Byla 2A-1259/2012
Dėl skolos ir palūkanų priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Algirdo Gailiūno ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Atvanora“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4781-232/2011, iškeltoje pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Rakensta“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Atvanora“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas BUAB „Rakensta“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Atvanora“, prašydamas priteisti 11 183,04 Lt įsiskolinimo (8 058,22 Lt skolos ir 3 124,82 Lt palūkanų), 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovas nurodė, jog tarp jo (rangovo) ir UAB „Baltisches haus“ (užsakovo) sudarytos rangos sutarties pagrindu, UAB „Rakensta“ 2004 m. birželio-rugsėjo mėnesiais atliko parduotuvės „Šaltinėlis“, esančios Žirmūnų g. 106, Vilniuje, vidaus patalpų remonto darbus bei pastato prieigose įrengė prekių iškrovimo aikštelę. Šalia minėtos parduotuvės esanti gretima teritorija priklausė atsakovui UAB „Atvanora“. Kadangi ši teritorija buvo netvarkinga, joje buvo didelis kiekis įvairių atliekų, šiukšlių, nebenaudojamų sandėliukų, atsakovas, norėdamas minėtą teritoriją sutvarkyti, kreipėsi į ieškovą, kad pastarasis, tvarkydamas teritoriją, esančią Žirmūnų g. 106, Vilniuje, kartu sutvarkytų ir atsakovui priklausančią teritoriją, bei nurodė, kad už atliktas paslaugas bus atsiskaityta pagal ieškovo pateiktą sąskaitą – faktūrą. Ieškovas sutartus darbus atliko tinkamai ir 2004 m. rugsėjo 8 d. už statybinių šiukšlių išvežimą išrašė atsakovui PVM sąskaitą – faktūrą LEA Nr. 2459400 8 058,22 Lt sumai. Atsakovas su ieškovu iki šios dienos nėra atsiskaitęs ir atsiskaityti vengia. Šias aplinkybes raštu patvirtino buvęs BUAB „Rakensta“ vadovas V. K. . Anot ieškovo, iš atsakovo jam turi būti priteista ne tik minėta skola, bet ir, vadovaujantis CK 6.53 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsniu, 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo termino apmokėti PVM sąskaitą – faktūrą pasibaigimo dienos, t. y. nuo 2004 m. rugsėjo 16 d. iki ieškinio pareiškimo teisme dienos – iš viso 3 124,82 Lt (8 058,22 Lt * 0,06 proc. / 365 d. * 2359 d.).

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimu i ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovo UAB „Atvanora“ ieškovui BUAB „Rakensta“ 8 058,22 Lt skolos, 3 124,82 Lt Lt palūkanų iki ieškinio pareiškimo teisme dienos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos skolos sumos (8 058,22 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011 kovo 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

8Teismas, įvertinęs liudytojo V. K. parodymus ir pateiktą sąskaitą - faktūrą, sprendė, jog labiau tikėtina šalių susitarimą buvus, nei priešingai, ir padarė išvadą, kad šalys buvo susitarę dėl ginčo paslaugos - teritorijos išvalymo ir šiukšlių išvežimo, ir pripažino šį faktą įrodytu. Liudytojo V. K. , kuris buvo ieškovo direktorius, parodymų teismas nevertino kaip šališkų, nurodęs, kad po bankroto bylos iškėlimo ieškovo direktoriaus pareigų V. K. nebeina ir jokio suinteresuotumo bylos baigtimi neturi. Teismas nesutiko su atsakovo samprotavimais, kad sąskaita - faktūra negali būti laikoma tinkamu įrodymu dėl to, jog atsakovas jos nėra pasirašęs. Atsižvelgęs į Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 30 straipsnio nuostatas, teismas padarė išvadą, jog PVM sąskaita faktūra yra finansinės atskaitomybės dokumentas, kuris neišrašomas be pagrindo. Teismas taip pat nesutiko su atsakovo teiginiu, jog nagrinėjamoje byloje reikia vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2004, kurioje nurodyta, jog sąskaita faktūra negali būti tinkamas paslaugų teikimo įrodymas, ir pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje nutartyje konstatavo, jog sąskaita faktūra laikytina vienu iš įrodymų, įrodančių šalių sutartinių santykių pobūdį (vienas iš įrodymų, kokia sutartis tarp šalių iš tikrųjų buvo sudaryta). Atsižvelgęs į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, įrodančių, jog atsakovas yra skolingas už atliktus darbus ieškovui, todėl ieškinį patenkino.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Atvanora“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Taip pat prašo priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

11Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė, remdamasis 7 metų senumo PVM sąskaita faktūra, kaip vieninteliu rašytiniu įrodymu, ir akivaizdžiai neteisingai cituojamais liudytojo parodymais, neatsižvelgęs į atsakovo pateiktus paaiškinimus, neįvertinęs PVM sąskaitos faktūros turinio ir kitų bylos įrodymų, tokiu būdu nenustatęs visų reikšmingų aplinkybių, sprendžiant dėl sutartinių santykių tarp šalių buvimo ir paslaugų suteikimo fakto.
  2. Vertindamas PVM sąskaitą - faktūrą, teismas taip pat pažeidė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 80 straipsnio 1 dalies 4, 6, 7 punktus ir 79 straipsnio 1 dalį: 1) teismas turėjo įvertinti, ar PVM sąskaita faktūra įformintas realiai įvykęs paslaugų teikimas, ar PVM sąskaitoje - faktūroje tinkamai nurodyti pirkėjo rekvizitai ir paslaugos pavadinimas; 2) teismas nesiaiškino, kas ir kokias paslaugas užsakė (byloje nenustatyta ir liudytojas nenurodė, kas atstovavo atsakovą neva užsakant paslaugas), ar buvo šalių atstovų suderinta valia dėl tokių paslaugų atlikimo, kodėl ieškovas apskaitos dokumentą atsakovui pateikė po 7 metų nuo jo surašymo, ir kodėl apskaitos dokumente nurodytas turinys (paslaugos pavadinimas) neatitinka liudytojo parodymų apie neva atliktus darbus, kodėl atsakovas nepriėmė darbų arba nėra atliktų darbų akto (liudytojas nurodo, kad buvo vykdyti statybos (griovimo) ir šiukšlių išvežimo darbai).
  3. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl susitarimo dėl paslaugų atlikimo fakto ir paslaugų (darbų) turinio: 1) teismas pacitavo ir įvertino ne liudytojo parodymus, duotus teisme, bet V. K. vardu duotame paaiškinime ir ieškovo pasisakymuose minimas aplinkybes. 2011 m. spalio 19 d. teismo posėdžio protokolas patvirtina, kad liudytojas apie tariamus skolos priminimus atsakovui ir atsakovo pažadus atsiskaityti nepasisakė - tai buvo ieškovo atsakovo pasisakymai. Be to, liudytojas nekalbėjo apie sandėliukų nugriovimą ir tokių statybinių šiukšlių išvežimą. Atsakovas viso proceso metu neigė bet kokių paslaugų (tiek sandėlių griovimo, tiek patalpų remonto) įsigijimo iš ieškovo faktą; 2) liudytojas V. K. , kaip buvęs ieškovo direktorius, turi suinteresuotumą nagrinėjamoje byloje, kadangi ilgą laiką rūpinęsis įmonės reikalais, tikėtina iki šiol išliko lojalus BUAB „Rakensta“, be to, jis buvo atsakingas už tinkamą apskaitą ir turto valdymą įmonėje, todėl, paaiškėjus, kad PVM sąskaita faktūra yra įforminta neįvykusi ūkinė operacija, tokia veika gali būti pripažinta aplaidžiu (apgaulingu) apskaitos tvarkymu; 3) vienintelio suinteresuoto liudytojo parodymai yra priešingi ir vertintini kitų bylos aplinkybių kontekste.
  4. Teismas nevertino ne tik atsakovo procesiniuose dokumentuose pateiktų paaiškinimų apie tai, kad PVM sąskaita - faktūra jam nebuvo įteikta ir jis jos neakceptavo, bet ir atsakovo nurodomos aplinkybės, kad statybinių šiukšlių išvežimas Žirmūnų objekte buvo atliktas ne atsakovo interesais.
  5. Prie apeliacinio skundo pateikiama 2004 m. balandžio 26 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 2729/04-1.0 (7.4 ir 8.1 punktai), sudaryta tarp UAB „Atvanora“ ir UAB „Baltisches haus“, patvirtina, jog atsakovui nebuvo jokio pagrindo samdyti ieškovą, o visuose darbų atlikimo ir mokėjimo už juos santykiuose dalyvavo išimtinai UAB „Baltisches haus“ ir BUAB „Rakensta“, nes pagal nuomos sutarties nuostatas visas pareigas, susijusias su nuomojamų patalpų ir aplinkui jas esančios teritorijos tvarkymu prisiima nuomininkas UAB „Baltisches haus“.
  6. Ieškovas byloje nepateikė įrodymų, patvirtinančių ieškinio faktinį pagrindą. Ieškovas darbus vykdė kito juridinio asmens (UAB „Baltiches haus“) interesais ir užsakymu, todėl reikalavimai apmokėti už atliktus darbus atsakovui negali būti reiškiami.

12Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas BUAB „Rakensta“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas taip pat prašo iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

13Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

  1. Atmestini apelianto argumentai, susiję su pateiktu nauju rašytiniu įrodymu – nuomos sutartimi, kadangi atsakovas galėjo ir turėjo juo remtis bei pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau to nepadarė (CPK 314 str.).
  2. Liudytojas V. K. teismui paliudijo aplinkybes, kad paslaugos buvo suteiktos ne UAB „Baltisches haus“, o atsakovui dėl jo nuosavybės teise turimos gretimos teritorijos (ir joje esančių statinių). Kad atsakovas turi statinius ir žemės sklypą greta nuomojamų iš UAB „Baltisches haus“ patalpų, patvirtina išrašas iš Nekilnojamojo turto registro. Šių įrodymų atsakovas pirmosios instancijos teisme nepaneigė, todėl ši aplinkybė laikytina įrodyta.
  3. Nepagrįsti apelianto argumentai, jog ieškovas šešerius metus nesiėmė veiksmų skolai atgauti: 1) liudytojas V. K. teismui paliudijo aplinkybes, kad ne vieną kartą po paslaugų suteikimo ir PVM sąskaitos faktūros išrašymo ragino atsakovą susimokėti skolą, atsakovas žadėjo šį įsipareigojimą įvykdyti, tačiau jo piktavališkai neįvykdė; 2) bendroji ieškinio senatis teismine tvarka reikalauti atsakovo įvykdyti įsipareigojimą apmokėti PVM sąskaitą - faktūrą yra dešimt metų (CK 1.125 str.). Ieškovas, negavęs prievolės įvykdymo iš atsakovo geranoriškai, kreipėsi į teismą ir pareikalavo priteisti prievolės įvykdymą iš atsakovo priverstinai. Skolos atgavimo veiksmai teisminiu keliu galimai užtruko ir dėl ieškovui iškeltos bankroto bylos.
  4. Priešingai nei teigia apeliantas, liudytojas V. K. nėra šališkas ir suinteresuotas byla asmuo, nes šis asmuo nebėra ieškovo vadovas.
  5. Priešingai nei nurodo apeliantas, teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai tenkino ieškinį, o atsakovas byloje esančių įrodymų nepaneigė.

14Teisėjų kolegija konstatuoja:

15apeliacinis skundas tenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimas naikintinas, išsprendžiant ginčą iš esmės.

16IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

17Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

18Byloje nagrinėjamas ginčas tarp šalių kilo dėl atsakovo įsiskolinimo pagal ieškovo BUAB „Rakensta“ atsakovui UAB „Atvanora“ 2004 m. rugsėjo 8 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą LEA Nr. 2459400 už paslaugas: statybinių šiukšlių išvežimą iš Žirmūnų objekto, ieškovo teigimu, jo vykdytą atsakovo užsakymu 2004 m. rugpjūčio mėn., fakto.

19Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalies nuostatą, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad toks faktas buvo. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (LR CPK 185 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

20CPK 178 straipsnyje, reglamentuojančiame įrodinėjimo pareigą, nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

21Savo reikalavimo pagrįstumą ieškovas šioje byloje įrodinėja minėta PVM sąskaita faktūra ir UAB „Rakensta“ buvusio direktoriaus V. K. paaiškinimais (parodymais).

22Pirmosios instancijos teismas, remdamasis rašytiniu įrodymu (ieškovo pateikta PVM sąskaita faktūra) ir liudytojo V. K. parodymais (kaip pagrįstai atkreipė dėmesį apeliantas, ir rašytiniais paaiškinimais) bei taikydamas įrodymų vertinimo tikėtinumo taisyklę, pripažino įrodyta aplinkybę, jog šalys buvo susitarusios dėl ginčo paslaugos (teritorijos išvalymo ir šiukšlių išvežimo) teikimo, ir padarė išvadą, jog byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, jog atsakovas liko skolingas ieškovui nurodytą sumą. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

23Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog ūkinėje – komercinėje veikloje šalių sudaryti sandoriai yra pagrindas atsirasti abipusėms asmenų civilinėms teisėms ir pareigoms (CK 1.136 str.). Iš įmonės veiklos kylantiems šalių ginčams dėl įsiskolinimo kiekvienu atveju sprendžiant tokių reikalavimų pagrįstumą turi būti nustatomas faktinis pagrindas įsiskolinimui atsirasti – šalių sudaryta dvišalė sutartis arba, tam tikrai atvejais, kiti civilinių teisinių santykių atsiradimo pagrindai, numatyti CK 1.136 straipsnio 2 dalyje. Todėl teisingam nagrinėjamos bylos išsprendimui teisiškai reikšmingos aplinkybės yra šalių sutartinių santykių buvimo nustatymas, kadangi atsakovui prievolė apmokėti įsiskolinimą gali kilti tik tuomet, jei tarp šalių buvo sudarytas sandoris dėl ieškovo minimos paslaugos teikimo. Kasacinės instancijos teismas taip pat yra pasisakęs, jog ieškovo išrašyta PVM sąskaita faktūra atsakovui pati savaime neįpareigoja atsakovo apmokėti joje nurodytą sumą, nes tokiai prievolei atsirasti būtinos papildomos sąlygos – įrodymai apie sutarties vykdymą, konkrečios ūkinės operacijos atlikimą. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2004)

24PVM sąskaitos faktūros išrašymas yra vienašalis aktas, sukuriantis šį mokestinį dokumentą išrašiusiam asmeniui prievolę sumokėti nustatyto dydžio mokestį valstybei, tačiau vien šio dokumento pagrindu civiliniai – teisiniai santykiai neatsiranda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2004; 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1040/2003).

25Teisėjų kolegija pažymi, jog įstatymai numato ir sutarčių sudarymo konkliudentiniais veiksmais ar žodinių sutarčių sudarymo galimybę, jei tai neprieštarauja imperatyvioms sandorio formą nustatančioms teisės normoms. Šalių sutartinių santykių egzistavimo faktai gali būti patvirtinami ir esančiais sutarties sudarymo bei vykdymo veiksmų įrodymais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2004).

26Kaip jau minėta, sutartinių santykių su atsakovu ir paslaugų suteikimo faktų egzistavimą ieškovas įrodinėja pateikta PVM sąskaita faktūra ir ieškovo buvusio direktoriaus V. K. paaiškinimais/parodymais. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog šių įrodymų nepakanka padaryti neabejotiną ar net labiau tikėtiną išvadą, jog tarp šalių egzistavo sutartiniai santykiai ir kad ieškovas tikrai suteikė atsakovui PVM sąskaitoje – faktūroje nurodytas paslaugas.

27Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 80 straipsnio (nuo 2004 m. liepos 29 d. galiojusi redakcija), reglamentavusio PVM sąskaitos faktūros rekvizitus, 1 dalyje buvo nustatyta, kad PVM sąskaitoje faktūroje, be kitko, turi būti nurodyta tiekiamų prekių arba teikiamų paslaugų pavadinimas, prekių tiekimo arba paslaugų teikimo data, jeigu ji nesutampa su PVM sąskaitos faktūros išrašymo data, tiekiamos prekės arba teikiamos paslaugos vieneto kaina (be PVM), taip pat nuolaidos, neįtrauktos į vieneto kainą, tiekiamų prekių arba teikiamų paslaugų, apmokestinamų taikant vienodą tarifą, apmokestinamoji vertė. Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalis (nuo 2003 m. gruodžio 30 d. galiojusi redakcija) nustatė, kad PVM sąskaitoje faktūroje ją išrašęs asmuo turi užfiksuoti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinį, ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatą pinigine ir (arba) kiekybine išraiška.

28Kaip matyti iš byloje pateiktos 2004 m. rugsėjo 8 d. PVM sąskaitos faktūros Serija LEA Nr.2459400 (7 b. l.) turinio, ieškovas UAB „Rakensta“ atsakovui UAB „Atvanora“, kaip mokėtojui, išrašė PVM sąskaitą faktūrą iš viso 8 058,22 Lt sumai už atliktas paslaugas – statybinių šiukšlių išvežimą iš Žirmūnų objekto 2004 m. rugpjūčio mėnesį. Kitokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių minėtame specialiame apskaitos dokumente nurodytų paslaugų suteikimą, ieškovas nėra pateikęs. Teisėjų kolegija sprendžia, jog vien ieškovo atstovo ir liudytojo V. K. pirmosios instancijos teismo posėdyje duotais parodymais (bei rašytiniais paaiškinimais), jog šalys dėl paslaugų teikimo susitarė žodžiu ir ieškovas sutartas paslaugas suteikė, negalima daryti labiau tikėtiną išvadą, jog tarp šalių buvo susiklostę tokie sutartiniai santykiai ir kad ieškovas tikrai suteikė atsakovui PVM sąskaitoje faktūroje nurodytas paslaugas. Pažymėtina, kad V. K. , kaip buvusio ieškovo direktoriaus, duoti parodymai negali būti laikomi pakankamais ir patikimais įrodymais, ypač kai nėra pateikta kitokių paslaugų suteikimą patvirtinančių rašytinių įrodymų.

29Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog byloje nėra duomenų, įrodančių, jog aptariama PVM sąskaita faktūra buvo siųsta ar kitokiu būdu įteikta atsakovui (pačioje PVM sąskaitoje – faktūroje taip pat nėra žymų apie jos įteikimą atsakovui), taip pat nėra duomenų, jog buvo kreiptasi dėl skolos sumokėjimo ir kad buvo gauti kokie dokumentai iš paties atsakovo, kuriame jis būtų nurodęs, jog atsisako apmokėti tokią sąskaitą ir nurodęs tokio atsisakymo priežastis. Be to, pats atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog aptariamą PVM sąskaitą faktūrą jis gavo tik po 7 metų nuo jos surašymo datos kartu su ieškiniu, o liudytojas V. K. pirmosios instancijos teisme parodė, jog jis nepamena, kaip sąskaita buvo pateikta, ar kažkokius raštus dėl skolos atsakovui rašė (59 b. l.).

30Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2004 m. balandžio 26 d. tarp jo ir UAB „Baltisches Haus“ sudarytą Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 2729/04-1.0 (73-76 b. l.), nurodydamas, kad šios sutarties 7.4 punktas ir 8.1 punktas patvirtina, jog visas pareigas, susijusias su nuomojamų patalpų ir aplinkui jas esančios teritorijos tvarkymu prisiima nuomininkas (UAB „Baltisches haus“), todėl, atsakovo teigimu, nuomininkas, kaip užsakovas, samdė rangovą (ieškovą) šiems darbams atlikti. Atsižvelgdama į šią aplinkybę, teisėjų kolegija pažymi, jog vien tai, kad nuomos sutartimi nuomininkas buvo prisiėmęs tam tikrus įsipareigojimus, neįrodo, jog ieškovo paslaugos buvo atliktos būtent nuomininko (UAB „Baltisches haus“) išsinuomotoje teritorijoje. Be to, buvęs ieškovo direktorius V. K. rašytiniuose paaiškinimuose (8 b. l.) yra nurodęs, jog paslaugos buvo teiktos neišnuomotoje teritorijoje. Taip pat ieškovas prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikė duomenis iš Nekilnojamojo turto registro, kurie patvirtina, jog atsakovas turi statinių ir žemės sklypą greta UAB „Baltisches haus“ nuomojamų patalpų. Kadangi kitokių, nei nuomos sutartis, įrodymų byloje atsakovas nėra pateikęs, nėra pagrindo laikyti minėtą jo argumentą pagrįstu.

31Kita vertus, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau aptartas aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų pagrindu taip pat negalima daryti pagrįstos (ar labiau tikėtinos) išvados, jog tarp šios bylos šalių buvo susiklostę sutartiniai santykiai ir atsakovui iš tikrųjų buvo suteiktos PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos paslaugos, kadangi byloje nepateikta įrodymų apie paslaugų atlikimo faktą.

32Ieškovas, vadovaudamasis CK 6.53 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsniu, ieškiniu taip pat prašė iš atsakovo priteisti 6 proc. dydžio materialines palūkanas - iš viso 3 124,82 Lt.

33CK 6.53 straipsnio, reglamentuojančio prievolių įvykdymo terminą, 2 dalyje nustatyta, kad prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas. Tokiais atvejais prievolės įvykdymo terminas turi būti protingas ir sudaryti sąlygas skolininkui tinkamai įvykdyti prievolę. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatą, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamas šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

34Ieškovas PVM sąskaitoje faktūroje nebuvo nurodęs termino, iki kada atsakovas turi apmokėti už suteiktas paslaugas, taigi, pagal aptartą taisyklę, atsakovas privalėtų apmokėti minėtą sąskaitą faktūrą per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo apmokėti už suteiktas paslaugas (CK 6.53 str. 2 d.). Tačiau, kaip nustatyta aukščiau, byloje nėra duomenų, įrodančių, jog ieškovas apskritai buvo siuntęs (įteikęs) PVM sąskaitą faktūrą atsakovui ar kreipęsis dėl apmokėjimo vėlavimo, todėl laikytina, jog ieškovas nepagrindė ir savo reikalavimo priteisti 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2004 m. rugsėjo 16 d.

35Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visunmą ir padarė nepagrįstas išvadas, tokiu būdu pažeisdamas proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, todėl skundžiamą teismo sprendimą panaikina, išspręsdama ginčą iš esmės – ieškovo ieškinį atmeta, konstatuodama, jog byloje nėra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių tarp šalių buvus sutartinius santykius ir PVM sąskaitoje faktūroje nurodytų paslaugų suteikimą atsakovui (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).

36Patenkinus atsakovo UAB „Atvanora“ apeliacinį skundą ir ieškovui BUAB „Rakensta“ nepateikus jo patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, teisėjų kolegija ieškovo BUAB „Rakensta“ prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmeta (CPK 93 str., 98 str.).

37Teisėjų kolegija, panaikindama pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nauju sprendimu nuspręsdama ieškovo ieškinį atmesti, iš ieškovo atsakovui priteisia pastarojo pirmosios instancijos teisme patirtas išlaidas – 544,50 Lt (CPK 93 str. 5 d., 33 b. l.). Atsakovui nepateikus apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas patvirtinančių duomenų, teisėjų kolegija netenkina atsakovo prašymo priteisti tokias išlaidas (CPK 93 str. 98 str.)

38Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

39Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

40Ieškovo BUAB „Rakensta“ ieškinį atmesti.

41Iš ieškovo BUAB „Rakensta“ (į. k. 110751651) atsakovui UAB „Atvanora“ (į. k. 126363045) priteisti 544,50 Lt (penkis šimtus keturiasdešimt keturis litus ir penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas BUAB „Rakensta“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su... 5. Ieškovas nurodė, jog tarp jo (rangovo) ir UAB „Baltisches haus“... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimu i ieškinį... 8. Teismas, įvertinęs liudytojo V. K. parodymus ir pateiktą sąskaitą -... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 10. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Atvanora“ prašo panaikinti Vilniaus... 11. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:
  1. Pirmosios... 12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas BUAB „Rakensta“ prašo... 13. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:
    1. Atmestini... 14. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 15. apeliacinis skundas tenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 7... 16. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 17. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 ir 2... 18. Byloje nagrinėjamas ginčas tarp šalių kilo dėl atsakovo įsiskolinimo... 19. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalies nuostatą, įrodinėjimo tikslas – tai... 20. CPK 178 straipsnyje, reglamentuojančiame įrodinėjimo pareigą, nustatyta,... 21. Savo reikalavimo pagrįstumą ieškovas šioje byloje įrodinėja minėta PVM... 22. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis rašytiniu įrodymu (ieškovo... 23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog ūkinėje –... 24. PVM sąskaitos faktūros išrašymas yra vienašalis aktas, sukuriantis šį... 25. Teisėjų kolegija pažymi, jog įstatymai numato ir sutarčių sudarymo... 26. Kaip jau minėta, sutartinių santykių su atsakovu ir paslaugų suteikimo... 27. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 80 straipsnio (nuo 2004 m. liepos 29... 28. Kaip matyti iš byloje pateiktos 2004 m. rugsėjo 8 d. PVM sąskaitos faktūros... 29. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog byloje nėra duomenų,... 30. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2004 m. balandžio 26 d. tarp jo... 31. Kita vertus, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau aptartas... 32. Ieškovas, vadovaudamasis CK 6.53 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsniu,... 33. CK 6.53 straipsnio, reglamentuojančio prievolių įvykdymo terminą, 2 dalyje... 34. Ieškovas PVM sąskaitoje faktūroje nebuvo nurodęs termino, iki kada... 35. Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu teisėjų... 36. Patenkinus atsakovo UAB „Atvanora“ apeliacinį skundą ir ieškovui BUAB... 37. Teisėjų kolegija, panaikindama pirmosios instancijos teismo sprendimą ir... 38. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 39. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir... 40. Ieškovo BUAB „Rakensta“ ieškinį atmesti.... 41. Iš ieškovo BUAB „Rakensta“ (į. k. 110751651) atsakovui UAB...