Byla I-65-815/2010
Dėl neturtinės žalos atlyginimo ir atstovavimo išlaidų priteisimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, sekretoriaujant Santai Buivydaitei, dalyvaujant pareiškėjos – UAB „Daimanta“ atstovams – advokatui Daliui Vaitekūnui bei šios bendrovės direktoriui D. A., atsakovės – Lietuvos valstybės, atstovaujamos Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atstovei – Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Teisės skyriaus viršininkei Valentinai Lemežienei, atsakovo – R. P. atstovui – advokatui Arvydui Peneliui, trečiojo suinteresuoto asmens – Panevėžio teritorinės muitinės atstovei – šios institucijos Teisės skyriaus viršininkei Raimondai Dzelzienei, trečiojo suinteresuoto asmens – Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ atstovei – advokatei Aurelijai Vingrienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos – UAB „Daimanta“ skundą atsakovams – Lietuvos valstybei, atstovaujamai Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir R. P., tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Panevėžio teritorinei muitinei, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių rinktinei, Lietuvos nacionalinei vežėjų automobiliais asociacijai „Linava“, R. S., K. G. ir A. B. dėl neturtinės žalos atlyginimo ir atstovavimo išlaidų priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3I

41. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2008 m. kovo 3 d. gautas pareiškėjos UAB „Daimanta“ (toliau – ir pareiškėja), atstovaujamos advokato Daliaus Vaitekūno (2007 m. birželio 29 d. atstovavimo sutartis (t. 1, b. l. 7)), 2008 m. vasario 28 d. skundas (t. 1, b. l. 2-6) atsakovei – Lietuvos valstybei, atstovaujamai Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovė), tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Panevėžio teritorinei muitinei, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių rinktinei, R. S., K. G., A. B. ir R. P. „Dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo“ (toliau – skundas) , kuriame pareiškėja prašo:

51.1. priteisti iš atsakovės – Lietuvos valstybės, atstovaujamos Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, 900 000 Lt (devynis šimtus tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti;

61.2. priteisti pareiškėjos naudai iš atsakovės – Lietuvos valstybės, atstovaujamos Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atstovavimo išlaidas.

72. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. I-2991-331/2008 (dabar – Nr. I-65-815/2010) pagal pareiškėjos – UAB „Daimanta“ skundą atsakovei – Lietuvos valstybei, atstovaujamai Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Panevėžio teritorinei muitinei, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių rinktinei, R. S., K. G., A. B. ir R. P. dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, 2008 m. rugpjūčio 28 d. sprendime (t. 1, b. l. 203-206) nusprendė pareiškėjos skundą patenkinti iš dalies: iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, priteisti pareiškėjos naudai 100 000 Lt neturtinės žalos, kitoje dalyje skundą atmesti.

83. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjos – UAB „Daimanta“ ir atsakovės – Lietuvos valstybės, atstovaujamos Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos – UAB „Daimanta“ skundą atsakovei – Lietuvos valstybei, atstovaujamai Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Panevėžio teritorinei muitinei, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių rinktinei, R. S., K. G., A. B. ir R. P. dėl neturtinės žalos atlyginimo, 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje administracinėje byloje A-261-791/2009 (t. 2, b. l. 30-37) UAB „Daimanta“ ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, apeliacinius skundus patenkinti iš dalies: panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

94. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje administracinėje byloje A-261-791/2009 (t. 2, b. l. 30-37), be kita ko, konstatavo:

10„Pareiškėjas skunde dėl žalos atlyginimo nurodo, kad įstatymų nustatyta tvarka yra nustatyta, jog pareiškėjai TIR procedūros vykdytojo leidimas buvo panaikintas dėl valstybės tarnautojų neteisėtų veiksmų ir yra nustatytas priežastinis ryšys tarp neteisėtų valstybės tarnautojų veiksmų ir TIR procedūros vykdytojo leidimo pareiškėjai panaikinimo. Pareiškėjas nurodo, kad valdžios institucijos tarnautojų neteisėti veiksmai konstatuoti Panevėžio apygardos teismo 2005 m. spalio 17 d. nuosprendžiu ir Vilniaus apygardos teismo 2004 m. birželio 17 d. nuosprendžiu. Tačiau šiais nuosprendžiais yra nuteistas ir R. P., gabenęs krovinį, kuris nėra valstybės pareigūnas. Kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atliginimas yra solidarioji skolininkų pareiga (CK 6.6 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju kreditorius turi teisę reikalauti skolos atlyginimo iš bet kurio skolininko. Šiuo atveju pareiškėjas pasirinko Lietuvos valstybę ir žalos atsiradimą kildina iš jos pareigūnų neteisėtų veiksmų. Tačiau pagal CK 6.14 straipsnio 3 dalį skolininkas, kuriam pareikštas ieškinys, turi teisę reikalauti įtraukti į bylą kitus bendraskolius. Muitinės departamentas, atstovaudamas Lietuvos valstybę, apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas šio klausimo nesvarstė.

11ABTĮ 10 straipsniu nustatyta, kad teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises. Pirmosios instancijos teismas šios pareigos neįvykdė, nors privalėjo išaiškinti pareiškėjui ir atsakovui jų teisę reikšti prašymą dėl R. P. įtraukimo į bylą atsakovu ir priklausomai nuo pareiškėjos ir atsakovo pozicijos priimti atitinkamą sprendimą. Neaptarus bendraskolio teisinės padėties galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, kad būtų pašalintas padarytas pažeidimas.“

125. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 20 d. nutartimi (t. 2, b. l. 70-74) priėmė pareiškėjos – UAB „Daimanta“ 2009 m. lapkričio 16 d. patikslintą skundą (t. 2, b. l. 58-63) atsakovams – Lietuvos valstybei, atstovaujamai Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir R. P., tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Panevėžio teritorinei muitinei, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių rinktinei, R. S., K. G., A. B. „Dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo“ (toliau – patikslintas skundas), kuriame pareiškėja prašo: pirma, priteisti iš atsakovų – Lietuvos valstybės, atstovaujamos Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir R. P. – 900 000 Lt (devynis šimtus tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti; antra, priteisti pareiškėjos naudai iš atsakovų – Lietuvos valstybės, atstovaujamos Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir R. P. – atstovavimo išlaidas. Minėta nutartimi nagrinėjamoje administracinėje byloje R. P. procesinė padėtis pakeista, įtraukiant R. P. atsakovu, taip pat į nagrinėjamą administracinę bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukta Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“. Patikslintas skundas (t. 2, b. l. 58-63) grindžiamas, be kita ko, tokiais argumentais:

135.1. Dėl neteisėtų valstybės tarnautojų veiksmų, t. y. nerūpestingo pareigų atlikimo, nustatyto Panevėžio apygardos teismo 2005 m. spalio 17 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-86-134/2005 (t. 1, b. l. 19-23), taip pat nusikalstamų veikų, nustatytų Vilniaus apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 14 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-257/2004 (t. 1, b. l. 8-18), 2004 m. rugsėjo 14 d. Muitinės departamento TIR komitetas pareiškėjui panaikino TIR procedūros vykdytojo leidimą. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. sprendime (t. 1, b. l. 24-30, taip pat prijungtos administracinės bylos t. 2, b. l. 105-111) konstatuota, kad „iš visumos byloje esančių duomenų: šalių paaiškinimų, rašytinių įrodymų, nuosprendžiais konstatuotų faktų (LR ABTĮ 57 str. 2 d. ir 4 d.) darytina išvada, kad melagingų duomenų įrašymą į TIR ir CMR dokumentus lėmė neteisėti bei nusikalstami valstybės tarnautojų veiksmai, taip pat ir trečiojo asmens R. P. nusikalstami veiksmai“.

14Pasak pareiškėjos, valdžios institucijos tarnautojų veiksmai yra konstatuoti minėtais įsiteisėjusiais Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu, Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu bei Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu, todėl jie neįrodinėtini, t. y. įstatymų nustatyta tvarka yra nustatyta, kad pareiškėjui TIR procedūros vykdytojo leidimas buvo panaikintas dėl valstybės tarnautojų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso 6.271 str.).

155.2. Dėl valstybės tarnautojų paminėtų neteisėtų veiksmų – t. y. dėl to, kad jie neveikė taip, kaip pagal įstatymus šie darbuotojai turėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis), kas jau yra konstatuota Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimu, suponavusių pareiškėjui TIR procedūros vykdytojo leidimo panaikinimą, pareiškėjui atsirado, esant priežastiniam ryšiui, šios pasekmės, kurios pripažintinos pareiškėjos neturtine žala: 1) dalykinės reputacijos ženklus pablogėjimas rinkoje; 2) nestabili pareiškėjo finansinė būklė; 3) prarasta galimybė savalaikiai įsitvirtinti krovinių pervežimų rinkoje lyginant su konkurentais; 4) nuolatinių klientų praradimas ir galimybės plėsti klientų ratą ženklus sumažėjimas; 5) neaiški pareiškėjo įsitvirtinimo rinkoje ateities galimybė.

166. Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atstovaudamas atsakovę – Lietuvos valstybę, atsiliepime į pareiškėjos skundą (t. 1, b. l. 64-66) bei atsiliepime į pareiškėjos patikslintą skundą (t. 2, b. l. 82-84) su skunde ir patikslintame skunde pateiktais reikalavimais nesutiko ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus.

177. Atsakovas – R. P. atsiliepime į pareiškėjos patikslintą skundą (t. 2, b. l. 94-97) prašė patikslintą skundą jo atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstą, nurodė, be kita ko, kad jis yra netinkamas atsakovas šioje byloje.

188. Trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių rinktinė atsilipime į pareiškėjos skundą (t. 1, b. l. 68) prašė kilusį ginčą spręsti teismo nuožiūra.

199. Trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ atsiliepime į pareiškėjos patikslintą skundą (t. 2, b. l. 86-90) su pareiškėjos reikalavimais nesutiko ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus.

2010. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. sausio 21 d. nutartimi (t. 2, b. l. 122-127) kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, kad ši spręstų bylos pagal pareiškėjos – UAB „Daimanta“ 2009 m. lapkričio 16 d. patikslintą skundą atsakovams – Lietuvos valstybei, atstovaujamai Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir R. P., tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Panevėžio teritorinei muitinei, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių rinktinei, R. S., K. G., A. B., Lietuvos nacionalinei vežėjų automobiliais asociacijai „Linava“ dėl neturtinės žalos priteisimo teismingumo klausimą. Specialioji teisėjų kolegija 2010 m. vasario 10 d. nutartimi (t. 2, b. l. 129-131) konstatavo, jog ši byla teisminga administraciniam teismui.

21II

221. Teismo posėdyje pareiškėjos – UAB „Daimanta“ atstovas – advokatas Dalius Vaitekūnas pateikė papildomus paaiškinimus, įformintus raštu (prijungti prie teismo posėdžio protokolo).

23Juose, be kita ko, nurodyta, kad priežastinis ryšys ir žala atsirado dėl neteisėtų muitinės pareigūnų veiksmų, o ne dėl TIR komiteto sprendimo priėmimo. TIR komiteto sprendimo priėmimas buvo tiesiogiai įtakotas dviejų nusikalstamų veiksmų epizodu, kuriuose dalyvavo muitinės pareigūnai. Priežastiniam ryšiui nustatyti nėra svarbu, kuris iš nusikalstamų veikų epizodų turėjo lemiamą įtaką TIR komiteto apsisprendimui, kadangi abi nusikalstamos veikos muitinės departamento TIR komitete buvo svarstytos vienu metu. Panevėžio apygardos teismas 2005 m. spalio 17 d. nuosprendyje b. b. Nr. 1-86-134/2005 konstatavo, kad 2003 m. liepos 18 d. Obelių kelio posto muitinės pareigūnai R. S. ir K. G. nerūpestingai atliko savo pareigas ir į krovinio dokumentus įrašę, kad krovinį dalinai patikrino, neįsitikino, ar vilkikas vyksta per Obelių kelio postą. Už nerūpestingą pareigų atlikimą pareigūnams buvo skirtos drausminės nuobaudos. Vilniaus apygardos teismas 2004 m. birželio 17 d. nuosprendžiu b. b. Nr. 1-257/2004 konstatavo, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo yra kalti muitinės pareigūnai R. S., K. G. ir A. B. ir vairuotojas R. P. ; kad teismas įvertinęs byloje esančius ikiteisminio tyrimo įrodymus, konstatavo, jog inspektorius R. S., prevencijos skyriaus inspektoriaus K. G. prašymu, į krovinio dokumentus ir registracijos žurnalą įrašė melagingus duomenis apie krovinio išvežimą iš Lietuvos Respublikos. K. G. prašymu, A. B., pasinaudodamas kito pasienio-muitinės pareigūno prisijungimo prie duomenų bazės vardu, įrašė melagingus duomenis apie krovinio išvykimą iš Lietuvos Respublikos. R. P. teismas skyrė mažiausią piniginę baudą, kadangi teismas pripažino, kad R. P. geranoriškai ir operatyviai padėjo teisėsaugos institucijoms išaiškinti nusikalstamąją veiką. TIR komiteto prie Muitinės departamento priimti sprendimai dėl TIR vykdytojo leidimo sustabdymo pareiškėjui, yra tiesioginė nurodytų nusikalstamų muitinės pareigūnų pasekmė.

24Paaiškinimuose taip pat pateikiami detalesni negu patikslintame skunde argumentai dėl neturtinės žalos įvertinimo, atsikertama į Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ bei Muitinės departamento argumentus.

252. Teismo posėdyje pareiškėjos – UAB „Daimanta“ atstovas – šios bendrovės direktorius D. A. palaikė advokato D. Vaitekūno pateiktus argumentus.

263. Teismo posėdyje atsakovės – Lietuvos valstybės, atstovaujamos Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atstovė – Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Teisės skyriaus viršininkė Valentina Lemežienė su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

274. Teismo posėdyje atsakovo – R. P. atstovas – advokatas Arvydas Penelis su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

285. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens – Panevėžio teritorinės muitinės atstovė – šios institucijos Teisės skyriaus viršininkė Raimonda Dzelzienė pritarė Muitinės departamento atstovės argumentams, su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

296. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens – Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ atstovė – advokatė Aurelija Vingrienė su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

30Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius ir reglamentavusius teisės aktus,

konstatuoja:

311. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėja – UAB „Daimanta“ patikslintu skundu (t. 2, b. l. 58-63) atsakovams – Lietuvos valstybei, atstovaujamai Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir R. P., tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Panevėžio teritorinei muitinei, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių rinktinei, R. S., K. G., A. B. „Dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo“ prašo: pirma, priteisti iš atsakovų – Lietuvos valstybės, atstovaujamos Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir R. P. – 900 000 Lt (devynis šimtus tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti; antra, priteisti pareiškėjos naudai iš atsakovų – Lietuvos valstybės, atstovaujamos Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir R. P. – atstovavimo išlaidas.

322. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjos prašymas yra pagrįstas ir gali būti tenkintinas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo.

33Kita vertus, šioje administracinėje byloje bendraatsakoviu yra ir privatus asmuo – R. P., kurio civilinei atsakomybei kilti būtina ir kaltės sąlyga.

343. Įvertinant pareiškėjos patikslintame skunde pateiktus veiksnius, kuriuos ji vertina kaip neturtinę žalą, t. y. 1) dalykinės reputacijos ženklus pablogėjimas rinkoje; 2) nestabili pareiškėjos finansinė būklė; 3) prarasta galimybė savalaikiai įsitvirtinti krovinių pervežimų rinkoje lyginant su konkurentais; 4) nuolatinių klientų praradimas ir galimybės plėsti klientų ratą ženklus sumažėjimas; 5) neaiški pareiškėjos įsitvirtinimo rinkoje ateities galimybė, teismas pabrėžia, kad nestabili pareiškėjos finansinė būklė; prarasta galimybė savalaikiai įsitvirtinti krovinių pervežimų rinkoje lyginant su konkurentais; nuolatinių klientų praradimas ir galimybės plėsti klientų ratą ženklus sumažėjimas; neaiški pareiškėjos įsitvirtinimo rinkoje ateities galimybė tėra turtinio pobūdžio praradimai, kurie negali būti laikomi neturtine žala. Kadangi įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimu (t. 1, b. l. 24-30, taip pat prijungtos administracinės bylos t. 2, b. l. 105-111), turinčiu šioje administracinėje byloje res judicata galią, buvo išspręsti turtinės žalos atlyginimo klausimai, tai konstatuotina, kad šioje byloje jie dar kartą nebegali būti vertinami.

354. Kitaip šioje administracinėje byloje turi būti vertinamas dalykinės reputacijos ženklus pablogėjimas rinkoje. Pasak pareiškėjos, dėl neteisėtų valstybės tarnautojų veiksmų, t. y. nerūpestingo pareigų atlikimo, nustatyto Panevėžio apygardos teismo 2005 m. spalio 17 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-86-134/2005 (t. 1, b. l. 19-23), taip pat nusikalstamų veikų, nustatytų Vilniaus apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 14 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-257/2004 (t. 1, b. l. 8-18), 2004 m. rugsėjo 14 d. Muitinės departamento TIR komitetas pareiškėjui panaikino TIR procedūros vykdytojo leidimą. To pasėkoje, pareiškėja negalėjo atlikti daugelio vežimų, nes jos kontrahentai žinojo, kad ji negali atlikti TIR procedūrų (žr. įrodymus t. 1, b. l. 34-45). Teismas tai vertina kaip dalykinės reputacijos pablogėjimą. Kita vertus, teismas vertina, kad šis reputacijos pablogėjimas nebuvo ženklus, nes savaime TIR procedūros vykdytojo leidimo atėmimas nerodo itin reikšmingo reputacijos pablogėjimo – tai ribojimas atlikti verslą, tiesa, pagal Muitinės konvencijos dėl tarptautinio krovinių gabenimo su TIR knygelėmis nuostatas šis ribojimas neabejotinai siejamas su dalykine reputacija.

365. Teismas iš esmės sutinka su pareiškėjos vertinimu, kad priežastinis ryšys ir žala atsirado dėl neteisėtų muitinės pareigūnų veiksmų, o ne dėl TIR komiteto sprendimo priėmimo; kad TIR komiteto sprendimo priėmimas buvo tiesiogiai įtakotas dviejų nusikalstamų veiksmų epizodu, kuriuose dalyvavo muitinės pareigūnai. Teismas ypač pažymi ir patikslina, kad tiesioginis dalykinės reputacijos sumažėjimas dėl leidimo atėmimo buvo sukeltas TIR komiteto sprendimu, tačiau netiesiogiai jį lėmė būtent neteisėti muitinės pareigūnų veiksmai.

37Šiame kontekste pabrėžtina, jog CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta teisės doktrinoje vadinamoji lankstaus priežastinio ryšio samprata (o ši byla materialine prigimtimi yra civilinė (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 10 d. nutartį (t. 2, b. l. 129-131)). Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado. Pažymėtina, kad pažeidėjo elgesys gali būti ne vienintelė žalos atsiradimo priežastis, bet pakankama priežastis nuostoliams atsirasti. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad civilinėje atsakomybėje pripažįstamas atsakomybės pagrindu ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai žala atsiranda ne betarpiškai iš neteisėtų veiksmų, bet yra pakankamai susijusi su žalingomis pasekmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. L. ir kt. v. Vilniaus miesto 5-asis notarų biuras ir kt., bylos Nr. 3K-3-614/2002; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baldų rojus“ v. G. O., bylos Nr. 3K-3-197/2007). Taikant deliktinę atsakomybę, netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. L. ir kt. v. Z. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-156/2005; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. ir kt. v. DNSB „( - )“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007). Svarstant, kokio laipsnio netiesioginis priežastinis ryšys yra svarbus civilinei atsakomybei, reikia vadovautis tuo, kad priežastinis ryšys yra civilinės atsakomybės sąlyga, jei nustatyta, kad žala yra neteisėtų veiksmų rezultatas. Tai reikštų, kad neteisėti veiksmai nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalai atsirasti. Ši taisyklė taikoma kiekvienu deliktinės atsakomybės atveju esant netiesioginiam priežastiniam ryšiui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010).

38Darytina išvada, kad netiesiogiai dėl neteisėtų (nusikalstamų) muitinės pareigūnų veiksmų pareiškėjai kilo neturtinė žala; kad minėti veiksmai nors jos nelėmė, tačiau pakankamu laipsniu turėjo įtakos neturtinei žalai atsirasti.

396. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. vasario 27 d. nutarime „Dėl Muitinės konvencijos dėl tarptautinio krovinių gabenimo su TIR knygelėmis (1975 metų TIR konvencija) nuostatų įgyvendinimo“ (2002 m. spalio 29 d. redakcija), be kita ko,

Nutarė

40pavesti Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sudaryti TIR procedūros vykdytojo leidimų išdavimo ir panaikinimo komitetą (įtraukti į šį komitetą Susisiekimo ministerijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos ir asociacijos „Linava“ atstovus), kuris teiktų juridiniams ir fiziniams asmenims leidimus vykdyti TIR procedūras, o nesilaikantiems TIR konvencijos 9 priedo II dalies reikalavimų – juos panaikintų, taip pat patvirtinti šio komiteto nuostatus (1.4 punktas), taip pat suteikė teisę Lietuvos nacionalinei vežėjų automobiliais asociacijai „Linava“ išduoti TIR knygeles, laikantis šios asociacijos nustatytos ir su Muitinės departamentu suderintos tvarkos (3 punktas). Muitinės departamento direktorius 2002 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 319 „Dėl TIR procedūros vykdytojo leidimų išdavimo komiteto sudarymo ir jo nuostatų patvirtinimo“ buvo sudaręs šį TIR procedūros vykdytojo leidimų išdavimo komitetą: Muitinės departamento 6 atstovai, Vilniaus teritorinės muitinės 1 atstovas, Muitinės kriminalinės tarnybos 2 atstovai, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2 atstovai, Valstybinės kelių transporto inspekcijos 1 atstovas, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ 3 atstovai. Muitinės departamento generalinis direktorius 2006 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 1B-548 „Dėl TIR procedūros vykdytojo leidimų išdavimo ir panaikinimo komiteto darbo nuostatų patvirtinimo“ patvirtino TIR procedūros vykdytojo leidimų išdavimo ir panaikinimo komiteto darbo nuostatus, kuriuose, be kita ko, įtvirtinta, kad Komiteto tikslas – suteikti Lietuvos Respublikoje įregistruotiems asmenims leidimus vykdyti TIR procedūras arba juos panaikinti (1 punktas); Komiteto uždavinys – nagrinėti Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ pateiktus asmenų prašymus dėl TIR procedūros vykdytojo leidimų suteikimo bei valstybės institucijų pranešimus dėl Lietuvos Respublikoje registruotų vežėjų padarytų muitinės teisės aktų pažeidimų (3 punktas), Komitetas, įgyvendindamas jam pavestus uždavinius suteikia TIR procedūros vykdytojo leidimą Lietuvos Respublikoje registruotam asmeniui, laikinai sustabdo leidimo galiojimą asmeniui, kai vežėjo įmonė padarė muitų teisės aktų pažeidimą, panaikina TIR procedūros vykdytojo leidimą, kai Lietuvos Respublikoje registruotas asmuo neatitinka Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2005 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 1B-68 patvirtintų Reikalavimų asmenims, norintiems gauti TIR procedūros vykdytojo leidimą (4.1-4.3 punktai), Komiteto sudėtis sudaroma Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu įtraukiant Muitinės departamento, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos bei asociacijos „Linava“ atstovus (5 punktas); pagrindinė Komiteto veiklos forma yra posėdžiai, kurie organizuojami Muitinės departamente (A. Jakšto g. 1/25, Vilnius), Komitetą sudaro Komiteto pirmininkas, jo pavaduotojas, sekretorius ir nariai (6 punktas); Komitetą techniškai aptarnauja Muitinės departamentas ir asociacija „Linava“ (35 punktas). Šiame kontekste paminėtina, kad Komiteto, kurį organizuoja Muitinės departamentas, tiesiogiai užkirtusio kelią pareiškėjai vykdyti TIR procedūras, veiksmų neteisėtumas nebuvo ir dabar nėra sprendžiamas.

417. Teismas ypač atkreipia dėmesį į tai, kad R. P. veiksmai be muitinės pareigūnų pagalbos būtų negalėję sukelti jokios žalos (R. P. minimalus kaltės laipsnis), o, be to, kadangi šie veiksmai buvo netiesioginiai neturtinės žalos – pareiškėjos dalykinės reputacijos sumažėjimo atžvilgiu, tai teismas konstatuoja, kad R. P. veiksmai ne tik neturtinės žalos nelėmė, tačiau net neturėjo įtakos neturtinei žalai atsirasti. Būtent todėl R. P. negali atsakyti už pareiškėjai padarytą neturtinę žalą.

428. Šiame sprendime konstatuota, kad netiesiogiai dėl neteisėtų (nusikalstamų) muitinės pareigūnų veiksmų pareiškėjai kilo neturtinė žala; kad minėti veiksmai nors jos nelėmė, tačiau pakankamu laipsniu turėjo įtakos neturtinei žalai atsirasti. Taip pat minėta, jog pareiškėja negalėjo atlikti daugelio vežimų, nes jos kontrahentai žinojo, kad ji negali atlikti TIR procedūrų (žr. įrodymus t. 1, b. l. 34-45): tai įvertinta kaip dalykinės reputacijos pablogėjimas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad muitinės pareigūnai, kurie veikė tyčia nusikalstamai, tik netiesiogiai lėmė neturtinės žalos kilimą (netiesioginis priežastinis ryšys), kad dalykinės reputacijos pablogėjimas nebuvo ženklus, nes savaime TIR procedūros vykdytojo leidimo atėmimas nerodo itin reikšmingo reputacijos pablogėjimo – tai ribojimas atlikti verslą (tiesa, pagal Muitinės konvencijos dėl tarptautinio krovinių gabenimo su TIR knygelėmis nuostatas šis ribojimas neabejotinai siejamas su dalykine reputacija), taip pat į tai, kad pačios pareiškėjos darbuotojų netinkamas elgimasis su TIR knygelėmis turėjo įtakos žalai kilti, teismas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pareiškėjos UAB „Daimanta“ naudai priteisia 10 000 (dešimt tūkstančių) litų neturtinės žalos.

439. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą (1 dalis), kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas (2 dalis). Pareiškėja sumokėjo už informacijos apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką paskelbimą „Lietuvos rytas“, „Vakarų ekspresas“ bei „Gimtasis Rokiškis“ (t. 2, b. l. 103-108), 96 +131,4 +87, 12 (t. 2, b. l. 109-114) = 314, 52 Lt, todėl jai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, priteistina 314, 52 Lt bylinėjimosi išlaidų.

44Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1, 2 dalimis, 45 straipsniu, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

45n u s p r e n d ž i a:

46pareiškėjos – UAB „Daimanta“ skundą tenkinti iš dalies.

47Pareiškėjai – UAB „Daimanta“, j. a. k. ( - ), iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, priteisti 10 000 (dešimt tūkstančių) litų neturtinės žalos atlyginimo.

48Pareiškėjai – UAB „Daimanta“, j. a. k. ( - ), iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, priteisti 314, 52 (tris šimtus keturiolika litų ir penkiasdešimt du centus) bylinėjimosi išlaidų.

49Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

50Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis,... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. I... 4. 1. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2008 m. kovo 3 d. gautas... 5. 1.1. priteisti iš atsakovės – Lietuvos valstybės, atstovaujamos Muitinės... 6. 1.2. priteisti pareiškėjos naudai iš atsakovės – Lietuvos valstybės,... 7. 2. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę... 8. 3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, apeliacine tvarka... 9. 4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. rugpjūčio 31 d.... 10. „Pareiškėjas skunde dėl žalos atlyginimo nurodo, kad įstatymų nustatyta... 11. ABTĮ 10 straipsniu nustatyta, kad teismas turi išaiškinti proceso dalyviams... 12. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 20 d.... 13. 5.1. Dėl neteisėtų valstybės tarnautojų veiksmų, t. y. nerūpestingo... 14. Pasak pareiškėjos, valdžios institucijos tarnautojų veiksmai yra... 15. 5.2. Dėl valstybės tarnautojų paminėtų neteisėtų veiksmų – t. y. dėl... 16. 6. Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,... 17. 7. Atsakovas – R. P. atsiliepime į pareiškėjos patikslintą skundą (t. 2,... 18. 8. Trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie... 19. 9. Trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos nacionalinė vežėjų... 20. 10. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. sausio... 21. II... 22. 1. Teismo posėdyje pareiškėjos – UAB „Daimanta“ atstovas – advokatas... 23. Juose, be kita ko, nurodyta, kad priežastinis ryšys ir žala atsirado dėl... 24. Paaiškinimuose taip pat pateikiami detalesni negu patikslintame skunde... 25. 2. Teismo posėdyje pareiškėjos – UAB „Daimanta“ atstovas – šios... 26. 3. Teismo posėdyje atsakovės – Lietuvos valstybės, atstovaujamos Muitinės... 27. 4. Teismo posėdyje atsakovo – R. P. atstovas – advokatas Arvydas Penelis... 28. 5. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens – Panevėžio teritorinės... 29. 6. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens – Lietuvos nacionalinės... 30. Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs... 31. 1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėja – UAB „Daimanta“... 32. 2. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjos... 33. Kita vertus, šioje administracinėje byloje bendraatsakoviu yra ir privatus... 34. 3. Įvertinant pareiškėjos patikslintame skunde pateiktus veiksnius, kuriuos... 35. 4. Kitaip šioje administracinėje byloje turi būti vertinamas dalykinės... 36. 5. Teismas iš esmės sutinka su pareiškėjos vertinimu, kad priežastinis... 37. Šiame kontekste pabrėžtina, jog CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta teisės... 38. Darytina išvada, kad netiesiogiai dėl neteisėtų (nusikalstamų) muitinės... 39. 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. vasario 27 d. nutarime „Dėl... 40. pavesti Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos... 41. 7. Teismas ypač atkreipia dėmesį į tai, kad R. P. veiksmai be muitinės... 42. 8. Šiame sprendime konstatuota, kad netiesiogiai dėl neteisėtų... 43. 9. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44... 44. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 45. n u s p r e n d ž i a:... 46. pareiškėjos – UAB „Daimanta“ skundą tenkinti iš dalies.... 47. Pareiškėjai – UAB „Daimanta“, j. a. k. ( - ), iš Lietuvos... 48. Pareiškėjai – UAB „Daimanta“, j. a. k. ( - ), iš Lietuvos... 49. Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 50. Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali...