Byla eB2-1238-826/2019
Dėl bankroto

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis,

2sekretoriaujant K. P.,

3dalyvaujant pareiškėjos BUAB „Žemukas“ atstovei bankroto administratorės įgaliotam asmeniui P. P., advokatui A. J.,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos BUAB „Žemukas“ bankroto administratorės UAB „Tamtamas“ prašymą uždarosios akcinės bendrovės „Žemukas“ bankrotą pripažinti tyčiniu uždarosios akcinės bendrovės „Žemukas“ bankroto byloje, suinteresuotas asmuo L. G.,

Nustatė

51.

6Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi UAB „Žemukas“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratore paskirta UAB „Tamtamas“. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2019 m. vasario 14 d. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gegužės 10 d., 2019 m. birželio 26 d., 2019 m. rugsėjo 23 d., 2019 m. spalio 16 d. nutartimis patvirtino įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. 2019 m. birželio 3 d. nutartimi BUAB „Žemukas“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

72.

8Pareiškėja BUAB „Žemukas“ bankroto administratorė UAB „Tamtamas“ teismui pateikė prašymą BUAB „Žemukas“ bankrotą pripažinti tyčiniu.

93.

10Nurodė, kad buvusi UAB „Žemukas“ vadovė neperdavė jokių bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų ir turto, nors pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nurodė, kad turi vilkiką „Sciania“, kurio vertė 35 020,47 Eur. Nesant UAB „Žemukas“ apskaitos dokumentų ir registrų, visiškai negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, finansinių įmonės dokumentų, pagrindžiančių duomenis apie bendrovės realiai turėtą turtą ir įsipareigojimus, turto buvimo vieta nėra žinoma. Buvusi UAB „Žemukas“ vadovė slepia įmonės turtą ir duomenis apie jį. Tai leidžia daryti išvadą, kad nustatyti Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte (įmonės valdymo organo pareigų nevykdymas, netinkamas vykdymas), 4 punkte (įmonės veiklos organizavimas tokiu būdu, kad kreditoriai neteko galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės turtą) ir 5 punkte (netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas, dėl ko negalima visiškai nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros) numatyti tyčinio bankroto požymiai.

114.

12Dėl to, kad nesama UAB „Žemukas“ apskaitos dokumentų ir registrų, visiškai negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, finansinių dokumentų, pagrindžiančių duomenis apie bendrovės realiai turėtą turtą ir jos įsipareigojimus.

135.

14Suinteresuotas asmuo L. G. atsiliepimo į prašymą bankrotą pripažinti tyčiniu nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, pakartotinai pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl komandiruotės, nors 2019 m. spalio 7 d. atidėdamas bylos nagrinėjimą pagal L. G. prašymą teismas buvo pasiūlęs L. G. pasirūpinti teisine pagalba, jeigu ji negalės dalyvauti teismo posėdžiuose. L. G. nedalyvavimo teisme priežastis nebuvo pripažinta svarbia.

156.

16Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pateikė duomenis apie įmonės įsiskolinimą, valdymo organus ir finansinę atskaitomybę.

177.

18Bylos nagrinėjimo metu bankroto administratorės atstovai palaikė prašymą bankrotą pripažinti tyčiniu. Nurodė, kad po bankroto bylos iškėlimo bankroto administratoriui L. G. neperdavė bendrovės dokumentų, turto, nesudarė balanso bankroto bylos iškėlimo dienos duomenimis, bankroto administratorius neturi galimybės patikrinti UAB „Žemukas“ sandorių, nustatyti įsipareigojimų dydžio, gautinų sumų. Kada UAB „Žemukas“ tapo nemoki, negali nurodyti.

19Prašymas dėl BUAB „Žemukas“ bankroto pripažinimo tyčiniu tenkintinas

208.

21Tyčinis bankrotas apibrėžiamas kaip įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis).

229.

23Kasacinio teismo praktikoje, analizuojant tyčinio bankroto institutą, išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 28 punktas).

2410.

25Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 29 punktas).

2611.

27Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (pirmiau nurodytos nutarties 31 punktas).

2812.

29Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 12 dalį tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokia tapusios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013) tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo.

3013.

31Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, jog ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). BUAB „Žemukas“ bankroto administratorė reikalavimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu iš esmės grindė įmonės valdymo organų netinkamų pareigų atlikimu (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas), apgaulingu arba netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas) ir tuo, kad įmonės veikla buvo organizuota taip, kad kreditoriai neteko galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės turtą (ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

32Dėl BUAB „Žemukas“ nemokumo momento

3314.

34Rašytinė medžiaga patvirtina, kad UAB „Žemukas“ buvusi vadovė L. G. teismui finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikė, tokie dokumentai nebuvo teikiami ir VĮ Registrų centrui, todėl, nesant tokių duomenų, teismui tiksliai nustatyti UAB „Žemukas“ nemokumo momento nėra galimybės. Iš bankroto byloje esančių duomenų (pareikštų finansinių reikalavimų, antstolių grąžintų vykdomųjų dokumentų), UAB „Žemukas“ 2009 m. turėjo pradelstų įsipareigojimų 5 859,66 Eur, 2010 m. – 9 587,66 Eur, 2011 m. – 11 270,69 Eur, 2013 m. – 12 734,49 Eur, 2014 m. – 16 274,54 Eur, 2015 m. 19 126,51 Eur, 2017 m. 39 270,63 Eur, 2018 m. – 49 549,68 Eur.

3515.

36Įvertinus tai, kad teismui L. G. nepateikė duomenų apie bendrovės turtą, įvertinus pradelstus įsipareigojimus, taip pat pradėtas vykdomąsias bylas pas antstolius nuo 2009 m. darytina išvada, kad labiau tikėtina, kad 2010 metais UAB „Žemukas“ jau buvo nemoki, nes pradelsti įsipareigojimai jau siekė 9 587,66 Eur, duomenų apie turtą nėra, išieškojimai antstolių kontorose, pradėti 2009 metais, nebuvo įvykdyti iki pat bankroto bylos iškėlimo.

37Dėl įmonės vadovo netinkamo pareigų vykdymo ir kreditorių eiliškumą pažeidžiančių mokėjimų kaip tyčinio bankroto požymių

3816.

39ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta įmonės vadovo (ar kitų asmenų pagal kompetenciją) pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo visų pirma siejama su asmenine atsakomybe atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl laiku neįvykdytos prievolės padidėjus kreditorių reikalavimams (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). Vien šios prievolės pažeidimo konstatavimas negali būti pakankamas tyčiniam bankrotui preziumuoti. ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta bankroto pripažinimo tyčiniu prezumpcija įpareigoja teismą konstatuoti ne tik įstatymo nustatyto reikalavimo dėl privalomo bankroto bylos inicijavimo pažeidimą, bet ir atsiskaitymų iki bankroto bylos iškėlimo vykdymą pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir tai, kad daugiau kaip 3 mėnesius iš eilės įmonės darbuotojui (darbuotojams) nebuvo mokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios įmokos. Kitų atvejų, teikiančių pagrindą teismui konstatuoti tyčinio bankroto požymius vien dėl aplinkybės, jog buvęs įmonės vadovas laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, įstatymas nenustato (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-313/2017).

4017.

41Nutarties 15–16 punktuose nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad UAB „Žemukas“ vadovė, esant įmonei nemokiai, nuo 2010 m. nevykdė įstatyme numatytos pareigos – nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, bendrovės veiklą organizavo taip, kad kreditoriai neteko galimybės nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą (Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktai).

42Dėl neperduotų buhalterinės apskaitos dokumentų

4318.

44Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

4519.

46Pareigą pagrįsti priežastis, kurios lėmė apskaitos dokumentų ar turto neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai.

4720.

48Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Įmonės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai įmonės veikloje sąlygoja atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui. Vadovas ne tik turi atsakingai vykdyti savo pareigas įmonei (CK 2.87 straipsnio 1–6 dalys), bet ir užtikrinti bona fide bei maksimalaus rūpestingumo standartų laikymąsi santykiuose su įmonės kreditoriais. Tai ne kartą konstatuota ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Todėl viena iš įmonės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d.). Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtis identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

4921.

50Pažymėtina ir tai, kad netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktai).

5122.

52Šioje byloje nėra ginčo, kad bankroto administratorei buvusi įmonės vadovė neperdavė jokių bendrovės dokumentų. 2019 m. kovo 27 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „Žemukas“ vadovei L. G. paskirta 1 000,00 Eur bauda už įmonės turto, dokumentų neperdavimą bankroto administratorei, šis įpareigojimas iki šiol neįvykdytas.

5323.

54Nesant finansinės atskaitomybės dokumentų, bankroto administratorė negali patikrinti UAB „Žemukas“ sandorių, įsipareigojimų gautinų sumų, turto.

