Byla 2A-292-102/2012
Dėl žalos atlyginimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Romualdas Januška rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės G. V. P. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-84-825/2012 pagal ieškovės AB Lietuvos draudimas ieškinį atsakovei G. V. P. dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2Ieškovė AB Lietuvos draudimas Kėdainių rajono apylinkės teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės G. V. P. 629 Lt žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 70 Lt žyminį mokestį. Nurodė, kad 2009 m. balandžio 30 d. iš atsakovei priklausančio buto, esančio ( - ), dėl trūkusios tualeto žarnelės buvo užlietas apačioje esantis draudėjai E. Č. priklausantis butas. Už padarytą žalą draudėjai E. Č. buvo sumokėta 629 Lt draudimo išmoka. Ieškovė įgijo subrogacijos teisę į atsakingą už žalą asmenį. Žalą padarytą dėl įrenginių trūkumų privalo atlyginti jų savininkė. Atsakovė kalta dėl atsiradusios žalos.

3Kėdainių rajono apylinkės teismas 2012 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovės G. V. P. 629 Lt žalos atlyginimą, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2011 m. lapkričio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 70 Lt žyminį mokestį ir 400 Lt išlaidų už suteiktas teisines paslaugas ieškovei AB Lietuvos draudimas bei 15,98 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas konstatavo, kad pagal CK 6.1015 str. 1 d. draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Draudikas AB Lietuvos draudimas, išmokėjęs pagal turto draudimo sutartį draudimo išmoką draudėjai E. Č. už turto sugadinimą, perėmė teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens - atsakovės G. V. P., kurios bute pagal Daugiabučių namo savininkų bendrijos pažymą bei liudytojų parodymus buvo vandens nuotėkis. Pagal CK 6.1015 str. 2 d. subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusįjį ir žalą padariusį asmenis. Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str. 3 d.). Byloje nustatyta, kad atsakovei priklausančio buto tualete varvėjo tualeto bakelis, nuo kurio 2009 m. balandžio 30 d. buvo užpiltas žemiau esantis butas ( - ), priklausantis E. Č.. Remdamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, kad užpylimą ir dėl jo padarytą žalą lėmė atsakovės veiksmai.

4Apeliaciniu skundu atsakovė G. V. P. prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. sprendimą ir ieškinį atmesti. Nurodo, kad byloje dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos teisinės aplinkybės: žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad E. Č. priklausančio buto užpylimą lėmė jos veiksmai, o, nesant neteisėtų veiksmų, žala nebūtų atsiradusi. Byloje nėra jokių duomenų, kad draudiminio įvykio metu būtų apžiūrėtas jai nuosavybės teise priklausantis butas ir būtų nustatytas konkretus užpylimo šaltinis. DNSB „Mindaugo 10“ pateikė pažymą, kad buvo užlietos E. Č. priklausančio buto, esančio ( - ) , sienos ir padaryta išvada, kad buvo užlieta iš jos buto, esančio ( - ) Jos butas nebuvo apžiūrėtas, todėl neaišku, kokiu būdu buvo nustatyta, kad vanduo nutekėjo iš jos buto. Nustatant žalą ji pakviesta nebuvo. Jos kaltė nebuvo įrodyta, ji elgėsi apdairiai. Ieškovės butas užpiltas dėl nelaimingo atsitikimo. Bendrijos pirmininkės 2009 m. gegužės 1 d. pažyma, skirta AB Lietuvos draudimas yra suklastota ir teismas ja remtis negalėjo.

5Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad apeliantės apeliacinis skundas atmestinas, nes teigdama, kad teismas padarė išvadas, remdamasis nenustatytomis aplinkybėmis, nepateikė jokių įrodymų. Teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Teismo posėdžio metu atsakovė neginčijo fakto, kad vanduo bėgo iš tualeto bakelio, santechnikas gedimą pašalino. Byloje buvo nustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir tokiais veiksmais padarytos žalos bei atsakovės kaltė(CK 6.263 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad iš atsakovės buto dėl netvarkingų santechnikos įrengimų liejosi vanduo ir tuo buvo padaryta žala draudėjos butui. Vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, tiesioginis kalto asmens dalyvavimas, nustatant padarytą žalą, nebuvo būtinas. Atsakovei buvo pateikti visi žalos nustatymo dokumentai, aplieto buto nuotraukos, patvirtinančios dėl atsakovės kaltės atsiradusią žalą. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad namo bendrijos pirmininkės teismui pateikta pažyma yra suklastota ar kelia kokių nors abejonių. Todėl prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš apeliantės 242 Lt išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.

6Apeliacinis skundas netenkinamas.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

8CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (subrogacija). Taigi subrogacija – tai draudėjo arba naudos gavėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui įstatymo pagrindu.

