Byla 2A-1842-260/2014

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė), Raimondo Buzelio (pranešėjas) ir Leono Jachimavičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagalatsakovės D. P. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-389-652/2014 pagal ieškovės M. K. ieškinį atsakovei D. P., tretiesiems asmenims V. J., A. B., V. G., D. M., B. J., T. J., A. J., P. B., J. C., R. C., Ž. U., M. C., institucijoms, teikiančioms išvadas byloje – Nacionalinei žemės tarnybai ir Alytaus rajono savivaldybės administracijai dėl kelio servituto nustatymo ir atsakovės D. P. priešieškinį ieškovei M. K. ir atsakovui A. B., tretiesiems asmenims V. J., V. G., D. M., B. J., T. J., A. J., P. B., J. C., R. C., Ž. U., M. C., institucijoms, teikiančioms išvadas byloje – Nacionalinei žemės tarnybai ir Alytaus rajono savivaldybės administracijai dėl kelio servituto nustatymo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu (b.l. 2–6, t. I, b.l. 57–64, t. II) prašydama nustatyti D. P. žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 0,1904 ha ploto neatlygintinį kelio servitutą (teisę neatlygintinai bet kuriuo paros ir metų laiku važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius), kuris UAB „Pasoda“ 2012 m. rugpjūčio 3 d. kelio servituto nustatymo plane pažymėtas tašku 214, viešpataujančiam daiktui M. K. sodybai – pastatams, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tinkamai naudoti ir patekti į žemės valdas, esančias (duomenys neskelbtini), valdomas nuosavybės teise Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1996 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir nekilnojamieji pastatai, esantys adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovei įsigijus statinius, kelias į namų valdą per atsakovei priklausantį žemės sklypą, kuris anksčiau priklausė P. M., jau buvo. Per atsakovei priklausantį žemės sklypą nuo seno faktiškai buvo 6 m pločio 0,1904 ha dydžio bendro naudojimo kelias, kuris yra pažymėtas ir planuose. Kelias šiuo metu nėra bendro naudojimo kelias, jam nėra nustatytas servitutas, o užimamas plotas yra įskaičiuotas į atsakovei atkurtos nuosavybės teise žemės plotą. Atsakovė neleidžia tinkamai ir normaliai naudotis keliu, neleidžia jo remontuoti, tokiais savo veiksmais atima galimybę ieškovei tinkamai patekti į valdomas žemes, sodybą, todėl būtina nustatyti minėtam keliui servitutą. Kito kelio, kuriuo būtų galima patekti į ieškovės gyvenamąją vietą, nėra. Nustatytinas neatlygintinis servitutas, kadangi kelias patekimui į ieškovės žemes, namų valdą turėjo būti įteisintas kaip bendrojo naudojimo kelias arba kelio servitutas turėjo būti nustatytas administraciniu aktu anksčiau, žemės nuosavybės teisių atkūrimo atsakovei metu.

5Priešieškiniu ir patikslintu priešieškiniu, kurį atsakovė kartu laikė ir atsiliepimu į patikslintą ieškinį, (b.l. 2–6, t. II) atsakovė prašė: 1) nustatyti D. P. 11,1872 ha žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), 0,1278 ha ploto atlygintinį kelio servitutą, suteikiant teisę bet kuriuo paros ir metų laiku M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius keliu, pažymėtu UAB „Pasoda“ 2013 m. birželio 20 d. kelio servituto nustatymo plane. Už naudojimąsi servitutiniu keliu nustatyti 500 Lt piniginę kompensaciją už kiekvienus kalendorinius metus nuo 2012 m. gruodžio 12 d., kurią M. K. privalo sumokėti kiekvienais metais ne vėliau kaip iki kiekvienų einamųjų kalendorinių metų gruodžio 31 dienos. Piniginę kompensaciją pervesti į D. P. sąskaitą, esančią „Swedbank“, AB; 2) nustatyti D. P. 11,1872 ha žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), 0,1278 ha ploto atlygintinį kelio servitutą, suteikiant teisę bet kuriuo paros ir metų laiku A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius keliu, pažymėtu UAB „Pasoda“ 2013 m. birželio 20 d. kelio servituto nustatymo plane. Už naudojimąsi servitutiniu keliu nustatyti 500 Lt piniginę kompensaciją už kiekvienus kalendorinius metus nuo 2012 m. gruodžio 12 d., kurią A. B. privalo sumokėti kiekvienais metais ne vėliau kaip iki kiekvienų einamųjų kalendorinių metų gruodžio 31 dienos. Piniginę kompensaciją pervesti į D. P. sąskaitą, esančią „Swedbank“, AB; 3) įpareigoti M. K. ir A. B. savo lėšomis įsirengti, valyti, tvarkyti ir remontuoti kelią, pažymėtą UAB „Pasoda“ 2013 m. birželio 20 d. kelio servituto nustatymo plane. Nurodė, kad su patikslintu ieškiniu sutinka iš dalies. Nurodė sutinkanti su reikalavimu nustatyti kelio servitutą siekiant eksploatuoti statinius ir žemės sklypus, tačiau nesutinka dėl prašomo nustatyti servituto apimties, t. y. kelio pločio bei kad būtų nustatytas neatlygintinis servitutas. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog ji nuosavybės teise valdo 2,86 ha žemės sklypą, kadangi jos nuosavybės teisės nėra įregistruotos Registrų centre. Taip pat nurodė, kad keliu, kuris eina per jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, naudojasi ir kiti asmenys, tačiau reikalavimą dėl atlygintinio servituto nustatymo reiškia tik dviem asmenims, t. y. M. K. ir A. B., nes kiti asmenys pravažiuoja retai ir jokių nepatogumų atsakovei nesukelia. Ieškovė yra atsakovės teta, ginčo dėl ieškovės galimybių naudotis keliu nėra, todėl jos atžvilgiu servitutas gali būti nustatytas ne teismo sprendimu, o sutartimi. Nustatytinas atlygintinis servitutas, kadangi ieškovės ūkinei veiklai vystyti reikalinga technika, kuri sistemingai važiuoja per atsakovės žemės sklypą. Su A. B. dėl jo neteisėto naudojimosi atsakovės žeme vyksta nuolatiniai konfliktai, kadangi trečiasis asmuo ir jam dirbantys asmenys su žemėsūkio technika per atsakovei priklausantį žemės sklypą važiuoja ne keliuku, bet per ganyklą ir namų valdą, per ganiavas. A. B. nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai yra žemėsūkio ir miško paskirties, todėl jų naudojimui ir priežiūrai reikalinga sunkiasvorė žemės ūkio technika, kuri daro žalą paviršiniam žemės sluoksniui, augmenijai, mažina žemės vertę. Atsakovės teisių suvaržymai ne tik pasireiškia apribojimu naudotis žemės sklypo dalimi, kurią užima kelias ir šalia jo esanti žemės danga, bet ir triukšmu, kurį kelia dažnai važiuojančios transporto priemonės, kurios važiuoja šalia namo esančio sodelio, apie 10 metrų atstumu nuo gyvenamojo namo. Atsižvelgiant į tai, nustatytinas atlygintinis servitutas. Be to, minėti asmenys kooperavęsi turėtų įsirengti ir tvarkyti kelią.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 12 d. sprendimu (b.l. 45–52, t. III) ieškinįir priešieškinį tenkino iš dalies, nustatė atsakovės D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) žemės sklype, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 0,1904 ha ploto atlygintinį kelio servitutą (teisę atlygintinai bet kuriuo paros metu ir metų laiku važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius), kuris UAB ,,Pasoda“ 2012 m. rugpjūčio 3 d. kelio servituto nustatymo plane pažymėtas tašku 214, viešpataujančiam daiktui ieškovės M. K. sodybai – pastatams (unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), tinkamai naudoti ir patekti į žemės valdas, esančias (duomenys neskelbtini), valdomas nuosavybės teise Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m. spalio 21 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1996 m. spalio 21 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, nustatė atsakovės D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) žemės sklype, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 0,1904 ha ploto, atlygintinį kelio servitutą (teisę atlygintinai bet kuriuo paros metu ir metų laiku važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius), kuris UAB ,,Pasoda“ 2012 m. rugpjūčio 3 d. kelio servituto nustatymo plane pažymėtas tašku 214, viešpataujančiam daiktui atsakovo pagal priešieškinį A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdomiems žemės sklypams (kadastriniai numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), esantiems (duomenys neskelbtini), patekti ir tinkamai naudoti. Teismas priteisė iš ieškovės M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo pagal priešieškinį A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), po 100 Lt iš kiekvieno kasmetinę piniginę kompensaciją atsakovei D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. nuo 2012 m. gruodžio 12 d., piniginę kompensaciją pervedant į D. P. sąskaitą „Swedbank“, AB Nr. (duomenys neskelbtini), kiekvienais metais ne vėliau kaip iki kiekvienų einamųjų kalendorinių metų gruodžio 31 dienos, įpareigojo M. K., A. B. ir D. P. prižiūrėti ir remontuoti UAB ,,Pasoda“ 2012 m. rugpjūčio 3 d. kelio servituto nustatymo plane pažymėtą tašku 214 0,1904 ha kelią. Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė.

8Teismas nustatė, kad ieškovė M. K. nuosavybės teise valdo gyvenamąjį namą su ūkio pastatais, esantį (duomenys neskelbtini). Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1996 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei atkurtos nuosavybės teisės ekvivalentine natūra į 2,86 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir suteiktas sklypas asmeniniam ūkiui. Teismas taip pat nustatė, kad P. M. (atsakovės tėvui) buvo suteiktas 10,97 ha žemės sklypas valstiečio ūkiui steigti, kuriame nurodyta, jog keliai užima 0,16 ha. Atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus buvo pakeisti sklypo kadastro duomenys ir kelių plotas nurodytas 0,1904 ha. Atsakovė nuosavybės teises į žemės sklypą įgijo 2007 m. vasario 1 d. rentos sutarties pagrindu. Teismas nustatė, kad 2009 m. spalio 29 d. atsakovė D. P. prašymą dėl kadastro duomenų keitimo, kuriame nurodyta, jog ji sutinka, kad jos žemės sklype būtų nustatytas servitutas. Teismas nustatė, kad ginčo kelias yra vienintelis kelias, kuriuo ieškovė ir tretieji asmenys gali patekti į savo sodybasbei turimus žemės sklypus, o kelio projektavimo klausimas valstybinio fondo žemėje negali būti sprendžiamas. Alytaus rajono savivaldybės administracijos pateikti duomenys patvirtina, kad ginčo kelio preliminarūs išmatavimai yra tokie: kelio ilgis pro atsakovės sodybą link Varėnos rajono pro ieškovės sodybą yra apie 1,21 km, kelio plotis atitinkamose vietose yra 5,99 m, 7,50 m, 5,45 m, 7,37 m, 5,45 m. Nekilnojamojo turto registro išraše kelio plotas po kadastrinių matavimų atsakovės žemės sklype nurodytas 0,1904 ha. Trečiojo asmens A. B. pateiktame UAB ,,Dzūkijos valdos“ žemės sklypo planenurodyta, kad tarp trečiojo asmens A. B. sklypų ir atsakovės D. P. sklypo eina 6 metrų pločio kelias. Teismas nustatė, kad tiek šalys, tiek tretieji asmenys nuosavybės teise valdo žemės sklypus, kuriuos apdirbdami naudoja ir didesnių gabaritų žemės ūkio techniką, todėl sprendė, kad ieškovės pateiktas kelio servituto planas yra ekonomiškesnis, nes atitinka daugumos dirbančių (nuomojančių) žemę interesus bei kelio faktinę padėtį, todėl kelio servitutą nustatė pagal ieškovės pateiktą planą, t. y. 0,1904 ha ploto ir 6 m pločio. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad servitutas turi būti atlygintinis atsižvelgęs į tai, kad kelio žemės plotas atsakovei priklauso nuosavybės teise, kelias eina netoli atsakovės sodybos šalia sodo, kelio danga yra gadinama pravažiuojančių transporto priemonių, padidėja triukšmas ir sumažėja saugumas, galimai krenta sklypo vertė.Nors atsakovė nepateikė galimų nuostolių paskaičiavimo, tačiau teismas, remdamasis vien naudojimosi žeme faktu, sprendė, kad servitutas turi būti atlygintinis. Teismas, nustatęs, kad tik kelio atkarpa, esanti atsakovei priklausančiame žemės sklype, yra įskaityta į jos tėvui P. M. išpirktos žemės plotą, tuo tarpu kelio tęsinys yra bendrojo naudojimo kelias, pripažino, kad institucijos, atsakingos už žemės reformą, neatliko arba nerūpestingai atliko visus veiksmus, formuodami žemės sklypus taip, kad nebūtų pažeisti piliečių interesai, konkrečiai dėl atsakovės sklypo, kadangi bendro naudojimo kelias turėjo būti paliktas kaip valstybinės žemės plotas, t. y. negalėjo būti įskaičiuotas į P. M. nuosavybės teise priklausančią žemę, o įskaičiavus, administraciniu aktu turėjo būti nustatytas kelio servitutas. Teismas sprendė, kad ginčo kelias, būdamas bendro naudojimo kelio į (duomenys neskelbtini) dalimi, yra susijęs su viešojo intereso patenkinimu, nes šiuo keliu dėl įvairių reikalų važiuoja savivaldybės ir valstybės institucijų automobiliai bei visi kiti, norintys patekti į (duomenys neskelbtini) bei aplinkinius žemės, miško sklypų plotus, nes kito kelio nėra. Teismas pažymėjo, kad atsakovė atsisakė įrodinėti konkrečius nuostolius, patiriamus dėl servituto nustatymo tarnaujančiajam daiktui, o prašė priteisti kasmetinę piniginę kompensaciją už servituto nustatymą. Nustatydamas priteistinos kompensacijos dydį teismas atsižvelgė į tai, kad kelio servitutas užima 0,1904 ha iš viso atsakovei priklausančio 11,1872 ha žemės sklypo, į šio žemės sklypo vidutinę rinkos vertę, į tai, kad ir atsakovė naudojasi šiuo keliu pagal jo paskirtį, ir sprendė, kad 100 Lt kasmetinė piniginė kompensacija, priteistina iš ieškovės ir 100 Lt kasmetinė piniginė kompensacija, priteistina iš A. B., kurios mokėtinos tarnaujančiojo daikto savininkei atsakovei, atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus. Teismas, vadovaudamasis CK 4.114 straipsniu, numatančiu, kad servituto turėtojas turi rūpintis tarnaujančiu daiktu, jį prižiūrėti, iš dalies pagrįstu laikė atsakovės priešieškinio reikalavimą, kad ieškovė ir A. B. turi valyti, tvarkyti ir remontuoti kelią, tačiau teismas netenkino atsakovės reikalavimo dėl įpareigojimo savo lėšomis kelią įrengti, kadangi servitutas nustatomas jau esančiam vietinės reikšmės vidaus keliui. Teismas, remdamasis CK 4.114 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad tais atvejais, kai servituto turinį sudarančiomis teisėmis naudojasi ir pats tarnaujančiojo daikto savininkas, pareiga tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą tenka abiem subjektams proporcingai naudojimuisi daiktu, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip, kad žemės bylose teismo vaidmuo turi būti aktyvus, kad keliu naudojasi ir pati atsakovė, išeidamas už reikalavimų ribų, sprendė, kad pareiga ginčo kelią prižiūrėti tenka ir atsakovei. Teismas, nustatęs, kad buvo patenkinta 2/3 ieškovės reikalavimų ir 1/3 atsakovės reikalavimų, bylinėjimosi išlaidas paskirstė proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

10Apeliaciniu skundu (b.l. 66–75, t. III) atsakovė prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimą, ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas nepagrįstai vadovavosi Alytaus rajono savivaldybės pateikta informacija apie kelio išmatavimus, kuri yra nekonkreti, prielaidinio pobūdžio, neįrodo apeliantės žemės sklype esančio keliuko ilgio. Teismas nepagrįstai apeliantės sklype esantį kelią siejo su valstybinėje žemėje esančio kelio parametrais, kadangi jie neatitinka faktinės kelio būklės. Apeliantės kartu su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai patvirtina, kad per jos žemės sklypą eina ne 1,21 km kelias, o 316,78 m ilgio kelias, kurio plotis siekia nuo 2,32 m iki 3,10 m. Trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti tokio ilgio ir pločio kelio iki šiol pakako.
  2. Nustatydamas 6 metrų pločio servitutinį kelią teismas be pagrindo rėmėsi 2009 m. gegužės 14 d. K. D. įmonės „Dobilas“ atliktais kadastriniais matavimais, kurie atlikus žemės sklypo geodezinius matavimus 2010 metais buvo įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Nurodyti išmatavimai neatspindi realios kelio būklės ir jo parametrų, teismas neįvertino aplinkybės, kad kelio kontūrai nuo 2010 metų pakito, kad kelio plotis kadastrinių matavimų metu nebuvo toks, koks yra nurodytas ir įregistruotas. Atliekant kadastrinius matavimus matininkas tik formaliai pažymėjo kelio atkarpą, neteisingai nurodė 6 metrų kelio plotį, tačiau apeliantė nurodytų duomenų neginčijo, nes iki sprendžiant servituto nustatymo klausimą tokie išmatavimai jos turtinių teisių nepažeidė. 6 m pločio kelio įregistravimas nekilnojamųjų daiktų registre negali būti absoliučiu pagrindu nustatyti tokios apimties servitutą tretiesiems asmenims, nes servitutinis kelias bus naujai registruojamas nekilnojamųjų daiktų registre.
  3. UAB „Dzūkijos valdos“ pateiktas 2014 m. balandžio 15 d. raštas pažymi ne apeliantės žemės sklype esančio kelio plotį, bet valstybinio kelio, einančio tarp A. B. žemės sklypų, plotį. Teismas, remdamasis šiuo įrodymu, padarė nepagrįstą išvadą, kad servitutinis kelias turi atitikti valstybei priklausančio kelio plotą.
  4. UAB „Dzūkijos valdos“ pateiktas raštas neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų, todėl teismas, priimdamas sprendimą, juo negalėjo vadovautis. UAB „Dzūkijos valdos“ prie savo rašto duomenų apie atliktus matavimuskelio pločiui nustatyti nepateikė, kelio nematavo, kas leidžia abejoti pažymoje nurodytų duomenų teisingumu. Teismas neįvertino aplinkybės, kad prie minėtos įmonės pateikto rašto yra pridėtas matininko S. J. (K. D. firmos „Dobilas“) dviejų žemės sklypų, priklausančių A. B., planus su žemės sklypų kadastriniais matavimais, kuriuose nėra pažymėta, kad tarp šių žemės sklypų praeina 6 metrų pločio bendro naudojimo kelias. Teismas, nustatydamas 6 metrų pločio servitutinio kelio reikalingumą, rėmėsi neturinčiais ryšio su byla įrodymais, kurie neturi įrodomosios reikšmės, nes neatitinka jiems keliamų reikalavimų, pateikti neatlikus konkrečių matavimų.
  5. Teismas, pasisakydamas, kad ieškovės kelio servituto planas yra ekonomiškesnis, nes atitinka daugumos dirbančiųjų (nuomojančiųjų) žemę interesus, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį, nes siekė spręsti daugumos dirbančiųjų interesus ignoruodamas apeliantės teisę valdyti nuosavybę savo nuožiūra. Be to, teismas išėjo už ieškinio ir priešieškinio ribų, nes pasisakė ir nusprendė dėl asmenų, kurie nereiškė reikalavimo nustatyti kelio servitutą. Teismas neturėjo pagrindo spręsti kitų asmenų poreikių, nes ginčas neturi viešo intereso.
  6. Teismo nustatytas 6 metrų pločio kelio servitutas pažeidžia apeliantės turtinius interesus, kadangi kelio pločiui faktiškai esant 3,10 metro iki šiol tokio kelio užtekdavo visų rūšių transporto priemonėms pravažiuoti. Kadangi keliu važinėja žemės ūkio technika, plačių gabaritų mašinos, tai apeliantė iš abiejų kelio pusių po 3 m negali sodinti krūmų ir medžių. Nustačius 6 m pločio kelio servitutą, iš viso apribotos apeliantės nuosavybės teisės į 12 m pločio kelią. Todėl apeliantės pateiktas servitutinio kelio planas mažiau pažeidžia apeliantės interesus, nes 4 metrų kelio pločio užtenka pravažiuoti žemės ūkio technikai, kurios ratai užima mažiau nei 4 metrus, o išsikišusios technikos dalys galės užimti papildomą 6 m plotį. Teismas neišsiaiškino realių ieškovės poreikių, todėl didesne apimtimi nei privalėjo suvaržė apeliantės teises į nuosavybę. Teismas greičiausiai tenkino ne ieškovės, bet trečiojo asmens V. J. interesus, kuri, nustačius servitutą, sieks neatlygintinai naudotis keliu. Nors teismo sprendimu servitutas yra skirtas tik konkretiems nekilnojamiesiems daiktams naudotis, tačiau iš sprendimo argumentų matyti, kad teismas orientavosi į viešą servitutą, kas dar labiau suvaržo apeliantės nuosavybės teises į nuosavybę. Teismo nustatytas servitutas negalės būti įgyvendintas, nes faktiškai tokio pločio keliui neegzistuojant ieškovė ir trečiasis asmuo galimai ir toliau pažeidinės apeliantės teises važiuodami per pievas, ganyklas, sodą, nes teismas neišsprendė kelio įrengimo sąlygų. Teismas nepasisakė, kieno lėšomis bus įrengtas 6 m pločio kelias.
  7. Teismo nustatyta 100 Lt metinė išmoka neatitinka teisingo nuostolių už suvaržytą nuosavybės teisę savininko atlyginimo ir protingos šalių pusiausvyros. Apeliantė sutiko su servituto nustatymu, todėl elgėsi sąžiningai, o teismas be pagrindo perkėlė apeliantei atsakomybę už valstybinių institucijų padarytas klaidas formuojant žemės sklypą. Valstybinės institucijos nesutiko suformuoti apeliantei didesnio žemės sklypo, iš kurio būtų pašalintas kelias, be to, apeliantės žemės sklypas ribojasi su valstybine žeme, kurioje gali būti suformuotas viešas kelias tretiesiems asmenims ir ieškovei privažiuoti prie jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų. Teismas, nustatydamas kompensacijos dydį, neįvertino, jog servitutas nustatytas neterminuotai, apeliantės turto vertės sumažėjimo, privatumo aspekto, kad sumažėjus dirbamos žemės kiekiui apeliantė gaus mažesnes išmokas. Kelias, kuriam nustatytas servitutas, eina per namų valdos sodo dalį, netoli gyvenamojo namo, kelio servitutas apima didelę žemės sklypo dalį. Teismas neįvertino, kokią naudą dėl servituto nustatymo gauna viešpataujančio daikto savininkas, kokios reikšmės turi tarnaujančiojo daikto savininkų teisės į privatų gyvenimą ribojimas. Teismas be pagrindo siejo apeliantės netekimus dėl servituto nustatymo išimtinai tik su žemės sklypo verte, kuri neatitinka realios žemės sklypo vertės. Teismas taip pat neįvertino, kad A. B. eksploatuoja ir kitus jam nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, dėl ko kompensacijos dydis turėtų būti didesnis. Teismas nepagrįstai nustatė, kad ir apeliantė naudojasi keliu, nors byloje tokių duomenų nėra. Apeliantei patekti į savo žemės sklypą su technika minėtas kelias nereikalingas, nes technika įvažiuoja į žemės sklypą pieva.
  8. Teismas įpareigojo apeliantę prižiūrėti ir remontuoti servitutinį kelią, nors tokio reikalavimo nėra pareikšta nei ieškinyje, nei priešieškinyje, t. y. teismas nusprendė dėl nepareikšto reikalavimo, nors tokios teisės neturėjo. Servitutas yra nustatytas M. K. ir A. B. nekilnojamiesiems daiktams naudoti, todėl teismo įpareigojimas prižiūrėti ir remontuoti kelią apeliantei yra neteisėtas.
  9. Teismas nepagrįstai sprendė, kad patenkinti 2/3 ieškovės ir 1/3 apeliantės reikalavimų. Teismas tenkino ieškovėsir apeliantės reikalavimą dėl servituto nustatymo, ieškovėsreikalavimą dėl kelio pločio ir apeliantės reikalavimą dėl servituto atlygintinumo atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl neatlygintino servituto nustatymo. Teismas tenkino apeliantės reikalavimą dėl įpareigojimo remontuoti ir tvarkyti kelią, todėl apeliantės reikalavimų buvo patenkinta didesnė dalis nei ieškovės. Kadangi A. B. reikalavimų nereiškė, tai jo atžvilgiu teismas priešieškinį tenkino iš dalies – patenkino apeliantės reikalavimus.

11Trečiasis asmuo A. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 90–95, t. III) prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, jog apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas neturėjo pagrindo nustatyti 6 metrų pločio kelio servituto. Priešingai, tokiu teismo sprendimu buvo įtvirtinta faktinė padėtis, buvusi iki teismo sprendimo priėmimo. Teismas sprendimą dėl 6 m pločio servitutinio kelio priėmė remdamasis byloje esančiais įrodymais apie ginčo kelio išmatavimus, kadastriniais duomenimis, kad apeliantei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra 0,1904 ha dydžio kelias, taip pat pažyma apie tarp trečiajam asmeniui priklausančių žemės sklypų esančio kelio plotį. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad nustatyta 100 Lt kasmetinė išmoka yra nepagrįsta, kadangi, trečiojo asmens manymu, servitutas turėjo būti nustatytas neatlygintinis, nes šiuo keliu naudojasi visi kaimo gyventojai, o pagal teismo sprendimą kompensaciją mokės tik du iš jų. Pagal teismų praktiką kompensacijos dydis nustatomas 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo naudojamo sklypo vertės, t. y iš viso kompensacija būtų 27 Lt, todėl teismo priteista kompensacijos suma yra tinkama.

12Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 96–101, t. III) prašo apeliacinį skundą atmesti. Ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti argumentai yra analogiški trečiojo asmens A. B. atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentams.

13Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

14IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12d. sprendimo, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

16Apeliaciniu skundu yra ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuoiš dalies patenkintas ieškovės ieškinys ir atsakovės priešieškinis dėl kelio servituto nustatymo. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jįargumentus, bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yrateisėtas ir pagrįstas, keisti ar naikinti jį remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo.

17Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 str., 42 str. 5 d.) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012).

18Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.).

19Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui 2014 m. gegužės 27 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą su priedais: 6 vnt. fotonuotraukų ir 2014 m. gegužės 27 d. atliktų matavimų planu. Apeliantė nurodė, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė atsirado tik susipažinus su teismo sprendimu, kuriame neteisingai įvertintos faktinės bylos aplinkybės. Kaip galima spręsti iš pateiktų įrodymų, apeliantė, norėdama paneigti pirmosios instancijos teismo išvadas dėl kelio, kuriam nustatytas servitutas, pločio ir dydžio, jais siekia įrodyti faktiškai esantį kelio plotį ir ilgį. Apeliantė ginčija kelio, kuriam nustatytas servitutas, plotį ir dydį teigdama, kad iki šiol juo besinaudojusiems asmenims pakako ir mažesnio, faktiškai egzistuojančio kelio, todėl teismas, nustatydamas didesnį kelio servitutą nei kad reikia, nepagrįstai didesne apimtimi apribojo apeliantės turtines teises. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės teiginiu, jog naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, tik bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme, kadangi, kaip galima spręsti iš bylos duomenų, aplinkybės dėl kelio, kuriam nustatytas servitutas, dydžio ir pločio buvo nustatinėjamos bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Teismas ėmėsi iniciatyvos dėl konkrečių duomenų apie bendro naudojimo kelią, einantį nuo atsakovės D. P. sodybos (duomenys neskelbtini) link Varėnos rajono pro M. K. sodybą: jo numerį plotį, ilgį, plotą gavimo (b.l. 190–191, t. I), tačiau apeliantė jokių įrodymų, kurie paneigtų byloje esančius duomenis apie jos žemės sklype esančio kelio plotį, ilgį ir plotą, nepateikė. Tik išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme, apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė įrodymus, kurie, jos teigimu, paneigia pirmosios instancijos teismo išvadas dėl per jos žemės sklypą einančio kelio išmatavimų. Tačiau apeliantė, manydama, kad byloje esantys duomenys apie kelio išmatavimus yra neteisingi, neatitinka faktinės situacijos, siekdama įrodyti savo pareikštų reikalavimų pagrįstumą, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu turėjo pareigą imtis priemonių ir pateikti įrodymus, kurie paneigtų byloje esančius duomenis, tačiau šios savo pareigos tinkamai neįvykdė, jokių įrodymų apie kelio išmatavimus teismui nepateikė, t. y. tinkamai savo procesinėmis teisėmis nesinaudojo, procesinių pareigų nevykdė, todėl turi prisiimti galimus tokio savo nepateisinamo neveikimo padarinius. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apeliantės pateiktus naujus įrodymus nesutikdamas su apeliantės argumentu, kad būtinybė pateikti naujus įrodymus atsirado tik išnagrinėjus bylą iš esmės.

20Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei M. K. nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 14–16, t. I). Ieškovei nuosavybės teise taip pat priklauso žemės sklypas, esantis nurodytu adresu (b.l. 20–21, t. I, 92, t. II). Atsakovei D. P. nuosavybės teise priklauso 11,1872 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), iš kurio 0,1904 ha užima kelių plotas (b.l. 63, t. I). Minėtame žemės sklype yra atsakovei nuosavybės teise priklausantys nekilnojamieji daiktai, t. y. gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniai pastatai, viralinė, kiemo statiniai (b.l. 64–67, t. I). Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad A. B. nuosavybės teise priklauso žemės sklypai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (b.l. 90–91, 93–94, 96–99, t. I). Tiek ieškovė, tiek ir atsakovas pagal priešieškinį A. B., siekdami patekti į jiems priklausančią nuosavybę, t. y. žemės sklypus ir pastatus, naudojasi atsakovės žemės sklype esančiu keliu. Atsakovei trukdant naudotis per jos žemės sklypą einančiu keliu, ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nustatyti 0,1904 ha ploto kelio servitutą (teisę bet kuriuo paros metu ir metų laiku važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius), kuris UAB ,,Pasoda“ 2012 m. rugpjūčio 3 d. kelio servituto nustatymo plane pažymėtas tašku 214. Atsakovė priešieškiniu prašė nustatyti 0,1278 ha ploto atlygintinį kelio servitutą, suteikiant teisę bet kuriuo paros ir metų laiku važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius keliu, pažymėtu UAB „Pasoda“ 2013 m. birželio 20 d. kelio servituto nustatymo plane. Pirmosios instancijos teismui tenkinus ieškovės ieškinį ir nustačius 0,1904 ha ploto kelio servitutą, atsakovė ginčija tokį pirmosios instancijos teismo sprendimą teigdama, kad teismas, nustatydamas kelio servitutą didesnio pločio, nei kad faktiškai yra jos žemės sklype esantis kelias, nepagrįstai didesne apimtimi nei kad būtina apribojo atsakovės nuosavybės teises. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai remdamasis duomenimis apie bendro naudojimo kelią, nustatė, kad per atsakovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą einantis kelias yra 6 m pločio.

21Servituto nustatymas yra daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymas, reglamentuojamas teisės aktuose. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servituto turinys nusako tarnaujančiojo daikto apribojimus. Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 str. 1 d.).CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar šios teisės yra susijusios su naudojimusi viešpataujančiaisiais daiktais pagal tikslinę paskirtį ir ar egzistuoja objektyvus bei konkretus jų poreikis, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; kt.).

22Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl būtinybės nustatyti kelio servitutą nekilo. Reikalavimą dėl servituto nustatymo ieškiniu reiškė ne tik ieškovė, bet ir priešieškiniu tarnaujančiojo daikto savininkė, apeliantė. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas pagal priešieškinį A. B. į jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus patenka keliu, esančiu apeliantei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kad kito kelio, kuriuo būtų galima patekti į žemės sklypus nėra, o Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyrius teismui pateikti duomenys patvirtina, kad kelio projektavimo valstybinio fondo žemėje klausimas negali būti sprendžiamas (b.l. 104–105, t. I). Taigi egzistuoja objektyvi būtinybė nustatyti kelio servitutą, kad viešpataujančius daiktus, nuosavybės teise priklausančius ieškovei ir A. B., būtų galima naudoti pagal tikslinę paskirtį. Nors byloje dalyvaujantys asmenys dėl kelio servituto nustatymo sutinka, tačiau nesant bendro sutarimo dėl kelio servituto dydžio, servituto atlygintinumo ir nuostolių dydžio, klausimas dėl servituto nustatymo pagrįstai buvo sprendžiamas teisminiu keliu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes, neturinčiu reikšmės nagrinėjamai bylai laiko apeliacinio skundo argumentą, kad apeliantės žemės sklypui ribojantis su valstybine žeme gali būti suformuotas viešas kelias tretiesiems asmenims ir ieškovei privažiuoti prie jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų. Kaip jau buvo nurodyta, kelio projektavimo valstybinio fondo žemėje klausimas negali būti sprendžiamas, todėl apeliantei sutikus su kelio servituto nustatymu, klausimas dėl bendro naudojimo kelio suformavimo nekeliamas.

23Apeliaciniu skundu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas nustatyti 0,1904 ha ploto kelio servitutą teigiant, kad teismas, nustatydamas didesnį kelio servitutą, nei kad faktiškai egzistuojantis kelias, neproporcingai ir didesne apimtimi nei būtina apribojo apeliantės nuosavybės teises. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl nustatomo servitutinio kelio pločio ir dydžio yra pagrįsta ir teisėta, atitinkanti byloje esančius duomenis apie kelio išmatavimus, todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė nurodyto dydžio kelio servitutą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas byloje esančius įrodymus apie kelio išmatavimus įvertino netinkamai, kad nepagrįstai remdamasis duomenimis apie bendro kelio išmatavimus padarė išvadą ir apie apeliantei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančio kelio išmatavimus.

24Teisėjų kolegijos manymu, sprendžiant klausimą dėl to, ar teismas pagrįstai tenkinęs ieškovės ieškinio reikalavimus nustatė 0,1904 ha ploto kelio servitutą, visų pirma būtina įvertinti tą aplinkybę, kad apeliantės žemės sklype esantis kelias yra bendrojo naudojimo vietinės reikšmės vidaus kelio, kuris savivaldybės nėra inventorizuotas, dalis. Šiam keliui nesant inventorizuotam, tikslių jo išmatavimų išvadą byloje teikusi Alytaus rajono savivaldybės administracija negalėjo pateikti (b.l. 18, t. III), tačiau tikslių kelio, einančio per jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, išmatavimų nepateikė ir apeliantė. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl servituto apimties, rėmėsi byloje esančiais duomenimis apie bendro naudojimo kelio preliminarius išmatavimus, kuriuos pateikė Alytaus rajono savivaldybės administracija, taip pat UAB „Dzūkijos valdos“ raštu dėl tarp atsakovo A. B. žemės sklypų einančio bendro naudojimo kelio išmatavimų, taip pat viešais duomenimis apie tai, kokią dalį apeliantei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo užima keliai. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nesant jokių įrodymų, kad faktiniai kelioišmatavimai yra kitokie nei kad nurodyti viešame registre, kitokie nei kad likusios bendro naudojimo kelio, kurio dalis yra apeliantei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, dalies išmatavimai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad kelio, kuriam prašoma nustatyti servitutą plotis atitinka viešo registro duomenis, kurie įregistruoti atliktų kadastrinių matavimų pagrindu, o taip pat jį pagrįstai siejo su likusio bendro kelio išmatavimais, kurie patvirtina, kad ir likusios kelio dalies plotis yra 6 m. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad bylą nagrinėjęs teismas, spręsdamas dėl kelio pločio, negalėjo remtis duomenimis apie bendro naudojimo kelio išmatavimus, kadangi apeliantės žemės sklype esančiam keliui esant sudėtine bendro naudojimo kelio dalimi, jo tęsiniu, pagrįstai manytina, kad bendro naudojimo kelio išmatavimai negali būti kardinaliai skirtingi, kadangi tai yra vienas ir tas pats kelias. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovės žemės sklype esančio kelio išmatavimai yra susiję su bendro naudojimo kelio parametrais. Apeliantė duomenų apie faktinius kelio išmatavimus teismui nepateikė, viešame registre esančių duomenų apie kelio plotą, t. y. kad kelias užima 0,1904 ha plotą apeliantei priklausančiame žemės sklype, neginčijo, todėl bylą nagrinėjęs teismas, atsižvelgdamas į tai, kad iki tol buvo naudojamas būtent 6 m pločio kelias, sprendė, kad tokio kelio servituto nustatymas yra būtinas siekiant užtikrinti tinkamą naudojimąsi viešpataujančiais daiktais.

25Apeliantei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančio kelio išmatavimai atlikus geodezinius matavimus yra įregistruoti nekilnojamojo turto registre, todėl, kol jie nėra nuginčyti, laikomi teisingais. Apeliaciniame skunde atsakovės nurodytos aplinkybės, jog kadastriniai duomenys neatitinka realios kelio būklės ir jo parametrų, kadangi kelio kontūrai nuo 2010 metų pakito, kad kelio plotis kadastrinių matavimų metu nebuvo toks, koks yra nurodytas ir įregistruotas, nėra pagrįstos jokiais įrodymais. Priešingai, kaip jau buvo nurodyta, viešame registre įrašyti duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 str.). Apeliantė neginčijo viešame registre esančių duomenų apie kelio plotį, nepateikė įrodymų, kad kelio išmatavimai nuo 2010 metų pasikeitė, todėl negalima laikyti pagrįstais apeliantės nurodytų aplinkybių, kuriomis ji grindžia teismo sprendimo dėl kelio išmatavimų nepagrįstumą. Apeliantės nurodyti argumentai, jog atliekant kadastrinius matavimus matininkas tik formaliai pažymėjo kelio atkarpą, neteisingai nurodė 6 metrų kelio plotį, negali būti laikomi pagrįstais, kadangijuospatvirtinančių įrodymų byloje nėra pateikta, o be to, kiekvienas atidus, protingas ir rūpestingasasmuo, matydamas, kad atliekami matavimai yra neteisingi, neatitinkantys objektyvių aplinkybių, nesutiktų su tokiais matavimais ir nesiimtų priemonių juos įregistruoti viešuose registruose. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ir UAB „Dzūkijos valdos“ pateiktu 2014 m. balandžio 15 d. raštu apie bendro naudojimo kelio, einančio tarp A. B. žemės sklypų, plotį, kadangi, kaip jau nurodė teisėjų kolegija, šie duomenys leidžia pagrįstai spręsti apie kelio, kurio tęsinys yra atsakovės žemės sklype, išmatavimus.

26Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės apie kelio, kuriam nustatytas servitutas, plotį, t. y. kad jis yra 6 metrų pločio, byloje nesant įrodymų, kurie paneigtų šią teismo išvadą, nepagrįstais leidžia laikyti apeliacinio skundo argumentus, kad teismas, neišsiaiškinęs tikrųjų ieškovės poreikių, nepagrįstai didesne apimtimi nei yra būtina apribojo atsakovės teises. Keliu, kurio išmatavimai nurodyti viešame registre irkurio plotis yra 6 metrai, iki šiol naudojantis tiek ieškovei, tiek atsakovui A. B., teismas pagrįstai sprendė, kad ir toliau jų poreikiams tenkinti reikalingas būtent tokio pločio kelias. Apeliacinio skundo argumentai, kad net ir nustačius mažesnio pločio kelio servitutą bus galima realiai pravažiuoti su didelių gabaritų transporto priemonėmis, kurios naudojamos žemės ūkyje, kadangi apeliantė neturės teisės iš abiejų kelio pusių sodinti krūmų irmedžių 3 metrų atstumu, laikytini nepagrįstais, kadangi jokių įrodymų apie tai, kad tinkamam viešpataujančių daiktų naudojimui užtektų ir mažesnio pločio kelio, apeliantė nepateikė. Taigi pirmosios instancijos teismui nustačius, kad šiuo metu naudojamo kelio plotis yra 6 m, kad jis atitinka ieškovės ir A. B., o kartu ir kitų asmenų, kurie naudojasi šiuo keliu, poreikius, nesant duomenų apie tai, kad minėtų asmenų poreikiams patenkinti gali užtekti ir mažesnio pločio kelio, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nustatytinas kelio servitutas pagal ieškovės pateiktą projektą, t. y. kelio servitutas, kurio plotis yra 6 m. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis apie kelio plotį, t. y. kad jis yra 6 m, nepagrįstais laikytini apeliacinio skundo argumentai, kad teismas sprendimu neišsprendė 6 m kelio įrengimo klausimo. Kadangi tokio pločio kelias egzistuoja, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantės reikalavimas įpareigoti įrengti kelią yra nepagrįstas.

27Nepagrįstais laikytini apeliacinio skundo argumentai, kad teismas, tenkindamas ieškinį, neišsiaiškino tikrųjų ieškovės poreikių, kadangi, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, teismas nustatė, kad tiek ieškovei, tiek atsakovui A. B. reikalingas kelias, kuriuo būtų galima važiuoti didelių gabaritų žemės ūkio technikai, reikalinga minėtiems asmenims nuosavybės teise priklausantiems žemės sklypams dirbti.

28Apeliacinio skundo argumentai, kad teismas, tenkinęs ieškinį, realiai tenkino ne ieškovės, bet trečiojo asmens V. J. interesus, kuri, nustačius servitutą sieks neatlygintinai naudotis keliu, laikytini neturinčiais reikšmės sprendžiant dėl priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kadbylos nagrinėjimo teismemetu pati apeliantė nurodė, kad priešieškiniu reiškia reikalavimą tik dėl servituto nustatymo ieškovės ir atsakovo A. B. atžvilgiu, nors keliu naudojasi ir kiti asmenys, t. y. (duomenys neskelbtini) gyventojai bei kiti šiuo keliu važiuojantys asmenys, kad nereiškė reikalavimo nustatyti kelio servituto trečiajam asmeniui V. J. ir sutiko, kad kiti asmenys keliu naudotųsi neatlygintinai, todėl bet kokie argumentai dėl to, kad tenkinęs ieškinį teismas realiai sudarė sąlygas keliu naudotis trečiajam asmeniui V. J., laikytini nepagrįstais, nes pati apeliantė, nereikšdama reikalavimų minėtam asmeniui ir nurodžiusi, kad kiti asmenyskeliu gali naudotis nesant nustatyto servituto, neatlygintinai, išreiškė sutikimą, kad keliu V. J. naudotųsi nesant nustatyto servituto. Be to, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kad apeliantė pati sutinka, kad josžemės sklype esančiu keliu neatlygintinai nesant nustatyto servituto kiti asmenys naudotųsi neatlygintinai, nepagrįstu laikytinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas, orientuodamasis į viešą servitutą, dar labiau suvaržė apeliantės nuosavybės teises į jos nuosavybę. Pažymėtina, kad servitutas skundžiamu teismo sprendimu yra nustatytas tik konkrečių viešpataujančių daiktų atžvilgiu, todėl negalima sutikti, kad teismas, sprendime nors ir įvertinęs aplinkybę, kad keliu naudojasi ir daugiau asmenų, ne tik ieškovė ir atsakovas A. B., dar labiau suvaržė apeliantės nuosavybės teisę į jai priklausančią nuosavybę.

29Tuo pačiu teisėjų kolegija nepagrįstu laiko apeliacinio skundo argumentą, jog skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl asmenų, kurie nereiškė reikalavimo nustatyti kelio servitutą. Kaip jau buvo nurodyta, skundžiamu sprendimu teismas pasisakė tik dėl servituto nustatymo konkretiems viešpataujantiems daiktams ir dėl kitų asmenų teisių ar pareigų nepasisakė. Vien tai, kad teismas sprendime įvertino aplinkybę, jog keliu naudojasi ir daugiau asmenų, nesudaro pagrindo spręsti, kad teismas skundžiamu sprendimu pasisakė dėl byloje nedalyvaujančių asmenų teisių ir pareigų. Teismas byloje nesprendė dėl kitų asmenų poreikių naudotis ginčo keliu, kadangi, kaip buvo nurodžiusi pati apeliantė, jokių ginčų dėl kelio naudojimosi kitiems asmenims nekyla. Kaip matyti iš skundžiamo spendimo, teismas tik pripažino, kad ginčo kelias, būdamas bendro naudojimo kelio į (duomenys neskelbtini) dalimi, yra susijęs su viešojo intereso patenkinimu, nes šiuo keliu dėl įvairių reikalų važiuoja savivaldybės ir valstybės institucijų automobiliai bei visi kiti, norintys patekti į (duomenys neskelbtini) bei aplinkinius žemės, miško sklypų plotus, nes kito kelio nėra. Tačiau nurodyta teismo išvada nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas skundžiamu sprendimu pasisakė ir dėl kitų asmenų teisių ir pareigų. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija nepagrįstu laiko ir apeliacinio skundo argumentą, jog teismas, remdamasis tuo, kad ieškovės kelio servituto planas atitinka daugumos dirbančiųjų (nuomojančiųjų) žemę interesus, ir jį pripažinęs ekonomiškesniu, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį, nes siekė spręsti daugumos dirbančiųjų interesus ignoruodamas apeliantės teisę valdyti nuosavybę savo nuožiūra. Teisėjų kolegija dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad teismas skundžiamu sprendimu dėl kitų asmenų teisių ir pareigų nepasisakė, o pripažinęs, kad šiuo keliu važinėja ne tik ieškovė ir atsakovas, bet ir kiti asmenys, kad šie asmenys dažniausiai važinėja su žemės ūkio technika, kadangi dirba jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, pagrįstai sprendė, kad ieškovės pateiktas kelio servituto planas yra ekonomiškesnis, nes jis tenkina ir visų kitų šiuo keliu važinėjančių asmenų poreikius. Pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliantės nuosavybės teise apribota tik sprendime nurodytų viešpataujančių daiktų atžvilgiu ir neapribota visų kitų daiktų atžvilgiu, todėl negalima sutikti, kad teismas sprendimu išsprendė daugumos dirbančiųjų interesus. Pažymėtina, kad pati apeliantė pripažino, kad kiti asmenys taip pat naudojasi ginčo keliu, tačiau ji jokių pretenzijų kietiems asmenims neturi ir jų nereiškia.

30Apeliaciniu skundu yra ginčijama ir teismo sprendimo dalis, kuria nustatytas atlyginimo už naudojimąsi servituto keliu dydis. Teismas, tenkinęs apeliantės priešieškinio reikalavimą, nustatė atlygintinį servitutą ir nusprendė, kad ieškovė ir atsakovas A. B. kiekvienais kalendoriniais metais turi mokėti apeliantei po 100 Lt išmoką nuostoliams atlyginti. Apeliantės teigimu, teismo nustatyta 100 Lt metinė išmoka neatitinka teisingo nuostolių už suvaržytą nuosavybės teisę savininko atlyginimo ir protingos šalių pusiausvyros. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybių visumą, sprendžia, kad teismo nustatytas išmokos apeliantės patiriamiems nuostoliams atlyginti dydis yra teisingas, proporcingas apeliantės nuosavybės teisių suvaržymams, nustatytas atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes, ir apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį keisti.

31Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje servituto nustatymo bylose nurodyta, kad šiems teisiniams santykiams būdingas atlygintinumo principas, kuris reiškia, kad įgydama naudos viena šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012). Turi būti nustatoma nuosavybės teisės apribojimui adekvati kompensacija, kitu atveju tarnaujančiojo daikto savininko teisių apimtis būtų neproporcingai iškreipta, palyginti su viešpataujančiojo daikto savininko teisėmis. Spręsdamas servituto atlygintinumo klausimą pirmosios instancijos teismas turėtų atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, kurioje pažymėta, kad kompensacija nustatoma pagal tai, kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009). Pažymėtina, kad nustatydamas kompensacijos dydį teismas nėra saistomas tarnaujančiojo daikto savininko pageidavimų ar viešpataujančio daikto savininko pasiūlymų, vadovaujasi jam suteikta nuožiūros teise, remiasi konkrečiomis bylos aplinkybėmis.

32Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino visų aplinkybių, kurios reikšmingos sprendžiant dėl servituto nustatymo atlygintinų nuostolių dydžio. Visų pirma, teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija, pažymi, kad apeliantė nagrinėjamoje byloje neįrodinėjo konkrečių jos dėl servituto nustatymo patiriamų nuostolių dydžio, tik nurodė, kad keliu važiuojanti žemės ūkio technika daro žalą paviršiniam žemės sluoksniui, augmenijai, mažina žemės vertę, kad ji negalės naudotis žemės sklypo dalimi, kurią užima kelias ir šalia jo esanti žemės danga, kad dėl važiuojančių transporto priemonių keliamo triukšmo ji negali ramiai miegoti, pažeidžiamas jos privatumas, nes kelias eina netoli namo. Jokių duomenų ar juos patvirtinančių įrodymų, kokio dydžio nuostolius apeliantė gali patirti dėl nustatyto kelio servituto, apeliantė nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas, savo nuožiūra, įvertinęs kelio servituto užimamą plotį visame apeliantei priklausančiame žemės sklype, žemės sklypo rinkos vertę, taip pat aplinkybę, kad ir pati apeliantė naudojasi šiuo keliu pagal paskirtį, pagrįstai sprendė, kad 100 Lt suma yra pakankama kompensuoti apeliantės dėl kelio servituto nustatymo patiriamus nuostolius. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kurių, apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuostolių dydį, neįvertino, apeliantės priešieškinyje net nebuvo nurodytos ir jomis apeliantė savo patiriamų nuostolių dydžio negrindė. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų apie apeliantės gaunamas išmokas, kad dėl nustatyto kelio servituto jos sumažėtų, kad dėl nustatyto kelio servituto ir kokiu dydžiu sumažėtų apeliantės turto vertė. Sutiktina, kad nustačius servitutą turo vertė dėl nustatyto apribojimo gali sumažėti, tačiau nesant duomenų apie turto nuvertėjimą, negalima pripažinti, kad teismo nustatyta periodinė kompensacija šio nuvertėjimo nekompensuoja. Apeliantės nurodyti argumentai dėl privatumo ribojimo taip pat negali būti laikomi pakankamais pakeisti pirmosios instancijos teismo nustatytą kompensacijos dydį. Nors, apeliantės teigimu, servitutinis kelias eina šalia namo, tačiau byloje esantys duomenys šios aplinkybės nepatvirtina. Kaip matyti iš bylos duomenų, kelias eina ne šalia namo, bet šalia apeliantei priklausančio sodo, pakankamu atstumu nuo namo, kad būtų užtikrintas pakankamas apeliantės privatumas. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantė reikalavimą dėl atlygintino servituto nustatymo pareiškė tik dviem iš visų asmenų, kurie naudojasi ginčo keliu nurodydama, kad kitiems keliu besinaudojantiems asmenims jokių pretenzijų dėl to neturi ir jokių pretenzijų nereiškia, kas sudaro pagrindą manyti, kad naudojimasis apeliantės žemės sklype esančiu keliu apeliantei nesukelia tokių neigiamų pasekmių, kaip kad apeliantė nurodo apeliaciniame skunde. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad apeliantė pati naudojasi ginčo keliu. Nors, apeliantės teigimu, jokių nurodytą aplinkybę patvirtinančių įrodymų byloje nėra, tačiau, sutikus su apeliantės argumentu, liktų neaišku, kokiu būdu ji patenka į jai nuosavybės teise priklausančią sodybą. Be to, sprendžiant dėl kompensacijos dydžio būtina įvertinti tai, kad apeliantė buvo išreiškusi sutikimą dėl servituto ginčo keliui nustatymo administraciniu aktu, tačiau dėl valstybės institucijų klaidos šis servitutas nebuvo nustatytas. Tokiu atveju apeliantės nuostoliai dėl servituto nustatymo nebūtų atlyginami. Teisėjų kolegijos manymu, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta kompensacijos nuostoliams atlyginti suma yra neproporcinga. Priešingai, teismo nustatyta kompensacijos suma atitinka sąžiningumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

33Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas apeliantę įpareigojo prižiūrėti ir remontuoti servitutinį kelią nesant byloje pareikšto tokio reikalavimo ir tokiu būdu išėjo už bylos nagrinėjimo ribų, tačiau, teisėjų kolegijos manymu, nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas įpareigojimą apeliantei prižiūrėti ir remontuoti servitutinį kelią nustatė remdamasis įstatyme įtvirtinta apeliantės, kaip tarnaujančiojo daikto savininkės, kuri taip pat naudojasi servitutiniu keliu, pareiga tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą (CK 4.114 str. 2 d.). Taigi sprendime teismas tik įtvirtino apeliantės pareigą, kuri numatyta įstatyme, dėl ko negalima pripažinti, kad tokiu būdu buvo pažeistos apeliantės teisės. Tokio įpareigojimo, kuris numatytas teisės aktuose, numatymas teismo sprendime, negali būti neteisėtu.

34Apeliaciniu skundu ginčijama ir teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad yra patenkinti 2/3 ieškinio ir 1/3 priešieškinio reikalavimų, kadangi priešieškinio reikalavimų buvo patenkinta daugiau. Tačiau pažymėtina, kad apeliantė, ginčydama pirmosios instancijos teismo bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, apeliaciniame skunde nenurodė, kokia dalis priešieškinio ir ieškinio reikalavimų, jos vertinimu, yra patenkinta ir kokia proporcija turi būti paskirstytos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinio reikalavimus dėl servituto nustatymo, nustatė ieškovės prašomo dydžio kelio servitutą, tik netenkino reikalavimo dėl neatlygintinio servituto nustatymo, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog buvo patenkinti 2/3 ieškinio reikalavimų. Tuo pačiu įvertinus, kad buvo atmestas apeliantės priešieškinio reikalavimas dėl jos prašomo dydžio servituto nustatymo, kad reikalavimas dėl atlygintinio servituto nustatymo mokant konkretaus dydžio kompensaciją, o taip pat reikalavimas dėl kelio įsirengimo, valymo, tvarkymo ir kelio remonto tenkinti tik iš dalies, spręstina, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl priešieškinio reikalavimų patenkinimo yra iš esmės teisinga. Pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė patenkintų ir atmestų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalis, pripažintina, kad teismas teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

35Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą teismo sprendimą, tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias servituto nustatymą ir nuostolių, atsiradusių dėl servituto nustatymo, atlyginimą, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

36Atmetus apeliacinį skundą, apeliantės apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos jai nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d., 3 d.).

37Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

38apeliacinį skundą atmesti.

39Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti galioti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu (b.l.... 5. Priešieškiniu ir patikslintu priešieškiniu, kurį atsakovė kartu laikė ir... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 12 d. sprendimu (b.l.... 8. Teismas nustatė, kad ieškovė M. K. nuosavybės teise valdo gyvenamąjį... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 10. Apeliaciniu skundu (b.l. 66–75, t. III) atsakovė prašo panaikinti Alytaus... 11. Trečiasis asmuo A. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 90–95, t.... 12. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 96–101, t. III) prašo... 13. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą... 14. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 15. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 16. Apeliaciniu skundu yra ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas,... 17. Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip... 18. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie... 19. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui 2014 m. gegužės 27 d.... 20. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei M. K. nuosavybės teise... 21. Servituto nustatymas yra daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymas,... 22. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl būtinybės nustatyti kelio servitutą... 23. Apeliaciniu skundu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas... 24. Teisėjų kolegijos manymu, sprendžiant klausimą dėl to, ar teismas... 25. Apeliantei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančio kelio... 26. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės apie kelio, kuriam... 27. Nepagrįstais laikytini apeliacinio skundo argumentai, kad teismas, tenkindamas... 28. Apeliacinio skundo argumentai, kad teismas, tenkinęs ieškinį, realiai... 29. Tuo pačiu teisėjų kolegija nepagrįstu laiko apeliacinio skundo argumentą,... 30. Apeliaciniu skundu yra ginčijama ir teismo sprendimo dalis, kuria nustatytas... 31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje servituto nustatymo... 32. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino visų... 33. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios... 34. Apeliaciniu skundu ginčijama ir teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi... 35. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, sprendžia,... 36. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantės apeliacinės instancijos teisme... 37. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 38. apeliacinį skundą atmesti.... 39. Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti...