Byla A2.6.-8849-271/2016
Dėl pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje,127 str.2d. ir 130 str.1d

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, sekretoriaujant Gražinai Osinskajai, dalyvaujant asmeniui, kuriam buvo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai – A. Š.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal protokolą, surašytą

3A. Š., a.k( - ),

4dėl pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje,127 str.2d. ir 130 str.1d.,

Nustatė

5A. Š. 2016-05-18 apie 9.30 val.,vairuodamas automobilį BMW,valstybinis numeris ( - )Vilniuje,Vytauto g.,ties namu Nr.28,nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių,važiuodamas atbulas,pravažiuodamas pro stovintį automobilį VW Passat,valstybinis numeris ( - ),nepaliko tarpo iš šono ir apgadino jį.Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių ( toliau tekste-KET) 9,126 punktų reikalavimus ir padarė ATPK 127 str.2d. pažeidimą.

6Po sukelto eismo įvykio vairuotojas A. Š.,pažeisdamas KET 219 ir 222 punktų reikalavimus,įvykio vietoje nepasiliko,nesant nukentėjusiojo įvykio vietoje policijai apie eismo įvykį nepranešė ir išvažiavo ( pasišalino).Tokiais tyčiniais veiksmais vairuotojas padarė teisės pažeidimą,numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str.1d.

  1. Š. 2016-05-18 apie 16:50 val. S. Moniuškos gt., Vilniuje vairavo automobilį BMW, valstybinis numeris ( - ) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 1,48 ‰ ( alkotesteris rodė 1,51 promilių,nustatyta galima 1,7% paklaida). Tokiais savo veiksmais jis pažeidė KET 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d.

7A. Š. pripažino padarytus pažeidimus ir paaiškino, kad buvo stresinėje situacijoje,kadangi iš žmonos sužinojo apie iniciuojamas skyrybas,tačiau ryte alkoholio jis tikrai nevartojo.Vytauto gatvėje norėjo priparkuoti automobilį,važiavo atbulas ir pajuto,kad kontaktavo su kitu stovinčiu automobiliu.Nuėjo į parduotuvę,grįžtant apžiūrėjo automobilį,į kurį atsitrenkė,didelių pasekmių nebuvo,buvo nežymiai apgadintas bamperis,todėl neįvertino gerai situacijos bei galimų pasekmių už pasišalinimą ir išvažiavo į darbą.Pripažįsta,kad darbe,apie 10-11 val., vartojo vyną.Vėliau,po darbo neblaivus vairavo automobilį ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų.Nuoširdžiai gailisi dėl sukelto eismo įvykio,dėl to,kad neieškojo nukentėjusiojo ir nekvietė policijos,kad vakare vairavo automobilį išgėręs.Prašo išdėstyti baudos mokėjimą,kadangi turtinė padėtis pakankamai sunki,gauna minimalų atlyginimą ir todėl iš karto sumokėti baudos negalės.

8Be A. Š. parodymų jo įvykdytų teisės pažeidimų faktą įrodo rašytiniai įrodymai:

  • administracinių teisės pažeidimų protokolai 10P-60982187-16, 10P-60981157-16;
  • policijos pareigūno A. T. tarnybinis pranešimas, kad 2016-05-18 apie 16:50 val. gavo pranešimą,jog Vilniuje,Vytauto gatvėje į pranešėjo automobilį VW Passat, valstybinis numeris ( - ), atsitrenkė automobilis BMW, valstybinis numeris ( - ) kurio vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino. Atvykus į įvykio vietą,juos pasitiko VW vairuotojas R. T., kuris paaiškino, kad rado už automobilio valytuvo raštelį,jog minėtas BMW,parkuodamasis, kliudė jo automobilį. Registruodami įvykį pastebėjo Vytauto gatve važiuojant nurodytą automobilį, kurį pasivijo ir sustabdė Moniuškos gatvėje.Iš automobilio salono sklido stiprus alkoholio kvapas, automobilio vairuotojas A. Š. pripažino, kad yra vartojęs alkoholio, alkotesteriu jam buvo nustatytas 1,51 promilių girtumas ( be paklaidos);
  • alkotesterio parodymai, iš kurių matyti, kad 2016-05-18 17:07 val. alkotesteriu ALCOTEST 6810 Nr. ARBL-0747 A. Š. nustatytas 1,51 ‰ girtumas bei alkotesterio patikros sertifikatas Nr.0238560, iš kurio matyti, kad alkotesteris yra tinkamas naudoti, jo patikra galioja iki 2016-08-08, alkotesterio paklaida ±1,7 % . Įvertinus galimą paklaidą vairuotojo naudai, laikytina, kad jo girtumas buvo 1,48 ‰, t.y. lengvas.
  • 2016-05-18 pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo.
  • telefoninis pranešimas bendrajam pagalbos centrui;
  • eismo įvykio vietos apžiūros protokolas;
  • automobilio VW Passat ( - ) apžiūros rezultatai;
  • R. T. bei M. B. rašytiniai paaiškinimai;

9Liudytojas M. B. teisiamajame posėdyje parodė,kad atpažįsta vairuotoją A. Š..2016-05-18 ryte,apie 9 val. ėjo Vytauto gatve,Vilniuje.Matė,kad tamsios spalvos automobilio BMW vairuotojas labai neatsargiai bando parkuotis : buvo aiškiai matyti,kad tarpo tarp dviejų stovinčių automobilių neužtenka,tačiau,nepaisant tos aplinkybės, vairuotojas važiavo atbulas.Jo vairuojamas automobilis stipriai kontaktavo su stovinčiu automobiliu,pastarasis nuo smūgio netgi sujudėjo.Taigi,vairuotojas turėjo suprasti,kad atsitrenkė į kitą mašiną.Po kontakto jis išlipo iš automobilio,nuėjo į šalia esančią parduotuvę.Ilgai ten nebuvo,po 3-5 minučių grįžo,sėdo į automobilį ir pasišalino.Stovinčiam automobiliui buvo apgadintas bamperis,matėsi įlenkimas,kurį turėjo matyti ir vairuotojas.Užrašė vairuotojo mašinos numerį ir paliko raštelį nukentėjusiajam ant jo automobilio lango.Vakare ėjo iš darbo,ir toje vietoje,kur ryte įvyko eismo įvykis,matė policijos pareigūnus bei vairuotoją,atpažino pastarąjį.Atpažįsta jį ir teismo posėdžių salėje.

10Įrodymų vertinimas,teismo išvados

11Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš minėto straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

12Tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-6511/2010, N575-719/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-1-2013).

13Byloje surinktų įrodymų visuma: paties A. Š. parodymais,liudytojo M. B. parodymais,rašytiniais bylos įrodymais nustatyta,kad vairuotojas A. Š. 2016-05-18 apie 9.30 val. sukėlė eismo įvykį,apgadino kito asmens turtą,tokiais neatsargiais veiksmais jis įvykdė pažeidimą pagal ATPK 127 str.2d. Po sukelto eismo įvykio jis išvažiavo.

14ATPK 130 straipsnio 1 dalyje inter alia nustatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tiesioginės tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011). Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013).

15KET 222 punktas numato eismo įvykio dalyvio pareigas įvykus eismo įvykiui, kuriuo padaryta tik turtinė žala, o nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra. Su eismo įvykiu susijęs dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai. Nuvažiavimas iš eismo įvykio vietos neatlikus šių veiksmų traktuotinas kaip pasitraukimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus, t.y. LR ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas.Vairuotojo A. Š. veiksmai atitinka tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius šio pažeidimo požymius. A. Š. suvokė padaręs eismo įvykį, kad jo automobilis manevro atgal metu kontaktavo su stovinčiu automobiliu.Jis aiškina,kad sprendė,jog apgadinimai itin nedideli,todėl išvažiavo.Posėdžio metu pripažino,kad padarė tai,t.y. išvažiavo po eismo įvykio, gerai neįvertinęs savo veiksmų, stresinėje situacijoje,kadangi iš žmonos sužinojo apie galimas skyrybas. Nors jis ir nežinojo tikslaus apgadinimo masto ir kokią žalą sukėlė kitam asmeniui, tai nepašalina jo atsakomybės pagal ATPK 130 str. 1 d., kadangi jis suvokė, kad tapo eismo įvykio dalyviu ir jam atsiranda pareigos, numatytos KET. Apgadinto automobilio vairuotojo eismo įvykio vietoje nebuvo.Įvykio vietoje A. Š. nepasiliko. Deklaracija surašyta nebuvo, policijai apie įvykį vairuotojas A. Š. nepranešė. Tyčiniu pasišalinimu iš eismo įvykio vietos jis pažeidė KET 222 punkto reikalavimus. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas A. Š. veiką kvalifikuoja pagal LR ATPK 130 str. 1 d.

162016-05-18 vakare,apie 16.50 val., jis vairavo automobilį neblaivus,jam nustatytas 1,48 promilių etilo alkoholio,t.y. konstatuotas lengvas girtumo(neblaivumo) laipsnis.Tokiais veiksmais jis pažeidė KET 14 punkto reikalavimus ir padarė pažeidimą,numatytą Lietuvos ATPK 126 str.1d.

17Nuobaudos skyrimas

18A. Š. padarė du administracinius teisės pažeidimus, kuriuos įstatymų leidėjas vertina kaip šiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus,bei vieną neatsargų KET pažeidimą. Lengvina A. Š. atsakomybę tai, kad jis pripažino pažeidimus, gailisi dėl savo veiksmų (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Sunkina jo atsakomybę tai, kad tos pačios rūšies pažeidimas padarytas pakartotinai per metus (LR ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Dirba,atlyginimas minimalus.Skirtinos artimos minimumui baudos,taikytini ATPK 33 str. reikalavimai dėl baudų subendrinimo,taikytinas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.Baudos mokėjimas išdėstomas.

19Pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30(1) straipsnio nuostatas nėra.

20Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 24 str., 30 str., 126 str. 1 d., 130 str.1d.,287 str. 1 d. 1 p., 313 str., teisėjas

Nutarė

21A. Š. pripažinti kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus ir nubausti:

22pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1d. 350 eurų bauda atimant teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams trims mėnesiams;

23pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str.2d. 30 eurų bauda;

24pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str.1d. 900 eurų bauda atimant teisę vairuoti transporto priemones 3 metams.

25Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. pagrindu galutinę nuobaudą A. Š. nustatyti 900 eurų baudą su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 3 metams.

26Baudos mokėjimą išdėstyti per 10 mėnesių,įpareigojant A. Š. kas mėnesį mokėti valstybės naudai nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos po 90 eurų valstybės naudai iki visiško baudos sumokėjimo.

27Išaiškinti, kad specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuojamas nuo šio nutarimo priėmimo dienos, o bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banko kodas 73000 arba Nordea Bank Finland Plc banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, arba į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą bet kuriame kitame banke. Įmokos kodas 1001. Mokant baudą mokėjimo pavedimo skiltyje unikalus mokėjimo kodas būtina nurodyti ROIK 16058039781,ROIK 16058038908.

28Nutarimas 20 dienų terminu nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo... 3. A. Š., a.k( - ),... 4. dėl pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės... 5. A. Š. 2016-05-18 apie 9.30 val.,vairuodamas automobilį BMW,valstybinis... 6. Po sukelto eismo įvykio vairuotojas A. Š.,pažeisdamas KET 219 ir 222 punktų... 7. A. Š. pripažino padarytus pažeidimus ir paaiškino, kad buvo stresinėje... 8. Be A. Š. parodymų jo įvykdytų teisės pažeidimų faktą įrodo rašytiniai... 9. Liudytojas M. B. teisiamajame posėdyje parodė,kad atpažįsta vairuotoją A.... 10. Įrodymų vertinimas,teismo išvados ... 11. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje... 12. Tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek Lietuvos... 13. Byloje surinktų įrodymų visuma: paties A. Š. parodymais,liudytojo M. B.... 14. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje inter alia nustatyta administracinė atsakomybė... 15. KET 222 punktas numato eismo įvykio dalyvio pareigas įvykus eismo įvykiui,... 16. 2016-05-18 vakare,apie 16.50 val., jis vairavo automobilį neblaivus,jam... 17. Nuobaudos skyrimas... 18. A. Š. padarė du administracinius teisės pažeidimus, kuriuos įstatymų... 19. Pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30(1) straipsnio nuostatas nėra.... 20. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 24 str., 30 str., 126 str. 1 d., 130... 21. A. Š. pripažinti kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus ir... 22. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1d. 350 eurų bauda atimant teisę... 23. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str.2d. 30 eurų bauda;... 24. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str.1d. 900 eurų bauda atimant teisę... 25. Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. pagrindu galutinę nuobaudą A. Š. nustatyti... 26. Baudos mokėjimą išdėstyti per 10 mėnesių,įpareigojant A. Š. kas... 27. Išaiškinti, kad specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuojamas nuo... 28. Nutarimas 20 dienų terminu nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...