Byla eA-614-525/2015
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. R. skundą atsakovui Kretingos rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. Ž. ir G. Ž. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėja M. R. į Klaipėdos apygardos administracinį teismą kreipėsi prašydama:

51) panaikinti atsakovo Kretingos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. (4.1.23)D3-5985 (toliau – ir Sprendimas);

62) įpareigoti Administraciją vykdyti 1998 m. birželio 16 d. Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo Nr.VIII-792 reikalavimus bei teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išduoti valstybės garantiją, patvirtinančią, kad natūra grąžinto gyvenamojo namo, esančio ( - ), Kretingos rajonas, nuomininkei M. R. bus suteiktos kitos didesnės vertės gyvenamosios patalpos, kurių dalis, atitinkanti nuomojamų patalpų vertę, nurodytą valstybės garantijoje, bus neatlygintinai perduota nuosavybėn, o likusią dalį, kuri negali viršyti valstybės remiamų būsto kreditų nustatytų dydžių, ji privalės išsipirkti rinkos kaina Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais.

7Taip pat prašė pavesti valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto vertintojams atlikti ekspertizę ir nustatyti gyvenamosios patalpos, esančios ( - ), Kretingos rajone, kurioje gyveno pareiškėja ir į kurią 1999 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. 51 buvo atkurtos nuosavybės teisės buvusiai savininkei ( - ) Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus parapijai, rinkos vertę 1998 m. gruodžio 31 dienai.

8Nurodė, jog 2013 m. spalio 25 d. pareiškėjos vardu buvo kreiptasi į atsakovą dėl garantinio dokumento, patvirtinančio, kad pareiškėjai neatlygintinai bus suteikta kita gyvenamoji patalpa, išdavimo. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 7 d. rašte Nr. (4.1.23)D3-5985 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad pareiškėjai jos prašomas garantinis raštas nebus išduotas, nes sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į pastatus metu pareiškėja patalpoje, grąžintoje buvusiam savininkui ( - ) Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus parapijai, nebegyveno. Pareiškėjos nuomone, atkūrus nuosavybės teises į ginčo gyvenamąją patalpą, Kretingos rajono savivaldybės administracija jai, kaip buvusiai jos naudotojai, turėjo išduoti valstybės garantiją dėl kitos gyvenamosios patalpos suteikimo. Pareiškėja nurodė, jog nuomininkams, gyvenusiems buvusiems savininkams natūra grąžintuose gyvenamuosiuose namuose, butuose, patalpose, teisė į valstybės garantiją buvo reglamentuota dar 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 8 straipsnio 2 dalies 4 punkte, 21 straipsnio 6 dalyje, 1997 m. liepos 1 d. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 20 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 5, 124, 126 punktuose, 1998 m. birželio 16 d. Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo Nr. VIII-792 9 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 5 d. nutarimu Nr. 793 patvirtintos Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 9 straipsnyje, įgyvendinimo tvarkos 2.2 punkte, o šių teisinių santykių tęstinumą pabrėžė Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. kovo 4 d. nutarime, konstatavęs, jog valstybė, priėmusi sprendimą atkurti nuosavybės teises, privalo laikytis prisiimtų įsipareigojimų ir sudaryti sąlygas minėtą piliečių teisę realiai įgyvendinti. Valstybės nustatytos garantijos nuomininkams yra kartu valstybės garantijos savininkams, nes tik įvykdžius garantijas nuomininkams savininkai gali visiškai įgyvendinti savo nuosavybės teises.

9Atsakovas Administracija atsiliepimuose į skundą ir jo patikslinimus prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

10Teigė, jog pareiškėja negali pretenduoti į valstybės garantiją, patvirtinančią, kad jai neatlygintinai bus suteikta kita gyvenamoji patalpa. Argumentavo, kad pareiškėja gyvena bute, esančiame ( - ), Kretingos rajone, kuris nuosavybės teise priklauso Kretingos rajono savivaldybei. Šiame bute pareiškėja gyvena nuo 1998 m. gruodžio 31 d., o iki išnuomojant šią gyvenamąją patalpą, ji gyveno patalpose, į kurias Kretingos rajono tarybos 1999 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. 51 nuosavybės teisės buvo atkurtos ( - ) Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus parapijai. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) nuostatos tiek, kiek tai susiję su valstybės garantijų išdavimu, neturėtų būti taikomos, nes sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo metu pareiškėja gyvenamosiose patalpose, į kurias buvo atkurtos nuosavybės teisės buvusiam savininkui, nebegyveno. Ginčo teisiniams santykiams taikytinos ne Atkūrimo įstatymo, o Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo nuostatos. Pareiškėja buvo užpildžiusi Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 2 priedėlį ir išreiškusi valią, kad jai būtų suteikta valstybės parama ir išnuomota savivaldybei priklausanti gyvenamoji patalpa, taikant valstybės nuomos mokesčio tarifus. Pabrėžė, kad pareiškėja nuomoti gyvenamąją patalpą sutiko, todėl 1998 m. gruodžio 31 d. su ja buvo sudaryta buto, esančio ( - ), Kretingos rajone, nuomos sutartis. Nesutiko su pareiškėjos prašymu skirti ekspertizę, nes pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, savininkams grąžintinų natūra gyvenamųjų namų, jų dalių, butų, kuriuose gyvena nuomininkai, rinkos vertės nustatymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. gruodžio 21 d. nutarimas Nr. 1455 „Dėl valstybės išperkamo iš savininkų turto bei savininkams sugrąžintų gyvenamųjų namų, jų dalių, butų, kuriuose gyvena nuomininkai, vertės nustatymo“. Pažymėjo, jog pagal aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, pareiga nustatyti turto vertę tenka savivaldybės administracijos direktoriui, o ne teismui. Vertino, jog nagrinėjamu atveju ginčas kyla ne dėl garantijos dydžio, o dėl pareiškėjos teisės į valstybės garantiją.

11II.

12Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 4 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą.

13Teismas apibrėžė, kad ginčas kilo dėl valstybės garantinio dokumento išdavimo. Pareiškėja M. R. siekia, kad jai, kaip natūra grąžintame gyvenamajame name, esančiame ( - ), Kretingos rajone, buvusios gyvenamosios patalpos nuomininkei, būtų išduota valstybės garantija, patvirtinanti, jog jai bus suteikta kita didesnės vertės gyvenamoji patalpa, kurios dalis, atitinkanti nuomojamų gyvenamųjų patalpų vertę, nurodytą valstybės garantijoje, bus neatlygintinai perduota jos nuosavybėn, o likusią dalį, kuri negali viršyti valstybės remiamų būsto kreditų nustatytų dydžių, ji privalės išsipirkti rinkos kaina Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais.

14Vertinta, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja M. R. buvo įtraukta į Kretingos rajono ( - ) apylinkės viršaičio 1992 m. birželio 16 d. sudarytą sąrašą asmenų, gyvenusių grąžintinuose buvusiems savininkams gyvenamuosiuose namuose ( - ) apylinkėje. Pareiškėja prašė jos šeimai suteikti valstybės paramą apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis ir nurodė, jog nuo 1987 m. spalio 5 d. ji yra gyvenamosios patalpos, esančios ( - ), Kretingos rajone, nuomininke. Piliečio, pageidaujančio gauti valstybės paramą apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis, anketoje pareiškėja pažymėjo, kad pageidauja išsinuomoti savivaldybės gyvenamąsias patalpas, taikant valstybės reguliuojamus nuomos mokesčių tarifus. Iš prašymo suteikti gyvenamąją patalpą turinio matyti, jog pareiškėja jai ir jos šeimai suteikti kitą gyvenamąją patalpą prašė, kadangi, anot jos, gyvenimo sąlygos ( - ) parapijos klebonui priklausančiame gyvenamajame name buvo labai blogos, namas avarinės būklės, neremontuojamas, daug metų buvo visai nešildomas, o sergančiai jos dukrai reikalingos geresnės gyvenimo sąlygos. Byloje pateiktame pasižadėjime yra pažymėta, kad pareiškėja sutinka nuomoti Kretingos rajono savivaldybės jai siūlomą gyvenamąją patalpą. 1998 m. gruodžio 31 d. pareiškėja pasirašė neterminuotą 58,17 kv.m. gyvenamosios patalpos ( - ), Kretingos rajone, nuomos sutartį. 1999 m. balandžio 27 d. Kretingos rajono tarybos sprendimu Nr. 51 į buvusį parapijos pastatą, esantį adresu ( - ) gatvėje, ( - ) miestelyje, ( - ) seniūnijoje, buvo atkurtos nuosavybės teisės ir jis grąžintas natūra ( - ) Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčiai. 2013 m. spalio 25 d. pareiškėjos M. R. įgaliotas atstovas kreipėsi į Administracijos direktorių, prašydamas M. R. išduoti garantinį dokumentą, patvirtinantį, kad pareiškėjai bus neatlyginamai suteikta kita gyvenamoji patalpa. 2013 m. lapkričio 7 d. Administracijos sprendime, įformintame raštu Nr. (4.1.23)-D3-5985, nurodyta, kad pareiškėjos M. R. prašymas jai išduoti garantinį dokumentą, patvirtinantį, kad jai neatlygintinai bus suteikta kita gyvenamoji patalpa netenkinamas, kadangi nuosavybės teisių atkūrimo momentu pareiškėja ginčo gyvenamojoje patalpoje nebegyveno, todėl jos atžvilgiu Atkūrimo įstatymo nuostatos tiek, kiek tai susiję su valstybės garantijų išdavimu, neturėtų būti taikomos.

15Teismas nurodė, kad nuosavybės teisių atkūrimo teisinius santykius reglamentuoja 1997 m. liepos 1 d. priimtas Atkūrimo įstatymas su vėlesniais pakeitimais ir papildymais. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje ne kartą akcentuota, kad nuosavybės teisių atkūrimui reguliuoti taikytas teisinei valstybei būdingas socialinių interesų pusiausvyros įtvirtinimo teisėje modelis (Administracinių teismų praktika Nr. 8, 425 p.), be kita ko reiškiantis, kad būtina siekti suderinti tiek savininkų, kuriems atkurtos nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą, jo dalį, butą, tiek ir nuomininkų, kurie gyvena savininkams grąžintame gyvenamajame name, jo dalyje ar bute interesus.

16Teismas rėmėsi pareiškėjos išsikėlimo iš ginčo gyvenamosios patalpos ir nuosavybės teisių į ją atkūrimo buvusiam savininkui metu galiojusios originalios Atkūrimo įstatymo redakcijos 20 straipsnio 1, 3 dalimis.

17Pažymėta, jog nors, atsakovo nuomone, pareiškėja neturi teisės į valstybės garantijos suteikimą, nes nuosavybės teisių natūra atkūrimo metu ji gyvenamojoje patalpoje, esančioje adresu ( - ), Kretingos rajone, negyveno, vertintina, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog jau nuo 1991 metais prasidėjusio piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo proceso pradžios pareiškėja įgijo nuomininkės, gyvenančios buvusiems savininkams grąžintiname gyvenamajame name, statusą ir iš minėtos patalpos buvo iškeldinta būtent dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvusiam savininkui.

18Taip pat pažymėta, kad Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymas (toliau – ir Įstatymas) detalizuoja valstybės garantijas sugrąžintų natūra gyvenamųjų namų, jų dalių, butų nuomininkams ir savininkams, šių garantijų įvykdymo tvarką ir sąlygas, garantijų turėtojų teises ir pareigas. Šio įstatymo 1 straipsnis, apibrėždamas įstatymo taikymo sritį, nurodo, kad įstatymas reglamentuoja valstybės garantijas tiek sugrąžintų gyvenamųjų namų, jų dalių, butų savininkams, tiek ir jų nuomininkams. Teismas rėmėsi Įstatymo 9 straipsnio 1, 2, 4 dalimis

19Kartu pažymėta, kad nuomininkams, gyvenantiems buvusiems savininkams grąžintuose gyvenamuosiuose namuose, taip pat buvo taikomos Lietuvos Respublikos gyventojų aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo (toliau – ir Aprūpinimo įstatymo) nuostatos. Teismas rėmėsi Aprūpinimo įstatymo 11 straipsniu (nuo 1995 m. kovo 8 d. įsigaliojusios Aprūpinimo įstatymo redakcijos – 9 straipsnis), 12 straipsniu. Nurodė, kad šioje įstatymo normoje numatytos valstybės paramos apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis formos iš esmės yra analogiškos kaip ir Atkūrimo įstatymo 20 straipsnyje numatytos garantijos nuomininkams. Taip pat rėmėsi Aprūpinimo įstatymo 17 straipsniu.

20Teismas vertino, kad nors pareiškėja M. R. dar 1992 m. birželio 16 d. buvo įtraukta į Kretingos rajono, ( - ) apylinkės viršaičio sudarytą sąrašą asmenų, turinčių gyvenamųjų patalpų poreikį dėl jų gyvenimo grąžintinuose buvusiems savininkams gyvenamuosiuose namuose ( - ) apylinkėje, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaip buvo numatyta Aprūpinimo įstatymo 11 straipsnio 2 punkte, pareiškėja kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybę, prašydama jai suteikti valstybės paramą apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis, taip pat užpildė anketą, pažymėdama, kad pasirenka šio įstatymo 12 straipsnio 2 punkte numatytą paramos formą – išsinuomoti savivaldybės gyvenamąją patalpą, taikant valstybės reguliuojamus nuomos mokesčių tarifus. Pasižadėdama atlaisvinti ( - ) klebonijai priklausiusią gyvenamąją patalpą, pareiškėja išreiškė valią nuomoti Kretingos rajono savivaldybei priklausančią ir pareiškėjai pasiūlytą gyvenamąją patalpą, todėl darytina išvada, jog pagal tuo metu galiojusių įstatymų nuostatas pareiškėja sutiko su siūloma Atkūrimo įstatymo 20 straipsnyje numatyta valstybės garantija nuomininkams, gyvenantiems buvusiems savininkams grąžintuose gyvenamuosiuose namuose.

21Nors realiai garantinis dokumentas pareiškėjai ir nebuvo išduotas, gyvenamosios patalpos suteikimas pareiškėjos prašyme nurodytu būdu sutinkamai su Atkūrimo įstatymo 20 straipsnio nuostatomis atitiko tikrąją pareiškėjos valią. Tokią aplinkybę patvirtina ir byloje esanti 1998 m. gruodžio 31 d. buto, ( - ), Kretingos rajone, nuomos sutartis, kurios pareiškėja neginčija.

22Konstatuota, kad vadovaujantis pareiškėjos išsikėlimo iš savininkui grąžintinos gyvenamosios patalpos ir nuomos sutarties sudarymo metu galiojusių teisės aktų nuostatomis, pareiškėjai valstybės garantija – neatlygintinas kitos gyvenamosios patalpos suteikimas, buvo suteikta ir įvykdyta. Pagal Įstatymo 9 straipsnio 3 dalį bei Atkūrimo įstatymo nuostatas nuomininkai turi teisę tik į vieną valstybės garantiją, todėl vertintina, kad pareiškėjos prašymas jai suteikti valstybės garantiją yra nepagrįstas.

23Vertinta, jog nors nurodymu, kad pareiškėja neturi (-ėjo) teisės į valstybės garantiją, atsakovas netinkamai aiškino teisės aktus, konstatavus, jog atsisakymas pareiškėjai M. R. išduoti valstybės garantiją yra pagrįstas, pagrindų 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimui Nr. (4.1.23)-D3-5985 panaikinti ir atsakovą įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjos prašomus veiksmus, nėra.

24Dėl prašymo skirti ekspertizę, siekiant nustatyti patalpų ( - ), Kretingos rajone, kuriose gyveno pareiškėja ir į kurias 1999 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. 51 buvo atkurtos nuosavybės teisės buvusiam savininkui ( - ) Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus parapijai, rinkos vertę 1998 m. gruodžio 31 d., teismas pažymėjo, jog kadangi nagrinėjamu atveju ginčas kilo ne dėl valstybės garantijos dydžio, o dėl pareiškėjos teisės į valstybės garantijos suteikimą, prašymas skirti gyvenamosios patalpos, esančios ( - ), Kretingos rajone, turto vertės ekspertizę netenkintinas.

25III.

26Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo skundžiamą Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą panaikinti ir skundą tenkinti – panaikinti Administracijos Sprendimą ir įpareigoti Administraciją vykdyti Įstatymo reikalavimus bei teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išduoti valstybės garantiją, patvirtinančią, kad natūra grąžinto gyvenamojo namo, esančio ( - ), Kretingos rajonas, nuomininkei M. R. bus suteiktos kitos didesnės vertės gyvenamosios patalpos, kurių dalis, atitinkanti nuomojamų patalpų vertę, nurodytą valstybės garantijoje, bus neatlygintinai perduota nuosavybėn, o likusią dalį, kuri negali viršyti valstybės remiamų būsto kreditų nustatytų dydžių, ji privalės išsipirkti rinkos kaina Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais.

27Apeliaciniame skunde pareiškėja:

281) nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktais argumentais ir išvadomis, kad nuomininkams, gyvenantiems buvusiems savininkams grąžintuose gyvenamuosiuose namuose, taip pat buvo taikomos Aprūpinimo įstatymo nuostatos; kad Aprūpinimo įstatymo 12 straipsnyje numatytos valstybės paramos apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis formos iš esmės yra analogiškos kaip ir Atkūrimo įstatymo 20 straipsnyje numatytos garantijos nuomininkams; kad pareiškėja pareiškė valią nuomoti Kretingos rajono savivaldybei priklausančią ir pareiškėjai pasiūlytą patalpą, t. y. pareiškėja sutiko su siūloma Atkūrimo įstatymo 20 straipsnyje numatyta valstybės garantija nuomininkams; kad pareiškėjai valstybės garantija – neatlygintinas kitos gyvenamosios patalpos suteikimas, buvo suteikta ir įvykdyta. Mano, kad Aprūpinimo įstatymo ir Atkūrimo įstatymo nuostatos dėl valstybės garantijų suteikimo, suteikiant kitą gyvenamąją patalpą asmenims, iškeldinamiems iš savininkui grąžintinų patalpų, nėra viena kitą pakeičiančios, todėl akivaizdu, kad su šeima iškeldinta iš savininkui grąžintinų patalpų, apeliantė negavo neatlygintinai kito gyvenamojo būsto, nes 1998 m. gruodžio 31 d. apeliantė gyvena nuomojamame atsakovui nuosavybės teise priklausančiose patalpose.

292) Pažymi, kad „Dėl valstybės garantijų nuomininkams, gyvenantiems (gyvenusiems) savininkams grąžintuose (grąžintinuose) gyvenamuosiuose namuose“ Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra plačiai pasisakęs 2010 m. kovo 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2010.

303) Kadangi būsto suteikimas jį nuomojant nelengvatinėmis sąlygomis nėra valstybės garantija, nes neatitinka Įstatymo reikalavimų, skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas, neatitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų.

31Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad pareiškėjos apeliacinis skundas atmestinas visa apimtimi.

32Atsiliepimą grindė argumentais, iš esmės analogiškais išdėstytiems atsiliepimuose pirmosios instancijos teismui.

33Teisėjų kolegija

konstatuoja:

34IV.

35Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl valstybės garantinio dokumento išdavimo pareiškėjai, kuri savo reikalavimą grindžia faktine aplinkybe, jog ji buvo natūra grąžintino gyvenamojo namo gyvenamosios patalpos nuomininkė.

36Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja nuo 1987 m. spalio 5 d. buvo gyvenamosios patalpos, esančios ( - ), Kretingos rajone, nuomininke. Pareiškėja buvo įtraukta į Kretingos rajono ( - ) apylinkės viršaičio 1992 m. birželio 16 d. sudarytą sąrašą asmenų, gyvenusių grąžintinuose buvusiems savininkams gyvenamuosiuose namuose ( - ) apylinkėje. 1998 m. gruodžio 31 d. pareiškėja pasirašė neterminuotą 58,17 kv.m. gyvenamosios patalpos ( - ), Kretingos rajone, nuomos sutartį. 1999 m. balandžio 27 d. Kretingos rajono tarybos sprendimu Nr. 51 į buvusį parapijos pastatą, esantį adresu ( - ) gatvėje, ( - ) miestelyje, ( - ) seniūnijoje, t.y. į pastatą kuriame iki 1998 m. gruodžio 31 d. pareiškėja nuomojo gyvenamąsias patalpas, buvo atkurtos nuosavybės teisės ir jis grąžintas natūra ( - ) Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčiai.

37Valstybės garantijų grąžintinų natūra gyvenamųjų namų ar jų dalių, butų nuomininkams išdavimo pagrindus bei tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme (toliau – Atkūrimo įstatymas) bei Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymas (toliau – Kompensacijų įstatymas).

38Atkūrimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalis nustato, kad Atkuriant nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, jo dalį, butą, savivaldybės administracijos direktorius kartu su sprendimu grąžinti piliečiui natūra gyvenamąjį namą, jo dalį, butą privalo juose gyvenantiems nuomininkams išduoti valstybės garantinį dokumentą dėl nuomininkui suteiktos valstybės garantijos.

39Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalis nustato, kad savivaldybės administracijos direktorius [...] nuomininkams, gyvenantiems savininkui (piliečiui, religinei bendruomenei ar bendrijai) grąžintiname name, jo dalyje, bute, privalo išduoti valstybės garantinį dokumentą (toliau – valstybės garantija).

40Taigi tiek Atkūrimo įstatymas, tiek Kompensacijų įstatymas numato pareigą savivaldybės administracijos direktoriui, priimant sprendimą grąžinti piliečiui natūra gyvenamąjį namą (jo dalį), kartu išduoti valstybės garantiją tik tokiam nuomininkui, kuris gyvena savininkui grąžintiname name, jo dalyje ar bute. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja negyvena savininkui grąžintiname name (jo dalyje). Pareiškėja, dar iki priimant sprendimą dėl pastato grąžinimo savininkui, LR Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo pagrindu, išsinuomojo ir išsikėlė gyventi į kitą gyvenamąją patalpą, todėl kolegijos vertinimu, ji neturi subjektinės teisės į valstybės garantiją. Dėl to atsakovas teisėtai ir pagrįstai atsisakė pareiškėjai suteikti valstybės garantiją.

41Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išnagrinėjo šią administracinę bylą, nors ir remdamasis kitais motyvais, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra.

42Teisėjų kolegija vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

43M. R. apeliacinį skundą atmesti.

44Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

45Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėja M. R. į Klaipėdos apygardos administracinį... 5. 1) panaikinti atsakovo Kretingos rajono savivaldybės administracijos (toliau... 6. 2) įpareigoti Administraciją vykdyti 1998 m. birželio 16 d. Kompensacijų... 7. Taip pat prašė pavesti valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo... 8. Nurodė, jog 2013 m. spalio 25 d. pareiškėjos vardu buvo kreiptasi į... 9. Atsakovas Administracija atsiliepimuose į skundą ir jo patikslinimus prašė... 10. Teigė, jog pareiškėja negali pretenduoti į valstybės garantiją,... 11. II.... 12. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 4 d. sprendimu... 13. Teismas apibrėžė, kad ginčas kilo dėl valstybės garantinio dokumento... 14. Vertinta, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja... 15. Teismas nurodė, kad nuosavybės teisių atkūrimo teisinius santykius... 16. Teismas rėmėsi pareiškėjos išsikėlimo iš ginčo gyvenamosios patalpos ir... 17. Pažymėta, jog nors, atsakovo nuomone, pareiškėja neturi teisės į... 18. Taip pat pažymėta, kad Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės... 19. Kartu pažymėta, kad nuomininkams, gyvenantiems buvusiems savininkams... 20. Teismas vertino, kad nors pareiškėja M. R. dar 1992 m.... 21. Nors realiai garantinis dokumentas pareiškėjai ir nebuvo išduotas,... 22. Konstatuota, kad vadovaujantis pareiškėjos išsikėlimo iš savininkui... 23. Vertinta, jog nors nurodymu, kad pareiškėja neturi (-ėjo) teisės į... 24. Dėl prašymo skirti ekspertizę, siekiant nustatyti patalpų ( - ), Kretingos... 25. III.... 26. Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo skundžiamą... 27. Apeliaciniame skunde pareiškėja:... 28. 1) nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktais argumentais... 29. 2) Pažymi, kad „Dėl valstybės garantijų nuomininkams, gyvenantiems... 30. 3) Kadangi būsto suteikimas jį nuomojant nelengvatinėmis sąlygomis nėra... 31. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad pareiškėjos... 32. Atsiliepimą grindė argumentais, iš esmės analogiškais išdėstytiems... 33. Teisėjų kolegija... 34. IV.... 35. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl valstybės garantinio dokumento... 36. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja nuo 1987 m. spalio 5... 37. Valstybės garantijų grąžintinų natūra gyvenamųjų namų ar jų dalių,... 38. Atkūrimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalis nustato, kad Atkuriant nuosavybės... 39. Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalis nustato, kad savivaldybės... 40. Taigi tiek Atkūrimo įstatymas, tiek Kompensacijų įstatymas numato pareigą... 41. Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išnagrinėjo šią... 42. Teisėjų kolegija vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140... 43. M. R. apeliacinį skundą atmesti.... 44. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimą... 45. Nutartis neskundžiama....