Byla e2A-221-464/2020
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų

2Artūro Driuko, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danguolės Martinavičienės,

3teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-756-638/2019 pagal ieškovės I. T. ieškinį atsakovams D. V., M. V., D. V., Kauno miesto 6-ojo notarų biuro notarui Šarūniui Ruliui dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5I.

6Ginčo esmė

71.

8Ieškovė I. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:

91.1.

10pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2016 m. lapkričio 8 d. Kauno miesto 6-ojo notarų biuro notaro Š. Rulio patvirtintą įgaliojimą atsakovei D. V.;

111.2.

12pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2016 m. lapkričio 8 d. Kauno miesto 6-ojo notarų biuro notaro Š. Rulio patvirtintą įgaliojimą atsakovei D. V.;

131.3.

14pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2017 m. birželio 9 d. dovanojimo sutartį, sudarytą per įgaliotą asmenį D. V., su atsakovu M. V., patvirtintą Kauno miesto 6-ojo notarų biuro notaro Š. Rulio, pagal kurią ji pastarajam padovanojo žemės sklypą, pastatą–gyvenamąjį namą ir kitus inžinerinius statinius, esančius ( - ); taikyti restituciją;

151.4.

16priteisti solidariai iš atsakovų 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą;

171.5.

18priteisti bylinėjimosi išlaidas.

192.

20Nurodo, kad jai nuosavybės teise priklausė 0,2014 ha žemės sklypas su gyvenamuoju namu, esantys ( - ). Atsakovas notaras Š. Rulys, nesant ieškovės prašymo ir valios, 2016 m. lapkričio 8 d. 18 val. apgaule patvirtino atsakovei D. V. išduotą įgaliojimą dėl atstovavimo ieškovei, kaip ginčo žemės sklypo ir pastato savininkei, tvarkant visus dokumentus, susijusius su pastato matavimais, tinklų projektavimu ir kt. Be to, tą pačią dieną, tuo pačiu metu, be ieškovės prašymo ir valios, apgaulės būdu buvo patvirtintas dar vienas įgaliojimas, kuriuo ji esą įgaliojo atsakovę D. V. padovanoti ieškovės vaikaičiui, atsakovui M. V., ginčo turtą. Vėliau, ieškovei nežinant ir nedalyvaujant, atsakovas notaras Š. Rulys 2017 m. birželio 9 d. patvirtino dovanojimo sutartį tarp D. V., veikusios pagal įgaliojimą, ir atsakovo M. V.. Ieškovės teigimu, ji buvo tyčia suklaidinta ir apgauta, todėl įgaliojimai ir sandoris turi būti pripažinti negaliojančiais kaip sudaryti dėl apgaulės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.91 straipsnis). Atsakovės (abi įgaliotinės) negrąžino ieškovei jos išduotų įgaliojimų ir nepateikė žemės sklypo ir pastatų dovanojimo sutarties.

213.

22Ieškovė taip pat mano, kad šie sandoriai pripažintini negaliojančiais ir CK 1.89 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. kaip sudaryti asmens, kuris sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kai negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Pasak ieškovės, po savo sūnaus A. V. mirties 2016 m. rugsėjo 21 d. ji buvo tokios būsenos, kad sunkiai orientavosi aplinkoje, negalėjo pati apsitarnauti, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, ieškovei buvo nustatytas lengvas kognityvinis sutrikimas. Be to, jai nežinant, buvo duodamos neaiškios tabletės, kurios galėjo lemti tokią ieškovės būseną.

234.

24Pažymi, kad atsakovas notaras Š. Rulys, tvirtindamas 2016 m. lapkričio 8 d. įgaliojimus, pažeidė Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, 28 bei 30 straipsnius, nes atvyko pas ieškovę nesant jos pačios kvietimo, be to, abu sandorius patvirtino vienu ir tuo pačiu metu, kas leidžia spręsti, kad jis neišaiškino ieškovei sudaromų sandorių prasmės, neįsitikino jos valios tikrumu, jos gebėjimu suprasti sudaromų sandorių prasmę.

255.

26Ieškovė tvirtina niekuomet neketinusi turto dovanoti nei savo vaikaičiui M. V., nei kitiems asmenims, todėl nėra esminės dovanojimo sutarties sąlygos – dovanojimo sutarties dalyko (CK 6.465 straipsnio 1 dalis). Tik 2017 m. vasarą sužinojusi, kad jos žemės sklypas ir gyvenamasis namas yra padovanoti atsakovui M. V., ieškovė patyrė stresą, ją ištiko šokas, pablogėjo sveikata, atsirado baimė, pastovus nerimas, ta mintis ieškovę persekioja kiekvieną dieną, ji jaučiasi sužlugdyta. Dėl tokių atsakovų veiksmų teigia patyrusi ir neturtinę žalą, kurią vertina 3 000 Eur, bei prašo šią sumą priteisti solidariai iš atsakovų.

27II.

28Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

296.

30Kauno apygardos teismas 2019 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškovės I. T. ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės I. T. atsakovams D. V., D. V. ir M. V. lygiomis dalimis 1 760 Eur, atsakovui notarui Š. Ruliui – 2 770 Eur bylinėjimosi išlaidas, taip pat priteisė valstybei 41,85 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

317.

32Teismas ieškovės ieškinio reikalavimą pripažinti ginčo sandorius negaliojančiais pagal CK 1.91 straipsnį pripažino nepagrįstu. Įvertinęs aplinkybę, kad pati ieškovė 2005 m. gruodžio 16 d. testamentu ginčo ir visą kitą likusį jai turtą buvo nusprendusi palikti savo sūnui A. V., kuriam buvo suteikusi įgaliojimus atstovauti jai visose įmonėse, įstaigose dėl jai nuosavybės teise priklausančio ginčo žemės sklypo padalijimo į du žemės sklypus, prašomų pripažinti negaliojančiais įgaliojimų, dovanojimo sutarties turinį, kurių pagrindu ginčo turtas buvo perleistas jos mirusio sūnaus A. V. sūnui, atsakovui M. V., teismas pripažino, kad ieškovė šiais sandoriais realizavo nuosekliai per ilgus metus (nuo 2005 m. gruodžio mėn.) susiformavusią valią palikti ginčo vasarnamį savo sūnui A. V., ir kuri tik dėl sūnaus mirties 2016 m. rugsėjo 21 d. nebuvo įgyvendinta.

338.

34Teismas pažymėjo, kad pačios ieškovės pozicija dėl įgaliojimų atsakovėms D. V. ir D. V. suteikimo aplinkybių buvo nenuosekli. Apklausiama teismo betarpiškai 2019 m. vasario 8 d. jos buvimo vietoje ieškovė nurodė, kad įgaliojimas atsakovei D. V. sutvarkyti žemės sklypo ir vasarnamio dokumentus atitiko jos valią, ji tokį 2016 m. lapkričio 8 d. įgaliojimą pasirašė, nes D. V. dirbo su nekilnojamuoju turtu ir žinojo, kaip sutvarkyti dokumentus (garso įrašas nuo 00:08:15). Duodama paaiškinimus dėl tą pačią dieną suteikto kito įgaliojimo atsakovei D. V. iš pradžių teigė, kad neprisimena tokio įgaliojimo pasirašymo, tačiau vėliau (garso įrašas nuo 00:34:32) jau nurodė, kad buvusi tokia kalba, jog „reikia įgaliojimą rašyti ne artimam, o kažkam tolimesniam, svetimam“. Paklausus, kodėl būtent svetimam asmeniui reikėjo duoti įgaliojimą ir ką tas svetimas asmuo turėjo daryti, ieškovė atsakė taip: „kodėl, neatsakysiu. Gal kilo klausimas, bet nepasakysiu. Buvo kažkokia kalba, kad ne šeimos narys tą daro“, dar vėliau (garso įrašas nuo 01:11:48) paaiškino, kad: „Aš pamačiau, kad mirtis viską sugriauna. Reikia, kad viskas būtų sutvarkyta. Nebūtų galima turto perleisti nesutvarkius dokumentų“; „Aš dėjau visas viltis į M. Jis turėjo transportą, mašinas, kad jis man padės tvarkyt Kačerginę, skaitau, kad padėjo. Gal ir teisingai, kad jam atiteko, ir vandentiekį įrengė, gal ir teisingai, kad jam atiteko, bet ne tokiu būdu reikėjo, reikėjo ar aš jam padovanočiau kažkokia proga, bet ne tokiu būdu, kaip dabar“ (garso įrašas nuo 00:58:21; cituojama pažodžiui, kalbos netaisant – teismo pastaba).

359.

36Iš aptartų ieškovės paaiškinimų teismas padarė išvadą, kad ieškovė gerai suprato ir žinojo visas sandorių sudarymo aplinkybes bei sąlygas, kurios būtinos norint perleisti savo turimą turtą kitam asmeniui, t. y. ji žinojo, kad turi būti sutvarkyti turto dokumentai (tą padaryti įgaliojo

37D. V.), žinojo, kad perleisti turtą anūkui turi svetimas asmuo (todėl įgaliojo D. V.). Taip pat ieškovė turėjo susiformavusią valią padovanoti vasarnamį būtent vaikaičiui M. V., kuris, kaip ji pati pripažino, jau yra atlikęs įvairių darbų ginčo name ir ateityje turės galimybes ginčo vasarnamiu rūpintis. Dėl šių priežasčių teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė neturėjusi valios sudaryti ginčo sandorius – neįrodė jos atžvilgiu įvykdytos apgaulės, išduodant abu 2016 m. lapkričio 8 d. įgaliojimus ir įgaliotinei sudarant 2017 m. birželio 9 d. dovanojimo sandorį.

3810.

39Teismas taip pat kaip nepagrįstą atmetė ir reikalavimą ginčo sandorius pripažinti negaliojančiais CK 1.89 straipsnio pagrindu kaip sudarytus savo veiksmų negalėjusio suprasti asmens. Teismas nurodė, kad ieškovės argumentai, kad, jai gyvenant Kauno Švč. Jėzaus širdies parapijos savarankiško gyvenimo namuose, kartu su maistu seserys vienuolės davė tabletes, nuo kurių ji prarasdavo atmintį ir suvokimą, kas vyksta, stokoja pagrįstumo.

4011.

41Teismą tokią išvadą padarė įvertinęs liudytojų A. Š. ir R. Š., dirbusių savanorėmis parapijos savarankiško gyvenimo namuose, paaiškinimus. Šios liudytojos patvirtino, kad ieškovė pati savimi rūpinosi, jos jokių vaistų šiai nedavusios, ieškovė buvo adekvati, žmones pažindavo, bendraudavo ir norėjo bendrauti (2019 m. kovo 12 d. posėdžio garso įrašas nuo 00:14:19, nuo 00:39:39). Iš ieškovės medicininių dokumentų išrašų teismas nustatė, kad nors ieškovė nuo 2016 m. lapkričio 28 d. iki 2016 m. gruodžio 7 d. buvo hospitalizuota dėl sutrikusios smegenų kraujotakos, atvykusi į ligoninę ji buvo sąmoninga, orientuota, kontaktiška.

4212.

43Teismas padarė išvadą, kad ieškovė ginčo sandorių sudarymo metu adekvačiai ir teisingai suvokė savo aplinką, savo veiksmus ir jų pasekmes, nebuvo praradusi orientacijos ar gebėjimo suprasti savo atliekamus veiksmus. Teismas pripažino neįrodytais tokius ieškovės teiginius, kad ieškovė gerdavo vaistus, nuo kurių galėjo prarasti atmintį ir nesuvokti savo atliekamų veiksmų. Sprendė, kad ieškovės dukters, liudytojos D. V. paaiškinimai, kad ji radusi ieškovę gulinčią ant lovos, neatsikeliančią, nevaikštančią, nieko nesuprantančią, kad radusi maišelyje vaistus, kurie yra labai stiprūs ir netinkami ieškovei, viena vertus, yra neįrodyti, todėl laikytini tik pasvarstymais, kita vertus, ši liudytoja nėra medikė ir negali spręsti, kokie vaistai yra stiprūs ir koks yra konkrečių vaistų poveikis. Teismo vertinimu, pagrindo kitokiai išvadai nesudaro ir pačios ieškovės pripažinimas, kad ji niekada nevartojo vaistų, kurių nežino, ir iš viso jokių vaistų nevartoja (garso įrašas nuo 01:01:14).

4413.

45Teismas nurodė, kad dėl ieškovės paaiškinimų prieštaringumo atsižvelgia į tuos jos paaiškinimus kaip labiau tikėtinus, kurie sutampa ir su kitų byloje apklaustų asmenų paaiškinimais ar kitais byloje esančiais įrodymais. Pažymėjo, kad vienas kitam prieštaraujantys ieškovės teiginiai leidžia manyti, kad jai galimai kažkas daro įtaką, o tą iš dalies pripažįsta ir pati ieškovė, nurodžiusi, kad „daro, kaip jai liepia, kieno globoj yra, kaip vyresnis sako, taip ji ir daro“.

4614.

47Teismas nesutiko ir su tokiais ieškinio argumentais, kad ginčo sandorius tvirtinęs notaras buvo netinkamai iškviestas pas ieškovę į Šančių parapijos namus ar atvyko be ieškovės prašymo ir be jos valios, kad netinkamai atliko notaro funkcijas, abu įgaliojimus patvirtinęs tuo pačiu laiku ir tą pačią minutę. Tokią savo poziciją teismas grindė įvertinęs notaro paaiškinimus bei Notariato įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą.

48III.

49Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

5015.

51Ieškovė I. T. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos ieškinį patenkinti visiškai, arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

5215.1.

53Teismas neanalizavo, nevertino ir nelygino ieškovės sudaryto testamento ir įgaliojimo padovanoti turtą. Neatsižvelgė į tai, kad ieškovė net savo sūnui A. V. turto nepadovanojo, o tik buvo surašiusi testamentą. Tai neginčijamai įrodo, kad ieškovės valia buvo perleisti turtą tik po savo mirties, o ne dar esant gyvai. Todėl testamento sūnui surašymas negali būti vertinamas kaip įrodantis ieškovės valią turtą padovanoti anūkui, t. y. perleisti turtą dar jai esant gyvai.

5415.2.

55Teismas netinkamai įvertino ieškovės paaiškinimus, pateiktus 2019 m. vasario 8 d. išvažiuojamajame posėdyje. Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad ji neprisimena įgaliojimų pasirašymo fakto, neatsimena, kad pas ją būtų atvykęs notaras. Ieškovės paaiškinimai buvo nenuoseklūs, ji painiojosi, nurodė daug ko neatsimenanti. Jokių konkrečių įgaliojimų pasirašymo aplinkybių nenurodė. Jos paaiškinimai, kad po sūnaus mirties jai jau niekas nerūpėjo, tik patvirtina jos neadekvačią sveikatos būklę. Ji yra praradusi orientaciją laike ir erdvėje. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad, priešingai nei sprendė teismas, ieškovė nesuprato sudaromų sandorių aplinkybių ir esmės.

5615.3.

57Faktą, kad įgaliojimai neatitiko ieškovės valios, patvirtina išrašas iš VĮ Žirmūnų psichikos sveikatos centro medicininių dokumentų, kuriuose nurodyta, kad ieškovė 2016 m. lapkričio 25 d. buvo paguldyta į Kauno klinikinę ligoninę, skirtas gydymas psichotropiniais vaistais, diagnozuotas lengvas kognityvinis sutrikimas.

5815.4.

59Teismas neįvertino to, kad jeigu ieškovė būtų norėjusi padovanoti savo turtą atsakovui

60M. V., tą ji galėjo padaryti betarpiškai pati, o ne per atstovą. Be to, nevertino atsakovų elgesio, kurie pripažino, kad įgaliojimas sudaryti dovanojimo sandorį buvo įformintas svetimam žmogui D. V. siekiant išvengti CK 2.134 straipsnio 1 dalies draudimo įgaliotinei D. V. padovanoti turtą sūnui M. V..

6115.5.

62Teismas nepagrįstai vertino tik ieškovės sveikatos būklę nuo 2016 m. spalio 20 d. iki 2018 m. kovo 26 d., nors privalėjo ją vertinti nuo 2016 m. rugsėjo 21 d. (t. y. sūnaus mirties momento) iki 2016 m. lapkričio 28 d., kuomet dėl staiga pablogėjusios sveikatos skubos tvarka iš Šančių parapijos globos namų buvo hospitalizuota į Kauno klinikinę ligoninę.

6315.6.

64Teismas nepagrįstai pripažino neįrodytomis aplinkybes, kad pati ieškovė gerdavo tokius vaistus, nuo kurių galėjo prarasti atmintį ir nesuvokti savo atliekamų veiksmų, taip pat nepagrįstai atmetė liudytojos D. V. parodymus, kad ji radusi ieškovę gulinčią ant lovos, neatsikeliančią, nevaikštančią, nieko nesuprantančią.

6515.7.

66Teismas, pažeisdamas įstatyme numatytą rungimosi principą, proceso šalies teisę pagrįsti ieškinio reikalavimus leistinais rašytiniais įrodymais, nepagrįstai, be jokių motyvų, atmetė ieškovės atstovo prašymą skirti ekspertizę, kurią atlikus ekspertas galėtų duoti išvadą, ar byloje nustatytomis aplinkybėmis ieškovė galėjo suprasti savo ir atliekamų notarinių veiksmų esmę bei jų pasekmes.

6715.8.

68Notaras netinkamai atliko savo pareigas. Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 30 straipsnyje numatyta notaro pareiga išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims, kurie nori juos atlikti, bei įsitikinti asmens valia, tačiau notaras šios pareigos neatliko. Be to, jeigu fizinis asmuo, kuris prašo atlikti notarinį veiksmą (šiuo atveju ieškovė neprašė), yra neraštingas, aklas, ar turi kitokių sveikatos sutrikimų, notaras privalo perskaityti jam dokumento tekstą ir apie tai pažymėti tvirtinamajame įraše ar notariniame liudijime, tačiau notaras šios pareigos neatliko.

6915.9.

70Globos namų vadovas nebuvo informuotas, kad pas ieškovę atvyks notaras. Tai reiškia, kad notaras, atvykdamas pas ieškovę, neturėjo jos pačios išreikšto prašymo atvykti pas ją, apie atvykimą notaras neinformavo administracijos, nors kaip valstybės tarnautojas suprato arba turėjo suprasti, kad vyksta pas ligotą žmogų į globos namus atlikti notarinį veiksmą ir pagal taisykles privalo apie tai informuoti įstaigos administraciją. Tokie notaro veiksmai sudaro pagrindą labiau tikėtinai išvadai, kad tiek jis, tiek kiti atsakovai šiuos veiksmus atliko slapta ne tik nuo globos namų administracijos, tačiau apie tokį veiksmą nežinant ir pačiai ieškovei.

7115.10.

72Ieškovė niekada neketino jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto dovanoti nei anūkui, nei bet kuriam kitam asmeniui, su niekuo nesitarė dėl turto dovanojimo ir niekada nesvarstė ir nenorėjo suteikti įgaliojimo atsakovei D. V., todėl nėra esminės dovanojimo sutarties sąlygos – dovanojimo sutarties dalyko.

7316.

74Atsakovai D. V., M. V. ir D. V. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

7516.1.

76Teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad ieškovės tikroji valia buvo padovanoti ginčo turtą savo anūkui, kuris kartu su savo sutuoktine dar iki sandorio sudarymo juo rūpinosi, prižiūrėjo, pagerino jo būklę, ką patvirtina ne tik liudytojai, bet ir į bylą pateiktos nuotraukos.

7716.2.

78Teismo išvados pagrįstos tiksliomis ieškovės paaiškinimų citatomis. Vertinant jos paaiškinimus, reikšminga yra tai, kad ji buvo apklausta dukters D. V. bute, kuri jai darė įtaką. Jos fiziniai veiksmai yra visiškai priklausomi nuo dukters. Juo labiau kad pati ieškovė nurodė nenorinti su teismu turėti jokių reikalų, negalėjo pasakyti, kokie yra ieškinio reikalavimai, netgi nežinojo, kad bendravo su savo advokatu, kuris šioje byloje parengė ieškinį ir buvo jos atstovas. Faktą, kad ieškovė nežinojo apie pateiktą ieškinį, patvirtina byloje esantis antstolio 2018 m. spalio 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas.

7916.3.

80Teismas pagrįstai atmetė prašymą skirti ekspertizę byloje. Nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovė kada nors būtų turėjusi kokių nors psichikos sutrikimų. Ji keletą pastarųjų metų turi fizinę, bet ne psichikos negalią, kuri pasireiškia tuo, jog jai atsistojus labai svaigsta galva. Pati ieškovė apklausiama neteigė, kad būtų kada nors turėjusi kokius nors psichikos sutrikimus, prašymo dėl ekspertizės jai skyrimo nereiškė.

8116.4.

82Priešingai, ieškovės paaiškinimai sudaro pagrindą tokiai išvadai, kad ši, gerai suprasdama ir žinodama visas sandorių sudarymo aplinkybes bei sąlygas, kurios būtinos norint perleisti savo turtą kitam asmeniui, įgaliojo atsakovę D. V., taip pat žinodama, kad perleisti turtą anūkui gali tik svetimas asmuo, įgaliojo tai padaryti D. V..

8316.5.

84Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė asmeniškai atliko veiksmus, susijusius su būsimo dovanojimo sandorio sudarymu, ir prieš, ir po 2016 m. lapkričio 8 d. ginčijamų įgaliojimų pasirašymo. Antai pati ieškovė 2016 m. spalio 31d. savo ranka parašė prašymą VĮ ,,Registrų centras“ atlikti kadastrinius matavimus ir pasirašė kadastro duomenų nustatymo sutartį, o 2016 m. lapkričio 15 d. pasirašė dar vieną įgaliojimą.

8516.6.

86Tiek atsiliepime į ieškinį, tiek duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu notaras

87Š. Rulys detaliai paaiškino visą notarinių veiksmų atlikimo eigą. Visos aplinkybės, susijusios su notarinių veiksmų atlikimu, visapusiškai įvertintos skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje. Nėra pagrindo netikėti notaro teiginiais, kad jis įsitikino, kaip ieškovė orientuojasi, išsiaiškino, kad ji pati patvirtino norinti padovanoti turtą vaikaičiui.

8817.

89Atsakovas notaras Š. Rulys atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

9017.1.

91Vykimas į asmens namus sandoriui sudaryti, esant objektyvioms aplinkybėms, kuriomis šiuo atveju buvo ieškovės amžius ir jos fizinė sveikata, yra įprasta praktika, kuri yra įtvirtinta ir Notariato įstatymo 28 straipsnyje.

9217.2.

93Aplinkybė, kad pati ieškovė nesikreipė į notarą, neįrodo jos valios nebuvimo sandoriams sudaryti. Asmuo savo valią sudaryti sandorį gali išreikšti įvairiais būdais, tačiau bet kokiu atveju notaro pareiga yra patikrinti, ar sandorio sudarymo metu tokia valia egzistuoja, ar ji tinkamai susiformavusi ir ar asmuo ją aiškiai išreiškia. Tokios aplinkybės įgaliojimų patvirtinimo metu notaro buvo nuodugniai patikrintos.

9417.3.

95Notarui nekilo jokių abejonių dėl ieškovės galimybės suvokti savo veiksmus bei valios sudaryti ginčijamus sandorius, kadangi jam atvykus ši nenustebo, priešingai – ji notaro laukė, suprato, koks asmuo ir kokiu tikslu pas ją atvyko. Notaras su ieškove bendravo pakankamą laiką, nustatė jos tapatybę pagal jos pateiktą asmens dokumentą bei išaiškino atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir padarinius. Ieškovė patvirtino viską suprantanti bei pati perskaitė abu dokumentus. Tą padariusi, ieškovė patikino juos suvokianti, paklausta pati aiškiai nurodė šių veiksmų padarinius. Ieškovė buvo adekvati, orientavosi aplinkoje, aiškiai ir ramiai dėstė savo mintis.

9617.4.

97Teismo išvažiuojamojo posėdžio metu apklausiant ieškovę ši išsamiai ir objektyviai apibūdino savo sveikatos būklę, nurodydama, kad skundžiasi tik judėjimo funkcijos ir koordinacijos sutrikimu, tačiau tiek atmintis, tiek kitos kognityvinės funkcijos yra geros.

9817.5.

99Teismas pagrįstai neskyrė ekspertizės, kadangi ieškovės gerą psichinę sveikatą pagrindžia byloje esantys įrodymai, abejonių dėl to nekilo ir tvirtinant ginčo sandorius.

100Teisėjų kolegija

konstatuoja:

101IV.

102Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Dėl sandorių, kurie neatitinka jų sudarytojo valios, pripažinimo negaliojančiais ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo

10318.

104Dispozityvumo principas garantuoja ir užtikrina proceso dalyviui teisę laisvai disponuoti procesinėmis teisėmis, tarp jų – pasirinkti vieną ar kelis pažeistų teisių gynimo būdus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 13 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio reikalavimai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais iš esmės grindžiami tokiais dviem pagrindais: įgaliojimų sudarytoja ir dovanotoja, apeliantė I. T., negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės (CK 1.89 straipsnis); juos sudarė dėl prieš ją panaudotos apgaulės (CK 1.91 straipsnis). Kiekvienas iš ieškinyje nurodytų pagrindų sudaro atskirą ir savarankišką pagrindą pripažinti sandorius negaliojančiais. Abu pagrindus nulemia sandorio sudarytojo laisvos valios jį sudaryti pažeidimai.

10519.

106Dėl sandorių, turinčių valios trūkumų, pažymėtina, kad kiekvienas sandoris turi ne tik neprieštarauti imperatyviosioms teisės normoms, bet ir atitikti jo sudarytojo sąmoningą laisvą valią (CK 6.156, 6.157 straipsniai). Laisva valia – tai fizinio asmens, esančio normalios fizinės ir psichinės būsenos ir adekvačiai suvokiančio savo veiksmų padarinius ir aplinkybes, valia, kurios neveikia išorinės aplinkybės, įskaitant fizinę ar ekonominę priklausomybę nuo kitų asmenų (CK 1.64 straipsnis).

10720.

108CK 1.89 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinio asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu. Spręsdamas dėl tokiu pagrindu pareikšto reikalavimo pagrįstumo (sandorio negaliojimo) teismas privalo išaiškinti, ar asmuo, sudarydamas sandorį, dėl tam tikrų priežasčių (ligos, stresinės situacijos, alkoholio, psichotropinių ar kitokių medžiagų, veiksnių poveikio) buvo tokios sveikatos, psichikos būklės, kad nesuprato, kokį sandorį sudaro. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-588-421/2015).

10921.

110CK 1.91 straipsnio 1 dalis nustato, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių (CK 1.91 straipsnio 5 dalis).

11122.

112Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-916/2019).

11323.

114Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą, padarė išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju nėra įrodytas nė vienas iš apeliantės pasirinktų pagrindų sandoriams pripažinti negaliojančiais. Kvestionuodama šią išvadą, apeliantė teigia, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

11524.

116Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad tam tikri faktai egzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2013; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-378/2017).

11725.

118Pažymėtina ir tai, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Nurodytos bendrosios įrodinėjimo taisyklės suponavo apeliantei, kaip reikalavimą pareiškusiai šaliai, pareigą pagrįsti aplinkybes, susijusias su pasirinktais sandorių pripažinimo negaliojančiais pasirinktais pagrindais, atsakovams, atsižvelgus į ginčo pobūdį, teko pareiga teikti įrodymus, paneigiančius apeliantės įrodinėjamas ieškinio faktines aplinkybes, o bylą nagrinėjančiam teismui teko pareiga ištirti šiuos įrodymus pagal CPK nustatytas įrodymų tyrimo taisykles ir jų visumą įvertinti, be kita ko, atsižvelgiant ir į teismui bylos nagrinėjimo metu susiformavusį vidinį įsitikinimą (CPK 185 straipsnis).

11926.

120Viena iš pirmosios instancijos teismui tenkančių pareigų įrodinėjimo procese yra tiesioginis ir betarpiškas (asmeniškas) kiekvieno įrodymo ištyrimas žodiniame procese, išskyrus nustatytas išimtis (CPK 14, 15 straipsniai). Kauno apygardos teismas šią pareigą įgyvendino, atvyko į Vilnių, kur pas dukterį D. V. gyvena apeliantė, ir betarpiškai išklausė pačios apeliantės poziciją. Apeliantės teigimu, teismas netinkamai vertino ir interpretavo jos 2019 m. vasario 8 d. išvažiuojamajame posėdyje pateiktus paaiškinimus bei padarė niekuo nepagrįstas išvadas, kad ji suprato ir žinojo visas sandorių sudarymo aplinkybes bei sąlygas, jos valia buvo turtą padovanoti būtent vaikaičiui – atsakovui M. V.. Priešingai, jos paaiškinimai buvo nenuoseklūs, ji painiojosi, neatsiminė dalies aplinkybių, todėl aptarti sandoriai neatitiko jos valios. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais apeliantės skundo teiginiais, kad teismas, išklausęs jos paaiškinimus 2019 m. vasario 8 d. išvažiuojamajame posėdyje, dėl jų padarė neteisingas išvadas ar netinkamai įvertino šių paaiškinimų visumą ar kurią nors jų dalį, t. y. netinkamai interpretavo tai, ką apeliantė norėjo pasakyti teismui ir / ar pasakė, nesutinka.

12127.

122Išklausius 2019 m. vasario 8 d. išvažiuojamojo teismo posėdžio garso įrašą, kuriame yra užfiksuoti apeliantės paaiškinimai, akivaizdu, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime yra beveik pažodžiui atkartoti pačios apeliantės teiginiai ir jos nurodytos faktines aplinkybes, susijusias su ginčo sandorių sudarymu (žr. sprendimo 6 l. 4 pastraipą).

12328.

