Byla e2A-1838-577/2016
Dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Autoprizmė“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Alvydo Barkausko, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Pikelienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. A. K. ieškinį atsakovui M. V. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Autoprizmė“.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

41.

5ieškovas V. A. K. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo M. V. UAB „Autoprizmė“ naudai 34 183,85 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovas ir atsakovas yra UAB „Autoprizmė“ akcininkai, bendrovės vadovo pareigas nuo 1996-12-02 užima atsakovas. 2009-07-14 UAB „Autoprizmė“ su UAB „YIT Kausta būstas“sudarė Nekilnojamųjų daiktų mainų sutartį, kurios pagrindu UAB „Autoprizmė“ 2009-07-21 išrašytoje PVM sąskaitoje-faktūroje nurodyta, jog patalpos UAB „YIT Kausta būstas“ perduotos už 2 500 000 Lt, sandoriui taikant 0 PVM tarifą. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau VMI) 2010-11-19 pranešime apie atliktą mokestinį tyrimą konstatuota, kad sudarytas sandoris turėjo būti apmokestintas 19 procentų pridėtinės vertės mokesčiu, bendrovei nustatytas 10 dienų terminas pašalinti pranešime nurodytus trūkumus. 2014-04-01 VMI patikrinimo akte nurodoma, kad buhalterinė apskaita tvarkoma pažeidžiant įstatymo nuostatas, bendrovė nepašalino 2010-11-19 nustatytų trūkumų o 2014-07-17 VMI viršininko sprendimu patvirtintas 2014-04-01 patikrinimo aktas ir apskaičiuotas 185529,00 Lt (53732,91 Eur) PVM, 99 477 Lt (28 210,53 Eur) PVM delspinigių ir skirta 18 553 Lt (5373,32 Eur) bauda. Pasak ieškovo, žala dėl paskirtos baudos ir delspinigių atsirado būtent dėl įmonės vadovo neteisėtų veiksmų, t.y. teisės aktų reikalavimų nesilaikymo ir VMI sprendimų nevykdymo. Pažymėjo, jog nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, jo kaltė preziumuojama.

62.

7Atsakovas M. V. pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog gavęs mokestinio tyrimo ataskaitą, kreipėsi į mokesčių konsultantus, kurie nurodė, jog geriausias bendrovės atžvilgiu situacijos išsprendimo būdas buvo papildomo susitarimo su UAB „YIT Kausta būstas“ sudarymas dėl bendrovės PVM sąskaitos-faktūros patikslinimo, papildomai apskaičiuojant PVM ir UAB „YIT Kausta būstas“ papildomai sumokant bendrovei sumą, atitinkančią papildomai apskaičiuotinai PVM sumai. Iki derybų su UAB „YIT Kausta būstas“ pabaigos 2011-02-15 UAB „Autoprizmė“ pateikė patikslintą PVM deklaraciją, nurodydama mokėtiną PVM sumą 399 160 Lt. Nesudarius papildomo susitarimo, 2011-05-16 bendrovė vėl patikslino deklaraciją, tuo išreikšdama nesutikimą su VMI pozicija. Pažymėjo, kad po šios deklaracijos pateikimo VMI iki 2013-10-28 jokių pasatų nereiškė. Pabrėžė, jog dėl atsakovo ir konsultantų dėstomų argumentų VMI pripažino, jog mokestinio tyrimo ataskaitos išvados dėl 399 160 Lt PVM sumokėjimo nebuvo pagrįstos, ir patikrinimo aktas buvo surašytas tik dėl 185 259 Lt papildomo PVM, apskaičiuojant bendrovei delspinigius bei skiriant baudą. Ieškovo kaltinimus dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ir žalos bendrovei padarymo laikė nepagrįstais. Teigė, kad jis bendrovei vadovauja tinkamai, atsakovo veikloje negalima konstatuoti bendrovei padarytos žalos fakto ir dydžio, neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio.

82.1. Papildomuose paaiškinimuose atsakovas pabrėžė, kad atsakovo ir VMI pozicijos nesutapimas dėl sandorio apmokestinimo nereiškia atsakovo veiksmų neteisėtumo patvirtinimo ar atidumo, rūpestingumo ir apdairumo standartus atitinkančio elgesio nebuvimo. Pažymėjo, jog atsakovo elgesys buvo paremtas galiojančių teisės aktų nuostatomis, teisininkų išvadomis bei veikimu geriausiais įmonei interesais. Be to, ieškovas žinojo apie derybas su VMI, kartu su atsakovu 2014-06-09 visuotinio akcininkų susirinkimo metu sprendė dėl tolimesnių veiksmų bei bendrovės pozicijos šiais klausimais, todėl turi būti pripažinta, jog žala yra susijusi ir su ieškovo veiksmais.

93. Trečiasis asmuo UAB „Autoprizmė“ su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad mainų sandoris sudarytas gavus visuotinio akcininkų susirinkimo raštišką pritarimą (2009-05-28 akcininkų protokolas), o Sutarties 3.1 punkte nurodyta, jog daiktas perleidžiamas be PVM, todėl daro išvadą, kad dėl tokio turto perleidimo (be PVM) nusprendė būtent pats ieškovas, o atsakovas, kaip įmonės direktorius, tik pasirašė sutartį, neviršijo savo įgaliojimų ir veikė atsižvelgęs į įmonės interesus bei žalos nepadarė. Kadangi žala padaryta dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo, siūlė ieškovui pakeisti atsakovą tinkamu – bendrovės akcininkais.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

104.

11Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 24 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovui 3 680,82 Eur bylinėjimosi išlaidų, bei 7,86 Eur pašto išlaidų valstybės naudai.

125. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad mainų sutartis sudaryta laikantis įstatymo bei bendrovės įstatų reikalavimų. Pažymėjo, kad jog bendrovės vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų nevykdymo, bet tik dėl jo didelės kaltės, t.y. dėl tyčios ar didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas. Įvertinęs atsakovo paaiškinimus, kad kreipusis konsultacijos mokestiniais klausimais, jam buvo paaiškinta, jog nagrinėjamu atveju PVM nemokėtinas, todėl UAB „Autoprizmė“ dar kartą patikslino pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją ir minėto mokesčio valstybei nemokėjo, teismas tokį atsakovo veikimą vertintino kaip rizikos prisiėmimą, dėl kurio VMI pripažino, jog PVM buvo netinkamai apskaičiuotas ir sumažino mokėtiną pridėtinės vertės mokesčio sumą pagal mainų sandorį. Atsižvelgė į tai, jog atsakovas yra ne tik įmonės vadovas, tačiau ir akcininkas, todėl yra suinteresuotas, jog įmonė veiktų pelningai, į atsakovo paaiškinimus, kad lėšos, kurios nebuvo sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai, buvo naudojamos bendrovės kasdienėje veikloje, t.y. jos naudai. Taip pat atkreipė dėmesį, jog 2014-06-09 vykusio akcininkų susirinkimo metu buvo sprendžiamas klausimas dėl įmonėje susidariusios situacijos su Valstybine mokesčių inspekcija, šiame susirinkime dalyvavo ir ieškovas. Teismas sprendė, jog ieškovas atsakovo neteisėtų veiksmų neįrodė, ir nėra teisinio pagrindo teigti, jog atsakovas pažeidė įstatymų jam nustatytas pareigas, peržengė komercinės rizikos ribas ir veikė aplaidžiai vykdydamas savo pareigas. Nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų, dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų teismas nepasisakė.

13III.

14Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

153.

16Ieškovas Vidmantas A. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2016 m. vasario 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą bei priimti naują sprendimą, - ieškovo ieškinį tenkinti;

17priteisti iš atsakovo ieškovo sumokėtą žyminį mokestį apeliacinės instancijos teisme.

183.1. Apeliantas pažymėjo, kad VMI priimtais dokumentais, t.y. 2010 m. lapkričio 19 d. pranešimu apie atliktą mokestinį tyrimą, 2014 m. balandžio 1 d. patikrinimo aktu, 2014 m. liepos 17 d. viršininko sprendimu, konstatuota, kad trečiasis asmuo pagal sudarytą Sutartį netinkamai taikė PVM nuostatas, nepagrįstai nesumokėjo į valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokesčio, o jo buhalterinė apskaita yra tvarkoma pažeidžiant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau - BAĮ), bei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) nuostatas.

193.2. Atkreipė dėmesį į tai, kad trečiasis asmuo 2011 m. vasario 15 d. mokesčių administratoriui pateikė patikslintą PVM deklaraciją už 2009 m. liepos mėn., kurioje formaliai pašalino VMI nustatytus pažeidimus, tačiau 2011 m. gegužės 16 d. - pateikė patikslintą PVM deklaraciją už minėtą laikotarpį, kurioje pakartotinai nurodė iki tol buvusius neteisingus duomenis apie deklaruotiną ir mokėtiną PVM sumą. Aiškiai suvokdamas, jog klausimas dėl mokėtinų mokesčių apimties nėra galutinai išspręstas, daugiau nei 3 metus jokių kitų veiksmų nesiėmė, nesumokėjo privalomųjų mokesčių į valstybės biudžetą bei neinformavo VMI apie pakeistus duomenis ir atsisakymą vykdyti VMI įpareigojimus. Daro išvadą, kad atsakovo, kuris yra atsakingas už įmonės veiklos teisėtumą (ABĮ 37 str.), už buhalterinės apskaitos tinkamą tvarkymą (BAĮ 11 str. 1 d., 21 str. 1 d.), tinkamą ir savalaikį mokesčių apskaičiavimą ir įvykdymą (MAĮ 8 str., 40 str. 1 d. 1, 4 p.), veiksmai negali būti laikomi pagrįstais, sąžiningais, protingais ar geriausiai užtikrinančiais įmonės teisėtus interesus.

203.3. Vadovaudamasis suformuota teismų praktika tokio pobūdžio bylose, nurodo, kad aplinkybės, jog atsakovas nesutiko su VMI sprendimu, skundė sprendimą bei atliko kitus veiksmus, t.y. tariamai padarė visus nuo jo priklausančius veiksmus, kad VMI apskaičiuota PVM nepriemoka būtų panaikinta, neeliminuoja atsakovo atsakomybės. Pasak apelianto, jeigu atsakovas būtų veikęs geriausiais įmonės interesais, trečiasis asmuo nebūtų patyręs žalos dėl delspinigių ir baudų, o galimai permokėtas PVM būtų įskaitytas (grąžintas) MAĮ nustatyta tvarka (PVMĮ 91 str. 1 d.). Mano, jog šiuo atveju Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl rizikos prisiėmimo įmonei sudarant sandorius įprastoje jos ūkinėje komercinėje veikloje negali būti taikoma įmonės vadovo rizikos prisiėmimui, susijusiam su vadovo apsisprendimu vykdyti ar ne imperatyvias įstatymo nuostatas, reglamentuojančias mokesčių sumokėjimą ar VMI priimtus sprendimus.

213.4. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovas įrodė savo veiksmų teisėtumą, t.y. kad tokie veiksmai traktuotini, kaip sąžiningi, atitinkantys maksimalaus atidumo reikalavimus, ir paneigė kaltės prezumpciją; teismas netinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas.

226. Atsakovas M. V. atsiliepime prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-24 sprendimą palikti nepakeistą, o apelianto V. A. K. apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

236.1. Atsiliepime nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovo veiksmuose nėra jo fiduciarinių pareigų pažeidimo, protingos ūkinės – komercinės rizikos akivaizdaus peržengimo ar aiškaus aplaidumo požymių; ieškovas pritarė Mainų sutarties sudarymui ir žinojo apie atsakovo derybas su VMI. Mano, jog būtent dėl to, kad ieškovas kreipėsi į VMI dėl mokestinio tyrimo atlikimo, trečiajam asmeniui kilo žala, t.y. ieškovas prisidėjo prie žalos padarymo, todėl civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

246.2. Taip pat atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra nustatyta atsakovo neteisėtų veiksmų, o apeliaciniame skunde ieškovas naujų įrodymų nepateikė ir nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios patvirtintų neteisėtus atsakovo veiksmus. Pasak atsakovo, dėl jo aktyvių bei pagrįstų veiksmų įmonė ne tik kad nepatyrė žalos, bet sutaupė 58 995,56 Eur (203 699,86 Lt). Kaltės prezumpcijos taikyti negalima, nes kaltė ir neteisėti veiksmai pagal generalinio delikto doktriną atskirai vienas nuo kito egzistuoti negali. Palaiko savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus.

256.3. Atsakovas įsitikinęs, kad reikšdamas nepagrįstus reikalavimus ieškovas siekia ne efektyvios savo tariamai pažeistų teisių gynybos, o kitų tikslų, t. y. priversti atsakovą išpirkti apelianto turimas 49 procentus įmonės akcijų apeliantui naudingomis sąlygomis ir kaina. Tokį elgesį vertina, kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme. Teigia, kad tęsdamas teisminį procesą apeliacinėje instancijoje apeliantas siekia to paties tikslo.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

268.

27Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

289.

29Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovui V. A. K. priklauso 49 procentai, o atsakovui M. V. – 51 procentas UAB „Autoprizmė“ akcijų. 1996-12-02 su atsakovu sudaryta darbo sutartis, jis priimtas dirbti bendrovės direktoriumi. 2009-05-28 UAB „Autoprizmė“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo duomenimis, akcininkai sprendė dėl mainų sutarties su „YIT Kausta būstas“ dėl UAB „Autoprizmė“ patalpų keitimo į „YIT Kausta būstas“ patalpas, pasirašymo; nuspręsta sutartį įgalioti pasirašyti M. V.. 2009-07-14 UAB „Autoprizmė“ ir UAB „YIT Kausta būstas“ sudarė nekilnojamųjų daiktų mainų sutartį, kuria UAB „Autoprizmė“ perleido autoserviso patalpas, esančias ( - ) mainais už UAB „YIT Kausta būstas“ priklausantį autoservisą, esantį ( - ), ir kiemo aikštelę, esančią ( - ). Sutarties 3.1 punkte numatyta, kad remiantis PVMĮ 32 straipsnio 1 dalimi, trečiojo asmens UAB „Autoprizmė“ autoserviso patalpos, esančios ( - ), perduodamos neapmokestinant pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM). PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. 0013343, išrašytoje už UAB autoserviso UAB „YIT Kausta būstas“ perleidimą, nurodytas 0 PVM tarifas. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atlikusi UAB „Autoprizmė“ mokestinį tyrimą, 2010-11-19 pranešime konstatavo, jog bendrovė nuo parduotų UAB „YIT Kausta būstas“ autoservisas patalpų vertės turėjo apskaičiuoti ir deklaruoti 399 160 Lt PVM. Atsakovas kreipėsi teisinės konsultacijos į teisinių paslaugų kontorą (Law offices „Law Partner“), kuri 2010-11-15 raštu informavo, jog patalpų perleidimas turėjo būti neapmokestinamas PVM. Po susitikimų su mokesčių administratoriaus atstovais bei gautos tyrimo ataskaitos minėta kontora 2010-11-30 parengė konsultaciją UAB „Autoprizmė“, siūlydama kelis galimų veiksmų variantus. 2011-02-15 UAB „Autoprizmė“ patikslino PVM deklaraciją, pašalindama mokestinio tyrimo metu nustatytus trūkumus (deklaravo 399 160 Lt PVM sumą); 2011-02-28 kreipėsi į UAB „YIT Kausta būstas“, siekiant susitarti dėl veiksmų sprendžiant mokestinio trūkumo klausimus, tačiau susitarimas nebuvo sudarytas. 2011-05-16 UAB „Autoprizmė“ pakartotinai patikslino pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją, kurioje sumažino 399 160 Lt PVM sumą. 2014-04-01 Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo akte konstatuota, jog bendrovė 2010-11-19 atlikto mokestinio tyrimo metu nustatytų trūkumų nepašalino; apskaičiavo papildomą 185 529 Lt mokėtiną į biudžetą PVM sumą. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2014-07-17 sprendimu 2014-04-01 patikrinimo aktas ir 185 529 Lt pridėtinės vertės mokestis patvirtintas, apskaičiuota 99 477 Lt (28 810,53 Eur) delspinigių bei paskirta 18 553 Lt (5 373,32 Eur) bauda. Įmonės akcininkas ieškovas V. A. K. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo, kaip UAB „Autoprizmė“ vadovo, įmonei padarytą žalą, t.y. minėtų delspinigių ir baudos sumą 34 183,85 Eur. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų, ieškinį atmetė. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kurį grindžia netinkamu, materialinių ir procesinių teisės normų taikymu, netinkamu byloje esančių įrodymų vertinimu, juridinio asmens vadovo pareigas ir atsakomybę reglamentuojančių teisės nuostatų aiškinimu.

3010. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad apie vadovo veiksmų teisėtumą sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę. CK 2.82 straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuojama, kad juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą, kuris inter alia atsako už juridinio asmens veiklos organizavimą. CK 2.87 straipsnio 1–6 dalyse įtvirtinta juridinio asmens organų narių pareiga juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai, būti lojaliam juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, draudimas painioti juridinio asmens turtą su savo turtu arba naudoti jį ar informaciją, kurią jis gauna būdamas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo, pareiga pranešti kitiems juridinio asmens valdymo organo nariams arba juridinio asmens dalyviams apie interesų konfliktą. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta juridinio asmens valdymo organo nario, nevykdančio arba netinkamai vykdančio pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, pareiga visiškai atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą.

3111. Pagal ginčui aktualios ABĮ redakcijos 37 straipsnio 8 dalį, bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų nustatytų jos veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2014 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014, 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civillinėje byloje Nr. 3K-3-508/2014 ir kt.).

3212. Bendrovės valdymo organo nario (vykdančiojo vadovo) civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), neteisėtų veiksmų ir nuostolių priežastinis ryšys, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178, 182 straipsnio 4 dalis). Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę.

3313. Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagal kurias atsakovo veiksmai nevykdant VMI sprendimų bei nesumokant privalomųjų mokesčių, pateisinami atsakovo nesutikimu su VMI pozicija, o atsakovo (ne)veikimas vertinamas kaip protingos rizikos prisiėmimas. Teisėjų kolegija iš dalies pritaria šiems apelianto argumentams.

3414.

35Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 40 straipsnyje numatytos mokesčių mokėtojo pareigos, tarp jų - laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę (1 punktas), bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, vykdyti jo teisėtus nurodymus ir netrukdyti įgyvendinti įstatymų suteiktų teisių (2 punktas); teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaujantis mokesčių įstatymais (4 punktas); laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus (5 punktas) ir kt.

3615.

37Pažymėtina, kad pagal CK 2.81 straipsnio 1 dalį – juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Pagal UAB „Autoprizmė“ įstatus, bedrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, kuris atsako už akcinių bendrovių įstatyme, kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bedrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą.

3816.

39Iš bylos duomenų nustatyta, kad dar 2010-11-19 VMI pranešime apie atliktą mokestinį tyrimą, buvo nurodytas 2009-07-14 sudaryto mainų sandorio vertinimas, t.y. nustatyta, jog šio sandorio tikslas - žemės užstatymo teisės perdavimas, todėl padaryta išvada, kad jis turi būti apmokestinamas PVM. Atsakovas savo veiksmų teisėtumą, nevykdant mokesčių administratoriaus įpareigojimų, grindė profesionalų pateiktomis išvadomis bei rekomendacijomis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad VMI viršininko 2014 m. liepos 17 d. sprendimu nebuvo nustatyta, kad atsakovas pagrįstai nedeklaravo PVM mokesčio, šiuo sprendimu patvirtintas papildomai apskaičiuotas 185 529 Lt PVM, apskaičiuota 99 477 Lt delspinigių suma bei paskirta 187 553 Lt dydžio bauda. Duomenų apie sprendimo nuginčijimą byloje nėra, todėl laikytina neginčijamai nustatyta, kad UAB „Auoprizmė“, kurio vadovas yra M. V., pažeidė MAĮ 40 straipsnyje numatytus įpareigojimą laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku pateikti mokesčių deklaraciją. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog įmonės vadovo veiksmai, jam nevykdant imperatyvių įstatymo nustatytų reikalavimų, laikytini neteisėtais. Atsakovas teigia, kad rizikos prisiėmimas nemokėti apskaičiuoto PVM buvo naudingas įmonei, nes po atsakovo pastangomis VMI atlikto pakartotinio mainų sutarties vertinimo trečiojo asmens mokėtina PVM suma buvo sumažinta iki 53 732,91 Eur. Pasisakydama dėl šio argumento, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovas tokią iniciatyvą (prašymą dėl pakartotinio mainų sutarties vertinimo) išreiškė tik tuomet, kai buvo pradėtas pakartotinis mokestinis patikrinimas (2013 metais), o ne 2011-05-16 patikslintos PVM deklaracijos pateikimo metu. Pats bendrovės mokėtinas PVM negali būti laikoma įmonei padaryta žala; ieškovas ją sieja su bendrovei apskaičiuotais delspinigiais ir paskirta bauda. Nėra jokio pagrindo išvadai, kad atsakovas, 2014-05-16 pateikęs patikslintą deklaraciją ir nespręsdamas iškilusio ginčo dėl privalomo mokesčio deklaravimo, veikė rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Atsakovo pateikti įrodymai, kad ieškovas kartu su atsakovu sprendė dėl tolesnių veiksmų santykiuose su VMI, kad buvo informuojamas apie poziciją, šiuo atveju yra nereikšmingi, nes iš pateiktų pranešimų matyti, jog jie ieškovui pateikti jau po 2013-10-28 VMI pranešimo apie patikrinimą.

4017.

41Teisėjų kolegija visiškai pritaria apelianto argumentui, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl rizikos prisiėmimo įmonei sudarant sandorius įprastoje jos komercinėje veikloje, šiuo atveju negali būti taikoma, nes vadovas privalo vykdyti įstatymo nuostatas, reglamentuojančias mokesčių sumokėjimą bei VMI priimtus sprendimus.

4218. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovas įrodė, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) buvo padaryta žala, t.y. paskirta bauda ir delspinigiai, t.y. egzistuoja ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; be to, atsakovas nepaneigė savo kaltės prezumpcijos. Taigi, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nepagrįstai sprendė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nebuvimo, kas sąlygojo neteisėto teismo sprendimo priėmimą, todėl ieškovo apeliacinis skundas tenkinamas, o skundžiamas sprendimas naikinamas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkinamas visiškai – iš atsakovo M. V. UAB „Autoprizmė“ priteistina 34 183,85 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme (2015-06-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.246–6.249 straipsniai, 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

43Dėl bylinėjimosi išlaidų

4419. CPK 93 str. 5 d. numato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

4520. Ieškovas už ieškinį sumokėjo 729 Eur žyminio mokesčio, todėl patenkinus ieškinį, ši suma ieškovui priteistina iš atsakovo. Taip pat valstybei iš atsakovo priteistina 7,86 Eur pašto išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 729 Eur žyminio mokesčio, todėl visiškai patenkinus jo apeliacinį skundą, ši suma taip pat priteistina iš atsakovo (CPK 93 str. 3 d.).

46Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija,

Nutarė

47Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo V. A. K. ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo M. V. (a.k. ( - ) trečiajam asmeniui UAB „Autoprizmė“ (į.k. 223717130) 34 183,85 Eur (trisdešimt keturis tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt tris eurus 85 ct) žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-06-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

48Priteisti iš atsakovo M. V. (a.k. ( - ) ieškovui V. A. K. (a.k. ( - ) 1458 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. 1.... 5. ieškovas V. A. K. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo M.... 6. 2.... 7. Atsakovas M. V. pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko, prašė... 8. 2.1. Papildomuose paaiškinimuose atsakovas pabrėžė, kad atsakovo ir VMI... 9. 3. Trečiasis asmuo UAB „Autoprizmė“ su pareikštu ieškiniu nesutiko,... 10. 4.... 11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 24 d. sprendimu ieškinį... 12. 5. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad mainų... 13. III.... 14. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 15. 3.... 16. Ieškovas Vidmantas A. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2016 m. vasario... 17. priteisti iš atsakovo ieškovo sumokėtą žyminį mokestį apeliacinės... 18. 3.1. Apeliantas pažymėjo, kad VMI priimtais dokumentais, t.y. 2010 m.... 19. 3.2. Atkreipė dėmesį į tai, kad trečiasis asmuo 2011 m. vasario 15 d.... 20. 3.3. Vadovaudamasis suformuota teismų praktika tokio pobūdžio bylose,... 21. 3.4. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog... 22. 6. Atsakovas M. V. atsiliepime prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo... 23. 6.1. Atsiliepime nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 24. 6.2. Taip pat atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 25. 6.3. Atsakovas įsitikinęs, kad reikšdamas nepagrįstus reikalavimus... 26. 8.... 27. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (toliau... 28. 9.... 29. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovui V. A. K. priklauso 49 procentai,... 30. 10. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad apie vadovo veiksmų teisėtumą... 31. 11. Pagal ginčui aktualios ABĮ redakcijos 37 straipsnio 8 dalį, bendrovės... 32. 12. Bendrovės valdymo organo nario (vykdančiojo vadovo) civilinei atsakomybei... 33. 13. Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 34. 14.... 35. Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 40 straipsnyje numatytos... 36. 15.... 37. Pažymėtina, kad pagal CK 2.81 straipsnio 1 dalį – juridiniai asmenys... 38. 16.... 39. Iš bylos duomenų nustatyta, kad dar 2010-11-19 VMI pranešime apie atliktą... 40. 17.... 41. Teisėjų kolegija visiškai pritaria apelianto argumentui, kad Lietuvos... 42. 18. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas... 43. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 44. 19. CPK 93 str. 5 d. numato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar... 45. 20. Ieškovas už ieškinį sumokėjo 729 Eur žyminio mokesčio, todėl... 46. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies... 47. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. sprendimą panaikinti... 48. Priteisti iš atsakovo M. V. (a.k. ( - ) ieškovui V. A. K. (a.k. ( - ) 1458...