Byla 1-593-834/2019

1Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Vaida Sinkevičienė, sekretoriaujant Viktorijai Podlipskienei, Erikai Bernotaitei, Daivai Sadauskaitei, dalyvaujant prokurorei Indrei Petkevičiūtei, nukentėjusiajam P. G. (P. G.), vertėjai Viktorijai Mikelevič, nedalyvaujant Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovui (gautas prašymas bylą nagrinėti nedalyvaujant),

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje I. R. (I. R.), a. k. ( - ) gim. ( - ), Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietis, tautybė – lenkas, gyv. ( - ), profesinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas – 2009-03-23 Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų (buvęs pavadinimas Šalčininkų rajono apylinkės teismas) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, paskirta 2 MGL dydžio bauda (teistumas išnykęs).

3kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnyje 1 dalyje

4Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Nustatė

5I. R. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo P. G. sveikatą, o būtent: 2018-08-15 apie 23.00 val. ( - ) trenkė vieną kartą kairėje rankoje laikytu žarstekliu P. G. per dešinę ausį, po to tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2018-08-15 apie 23.15 val. būdamas ( - ) priešais namą Nr. 12, pakėlęs P. G. namo kieme numestą kočėlą, sudavė juo nukentėjusiam P. G. vieną smūgį per kairės rankos pirštus, vieną smūgį į dešinįjį raktikaulį, ne mažiau kaip 5 smūgius į šonkaulius, tuo sukeldamas nukentėjusiajam P. G. fizinį skausmą bei padarydamas nukentėjusiajam P. G. dešinės ausies kaušelio žaizdą, IX-o dešinės pusės šonkaulio bei kairės plaštakos IV-o piršto pamatinio pirštakaulio lūžius, t. y. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, nes nukentėjusiąjam sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

6Kaltinamasis I. R. savo kaltę pripažino iš dalies, teisiamajame posėdyje paaiškino, kad jis buvo savo namuose, miegojo, nes buvo išgėręs pora ,,bambalių“ alaus. Atėjo nukentėjusysis P. G. su beisbolo lazda ir pradėjo jį mušti per galvą dėl savo sugyventinės I. T., kadangi jie visi kartu gėrė pas kaimyną. Po išgertuvių sugyventinė atėjo pas jį (I. R.) į namus. Kai vyko konfliktas, tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, ji (I. T.) miegojo, prasidėjus muštynėms, išbėgo iš kaltinamojo namų. Jis gindamasis paėmė ,,kočergą“ (žarsteklį) ir sudavė nukentėjusiajam per pečius ir per šonus. Tada nukentėjusysis išbėgo iš jo namų, o jis paskui jį. Nukentėjusysis ant žemės pargriuvo, jis padavė jam ranką. Jis (kaltinamasis) norėjo dar mušti P. G., bet nemušė. Teigia, kad nepamena kiek smūgių sudavė, pats dėl sužalojimų padarytų jam, į medikus nesikreipė. Teigia, kad nukentėjusįjį mušė tik namuose, lauke jo nemušė. Santykiai su nekentėjusiuoju yra geri, gailisi ką padarė, pripažįsta, kad sudavė P. G., bet nurodė, kad nukentėjusysis pirmas pradėjo muštis, jis (I. R.) gindamasis, nukentėjusiajam sudavė atgal. Civilinį ieškinį pripažįsta.

7N. P. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad rugpjūčio mėnesį nebuvo I. brolio namuose, ir jie (nukentėjusysis ir I. T.) ėjo broliui palikti raktą nuo namų. Išbėgo I. (kaltinamasis) ir pasakė, kad I. kviečia jo mama (G. D.). I. T. nuėjo, o nukentėjusysis laukė jos lauke. Stovėdamas nukentėjusysis išgirdo riksmus, nubėgo iki savo namų, paėmė kočėlą, atėjo pas kaltinamajį, atidarė duris ir pamatė, kad prie sofos stovėjo I. R., o I. T. gulėjo ant lovos. Ji nukentėjusiajam pasakė, kad jis (kaltinamasis) ją smaugė. Tuo momentu, kad atėjo nukentėjusysis, I. T. pasinaudojo ir pabėgo. I. R. paėmė žarsteklį ir sudavė nukentėjusiajam. Trenkė į ausį, nukentėjusysis išbėgo iš kambario, tą lazdą kur nukentėjusysis su savimi, jis ją išmetė ir pats pasislėpė krūmuose. P. G. paaiškino, kad negalėjo priešintis kaltinamajam, nes jis yra stipresnis. Nukentėjusysis laukė kol jis (kaltinamasis) nueis namo. Kaltinamasis laukė kol nukentėjusysis išeis iš krūmų. Nukentėjusysis išlindęs iš krūmų pradėjo bėgti, kaltinamasis link jo, pasivijo ir prasidėjo muštynės. P. G. nurodė, kad jis nenorėjo, kad kaltinamasis lįstų prie jo sugyventinės I. T.. Nenorėjo kaltinamojo mušti, prašė jo nesimušti, nes nereikia. P. G. parodė, kad jis ir jo sugyventinė I. T. įvykio metu buvo blaivūs, o ar kaltinamasis buvo blaivus, to nežino. Kitą rytą po įvykio išgėrė butelį alaus. Iki minėto įvykio su kaltinamuoju santykiai buvo normalūs. Šiuo metu santykiai su kaltinamuoju yra geri. Taip pat parodė, kad po įvykio policijos nekvietė, atsisakė rašyti pareiškimą. Muštynės įvyko dėl nukentėjusiojo sugyventinės I. T.. P. G. teigė, kad lauke I. R. nemušė, mušė namuose.

8Liudytoja I. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji su nukentėjusiuoju buvo pas kaimyną R. (R. R.). Vėliau sutiko kaltinamąjį, kuris jai pasakė, kad jo motina (J. D.) kvietė. I. T. užėjo pas kaltinamąjį į namus. Tuo metu buvo vakaras, tamsu. Kaltinamojo motinos namuose nebuvo. I. R. parvertė I. T. ant lovos, pradėjo smaugti, ji pradėjo rėkti. Riksmus išgirdo nukentėjusysis P. G.. Jis užėjo į kaltinamojo namus ir tuo metu I. T. pabėgo. I. T. negalėjo nurodyti, ar nukentėjusysis tuo metu, kai užėjo išgirdęs riksmus, rankoje ką nors turėjo ar ne. Liudytoja nurodė, kad kaltinamasis buvo neblaivus, ji (I. T.) ir jos sugyventinis P. G. buvo išgėrę, bet negirti. P. G., kai išbėgo iš kaltinamojo I. R. namų, nematė. Liudytoja parodė, kad nukentėjusysis slėpėsi griovyje. Po to prasidėjo muštynės. Kaltinamasis I. mušė P. su kočėlu, į kurias vietas, ji negalėjo nurodyti. Ji muštynes matė pro langą, savo namuose. Liudytoja, prie nukentėjusiojo nuėjo po muštynių, kai kaltinamasis jį paleido ir kai pasibaigė riksmai. Nukentėjusysis gulėjo prie kelio, ant žolės, jam buvo sumušta nosis ir ausis, galva. Mano, kad muštynės įvyko dėl jos. Taip pat posėdžio metu parodė, kad nežino ir nematė kur kaltinamasis padėjo kočėlą, tik paskui sužinojo, kad kočėlas buvo pas kaltinamąjį ir kurį policija paėmė. Liudytoja nurodė, kad ji matė, kaip policija išmetė kočėlą į krūmus, kokiu tikslu, ji nežino. Policininkai atėjo pas ją ir jos sugyventinį į namus su kruvinu kočėlu. Kitą dieną jos sugyventinis P. G. važiavo pas medikus.

9Liudytoja J. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tą vakarą buvo išgėrus bokalą alaus ir gulėjo ant lovos. Duris buvo atidarytos. Nukentėjusysis įbėgo, po to perbėgo į kitą kambarį kur buvo jos sūnus I. R.. Ji negirdėjo, kad šauktų I. T., jos sūnaus I. R. kambaryje. Ir tą dieną I. T. nematė. P. G. išbėgo į lauką, paskui jį ir jos sūnus I. R.. Vėliau grįžęs nukentėjusysis pasakė, kad čia viskas dėl Iros (I. T.). Matėsi ant P. G. kaklo įdrėskimai. Liudytoja parodė, kad nukentėjusį reikėjo raminti, kad nesimuštų. Taip pat parodė, kad nukentėjusysis nesiskundė dėl sveikatos, todėl ji nemanė, jog bus kviečiama medicinos pagalba. P. G. buvo neblaivus. Liudytoja J. D. parodė, kad I. T. ir jos sūnus I. R. yra kaimynai. Kokie jų santykiai, ji nežino, tik visada jam kartoja, kad su jais (I. T. ir P. G.) nesusidėtų. Liudytoja paaiškino, kad žarsteklis buvo pas ją ant pečiaus (krosnies). Kaip kaltinamasis jį paėmė, ji nepastebėjo. Nurodė, kad ji jau turi kitą žarsteklį, todėl senąjį galima sunaikinti.

10Liudytojas T. M. teismo posėdžio metu parodė, kad atvykus nurodytu adresu, pasitiko nukentėjusiojo moteris (I. T.). Ji nurodė nukentėjusįjį, parodė, kur gyvena skriaudikas, bet jo nebuvo namuose. Nukentėjusysis į Lazdynų ligoninę nevažiavo, nes neturėtų kaip iš jos grįžti. Liudytojas T. M. parodė, kad nukentėjusysis P. G. buvo stipriai sumuštas, nes atvykę greitosios pagalbos medikai norėjo jį vežti į ligoninę, kadangi įtarė šonkaulių lūžimą, veidas buvo sudaužytas. Liudytojas paaiškino, kad muštynės įvyko prie butelio, nes visi įvykio dalyviai buvo girti. Apžiūrėjus kiemą, nieko nematė, tiesiog žolė ir tvirtesnio sudėjimo pagalys.

11Liudytojas R. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su kaimynais (I. T. ir P. G., I. R.) išgėrė alaus. Liudytojas R. R. pažiūrėjo televizorių ir nuėjo miegoti. Ryte atsikėlęs sutiko kaimyną ir jis pasakė ar pastarasis negirdėjo, kas ten buvo. Šis atsakė, kad nieko negirdėjo. Nei kaltinamojo, nei nukentėjusiojo jis nematė. Po poros dienų sutiko sumuštą ir sugipsuotą P. G., kurio ir paklausė, kas įvyko.

12Iš byloje esančios 2018-10-09 liudytojos A. O. apklausoje užfiksuotų parodymų, kurie buvo pagarsinti teisiamojo matyti, kad, 2018-08-16 apie 00.46 val. A. O. namus atėjo kaimynė I. T. iš namo, esančio ( - ) I. T. atrodė labai susijaudinus. Ji buvo išgėrusi, nuo jos sklido alkoholio kvapas. Irena paprašė padėti iškviesti policiją, paaiškino, kad reikės ir greitosios, kad namuose daug kraujo, kad galimai jos sugyventinis P. bus miręs, ir ji (I. T.) bijo užeiti į namus. A. O. paskambino iš savo telefono į 112 ir perdavė I. ragelį. Ji, kiek atsimena, operatoriui papasakojo, kad buvo didelės muštynės, buvo daug kraujo. Kaimynė (I. T.) buvo labai susijaudinusi, kad viską pamiršo, net savo gyvenamosios vietos adresą, sugyventinio duomenis. Ant Irenos atvirų kūno vietų sužalojimų nematė ir ji pati nesiskundė, kad yra sužalota. Kai paskambino iš savo telefono, tai Irena liko laukti policijos. Kai atvyko pareigūnai, su jais, I. T. nuvažiavo namo. Daugiau tą vakarą nieko A. O. nieko nematė. Kitą dieną ji matė kaime einantį bintuotą P., bet su juo nebendravo. Ji nežino, kas įvyko tą naktį. Jokių gandų negirdėjo. Daugiau neturi ką paaiškinti. P. ir I. nėra konfliktiški, bet jie labai garsiai kalba, kad nesuprasi ar barasi, ar kalbasi. Jie piktnaudžiauja alkoholiu. I. R. pažįsta tik iš matymo, jis irgi to paties kaimo gyventojas. Jį labai retai mato, todėl nieko apie jį pasakyti negali. (1 tomas, b. l.141-142)

13Iš byloje esančios 2018-10-15 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 3415/2018(01), matyti, kad P. G. nustatyta muštinė dešinės ausies kaušelio žaizda ir 1X-o dešinės pusės šonkaulio bei kairės plaštakos IV-o piršto pamatinio pirštakaulio lūžiai. Sužalojimai P. G. padaryti nemažiau kaip 3-is trauminiais poveikiais (smūgiais). Sužalojimai visumoje ir kaulų: tiek šonkaulio, tiek pirštakaulio lūžiai, imant atskirai, atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes kaulų lūžių gijimas užtrunka ir sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui. Sužalojimai padaryti kietu, galimai buku riboto paviršiaus ar bukabriauniu daiktu (-ais). Kokiu konkrečiai daiktu ar daiktais sužalojimai buvo padaryti pagal esamus medicininius požymius nustatyti negalima. Visumoje P. G. padaryti kūno sužalojimai griuvimui ir atsimušimui ar atsimušimui į žalojančius daiktus be griuvimo nebūdingi, jie būdingi smūgių sudavimui. Sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicininės pagalbos, galimai iki 1 paros laikotarpiu. Kiekvienas kūno sužalojimas paprastai sukelia fizinį skausmą. Skausmo sukėlimo klausimas, esant akivaizdiems morfologiniams kūno žalojimams, yra perteklinis. (1,tomas, b.1.60-61)

14Iš byloje esančios VšĮ „Vilniaus rajono centrinės poliklinikos GMP skyriaus brigados Nr. 5608 ir 5603, kurios vyko į iškvietimus Nr. 1808331467-1 ir 1808331760 adresu ( - ) pas P. G., kvietimo kortelės, užfiksuota, kad :1. Kvietimo kortelė 1808331467-1, pas P. G. GMP atvyko 2018-08-16 01.24 val, išvyko 01.56 val. Užfiksuota, kad susimušė su draugu. Pastebėtas guzas ant galvos, dešinės ausies žaizda. Skundžiasi dešinio peties skausmu, kairės rankos piršto skausmu. 2. Kvietimo kortelė 1808331760, pas P. G. GMP atvyko 2018-08-16 09.11 val. į ligoninę pristatytas 2018-08-16 09.56 val. Užfiksuota, kad 2018-08-16 buvo kviesta GMP ir policija, vykti į ligoninę 2018-08-16 atsisakė. Nustatyta, kad sumušė kaimynas. Skundžiasi galvos skausmu, kairės rankos IV piršto skausmu, dešinės ausies plėšta žaizda.( 1 tomas, b. 1.120-124)

15Iš byloje esančios 2018-09-13 policijos registruojamų įvykių registro kortelėje ROIK 0118000441132 užfiksuota, kad 2018-08-16 00.46 val. tel. Nr. 112 skambino A. O., kuri pranešė, kad pas pranešėją atėjo susijaudinusi kaimynė ir prašo iškviesti pagalbą, nes kažkas sumušė jos sugyventinį (56 m.) Aplinkybės neaiškios, kokiu adresu įvyko muštynės pasakyti negali. Moteris laukia pas pranešėją ir nurodys vietoje įvykio aplinkybes, (1 tomas, b. 1.19-21)

16Iš byloje esančios 2018-09-13 policijos registruojamų įvykių registro kortelėje ROIK 0118000442311užfiksuota, kad 2018-08-16 16.00 val. tel. Nr. 112 skambino iš RVUL slaugytoja Žūk ir pranešė, kad į ligoninę dėl ausies žaizdos, pirštakaulio ir šonkaulių lūžių, galvos sumušimo į ligoninę 10.02 val. buvo pristatytas ir po suteiktos med. pagalbos išleistas į namus P. G., kuris paaiškino, kad 2018-08-15 apie 22.00 val. ( - ), jį sumušė kaimynas. ( 1 tomas, b. l. 22-25)

17Iš byloje esančio 2018-08-20 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo su foto lentele matyti, kad įvykio vieta yra ( - ). Apžiūros objektas yra gatvė. Namas, prie kurio buvo sumuštas nukentėjusysis, yra vieno aukšto, medinis, nedažytas. Namas dalinai aptvertas medine, nedažyta tvora. Įėjimas į namą yra iš gatvės pusės. Nukentėjusysis buvo sumuštas gatvėje, tarp kelio ir savo gyvenamojo namo tvoros, netoli tvoros vartelių. Įvykio vietos apžiūros metu pėdsakų, tinkamų fiksavimui nėra. (1 tomas, b. l. 8-9; 14-15)

18Iš byloje esančio 2018-11-28 Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis pateikė lazdą <...> kuri pagaminta iš medienos. Bendras lazdos ilgis 60 cm., skersmuo 4 cm. Identifikavimui tinkamų pėdsakų nerasta. ( 1 tomas, b. 1. 91-92)

19Iš byloje esančio 2018-11-29 Daiktų apžiūros protokolo su foto lentele, kuriame užfiksuota, matyti, kad apžiūrėtas J. D. pateiktas geležinis žarsteklis. Jo ilgis 63 cm, rankena 17 cm, ilgis nuo rankenos 46 cm, kitas galas išplatėja užlenktas stačiu kampu, kurio ilgis 9 cm. Metalinis žarsteklis nedažytas, išlenktas į vieną pusę. Identifikavimui tinkamų pėdsakų nerasta. (1 tomas, b. l. 148-149)

20Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų

21Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-247-788/2017). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

22Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo I. R. kaltė, jog jis nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo P. G. sveikatą, visiškai įrodyta. Nagrinėjamu atveju I. R. savo kaltę pripažino iš dalies, teigdamas, jog nukentėjusiajam sudavė savo namuose, su žarstekliu, per pečius ir per šonus. Smūgių, kuriuos sudavė nukentėjusiajam tuomet, kai muštynės persikėlė į lauką, panaudodamas medinę lazdą, nepripažįsta, o būtent: 1 smūgio per kairės rankos pirštus; 1 smūgio per dešinį raktikaulį ir 5 smūgių į šonkaulius.

23Teismas nagrinėjamoje byloje vadovaujasi: nukentėjusiojo P. G., įvykį mačiusios liudytojos I. T. parodymais, teismo medicinos eksperto išvada, kurie patvirtino, kad kaltinamasis nukentėjusiajam sudavė ne tik su žarstekliu, bet ir medine lazda. Įrodymai vertinami pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Ar asmenų parodymai patikimi, vertinama išanalizavus tų parodymų gavimo šaltinį, gavimo būdą (ar duoti gera valia, be pašalinės įtakos), vertinamas parodymų nuoseklumas, detalumas, išsamumas, logiškumas, jie lyginami su kitais byloje esančiais įrodymais. Teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta, jog paties kaltinamojo I. R., nukentėjusiojo P. G. ir liudytojos I. T. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ar teisminio nagrinėjimo metu buvo užfiksuoti pažeidžiant įstatymo reikalavimus. Minėti asmenys ikiteisminio tyrimo metu buvo supažindinti su apklausų protokolais, kuriems pastabų nereiškė. Tai viena. Antra. Kaltinamasis ir nekentėjusysis teisminio nagrinėjimo ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltinamojo I. R. namuose vyko muštynės, kurių metu kaltinamasis sudavė nekentėjusiajam žarstekliu per pečius ir per šonus. Ir šią aplinkybę kaltinamasis pripažino. Kaltinamasis nepripažino to, kad muštynėms persikėlus į lauką, nukentėjusiam sudavė su medine lazda – 1 smūgį per kairės rankos pirštus; 1 smūgį per dešinį raktikaulį ir 5 smūgius į šonkaulius. Šią aplinkybę teisminio nagrinėjimo metu ir ikiteisminio tyrimo metu parodė nukentėjusysis ir liudytoja I. T.. Trečia, teismo medicinos eksperto išvadoje konstatuota, kad nukentėjusiajam P. G. buvo nustatyta muštinė dešinės ausies kaušelio žaizda, kuri akivaizdu buvo padaryta mušant žarstekliu, ką pripažino ne tik nukentėjusysis, bet ir pats kaltinamasis. Taip pat minėtoje išvadoje konstatuota, kad nukentėjusiajam yra lūžęs dešinės pusės šonkaulis bei kairės plaštakos IV-tas pirštas. Minėti lūžimai, kaip nurodo teismo medicinos ekspertas, padaryti kietu, galimai buku riboto paviršiaus ar bukabriauniu daiktu (-ais), kas atitinka visus požymius, jog lauke nukentėjusysis buvo mušamas medine lazda. Minėtą aplinkybę, teigė, kaip jau buvo nurodyta, liudytoja I. T., kuri teisminio nagrinėjimo metu, tai patvirtino.

24Kaltinamasis I. R. ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad nukentėjusysis P. G. atėjęs į jo namus pradėjo pirmas mušti kaltinamąjį per galvą, o šis gynėsi. Pagal BK 28 straipsnį, asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Šią teisę asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas (BK 28 straipsnio 1 ir 2 dalys). Taigi, norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios minėtame straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir panašiai. Būtinosios ginties ribas peržengęs asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą (BK 28 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-106-719/2019).

25Teismas atmesdamas kaltinamojo argumentus, kad jis gynėsi, nes nukentėjusysis jį užpuolė, t. y. miegantį lovoje, vadovavosi ne tik nekentėjusiojo P. G., liudytojos I. T., teismo medicinos eksperto išvada dėl nukentėjusiojo sužalojimų, bet ir kaltinamojo elgesiu po įvykusio įvykio. Teismas pažymi, kad kaltinamasis po nusikaltimo padarymo, nesikreipė pagalbos nei į medicinos įstaigą, nei į policijos pareigūnus, nors viso proceso metu parodė, kad pats buvo užpultas ir sužalotas. Teismas daro pagrįstą išvadą, kad toks elgesys, nepaisant jau minėtų nuoseklių byloje esančių kaltės įrodymų, patvirtina, jog kaltinamasis suvokė padaręs nusikalstamą veiką, o jo pateikta versija dėl veikos aplinkybių yra vertintina kritiškai.

26Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Taigi nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio. Šiuo atveju svarbu nustatyti ir priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Būtent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis. Pažymėtina, kad priežastinio ryšio nustatymas yra daugiau fakto klausimas ir loginis procesas, nes, sprendžiant šį klausimą, iš nustatytų faktinių aplinkybių nustatoma loginė priežasčių seka, reikalinga išvadai padaryti – ar yra ryšys tarp kaltininko nustatytos veikos ir padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-489/2018). Pagal nagrinėjamoje byloje teismo nustatytas aplinkybes matyti, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo įvyko konfliktas, kurio metu, kaltinamasis nors ir panaudojo daiktus (žarsteklį, medinę lazdą), nepritaikytus žaloti, tačiau aktyviais fiziniais bei smurtinius veiksmais sužalojo nukentėjusįjį P. G., ko pasekoje jam buvo reikalingas gydymas, tokiu būdu buvo nesunkiai sutrikdyto jo sveikata. Todėl kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

27Dėl bausmės skyrimo

28Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

29Kaltinamasis padarė nesunkią nusikalstamą veiką. Byloje kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nors teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis nurodė, kad gailisi, bet savo kaltę pripažino iš dalies. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstamas kaltinamojo prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Ši lengvinanti aplinkybė pripažįstama tik nustačius dvi sąlygas: prisipažinimą padarius baudžiamajame įstatyme nustatytą veiką ir vieną iš alternatyvių aplinkybių – kaltininko nuoširdų gailestį arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nesant bent vienos iš nurodytų sąlygų, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali būti konstatuota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-66-976/2019). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažintina ta, kad jis padarė nusikalstamą veiką apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo tam įtakos (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad kaltinamojo baudžiamąja atsakomybę sunkinanti aplinkybė – apsvaigimas nuo alkoholio nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis ar medicininės apžiūros aktu, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-247-788/2017). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis P. G., liudytoja I. T. ir pats kaltinamasis I. R. parodė nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigę nuo alkoholio. Nusikalstama veika padaryta tyčia, t.y. nagrinėjamu atveju ją darydamas kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, o būtent, kad nukentėjusysis patirs trauminius sužalojimus. Padarytos nusikalstamos veikos motyvas – nesutarimas dėl liudytojos I. T., kuri atėjo į kaltinamojo namus. Šią aplinkybė patvirtino liudytoja I. T., nukentėjusysis P. G. ir kaltinamasis I. R.. Kaltinamojo asmenybė charakterizuoja tai, kad: administracine tvarka baustas, praeityje buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs, todėl yra laikomas neteistu, šiuo metu niekur nedirbantis. Teismo nuomone, kaltinamojo gyvenimo būdo formavimuisi turi įtakos tai, kad būdamas jaunas ir darbingo amžiaus niekur nedirba ir dažnai vartoja alkoholį, nuo kurio kaltinamasis tampa agresyvus, linkęs į smurtą ir pažeidinėja įstatymuose numatytus reikalavimus.

30Teismas, vertindamas tai, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė išnykus teistumui, taip pat tai, kad yra pakankamai jauno ir darbingo amžiaus, kas yra pakankamas pagrindas manyti, jog išsaugojus teigiamus socialinius ryšius, bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus laisvės apribojimo bausmę kartu su įpareigojimais. Manytina, kad laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimais kaltinamajam padėtų suformuoti požiūrį, kad gyventi galima nenusikalstamai ir tinkamai integruotis į visuomenę.

31Paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.

32Civilinis ieškinys.

33Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. Pagal BPK 110 straipsnio 1 dalį civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-18-693/2019). Byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 93,97 Eur civilinį ieškinį už P. G. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. (b. l. 95-96) Teismas nustatė, kad kaltinamasis I. R. tyčia su žarstekliu ir medine lazda sumušė ir taip sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl kurio nukentėjusysis kreipėsi į gydymo įstaigą. Nukentėjusiojo gydymo paslaugos sudarė 93,97 Eur sumą, kuri buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Taigi, Vilniaus teritorinė ligonių kasa pagal subrogaciją tapo kreditore. Teismų praktikoje išaiškinta, kad <...> teritorinės ligonių kasos pagal BPK 109 straipsnio prasmę turi teisę kaip kreditoriai, tapę pagal subrogaciją, atsiradus deliktinei prievolei, reikalauti žalos atlyginimo iš ją padariusio nuteistojo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-128-696/2018). Nagrinėjamu atveju nustatyta dėl kaltinamojo I. R. veiksmų nukentėjusysis P. G. dėl sveikatos sutrikdymo buvo gydytas ambulatoriškai asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ( 1 tomas, b.l.97). Todėl ieškinys pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas, priteisiant šią sumą iš kaltinamojo I. R. (Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 30 straipsnio 1 punktas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.279 straipsnio 1 dalis).

34Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

35Medinė lazda ir geležinis žarsteklis perduoti saugoti į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK daiktinių įrodymų saugojimo kamerą, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikintini. Kompaktinė plokštelė su BPC pateiktu garsi įrašu, saugoma prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus – paliktina saugoti prie bylos.

36Teismas, vadovaudamasis BPK 303, 304, 305 ir 307 straipsniais,

Nutarė

37I. (I.) R. (R.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės apribojimo bausme 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dalyvauti elgesį keičiančioje programoje, registruotis užimtumo tarnyboje arba dirbti.

38Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš I. R. 93,97 Eur (devyniasdešimt trys eurus 97 ct) (Valstybinė ligonių kasa, Ž. Liauksmino g. 6, Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita LT217300010002484333, AB bankas “Swedbank”, banko kodas 73000).

39Daiktus, turinčius reikšmės bylai išspręsti – medinė lazda ir geležinis žarsteklis saugomi Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK daiktinių įrodymų saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti. Kompaktinė plokštelė su BPC pateiktu garsi įrašu, saugoma prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus – palikti tolimesniam saugojimui.

40Šioje byloje paskirtą kardomąją priemonę– rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

41Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.