Byla 2S-890-392/2017
Dėl baudos skyrimo B. U., suinteresuoti asmenys – išieškotojas A. K., skolininkė B. U

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės B. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės I. K. prašymą dėl baudos skyrimo B. U., suinteresuoti asmenys – išieškotojas A. K., skolininkė B. U.,

Nustatė

2I. Bylos esmė

3

  1. Pareiškėja antstolė I. K. pateikė teismui prašymą dėl baudos skyrimo už sprendimo, įpareigojančio atlikti tam tikrus veiksmus, nevykdymą, kuriuo prašė spręsti klausimą dėl baudos skolininkei B. U. skyrimo už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną išieškotojo naudai. Teismui pateiktame prašyme motyvai, pagrindžiantys prašymą nebuvo išdėstyti. Kartu su prašymu pateiktas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo 2016-07-15 aktas, kuriame nustatyta, kad „teismo sprendimas tinkamai nevykdomas. B. K. neduoda tėvui A. K. bendrauti su dukra K. teismo sprendime nustatyta tvarka, neatsako į ieškovo siųstas žinutes, neįsileidžia į namus. Tai patvirtina vykdomojoje byloje esantys A. K. pranešimai, SMS žinučių padarytos kopijos bei filmuota medžiaga. Skolininkė nevykdo CPK 644 str. nustatytą skolininko pareigą bendradarbiauti su antstoliu.“
  2. Skolininkė B. U. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo 2016-07-15 aktas, skolininkei nebuvo pateiktas. Antstolė skolininkės neprašė pateikti paaiškinimų į išieškotojo pareiškimus, ji nebuvo informuota apie gautus išieškotojo pareiškimus. Paaiškino, kad išieškotojas bendrauja su dukra. Išieškotojui nėra draudžiama bendrauti su dukra. Išieškotojas su dukra bendrauja pagal savo galimybes. Skolininkės nuomone, išieškotojo antstolei nurodyta informacija nėra teisinga, nes išieškotojas siekia konflikto su skolininke, jis nenori geranoriškai spręsti bendravimo su vaiku klausimų. Atkreipė dėmesį, kad iš antstolės pateikto prašymo nėra suprantama, kuo skolininkė yra kaltinama, neaišku, kokiomis dienomis ji nevykdė teismo sprendimo. Pažymėjo, kad išieškotojas dažnai neatvyksta bendrauti su dukra sprendime nurodytu laiku. Paaiškino, kad 2016-02-22, 2016-03-14, 2016-04-04, 2016-04-25, 2016-05-16, 2016-05-30, 2016-06-20, 2016-07-04, 2016-07-11 išieškotojas nebuvo atvykęs bendrauti su dukra, 2016-02-29 atsiuntė žinutę, kad pusvalandžiu gali pavėluoti, atvyko pavėlavęs ir su dukra bendravo apie valandą. Išieškotojas 2014-04-11 nurodė, kad gali vėluoti. Su dukra bendrauti atvyko pavėlavęs tuo metu, kai dukra užmigo. Jam buvo pasiūlyta palaukti, kol vaikas nubus, tačiau išieškotojas išvyko. Išieškotojas 2016-04-18 su dukra bendravo, bendravimo metu dukra buvo sužalota.
  3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-22 nutartimi pareiškėjai buvo nustatytas terminas prašymo trūkumams pašalinti. Teismui buvo pateiktas patikslintas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo 2016-07-15 aktas, kuriame nurodyta, kad 2016-04-11 išieškotojas atvyko adresu ( - ), ir nebuvo įleistas į namą, nurodant, kad dukra miega. Nebuvo atsakyta į klausimą, kada išieškotojas galės pasimatyti su dukra. Išieškotojas su dukra pasimatyti atvyko 2016-05-23, tačiau į jo skambučius nebuvo atsakoma, jis nebuvo įleistas į dukters gyvenamąją vietą. Išieškotojui 2016-05-23 atvykus po valandos šalių dukra žaidė kieme, tačiau tėvui su dukra nebuvo leista bendrauti. Išieškotojui 2016-06-06, 2016-06-27, 2016-07-18 ir 2016-08-08 atvykus į dukters gyvenamąją vietą, jis nebuvo įleistas pas dukrą.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-01-17 nutartimi prašymą tenkino ir paskyrė skolininkei B. U. 40 Eur dydžio baudą išieškotojo A. K. naudai už 2016-04-11, 2016-05-23, 2016-06-06, 2016-06-27 dienomis nevykdytą teismo sprendimą. Teismo nurodyti argumentai:
    1. Teismui pateiktoje vykdomosios bylos Nr. 0139/15/01044 kopijoje yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-02 vykdomasis raštas, išduotas civilinėje byloje Nr. N2-1504-897/2015, kurio 1.3.1 punkte nurodyta, kad išieškotojas turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra kiekvieną savaitę pirmadieniais nuo 16:00 val. iki 18:30 val., dukrą paimant ir grąžinant jos gyvenamojoje vietoje arba bendraujant vaiko gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant skolininkei. Ši aplinkybė skolininkei buvo žinoma nuo 2015-06-15.
    2. Kadangi teismui pateiktame 2016-07-15 patvarkyme yra įvardintos keturios datos, kuomet išieškotojo ir antstolės požiūriu buvo pažeidžiama skyriumi gyvenančio tėvo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarka, sprendžiant baudos skyrimo skolininkei klausimą buvo vertinamas kiekvienas atvejis atskirai. Pagal bendravimo tvarką išieškotojas su dukra bendrauja pirmadieniais nuo 16 iki 18:30 valandos. Patvarkyme nurodytos datos 2016-04-11, 2016-05-23, 2016-06-06 ir 2016-06-27 yra pirmadieniai, todėl šiomis dienomis išieškotojas turėjo teisę nuo 16 valandos iki 18:30 valandos bendrauti su nepilnamete dukra, o skolininkė turėjo pareigą sudaryti tam bendravimui sąlygas. Teismo sprendimu nustatytoje bendravimo tvarkoje nėra nurodyta, kada tiksliai išieškotojas turi atvykti į dukters gyvenamąją vietą ir kada išvykti, kaip nėra nurodyta ir tas, kiek gali trukti bendravimas, todėl išieškotojas pagal galiojančią bendravimo tvarką į dukters gyvenamąją vietą neturėjo pareigos atvykti lygiai 16 valandą.
    3. Skolininkės ir išieškotojo paaiškinimai apie 2016-04-11 dienos įvykius, patvirtina, kad išieškotojas buvo atvykęs į dukters gyvenamąją vietą, tačiau bendrauti su dukra jam nebuvo leista, nes dukra tuo metu buvo užmigusi, o dukrai atsibudus, skolininkė apie tai išieškotojo neinformavo, nors žadėjo. Skolininkė nepateikė teismui įrodymų, kurie patvirtintų, kad dukra 2016-04-11 sirgo, byloje nėra duomenų, kad skolininkė būtų apie vaiko ligą informavusį išieškotoją kaip numatyta tvarkos 1.3.6. punkte, todėl teismas padarė išvadą, kad šią dieną, prisidengiant vaiko miegu ir liga, išieškotojui buvo trukdoma bendrauti su nepilnamete dukra, ir skolininkei už teismo spendimo nevykdymą 2016-04-11 skirtina 10 Eur dydžio bauda.
    4. Skolininkės ir išieškotojo paaiškinimai apie 2016-05-23 dienos įvykius, teismui pateiktas vaizdo įrašas patvirtina, kad išieškotojas šią dieną buvo atvykęs susitikti su dukra. Vaizdo įraše užfiksuoti vaizdai patvirtina, kad skolininkė su dukra ir skolininkės motina buvo namuose, kieme. Šis įrašas patvirtina ir tai, kad vietoje to, kad sudaryti sąlygas tėvui pabūti su vaiku, verkiantis vaikas buvo nešamas į namus. Skolininkės pateiktas Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus 2016-12-02 raštas Nr. 41D(V)-2075 patvirtina, kad vaizdo įrašas, kurį pateikė išieškotojas ir kuriame laikas nurodytas 15:13 val., buvo darytas iki 17:25 valandos, o tai patvirtina išieškotojo argumentus, kad laikas darant įrašą buvo neteisingai nustatytas, todėl fiksavo filmavimo momentą viena ar kiek daugiau valanda anksčiau. Kadangi išieškotojas buvo atvykęs į dukters gyvenamąją vietą tarp 16 ir 18:30 valandos, skolininkė privalėjo sudaryti išieškotojui galimybę bendrauti su dukra, o jai to nepadarius buvo pagrindas išvadai, kad skolininkė trukdė išieškotojui bendrauti su dukra ir teismas skyrė 10 Eur dydžio baudą už dieną, kurią nebuvo vykdomas teismo sprendimas.
    5. Skolininkės ir išieškotojo paaiškinimai apie 2016-06-06 ir 2016-06-27 dienos įvykius prieštarauja vieni kitiems. Skolininkės teigimu, išieškotojas šiomis dienomis nebuvo atvykęs bendrauti su dukra. Išieškotojas pateikė vaizdo įrašus, darytus 2016-06-06 ir 2016-06-27, kur laikas fiksuojamas po 15 valandos. Skolininkė patvirtino, kad nufilmuotas namas yra tas, kuriame ji gyvena. Užfiksuotuose vaizduose matyti, kaip išieškotojas skambina į šalia namo vartų esantį skambutį, tačiau nėra įleidžiamas. Nustačius, kad išieškotojo filmavimo įranga rodo valanda ar daugiau ankstesnį laiką nei buvo tuo metu, kai buvo filmuojama, teismas darė išvadą, kad išieškotojas 2016-06-06 ir 2016-06-27, teismo sprendime nurodytu laiku, buvo atvykęs į susitikimą su dukra, tačiau į dukters gyvenamąją vietą nebuvo įleistas. Tokiu būdu jam skolininkė išieškotojui darė kliūtis bendrauti su nepilnamete dukra ir pažeidė savo pareigą numatytą teismo sprendime, sudaryti išieškotojui sąlygas, dukters gyvenamojoje vietoje bendrauti tėvui su dukra. Teismas skyrė 20 Eur dydžio baudą.
    6. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytą, už keturias teismo sprendimo nevykdymo dienas skolininkei skyrė 40 Eur dydžio baudą.

6III. Atskirojo skundo argumentai

7

  1. Skolininkė B. U. atskiruoju skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-17 nutartį ir priimti naują nutartį – pareiškimą atmesti.

8Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

    1. Neįrodyta, kad skolininkė tyčia ir sąmoningai būtų trukdžiusi A. K. bendravimui su nepilnamete dukterimi. Šiuo atveju, skolininkė dėjo visas pastangas, kad būtų užtikrintas tinkamas bendravimas su dukterimi. Skolininkė pateikia pavyzdį dėl 2016-04-11 dienos, kai dukra blogai jautėsi ir užmigo, o ji pasiūlė išieškotojui šiek tiek palaukti, tačiau pastarasis išvyko. Skolininkės nuomone, ji netrukdė išieškotojui pasimatyti su dukra.
    2. Teismo posėdžio metu ištirta vaizdinė medžiaga nepatvirtina nutartyje nurodytų aplinkybių. Teismo išvados dėl įrašų darymo laiko ir skolininkės pareigos laukti, įsileisti ir sudaryti išieškotojui sąlygas bendrauti su dukterimi laiku, kuris nėra numatytas teismo sprendime, yra nepagrįstos ir neteisingos. Tuo tarpu, vaizdo įrašas yra darytas visiškai kitu laiku nei užfiksuota teismo sprendime. Be to, skolininkės nuomone, šie įrašai buvo atlikti neteisėtai, neturint tam konkretaus pagrindo. Taigi, teismas neturėjo pagrindo jais remtis.
    3. Teismo sprendimas, skolininkės nuomone, yra grindžiamas subjektyviais ir nepagrįstais antstolės padėjėjos paaiškinimais. Pastaroji nebuvo atvykusi į vietą, kad būtų įsitikinta, jog teismo sprendimas nėra vykdomas. Ji rėmėsi tik išieškotojo pasakojimu.
    4. Skolininkė nesutinka, kad ji dėl sprendimo nevykdymo (pvz., kai išieškotojas neatvyksta arba išieškotojui dėl tam tikrų priežasčių nepavyksta susitikti su dukra) turi informuoti antstolę. Skolininkė nurodo, kad ji nenori veltis į papildomus ginčus su išieškotoju. Jei išieškotojas neatvyksta susitikti su dukra, tai šiuo atveju, jo priversti skolininkė negali.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

10

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
  2. Byloje nustatytos aplinkybės:
    1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-06-02 išdavė vykdomąjį raštą, kurio 1.3.1 punkte numatyta, kad išieškotojas turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra kiekvieną savaitę pirmadieniais nuo 16:00 val. iki 18:30 val., dukrą paimant ir grąžinant jos gyvenamojoje vietoje arba bendraujant vaiko gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant skolininkei.
    2. Pareiškėja antstolė I. K. kreipėsi į teismą su prašymu dėl baudos skyrimo skolininkei B. U. už sprendimo, įpareigojančio atlikti tam tikrus veiksmus, nevykdymą, kuriuo prašė skirti skolininkei baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-01-17 nutartimi prašymą tenkino ir paskyrė skolininkei 40 Eur dydžio baudą išieškotojo A. K. naudai už 2016-04-11, 2016-05-23, 2016-06-06, 2016-06-27 dienomis nevykdytą teismo sprendimą.
  3. Skolininkė atskiruoju skundu nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-17 nutartimi ir nurodo, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo įrodyta, kad skolininkė tyčia ir sąmoningai trukdė išieškotojui susitikti su dukra. Be to, teismas nepagrįstai rėmėsi vaizdine medžiaga, kadangi ši medžiaga, skolininkės teigimu, buvo atlikta be jokio teisinio pagrindo ir ji negalėjo būti naudojama bylos nagrinėjimo proceso metu. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka.
  4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2008-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008, 2009-04-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008).
  5. Nagrinėjamu atveju, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą rėmėsi šalių pateiktais įrodymais, įskaitant vaizdo įrašus. Visų įrodymų pagalba buvo galima nustatyti, ar skolininkė trukdė ieškotojui susitikti su dukra, ar ne. Šiuo atveju, kaip teisingai buvo nustatyta, skolininkė 2016-04-11, 2016-05-23, 2016-06-06, 2016-06-27 dienomis nevykdė teismo sprendimo ir pasyviais veiksmais trukdė išieškotojui susitikti su dukra. Šias aplinkybes patvirtino ne tik išieškotojas, antstolė bei jos padėjėja, bet ir byloje pateikta vaizdinė medžiaga. Tuo tarpu, skolininkė nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų pastarosios argumentus dėl įrašų neteisingumo ir leistų daryti priešingas išvadas. Dėl šių priežasčių, nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi nepagrįstais įrodymais bei pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
  6. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
  7. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes bei rašytinius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertinęs šalių paaiškinimus bei byloje esančius įrodymus, priėmė pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista.

11Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.,

Nutarė

12B. U. skundą atmesti.

13Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ryšiai