Byla 2A-478-544/2015
Dėl užskaitymo pripažinimo neteisėtu ir skolos priteisimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „I.N. Product“ apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-38-724-2015 pagal ieškovo UAB „Senasis ežeras“ ieškinį atsakovui UAB „I.N. Product“ dėl užskaitymo pripažinimo neteisėtu ir skolos priteisimo ir

Nustatė

2ieškovas UAB „Senasis ežeras“ prašė: pripažinti negaliojančiu atsakovo UAB „I.N. Product“ 2014-07-10 atliktą prievolių įskaitymą, kuriuo UAB „I.N. Product“ įskaitė UAB „Senasis ežeras“ prievolę sumokėti UAB „I.N. Product“ naudai 1 434,57 Lt pagal 2013-10-10 PVM sąskaitą – faktūrą INP Nr. 131001 į UAB „I.N. Product“ prievolę sumokėti UAB „Senasis ežeras“ naudai 4 551,40 Lt pagal 2014-03-18 PVM sąskaitą – faktūrą SEZ Nr. 001521; priteisti iš atsakovo 1 434,57 Lt skolos, 263,90 Lt delspinigių, 8,75 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovo atliktas įskaitymas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl yra niekinis ir negaliojantis.

3Visagino miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino negaliojančiu UAB „I.N. Product“ 2014-07-10 atliktą prievolių įskaitymą, kuriuo įskaitė UAB „Senasis ežeras“ prievolę sumokėti UAB „I.N. Product“ naudai 1 434,57 Lt pagal 2013-10-10 PVM sąskaitą – faktūrą INP Nr. 131001 į UAB „I.N. Product“ prievolę sumokėti UAB „Senasis ežeras“ naudai 4 551,40 Lt pagal 2014-03-18 PVM sąskaitą – faktūrą SEZ Nr. 001521; priteisė iš atsakovo UAB „I.N. Product“ 415,48 Eur skolos (1 434,57 Lt) skolos, 7,64 Eurus (26,40 Lt) delspinigių UAB „Senasis ežeras“ naudai bei 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-04-29) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Teismas nustatė, kad 2013-10-10 ieškovas pirko pas atsakovą medienos gaminių už 8 265,85 Lt. Atsakovas išrašė PVM sąskaitą – faktūrą serija INP Nr. 131001. Iš 8 265,85 sumos PVM sudaro 1 434,57 Lt. Ieškovas, remdamasis PVM įstatymo 96 str. 1 d., pardavėjui (atsakovui) 1434,57 Lt PVM sumos nesumokėjo. 2014-03-18 ieškovas atsakovui pardavė medžio rastų už 4 551,40 Lt ir išrašė PVM sąskaitą – faktūrą SEZ Nr. 001521. Atsakovui gera valai neapmokėjus PVM sąskaitos – faktūros SEZ Nr. 001521, ieškovas dėl skolos išieškojimo 2014-04-29 kreipėsi į teismą prašydamas išduoti teismo įsakymą ir priteisti 4 551,40Lt skolą, delspinigius ir palūkanas. Teismas kreditoriaus reikalavimus patenkino pilna apimtimi ir 2014-04-30 priėmė teismo įsakymą. Atsakovas 2014-06-18 mokestiniu pavedimu sumokėjo ieškovui 3 116,83 Lt. Atsakovui pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo, teismo įsakymas ir nutarimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones įteiktas 2014-07-03. Prieštaravimai dėl teismo įsakymo išdavimo pareikšti 2014-07-10. Atsakovas pranešimą ieškovui apie įskaitymą jo prievolės sumokėti atsakovui 1 434,57 Lt pagal 2013-10-10 PVM sąskaitą – faktūrą INP Nr. 131001 į atsakovo prievolę sumokėti ieškovui 4 551,40 Lt pagal 2014-03-18 sąskaitą – faktūrą SEZ Nr. 001521 išsiuntė 2014-07-10. Teismas konstatavo, jog atsakovas, turėdamas neabejotiną prievolę sumokėti ieškovui už prekes pagal PVM sąskaitą – faktūrą SEZ Nr. 001521, šios pareigos nevykdė, nes ieškovui 2014-06-18 sumokėjo tik dalį skolos ir tik po to, kai ieškovas iniciavo teisminį ginčą. Atsakovas ir faktiškai (nemokėjo skolos ieškovui nuo 2014-03-18) ir teoriškai (pareiškė prieštaravimus dėl teismo įsakymo išdavimo) nesutiko su ieškovo reikalavimu ir jį ginčijo (prieštaravo dėl skolos ieškovui) teisme. Teismo vertinimu, atsakovui žinant, kad vyksta teisminis ginčas tarp šalių dėl skolos, atsakovas negalėjo atlikti įskaitymo. Todėl atsakovo 2014-07-10 įskaitymas atliktas neteisėtai, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, yra niekinis ir negalioja (CK 6.134 str. 1 d. 1 p.). Teismas, įvertinęs, jog tarp šalių susiklostė pirkimo – pardavimo sutartiniai santykiai, kur ieškovas buvo pardavėjas, įvertinęs sandorio kainą, tai, kad kreditorius neįrodinėjo nuostolių, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekdamas nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros, įgyvendindamas diskrecijos teisę, šalių sulygtus delspinigius sumažino iki 0,02 procentų per dieną. Vadovaudamasis tuo, kad ieškovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta komercinė sutartis, kurios pagrindu 2014-03-18 išrašant PVM sąskaitą – faktūrą SEZ Nr. 001521 įvykdytas sandoris, teismas netaikė Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatų priteisiant procesines palūkanas.

4Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Visagino miesto apylinkės teismo 2015-02-25 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismo išvada, jog atsakovui buvo žinoma apie ieškovo inicijuotą teisminį procesą, yra neteisinga, kadangi 2014-07-10 UAB „I.N. Product“ buvo žinoma jau apie įsiteisėjusį teismo įsakymą ir pradėtą išieškojimą per antstolį, t. y. ne apie inicijuotą, o apie pasibaigusi teisminį procesą. Taip pat neteisinga teismo sprendime nurodyta išvada, kad atsakovas ir faktiškai, ir teoriškai nesutiko su ieškovo reikalavimais ir jį ginčijo teisme. Nei žodžiu, nei raštu, nei kokiais nors veiksmais UAB „I.N. Product“ nebuvo išreiškusi nesutikimo su tuo, kad yra likusi 1 434,57 Lt skola. UAB „I.N. Product“ biudžete buvo apyvartinių lėšų stoka, iš dalies ir dėl ieškovo kaltės, nes jis vėlavo sumokėti 1 434,57 Lt nuo 2013-10-10, todėl ir nebuvo laiku apmokėta skola ieškovui. Šiuo atveju nesutikimas turi pasireikšti kokiais nors aktyviais veiksmais ir būti aiškiai išreikštas. Tylėjimas ir neveikimas savaime negali reikšti nesutikimo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškimo apie prievolių įskaitymą išsiuntimo metu (2014-07-10) teismui prieštaravimai nebuvo pateikti. Tai, kad prieštaravimai buvo pateikti po pranešimo apie skolų įskaitymą išsiuntimo, įrodo tai, jog prie prieštaravimų buvo pridėtas rašto su pašto čekiu nuorašas, o prieštaravimuose yra nurodyta apie atliktą įskaitymą. Vadinasi, prieštaravimai buvo ir parengti, ir pateikti teismui po pranešimo apie prievolių įskaitymą išsiuntimo. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad procesinio dokumento, pavadinto prieštaravimai, dalyje dėl 1 434,57 Lt išdėstytas ne nesutikimas su skola, o pranešta, kad prievolė sumokėti 1 434,57 Lt skolą yra įvykdyta įskaitymo būdu. Pranešimo apie reikalavimo įvykdymą negalima vertinti kaip nesutikimo su skolos reikalavimu. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.134 str. 1 d. 1 p., kuris numato draudimą įskaityti reikalavimus, kurie yra ginčijami teisme. Šis ginčas yra ne dėl reikalavimų, kurie buvo ginčijame teisme, įskaitymo. Šiuo atveju įskaitymo būdu buvo įvykdyta prievolė, kuri buvo priteista teismo įsakymu, kuris įsiteisėjo ir buvo pradėtas vykdyti per antstolius. CK 6.134 str. 1 d. 1 p. nenumato, kad draudžiama vykdyti teismo sprendimu (teismo įsakymu) priteistą prievolę. Todėl 2014-07-10 atliktas įskaitymas neprieštarauja jokioms imperatyvioms normoms. Kadangi yra nepagrįsti ieškovo reikalavimai dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, dėl skolos priteisimo, turi būti panaikinti priteisti delspinigiai ir palūkanos, pakeistas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

5Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovo atliktas įskaitymas neatitinka įskaitymui atlikti būtinų sąlygų, todėl yra neteisėtas: ieškovas iki atsakovo pradėto prievolės ginčijimo teisme nebuvo tinkamai informuotas apie atliktą prievolių įskaitymą; atsakovas atliko savo paties teisme ginčijamo reikalavimo įskaitymą; atsakovo reikalavimas nebuvo vykdytinas ir apibrėžtas; ieškovo ir atsakovo nesiejo abipusės teisės ir pareigos.

6Apeliacinis skundas atmestinas, Visagino miesto apylinkės teismo 2015-02-25 sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.). Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas vadovaujantis byloje surinktais ir įvertintais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes, ir turi atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.).

7Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad, norint atlikti įskaitymą, turi egzistuoti juridinių faktų visuma, t. y. įskaitytini reikalavimai turi atitikti tam tikras sąlygas ir neturi būti CK 6.134 str. numatytų aplinkybių, dėl kurių įskaitymas būtų draudžiamas. Iš CK 6.130 str. 1 d. nuostatos matyti, kad įskaitytini reikalavimai turi būti priešpriešiniai, vienarūšiai ir vykdytini (arba turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas, arba prievolė turi būti neterminuota, arba terminas apibrėžtas pareikalavimo momentu).

8Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti tam tikros sąlygos. Pirma, prievolės šalis turi sieti abipusės teisės ir pareigos, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – savo skolininko skolininkas. Antra, šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme vartojama sąvoka „vienarūšiai reikalavimai“ taikytina ne prievolės rūšiai, o prievolės objektui, todėl, esant šalių priešpriešiniams piniginiams reikalavimams, nepriklausomai nuo galimo skirtingo jų atsiradimo pagrindo, įskaitymui kliūčių nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-699/2002). Trečia, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. nukreipti viena kitai, o ne trečiajam asmeniui, ir visiškai ar iš dalies padengti vienas kitą. Ketvirta, abu reikalavimai turi galioti. Penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini. Šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2012). Įskaitymui atlikti būtinos sąlygos turi egzistuoti įskaitymo atlikimo metu.

9CK 6.134 str. 1 d. išvardyta, kokius reikalavimus įskaityti draudžiama. Be kitų reikalavimų, draudžiama įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme (CK 6.134 str. 1 d. 1 p.). Pagal kasacinio teismo suformuotą nuoseklią praktiką, pastaroji teisės norma gali būti taikoma tik tiems atvejams, kada kontrahentas įskaitymą atlieka esant iškeltai civilinei bylai teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009). Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismu, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju įskaitymo atlikimo metu 2014-07-10 teisme civilinė byla buvo iškelta, todėl atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad reikalavimų įskaitymas tuo metu buvo galimas.

10Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2014-04-30 Visagino miesto apylinkės teismas priėmė teismo įsakymą ir nutarė išieškoti iš atsakovo 4 551,40 Lt įsiskolinimą (t. 1, b. l. 13). 2014-05-26 teismo įsakymas buvo pateiktas vykdyti antstoliui (t. 1, b. l. 18). Teismas 2014-07-03 nutartimi sustabdė 2014-04-30 teismo įsakymo vykdymą iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas šioje byloje (t. 1, b. l. 20). Tuo tarpu 2014-06-18, t. y. antstoliui jau atliekant priverstinio skolos išieškojimo veiksmus, atsakovas sumokėjo ieškovui dalį skolos, t. y. 3 116,83 Lt (t. 1, b. l. 32). Kaip matyti, atsakovas 2014-07-10 pranešė ieškovui apie įskaitymo atlikimą (t. 1, b. l. 64), nors 2014-04-30 teismo įsakymas buvo panaikintas tik 2014-08-01 (t. 1, b. l. 49-50). Tokia įvykių seka rodo, kad apie teismo procesą ir skolos išieškojimą atsakovui buvo žinoma ir jis aiškiai suvokė, jog dėl skolos priteisimo vyksta teismo procesas, t. y. atsakovas skolą įskaitė jau tada, kai ji buvo priteista dar tada nepanaikintu teismo procesiniu sprendimu. Be to, tą pačią įskaitymo atlikimo dieną, t. y. ieškovui objektyviai dar negalint žinoti apie atliktą įskaitymą, atsakovas pateikė teismui prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo (t. 1, b. l. 31). Tokios aplinkybės patvirtina, kad prieštaravimo pateikimo teismui dieną ieškovas nežinojo ir negalėjo žinoti apie atliktą įskaitymą. Prieštaravimuose nurodoma, jog 1 434,57 Lt ieškovo skola buvo įskaityta į atsakovo prievolę sumokėti ieškovo naudai 4 551,40 Lt, o 3 116,83 Lt skolos likutis buvo sumokėtas banko pavedimu. Kartu prieštaravimuose nurodoma, kad atsakovas nesutinka su ieškovo reikalavimais sumokėti 263,90 Lt delspinigių, 8,75 procentus procesinių palūkanų ir 536 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui įteiktame teismo įsakyme išdėstyti reikalavimai nebuvo įvykdyti visa apimtimi, atsakovo 2014-07-10 teismui pateiktas procesinis dokumentas vertintinas kaip prieštaravimai dėl teismo įsakymo CPK 439 str. 1 d. prasme, o ne kaip pranešimas apie teismo įsakymo įvykdymą.

11Atkreiptinas dėmesys, jog ginčijamas reikalavimas dėl 1 434,57 Lt skolos iki šiol yra neišspręstas, šalys yra gavę skirtingus išaiškinimus iš VMI ir kiekviena jų yra įsitikinusi savo argumentų teisingumu (t. 1, b. l. 42-43, 62-63). Todėl atsakovo reikalavimo teisė šioje dalyje buvo ir tebėra ginčijama, neaiški ir abejotina. Ieškovas, reikalaudamas jam priteisti 4 551,40 Lt skolą pagal 2014-03-18 PVM sąskaitą – faktūrą, neatsižvelgdamas į 1 434,57 Lt sumą ir nesutikdamas jos sumokėti atsakovui, priešingai nei teigia apeliantas, faktiškai pareiškė, jog reikalavimas ginčijamas teisme (CPK 6.130 str. 1 d., 6.134 str. 1 d. 1 p.). Ieškovas ne pasyviai tylėjo ir nieko nedarė, bet 2013 m. kreipėsi į VMI, po kurios atsakymo buvo įsitikinęs skolos nebuvimu. Taigi, akivaizdu, jog ieškovas 1 434,57 Lt, kaip savo skolos, nepripažino, todėl pagrįstai įskaitymo teisėtumą ginčijo (t. 2, b. l. 5-8).

12Atsakovo reikalavimas ieškovui įskaitymo atlikimo metu nebuvo nei vykdytinas, nei apibrėžtas. Todėl vykstant teismo procesui ir jau esant procesiniu sprendimu patvirtintam ieškovo reikalavimui, atsakovo reikalavimo vykdytinumas ir apibrėžtumas galėtų būti nustatytas tik toje pačioje civilinėje byloje ir tik teismo procesiniu sprendimu. Atsižvelgiant į tai, skundžiamo sprendimo išvada, kad atsakovui žinant, jog vyksta teisminis ginčas tarp šalių dėl skolos, atsakovas negalėjo atlikti įskaitymo, yra visiškai pagrįsta ir teisinga. Būtent teismas privalėjo priimti sprendimą dėl skolos priteisimo.

13Taigi nagrinėjamu atveju atsakovo UAB „I.N. Product“ nurodytas prievolių (priešpriešinių reikalavimų) įskaitymas buvo atliktas teismo įsakymui neįsiteisėjus, vykdymui esant sustabdytam, t. y. procesui nepasibaigus, todėl yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 str. 1 d.). Todėl neturi pagrindo apelianto argumentas, kad, neva, nebuvo nesutikimo, jog yra likusi 1 434,57 Lt skola.

14Esant aukščiau išdėstytiems argumentams, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovo UAB „I.N. Product“ 2014-07-10 atliktą prievolių įskaitymą negaliojančiu tuo pagrindu, kad jis prieštaravo imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 6.134 str. 1 d. 1 p.), o apelianto argumentai nepaneigė teismo išvadų bei motyvų (CPK 185 str.).

15Dėl to, kas pasakyta, nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais ir argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą Visagino miesto apylinkės teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).

16Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

17Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai