Byla 2A-350-622/2013
Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Audrius Saulėnas, kolegijos teisėjos Alona Romanovienė, Erika Misiūnienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovo V. Š. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. D. ieškinį atsakovui V. Š., tretiesiems asmenims Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės žemėtvarkos skyriaus, D. T. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovė D. D. prašė nustatyti žemės sklypo ( - ), nuosavybės teise priklausančio jai ir Lietuvos valstybei bei atsakovui V. Š., kuris minėtą žemės sklypą nuomojasi iš Lietuvos valstybės, naudojimosi tvarką pagal UAB „Pamario krašto projektai“ parengtą Žemės sklypo 2009-10-12 planą, nustatant ieškovei atskirai naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu B, atsakovui V. Š. atskirai naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu A, kitą žemės sklypo dalį, esančią po gyvenamuoju namu, plane pažymėtą indeksu C, paliekant naudotis bendrai. Nurodė, kad jos pateiktas žemės sklypo naudojimosi planas atitinka patogumo, racionalumo ir geresnio nuosavybės valdymo bei naudojimo principus, nes yra padaryti atskiri įvažiavimai į kiemus, todėl ji su atsakovu kieme nesusitinka, jos gyvenamosios patalpos langai yra į žemės sklypo dalį, plane pažymėta indeksu B, o šuliniu, kuris yra žemės sklypo dalyje, plane pažymėta indeksu B, nesinaudoja nuo 2008 m., jai nupirkus kaimynų E. ir A. G., kurie iki tol vieninteliai naudojosi šuliniu, namo dalį, nes kiekvienas iš jų (šalių) turi įsirengęs atskirą vandens tiekimo sistemą. Be to, planas atitinka nusistovėjusią faktinę žemės sklypo naudojimosi tvarką.

4Šilutės rajono apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Nustatė žemės sklypo, ( - ), naudojimosi tvarką pagal UAB „Pamario krašto projektai“ parengtą Žemės sklypo 2009-10-12 naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą, ieškovei skiriant naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu B, atsakovui skiriant naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu A, taip pat nustatė, kad žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu C, ieškovė ir trečiasis asmuo Lietuvos valstybė naudosis bendrai. Iš atsakovo priteisė 2198 Lt bylinėjimosi išlaidas ieškovei ir 94,97 Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą. Teismas sutiko su ieškovės pateiktu UAB „Pamario krašto projektai“ specialistų parengtu projektiniu pasiūlymu, jis, teismo nuomone, atitinka teisingumo, protingumo, patogumo, ekonomiškumo ir nuosavybės valdymo bei naudojimo teisės geresnio įgyvendinimo kriterijus, nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų, kadangi šalys turi atskirus įvažiavimus į kiemą, atskiras vandens tiekimo sistemas, dėl ko nelieka būtinybės naudotis šuliniu, patenkančiu į žemės sklypo dalį, plane pažymėta indeksu B, kuris nuo 2008 m. nenaudojamas pagal paskirtį. Be to, ieškovės gyvenamosios patalpos langai yra į žemės sklypo dalį, plane pažymėta indeksu B, o atsakovo gyvenamosios patalpos langai – į žemės sklypo dalį, plane pažymėta indeksu A, abiems šalims tenka vientisos žemės sklypo dalys, šalys turės galimybę atskirai naudotis savo žemės sklypo dalimis ir nekilnojamaisiais daiktais, nevaržydami vienos kito (bendraturčių) teisių. Vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė įrodė savo reikalavimus, todėl jie tenkintini, o atsakovo teiginiai dėl nepatogaus žemės sklypo naudojimo atmestini, kaip neatitinkantys realios faktinės žemės sklypo naudojimosi situacijos.

5Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-09-18 sprendimą ir priimti naują sprendimą. Nurodė, jog teismo nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka jam yra labai nepatogi, pažeidžia jo teises. Sprendime neteisingai nurodytos turto dalys. Namui, esančiam ( - ) yra atlikti nauji kadastriniai matavimai. Esant tokiai situacijai pirma reikėjo priduoti eksploatacijai pastatus, perskaičiuoti valdomas dalis ir po to dalintis žemės sklypą. Ieškovė, neįvertinus rekonstrukcijos, išsipirko neproporcingai didelę žemės sklypo dalį, dėl to ginčijamas sprendimas turi būti panaikintas.

6Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti ir priteisti jai išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

7Apeliacinis skundas atmestinas.

8Byloje nustatyta, kad tarp šalių kilo ginčas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal ieškovės pateiktą projektą.

9Naudojimosi bendrąja daline nuosavybe priklausančiu turtu tvarką reglamentuoja CK 4.75 ir 4.81 straipsnių normos. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo turto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į bendrosios dalinės nuosavybės teise turimą dalį. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu; kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

10Nustatant naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką, turi būti užtikrintas žemėtvarkos racionalumas, žemės naudojimas pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, bendraturčių ir netgi gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Kita vertus, žemė, kaip ir bet kuris kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektas, valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita, taip pat ir vykstant ginčui teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovei E. T., dalyvaujant trečiajam asmeniui Kauno apskrities viršininko administracijai, dėl teisės nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką be atsakovės sutikimo, bylos Nr. 3K-3-96/2009).

11Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009;). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008).

12Jokių įrodymų apie tai, kad teismo nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka iš esmės pažeistų apelianto interesus, byloje nėra. Bendro turto dalys yra įregistruotos viešame registre, tokie duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 straipsnis). Ieškovės pateiktas UAB „Pamario krašto projektai“ paruoštas žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo planas yra parengtas atsižvelgiant į turimas bendraturčių nekilnojamojo turto dalis. Trečiojo asmens Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovas pirmosios instancijos teismui 2012-08-29 vykusiame teismo posėdyje nurodė, kad žemės sklypo padalinimo plane naudojimosi tvarka yra nustatyta racionaliai ir proporcingai (t. 3, b. l. 38). Apeliantas nepateikė teismui įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti priešingą išvadą, todėl tenkinti jo skundą nėra teisinio pagrindo. Kadangi ieškinys buvo patenkintas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo priteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

13Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylai faktines aplinkybes, tinkamai taikė šalių ginčo santykiams materialines ir procesines teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokiu atveju ieškovei iš atsakovo priteistinas jos apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

14Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

15Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

16Priteisti ieškovei iš atsakovo 500 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Proceso dalyviai
Ryšiai