124Kaip teisingai nustatė teismas, pati apeliantė patvirtino gerai atsimenanti vieno iš tą dieną išduotų dviejų įgaliojimų, kuriuo atsakovė D. V. buvo įgaliota atstovauti apeliantei įgaliojime išvardytose įstaigose tvarkant visus dokumentus, susijusius su ginčo pastato, inžinerinių tinklų projektavimu, statyba, rekonstrukcija, kadastriniais matavimais ir komunikacijų įrengimu, sudarymo aplinkybes. Be to, ji patvirtino, kad šis dokumentas buvo išduotas siekiant sutvarkyti ginčo žemės sklypo dokumentus (2019 m. vasario 8 d. posėdžio garso įrašas nuo 00:15:09; 00:19:34; 00:20:29), taigi, ji suprato ir tokio įgaliojimo esmę bei padarinius. Pažymėtina, kad tiek aptartasis, tiek kitas įgaliojimas, kuriuo apeliantė įgaliojo atsakovę D. V. sudaryti ginčo turto dovanojimo sutartį, buvo pasirašyti tą pačią dieną, to paties notaro vizito metu, todėl apeliantei gerai prisimenant vieno įgaliojimo sudarymo aplinkybes ir esmę, teiginiai, kad kito įgaliojimo sudarymo fakto ir esmės ji neatsimena / nesuprato, kelia pagrįstų abejonių dėl tokių paaiškinimų teisingumo.

12529.

126Pagrindą abejonėms dėl apeliantės procesiniuose dokumentuose dėstomų aplinkybių teisingumo, susijusių su jos valios sudaryti įgaliojimus (sandorius) nebuvimu, kelia ir pačios apeliantės paaiškinimų teismui procesas bei jų turinys. Apeliantė yra išsilavinęs, sklandžia kalba savo mintis dėstantis, turintis kategorišką nuomonę vienais ar kitais klausimams ir šią nuomonę aktyviai ginantis, gerai menantis visus praeities įvykius ir jų detales žmogus. Apeliantė patikino teismą nevartojanti jokių vaistų ir neturėjusi atminties ar, juo labiau, psichikos sveikatos sutrikimų. Tačiau ji vienareikšmiškai ir neabejodama atsakinėjo tik į tuos teismo užduotus klausimus, kurie atitinka dabartinę jos procesiniuose dokumentuose užfiksuotą poziciją, kad tokių įgaliojimų išduoti ir tokios sandorio sudaryti ji neketino, kitaip tariant, aiškiai įvardindavo tik tas faktines aplinkybes, kurios jai buvo naudingos. Pavyzdžiui, teismui uždavus klausimą apie tai, ar ji pažįsta asmenį, kuriam buvo suteiktas įgaliojimas sudaryti dovanojimo sutartį, nurodė jos nepažįstanti, o pasiteiravus, ar neteko kartu su atsakove D. V. vykti į jos organizuotą kelionę į Merkinę, nurodė, kad į tokius klausimas neatsakinės (2019 m. vasario 8 d. posėdžio garso įrašas nuo 00:32:35). Pažymėtina, kad su D. V. apeliantė neabejotinai yra pažįstama, nes ši yra jos anūkės sutuoktinio motina, dėl to ginčo byloje nekyla.

12730.

128Apeliantė ne kartą nurodė ir tai, kad jai buvo sakyta, jog įgaliojimas dovanojimo sutarčiai sudaryti turėjo būti išduodamas ne šeimos nariui, tačiau kas taip sakė teigia neatsimenanti, o kodėl taip reikėjo daryti, nesakys (2019 m. vasario 8 d. posėdžio garso įrašas 00:34:33). Taip pat nurodė ir tai, kad jai patarė kreiptis į teismą su ieškiniu, nors pati, kaip teigė, nenori turėti jokių reikalų su teismu, kas patarė – nurodė nenorinti sakyti (2019 m. vasario 8 d. posėdžio garso įrašas 00:37:36). Teismui pradėjus aiškintis aplinkybes, susijusias su atstovavimo sutarties su advokatu sudarymu, nurodė, kad jai buvo patarta pasisamdyti advokatą, kas patarė ir kokiu būdu buvo sudaryta atstovavimo sutartis, paaiškino tik po to, kai buvo paraginta tai padaryti jai atstovaujančio advokato (2019 m. vasario 8 d. posėdžio garso įrašas nuo 00:39:07).

12931.

130Vadinasi, tokia apeliantės pasirinkta paaiškinimų teikimo teismui taktika, kuomet paaiškinimai teikiami tik dėl tų aplinkybių, kurios yra jai naudingos, o dėl kitų juos atsisakant teikti arba nurodant, kad jų neatsimena, leidžia pagrįstai spręsti, kad apeliantė, teikdama šiuos paaiškinimus, iš dalies painiojosi ir buvo nenuosekli ne dėl to, kad neatsimena ar nesuprato sudaromų sandorių faktinių aplinkybių, tačiau siekdama išvengti atsakymų į jai nenaudingus klausimus.

13132.

132Tai, kad apeliantė nebuvo apgauta dėl sudaromų įgaliojimų, patvirtina ne tik apeliantės paaiškinimų turinys, bet ir jos elgesys iki ginčo įgaliojimų sudarymo, į ką pagrįstai dėmesį atkreipė ir pirmosios instancijos teismas. Dar iki ginčo įgaliojimų sudarymo, t. y. 2016 m. spalio 31 d., apeliantė raštu kreipėsi į VĮ ,,Registrų centras“ dėl kadastrinių matavimų atlikimo bei pati asmeniškai pasirašė kadastro duomenų nustatymo sutartį. Šias faktines aplinkybes apeliantė patvirtino ir duodama paaiškinimus teismui (2019 m. vasario 8 d. posėdžio garso įrašas nuo 01:00:50).

13333.

134Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos faktinės aplinkybės, taip pat tokios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad apeliantė, pirmiau apdovanojusi dukterį D. V. apeliantei ir buvusiam jos sutuoktiniui priklausančiu nekilnojamuoju turtu, o 2005 m. gruodžio 16 d. surašytu ir notaro patvirtintu testamentu išreiškusi valią kitą savo turtą, be kita ko, ir ginčo sodybą, po savo mirties perleisti sūnui A. V., mirusiam 2016 m. rugsėjo 21 d., dėl ko testamento įvykdymas tokia forma tapo negalimas, ir kurio šeima šia sodyba kartu su motina, iki ją pas save išsivežė dukra, kartu ir naudojosi, ją tvarkė, prižiūrėjo, rekonstravo, teikia pagrindo vertinimui, kad apeliantė nebuvo atsakovų apgauta, sudarant ginčijamus sandorius. Pati apeliantė apklausiama patvirtino, jog tai, kad ginčo turtas galiausiai perėjo jos vaikaičiui, mirusio sūnaus vaikui, yra teisingas sprendimas, nors, jos manymu, tai reikėjo padaryti kitokiu būdu – jai pačiai asmeniškai padovanojant jam šį turtą (2019 m. vasario 8 d. posėdžio garso įrašas nuo 00:58:40). Tačiau vien tai nesudaro pagrindo spręsti, kad apeliantės valia, sudarant ginčo sandorius, buvo paveikta kitų asmenų, t. y. ji buvo apgauta.

13534.

136Kadangi būtent apeliantei teko pareiga įrodyti CK 1.91 straipsnyje numatytą pagrindą sandoriams pripažinti negaliojančiais, vien jos selektyvūs paaiškinimai, kurie nėra paremti jokiais kitais objektyviais įrodymais, nėra pakankami apeliantės siekiamam rezultatui nagrinėjamoje byloje – paneigti notarine tvarka sudaryto sandorio galiojimą.

13735.

138Įrodinėdama, kad egzistuoja dar ir kitas, t. y. CK 1.89 straipsnio 1 dalyje numatytas pagrindas sandoriams pripažinti negaliojančiais, apeliantė savo psichinės sveikatos būklės momentinį pablogėjimą siejo su sūnaus mirtimi. Jos įsitikinimu, faktą, kad ji negalėjusi tuo metu suprasti ir valdyti savo veiksmų, patvirtina išrašas iš VšĮ Žirmūnų psichikos sveikatos centro 2018 m. kovo 26 d. medicininio dokumento, kuriame nurodyta, kad nuo 2016 m. spalio 15 d. apeliantė gyveno Šv. Jėzaus Širdies globos namuose, kur stebėtas staigus jos sveikatos būklės pablogėjimas, dėl ko ji 2016 m. lapkričio 25 d. buvo stacionarizuota į Kauno klinikinę ligoninę.

13936.

140Visų pirma, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti apeliantės psichinę, o ne fizinę sveikatos būklę, kuri egzistavo ginčo sandorių sudarymo metu. Kitaip tariant, apeliantė privalėjo įrodyti būtent psichikos sveikatos būklės pablogėjimą, sukliudžiusį jai suformuoti savo valią dėl įgaliojimų ar būsimo dovanojimo. Šiuo atveju tiek aptartame 2018 m. kovo 26 d. išraše iš medicininių dokumentų, tiek jame cituojamame VšĮ Kauno klinikinės ligoninės Geriatrijos skyriaus 2016 m. gruodžio 7 d. išraše yra nurodyta, kad apeliantė į gydymo įstaigą buvo pristatyta dėl tokių nusiskundimų – bendro silpnumo, galvos svaigimo, mėtymo į šonus, padažnėjusio galūnių ,,deginimo“, sumažėjusios fizinio krūvio tolerancijos, spaudimo krūtinėje, nerimo, jautrumo. Ligos anamnezė: būklė pablogėjo po sūnaus mirties – neteko apetito, padidėjo nerimas, galvos svaigimas, dėl stipraus svaigimo mažai vaikšto. Ligonės būklė atvykus, t. y. 2016 m. lapkričio 28 d., sąmoninga, orientuota, kontaktiška. Skirta psichiatro konsultacija, kurios metu nustatytas lengvas pažinimo sutrikimas. Gydyta dėl sutrikusios smegenų kraujotakos.

14137.

142Kaip matyti iš medicininės literatūros, lengvas kognityvinis sutrikimas aiškinamas kaip būklė tarp normalaus senėjimo ir demencijos. Šis apibrėžimas dažniausiai naudojamas esant atminties sutrikimams atliekant psichologinius testus, bendrinės pažinimo funkcijos išlieka nesutrikusios, kasdieniniai paciento gyvenimo įpročiai nesikeičia, nenustatoma demencija (http://www.gerontologija.lt/files/edit_files/File/pdf/2012/nr_4/2012_214_220.pdf?fbclid=IwAR2goRUK68KKnjA6ElTC0FWHD8fJVwZ9N2GwxntUjVlRuxYVDHnvKc_d4ss).

14338.

144Taigi, iš to, kas paminėta, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad apeliantės psichikos sveikatos būklė buvo tokia, kad ji negalėjo suprasti ir valdyti savo veiksmų. Vien tai, kad apeliantė sunkiai judėjo, sutriko jos biosocialinės funkcijos, nesudaro pagrindo išvadai, kad ji negalėjo suprasti įgaliojimų esmės. Juo labiau kad ir pati apeliantė teismui patvirtino, kad atsimena įgaliojimo atsakovei D. V. sudarymo aplinkybes bei tokio įgaliojimo reikšmę. Be to, svarbu ir tai, kad aptariama jos sveikatos būklė diagnozuota po ginčo sandorių sudarymo.

14539.

146Tuo tarpu pateikta į bylą VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro epikrizė nagrinėjamu atveju nėra aktuali, nes joje aprašyta apeliantės sveikatos būklė praėjus beveik dvejiems metams po ginčo sandorių sudarymo. Joje nurodyta informacija niekaip nėra susijusi su apeliantės sveikatos būkle sudarant 2016 m. lapkričio 8 d. įgaliojimus ar 2017 m. birželio 9 d. dovanojimo sutartį.

14740.

148Teisėjų kolegija negali sutikti ir su tokiais apeliacinio skundo argumentais, kad teismas nepagrįstai atmesdamas prašymą skirti kompleksinę teismo ambulatorinę psichiatrinę-psichologinę ekspertizę pažeidė CPK įtvirtiną rungimosi principą ar užkirto apeliantei galimybę pagrįsti ieškinyje dėstomas faktines aplinkybes įstatyme numatytomis įrodinėjimo priemonėmis, kaip ir su tokiais argumentais, kad šis jos prašymas atmestas nenurodant tokio procesinio sprendimo motyvų.

14941.

150Kasacinis teismas, formuodamas teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, ne kartą yra nurodęs, jog tam, kad išsiaiškintų byloje nagrinėjamus klausimus, kuriems reikia specialių žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 straipsnis). Tačiau ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad jos atlikimas yra tikslingas, atsižvelgiant į pagrindinį proceso tikslą – teisingai ir tinkamai išnagrinėti bylą, laikantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos ir kitų proceso principų pusiausvyros (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnio 1 dalis, 8, 17, 21 ir kt. straipsniai). CPK 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienodas visų įrodymų teisinės galios principas reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Eksperto išvada nepriskirtina tokioms išimtims. Taigi, tais atvejais, kai byloje keliamas ekspertizės skyrimo klausimas, teismas jį sprendžia ne tik vadovaudamasis CPK 212 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, bet ir bendraisiais teisės principais, atsižvelgdamas į šalių reikalavimus ir atsikirtimus, juos pagrindžiančių įrodymų pobūdį, taip pat įvertina galimą įtaką teisingam bylos išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2014).

15142.

152Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei tvirtina apeliantė, 2019 m. kovo 12 d. protokoline nutartimi išsprendęs prašymą dėl ekspertizės skyrimo, nurodė motyvus, kodėl šis prašymas netenkinamas. Teismas pažymėjo, kad byloje yra pakankamai įrodymų, leidžiančių priimti teisingą sprendimą dėl ginčo esmės (2019 m. kovo 12 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 02:39:46). Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija sutinka, nes byloje nebuvo jokių objektyvių duomenų, keliančių abejonių apeliantės psichinės sveikatos būkle, ir, atitinkamai, suponuojančių poreikį skirti tokią teismo ekspertizę.

15343.

154Kaip nurodyta pirmiau, duomenys iš apeliantės medicininių dokumentų nesudaro pagrindo abejoti jos psichikos sveikata. Be to, apeliantės būkle teismas galėjo įsitikinti ir ją betarpiškai apklausdamas teismo posėdyje. Apeliantės paaiškinimų turinys, kuomet ji atsakinėjo ir nurodė atsimenanti tik tas faktines aplinkybes, kurios jai dabar naudingos, sudaro pagrindą vertinimui, kad ji yra pakankamai nuovoki ir gerai supranta savo veiksmų reikšmę, nepriklausomai nuo jos amžiaus.

15544.

156Todėl teismas, įvertinęs visus bylos duomenis, padarė teisingą išvadą, kad ir šių įrodymų pakanka nuspręsti apie apeliantės gebėjimą suvokti ir valdyti savo veiksmus ginčo sandorių sudarymo metu, pagrįstai atsisakė skirti nebūtiną ekspertizę. Pažymėtina, kad apeliantė prašymo apeliacinės instancijos teismui dėl ekspertizės skyrimo nepateikė, nors tokią teisę turėjo.

15745.

158Tokios apeliantės dėstomos faktinės aplinkybės, kad jos negebėjimą suvokti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti galėjo lemti Kauno Švč. Jėzaus širdies parapijos globos namuose (laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 16 d. iki 2016 m. lapkričio 20 d.) kartu su maistu duodamos nežinomos tabletes, nuo kurių ji prarasdavo nuovoką, nepasitvirtino. Jokie šiuos teiginius pagrindžiantys įrodymai nėra į bylą pateikti, o ir pati apeliantė, duodama žodinius paaiškinimus teismui, nurodė, kad pati nežino, ar nuo vaistų jos elgesys pasikeitė, jai tai sakė tik aplinkiniai žmonės, kas tai jai sakė, negali pasakyti (2019 m. vasario 8 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 00:26:07).

15946.

160Faktą, kad apeliantei kartu su maistu buvo duodami ir vaistai, paneigė ir ją slaugiusios globos namų savanorės. Liudytojos A. Š. ir R. Š. nurodė, kad jokių vaistų apeliantei neduodavo, niekas neprašė kontroliuoti jų vartojimo. Priešingai, atvykusi į globos namus apeliantė nurodė, kad vaistus gers pati, pagalbos jai nereikia (2019 m. kovo 12 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 00:18:40; 00:39:39). Todėl vien apeliantės dukters D. V., su kuria ji šiuo metu gyvena, paaiškinimai, esą rado motiną sunkios būklės po to, kai ši išgėrė nenustatytos kilmės vaistus, ar jos dukters namuose 2019 m. vasario 8 d. taip pat apklaustos apeliantės draugės T. V., įvardijusios itin artimus ryšius su abiem (apeliante ir D. V.), apie apeliantės aplankymą parapijos globos namuose ir apeliantės buvusią būklę nėra pakankami priešingai išvadai padaryti dėl šių asmenų ryšių su apeliante. Tokie apeliacinio skundo argumentai, kad notaras, tvirtinęs įgaliojimus, ne tik neįsitikino, kokia yra tikroji apeliantės valia, bet ir neišaiškino jai atliekamų notarinių veiksmų prasmės ir pasekmių, t. y. pažeidė Notariato įstatymo 30 straipsnį, stokoja pagrįstumo. Kaip minėta, apeliantė teikdama paaiškinus dėl įgaliojimų sudarymo, buvo nenuosekli. Nors abu ginčo įgaliojimai buvo sudaryti tą pačią dieną, tačiau apeliantė teigia, jog atsimena tik vieno iš jų sudarymą, kita vertus, ir tokio fakto, kad juos pasirašė būtent ji, neginčija. Taip pat pripažįstama, kad šį notarą jai kažkas rekomendavo, kai rašė įgaliojimą M. (M. V.). Tokia apeliantės akcentuojama aplinkybė, kad jai įgaliojimai neperskaityti, nors dėl ligos notaras turėjęs tą padaryti, teisiškai neaktualūs – vien tai, kad apeliantės judėjimo galimybės yra ribotos, ji sunkiai vaikšto, savaime nereiškia, kad ji negalėjo pati perskaityti įgaliojimo. Be to, kaip buvo nurodyta pirmiau, kelios dienos iki ginčijamų įgaliojimų pasirašymo apeliantė raštu kreipėsi į VĮ ,,Registrų centras“ dėl kadastrinių matavimų atlikimo. Pastarasis faktas papildomai leidžia įsitikinti jos valios trūkumų, išduodant įgaliojimus, nebuvimu.

16147.

162Apeliantės teiginiai, kad dovanojimo sutartis pripažintina negaliojančia dar ir dėl tos priežasties, kad nebuvo sutarta dėl esminės CK 6.465 straipsnio 1 dalyje numatytos dovanojimo sutarties sąlygos – jos dalyko, nes ji neketinusi turto dovanoti, atmestini. Šioje nutartyje jau aptartos aplinkybės teikia pagrindą priešingai išvadai padaryti, todėl tokio pobūdžio skundo argumentai neturi reikšmės teisingam ginčo išnagrinėjimui.

16348.

164Tokiu atveju konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą, tinkamai ištyrė bei įvertino byloje esančius įrodymus kaip visumą, ir padarė teisingą išvadą dėl ginčijamų sandorių teisėtumo. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

16549.

166Apeliantė I. T. nepateikė turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme patvirtinančių įrodymų, be to, jos apeliacinis skundas nėra tenkinamas, todėl šios šalies bylinėjimosi išlaidų kompensavimo klausimas nekyla (CPK 93 straipsnis). Apeliantė sumokėjo tik dalį įstatyme numatyto dydžio žyminio mokesčio (300 Eur), pirmosios instancijos teismas 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi ją atleido nuo likusios dalies (573 Eur) mokėjimo. Kadangi apeliantė buvo atleista nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, jo atlyginimo valstybei klausimas taip pat nesprendžiamas.

16750.

168Atsakovas M. V. prašo priteisti jam 750 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, pateikė ir išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Atsakovo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą dydžio (970,30 Eur x 1,3). Atsakovo M. V. prašomos atlyginti 750 Eur atstovavimo išlaidos priteisiamos iš pralaimėjusios ginčą šalies, t. y. apeliantės (CPK 98 straipsnis). Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

16951.

170Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi apeliantės prašymu ieškinio reikalavimams užtikrinti pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – padaryti įrašai viešajame registre, draudžiantys perleisti tretiesiems asmenims nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą, pastatą–gyvenamąjį namą, kitus inžinerinius statinius–kiemo statinius.

17152.

172Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą atmesti ieškinį, dėl šių priemonių galiojimo nepasisakė, nors tokioje situacijoje turėjo išspręsti šį klausimą savo sprendimu (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

17353.

174Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškinys, įsiteisėja, vadinasi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tampa neaktualus. Tokiu atveju jos panaikintinos šia nutartimi.

175Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

176Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

177Priteisti iš ieškovės I. T. (asmens kodas ( - ) atsakovui M. V. (asmens kodas ( - ) 750 Eur (septynių šimtų penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

178Panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1880-638/2018 (naujas bylos Nr. e2-756-638/2019) pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašus viešame registre dėl žemės sklypo, esančio ( - ) (unikalus Nr. ( - )), nuosavybės teise priklausančio M. V. (asmens kodas ( - ) nuosavybės teisės perleidimo tretiesiems asmenims draudimo; pastato–gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )), kitų inžinerinių statinių–kiemo statinių (unikalus Nr. ( - )), esančių ( - ), priklausančių M. V. (asmens kodas ( - ) nuosavybės teise perleidimo tretiesiems asmenims draudimo.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Artūro Driuko, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir... 3. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 4. Teisėjų kolegija... 5. I.... 6. Ginčo esmė... 7. 1.... 8. Ieškovė I. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:... 9. 1.1.... 10. pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2016 m. lapkričio 8 d. Kauno... 11. 1.2.... 12. pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2016 m. lapkričio 8 d. Kauno... 13. 1.3.... 14. pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2017 m. birželio 9 d.... 15. 1.4.... 16. priteisti solidariai iš atsakovų 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą;... 17. 1.5.... 18. priteisti bylinėjimosi išlaidas.... 19. 2.... 20. Nurodo, kad jai nuosavybės teise priklausė 0,2014 ha žemės sklypas su... 21. 3.... 22. Ieškovė taip pat mano, kad šie sandoriai pripažintini negaliojančiais ir... 23. 4.... 24. Pažymi, kad atsakovas notaras Š. Rulys, tvirtindamas 2016 m. lapkričio 8 d.... 25. 5.... 26. Ieškovė tvirtina niekuomet neketinusi turto dovanoti nei savo vaikaičiui M.... 27. II.... 28. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 29. 6.... 30. Kauno apygardos teismas 2019 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškovės I. T.... 31. 7.... 32. Teismas ieškovės ieškinio reikalavimą pripažinti ginčo sandorius... 33. 8.... 34. Teismas pažymėjo, kad pačios ieškovės pozicija dėl įgaliojimų... 35. 9.... 36. Iš aptartų ieškovės paaiškinimų teismas padarė išvadą, kad ieškovė... 37. D. V.), žinojo, kad perleisti turtą anūkui turi svetimas asmuo (todėl... 38. 10.... 39. Teismas taip pat kaip nepagrįstą atmetė ir reikalavimą ginčo sandorius... 40. 11.... 41. Teismą tokią išvadą padarė įvertinęs liudytojų A. Š. ir R. Š.,... 42. 12.... 43. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė ginčo sandorių sudarymo metu... 44. 13.... 45. Teismas nurodė, kad dėl ieškovės paaiškinimų prieštaringumo atsižvelgia... 46. 14.... 47. Teismas nesutiko ir su tokiais ieškinio argumentais, kad ginčo sandorius... 48. III.... 49. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 50. 15.... 51. Ieškovė I. T. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 52. 15.1.... 53. Teismas neanalizavo, nevertino ir nelygino ieškovės sudaryto testamento ir... 54. 15.2.... 55. Teismas netinkamai įvertino ieškovės paaiškinimus, pateiktus 2019 m.... 56. 15.3.... 57. Faktą, kad įgaliojimai neatitiko ieškovės valios, patvirtina išrašas iš... 58. 15.4.... 59. Teismas neįvertino to, kad jeigu ieškovė būtų norėjusi padovanoti savo... 60. M. V., tą ji galėjo padaryti betarpiškai pati, o ne per atstovą. Be to,... 61. 15.5.... 62. Teismas nepagrįstai vertino tik ieškovės sveikatos būklę nuo 2016 m.... 63. 15.6.... 64. Teismas nepagrįstai pripažino neįrodytomis aplinkybes, kad pati ieškovė... 65. 15.7.... 66. Teismas, pažeisdamas įstatyme numatytą rungimosi principą, proceso šalies... 67. 15.8.... 68. Notaras netinkamai atliko savo pareigas. Lietuvos Respublikos notariato... 69. 15.9.... 70. Globos namų vadovas nebuvo informuotas, kad pas ieškovę atvyks notaras. Tai... 71. 15.10.... 72. Ieškovė niekada neketino jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio... 73. 16.... 74. Atsakovai D. V., M. V. ir D. V. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo... 75. 16.1.... 76. Teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad ieškovės tikroji valia... 77. 16.2.... 78. Teismo išvados pagrįstos tiksliomis ieškovės paaiškinimų citatomis.... 79. 16.3.... 80. Teismas pagrįstai atmetė prašymą skirti ekspertizę byloje. Nėra jokių... 81. 16.4.... 82. Priešingai, ieškovės paaiškinimai sudaro pagrindą tokiai išvadai, kad... 83. 16.5.... 84. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė asmeniškai... 85. 16.6.... 86. Tiek atsiliepime į ieškinį, tiek duodamas paaiškinimus teismo posėdžio... 87. Š. Rulys detaliai paaiškino visą notarinių veiksmų atlikimo eigą. Visos... 88. 17.... 89. Atsakovas notaras Š. Rulys atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundo... 90. 17.1.... 91. Vykimas į asmens namus sandoriui sudaryti, esant objektyvioms aplinkybėms,... 92. 17.2.... 93. Aplinkybė, kad pati ieškovė nesikreipė į notarą, neįrodo jos valios... 94. 17.3.... 95. Notarui nekilo jokių abejonių dėl ieškovės galimybės suvokti savo... 96. 17.4.... 97. Teismo išvažiuojamojo posėdžio metu apklausiant ieškovę ši išsamiai ir... 98. 17.5.... 99. Teismas pagrįstai neskyrė ekspertizės, kadangi ieškovės gerą psichinę... 100. Teisėjų kolegija... 101. IV.... 102. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 103. 18.... 104. Dispozityvumo principas garantuoja ir užtikrina proceso dalyviui teisę... 105. 19.... 106. Dėl sandorių, turinčių valios trūkumų, pažymėtina, kad kiekvienas... 107. 20.... 108. CK 1.89 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinio asmens, kuris, nors ir būdamas... 109. 21.... 110. CK 1.91 straipsnio 1 dalis nustato, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio... 111. 22.... 112. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad apgaule galima pripažinti tyčinius... 113. 23.... 114. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą, padarė išvadą, kad šiuo... 115. 24.... 116. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK... 117. 25.... 118. Pažymėtina ir tai, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas... 119. 26.... 120. Viena iš pirmosios instancijos teismui tenkančių pareigų įrodinėjimo... 121. 27.... 122. Išklausius 2019 m. vasario 8 d. išvažiuojamojo teismo posėdžio garso... 123. 28.... 124. Kaip teisingai nustatė teismas, pati apeliantė patvirtino gerai atsimenanti... 125. 29.... 126. Pagrindą abejonėms dėl apeliantės procesiniuose dokumentuose dėstomų... 127. 30.... 128. Apeliantė ne kartą nurodė ir tai, kad jai buvo sakyta, jog įgaliojimas... 129. 31.... 130. Vadinasi, tokia apeliantės pasirinkta paaiškinimų teikimo teismui taktika,... 131. 32.... 132. Tai, kad apeliantė nebuvo apgauta dėl sudaromų įgaliojimų, patvirtina ne... 133. 33.... 134. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos faktinės aplinkybės, taip pat tokios... 135. 34.... 136. Kadangi būtent apeliantei teko pareiga įrodyti CK 1.91 straipsnyje numatytą... 137. 35.... 138. Įrodinėdama, kad egzistuoja dar ir kitas, t. y. CK 1.89 straipsnio 1 dalyje... 139. 36.... 140. Visų pirma, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu... 141. 37.... 142. Kaip matyti iš medicininės literatūros, lengvas kognityvinis sutrikimas... 143. 38.... 144. Taigi, iš to, kas paminėta, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad... 145. 39.... 146. Tuo tarpu pateikta į bylą VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro... 147. 40.... 148. Teisėjų kolegija negali sutikti ir su tokiais apeliacinio skundo argumentais,... 149. 41.... 150. Kasacinis teismas, formuodamas teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, ne... 151. 42.... 152. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei tvirtina apeliantė, 2019 m.... 153. 43.... 154. Kaip nurodyta pirmiau, duomenys iš apeliantės medicininių dokumentų... 155. 44.... 156. Todėl teismas, įvertinęs visus bylos duomenis, padarė teisingą išvadą,... 157. 45.... 158. Tokios apeliantės dėstomos faktinės aplinkybės, kad jos negebėjimą... 159. 46.... 160. Faktą, kad apeliantei kartu su maistu buvo duodami ir vaistai, paneigė ir ją... 161. 47.... 162. Apeliantės teiginiai, kad dovanojimo sutartis pripažintina negaliojančia dar... 163. 48.... 164. Tokiu atveju konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai... 165. 49.... 166. Apeliantė I. T. nepateikė turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės... 167. 50.... 168. Atsakovas M. V. prašo priteisti jam 750 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas... 169. 51.... 170. Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi apeliantės prašymu... 171. 52.... 172. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą atmesti ieškinį, dėl... 173. 53.... 174. Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas, kuriuo atmestas... 175. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 176. Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 177. Priteisti iš ieškovės I. T. (asmens kodas ( - ) atsakovui M. V. (asmens... 178. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi civilinėje...