Byla 3K-3-159/2012
Dėl skolos ir delspinigių priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Sigitos Rudėnaitės ir Antano Simniškio (pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Eskuza“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Architektura humana“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Eskuza“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Byloje nagrinėjami klausimai dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutarčių aiškinimą, teritorijų detalųjį planavimą, įskaitymą aiškinimo ir taikymo, taip pat dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl įrodymų vertinimo ir sutarčių aiškinimo.

6Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 15 000 Lt skolos, 5400 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio procesines palūkanas. Jis nurodė, kad 2006 m. liepos 20 d. su atsakovu buvo sudaryta projektavimo darbų sutartis Nr. 06/016 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovas įsipareigojo parengti žemės sklypų (kadastriniai Nr. ( - )) detalųjį planą, o atsakovas įsipareigojo priimti darbus, pasirašant perdavimo–priėmimo aktą, ir už juos sumokėti. Šalys susitarė, kad darbų vertė – 75 000 Lt ir18 proc. PVM – 13 500 Lt, t. y. iš viso 88 500 Lt. Atsakovas didžiąją dalį Sutartyje nurodytos darbų vertės ieškovui sumokėjo vykdant projektavimo darbus, 2009 m. rugpjūčio 6 d. pasirašė darbų perdavimo–priėmimo aktą Nr. 06/016-04, tačiau liko skolingas ieškovui 15 000 Lt. Ieškovas nurodė, kad detaliojo plano parengimas užsitęsė dėl nenumatytų aplinkybių, apie kurias atsakovas buvo informuotas, t. y. tik 2008 m. spalio 9 d. buvo gauti Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašai apie sklypų suformavimą atliekant jų kadastrinius matavimus ir nors atsakovas bei Vilniaus miesto savivaldybė 2006 m. liepos 27 d. pasirašė Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį Nr. 04645, kurioje leidimas detaliajam planui rengti duotas dviem sklypams - Nr. ( - ), tačiau trečiojo žemės sklypo Nr. ( - ) Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. 041457 buvo sudaryta tik 2009 m. sausio 5 d. ir tik po šios sutarties sudarymo buvo galima užbaigti Sutartyje numatytus darbus. Dėl to Sutarties 3.1 punkto nuostata, kad darbai pradedami vykdyti nuo avanso sumokėjimo ir baigiami per 8 mėnesius, gavus iš atsakovo visus privalomuosius projektavimo rengimo dokumentus, turi būti aiškinama taip, jog 8 mėnesių terminas darbams užbaigti skaičiuotinas nuo 2009 m. sausio 5 d. Ieškovas per 8 mėnesius nuo paskutinio privalomo projekto rengimo dokumento gavimo užbaigė detalųjį planą, taigi ieškovas laiku įvykdė projektavimo darbus pagal Sutartį. Tačiau atsakovas nesumokėjo sutartyje sulygtos darbų kainos, liko skolingas 15 000 Lt, todėl ieškovas remdamasis sutarties 6.3 punkto nuostata neperdavė atsakovui suderinto ir patvirtinto projekto, kol jis visiškai neatsiskaitys su ieškovu.

7Atsakovas vertino, kad ieškovas projektavimo darbus atlikto pažeidus Sutartyje nustatytus šių darbų atlikimo terminus, todėl priskaičiavo ieškovui 15 000 Lt delspinigių už termino praleidimą ir 2009 m. rugpjūčio 21 d. raštu pranešė ieškovui, jog dėl savo reikalavimo sumokėti delspinigius ir vienarūšio priešpriešinio ieškovo reikalavimo pagal 2009 m. kovo 3 d. PVM sąskaitą faktūrą taiko 15 000 Lt įskaitymą.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

9Vilniaus miesto 2–asis apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 15 000 Lt skolos, 1 620 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas pažymėjo, kad atsakovo argumentas, jog 8 mėnesių darbų atlikimo terminas skaičiuotinas nuo Sutarties sudarymo dienos, laikytinas nepagrįstu, nes byloje buvo nustatyta, jog atsakovas ne visus reikiamus dokumentus pateikė Sutarties pasirašymo metu: 2007 m. spalio 24 d. atsakovas pateikė ieškovui patikslintą topografinį planą; Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. 041457 žemės sklypui kadastrinis Nr. ( - ) buvo pasirašyta ir perduota ieškovui 2009 m. sausio 5 d. Pažymėjęs, kad pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimą žemės sklypo savininkui teisė rengti detalųjį planą atsirado tik pasirašius Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį su savivaldybe (Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnis, Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašas, patvirtintas Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 635), teismas padarė išvadą, jog Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis laikytina privalomu projekto rengimo dokumentu, kurį pagal Sutartį atsakovas turėjo pareigą pateikti ieškovui. Teismas, remdamasis Vilniaus miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2008 m. lapkričio 19–20 d. protokolu Nr. 1-47-69 ir jo priedu, nustatė, kad nurodyta komisija nepritarė ieškovo rengtam detaliajam planui ir dėl to, jog atsakovas nepateikė Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties sklypui kadastrinis Nr. ( - ). Atsižvelgdamas į tai teismas padarė išvadą, kad ieškovas tik nuo 2009 m. sausio 5 d. galėjo tinkamai vykdyti Sutartį ir nuo šios datos skaičiuotinas Sutarties vykdymo 8 mėnesių terminas, kuris, konstatavus, kad darbus ieškovas pagal Sutartį pabaigė 2009 m. liepos 15 d., nebuvo praleistas. Tai konstatavęs teismas sprendė, kad atsakovas nepagrįstai skaičiavo ieškovui delspinigius ir neturėjo ieškovui priešpriešinių vienarūšių galiojančių reikalavimų, kuriuos galėtų įskaityti, dėl to ir įskaitymas negali būti pripažintas galiojančiu. Įvertinęs atsakovo 2009 m. rugpjūčio 21 d. raštą Nr. 21 ieškovui teismas padarė išvadą, kad remiantis nurodytu raštu negalima teigti, jog atsakovas atliko įskaitymą ir apie tai informavo ieškovą, nes juo atsakovas pareiškė ne savo valią apie įskaitymą nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios, o priešingai, paprašė kitos šalies sutikimo įskaityti sumas, todėl nelaikytina, kad įskaitymas įvyko. Panašiai teismas vertino ir atsakovo 2009 m. spalio 7 d. raštą Nr. 24 ieškovui, be to, pažymėjo, kad atsakovas 2009 m. spalio 12 d. raštu Nr. 26 ieškovui nurodė, jog anuliuoja 2009 m. rugpjūčio 20 d. delspinigių sąskaitą Nr. 04 ir prašo ją laikyti negaliojančia, informavo ieškovą, kad pateikia naują 2009 m. rugsėjo 30 d. delspinigių sąskaitą Nr. 05, kurioje delspinigių dydis ir jų skaičiavimo terminai skiriasi nuo ankstesnės atsakovo pateiktos sąskaitos. Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovas pagrįstai ir teisėtai skaičiavo sąskaitos išrašymo metu galiojantį PVM tarifą (19 procentų), nes Sutartyje nurodyta, jog PVM pridedamas prie darbų vertės. Sutarties sudarymo metu galiojo 18 procentų PVM tarifas, tačiau sąskaitos išrašymo metu galiojo 19 procentų PVM, todėl pastarasis ir turi būti taikomas. Įvertinęs Sutartyje nustatytą netesybų dydį – 0,2 procento nuo įsiskolinimo sumos už kiekvieną uždelstą dieną, teismas, atsižvelgęs į netesybų funkciją bei į patikimų duomenų apie ieškovo patirtus nuostolius nebuvimą, remdamasis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, 6.258 straipsnio 3 dalimi ir 1.5 straipsniu prašomų priteisti netesybų dydį sumažino iki 0,06 procento.

10Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo UAB „Eskuza“ apeliacinį skundą, 2011 m. rugsėjo 28 d. nutartimi Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija pažymėjo, kad šalių sudarytoje Sutartyje darbų atlikimo termino eigos pradžia vienareikšmiškai siejama ne su Sutarties pasirašymo data, o su visų būtinų projekto rengimo dokumentų perdavimu ieškovui. Vertinant, kokie dokumentai pripažintini būtinaisiais projekto rengimo dokumentais pagal Sutarties 3.1 punktą, teisėjų kolegija neapsiribojo lingvistine šio punkto formuluote („Projekto rengimo dokumentai“), bet Sutarties nuostatas aiškino sistemiškai, ypač atsižvelgdama į sutartimi sulygtą Sutarties objektą bei darbų, kuriuos ieškovas pagal Sutartį privalo atlikti, apimtį (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Kadangi Sutartie 3.1 punkte vartojama „darbų“ sąvoka atitika darbus, kuriuos pagal Sutartį turi atlikti ieškovas, t. y. ne tik projekto parengimą, bet ir jo derinimą, tai, anot kolegijos, Sutarties 3.1 punkte įvardyti būtinieji dokumentai apima ne tik tuos dokumentus, kurie būtini rengiant Projektą, bet ir tuos dokumentus, kurie buvo būtini ieškovui šį Projektą derinant. Kolegija, atsižvelgusi į Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje, aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių 12.3 punkte, Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 635 patvirtinto Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašo 8, 21 punktuose nustatytą teisinį reglamentavimą, pripažino pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis yra būtinas dokumentas, žemės sklypų valdytojui ar naudotojui rengiant ir teikiant tvirtinti detalųjį planą. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis laikytina privalomuoju Projekto rengimo dokumentu pagal Sutarties 3.1 punktą, nes jos nesant neįmanoma atlikti Projekto derinimo darbų, kuriuos pagal Sutartį privalo atlikti ieškovas. Kolegija taip pat pripažino pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovas nepraleido Sutarties 3.1 punkte nustatyto darbų vykdymo termino ir todėl atsakovui nebuvo pagrindo ieškovui skaičiuoti delspinigius už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kolegija pažymėjo, kad aplinkybė, jog atsakovas galbūt dėl ieškovo kaltės ir nepakankamo kooperavimosi su juo nežinojo, kokie dokumentai yra būtini ieškovui vykdant sutartį, nėra pagrindas konstatuoti darbų atlikimo terminus esant praleistus. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo atsakovas ieškovui šioje byloje nėra pareiškęs, taip pat pripažino pagrįstu ieškovo argumentą, kad atsakovo teiginys, jog jis nežinojo apie tai, kad Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis yra būtina, atsižvelgiant į tai, kad kitiems dviem sklypams tokią sutartį jis buvo pateikęs, vertintinas kritiškai. Kolegija konstatavo, kad atsakovas nepagrįstai skaičiavo delspinigius ir neturėjo priešpriešinio vienarūšio reikalavimo ieškovui, atsakovo prievolė ieškovui nepasibaigė įskaitymu, nes atsakovas neturėjo pagrindo atlikti įskaitymą. Kolegija sprendė, kad pagrįstai buvo taikytas 19 procentų PVM tarifas, o atsakovo teiginiai, jog, pasikeitus taikytinam PVM tarifui, darbų kaina ieškovo turėjo būti atitinkamai mažinama, neatitinka nei įstatymų reikalavimų, nei šalių sudarytos Sutarties, pagal kurią susitarta dėl konkrečios darbų kainos ir galutinės sutarties kainos struktūros.

