Byla 3K-3-508/2014
Dėl žalos atlyginimo; trečiasis asmuo – V. V. individuali įmonė „Iera“

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Janinos Stripeikienės,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. V. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės Druskininkų autobusų parko ieškinį atsakovui V. V. dėl žalos atlyginimo; trečiasis asmuo – V. V. individuali įmonė „Iera“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių juridinio asmens vadovo civilinę atsakomybę už bendrovei padarytą žalą, ir proceso teisės normų, nustatančių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, aiškinimo bei taikymo klausimai.

6Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 91 767,41 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

7Byloje nustatyta, kad atsakovas nuo 2000 m. gruodžio 22 d. iki 2008 m. spalio 31 d. ėjo ieškovo generalinio direktoriaus pareigas. Ieškovas 2006 m. rugpjūčio 19 d. ir 2008 m. liepos 16 d. su V. V. IĮ „Iera“ sudarė transporto priemonės nuomos, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, sutartis (toliau – Sutartys), kuriomis ieškovui išnuomoti trys autobusai. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo civilinės atsakomybės už žalą, kilusią ieškovui sudarius Sutartis su V. V. IĮ „Iera“. Ieškovas įrodinėjo, kad atsakovas, sudarydamas Sutartis su jam priklausančia įmone, veikė nesąžiningai ir neteisėtai, neveikė išimtinai ieškovo naudai, o atsakovas tvirtino, jog Sutartys yra teisėtos ir ekonomiškai pagrįstos, ieškovas dėl jų nuostolių nepatyrė.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

9Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovui iš atsakovo 91 767,41 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. lapkričio 23 d. nutartimi paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

10Teismai nurodė, kad trijų transporto priemonių nuoma iš V. V. IĮ „Iera“ ieškovui buvo ekonomiškai nenaudinga. Aplinkybė, kad 12 ieškovui priklausančių transporto priemonių išnuomota kitai transporto paslaugas teikiančiai bendrovei UAB „Druskininkų autobusai“, paneigia atsakovo teiginius, jog ieškovui trūko autobusų veiklai vykdyti ir buvo poreikis išsinuomoti autobusų iš atsakovui priklausančios individualios įmonės. Teismai konstatavo, kad ieškovo generalinis direktorius V. V., turėdamas nuosavybės teise kitą, individualiąją įmonę, kuri vertėsi ta pačia veiklos rūšimi kaip ir ieškovas, t. y. būdamas abiejų susitariančiųjų įmonių vadovas, sudarinėjo autobusų nuomos sandorius tarp susijusių įmonių, taip neišvengė situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštaravo juridinio asmens interesams. Atsakovas supainiojo savo asmeninės ir patikėtos valdyti bendrovių turtą, neinformavo vadovaujamos įmonės dalyvių (akcininkų) apie nurodytus sandorius, pažeisdamas įstatyme įtvirtintus reikalavimus juridinio asmens valdymo organui veikti sąžiningai ir protingai, būti lojaliam. Atsakovas nepateikė rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius, kad numatomus sudaryti sandorius svarstė bendrovės akcininkai ar valdyba, jog buvo pritarta tokiems sandoriams. Teismai sprendė, kad ieškovo vadovo veiksmai, sudarant Sutartis ir priimant sprendimą sumokėti V. V. IĮ „Iera“ priklausančios transporto priemonės remonto išlaidas, akivaizdžiai sukelia interesų konfliktą, yra nesąžiningi, prieštaraujantys bendrovės interesams, šie sprendimai priimti asmeniniais atsakovo, kaip V. V. IĮ „Iera“ savininko, interesais, pažeidžiant CK 2.87 straipsnio nuostatas.

11Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo kasacinį skundą, 2013 m. birželio 28 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 23 d. nutartį ir perdavė bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo, nurodydama, kad teismas turi visapusiškai ištirti bylos duomenis dėl atsakovo, kaip juridinio asmens vadovo, civilinės atsakomybės sąlygų – bendrovei padarytos žalos fakto ir dydžio, neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio.

12Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2014 m. kovo 6 d. nutartimi paliko Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. sprendimą nepakeistą; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

