Byla 2A-762-260/2012
Dėl Kredito linijos sutarties perkvalifikavimo, sutarties nuostatos pripažinimo negaliojančia, pažeistų teisių atkūrimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Mitkaus ir Algirdo Remeikos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. F. ir E. F. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-2523-713/2011 pagal ieškovų G. F. ir E. F. ieškinį atsakovei AB DnB Nord bankas dėl Kredito linijos sutarties perkvalifikavimo, sutarties nuostatos pripažinimo negaliojančia, pažeistų teisių atkūrimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.Ginčo esmė

4Ieškovai G. F. ir E. F. patikslintu ieškiniu (b.l.130 -140, t.I) prašė: 1) 2006-02-02 Kredito linijos sutartį Nr. 9427 su visais pakeitimais kvalifikuoti Kredito sutartimi:

5- pakeisti 2006-02-02 Kredito linijos sutarties Nr. 9427 sąlygą, nustatytą susitarimo dėl 2006-02-02 Kredito linijos sutarties Nr. 9427 sąlygų pakeitimo 1.2 punktu ir reglamentuojančią kredito grąžinimo terminą, numatant, kad visas kreditas grąžinamas iki 2016-02-02;

6- pakeisti 2006-02-02 Kredito linijos sutarties Nr. 9427 sąlygą, reglamentuojančią palūkanų už kreditą mokėjimo tvarką, nustatytą susitarimo dėl 2006-02-02 Kredito linijos sutarties Nr. 9427 sąlygų pakeitimo 1.3 punkte, numatant palūkanų dydį pagal Kredito sutarčiai taikomas palūkanų normas, ir įpareigoti atsakovą atitinkamai perskaičiuoti palūkanas nuo sutarties sudarymo momento;

72) pripažinti negaliojančiu 2006-02-02 Kredito linijos sutarties Nr. 9427 specialiosios dalies 1.1 punkto 2.2 papunktį nuo susitarimo dėl 2006-02-02 Kredito linijos sutarties Nr. 9427 sąlygų pakeitimo sudarymo dienos, tai yra nuo 2007 m. gruodžio 29 d.;

83) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

9Ieškovas E. F. nurodė, kad 2005-10-28 sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu už nuosavas lėšas 130.000,00 Lt įsigijo 13801/162200 dalį 16.2200 ha žemės sklypo, esančio ( - ), Kauno r. Netrukus ieškovui pardavėjas pasiūlė pirkti dar ir kitą įsigyto žemės sklypo dalį. Ieškovui buvo naudingiau įsigyti didesnį žemės sklypą, kadangi didesnį sklypą pertvarkyti, pakeisti jo paskirtį, paruošti projektą ir gauti leidimą statybai ir ūkio vedimui yra lengviau, nei mažesniam sklypui, kadangi planavo žemės sklypą padalinti į mažesnius sklypelius ir juos parduoti. Todėl 2006-01-28 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį ir už 957.000,00 Lt įsigijo dar vieną 79730/162200 dalį minėto žemės sklypo. Prieš pasirašant sutartį ieškovas pardavėjui savo asmeninėmis lėšomis sumokėjo 382.800,00 Lt, o 574.200,00 Lt sumą liko skolingas ir įsipareigojo sumokėti atsakovei AB DnB Nord bankas kreditinėmis lėšomis. Dėl šios priežasties 2006-01-02 ieškovas, neturėdamas kito pasirinkimo, su atsakove pasirašė Kredito linijos sutartį 574.200,00 Lt sumai. Po sutarties pasirašymo įvykdė sutarties sąlygas - įkeitė nupirktą ir perkamą žemės sklypus, mokėjo palūkanas nuo sutarties sudarymo iki 2007 m. gruodžio 31d. 2007-02-17 ieškovai E. F. ir G. F. susituokė. Ieškovo prašymu kredito grąžinimo terminą bankas pratęsė iki 2009-12-31, tačiau tik pakeitus sutarties sąlygas - ieškovo sutuoktinei G. F. sutikus solidariai su ieškovu prisiimti kreditorinius įsipareigojimus ir atsakovei padidinus metines palūkanas nuo 4,70% iki 7,01%. Jokio kredito ieškovė G. F. negavo, visa kredito linijos suma buvo suteikta tik ieškovui asmeniškai iki santuokos sudarymo. Tokios sutarties sąlygos ieškovui buvo sunkios finansiškai ir nesąžiningos, kredito linijos grąžinimo terminas 2 metai per trumpas laiko tarpas tokio didelio kredito grąžinimui. Šią sutartį ieškovas pasirašė su banku dėl ekonominio spaudimo. Ieškovas E. F. ir atsakovė negalėjo sudaryti Kredito linijos sutarties, kadangi kreditas buvo suteiktas ne komercinei veiklai vykdyti, o tik žemės sklypo įsigijimui. E. F. yra fizinis asmuo, o ne įmonė. Kredito linijos sutartį ieškovas sudarė dėl atsakovės nesąžiningų veiksmų, ieškovė G. F. į prievolę buvo įtraukta solidariąja skolininke pažeidžiant tarp ieškovų sudarytą vedybų sutartį ir dėl atsakovės taikyto ekonominio spaudimo. Todėl ieškovai prašė Kredito linijos sutartį kvalifikuoti kredito sutartimi ir pakeisti jos sąlygas taip, kad kreditas būtų grąžinamas iki 2016-02-02, nustatyti, kad palūkanos būtų skaičiuojamos pagal kredito sutarčiai taikomas palūkanų normas ir įpareigoti atsakovę atitinkamai perskaičiuoti palūkanas nuo sutarties sudarymo momento.