5524.

56Esant nurodytų aplinkybių visumai yra pagrindas konstatuoti, kad BUAB „Žemukas“ bankrotas buvo tyčinis.

5725.

58Dėl kitų argumentų, pateiktų sprendžiant klausimą dėl UAB „Žemukas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, teismas nepasisako. Pagal EŽTT praktikoje suformuluotus principas pareiga motyvuoti teismo sprendimą negali būti suprantama kaip reikalavimas pateikti išsamų atsakymą į kiekvieną argumentą; vis dėlto teismų sprendimų motyvai turi būti pakankami atsakyti į esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (žr., pvz., Ruiz Torija v. Spain, no. 18390/91, 9 December 1994, par. 29–30). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

59Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir CPK 290–291 straipsniais, teismas

Nutarė

60prašymą tenkinti.

61Pripažinti BUAB „Žemukas“ bankrotą tyčiniu.

62Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios nutarties įsiteisėjimo jos kopiją išsiųsti Klaipėdos apygardos vyriausiajam prokurorui spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, taip pat Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kuri Įmonių bankroto įstatymo 20 str. 8 d. nurodytą informaciją apie priimtą nutartį ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu gavimo dienos paskelbia savo interneto svetainėje (Įmonių bankroto įstatymo 20 str. 6 d.).

63Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius... 2. sekretoriaujant K. P.,... 3. dalyvaujant pareiškėjos BUAB „Žemukas“ atstovei bankroto... 4. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos... 5. 1.... 6. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi UAB... 7. 2.... 8. Pareiškėja BUAB „Žemukas“ bankroto administratorė UAB „Tamtamas“... 9. 3.... 10. Nurodė, kad buvusi UAB „Žemukas“ vadovė neperdavė jokių bendrovės... 11. 4.... 12. Dėl to, kad nesama UAB „Žemukas“ apskaitos dokumentų ir registrų,... 13. 5.... 14. Suinteresuotas asmuo L. G. atsiliepimo į prašymą bankrotą pripažinti... 15. 6.... 16. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pateikė... 17. 7.... 18. Bylos nagrinėjimo metu bankroto administratorės atstovai palaikė prašymą... 19. Prašymas dėl BUAB „Žemukas“ bankroto pripažinimo tyčiniu tenkintinas... 20. 8.... 21. Tyčinis bankrotas apibrėžiamas kaip įmonės privedimas prie bankroto... 22. 9.... 23. Kasacinio teismo praktikoje, analizuojant tyčinio bankroto institutą,... 24. 10.... 25. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad esminis tyčinio bankroto... 26. 11.... 27. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir... 28. 12.... 29. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 12 dalį... 30. 13.... 31. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, jog ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3... 32. Dėl BUAB „Žemukas“ nemokumo momento... 33. 14.... 34. Rašytinė medžiaga patvirtina, kad UAB „Žemukas“ buvusi vadovė L. G.... 35. 15.... 36. Įvertinus tai, kad teismui L. G. nepateikė duomenų apie bendrovės turtą,... 37. Dėl įmonės vadovo netinkamo pareigų vykdymo ir kreditorių eiliškumą... 38. 16.... 39. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta įmonės vadovo (ar kitų asmenų pagal... 40. 17.... 41. Nutarties 15–16 punktuose nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad... 42. Dėl neperduotų buhalterinės apskaitos dokumentų... 43. 18.... 44. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas pripažįsta bankrotą... 45. 19.... 46. Pareigą pagrįsti priežastis, kurios lėmė apskaitos dokumentų ar turto... 47. 20.... 48. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir... 49. 21.... 50. Pažymėtina ir tai, kad netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui... 51. 22.... 52. Šioje byloje nėra ginčo, kad bankroto administratorei buvusi įmonės... 53. 23.... 54. Nesant finansinės atskaitomybės dokumentų, bankroto administratorė negali... 55. 24.... 56. Esant nurodytų aplinkybių visumai yra pagrindas konstatuoti, kad BUAB... 57. 25.... 58. Dėl kitų argumentų, pateiktų sprendžiant klausimą dėl UAB „Žemukas“... 59. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir CPK 290–291 straipsniais, teismas... 60. prašymą tenkinti.... 61. Pripažinti BUAB „Žemukas“ bankrotą tyčiniu.... 62. Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios nutarties įsiteisėjimo jos... 63. Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti...