonferencijos tvarka ir apklausti atsakovus bei liudytojus B. R. ir V. S., galinčius patvirtinti aplinkybes, jog sutartyje numatyta įranga buvo pagaminta, tačiau susitarti su UAB „Stimeksa“ dėl jos pristatymo nepavyko, nes įmonei buvo iškelta bankroto byla (t. I, b.l. 128-140). Tačiau pirmos instancijos teismas nurodytų asmenų neapklausė. Pažymėtina, kad liudytojo V. S. nurodytas gyvenamosios vietos adresas yra Lietuvoje. Pripažintina, kad šių liudytojų parodymai gali patvirtinti aplinkybes, susijusias su galima užsakovo kalte dėl pagamintos produkcijos nepristatymo. Šios aplinkybės yra reikšmingos, sprendžiant klausimą dėl pareikšto ieškinio pagrįstumo.

37Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių pripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl ši apeliacinio skundo dalis tenkintina. Išdėstytieji motyvai dėl materialinės teisės normų pažeidimo sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad byloje neištyrus visų aplinkybių, susijusių su šalių sudarytos sutarties vykdymu bei jų bendradarbiavimu po avanso sumokėjimo, buvo neatskleidė bylos esmė, o pagal byloje pateiktus įrodymus negalima konstatuoti atsakovo veiksmų teisėtumo ar neteisėtumo, tai yra negalima bylos išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Todėl apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

38Ieškovas pateikė prašymą priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas panaikina skundžiamą teismo sprendimą ir grąžina jį nagrinėti iš naujo, taigi nenagrinėja bylos iš esmės. Todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas. Ieškovui išaiškintina, kad bylinėjimosi išlaidas teismas turi paskirstyti išnagrinėjęs bylą iš esmės.

39Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-331 str.,

Nutarė

40Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti jį pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB... 3. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 19.335,68 Lt skolos, 14.01,76 Lt... 6. Atsakovas nesutiko su ieškiniu. Nurodė, jog Sutarties 6.1 punkto pirmasis... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimu atmetė... 9. Teismas nustatė, kad 2008 m. spalio 3 d. UAB „Stimeksa“ su atsakovu... 10. Ginčas kilęs iš rangos ir pirkimo-pardavimo teisinių santykių, kuriems... 11. III. Apeliacinio skundo argumentai... 12. Ieškovas UAB „Vilogus“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus... 13. Apeliacinį skundą ieškovas grindžia šiais argumentais:... 14. 1) Teismas, priimdamas sprendimą, nurodė, kad Sutarties sudarymo metu... 15. 2) Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.127 straipsnį ieškinio... 16. Atsakovas PPHU „WEMET“ atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo... 17. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 19. Byloje kilo ginčas dėl šalių santykiams taikytinos teisės – Lenkijos... 20. Byloje nustatyta, kad UAB „Stimeksa“ su atsakovu 2008 m. spalio 3 d.... 21. UAB „Stimeksa“ 2008 m. spalio 16 d. pervedė atsakovui į atsiskaitomąją... 22. 2009 m. kovo 10 d Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Stimeksa“ buvo... 23. 2012 m. sausio 27 d. ieškovas varžytynėse įsigijo iš BUAB „Stimeksa“,... 24. Pagal CK 1.42 straipsnio 3 dalį, jeigu šalys nepasirinko taikytinos teisės,... 25. Konvencija dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės, pateikta... 26. Konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutarčiai taikoma šalių... 27. Pagal Konvencijos 4 straipsnio 1 dalį, jeigu šalys nepasirinko taikytinos... 28. Pagal Sutarties sąlygas vykdytojas, tai yra atsakovas, privalėjo pagaminti... 29. Pagal CPK 808 straipsnio 1-2 dalis Lietuvos Respublikos tarptautinių... 30. Atsakovas reikalavo taikyti Lenkijos teisę ir atsiliepime pateikė Lenkijos... 31. Atsakovo pateiktose Lenkijos civilinio kodekso straipsnių citatose nurodyta,... 32. Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau nurodytomis, atsakovo... 33. Pagal CK 1.125 straipsnio 1 dalį bendras ieškinio senaties terminas yra... 34. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismui... 35. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje pareikšto... 36. Atsakovas atsiliepime prašė atlikti procesinius veiksmus videokonferencijos... 37. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių pripažintini pagrįstais apeliacinio... 38. Ieškovas pateikė prašymą priteisti jam bylinėjimosi išlaidas.... 39. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 40. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimą panaikinti...