10Atsakovė AB DnB Nord bankas su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti b.l.(3-12, t.II). Nurodė, kad E. F., kreipdamasis į atsakovę dėl kredito suteikimo, pateikė verslo planą, kuris vienareikšmiškai įrodė, kad E. F. žemės sklypą perka ne asmeniniams poreikiams tenkinti, o komercinei veiklai vykdyti bei pelnui iš tokios veiklos uždirbti, todėl šalys turėjo teisę sudaryti Kredito linijos sutartį. Ši sutartis pasibaigusi, todėl jos keitimui nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Joks teisės aktas nenustato konkretaus palūkanų dydžio, taikomo fiziniams asmenims. Rašytinis susitarimas su G. F. buvo sudarytas remiantis Vedybų sutarties 2.3 punktu, kuris nedraudžia prisiimti sutuoktinio skolinius įsipareigojimus ar jų dalį laisva valia sudarytu raštišku susitarimu ar pareiškimu. Ieškovai įsipareigojimus prisiėmė laisva valia rašytiniu susitarimu, atsakovė jokio ekonominio spaudimo nedarė. Ginčas tarp šalių jau yra išspręstas, kadangi ieškovų turtas buvo įkeistas hipoteka, turto realizavimas yra procese, todėl Kredito linijos sutarties sąlygų nėra pagrindo keisti.

11II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimu (b.l. 85-90, t.II) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovų po 726 Lt atsakovei AB DnB Nord bankas išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš ieškovo E. F. valstybei priteisė 100 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nurodė, kad pasirašyta sutartimi atsakovė įsipareigojo suteikti E. F. nustatyto dydžio kreditą nustatytomis sąlygomis, o E. F. įsipareigojo gautą kreditą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Kreditavimo sutarties sąlygos dėl kredito suteikimo termino ir dėl kredito grąžinimo tvarkos yra šalių susitarimo reikalas, išplaukiantis iš sutarties laisvės principo. Byloje teismas nenustatė, kad ieškovas, o vėliau ir ieškovė, pakeitus sutarties sąlygas, ją pasirašė priverstinai. Todėl teismas padarė išvadą, kad šalys sudarė Kredito linijos sutartį, susitarimo pagrindu aptarę kredito gavimo, gražinimo, palūkanų mokėjimo ir atsakomybės pagal prisiimtą prievolę sąlygas. Teismas nustatė, kad kredito linijos paskirtis buvo komercinei veiklai vykdyti. Ieškovo E. F. 2006-01-12 sudarytas verslo planas patvirtino, jog ieškovas E. F. ketino įsigyti žemės sklypą, pakeisti jo paskirtį ir sutvarkyti infrastruktūrą tam, kad vėliau žemės sklypą, suskirstęs į mažesnius, galėtų parduoti ir iš to gauti pajamų. E. F. sudarytame verslo plane nurodyta, jog po vienerių metų pardavus planuojamą pirkti žemės sklypą (kaina – 957.000 Lt) gautos pajamos galėtų siekti 2.790.550 Lt. Šią aplinkybę ieškovas patvirtino ir posėdžio metu. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes teismas konstatavo, jog gautas kreditas buvo panaudotas verslo tikslais, ir sudaryta Sutartis nelaikytina vartojimo. Kredito linijos sutartis atitiko visus ieškovų įrodinėjamus kredito linijos sutarties požymius, kadangi E. F. veikė kaip verslininkas, jam kreditas buvo reikalingas trumpam laikotarpiui (sklypus E. F. planavo parduoti per 1 metus, atitinkamai trumpai turėjo užtrukti ir kredito grąžinimas), kreditas buvo suteiktas papildyti E. F. apyvartinių lėšų trūkumą vystant nekilnojamojo turto projektą. Teismo nuomone, ieškovai turėjo pakankamai patirties sudarant ir vykdant sutartis, kadangi ieškovas turi aukštąjį išsilavinimą, informatiko-inžinieriaus specialybę, dirbo UAB „Fileda“ ir UAB „Mae Technology“ komercijos direktoriumi, ekstremalaus sporto klubo „A-Zet Extreme“ prezidentu, ieškovė G. P. yra UAB „Fileda“ direktorė. Teismas atmetė ieškovų argumentus, jog atsakovas negalėjo su ieškovu sudaryti Kredito linijos sutarties, nes Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.4 straipsnis nedraudžia fiziniams asmenims verstis ūkine komercine veikla. Todėl sutarties sudarymas nepažeidė jokių teisės normų bei E. F. interesų, sutartis neprieštaravo jokioms teisės normoms, visiškai atitiko šalių valią bei tikslus, todėl privalo būti vykdoma joje numatytomis sąlygomis. Sutartis pasibaigė 2009-12-31, tačiau sutarties galiojimo termino pabaiga neatleidžia šalių nuo civilinės atsakomybės už sutarties pažeidimą. Teismas, remdamasis ieškovų 2007-02-15 Vedybų sutartimi, 2007-12-27 rašytiniu Susitarimu Nr. 9427/1, nenustatė, jokių aplinkybių, jog ieškovė susitarimą ir Hipotekos lakšto pakeitimus notarinėje kontoroje pasirašė kieno nors verčiama. Ieškovė G. F. patvirtino, kad susipažino su Sutarties sąlygomis, joms neprieštaravo, o pasirašydama Susitarimą ji prisiėmė visus Sutartyje numatytus kredito gavėjo įsipareigojimus ir nuo Susitarimo Nr. 9427/1 įsigaliojimo dienos kredito gavėjų E. F. ir G. F. atsakomybė pagal Sutartį banko atžvilgiu yra solidarioji. Ieškovai laisva valia susitarė ir dėl ginčijamos nuostatos - sutarties specialiosios dalies 1.1 punkto 2.2 papunkčio. Ieškovai nurodė, kad ieškovo E. F. prašymu buvo pratęstas kredito grąžinimo terminas iki 2009-12-31. Šalių derybos dėl kredito grąžinimo termino pratęsimo sąlygų vyko šalių laisva valia. Visos Susitarimo sąlygos aiškios ir suprantamos, todėl ieškovai neįrodė atsakovo nesąžiningumo, kokiais konkrečiais neteisėtais ir nepateisinamais veiksmais pasireiškė atsakovo ekonominis spaudimas, bei nepateikė tokio spaudimo įrodymų. Teismas nurodė, kad išsamiau nenagrinėja ieškinio reikalavimo dalyje dėl palūkanų dydžio perskaičiavimo pagal kredito sutarčiai taikomas palūkanas, ieškovės indėlio įkeitimo bankui, kitų antraeilių motyvų, kadangi tai neturi įtakos priimant sprendimą.

13III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

14Apeliaciniu skundu (b.l. 96-106, t.II) ieškovai E. F. ir G. F. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantai pirmosios instancijos teismo sprendimą laiko nepagrįstu ir neteisėtu dėl sekančių argumentų:

15Pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo kilusį ginčą, neatsižvelgė į tikruosius šalių ketinimus, nevertino sutarties šalių ikisutartinių santykių. Ieškovai ieškiniu prašė atitinamai pakeisti sutarties nuostatą, reglamentuojančią kredito grąžinimo terminą jį patęsiant pagal kredito sutarties terminus, taip pat perskaičiuoti ieškovams nustatytas palūkanas pagal paprastai kredito sutarčiai taikytinas palūkanas. Ieškovai siekė sutarties perkvalifikavimo, o atitinkamų nuostatų keitimą ar pripažinimą negaliojančiomis ir kildino būtent iš sutarties perkvalifikavimo. Kredito linijos sutartį perkvalifikavus paprasta kredito sutartimi, atitinkamų nuostatų pakeitimas, kaip antai minėto kredito grąžinimo termino pailginimas bei kitokio palūkanų dydžio nustatymas, būtų grindžiamas kredito sutarties požymiais, jos objektyviu skirtumu nuo kredito linijos sutarties. Ieškovas siekė sudaryti paprastos paskolos sutartį tikslu gauti paskolą tam tikro turto įsigijimui. Ieškovas dar iki sutarties sudarymo atsakovui nurodė kokiam tikslui ir kokiam terminui jam reikalinga paskola, todėl prašė atsakovės jam kaip fiziniam asmeniui suteikti paprastą kreditą, pritaikant jam protingą terminą kreditui grąžinti (Ieškovas pageidavo 10 metų termino, atsižvelgiant į didelę kredito sumą), paskaičiuojant fiziniams asmenims taikytinas palūkanas. Kadangi ieškovui norint gauti kreditą jam kaip vienintelė kredito forma buvo pasiūlyta kredito linija, paaiškinant, kad kredito linija nustatytas dvejų metų terminas kreditui grąžinti jam pasibaigus bus pratęstas, ieškovas neturėjo pagrindo abejoti atsakovės jam suteikta informacija bei suteiktinos kredito formos pagrįstumu, t. y. ieškovas neturėjo ir negalėjo numanyti, jog atsakovė jam iš tikrųjų suteikia ir siekia suteikti ne kreditą, o kredito liniją, pagal kurią skaičiuotinos didesnės palūkanos bei nustatomi itin trumpi terminai kreditui grąžinti, skirti ne fiziniams, o juridiniams asmenims. Ieškovui kreipusis dėl kredito grąžinimo termino pratęsimo, atsakovė kredito grąžinimo terminą ieškovui pratęsė jau su papildomomis sąlygomis, akivaizdžiai pabloginančiomis ieškovo situaciją bei į prievolę įtraukiant ieškovo sutuoktinę. Atsižvelgiant į ieškovo tikrąjį tikslą bei atsakovės nesąžiningumą, vadovaujantis CK 6.193 straipsniu, sutarties sąlygos turi būti aiškintinos atsakovės nenaudai, pripažįstant, jog iš tikrųjų buvo sudaryta ne kredito linijos, o paprasta kredito sutartis. Pirmosios instancijos teismas netaikė CK bei kasacinio teismo jurisprudencijoje įtvirtintų sutarčių aiškinimo taisyklių, neįsigilino bei nenustatinėjo ieškovo ketinimų, turėtų tikslų bei siektinų padarinių sudarant su atsakove sutartį, taip pat visiškai neatsižvelgė į susiklosčiusius ikisutartinius santykius, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisingą sprendimą.

16Teismas netinkamai vertino 2006 m. sausio 12 d. verslo planą kaip planą, atitinkantį verslo subjektų rengiamus planus, dėl ko nepagrįstai atmetė ieškovų argumentus, jog atsakovė negalėjo su ieškovu sudaryti Kredito linijos sutarties. Kredito linija yra kredito limitas verslo kliento sąskaitoje, skirtas apyvartinėms lėšoms papildyti, išduodamas iki vienerių metų laikotarpiui. Visų Lietuvos teritorijoje veikiančių bankų internetiniuose puslapiuose yra nurodyta beveik analogiška sąvoka. Kredito linija yra kreditavimo forma, skirta verslo subjektams - įmonėms, jų veiklos finansavimui, suteikiama trumpam laikotarpiui, paskaičiuojant verslo subjektams taikytinus sutarties (tame tarpe ir palūkanų normą) įkainius. Todėl atsakovė, norėdama nesąžiningais veiksmais ieškovui pateikti pasirašyti Kredito linijos sutartį, turėjo gauti bent kažkokį formalų dokumentą, neva patvirtinantį gavėjo kaip verslininko statusą, kuris pateisintų kredito linijos jam suteikimą. Plano parengimą kuravo išimtinai atsakovė, ieškovui net tris kartus teko jį taisyti pagal atsakovės nurodymus. Ieškovo pateiktas neva verslo planas, atsižvelgiant į protingumo bei verslo praktikos kriterijus, negalėtų būti laikomas verslo planu, atitinkančiu reikalavimus kredito linijai gauti (juo labiau tokio dydžio sumai), bei tokiu, pagal kurį būtų galima ieškovą laikyti verslą vykdančiu subjektu. Tokio verslo plano pripažinimas tinkamu tik pagrindžia atsakovės turėtus ketinimus suteikti ieškovui kredito liniją, žinant, kad ieškovui reikalingas kreditas turto įsigijimui. Kad verslo planas tėra tik formalus dokumentas kredito linijos sutarties suteikimui, patvirtina jo turinys. Plane nenurodyta į kokį skaičių sklypų dalintinas sklypas, nenurodyta infrastruktūra, nenurodyti jokie terminai, planas nepagrįstas absoliučiai jokiais skaičiavimais. Verslo plane turi būti atlikti tam tikri skaičiavimai, rinkos analizė, finansinis planas ir pan. Todėl akivaizdu, kad ieškovo pateiktas verslo planas absoliučiai neatitinka jokių verslo plano požymių. Byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad Kredito linijos sutarties pasirašymo dieną ieškovas įstatymų nustatyta tvarka vertėsi kokia nors ūkine komercine veikla. Ieškovas verslo planą sudarė ne dėl to, kad sutarties sudarymo metu jis vertėsi kokia tai įstatymų nustatyta ūkine komercine veikla, o tik todėl, kad plano reikalavo atsakovas. Pirmosios instancijos teismas visai nevertino plano turinio, sudarymo aplinkybių, todėl visiškai nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas veikė kaip verslininkas, o kreditas jam buvo reikalingas tik trumpam laikotarpiui. Ieškovui neva suteikta kredito linija neatitinka tikrosios kredito linijos sąvokos ir požymių. Kredito linija yra kreditas, kurį jo dydžio ribose verslo subjektas gali papildyti savo lėšas, t. y. dažniausiai ne iš karto imti visą kredito sumą, o imti dalimis pagal poreikį. Šiuo konkrečiu atveju visa suma buvo iš karto pervesta ieškovui. Atsakovė 2006 m. sausio 20 d. rašte Nr. 3.6/135, adresuotam Notarų biurui „Dėl kredito suteikimo“ nurodė, jog ieškovui buvo priimtas sprendimas suteikti 574.200 Lt dydžio kreditą žemės sklypui pirkti. Šis įrodymas patvirtina, jog kredito gavimo forma (paprastas kreditas) bei kredito suteikimo tikslas (žemės sklypo pirkimui). Šio įrodymo pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir apie jį skundžiamame sprendime nepasisakė.

17Teismas, pažeisdamas imperatyvias įstatymo nuostatas, nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė G. F. yra teisėtai įtraukta bendraskole pagal Kredito linijos sutartį. Šiuo konkrečiu atveju kreditas buvo suteiktas išimtinai ieškovui ir išimtinai jo interesams, t. y. žemės sklypo įsigijimui. 2006 m. vasario 2 d., kuomet buvo pasirašyta Kredito linijos sutartis, ieškovai nebuvo sudarę santuokos. Atsižvelgiant į tai, ieškovė G. F. bendraskole pagal Kredito linijos sutartį tapo atgaline data, t. y. jau esant suteiktam kreditui, kas reiškia, kad ji jokių piniginių lėšų iš atsakovo negavo. Atsižvelgiant į CK 6.870 straipsnio bei CK 6.881 straipsnio imperatyvias nuostatas, ieškovė negalėjo tapti bendraskole piniginės prievolės, pagal kurią jai jokios piniginės lėšos nebuvo suteiktos. Toks ieškovės įtraukimas į prievolę solidaria bendraskole prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Ieškovę įtraukus bendraskole pagal Kredito linijos sutartį, susidarė situacija, kuomet ieškovė tapo bendraskole už tas pinigines lėšas, kurių negavo, o turtas, kurio įsigijimui buvo suteiktos tos lėšos, jai taip pat nepriklauso bei negalėtų priklausyti. Teismas visiškai neteisingai iškreipė ieškovų išsakytus argumentus dėl Vedybų sutarties, kadangi nurodė, jog, vadovaujantis Vedybų sutartimi, ieškovams nedraudžiama prisiimti sutuoktinio prievolės.

18Teismas nepagristai konstatavo, jog ieškovė G. F. į prievolę įstojo laisva valia. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sandoriui kaip sudarytam dėl ekonominio spaudimo pripažinti negaliojančiu konkrečioje byloje turi būti nustatomos šios faktinės aplinkybės: a) kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį; b) grasino ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų veiksmų; c) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis; d) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos dujos“ v. AB „Lietuvos energija“ ir kt.., bylos Nr. 3K-7-378/2005; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Novatoriška statyba“ v. AB „Žemaitijos pienas“, bylos Nr. 3K-3-574/2006). Teisminio nagrinėjimo metu buvo ne kartą nurodyta, jog ieškovai neturėjo kitos išeities, tik pasirašyti Susitarimą, nes priešingu atveju, nebūtų buvęs pratęstas terminas kreditui grąžinti. Atsakovė naudojosi ta aplinkybe, jog ieškovas yra nepajėgus grąžinti kredito, todėl žinodamas, kad ieškovui kredito grąžinimo termino pratęsimas yra itin svarbus, pasinaudojo tuo, nustatydamas papildomas nepalankias sąlygas, viena iš jų - ieškovo sutuoktinės įtraukimas bendraskole pagal Kredito linijos sutartį. Atsakovė yra stipresnė sutarties šalis, turinti didelius finansinius pajėgumus, tuo tarpu ieškovas yra į sunkią materialinę padėtį patekęs asmuo, kuriam buvo itin svarbu pratęsti kredito grąžinimo terminą ir taip neprarasti turto bei jau investuotų piniginių lėšų. Nesant ekonominio spaudimo, realaus grasinimo nepratęsti sutarties bei realaus grasinimo pradėti priverstinį išieškojimą, ieškovė ginčijamos sutarties papildymo būtų nepasirašiusi. Todėl ieškovė susitarimą pasirašė ne laisva valia, siekdama įstoti į prievolę, o būdama verčiama per jos sutuoktiniui atsakovo daromą spaudimą, kuris pasireiškė atsisakymu pratęsti kredito grąžinimo terminą tuo atveju, jeigu ieškovė neįstos į prievolę bei jei nebus papildomai įkeistas terminuotas 35.000 Lt indėlis. Todėl egzistuoja visos sąlygos sutarties papildymą pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu.

19Teismas nepagrįstai palūkanų apskaičiavimo naštą perkėlė ieškovams, nurodydamas, kad ieškovai byloje pagal patikslintą ieškinį nepateikė ir nepagrindė būtinumo perskaičiuoti palūkanas, nenurodė, kokio dydžio yra vidutinės palūkanos, kaip jas apskaičiuoti. Ieškovai nurodė, jog jų atžvilgiu perkvalifikavus Kredito linijos sutartį į Kredito sutartį, turi būti perskaičiuotos palūkanos, kadangi Kredito linijos sutartimi nustatomos didesnės palūkanos nei pagal paprasto kredito sutartį. Todėl įrodžius, kad ieškovui nepagrįstai buvo suteiktas kreditas Kredito linijos forma, turi būti atitinkamai pakeistos ir sąlygos, atitinkančios tą perkvalifikuotą santykį. Visiškai nepagrįstai palūkanų dydžio bei apskaičiavimo naštą teismas uždėjo ieškovams, juo labiau kai atsakovei palūkanų dydžio nustatymas bei tinkamas apskaičiavimas yra jo kasdienė veikla, bei kai dėl paties atsakovo nesąžiningumo ieškovui buvo užkrauta neadekvati kredito našta.

20Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 113-117, t.II) atsakovė AB DNB bankas (buvęs pavadinimas AB „DnB Nord bankas“) prašo ieškovų E. F. ir G. F. apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ji nurodo, kad apelianto argumentai apie tai, jog jis siekė gauti kreditą kaip fizinis asmuo, mokėti fiziniams asmenims taikomas palūkanas ir, kad pasirašyta sutartis neatitiko jo lūkesčių ir buvo nenaudinga, yra deklaratyvūs, byloje nepatvirtinti ir neįrodo jokio teisinio pagrindo perkvalifikuoti Kredito linijos sutartį į kreditavimo sutartį. Kredito linijos sutartis yra pasibaigusi 2009-12-31 suėjus galutiniam kredito grąžinimo terminui. Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyrius 2010-07-19 nutartimi nutarė parduoti iš varžytynių bankui ieškovo už Kredito linijos sutarties įvykdymą įkeistą turtą, tikslu išieškoti ieškovų skolą bankui pagal ginčo Kredito linijos sutartį priverstine tvarka. Teisės normos nenumato galimybių keisti pasibaigusių sutarčių sąlygų. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovai siekia pakeisti pasibaigusios sutarties sąlygas, net neprašydami jos atnaujinti, nenurodydami jokių motyvų ir pagrindų sutarties atnaujinimui ir pakeitimui. Kredito linijos sutartis atitinka CK 6.881 straipsnio 1 dalyje numatytus esminius kreditavimo sutarties požymius. Kredito linijos sutartis ir yra kreditavimo sutartis, kadangi bankas įsipareigojo suteikti ieškovui nustatyto dydžio kreditą nustatytomis sąlygomis, o ieškovas kaip kredito gavėjas įsipareigojo gautą kreditą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Kreditavimo sutarties sąlygos dėl kredito suteikimo termino ir dėl kredito grąžinimo tvarkos yra šalių susitarimo reikalas, išplaukiantis iš sutarties laisvės principo, tačiau neįtakojantis sutarties kvalifikavimo. Jokios teisės normos nedraudžia kredito įstaigai sudaryti su fiziniu asmeniu kredito linijos sutartį. CK nėra teisės normų, kurios išimtinai reguliuotų kredito linijos sutarčių sudarymą ir atsakomybės pagal tokią prievolę pagrindus, o kreditavimo sutartims yra taikomos bendrosios sutarčių sudarymo ir kreditavimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos. Byloje nėra jokių įrodymų, kad sudarant Kredito linijos sutartį, o ne „paprastą kreditavimo sutartį“, kaip ją įvardina apeliantai, buvo pažeisti kokie nors teisiniai imperatyvai. Kad Kredito linijos sutartis atitiko ieškovo valią ir poreikius, patvirtina tokios faktinės aplinkybės: ieškovas sutartį pasirašė, paėmė sutarties pagrindu banko suteiktą kreditą, dalį jo grąžino, užtikrino Kredito linijos sutarties įvykdymą nekilnojamuoju turtu (hipoteka), taip pat vėliau patvirtino Kredito linijos sutarties galiojimą kartu su sutuoktine G. F. pasirašydami su banku papildomą Susitarimą Nr. 9427/1 dėl Kredito linijos sutarties sąlygų pakeitimo ir papildymo. Kredito linijos sutartį ieškovas su banku pasirašė verslo tikslais. Sutartyje nurodyta kredito suteikimo paskirtis - komercinei veiklai vykdyti (Kredito linijos sutarties specialiosios dalies 7 p.), ieškovo bankui pateiktas verslo planas, pagal kurį ieškovas siekė kredito lėšomis įsigyti žemė sklypą, pakeisti jo paskirtį, infrastruktūrą, suskirstyti sklypą į mažesnius sklypus ir jį parduoti, tikslu gauti pelną. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2011-07-25 išvadoje konstatuota, kad kreditas pagal ginčo Kredito linijos sutartį buvo panaudotas ieškovo verslo tikslais, todėl ieškovų su banku pagal Kredito linijos sutartį nesieja vartojimo teisiniai santykiai. Be to siekį iš nusipirkto žemės sklypo pardavimo gauti pelną patvirtino pats ieškovas teismo posėdžio metu. Pirmosios instancijos teismas nustatė byloje teisiškai reikšmingą aplinkybę, kad yra priimta įsiteisėjusi Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-07-19 nutartis dėl priverstinio ieškovų skolos pagal ginčo Kredito linijos sutartį iš bankui įkeisto nekilnojamojo turto išieškojimo. Įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl turto pardavimo iš varžytynių, buvo pripažintas banko veiksmų teisėtumas ir ieškovų kaip bendraskolių skolos bankui dydis. Vadovaujantis aktualia kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-15 nutartimi c.b. Nr. 3K-7-272/2011), hipotekos teisėjas, priimdamas nutartį CPK 558 straipsnio pagrindu dėl turto pardavimo iš varžytynių, patikrina sutarties, kurios pagrindu susidariusią skolą prašoma išieškoti, pasibaigimo, kreditoriaus reikalavimo teisės į skolą teisėtumą. Įsiteisėjus Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-07-19 nutarčiai, ji yra privalomai vykdytina ir draudžiama kitoje byloje ginčyti teismo nutartimi nustatytus faktus bei teisinius santykius. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovams su banku pasirašius Susitarimą Nr. 9427/1 dėl Kredito linijos sutarties sąlygų pakeitimo ir papildymo, kuriuo buvo pratęstas kredito grąžinimo terminas ir bendraskole į prievolę įstojo ieškovo sutuoktinė G. F., buvo pažeistos imperatyvios teisės normos. CK 6.870 straipsnio 1 dalies norma nėra imperatyvi. CK 6.6 straipsnio 4-6 dalys numato, kad jei prievolė solidari, kreditorius turi teisę pareikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kol bus įvykdyta visa prievolė. Šiuo atveju ginčo Kredito linijos sutarties bendrosios dalies 51, 51.1-51.4 p. numatyta, kad esant kredito gavėjo pusėje asmenų daugetui, kreditą paimti turi teisę tiek jie abu kartu, tiek kiekvienas atskirai, tiek visą kreditą, tiek jo dalį, kad sutartyje numatytos sąlygos taikomos abiems kredito gavėjams, kurie už įsipareigojimų bankui įvykdymą atsako solidariai. Todėl Susitarimu Nr. 9427/1 jokie teisiniai imperatyvai pažeisti nebuvo. Savo valią būti bendraskole ieškovė patvirtino pasirašydama notaro biure patvirtintą ir hipotekos teisėjo įregistruotą hipotekos lakšto pakeitimą, kurio pirmame punkte patvirtino, kad ji į prievolę įstojo kaip naujoji skolininkė. Byloje nenustatyta, jog Susitarimą Nr. 9427/1 ieškovė pasirašė kieno nors verčiama, neįrodyta, kad bankas atliko kokius nors neteisėto poveikio veiksmus, kurie būtų pagrindas juos kvalifikuoti kaip ekonominį spaudimą CK 1.91 straipsnio pagrindu. Susitarimas Nr. 9427/1 kaip sandoris ir buvo pasirašytas būtent ieškovų interesais, siekiant, kad bankas pratęstų kredito grąžinimo terminus. Kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu, yra būtina įrodyti ne tik ekonominio spaudimo faktą, bet taip pat, kad valią sudaryti tokį sandorį nulėmė realūs grasinimai. Šiuo atveju ieškovės siekis veikti savo sutuoktinio E. F. interesais, tikslu šiam prasitęsti kredito grąžinimo banke terminus, neįrodo jokių banko veiksmų neteisėtumo, o kaip tik patvirtina laisvą ieškovės valią veikti savo sutuoktinio interesais, jo naudai.

21IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22Apeliacinis skundas atmestinas.

23Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d. 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

24Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog skundžiamu sprendimu pagrįstai konstatuota, jog tarp ginčo šalių sudaryta sutartis atitiko šalių valią, tikslus, todėl nepagrįsti apeliantų argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tikruosius šalių ketinimus, nevertino sutarties šalių ikisutartinių santykių.

25Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog sudarytos kredito linijos sutarties paskirtis buvo komercinei veiklai vykdyti. Ieškovas E. F. ketino įsigyti žemės sklypą, pakeisti jo paskirtį ir sutvarkyti infrastruktūrą tam, kad vėliau žemės sklypą, suskirstęs į mažesnius, galėtų parduoti ir iš to gauti pajamų. Ši aplinkybė nustatyta remiantis rašytiniais įrodymais - ieškovo verslo planu, kredito linijos sutartimi su pakeitimais, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išvada, taip pat šalių paaiškinimais. Kredito linijos sutarties specialiosios dalies 7 punkte buvo nurodyta, jog kredito suteikimo paskirtis yra komercinei veiklai vykdyti. Ieškovo bankui pateiktas verslo planas, pagal kurį ieškovas siekė kredito lėšomis įsigyti žemė sklypą, pakeisti jo paskirtį, infrastruktūrą, suskirstyti sklypą į mažesnius sklypus ir jį parduoti, parengtas tikslu gauti pelną. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2011-07-25 išvadoje konstatuota, kad kreditas pagal ginčo Kredito linijos sutartį buvo panaudotas ieškovo verslo tikslais, todėl ieškovų su banku pagal Kredito linijos sutartį nesieja vartojimo teisiniai santykiai. Aiškinti sutarties sąlygas vadovaujantis CK 6.193 straipsniu ieškovų naudai ir pripažinti, kaip nurodė apeliantai, jog iš tikrųjų buvo sudaryta ne kredito linijos, o paprasta kredito sutartis, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

26Apeliantai teigia, jog byloje pateiktas verslo planas neatitinka verslo subjekto rengiamo verslo plano reikalavimų, o verslo planą ieškovas pateikė tik todėl, kad to reikalavo bankas, todėl nesant kitų įrodymų, jog ieškovas vertėsi ūkine komercine veikla, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas veikė kaip verslininkas.

27Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantų argumentai dėl netinkamo verslo plano įvertinimo atmestini kaip nepagrįsti. Visų pirma, verslo planas byloje buvo vertinamas kartu su kitais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais, ir pirmosios instancijos teismo konstatuota, jog gautas kreditas buvo panaudotas verslo tikslais, ir sudaryta sutartis nelaikytina vartojimo. Antra, net ir nesant verslo planui, įrodymų visuma neleidžia daryti išvados, jog šalys derėjosi dėl ilgalaikės paskolos, kaip įvardina ieškovai – paprasto kredito suteikimo. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, šalys sudarė Kredito linijos sutartį, susitarimo pagrindu aptarę kredito gavimo, gražinimo, palūkanų mokėjimo ir atsakomybės pagal prisiimtą prievolę sąlygas. Suėjus Kredito linijos limito grąžinimo terminui 2007-12-31 (b.l. 19-20, t. I), Susitarimu Nr.9427/1 terminas buvo pratęstas iki 2009-12-31 (b.l. 21, t.I). Ieškovas E. F. 2009 m. lapkričio mėnesį teikė bankui prašymą restruktūrizuoti kreditą, t.y. pratęsti skolos grąžinimo terminą 10 metų, nurodydamas, jog sumažėjo jo ir sutuoktinės gaunamos pajamos, 2009 m. gruodžio 14 d., 2009 m. gruodžio 17 d., 2010 m. sausio 6 d. teikė bankui prašymus pakeisti suteikto kredito valiutą ir palūkanų dydį (b.l. 160-164, t.I). Šie įrodymai tik patvirtina, jog ieškovai, pasibaigus Kredito linijos limito grąžinimo terminui, siekė susitarti dėl Sutarties sąlygų pakeitimo, kadangi dėl finansinių sunkumų negalėjo įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų.

28Nepagrįstais laikytini ir apeliantų argumentai, jog ieškovė G. F. įtraukta į prievolę ne laisva valia, t.y. bankui realiai grasinant ekonominiais padariniais bei pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas.

29Teismų praktikoje pripažįstama, kad sandorį galima pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą dėl ekonominio spaudimo tik esant tokių sąlygų visumai: 1) kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį; 2) grasino ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų veiksmų; 3) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis; 4) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje AB ,,Lietuvos dujos“ v. AB ,,Lietuvos energija“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-378/2005; teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 6 d.nutartis civilinėje byloje UAB „Novatoriška statyba“ v. AB ,,Žemaitijos pienas“, bylos Nr. 3K-3-574/2006;2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje J. K. v. Danijos AB Danske Bank A/S, bylos Nr. 3K-3-258/2011). Pagal CK 1.91 straipsnio 4 dalį nustatydamas, buvo ar ne realaus grasinimo faktas, teismas turi atsižvelgti į šalies, kuriai buvo grasinta, amžių, finansinę bei ekonominę būklę, lytį, veiksmų pobūdį ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

30Kaip matyti iš pateikto 2007-12-27 Susitarimo Nr. 9427/1, G. F. pasirašė susitarimą prisiimdama sutuoktinio E. F. skolinius įsipareigojimus bankui visa apimtimi (b.l. 21-23, t.I). Šio susitarimo pagrindu buvo pakeisti hipotekos lakšto Nr.( - ) punktai 1 p., 2 p., 3 p., 4 p. 6 p., 7 p., iš jų ir punktas dėl naujo skolininko įstojimo į prievolę (b.l. 59-65, t.I). Taip pat buvo iš naujo įvertintas prievolės įvykdymo užtikrinimui įkeistas turtas, kurio vertė padidėjo iki 1.240.000 Lt, kai tuo tarpu prievolės dydis liko nepakitęs 574.200 Lt. Susitarimo sudarymo metu įkeitimu užtikrinto turto vertė du kartus viršijo prievolės dydį, todėl daryti išvadą, jog sandoris buvo sudarytas akivaizdžiai ieškovams nenaudingomis sąlygomis, nėra pagrindo. Įrodymų, jog tokį susitarimą reikalavo pasirašyti bankas, byloje nepateikta. Apeliantų argumentai dėl sankcijų taikymo, t.y. priverstinio skolos išieškojimo pagal 2006-02-02 Kredito linijos sutartį Nr. 9427, nelaikytini grasinimu ekonominiais padariniais, kadangi skolininkas E. F. Kredito linijos sutartimi Nr.9427 buvo iki 2007-12-31 įsipareigojęs grąžinti kreditą, kurio įvykdymas buvo užtikrintas nekilnojamojo turto hipoteka. Skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrintos prievolės, įstatymų nustatyta tvarka pradedama priverstinė išieškojimo procedūra.

31Teisėjų kolegija nenustatė ir imperatyvių įstatymo normų pažeidimo, kuomet į prievolę įstojo naujas skolininkas – ieškovė G. F.. Civiliniame kodekse yra įtvirtintas skolininkų daugeto institutas, numatantis skolininkų solidariąją atsakomybę, atsirandančią tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Nagrinėjamuoju atveju būtent ir buvo sudarytas šalių susitarimas, remiantis kuriuo ieškovė G. F. prisiėmė sutuoktinio E. F. skolinius įsipareigojimus bankui visa apimtimi kaip solidarioji skolininkė.

32Dėl nurodytų argumentų bei aplinkybių pagrįstas ir teisėtas pirmosios instancijos teismo sprendimas nekeistinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

33Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,

Nutarė

34apeliacinį skundą atmesti.

35Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

36Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.Ginčo esmė... 4. Ieškovai G. F. ir E. F. patikslintu ieškiniu (b.l.130 -140, t.I) prašė: 1)... 5. - pakeisti 2006-02-02 Kredito linijos sutarties Nr. 9427 sąlygą, nustatytą... 6. - pakeisti 2006-02-02 Kredito linijos sutarties Nr. 9427 sąlygą,... 7. 2) pripažinti negaliojančiu 2006-02-02 Kredito linijos sutarties Nr. 9427... 8. 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.... 9. Ieškovas E. F. nurodė, kad 2005-10-28 sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties... 10. Atsakovė AB DnB Nord bankas su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti... 11. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimu (b.l. 85-90,... 13. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 14. Apeliaciniu skundu (b.l. 96-106, t.II) ieškovai E. F. ir G. F. prašo Kauno... 15. Pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo kilusį ginčą,... 16. Teismas netinkamai vertino 2006 m. sausio 12 d. verslo planą kaip planą,... 17. Teismas, pažeisdamas imperatyvias įstatymo nuostatas, nepagrįstai... 18. Teismas nepagristai konstatavo, jog ieškovė G. F. į prievolę įstojo laisva... 19. Teismas nepagrįstai palūkanų apskaičiavimo naštą perkėlė ieškovams,... 20. Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 113-117, t.II) atsakovė AB DNB bankas... 21. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 22. Apeliacinis skundas atmestinas.... 23. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, atskirojo... 25. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog sudarytos kredito... 26. Apeliantai teigia, jog byloje pateiktas verslo planas neatitinka verslo... 27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantų argumentai dėl netinkamo... 28. Nepagrįstais laikytini ir apeliantų argumentai, jog ieškovė G. F. įtraukta... 29. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sandorį galima pripažinti... 30. Kaip matyti iš pateikto 2007-12-27 Susitarimo Nr. 9427/1, G. F. pasirašė... 31. Teisėjų kolegija nenustatė ir imperatyvių įstatymo normų pažeidimo,... 32. Dėl nurodytų argumentų bei aplinkybių pagrįstas ir teisėtas pirmosios... 33. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 34. apeliacinį skundą atmesti.... 35. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti... 36. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....