Byla 2A-389-280/2016
Dėl skolos priteisimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės, kolegijos teisėjų: Margaritos Dzelzienės, Laimanto Misiūno,

2viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „I.N. P.“ ir atsakovės UAB „Senasis ežeras" apeliacinius skundus dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-734-731/2015 pagal ieškovės UAB „I.N. P.“ ieškinį atsakovei UAB "Senasis ežeras" ir atsakovės UAB „Senasis ežeras" priešieškinį ieškovei UAB „I.N. P.“ dėl skolos priteisimo, ir

Nustatė

3Ieškovė UAB „I.N. P.“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Senasis ežeras" 2355,11 Eur įsiskolinimą, 248,16 Eur palūkanas, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė UAB „Senasis ežeras“ nupirko iš jo 2288 vnt. medinių lentų ir pagal 2013-10-10 PVM sąskaitą faktūrą Serija INP Nr. 131001 turėjo sumokėti 8265,85 Lt. Medinės lentos UAB „Senasis ežeras“ buvo perduotos pagal 2013-10-13 važtaraštį. Atsakovė yra sumokėjus tik dalį skolos (134,14 Lt), todėl yra skolinga 2355,11 Eur (8131,71 Lt).

4Atsakovė pateikė priešieškinį ir prašė iš ieškovės priteisti 2172,59 Eur skolą, 232,96 Eur palūkanas, 6 proc. metines palūkanas bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „I.N. P.“ pirko iš atsakovės 48,53 m3 spygliuočių ir lapuočių rąstų. Mediena buvo pristatyta pagal važtaraščius. Gavėju nurodyta UAB „Senasis ežeras", tačiau pagal UAB „I.N. P.“, UAB „Senasis ežeras", UAB „Ignalinos girios“ susitarimą buvo pristatyta ir iškrauta mediena UAB „I.N. P.“ adresu. Atsakovė ieškovei 2013-10-08 už medieną išrašė sąskaitą faktūrą, UAB „I.N. P.“ sąskaitą pasirašė. 2013-10-08 UAB „I.N. P.“ medieną pardavė I. N., kuris pagamino medienos gaminius, juos pardavė UAB „I.N. P.“, kuriuos šioji pardavė UAB „Senasis ežeras". UAB „I.N. P.“ už gautą medieną neatsiskaitė ir yra skolinga 1939,62 Eur (6697,14 Lt). Kadangi UAB „I.N. P.“ laiku neatsiskaitė, privalo mokėti 239,68 Eur palūkanų.

5Zarasų rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad šalys laikotarpiu nuo 2013-08-01 iki 2014-03-18 pardavinėjo viena kitai medienos produkciją, tarp jų susiklostę sutartiniai pirkimo pardavimo santykiai.

6Ieškovė 2013-10-10 išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą INP Nr. 131001 už 2288 vnt. brūsų, šios sąskaitos 21 proc. PVM mokestis sudarė 1434,57 Lt, vis mokėtina suma 6831,28 Lt. Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-38-724/2015 ir Panevėžio apygardos teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-478-544/2015, 415,48 Eur (1434,57 Lt) PVM mokesčio mokėjimo klausimas jau buvo spręstas, t.y. iš UAB „I.N. P.“ priteista UAB „Senasis ežeras“ naudai PVM dydžio 415,48 Eur (1434,57 Lt) skola, delspinigiai ir palūkanos. Panevėžio apygardos teismas nutartyje nurodė, kad klausimas dėl PVM sumos 1434,57 Lt skolos nėra išspręstas, atsakovės reikalavimo teisė buvo ir tebėra ginčijama, neaiški ir abejotina (bylos Nr. 2-38-724/2015 II t., b.l.62), todėl šį klausimą sprendė šioje byloje. UAB „ I.N. P.“ nepateikė naujų įrodymų, patvirtinančių, kad PVM turi mokėti ji, tačiau pagal byloje esantį VMI išaiškinimą PVM valstybei pagal 2013-10-10 PVM sąskaitą IPN Nr. 131001 sumokėjo UAB „Senasis ežeras“. Teismas laikė, kad UAB „Senasis ežeras“ pagrįstai sumokėjo PVM valstybei. Nesant byloje įrodymų, patvirtinančių, kad UAB „Senasis ežeras“ pilnai atsiskaitė su ieškove pagal 2013-10-10 PVM sąskaitą faktūrą, teismas priteisė 1939,63 Eur, atėmęs dalį sumokėtos skolos (38.85 Eur/134,14 Lt).

7Spręsdamas priešieškinį, teismas nurodė, kad atsakovė, pasirašydama 2013-10-08 PVM sąskaitą faktūrą SEZ NR.001450 už parduotą ir perduotą 48,53 m3 spygliuočių ir lapuočių medieną, patvirtino, kad už 6697,14 Lt iš UAB „Senasis ežeras“ įsigijo būtent sąskaitoje nurodytą kiekį medienos, o ieškovės teiginius, kad ji gavo tik dalį 29,93 m3 medienos, paneigė kitais byloje esančiais įrodymais. Teismas nustatė, kad UAB „I.N. P.“ yra skolinga pagal 2013-10-08 PVM sąskaitą 1939,63 Eur (6697,14 Lt).

8Teismas pripažino, kad šalys yra skolingos viena kitai vienodą sumą 1939,63 Eur, t.y. faktiškai viena kitai neskolingos, todėl ieškinio ir priešieškinio netenkino.

9Nesant šalių sudarytos rašytinės formos sutarties, šalims atsiskaitant tarpusavyje išrašytų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu, jose nenustatyta apmokėjimo tvarka ir terminai, vertino esant susiklosčiusią prekybinių santykių praktiką. Teismas darė išvadą, kad mokėjimo terminai nėra praleisti, todėl atmetė šalių vienos kitai reikštus reikalavimus priteisti palūkanas.

10Ieškovė UAB „I.N. P.“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2015-12-23 Zarasų rajono sprendimą ir priimti naują sprendimą, priteisti iš atsakovo UAB „Senasis ežeras“ 2355,11 Eur skolos , 238,08 Eur palūkanas už laikotarpį nuo 2013-11-14 iki 2015-07-20, 6 proc. metines palūkanas, priteisti ieškovės naudai 652 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apelianto teigimu teismas neteisingai nustatė atsakovės UAB „Senasis ežeras“ skolos dydį ieškovui. Civilinėje byloje Nr.2-38-724/2015, kuri buvo nagrinėjama Visagino miesto apylinkės teisme bei Panevėžio apygardos teisme Nr.2A-478-544/2015, 2013-10-10 PVM sąskaita faktūra ar jos dalis dėl PVM nebuvo ginčijama, šiuo klausimu nebuvo priimtas sprendimas. Atsakovė UAB „Senasis ežeras" kėlė abejones dėl PVM mokesčio pagal 2013-10-10 PVM sąskaitą faktūrą, tačiau ji nereiškė tokio reikalavimo, todėl nėra ir sprendimo pripažinti, kad 1434,37 PVM mokestį valstybei turi mokėti ne UAB „I.N. P.“, o UAB „Senasis ežeras“. UAB „Senasis ežeras“ neįrodė, kad sumokėjo 1434,37 Lt dydžio PVM mokestį. Atsakovo pateikta mokesčių deklaracija yra be VMI antspaudo, todėl neturi įrodomosios reikšmės. UAB „I.N. P.“ „brūsų“ buvo įsigijusi iš gamintojo kaip lentas, tai patvirtina 2013-10-09 PVM sąskaita faktūra IN Nr.006. Jie nebuvo pavadinti tašeliais ir neatitiko aprašo 1.3.3 p. numatytų reikalavimų numatytų tašelių gamybos kriterijams – pjovimas lygiagrečiai su rąsto ašimi, todėl šiai produkcijai nebuvo taikomas PVMĮ 96 str.. Nesant sprendimo 2013-10-10 PVM sąskaita faktūra yra galiojanti, pagal ją 1434,37 Lt dydžio PVM mokestį turi sumokėti UAB „I.N. P.“, kuri nurodyta PVM mokestį yra įtraukusi į savo buhalterinės apskaitos registrus. UAB "Senasis ežeras“ turi sumokėti visą skolą, įskaitant PVM mokestį. Teismas pagrįstai atmetė reikalavimo dalį dėl palūkanų, nes pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 4 str. 2 d. 3 p., palūkanos skaičiuojamos praėjus 30 kalendorinių dienų nuo prekių gavimo ar paslaugų tiekimo, ar darbų atlikimo dienos. 2013-10-10 buvo išrašyta PVM sąskaita, prekės išduotos pagal važtaraštį 2013-10-13, todėl nuo 2013-11-14 turėjo būti priteistos palūkanos. Teismas nepagrįstai įskaitė priešpriešines ieškovės ir atsakovės skolas, nes tarp ieškovės ir atsakovės nevyko įskaitymo.

11Teismas nepagrįstai padarė išvadą UAB „Senasis ežeras" perdavė UAB „I.N. P.“ 48,53 m3 rąstų, motyvuojant tuo, kad yra pasirašyta 2013-10-18 PVM sąskaita-faktūra, neteisingai vadovavosi teismų praktika. Iš byloje esančios sąskaitos faktūros nesimato, kad UAB „I.N. P.“ yra gavusi nurodytą ratų kiekį. UAB „I.N. P.“ direktorius tik pasirašė, kad sąskaitą gavo, tuo patvirtindamas sąskaitos, o ne rastų gavimą. UAB „ Senasis ežeras“ ginčijamą rąstų kiekį turėjo atvežti į ( - ). Prekių gabenimą ir gabenamų prekių perdavimą pirkėjui reglamentuoja ne PVMĮ, bet Kelių transporto kodeksas, Krovinių vidaus vežimo kelių transportu taisyklės. Kad PVM sąskaita faktūra nėra prekių perdavimą patvirtinantis įrodymas patvirtina prie kitų PVW sąskaitų-faktūrų išrašyti krovinių važtaraščiai. Teismo išvada, kad tarp šalių susiformavusi praktika perduodant prekes apsiriboti tik PVM sąskaitų išrašymu, nepagrįsta. Tarp šalių vadovų žodžiu buvo susitarta, kad atsakovas parduos medienos. 2013-09-27 buvo atvežta 15,24 m3 medienos ir iškrauta. Vežėjas nepateikė jokių gabenimo dokumentų, medienos perdavimo neįformino. Ieškovė pati surašė medienos priėmimo aktą. 2013-10-07 ieškovės vadovas pamatė į įmones teritoriją atvežtą ir iškrautą 14,69 m3 medienos. Ieškovas pats surašė medienos priėmimo faktą. Šias aplinkybes patvirtino ieškovo direktorius ir teritorijoje buvęs įmonės darbuotojas S. S.. 2013-10-08 atsakovės direktorius atvežė sąskaitą faktūrą ir davė pasirašyti ieškovės direktoriui. Dar neperduotus 18,6 m3 atsakovo direktorius žadėjo atvežti, bet neatvežė. Ieškovės direktorius pasirašė tik kad gavo sąskaitą, o ne už medienos gavimą. 2013-10-08 ieškovė išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr.131000 dėl viso pardavimo, bet pardavė medienos tiek, kiek gavo iš atsakovės 29,93 m3 . Įtraukiant 2013-10-18 PVM sąskaitą faktūrą į UAB „I.N. P.“ apskaitą buvo pažymėta skola 18,60 m3. Pagal 2013-09-27 važtaraščius Nr. 317196 ir 2013-10-07 Nr.317204 mediena nebuvo vežama į ( - ), nebuvo ten iškrauta.

12Važtaraščiuose nėra minima ieškovė bei nėra jis pasirašytas ieškovės darbuotojo. Atsakovė nepateikė jokių medienos įsigijimo dokumentų. Liudytojo parodymus teismas vertino neteisingai, nesant pasirašyto važtaraščio, liudytojo paaiškinimą apie pristatytą krovinį laikė pakankamu pripažinti kroviniu pristatymo faktą. Liudytojo turimi užrašai nėra dokumentai. Už 29,93 m3ieškovė turi sumokėti UAB „Senasis ežeras“ 1196,23 Eur. PVM mokestį pagal 2013-10-08 PVM sąskaitą SEZ 001450 išskaito ir moka biudžetui pati ieškovė. Šioje dalyje ieškovė sutiko su priešieškiniu. Ieškovė nereiškė atsisakymo mokėti pagal 2013-10-08 PVM sąskaitą SEZ 001450 už parduotos medienos dalį. Todėl atsakovei neturėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos nuo tos ieškinio dalies, kurios ieškovas neginčijo.

13Atsakovė UAB „Senasis ežeras“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2015-12-23 Zarasų rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-734-731/2015, prašo atsakovės UAB „Senasis ežeras“ priešieškinį tenkinti, priteisti iš ieškovės UAB „I.N. P.“ atsakovės naudai 1939,63 Eur skolą, 232,96 Eur palūkanas, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki visiško sprendimo įvykdymo, priteisti 1078 Eur bylinėjimosi išlaidų.

14Atsakovė nurodo, kad teismas teisingai byloje nustatė aplinkybes dėl ieškovės gautos medienos kiekio (48,53 m3 ), pareigos mokėti PVM mokestį, bei faktą, kad ieškovė yra skolinga atsakovei 1939,63 Eur pagal 2013-10-08 PVM sąskaitą faktūrą SEZ Nr.001450. Kadangi atsakovė pilnai įrodė savo priešieškinį, jis turėjo būti tenkinamas, o ne atmestas.

15Teismas konstatavo, kad priešpriešinių reikalavimų pagal abi sąskaitas faktūras įskaitymas neįvyko, tačiau sprendimu nesudarė sąlygų šių reikalavimų įskaitymui atlikti. Atsakovės nuomone, teismas negalėjo konstatuoti, kad šalys yra viena kitai skolingos, panaikinti galimybę šias skolas įskaityti tiek teismo sprendimo pagrindu, tiek pakartotinai kreipiantis į teismą dėl jų priteisimo. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškovė yra skolinga atsakovei, turėjo priteisti įstatymines 239,68 Eur palūkanas už prievolės įvykdymo termino praleidimą bei procesines palūkanas.

16Ieškovė UAB „I.N. P.“ atsiliepimu į atsakovės UAB „Senasis ežeras“ apeliacinį skundą sutinka su apeliaciniu skundu iš dalies bei nurodo apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus.

17Atsakovė UAB „Senasis ežeras“ atsiliepimu į ieškovės UAB „I.N. P.“ apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovė, išrašydama sąskaitą parduodamus gaminius, įvardino juos kaip „brūsus“, taigi suprato ir pripažino, kad parduoda tašelius, o ne lentas. Ieškovei, kaip medienos srityje dirbančiai įmonei, turėjo būti žinoma, kad PVM už 43x84x210 mm medienos tašelius turės mokėti atsakovė, ką ši ir padarė. Ieškovė, prašydama priteisti palūkanas, nepagrįstai vadovaujasi Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu. Tarp šalių nebuvo surašyta komercinė sutartis, todėl šalių santykiai nepatenka į šio įstatymo taikymo sritį. Kadangi atsakovei nebuvo žinomi tikrieji ieškovės ketinimai bei tai, kad ieškovė ginčija medienos gavimą, todėl ji neturėjo galimybės kreiptis į teismą supaprastinto proceso tvarka.

18Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas (CPK 326 str. 1 d. 3 p. ).

19Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų (CPK 329 str.).

20Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais, motyvais ir išvadomis, visų jų išsamiai nekartoja, pasisako tik dėl esminių apeliacinių skundų argumentų. Dėl atsakovės skolos ieškovei dydžio

212013 m. spalio 10 d. ieškovė UAB „I.N. P.“ pirko iš atsakovės UAB „Senasis ežeras“ medienos gaminių (2288 vnt. „brūsų“, kurių išmatavimai 43x84x2100) už 8265,85 Lt. Atsakovė UAB „Senasis ežeras“ ieškovei UAB„I.N. P.“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija INP Nr. 131001. Iš 8265,85 sumos, PVM sudaro 1434,57 Lt. Atsakovė 2013-10-18 pavedimu ieškovei sumokėjo 134,14 Lt skolą. Ieškovė nesutinka, kad PVM mokestį turi mokėti UAB „Senasis ežeras“, o ne UAB „I.N. P.“ dėl to, kad šioji iš atsakovės pirko lentas, o ne tašelius. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, PVM mokėjimo ginčas jau buvo išspręstas 2015-02-25 Visagino miesto sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-38-724/2015, kurį 2015-06-18 Panevėžio apygardos teismas paliko nepakeistą.

22Pagal CPK 182 str. 2 p. nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu išspręstas ginčas dėl PVM mokesčio mokėjimo. N. V. apylinkės teismo išnagrinėtoje byloje buvo pareikštas reikalavimas dėl prievolių įskaitymo, tačiau apeliacinės instancijos teismui nurodžius, kad įskaitymas neteisėtas, Zarasų rajono apylinkės teismas ginčijamu sprendimu dėl reikalavimo, susijusio su PVM, sprendime pasisakė papildomai. Šalims nepateikus naujų įrodymų bei esant oficialiam VMI išaiškinimui, teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovė UAB „Senasis ežeras“ turi mokėti PVM valstybei ir nesant įrodymų, kad atsakovė pilnai atsiskaitė su ieškove pagal PVM sąskaitą faktūrą serija INP Nr. 131001, nustatė, kad atsakovė ieškovei skolinga 1939,63 Eur (6697,14 Lt) sumą, atėmus ginčo PVM bei dalinį skolos apmokėjimą (8265,85 –(134,14 Lt +1434,57) pagal. Šios skolos sumos atsakovė neginčija. Dėl palūkanų ieškovei priteisimo

23Ieškovė UAB „I. N. P.“ nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė jos reikalavimą priteisti palūkanas nuo nesumokėtos skolos, dėl to, kad nebuvo rašytinės sutarties, kurioje būtų numatytas atsiskaitymo terminas. Teismas sutinka su šiuo apelianto argumentu.

24Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 248,16 Eur palūkanų nuo 2355,11 Eur skolos, paskaičiuotų už 1 metus ir 276 dienas, kurias atsakovė pradelsė įvykdyti prievolę.

25CK 6.314 str. 2 d. nustato, kad jeigu pirkėjas neįpareigotas sumokėti kainą konkrečiu laiku, jis privalo ją sumokėti, kai pardavėjas pagal sutartį ar šį kodeksą perduoda pirkėjui daiktus arba disponavimo jais dokumentus. Kadangi PVM sąskaitoje faktūroje nėra numatytas konkretus jos apmokėjimo terminas, prekės pagal važtaraštį išduotos atsakovui 2013-10-13, laikytina, kad prievolė sumokėti prekių kainą atsakovei kilo prekių gavimo momentu.

26Atsakovė UAB „Senasis ežeras“ iki šiol nėra sumokėjus ieškovei susidariusios skolos ne 2355,11 Eur, bet 1939,63 Eur, todėl tenka vadovautis CK 6.210 str. 2 d., kuris nustato, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad ieškovės reikalavimas priteisti palūkanas yra iš dalies pagristas. Palūkanos priteisiamos nuo nesumokėtos 1939,63 Eur sumos, už laikotarpį nuo 2013-11-14 iki 2015-07-20, kaip prašoma ieškiniu, bet tik 205,12 Eur dydžio. Dėl ieškovės skolos atsakovei dydžio

272013-10-08 atsakovė UAB „Senasis ežeras“ išrašė ieškovei UAB „I.N. P.“ PVM sąskaitą – faktūrą SEZ Nr. 001450 už parduotus 48,53 m3 spygliuočių ir lapuočių rąstus 8103,54 Lt sumai, PVM nuo šios sumos sudaro 1406,40 Lt. Atsakovė UAB „Senasis ežeras“ priešieškiniu prašo 1939,63 Eur nesumokėtą sumą pagal nurodytą PVM sąskaitą faktūrą priteisti iš ieškovės UAB „I. N. P.“.

28Apeliantė UAB „I. N. P.“ iš dalies sutiko su atsakovės šiuo reikalavimu, tik teigia, kad ji gavo dalį (29,93 m3) sąskaitoje nurodytos medienos, už kurią sutinka mokėti tik 1196,23 Eur. Zarasų rajono apylinkės teismas ginčijamame sprendime nurodė, kad ieškovės UAB „I.N. P.“ direktorius pasirašė ant atsakovės išrašytos ir jam įteiktos sąskaitos, taip patvirtindamas, kad už 6697,14 Lt įsigijo iš UAB „Senasis ežeras“ 48,53 m3 spygliuočių ir lapuočių rąstų. Teismas nurodė ir kitus netiesioginius įrodymus, patvirtinančius, kad gauta medienos daugiau, nei pripažįsta ieškovas. Skundu šie visi įrodymai nenuginčyti.

29Pagal PVMĮ 2 straipsnio 29 dalį PVM sąskaita faktūra yra dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, avanso sumokėjimas, jei atitinka visus šiame įstatyme tokiam dokumentui nustatytus reikalavimus. PVM sąskaitos faktūros privalomi rekvizitai nustatyti PVMĮ 80 straipsnyje, kurio 1 dalies 11 punkte įtvirtinta imperatyvioji teisės norma, kad šiame buhalterinės apskaitos dokumente turi būti nurodytas PVM tarifas (tarifai). Sistemiškai ir lingvistiškai nagrinėjant PVMĮ 79 straipsnio 1 ir 2 dalis, darytina išvada, kad asmens prievolė įforminti prekių tiekimą PVM sąskaita faktūra paprastai atsiranda jau patiekus prekes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2009). Taigi, pagal bendrąją taisyklę PVM sąskaitos faktūros paskirtis yra įforminti įvykusį prekių pateikimą.

30Nors apeliantė UAB „I.N. P.“ nurodo, kad ieškovės direktorius, pasirašydamas sąskaitą faktūrą, tik patvirtino, kad gavo sąskaitą, tačiau tai prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams – liudytojo P. Č. paaiškinimams teisme bei rašytiniams paaiškinimams, 2013-10-08 PVM sąskaitai faktūrai Nr. INP 131000, kuri patvirtina, kad ieškovė UAB „I.N. P.“ tą pačią dieną pardavė tokį pat kiekį, 48,53 m3, spygliuočių ir lapuočių rąstų I. N., kuris yra ir ieškovės direktorius, prieštarauja 2013-09-27 važtaraščiams Nr. 317196, 2013-10-07 – Nr. 317204.

31Ieškovės direktorius I. N., pasirašydamas sąskaitą faktūrą, apie trūkstamą medienos kiekį pastabų neprirašė. Be to, nors ieškovė nurodo, kad ji gavo ne visą medienos kiekį ir dėl to yra surašius vienašalius medienos priėmimo aktus, tačiau nėra jų pateikus atsakovei bei nėra pareiškus dėl to pretenzijų per protingą laiką, todėl apeliantės tvirtinimai laikomi nepagrįstais. Teismas pripažįsta, kad krovinio (medienos) gabenimas šiuo atveju nebuvo tinkamai įformintas, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad tarp šalys savo praktikoje ne visuomet tinkamai išrašydavo krovinio važtaraščius, bet dėl to iki šiol ginčų nekildavo, atsiskaitoma buvo pagal PVM sąskaitas faktūras.

32Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymą vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-177/2006;Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-156/2009; ir kt.).

33Teisėjų kolegija, ištyrusi byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus sprendžia, kad labiausiai tikėtina, kad ginčijamojoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytas medienos kiekis buvo pristatytas atsakovui, todėl atsakovė už perduotą medieną 48,53 m3 turi sumokėti ieškovei 1939,63 Eur sumą. Dėl palūkanų atsakovei priteisimo

34Nustatęs, kad ieškovė UAB „I.N. P.“ yra skolinga UAB „Senasis ežeras“ 1939,63 Eur pagal 2013-10-08 PVM sąskaitą faktūrą SEZ 001450, Zarasų rajono apylinkės teismas, vadovaudamasis CK 6.210 str. 2 d., 6.53 str. 2 d., turėjo priteisti atsakovei 232,96 Eur prašomų palūkanų. Kadangi mediena pateikta 2013-10-08, PVM sąskaitoje-faktūroje nėra numatytas jos apmokėjimo terminas, kaip ir minėta ankščiau, laikytina, kad prievolė apmokėti prekių kainą ieškovei kilo prekių gavimo momentu, todėl iš ieškovės nuo prašomos ieškiniu datos 2013 spalio 16 d. turėtų būti priteistos 6 proc. įstatyme ( CK 6.210 str.) numatytos palūkanos, kurių dydis nuo 2013-10-16 iki 2015-10-14, kaip prašoma ieškiniu, yra 232,96 Eur. Dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo

35Teismas nustatęs, kad šalys viena kitai skolingos yra po 1939,63 Eur sumą laikė, kad faktiškai šalys nėra skolingos viena kitai, todėl, įskaitęs skolas, ieškinį ir priešieškinį atmetė. Šią teismo išvadą skundžia abi šalys. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantais, kad nustačius jog šalys yra skolingos viena kitai ieškinys ir priešieškinis turėjo būti ne atmesti, o patenkinti.

36Kai byloje pareikštas turtinio pobūdžio reikalavimas, o kita šalis (atsakovas) pareiškia priešieškinį, kurį patenkinus būtų visiškai ar iš dalies nebegalima patenkinti ieškinio, tai reiškia siekį įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą, tapatų pareiškimui apie įskaitymą materialiosios teisės prasme. Taigi tokioje situacijoje pareiškiamas priešieškinis turi procesinį teisinį poveikį (siekiama, kad ieškovo reikalavimas būtų atmestas) ir materialinį teisinį poveikį (siekiama, kad pasibaigtų ieškovo reikalavimo teisė, įskaičius jo reikalavimą į atsakovo turimą reikalavimą). Jei šalių ginčas yra dėl vienos iš jų (ar abiejų) reikalavimo teisės (atsakovas nesutinka su ieškiniu, ieškovas nesutinka su priešieškiniu), tai jų reikalavimai yra ginčijami teisme. CK normų draudžiama įskaityti ginčijamus teisme reikalavimus (CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

37Tačiau teismui (bet kurios instancijos) išsprendus ginčą ir sprendimu konstatavus kiekvienos iš šalių reikalavimo dydį, reikalavimas tampa galutinai išspręstas ir nebeginčytinas. Teismas, pripažindamas, kad ieškovas yra skolingas atsakovui, o atsakovas – ieškovui, „sudengia“ priešpriešinius reikalavimus ir priteisia skirtumą iš šalies, kurios reikalavimas nepadengia kitos šalies reikalavimo. Taigi teismas ne pats ex officio atlieka įskaitymą, o atlikdamas tokį procesinį veiksmą, pripažįsta atsakovo materialinio teisinio pobūdžio siekio, kad pasibaigtų ieškovo reikalavimo teisė, jo reikalavimą įskaičius į atsakovo reikalavimą, teisėtumą. Įskaitytų reikalavimų dalyje šalių prievolė pasibaigia teismo sprendimo paskelbimo momentu (CK 6.130 straipsnio 1 dalis).

38Atsižvelgiant į tai, kad šalys skolingos viena kitai 1939,63 Eur sumą, atliekamas patenkintų ieškinio bei priešieškinio reikalavimų tarpusavio įskaitymas, iš ieškovės atsakovei priteisiamos 27,84 Eur palūkanos.

39LR CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 2 d. nurodo, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo skolininkas privalo mokėti ieškovui įstatymo nustatyto dydžio palūkanas. Atsakovas prašo iš ieškovo priteisti 6 % dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bet šiuo atveju tektų skaičiuoti palūkanas nuo priteistų palūkanų, todėl nurodyto dydžio palūkanos iš ieškovo atsakovo naudai nepriteistinos.

40Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Dėl bylinėjimosi išlaidų

41Šalių apeliacinius skundus patenkinus iš dalies, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1, 3 dalimis, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme vienai iš kitos nepriteistinos.

42Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

43Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimą pakeisti, teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

44Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies : priteisti iš atsakovės UAB „Senasis ežeras“ ieškovei UAB „N. T. P.“ 1939,63 Eur skolos ir 205,12 Eur palūkanų , iš ieškovės UAB „I.N. P.“ atsakovei UAB „Senasis ežeras“- 1939,63 Eur skolos ir 232,96 Eur palūkanų.

45Įskaičius tarpusavio skolas iš ieškovės UAB „I.N. P.“ , įm.k. 302570863, priteisti 27,84 Eur (dvidešimt septyni eurai 84 Eur) palūkanų atsakovės UAB "Senasis ežeras", į.k. 187913475, naudai.

46Priteisti iš UAB „I.N. P.“ ir UAB „Senasis ežeras“ po 4,57 € bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą, sumokant jas į VMI surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Ieškovė UAB „I.N. P.“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš... 4. Atsakovė pateikė priešieškinį ir prašė iš ieškovės priteisti 2172,59... 5. Zarasų rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį... 6. Ieškovė 2013-10-10 išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą INP Nr.... 7. Spręsdamas priešieškinį, teismas nurodė, kad atsakovė, pasirašydama... 8. Teismas pripažino, kad šalys yra skolingos viena kitai vienodą sumą 1939,63... 9. Nesant šalių sudarytos rašytinės formos sutarties, šalims atsiskaitant... 10. Ieškovė UAB „I.N. P.“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2015-12-23... 11. Teismas nepagrįstai padarė išvadą UAB „Senasis ežeras" perdavė UAB... 12. Važtaraščiuose nėra minima ieškovė bei nėra jis pasirašytas ieškovės... 13. Atsakovė UAB „Senasis ežeras“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti... 14. Atsakovė nurodo, kad teismas teisingai byloje nustatė aplinkybes dėl... 15. Teismas konstatavo, kad priešpriešinių reikalavimų pagal abi sąskaitas... 16. Ieškovė UAB „I.N. P.“ atsiliepimu į atsakovės UAB „Senasis ežeras“... 17. Atsakovė UAB „Senasis ežeras“ atsiliepimu į ieškovės UAB „I.N. P.“... 18. Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, pirmosios instancijos teismo... 19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 20. Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios... 21. 2013 m. spalio 10 d. ieškovė UAB „I.N. P.“ pirko iš atsakovės UAB... 22. Pagal CPK 182 str. 2 p. nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų... 23. Ieškovė UAB „I. N. P.“ nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė jos... 24. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 248,16 Eur palūkanų nuo 2355,11... 25. CK 6.314 str. 2 d. nustato, kad jeigu pirkėjas neįpareigotas sumokėti kainą... 26. Atsakovė UAB „Senasis ežeras“ iki šiol nėra sumokėjus ieškovei... 27. 2013-10-08 atsakovė UAB „Senasis ežeras“ išrašė ieškovei UAB „I.N.... 28. Apeliantė UAB „I. N. P.“ iš dalies sutiko su atsakovės šiuo... 29. Pagal PVMĮ 2 straipsnio 29 dalį PVM sąskaita faktūra yra dokumentas, kuriuo... 30. Nors apeliantė UAB „I.N. P.“ nurodo, kad ieškovės direktorius,... 31. Ieškovės direktorius I. N., pasirašydamas sąskaitą faktūrą, apie... 32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK... 33. Teisėjų kolegija, ištyrusi byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus... 34. Nustatęs, kad ieškovė UAB „I.N. P.“ yra skolinga UAB „Senasis... 35. Teismas nustatęs, kad šalys viena kitai skolingos yra po 1939,63 Eur sumą... 36. Kai byloje pareikštas turtinio pobūdžio reikalavimas, o kita šalis... 37. Tačiau teismui (bet kurios instancijos) išsprendus ginčą ir sprendimu... 38. Atsižvelgiant į tai, kad šalys skolingos viena kitai 1939,63 Eur sumą,... 39. LR CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 2 d. nurodo, kad nuo bylos iškėlimo teisme... 40. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas... 41. Šalių apeliacinius skundus patenkinus iš dalies, vadovaujantis CPK 93... 42. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų... 43. Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimą pakeisti, teismo sprendimo... 44. Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies : priteisti iš atsakovės UAB... 45. Įskaičius tarpusavio skolas iš ieškovės UAB „I.N. P.“ , įm.k.... 46. Priteisti iš UAB „I.N. P.“ ir UAB „Senasis ežeras“ po 4,57 €...