9Byloje nustatyta, kad E. Č. jai priklausantį butą, esantį ( - ) , laikotarpiui nuo 2008-08-30 iki 2009-08-29 buvo apdraudusi AB Lietuvos draudimas (b.l. 11-12). 2009 m. balandžio 30 d. butas buvo aplietas, ką patvirtina 2009 m. gegužės 4 d. AB Lietuvos draudimas surašytas Turto sunaikinimo, sugadinimo aktas (b. l. 13-14), apskaičiuotas padarytos žalos dydis – 629 Lt (b.l. 15). Draudikas AB Lietuvos draudimas vykdydama su E. Č. sudarytą būsto draudimo sutartį atlygino draudėjai padarytą 629 Lt žalą, išmokėjo draudimo išmoką (b.l. 17). Kai draudikas išmoka pagal draudimo sutartį draudimo išmoką draudėjui dėl trečiojo asmens padarytos draudėjui žalos, žalos atlyginimo prievolė, siejanti nukentėjusį draudėją ir žalą padariusį asmenį, nepasibaigia, tik keičiasi šios prievolės šalis: draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgyja draudėjo teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje, t. y. toje pačioje, jau egzistuojančioje prievolėje. Tokia pozicija išdėstyta ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2005; 2008 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2008, 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009 ir kt.). Nagrinėjamu atveju AB Lietuvos draudimas, išmokėjusi pagal būsto draudimo sutartį draudimo išmoką dėl draudėjai E. Č. priklausančio buto apliejimo, subrogacijos pagrindu perėmė šios draudėjos teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už žalą asmens. Šią reikalavimo teisę draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi (CK 6.1015 str.). Atsakingu už žalą asmeniu šiuo atveju nurodyta atsakovė G. V. P., gyvenanti ( - ) , virš E. Č. priklausančio buto Nr.5.

10Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodydama, kad neįrodyta, jog dėl jos kaltės buvo aplietas E. Č. priklausantis butas, niekas pas ją nebuvo atėjęs apžiūrėti ir ji nebuvo pakviesta, nustatant padarytos žalos dydį. Byloje pateiktoje DNSB „Mindaugo 10“ pirmininkės D. A. pasirašytoje 2009 m. gegužės 1 d. pažymoje (b.l. 8) pažymėta, kad 2009 m. balandžio 30 d. buvo aplietas E. Č. priklausantis butas iš viršuje esančio G. V. P. priklausančio buto. Apeliantė nurodo, kad ši pažyma neatitinka tikrovės, yra suklastota. Tačiau 2012 m. sausio 18 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apeliantė paaiškino, kad prie klozeto vandens bakelio buvo atsisukęs varžtelis, lašėjo vanduo. Kai apačioje gyvenanti E. Č. atėjusi pasakė, kad pas ją bute bėga vanduo, tik tada ji pamačiusi, kad jos tualete prie pat sienos varva vanduo, sudrėkęs kiliminės dangos gabaliukas. Be to nurodė, kad jai buvo žinoma apie bendrijos pirmininkės išduotą pažymą, patvirtinančią buto apliejimą, pažymos neginčijo. Liudytojas A. M. taip pat patvirtino, kad atsakovės paprašytas sutvarkė klozetą, prisuko varžtelį, pro kurį ant grindų tekėjo vanduo. Bendrijos pirmininkė nurodė, kad ji buvo pakviesta į E. Č. butą, nes dėl drėgmės iš viršutiniojo aukšto buvo dingusi elektra, matėsi sudrėkusi siena (b.l. 58-60). Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, pagrįstai padarė išvadą, kad E. Č. priklausančio buto apliejimą ir žalos atsiradimą lėmė atsakovės veiksmai.

11Žalos (nuostolių) dydis civilinės atsakomybės atveju, sugadinus turtą, nustatomas, apskaičiuojant turtui pataisyti reikalingas lėšas. Butui Nr. 5 padarytos žalos dydis buvo nustatytas turto žalų vertintojo. Turto sunaikinimo, sugadinimo akte yra išsamiai nurodyti apgadinimų apimtys bei nustatyta 629 Lt žala, vadovaujantis tuo, kad buto apliejimo padariniams likviduoti reikalinga pakeisti sugadintus sienų apmušalus ir išdažyti sugadintas lubas.

12Civilinės atsakomybės sąlyga yra atsakovo neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Turtą sugadinus, t.y. butą užpylus vandeniu, viršuje esančių patalpų asmens neteisėti veiksmai yra suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims (CK 6.266 str., 6.270 str. 1 d.). Pagal 6.248 str. laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Atsakovė sutinka, kad buvo atsisukęs klozeto bakelio varžtelis, dėl ko ant grindų lašėjo vanduo. Iš to seka išvada, kad apeliantė nebuvo rūpestinga, nepasirūpino, kad įrenginys būtų tvarkingas, iš jo netekėtų vanduo, o, ištekėjus vandeniui, kaip pasekmė, buvo aplietas apačioje esantis E. Č. priklausantis butas, jai padaryta turtinė žala. Todėl nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai, kurie pasireiškė jos kaip patalpų savininkės nesugebėjimu naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims. Tokiu būdu atsakovės kaltė ir priežastinis ryšys tarp jos veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos yra įrodyti.

13Apeliantė vienu iš apeliacinio skundo argumentų nurodo tai, kad ji nedalyvavo nustatant žalos dydį. Tačiau teisės aktai nenumato, kad draudimo bendrovė, apskaičiuodama draudimo išmokos dydį būtinai turėtų kviesti asmenis, kaltus dėl žalos atsiradimo. Todėl šis argumentas atmestinas.

14Pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir pritaikė materialinės teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

15Netenkinus apeliacinio skundo, iš atsakovės G. V. P. priteistinos ieškovės turėtos išlaidos 242 Lt (b.l. 78-79) už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).

16Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

17Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

18Priteisti iš atsakovės G. V. Pastarnokienės (a.k. ( - ) 242 Lt turėtas išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ieškovei AB Lietuvos draudimas (įm. k. 110051834).

Proceso dalyviai
Ryšiai