11III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

12Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Eskuza“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimą bei Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 28 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: ieškinį atmesti, pripažinti, kad ieškovas UAB „Architektura humana“ praleido darbų atlikimo terminą ir atsakovo atliktas įskaitymas yra pagrįstas ir teisėtas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Dėl Projektavimo darbų sutarties Nr. 06/016 vertinimo. Teismai neteisingai aiškino ir taikė Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas ir šio įstatymo lydimuosius teisės aktus, reguliuojančius teritorijų detaliojo planavimo procesą ir procedūras. Nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad atsakovo neturėjimas planavimo organizatoriaus teisių perėmimo sutarties dėl sklypo Nr. ( - ) neleido ieškovui laiku pradėti sutartimi sulygto darbo ir laiku jį pabaigti. Remiantis Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio nuostatomis, žemės sklypo valdytojo, siekiančio parengti teritorijos detalųjį planą, teisė tapti planavimo organizatoriumi yra fakultatyvinė, priklausanti nuo savivaldybės sprendimo, tačiau tokios teisės neturėjimas nestabdo ir neeliminuoja detaliojo planavimo proceso. Aplinkos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių 32 ir 34 punktuose tarp plano rengėjui perduodamų dokumentų taip pat nenurodyta užsakovo turima planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perėmimo sutartis. Pirmą kartą kompleksiniam derinimui plano projektas buvo pateiktas tik 2008 m. lapkričio mėnesį, t. y. praėjus 28 mėnesiams po Sutarties sudarymo. Iki tol ieškovas niekada nebuvo užsiminęs, kad atsakovo ir savivaldybės teisių perėmimo sutarties nebuvimas buvo pagrindas lėtai darbų eigai. Pažymėtina, kad Nuolatinės statybos komisijos 2008 m. lapkričio 19–20 d. protokolo priede nurodytos pastabos dėl statinio projekto susijusios ne tik su teisių perėmimo sutarties nebuvimu, bet ir su ieškovo klaidomis teritorijų planavimo srityje.
  2. Dėl įskaitymo teisėtumo. Teismai piniginių reikalavimų įskaitymą vertino civilinės teisės normų kontekste, neatsižvelgdami į Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas. Atsakovas CK 6.130 straipsnio numatytą galimybę įskaityti piniginį reikalavimą galėjo įgyvendinti pateikdamas laisvos formos pareiškimą, o buhalterinės apskaitos standartus atitinkančią kreditoriaus sąskaitą ir informacinį raštą apie įskaitymą.
  3. Dėl sutarties aiškinimo. Teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kurių sudėtinė dalis yra sutarčių aiškinimas. Pažeidus įrodymų vertinimo taisykles buvo nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos ir kriterijų, vertinant įrodymus ir aiškinant sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Bivainis“ v. A. B. firma „ARUM“, bylos Nr. 3K-3-406/2005; 2006 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. R. S. IĮ „Ridetas“, bylos Nr. 3K-3-421/2006; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. IĮ v. UAB „Statnuoma“, bylos Nr. 3K-3-44/2008; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „NT Service“ v. Latvijos įmonė SIA „Radio Telecommunication Network“, bylos Nr. 3K-3-231/2008; ir kt.). Teismai pažeidė CK 6.193 straipsnio 1, 4 dalis bei 6.38, 6.200 straipsniuose nustatytą skolininko ir kreditoriaus bendradarbiavimo pareigą. Teigtina, kad konkrečių dokumentų sąrašas yra nulemtas sutarties šalių susitarimo ir jų gavimas ar pateikimas nėra išimtinai priskirtas atsakovo pareigai. Ieškovas, būdamas profesionalas, užsiimantis teritorijų planavimo dokumentų rengimu, privalėjo parengti sutartį su teisės aktus atitinkančiomis aiškiomis sąvokomis, padaryti pastabą apie ne visus pateiktus būtinus darbui dokumentus ar atsisakyti pasirašyti sutartį. Nesant tokių pastabų laikytina, kad tik tie dokumentai, kurie nurodyti sutartyje, buvo pakankami ieškovui vykdyti sutartimi prisiimtą darbą. Apeliacinės instancijos teismas nevertino Sutarties 5.2.3 ir 5.2.4 punktuose nurodytų bendradarbiavimo ir informavimo apie atsiradusias kliūtis tinkamam sutarties vykdymui pareigų. Šiuo atveju taip pat turėtų būti taikomas CK 6.193 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas reikalavimas aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti į šalių elgesį po sutarties sudarymo, t. y. ieškovo trejus metus užsitęsusį sutarties vykdymą.

13Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas UAB „Architecture humana“ prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 28 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

  1. Dėl Projektavimo darbų sutarties Nr. 06/016 vertinimo. Įsipareigojus Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais parengti visų trijų žemės sklypų detalųjį planą, teigtina, kad atsakovas turėjo pateikti ne tik tuos dokumentus, kurie būtini rengiant detalųjį planą, bet ir tuos, kurie būtini jį derinant. Dėl to pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad Detaliojo teritorijų organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis yra privalomasis dokumentas atsakovo pavedimui vykdyti, t. y. rengiant, derinant ir teikiant tvirtinti detalųjį planą. Pažymėtina, kad aplinkos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu patvirtintų Taisyklių 32 punkte nenurodytas baigtinis dokumentų, perduodamų detaliojo plano rengėjui, sąrašas. Norminiuose teisės aktuose taip pat imperatyviai nenustatyta, kad planavimo darbų atlikimo sutartyje privalomai turi būti nurodyti visi sutartyje numatytiems darbams atlikti būtini dokumentai. Pažymėtina, kad Detaliojo teritorijų organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis yra būtinas dokumentas, siekiant tinkamai įvykdyti sutartį, nes be šio dokumento nėra galimybės atlikti baigiamąjį detaliojo planavimo etapą, t. y. detaliojo plano derinimą ir tvirtinimą. Nepateikus šio būtinojo dokumento ieškovas negalėjo atlikti visų planavimo veiksmų.
  2. Dėl įskaitymo teisėtumo. Pažymėtina, kad atsakovas įskaitymą atliko be teisinio pagrindo, nes teismo buvo nustatyta, kad ieškovas nepažeidė sutarties sąlygų, nustatančių 8 mėnesių terminą darbams užbaigti. Nesant Sutarties pažeidimo, atsakovas neturi priešpriešinio, vienarūšio, vykdytino reikalavimo ieškovui, todėl įskaitymas negali būti vertinamas kaip teisėtas.
  3. Dėl sutarties aiškinimo. Teismai aiškindami sutarties sąlygas neapsiribojo vien lingvistine jų analize, bet aiškino sistemiškai, atsižvelgdami į sulygtą sutarties objektą bei darbų, kuriuos ieškovas pagal sutartį privalėjo atlikti, apimtį. Vertintinas atsakovo elgesys po sutarties pasirašymo, nes jis tris kartus pasirašė tarpinius atliktų darbų aktus, apmokėjo PVM sąskaitas faktūras ir niekada nesikreipė į ieškovą dėl darbų eigos ar nereikalavo pasiaiškinti dėl darbų užbaigimo. Kadangi Sutarties sąlygos buvo aptartos bendrai, kiekviena šalis turėjo teisę jas pasiūlyti, galėjo pasikonsultuoti su teisininkais, tai nėra pagrindo teigti, kad Sutarties sąlygos pasiūlytos išimtinai ieškovo.

14Teisėjų kolegija

konstatuoja:

15IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

16Dėl projektavimo darbų sutarties Nr. 06/016 aiškinimoir įrodymų vertinimo

17Kasaciniame skunde atsakovas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino šalių sudarytos Projektavimo darbų sutarties Nr. 06/016 sąlygas dėl darbų vykdymo termino pradžios ir privalomųjų projekto rengimo dokumentų.

18Kilus tokio pobūdžio ginčui, pažymėtina, kad konkrečios sutarties turinio ir jos sąlygos aiškinimas, sutartimi sulygtų šalių pareigų bei teisių nustatymas yra fakto klausimai, tačiau klausimas, ar apeliacinės instancijos teismas teisingai taikė sutarties aiškinimo principus ir taisykles, laikytinas teisės klausimu, dėl kurio kasacinis teismas pasisako.

19Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Auksinis varnas” v. AB ,,Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2004 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Libra Vitalis” v. UAB „Homo Faber”, bylos Nr. 3K-3-274/2004; 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Ervin“ v. Ageratec AB, bylos Nr. 3K-3-128/2010; 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Creditum Vilnius“ v. AB „Utenos melioracija“, bylos Nr. 3K-3-318/2011; ir kt.).

20Šioje byloje ginčas kilo dėl užsakovo UAB „Eskuza“ (kasatoriaus) ir vykdytojo UAB „Architectura humana“ (ieškovo) 2006 m. liepos 20 d. sudarytos „Projektavimo darbų sutarties Nr. 06/016“ skyriaus „Darbų vykdymo tvarka“ sąlygos, nustatančios darbų pradėjimo ir pabaigimo terminą, aiškinimo ir teisinių padarinių. Sutarties 3.1 punkte nurodyta, kad „darbai pradedami vykdyti nuo avanso sumokėjimo dienos ir baigiami per aštuonis mėnesius, gavus iš Užsakovo visus privalomuosius Projekto rengimo dokumentus bei įskaitant ir avanso gavimo dieną“. Teismai padarė išvadą, kad šiuo atveju šalys, išreikšdamos savo laisvą valią, susitarė darbus pabaigti per aštuonis mėnesius nuo visų privalomų Projekto rengimo dokumentų ieškovui perdavimo. Kasatorius šį sutartyje nustatytą darbų atlikimo terminą skaičiuoja nuo Sutarties sudarymo dienos ir vertina, kad visus dokumentus, būtinus trijų žemės sklypų detaliajam planui parengti, yra perdavęs pasirašant Sutartį. Ieškovas argumentuoja, kad jam Sutarties sudarymo metu nebuvo perduotas vienas iš privalomųjų dokumentų nurodytos Sutarties sąlygų prasme, t. y. Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis žemės sklypui Nr. 0101/0161:58. Anot ieškovo, būtent nuo šios sutarties perdavimo, kuris, kaip nustatyta byloje, įvyko 2009 m. sausio 5 d., dienos turi būti skaičiuojamas aštuonių mėnesių terminas projektavimo darbams pagal Sutartį atlikti.

21Įstatymų ar sandorių nustatytas terminas – tai laiko tarpas, su kuriuo siejamas tam tikrų teisių ir pareigų atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas. Termino pradžia paprastai apibrėžiama tam tikra kalendorine data, tačiau gali būti apibrėžta ir tam tikru įvykiu, pavyzdžiui, kaip šios bylos atveju – visų privalomųjų projekto rengimo dokumentų gavimu. Aiškinantis ir nustatant, ar Sutarties pasirašymo dieną buvo perduoti visi privalomi projekto rengimo dokumentai ir ar pagal Sutartį privalomuoju projekto rengimo dokumentu yra detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis, taikytos sutarčių aiškinimo taisyklės. Kadangi sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sistemiškai, nepaliekant neaptarto nė vieno reikšmingo sutarties punkto, šią bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai analizavo visas Sutarties sąlygas, tarp jų ir nustatytas Sutarties 5.1.1 – 5.2.2 punktuose. Šių Sutarties punktų sąlygos reikšmingos siekiant išsiaiškinti, kokia yra užsakytų atlikti darbų apimtis. Tai reikšminga tam, kad būtų galima įvertinti šiems darbams atlikti reikalingų privalomųjų dokumentų apimtį. Pažymėtina, kad Sutartyje nustatytas ieškovo įsipareigojimas ne tik parengti trijų žemės sklypų detaliuosius planus, bet ir suderinti juos teisės aktų nustatyta tvarka (Sutarties 5.2.1, 5.2.2 punktai). Sutarties 5.1.1 punkte įtvirtinta, kad užsakovas (kasatorius) įsipareigoja šios sutarties pasirašymo metu pateikti vykdytojui (ieškovui) visus privalomuosius projekto rengimo dokumentus: patvirtintą užduotį, žemės sklypo topografinį planą bei kitus užsakovo turimus dokumentus, kurių reikia tinkamam šios sutarties vykdymui. Dėl to darytina išvada, kad šalys savo susitarimu nenustatė baigtinio, visų privalomų projektui rengti dokumentų sąrašo ir jis turi būti nustatomas atsižvelgiant į sutartų vykdytinų darbų apimtį ir jų teisinį reglamentavimą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į sutarties prigimtį, esmę bei objektą, padarė pagrįstą išvadą, kad Sutarties 3.1 punkte įvardyti privalomieji dokumentai apima ne tik tuos dokumentus, kurie yra būtini rengiant projektą, bet ir dokumentus, kurie būtini ieškovui derinant parengtą projektą (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą kasacinio skundo argumentą, kad apeliacinės instancijos teismas apsiribojo tik sutarties lingvistiniu teksto aiškinimu.

22Kasaciniame skunde ginčijama teismų išvada, kad Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis yra laikytina privalomuoju dokumentu Sutarties 3.1 punkto prasme. Teisėjų kolegija sutinka su kasatoriaus teiginiu, kad aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių 32 – 34 punktuose nėra tiesiogiai minima detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis, kaip pateiktinas plano rengėjui dokumentas, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, negalima sutikti su kasatoriaus teiginiu, jog tai įrodo tokio susitarimo buvimo ir perdavimo neprivalomumą. Detaliųjų planų rengimo taisyklių 33, 34.5 punktų nuostatos teikia pagrindą išvadai, kad šiame teisės akte nenurodytas baigtinis pateiktinų dokumentų sąrašas, o yra nustatyta, jog kiekvienu konkrečiu atveju pateikiamų dokumentų ir duomenų sąrašas aptariamas atskirai. Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnyje nurodyta, kad detaliojo teritorijų planavimo organizatoriai yra savivaldybės administracijos direktorius ir valstybinės žemės valdytojas; savivaldybė Vyriausybės nustatyta tvarka, atvejais ir sąlygomis gali sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės sklypų valdytojui ar naudotojui. Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 635, 8 punkte nustatyta, kad, šalims pasirašius sutartį (t. y. detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį), juridiniam ar fiziniam asmeniui atsiranda teisė vykdyti teritorijų planavimo įstatyme ir šiame Apraše nustatytas planavimo organizatoriaus teises. Nurodyto Aprašo 9 punkte reglamentuojamos planavimo organizatoriaus pareigos, t. y. organizuoti detaliojo plano rengimą, pasirinkti detaliojo plano rengėją, teikti detaliojo plano projektą viešai svarstyti, derinti, tikrinti ir tvirtinti Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir t. t. Nurodytų teisės aktų nuostatos teikia pagrindą išvadai, kad Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis yra būtinas dokumentas, siekiant įgyti visas planavimo organizatoriaus teises ir pareigas. Dėl to konstatuotina, kad šioje byloje teismai tinkamai įvertino Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties teisinę reikšmę ir pagrįstai pripažino šį dokumentą kaip būtiną ir privalomą, žemės sklypų valdytojui ar naudotojui rengiant ir teikiant tvirtinti detalųjį planą Sutarties 3.1 punkto prasme. Pažymėtina, kad savivaldybės administracijai įstatymo suteikta diskrecijos teisė priimti sprendimus dėl detaliojo planavimo organizatoriaus teisių perdavimo nėra absoliuti ir turi būti įgyvendinama neišeinant už įstatymų nustatytų ribų, o nesant teisės aktuose nustatytų kliūčių, sutartis privalo būti sudaroma (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1114/2006; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1034/2007; 2008 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-47/2008; 2008 m rugpjūčio 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1414/2008; 2009 m. balandžio 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-476/2009). Viešojo administravimo subjekto teisė negali būti prilyginama privačioje teisėje veikiančiam sutarties šalių valios laisvės principui. Viešojoje teisėje veikiantys administravimo subjektai diskrecijos teisę įgyvendina neišeidami už teisės aktų nustatytų ribų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog žemės sklypų valdytojo ar naudotojo prašymas bei teisės aktuose įtvirtintų sąlygų detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisėms ir pareigoms perduoti buvimas sukuria savivaldybės administracijos direktoriui pareigą sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo, o kitoks šių normų aiškinimas prieštarautų viešosios teisės principams (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-47/2008). Šioje byloje teismai nustatė, kad sutarties dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės sklypui Nr. 0101/0161:58 nepateikimas, kaip viena priežasčių nepatvirtinti ginčo trijų žemės sklypų detaliojo plano, nurodyta ir Vilniaus miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2008 m. lapkričio 19–20 d. protokolo priede. Kasacinio skundo argumentai, kad šiame protokolo priede buvo nustatyta ir daugiau trūkumų, nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamo ginčo išsprendimui.

23Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl šalių pareigos bendradarbiauti ir kooperuotis vykdymo, apskųstoje nutartyje teisingai pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje teisiškai reikšminga aplinkybe laikytina tik konstatavimas, ar ieškovas yra praleidęs Sutarties 3.1 punkte nurodytus darbų atlikimo terminus, nes būtent ši aplinkybė pagal Sutarties 8.2 punktą būtų pagrindas atsakovui skaičiuoti sutartyje nustatytus delspinigius; termino praleidimas yra tik vienas galimų netinkamo prievolės vykdymo būdų, tačiau nagrinėjamos bylos atveju tik šis pažeidimas yra teisiškai reikšmingas, nes reikalavimo atlyginti nuostolius atsakovas ieškovui šioje byloje nėra pareiškęs, o delspinigiai pagal Sutartį gali būti skaičiuojami tik esant praleistam darbų atlikimo terminui.

24Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šioje byloje teismai teisingai konstatavo, jog detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis žemės sklypui Nr. ( - ) laikytina privalomuoju projekto rengimo dokumentu pagal Sutarties 3.1 punktą ir, remdamiesi nustatyta aplinkybe apie šio dokumento pateikimo ieškovui laiką, pagrįstai sprendė, jog ieškovas Sutarties 3.1 punkte nustatyto darbų vykdymo termino nepraleido ir todėl atsakovui nebuvo pagrindo ieškovui skaičiuoti delspinigius už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, kad nurodytos teismų išvados padarytos pažeidžiant materialiosios ir (arba) proceso teisės normas, nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

25Dėl priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymo

26Įskaitymas – vienas prievolės pasibaigimo pagrindų. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas yra suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pareikalavimo momentu. Aiškindamas ir taikydamas įskaitymo institutą, kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad įskaitymui, kaip prievolės pabaigos pagrindui, taikyti įstatymų leidėjas nustato tam tikras sąlygas. Iš CK 6.130 straipsnyje įtvirtintų nuostatų matyti, jog tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ferteksos transportas“ v. Baltarusijos Respublikos įmonė „Gamybinis susivienijimas „Beloruskalij“, bylos Nr. 3K-3-624/2006; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Sentovart Industrial Group LTD v. UAB „Autostartas“, bylos Nr. 3K-3-593/2007; 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Žemaitijos statyba“ v. M. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3- 522/2010; 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Trans Group LT“ v. BUAB „Glikasta“, bylos Nr. 3K-3-301/2011; kt.).

27Šioje byloje nustačius, kad ieškovas Sutarties 3.1 punkte nustatyto darbų vykdymo termino nepraleido ir kasatoriui nebuvo pagrindo skaičiuoti delspinigius už prievolės įvykdymo termino praleidimą, teismai teisingai konstatavo, jog kasatorius neturėjo priešpriešinio vienarūšio reikalavimo ieškovui, kurį būtų galėjęs įskaityti, kasatoriaus prievolė ieškovui nėra pasibaigusi įskaitymu. Kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, kad nurodyta teismų išvada padatyta pažeidžiant materialiosios teisės normas.

28Nustačius, kad įskaitymas negalėjo būti atliktas nesant pirmiau nurodytų tam būtinų sąlygų, teisėjų kolegija dėl kitų kasacinio skundo argumentų, susijusių su įskaitymu, nepasisako kaip dėl teisiškai nereikšmingų ir neturinčių įtakos apskųstų teismų procesinių sprendimų teisėtumui.

29Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad juos naikinti arba pakeisti kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

30Dėl bylinėjimosi išlaidų

31Ieškovas kasaciniame teisme turėjo 1600 Lt išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą, be to, kasaciniame teisme patirta 27,30 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bendrosios raštinės 2012 m. balandžio 11 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinant kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš kasatoriaus atitinkamai ieškovui bei valstybei (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7, 8.14 punktai).

32Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

33Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

34Priteisti iš kasatoriaus UAB „Eskuza“ ( - ) 1 600 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus Lt) bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Architectura humana“ ( - ) naudai ir 27,30 Lt (dvidešimt septynis Lt 30 ct.) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

35Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Byloje nagrinėjami klausimai dėl materialiosios teisės normų,... 6. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 15 000 Lt skolos, 5400 Lt... 7. Atsakovas vertino, kad ieškovas projektavimo darbus atlikto pažeidus... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 9. Vilniaus miesto 2–asis apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimu... 10. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 11. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 12. Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Eskuza“ prašo panaikinti Vilniaus miesto... 13. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas UAB „Architecture humana“ prašo... 14. Teisėjų kolegija... 15. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 16. Dėl projektavimo darbų sutarties Nr. 06/016 aiškinimoir įrodymų vertinimo... 17. Kasaciniame skunde atsakovas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas... 18. Kilus tokio pobūdžio ginčui, pažymėtina, kad konkrečios sutarties turinio... 19. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose... 20. Šioje byloje ginčas kilo dėl užsakovo UAB „Eskuza“ (kasatoriaus) ir... 21. Įstatymų ar sandorių nustatytas terminas – tai laiko tarpas, su kuriuo... 22. Kasaciniame skunde ginčijama teismų išvada, kad Detaliojo teritorijų... 23. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas... 24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šioje byloje... 25. Dėl priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymo... 26. Įskaitymas – vienas prievolės pasibaigimo pagrindų. CK 6.130 straipsnio 1... 27. Šioje byloje nustačius, kad ieškovas Sutarties 3.1 punkte nustatyto darbų... 28. Nustačius, kad įskaitymas negalėjo būti atliktas nesant pirmiau nurodytų... 29. Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstus teismų procesinius sprendimus... 30. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 31. Ieškovas kasaciniame teisme turėjo 1600 Lt išlaidų advokato pagalbai už... 32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 33. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m.... 34. Priteisti iš kasatoriaus UAB „Eskuza“ ( - ) 1 600 Lt (vieną tūkstantį... 35. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...