13Teisėjų kolegija, įvertinusi teismui pateiktus duomenis apie tinkamas eksploatuoti transporto priemones ir vykdomus maršrutus, nusprendė, kad ieškovas turėjo daugiau transporto priemonių, nei buvo vykdoma maršrutų; jos buvo techniškai tvarkingos. Ieškovo parengta maršrutų, vykdytų išnuomotomis transporto priemonėmis, duomenų analizė patvirtino, kad jis turėjo galimybę keleivius vežti nuosavomis transporto priemonėmis, tokios išvados nepaneigė ir nurodytos atsakovo analizės duomenys, pagal kurią, maršrutus vykdant išnuomotomis, rezerve likdavo ieškovo transporto priemonių. Kolegija atmetė atsakovo argumentus, kad ieškovo transporto priemonės netiko važiuoti reikiamais maršrutais (joms buvo išduoti Valstybinės kelių transporto inspekcijos leidimai (licencijos) vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutais); taip pat argumentus dėl remonto, nes ieškovas turėjo pakankamą kiekį tinkamų eksploatuoti transporto priemonių, kurias tinkamai paskirsčius, planuojant jų remontą, buvo galima vykti reikiamais maršrutais. Be to, 2008 m. kovo 6 d., prieš sudarant 2008 m. liepos 16 d. Sutartį, ieškovas išnuomojo UAB „Druskininkų autobusai“ du autobusus, kuriems išduoti leidimai vežti keleivius tolimojo reguliaraus susisiekimo maršrutais ir kurie galėjo būti panaudoti ieškovo maršrutams vykdyti; taip dirbtinai sukurtas jų trūkumas. Kolegija konstatavo, kad sprendžiant klausimą, ar Sutarčių sudarymo metu ieškovui kilo transporto priemonių nuomos poreikis (ar transporto priemonių nuoma buvo pagrįsta), atsakovo pateikta Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2009 m. rugsėjo 17 d. išvada, parengta ikiteisminio tyrimo byloje, neturi esminės įrodomosios reikšmės, nes tirdamas, ar sudarant Sutartis ieškovui buvo padaryta žala, specialistas analizavo iš nuomojamų autobusų gautas pajamas ir turėtas sąnaudas, tačiau nevertino ieškovo poreikio nuomotis transporto priemones. Nustačiusi, kad ieškovui nereikėjo papildomų autobusų ūkinei veiklai vykdyti (pakako nuosavų transporto priemonių), kolegija sprendė, jog V. V. IĮ „Iera“ transporto priemonių nuoma buvo nereikalinga ir nenaudinga, o dėl jos patirtos išlaidos pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažintos ieškovo nuostoliais (žala). Atsakovo įrodinėjama aplinkybė, kad ieškovas dėl transporto priemonių nuomos gavo pelną, kolegijos vertinimu, nepaneigia nustatyto fakto, jog nuoma apskritai buvo nereikalinga, todėl nepagrįstos dėl jos turėtos išlaidos, kaip ir nuomojamos transporto priemonės remonto išlaidos. Kolegija atmetė argumentus, kad ieškovo valdybos nariai svarstė papildomų transporto priemonių nuomos būtinumo klausimą ir pritarė Sutarčių sudarymui, nes nepateiktas valdybos posėdžio protokolas, kuriame užfiksuotas toks sprendimas, o CK 2.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog juridinio asmens kolegialaus organo posėdžiai (susirinkimai) turi būti protokoluojami. Be to, valdybos sprendimas, jei toks ir būtų priimtas, neatleidžia bendrovės vadovo nuo įstatyme nustatytų pareigų (veikti sąžiningai ir protingai, būti lojaliam juridiniam asmeniui ir pan.) vykdymo (CK 2.87 straipsnis).

14III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį pagrindiniai teisiniai argumentai

15Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 6 d. nutartį ir Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

  1. Kasatoriaus vertinimu, teismai nepagrįstai neatsižvelgė ir nevertino, kad Sutartys su V. V. IĮ „Iera“ sudarytos ne vienvaldišku jo sprendimu, bet turint ieškovo valdybos narių pritarimą (šią aplinkybę patvirtino bylos nagrinėjimo metu apklausti keturi valdybos nariai); 2008 m. liepos 16 d. Sutartį pasirašė valdybos pirmininkas J. C. Kasatorius nesutinka su kolegijos išvada, kad valdybos sprendimas, jei toks ir būtų priimtas, neatleidžia vadovo nuo įstatyme numatytų pareigų vykdymo, ir pažymi, jog CK ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ) nustatyta aiški juridinio asmens valdymo organų hierarchija. Pagal ABĮ 37 straipsnio 8 dalį, bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi inter alia valdybos sprendimais, todėl jis (tuometinis ieškovo vadovas) turėjo pareigą vykdyti visus valdybos sprendimus, tarp jų – sprendimą sudaryti ginčo sandorius. Teismai įvertino kasatoriaus veiksmus, tačiau nenagrinėjo kolegialaus valdymo organo (valdybos) veiksmų teisėtumo, taip nukrypdami nuo kasacinio teismo praktikos, kur konstatuota, kad skirtingų valdymo organų narių civilinė atsakomybė už bendrovei padarytą žalą turi būti atribojama ir paskirstoma atsižvelgiant į nurodytus skirtumus bei vadovaujantis principu, jog kiekvieno valdymo organo (vienasmenio ir kolegialaus) pareigos yra savarankiškos ir vieno valdymo organo pareigų vykdymas neatleidžia kito valdymo organo nuo šio pareigų vykdymo; jei žalą nulėmė ne tik vienasmenio valdymo organo, bet ir kitų valdymo organų sprendimai, vienasmeniam organui tenkanti atsakomybė turi būti įvertinta pagal dalinių prievolių taisykles proporcingai jo elgesio įtakai žalos atsiradimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Mitnija“ ir kt. v. V. G. ir kt., bylos Nr. 3K-7-124/2014).
  2. Kasatoriaus įsitikinimu, pakartotinai išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nepašalino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartyje nurodytų trūkumų – nepagrindė ieškovui padarytos žalos fakto, jos dydžio, neatsižvelgė į tai, kad ieškovas ir V. V. IĮ „Iera“ sudarė dvi atskiras Sutartis skirtingais laikotarpiais, kurios teisėtos ir pagrįstos, sudarytos egzistuojant tinkamam faktiniam pagrindui (bendrovės valdybos narių ir akcininkų daugumos valiai ir pritarimui), siekiant bendrovei naudos ir sandorių vykdymo laikotarpiu ją sukuriant. Kasatoriaus teigimu, Sutartimis nepadaryta žalos ieškovui, nes pagal jų nuostatas nuomos mokestis mokamas tik tuo atveju, jei nuomojami autobusai yra faktiškai naudojami (nesant poreikio naudoti autobusus, ieškovas neturėtų pareigos mokėti nuomotojui); žala kiltų tuomet, jei nuomojamos transporto priemonės būtų nesąžiningai ir nepagrįstai paskirstytos, tačiau tai patvirtinančių duomenų byloje nėra (dispečerių parodymai paneigė ieškovo teiginį apie kasatoriaus nurodymus skirti nuomojamus autobusus į tam tikrus maršrutus). Kasatorius mano, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių patirtos žalos dydį, priešingai – Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2009 m. rugsėjo 17 d. išvada patvirtina, jog ieškovas žalos nepatyrė (gavo 17 849,96 Lt pelno), ieškovo autobusų eksploatavimo sąnaudos buvo didesnės nei V. V. IĮ „Iera“ autobusų nuomos mokestis; byloje pateikti tik 9 mėnesių autobusų skirstymo grafikai, nors prašoma priteisti žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2006 m. liepos mėn. iki 2009 m. sausio mėn. Teisėjų kolegija taip pat nenurodė, kokiu pagrindu priteistas žalos atlyginimas už V. V. IĮ „Iera“ autobusų einamojo remonto išlaidas – kasatorius pažymi, kad 2006 m. rugpjūčio 19 d. Sutarties 3.1 punkte nustatyta ieškovo pareiga atlikti einamąjį transporto priemonių remontą, ši nuostata neginčijama, todėl sukelia padarinius; priešingas aiškinimas nulemtų Sutarties nuostatų pažeidimą.
  3. Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą – nepagrįstai laikė, jog valdybos narių pritarimas sudaryti Sutartis gali būti patvirtinamas tik posėdžio protokolu, nors pagal CPK 177 straipsnį įrodinėjimo priemonės neapribojamos vien rašytiniais įrodymais, šalys savo argumentus gali įrodinėti paaiškinimais, liudytojų parodymais ir kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (iš liudytojų parodymų byloje nustatytas bendrovės valdybos narių ir akcininkų pritarimo sudaryti Sutartis faktas, vieną Sutartį pasirašė valdybos pirmininkas). Teismai neatsižvelgė į aplinkybę, kad V. V. IĮ „Iera“ autobusai buvo naudojami ir po to, kai kasatorius buvo atleistas iš pareigų, o tai įrodo jų naudingumą bendrovei ir nuomos poreikį; netinkamai įvertinę byloje esančius rašytinius įrodymus nepagrįstai sprendė, jog ieškovui nebuvo poreikio sudaryti Sutartis (byloje pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad didelė dalis ieškovo autobusų būdavo nuolat remontuojami ir (ar) nebūdavo techniškai tvarkingi ir negalėdavo vežti keleivių, dažnai nebūdavo nė vieno atsarginio autobuso; techninių apžiūrų duomenys, kuriais skundžiamoje nutartyje rėmėsi teisėjų kolegija, patvirtino transporto priemonės techninę būklę tik apžiūros atlikimo dieną, bet ne visą laikotarpį tarp apžiūrų; todėl patikimesni kiti byloje esantys įrodymai – dieniniai vairuotojų darbo paskirstymo grafikai, pagal kuriuos aiški transporto priemonių būklė kiekvieną dieną). Teisėjų kolegija, neįvertinusi visų kasatoriaus pateiktų įrodymų (rašytinių paaiškinimų, Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2009 m. rugsėjo 17 d. išvados), visapusiškai ir objektyviai neišnagrinėjusi visų bylai reikšmingų aplinkybių, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nukrypo nuo jas išplėtojusios teismo praktikos, todėl neteisingai išsprendė bylą, o tai, pasak kasatoriaus, sudaro pagrindą panaikinti byloje priimtą procesinį teismo sprendimą.
  4. Kasatoriaus manymu, teismai pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sandorių negaliojimą (CK 1.78, 1.92 straipsniai), nes sprendė, kad dėl ginčo sandorių sudarymo ir vykdymo ieškovas patyrė žalą, ir jos atlyginimą priteisė iš kasatoriaus, tačiau nekonstatavo sandorių negaliojimo fakto. To nepadarius, sandoriai laikytini teisėtais, neegzistuoja pagrindas priteisti žalos atlyginimą ieškovui, kuris turėjo išlaidų pagal galiojančias ir nenuginčytas Sutartis. Pagal CK 6.246 straipsnį, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; nagrinėjamoje byloje nenustatyta neteisėtų kasatoriaus veiksmų ar neveikimo.

16Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo palikti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 6 d. nutartį ir Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. sprendimą nepakeistus; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

  1. Ieškovas nesutinka su kasatoriumi, kad Sutartys sudarytos turint bendrovės valdybos narių pritarimą, pažymėdamas, jog ši aplinkybė neįrodyta leistinomis įrodinėjimo priemonėmis – valdybos pritarimas (sprendimas) dėl Sutarčių su kasatoriaus įmone sudarymo galėjo būti priimtas tik valdybos nariams posėdyje balsuojant už kiekvienos Sutarties sudarymą ir privalėjo būti išreikštas rašytine forma valdybos posėdžio protokole (CK 2.90 straipsnio 1 dalis, ABĮ 35 straipsnio 4, 7 dalys); valdybos sprendimui įstatyme nustatyta privaloma rašytinė forma, todėl jo priėmimo faktas negali būti įrodinėjamas liudytojų parodymais (CPK 177 straipsnio 3 dalis, CK 1.93 straipsnio 2 dalis); kasatoriaus ir ieškovo valdybos narių parodymų patikimumas kelia pagrįstų abejonių, jie suinteresuoti, nes abu piktnaudžiavo bendrovėje užimamomis pareigomis. Ieškovo teigimu, kasacinio skundo argumentas dėl valdybos narių civilinės atsakomybės yra netikėtas (siurprizinis) – ieškovas neprašė teismo priteisti žalos atlyginimą iš valdybos narių, šie neįtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, kasatorius nesigynė nuo jam pareikšto ieškinio argumentais dėl valdybos narių atsakomybės už ieškovui padarytą žalą. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Mitnija“ ir kt. v. V. G. ir kt., bylos Nr. 3K-7-124/2014, pateiktais išaiškinimais, ieškovas daro išvadą, kad valdybos pritarimas (sprendimas), jeigu jis būtų priimtas, neatleistų kasatoriaus nuo jo, kaip vadovo, fiduciarinių pareigų ieškovui vykdymo, kurių laikymąsi apeliacinės instancijos teismas analizavo tiek kasatoriui sudarant, tiek vykdant Sutartis, nustatė jo neteisėtus veiksmus rūpinantis, kad išnuomoti autobusai būtų nuolat eksploatuojami, nepaisydamas to, jog ieškovui užteko nuosavų autobusų keleivius vežti visais maršrutais. Teisėjų kolegija tinkamai taikė materialiosios teisės normas, nes kasatoriaus elgesys sudarant ir vykdant Sutartis neatitiko jam keliamų reikalavimų ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; būti lojaliam (angl. duty of loyalty); veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Ieškovo įsitikinimu, atsakovas pažeidė fiduciarines pareigas, nes sudarė Sutartis nesant poreikio nuomoti papildomas transporto priemones, Sutarčių sudarymas buvo ekonomiškai nenaudingas (išnuomoti senesni, prastos techninės būklės, vartojantys daugiau degalų autobusai), ieškovo nuosavi autobusai už itin mažą kainą nepagrįstai išnuomoti UAB „Druskininkų autobusai“, kasatorius duodavo nurodymus dėl nuomojamų autobusų naudojimo, nors bendrovė tuo metu turėjo neeksploatuojamų nuosavų autobusų.
  2. Ieškovas laikosi pozicijos, kad, nagrinėdamas bylą iš naujo, apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino kasatoriaus civilinės atsakomybės sąlygas, detaliai ištyrė byloje esančius įrodymus, susijusius su ieškovo veiklai vykdyti reikalingų autobusų skaičiumi, konstatavo, jog ieškovo autobusų būtų pakakę vykti visais maršrutais (naudojant nuomojamus autobusus, nuosavi autobusai likdavo rezerve), atsakovas neįrodė, kad bendrovės veikloje naudojant išnuomotus autobusus buvo galima pagrįstai tikėtis geresnių ekonominių rezultatų nei jų nenaudojant, kad gautas valdybos pritarimas sudaryti Sutartis. Teisėjų kolegija pateikė išsamius argumentus, kodėl nesirėmė Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2009 m. rugsėjo 17 d. išvada: ši išvada negali būti absoliutinama, bet turi būti aiškinama visų byloje surinktų įrodymų kontekste; joje neįvertinta aplinkybė, kad ieškovas turėjo nenaudojamų nuosavų autobusų; sandorių ir komercinių santykių teisinis vertinimas yra teismo, o ne ikiteisminio tyrimo metu tyrimą atliekančių specialistų prerogatyva. Ieškovas pažymi, kad kasatorius byloje neįrodė, jog eksploatuoti išnuomotus autobusus buvo pigiau nei ieškovo autobusus. Ieškovas teigia pagrindęs žalos atsiradimo faktą (kasatoriui nepagrįstai pasirašius Sutartis ir teikiant pirmenybę nuomojamiems autobusams, atsirado ieškovo prievolė mokėti nuomos mokestį) ir dydį (atitinkantį ieškovo sumokėtą nuomos mokestį, apskaičiuojamą pagal transporto priemonių nuvažiuotą atstumą), kurie nebūtų atsiradę, jei nebūtų buvę kasatoriaus neteisėtų veiksmų. Žalos dydis įrodinėtas ne tik autobusų skirstymo grafikais, bet ir kitais byloje esančiais įrodymais, patvirtinančiais ieškovo transporto priemonių skaičių, jų techninę būklę ir kt. Anot ieškovo, kolegija pagrįstai konstatavo, kad remonto išlaidas lėmė neteisėti kasatoriaus veiksmai, šiam be pagrindo naudojant išnuomotus autobusus ieškovo veikloje.
  3. Nesutikdamas su kasatoriaus argumentais dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo, ieškovas nurodo, kad teisėjų kolegija atmetė liudytojų parodymus dėl jų nepatikimumo ir prieštaravimo byloje esantiems rašytiniams įrodymams apie ieškovo vykdomus maršrutus, nuosavų transporto priemonių skaičių ir techninę būklę; kasatoriui (be liudytojų parodymų) nepateikus įrodymų apie valdybos pritarimą (sprendimą) dėl Sutarčių sudarymo, pagrįstai šią aplinkybę laikė neįrodyta (CK 1.93 straipsnio 2 dalis, CPK 177 straipsnio 3 dalis). Iš kasatoriaus parengtos maršrutų, vykdytų išnuomotomis transporto priemonėmis, duomenų analizės matyti, kad naudojant išnuomotus autobusus, rezerve buvo paliekami ieškovo nuosavi autobusai, o tai paneigia nuomojamų autobusų poreikį.
  4. Ieškovas nurodo, kad sandorių pripažinimo negaliojančiais ir civilinės atsakomybės institutai yra savarankiški, skiriasi jų taikymo sąlygos, todėl sandorių nenuginčijimas neužkerta kelio reikalauti atlyginti žalą, taip pat pažymi, jog civilinė atsakomybė kasatoriui taikytina ne tiek dėl sandorių sudarymo, kiek dėl jų vykdymo, nuo kurio priklausė mokėtino nuomos mokesčio dydis.

17Daugiau atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.

18Teisėjų kolegija

konstatuoja:

19IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

20Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis.

21Dėl uždarosios akcinės bendrovės vadovo atsakomybės

22Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad apie vadovo veiksmų teisėtumą sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę. CK 2.82 straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuojama, kad juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą, kuris inter alia atsako už juridinio asmens veiklos organizavimą. CK 2.87 straipsnio 1–6 dalyse įtvirtinta juridinio asmens organų narių pareiga juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai, būti lojaliam juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, draudimas painioti juridinio asmens turtą su savo turtu arba naudoti jį ar informaciją, kurią jis gauna būdamas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo, pareiga pranešti kitiems juridinio asmens valdymo organo nariams arba juridinio asmens dalyviams apie interesų konfliktą. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta juridinio asmens valdymo organo nario, nevykdančio arba netinkamai vykdančio pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, pareiga visiškai atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą.

23Pagal ginčui aktualios ABĮ redakcijos 37 straipsnio 6 dalį, bendrovės vadovas organizuoja kasdienę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės vadovas inter alia atsako už bendrovės veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą (ABĮ 37 straipsnio 10 dalies 1 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų nustatytų jos veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. J. v. J. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-266/2006; 2014 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Mitnija“ ir kt. v. V. G. ir kt., bylos Nr. 3K-7-124/2014).

24Pagal ieškovo UAB Druskininkų autobusų parko įstatų 2.1 punktą, pagrindinis bendrovės veiklos tikslas – užsiimti tokia ūkine komercine veikla, kad efektyviai būtų įgyvendinami bendrovės akcininkų ir klientų interesai, racionaliai panaudojant visus materialinius, finansinius bei kitus resursus, taip pat gauti maksimalų pelną. Įstatų 5.2 punkte nustatyta, kad bendrovės valdymo organai yra valdyba ir bendrovės direktorius, stebėtojų taryba nesudaroma. Įstatų 5.3 punkte įtvirtinta nuostata, kad bendrovės valdymo organai neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie pažeidžia bendrovės įstatus ar yra priešingi įstatuose nurodytiems bendrovės veiklos tikslams, akivaizdžiai viršija normalią gamybinę ūkinę riziką, yra akivaizdžiai nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi. Įstatų 5.42 punkte nustatyta, kad bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius; sandorius, kuriems reikalingas bendrovės valdybos sprendimas, vadovas gali sudaryti, tik gavęs tokį sprendimą. Įstatuose, be kita ko, įtvirtinta nuostata, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą (5.44 punkto 1 papunktis).

25Nagrinėjamoje byloje teismų priimtuose sprendimuose konstatuota, kad įstatuose įtvirtintiems bendrovės tikslams (pervežti keleivius) pasiekti nebuvo būtina nuomoti papildomas transporto priemones. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovui nereikėjo papildomų transporto priemonių ūkinei veiklai vykdyti (pakako nuosavų), sprendė, jog transporto priemonių nuoma iš kasatoriaus (bendrovės vadovo) IĮ „Iera“ ieškovui buvo ekonomiškai nenaudinga, o dėl jos patirtos išlaidos pripažintinos jo nuostoliais (žala). Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad kasatoriaus įrodinėjama aplinkybė, jog ieškovas dėl transporto priemonių nuomos gavo pelną, nepaneigia nustatyto fakto, kad nuoma apskritai buvo nereikalinga. Dėl šios priežasties teismas laikė nepagrįstomis dėl nuomos turėtas išlaidas, taip pat ir nuomojamos transporto priemonės remonto išlaidas. Bylą nagrinėję teismai nustatė teisiškai reikšmingus faktus dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių ginčo santykius, taikymo ir konstatavo, jog kasatoriaus elgesys sudarant ir vykdant autobusų nuomos sutartis neatitiko jam keliamų reikalavimų – ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; būti lojaliam (angl. duty of loyalty); nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu, siekiant asmeninės naudos, veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Teismai pagrįstai sprendė, kad kasatorius pažeidė fiduciarines pareigas, nes Sutarčių vykdymas buvo ekonomiškai nenaudingas – buvo eksploatuojami iš kasatoriaus IĮ „Iera“ nuomojami autobusai, bendrovės vadovui taip siekiant asmeninės naudos, nors bendrovė tuo metu turėjo neeksploatuojamų nuosavų autobusų. Kasatorius, būdamas atsakingas už kasdienės bendrovės veiklos organizavimą, nesiėmė veiksmų užtikrinti, kad ieškovo veiklai pirmiausia būtų naudojamos turimos nuosavos transporto priemonės ir tik šioms esant užimtoms, sugedus ar kitais panašiais atvejais būtų naudojami iš V. V. IĮ „Iera“ nuomojami autobusai. Be to, dalis nuosavų ieškovo autobusų už mažą kainą buvo išnuomoti kitai bendrovei – UAB „Druskininkų autobusai“. Taigi, bylą nagrinėję teismai sprendė, kad įstatuose įtvirtintiems bendrovės tikslams pasiekti (pervežti keleivius) nebuvo būtina nuomoti transporto priemones ir kad kasatoriaus, bendrovės vadovo, elgesys sudarant ir vykdant transporto priemonių nuomos sutartis neatitiko teisės aktais jam keliamų reikalavimų. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į Sutarčių sąlygas ir jų vykdymo aplinkybes, teismų konstatuotą faktą, jog ieškovui pakako nuosavų transporto priemonių maršrutams vykdyti, pirmiau aptarti bendrovės sudaryti sandoriai negali būti vertinami kaip sandoriai, sudaryti bendrovei prisiimant įprastą jos veikloje ūkinę komercinę riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Stagena“ v. AB SEB bankas ir G. S., bylos Nr. 3K-3-420/2013).

26Teismai taip pat sprendė, kad transporto priemonių nuomos sutartys sudarytos esant interesų konfliktui. Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai egzistuoja valdymo organo (bendrovės vadovo) asmeninių interesų ir bendrovės, kurios vadovas jis yra, interesų konfliktas, įmonių teisės doktrina nustato vadovo pareigą atskleisti tokį interesų konfliktą. Jei vadovas to nepadaro, jo veiksmai esant interesų konfliktui gali sukelti jam deliktinę atsakomybę. Valdybos, kaip aukštesnę kompetenciją turinčio organo, pritarimas vadovo sudaromam sandoriui, jei vadovas sąžiningai ir kvalifikuotai pateikė informaciją, atleidžia jį nuo atsakomybės prieš bendrovę ir jos akcininkus su sąlyga, kad ir vykdydamas sandorį vadovas nepažeis savo fiduciarinių pareigų. Tuo atveju galima teigti, kad jei sutartis buvo sudaryta pranešus bendrovės valdybai, t. y. atskleidžiant interesų konfliktą, vadovo atsakomybės negalima kildinti iš sutarties sudarymo fakto. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas bendrovės vadovo veiksmų neteisėtumą kildino iš netinkamo Sutarčių vykdymo, pažeidžiant lojalumo pareigą ir bendrovės įstatų 5.3 punktą, todėl interesų konflikto atskleidimo faktas nekeistų vadovo atsakomybės pagrindo. Neteisėtomis laikytinos ne tiek pačios Sutartys (jų sudarymo faktas ir aplinkybės), bet konkretūs jų vykdymo aspektai, kai vadovas aiškiai suteikė prioritetą savo asmeniniams interesams. Kasatoriui visą Sutarčių vykdymo laikotarpį galiojo pareiga teikti pirmenybę bendrovės, kurios valdymo organu jis buvo, o ne savo asmeniniams interesams. Remdamasi nurodytais motyvais, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais apeliacinės instancijos teismo argumentus, kad valdybos pritarimas (jei ir buvo priimtas) nepašalina vadovo veiksmų vykdant Sutartis vertinimo kaip pažeidžiančių bendrovės vadovo fiduciarines ir lojalumo pareigas. Dėl tų pačių argumentų teisėjų kolegija atmeta kasacinio skundo motyvus, kad ABĮ 37 straipsnio 8 dalies nuostatos, nustatančios, jog bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi inter alia valdybos sprendimais, jį atleidžia nuo atsakomybės.

27Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai įvertino kasatoriaus veiksmus, tačiau nenagrinėjo kolegialaus valdymo organo (valdybos) veiksmų teisėtumo, taip nukrypdami nuo kasacinio teismo praktikos, kur konstatuota, jog skirtingų valdymo organų narių civilinė atsakomybė už bendrovei padarytą žalą turi būti atribojama ir paskirstoma atsižvelgiant į nurodytus skirtumus bei vadovaujantis principu, kad kiekvieno valdymo organo (vienasmenio ir kolegialaus) pareigos yra savarankiškos ir vieno valdymo organo pareigų vykdymas neatleidžia kito valdymo organo nuo šio pareigų vykdymo; jei žalą nulėmė ne tik vienasmenio valdymo organo, bet ir kitų valdymo organų sprendimai, vienasmeniam organui tenkanti atsakomybė turi būti įvertinta pagal dalinių prievolių taisykles proporcingai jo elgesio įtakai žalos atsiradimui. Atsakydama į šiuos kasacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija sutinka su ieškovo atsiliepime į kasacinį skundą išdėstyta pozicija, kad kasacinio skundo argumentai dėl valdybos narių civilinės atsakomybės byloje yra netikėti (siurpriziniai) – ieškovas neprašė teismo priteisti žalos atlyginimo iš valdybos narių, šie neįtraukti į bylą, be to, kasatorius gindamasis nuo jam pareikšto ieškinio neteikė argumentų dėl valdybos narių atsakomybės už ieškovui padarytą žalą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ieškinio dalykas ir pagrindas negali būti keičiami priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl šalys neturi teisinio pagrindo išplėsti (nurodyti naujų) byloje nagrinėjamų aplinkybių, kurios nenurodytos išdėstant ieškinio pagrindą ir reikalavimus, teikiant atsiliepimus ar kitos formos atsikirtimus į ieškinį ir nagrinėjant bylą teismo posėdyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Alnevinus“ v. BUAB „Revivalis“, bylos Nr. 3K-3-491/2014).

28Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad civilinė atsakomybė gali būti taikoma tiek vienasmeniam (bendrovės administracijos vadovui), tiek ir kolegialiam (valdyba) valdymo organui. Kai sprendžiamas šių abiejų valdymo organų civilinės atsakomybės klausimas, tai, nustatinėjant civilinės atsakomybės sąlygų buvimą, būtina atsižvelgti į įstatyme, kituose teisės aktuose ir bendrovės dokumentuose nustatytą kiekvieno valdymo organo kompetenciją, apibrėžiančią jo atsakomybės ribas už konkrečių veiksmų atlikimą. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nepriklausomai nuo to, kokios konkrečios funkcijos yra priskirtos, tiek vienasmenis, tiek kolegialus valdymo organai visą savo veiklos laikotarpį privalo atlikti fiduciarines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ v. D. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-234/2013;). Nagrinėjamojoje byloje nėra reiškiamas reikalavimas valdybos nariams taikyti civilinę atsakomybę, todėl teismai, nagrinėdami bendrovės ieškinį vienvaldžiam bendrovės vadovui – direktoriui, pagrįstai sprendė tik dėl jo teisinės atsakomybės ir nėra pagrindo spręsti dėl dalinės atsakomybės taikymo.

29Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad faktas, jog sutartys nėra nuginčytos, neužkerta kelio vertinti sutarčių sudarymo ir vykdymo teisėtumo. Remiantis tuo, kas aptarta, atmestini kasacinio skundo argumentai, kad bendrovės vadovui atsakomybė taikyta pažeidžiant įmonių ir bendrovės vadovo veiklą reglamentuojančius teisės aktus.

30Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą

31Bendrovės valdymo organo nario (vykdančiojo vadovo) civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), neteisėtų veiksmų ir nuostolių priežastinis ryšys, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178, 182 straipsnio 4 dalis). Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę. Nagrinėjamojoje byloje, spręsdami dėl žalos, teismai vertino nepriklausomo auditoriaus ataskaitą, kurioje buvo nustatyta, kad transporto priemonių nuoma buvo ekonomiškai nenaudinga, pateiktus duomenis apie ginčo laikotarpiu turėtą tinkamų eksploatuoti transporto priemonių skaičių, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos informaciją apie ieškovo vykdomus maršrutus ir nustatytą jų skaičių, įrodymus, kurie patvirtino duomenis dėl transporto priemonių markės, vietų skaičiaus, maršrutų konkretizavimo ir reisų skaičiaus, Alytaus techninės apžiūros įmonės UAB „Skirlita“ 2006–2008 m. atliktų techninių apžiūrų duomenis, kurie patvirtino aplinkybę, kad bendrovės ginčo laikotarpiu turėtos transporto priemonės buvo techniškai tvarkingos. Ieškovas, remdamasis prie bylos pridėtais dieniniais vairuotojų darbo paskirstymo grafikais, kuriuose nurodyti konkrečios darbo dienos maršrutai, jais važiuojantys autobusai ir vairuotojai, taip pat kiekvieną dieną remontuojamų ir rezerve esančių autobusų skaičius, atliko maršrutų, vykdytų išnuomotomis transporto priemonėmis duomenų analizę. Ši analizė patvirtina, kad ieškovas turėjo galimybę keleivius vežti nuosavomis transporto priemonėmis, nes joje yra aiškiai nurodyta, kokią dieną, kokia konkreti ieškovui priklausanti transporto priemonė galėjo vykti maršrutu, kurį vykdė iš kasatoriaus IĮ „Iera“ išnuomotos transporto priemonės. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nagrinėdamas bylą iš naujo, apeliacinės instancijos teismas įvertino bylos duomenis dėl kasatoriaus civilinės atsakomybės sąlygų, ištyrė byloje esančius įrodymus, susijusius su ieškovo veiklai vykdyti reikalingų autobusų skaičiumi, konstatavo, jog ieškovo transporto priemonių būtų pakakę visiems maršrutams, ir tai paneigia nuomojamų autobusų poreikį (naudojant nuomojamus autobusus, nuosavi autobusai likdavo rezerve). Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ieškovas pagrindė žalos atsiradimą ir jos dydį – teikiant pirmenybę išnuomotoms transporto priemonėms įmonės veiklai (skiriant transporto priemonę vykti konkrečiu maršrutu nesirinktos ieškovo nuosavos transporto priemonės), atsirado ieškovo prievolė mokėti nuomos mokestį, šie atsakovo neteisėti veiksmai lėmė žalą bendrovei. Sumokėtas nuomos mokestis, apskaičiuotas pagal transporto priemonių nuvažiuotą atstumą (nuomos dydis nustatytas Sutartyse – konkreti suma už nuvažiuotą kilometrą). Nuo Sutarčių vykdymo tvarkos priklausė mokėtino nuomos mokesčio dydis. Minėta, kad žala ir jos dydis įrodinėtas ne tik autobusų skirstymo grafikais, bet ir kitais byloje esančiais įrodymais, patvirtinančiais ieškovo transporto priemonių skaičių, jų techninę būklę ir kt. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog remonto išlaidas taip pat lėmė neteisėti kasatoriaus veiksmai, šiam be pagrindo naudojant išnuomotus autobusus ieškovo veikloje. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, pasisakė dėl Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados, duotos baudžiamojoje byloje. Teisėjų kolegijos požiūriu, ši išvada teismo buvo tinkamai įvertinta visų byloje surinktų įrodymų kontekste. Teikiant išvadą dėl išnuomotų transporto priemonių ekonominės naudos bendrovei, joje neįvertinta aplinkybė, kad ieškovas turėjo nenaudojamų nuosavų autobusų. Pažymėtina, kad teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes, ir konstatuoti tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo; įstatymo nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą dėl tam tikrų aplinkybių buvimo tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje H. A. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-335/2014). Remiantis tuo, kas aptarta, atmestini kasacinio skundo argumentai, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą.

32Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį, konstatuoja, kad ją naikinti remiantis kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis), todėl ji paliktina galioti.

33Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

34Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

35Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad, pateikdamas atsiliepimą į kasacinį skundą, ieškovas UAB Druskininkų autobusų parkas turėjo 2783 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurių atlyginimą prašo priteisti iš kasatoriaus. Kadangi prašomų atlyginti išlaidų dydis viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, 8.14 punkte nurodytą dydį, o pagrindo jį didinti, atsižvelgiant į šių rekomendacijų 2 punkto nuostatas, nenustatyta, tai teisėjų kolegija sprendžia, kad, atmetus atsakovo kasacinį skundą, ieškovui UAB Druskininkų autobusų parkui iš kasatoriaus V. V. priteistinas rekomenduojamo dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – 2000 Lt už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

36Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 47,34 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 21 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

37Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

38Palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 6 d. nutartį.

39Priteisti UAB Druskininkų autobusų parkui (j. a. k. 152035473) iš V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2000 (du tūkstančius) Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

40Priteisti valstybei iš V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 47,34 Lt (keturiasdešimt septynis Lt 34 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

41Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių juridinio... 6. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 91 767,41 Lt... 7. Byloje nustatyta, kad atsakovas nuo 2000 m. gruodžio 22 d. iki 2008 m. spalio... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė... 9. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 12 d. sprendimu ieškinį... 10. Teismai nurodė, kad trijų transporto priemonių nuoma iš V. V. IĮ... 11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 12. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 13. Teisėjų kolegija, įvertinusi teismui pateiktus duomenis apie tinkamas... 14. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį pagrindiniai teisiniai argumentai... 15. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių... 16. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo palikti Kauno apygardos... 17. Daugiau atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka... 18. Teisėjų kolegija... 19. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 20. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 21. Dėl uždarosios akcinės bendrovės vadovo atsakomybės... 22. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad apie vadovo veiksmų teisėtumą... 23. Pagal ginčui aktualios ABĮ redakcijos 37 straipsnio 6 dalį, bendrovės... 24. Pagal ieškovo UAB Druskininkų autobusų parko įstatų 2.1 punktą,... 25. Nagrinėjamoje byloje teismų priimtuose sprendimuose konstatuota, kad... 26. Teismai taip pat sprendė, kad transporto priemonių nuomos sutartys sudarytos... 27. Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai įvertino... 28. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad civilinė atsakomybė gali... 29. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad faktas, jog sutartys nėra... 30. Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų... 31. Bendrovės valdymo organo nario (vykdančiojo vadovo) civilinei atsakomybei... 32. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstą apeliacinės... 33. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo... 34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos... 35. Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad, pateikdamas atsiliepimą... 36. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 47,34 Lt bylinėjimosi... 37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 38. Palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 39. Priteisti UAB Druskininkų autobusų parkui (j. a. k. 152035473) iš V. V. (a.... 40. Priteisti valstybei iš V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 47,34 Lt... 41. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...