Byla e2A-760-544/2018
Dėl žalos atlyginimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-29480-595/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Geoazis“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo ir

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41. Ieškovė UAB „Geoazis“ prašė priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 1 261,35 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. 2. Nurodė, kad 2017 m. kovo 22 d. apie 10 val. ieškovei priklausančiam automobiliui MAN 17.222, valst. Nr. ( - ) eismo įvykio metu Vilniuje, Pilaitės prospekte buvo padaryta žala. Automobilis įvažiavo į apsemtą vandeniu kelio duobę, iš jos buvo pakeltas asfalto gabalas ir išmuštas automobilio galinis tiltas, dėl ko vairuotojas prarado vairavimo kontrolę, išvažiavo į priešingą eismo juostą, pradėjo stabdyti, vėliau grįžo į pirmąją eismo juostą ir pajuto smūgį į galinę automobilio dalį, į kurią atsitrenkė kito eismo dalyvio vairuojamas automobilis MAGIRUS – DEUTZ, valst. Nr. ( - ). Dėl šio įvykio buvo sugadintas galinis dešinės pusės ratas, galinis tiltas, gręžimo strėlė. Automobilio remontas kainavo 1 261,35 Eur, ką pagrindžia UAB „Saločiai ir partneriai“ PVM sąskaitos – faktūros Nr. 0015263 duomenys. Žala buvo padaryta dėl netinkamos kelio būklės. Atsakovė yra Vilniaus miesto gatvių savininkė, todėl ji yra atsakinga už patirtą žalą.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

63. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 27 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. 4. Teismas nustatė, kad ieškovei priklausančiam automobiliui MAN 17.222, valst. Nr. ( - ) 2017 m. kovo 22 d. apie 10 val. eismo įvykio metu Vilniuje, Pilaitės prospekte ties pastatu Nr. 27 buvo padaryta žala. Iš automobilio vairuotojo G. J. paaiškinimų, teiktų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai ir kitų įrodymų teismas nustatė, kad ieškovo vairuojamas automobilis važiavo Pilaitės prospektu nuo centro, pirmąja eismo juosta, buvo šlapia kelio danga, pravažiavus balą, automobilį sumėtė į kairę, bandydamas suvaldyti automobilį, jis įvažiavo į antrąją eismo juostą, pradėjo stabdyti, vėliau vėl grįžo į pirmąją eismo juostą ir pajuto smūgį į galinę automobilio dalį, paaiškėjo, kad atsitrenkė kito eismo dalyvio R. B. vairuojamas automobilis IVECO, valst. Nr. ( - ). Apžiūrėjus įvykio vietą buvo pastebėta, kad iš balos pakeltas asfalto gabalas, pradurta galinė dešinės pusės padanga bei išmuštas galinis tiltas. 2017 m. kovo 22 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 2 būrio vyriausiojo patrulio M. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad automobilis įvažiavo į vandeniu apsemtą duobę ir sprogo padanga, todėl jis tapo nevaldomas. Automobilio eismo įvykio metu patirti sugadinimai užfiksuoti papildomuose duomenyse apie eismo įvykį, kuriuose nurodyti apgadinimai: užpakalinis dešinės pusės ratas, pasviręs galinis tiltas, apgadinta gręžimo strėlė. UAB „Saločiai ir partneriai“ atliko automobilio remontą ir išrašė ieškovei 2017 m. kovo 22 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 0015263 1 261,35 Eur, kurią ieškovė apmokėjo 2017 m. balandžio 4 d. 5. Nustatė, kad Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyboje buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas, kuris užbaigtas Vilniaus administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės priimtu 2017 m. balandžio 6 d. nutarimu „Dėl administracinio nusižengimo bylos teisenos nutraukimo Nr. 07-17-9446692“. Nutarime nurodyta, kad policijos pareigūnai įvykio vietoje užfiksavo, jog Pilaitės prospekte nuo centro pirmoje eismo juostoje yra 0,5 m. pločio, 1,2 m. ilgio ir 0,12 m. gylio kelio duobė, nuo jos apie 14 metrų atstumu ant kelio važiuojamosios dalies pirmoje eismo juostoje guli asfalto gabalas; nenustatyta, jog vairuotojai savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, kurių pažeidimas būtų susijęs su šio įvykio kilimu, nors yra veiksmas, turintis išorinių nusižengimo požymių, bet neturintis kaltės elemento (tyčios ar neatsargumo); automobilio MAN vairuotojas prarado vairavimo kontrolę dėl to, kad įvažiavo į duobę ir apgadino galinį tiltą bei ratą. Nors žala yra padaryta, bet pasekmių atsiradimas nesietinas su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena buvo nutraukta. 6. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė 2017 m. gegužės 17 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl žalos atlyginimo. Atsakovė 2017 m. gegužės 23 d. raštu Nr. A51-33462, atsakydama į ieškovės pretenziją, nurodė, kad savivaldybė žalą dėl patirtų nuostolių įvažiavus į duobę gali kompensuoti tik teismo įpareigojimu. 7. Teismas sprendė, kad ginčo gatvės, kuri turėjo trūkumų, nulėmusių žalos atsiradimą, savininko atžvilgiu nagrinėjamu atveju taikytina griežtoji atsakomybė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio 1 dalies pagrindu. Laikė, jog ieškovės pateiktoje sąskaitoje – faktūroje nurodyti remonto darbai bei keistos ar remontuotos detalės iš esmės atitinka policijos pareigūnų papildomuose duomenyse apie eismo įvykį užfiksuotus automobilio sugadinimus. Automobiliui padarytą žalą patvirtina ir į bylą pateiktos fotonuotraukos. Tuo tarpu atsakovė nepateikė įrodymų, kad sąskaitoje – faktūroje nurodyti darbai ar detalių kainos yra nepagrįstos. 8. Teismas atmetė kaip deklaratyvius atsakovės argumentus, jog priteistinos žalos dydis turėtų būti mažintinas, nes vairuotojas neva neatsižvelgė į eismo įvykių metu buvusias sąlygas, šlapią, galimai slidžią kelio dangą, nepasirinko saugaus važiavimo greitį, nesiėmė visų būtinų priemonių nuostoliams išvengti.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

89. Apeliaciniu skundu atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. 10. Nurodo, kad iš 2017 m. balandžio 6 d. nutarime nurodytų aplinkybių nėra aišku, kiek laiko kelyje buvo duobė, ar būtent sunkiasvoriai automobiliai neįtakojo minėtos duobės atsiradimo, dėl ko įvyko eismo įvykis. Iki to laiko Vilniaus miesto savivaldybėje nebuvo gauta duomenų apie tai, kad Pilaitės prospekte, ties pastatu Nr. 27, būtų buvę kelio dangos trūkumų, taip pat nėra duomenų, jog būtų pranešta apie šioje gatvėje esančias duobes. 11. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog automobiliui padaryta žala nevertinta pagal vertės nustatymo tvarką. 2000 m. balandžio 17 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 120 ir 2000 m. balandžio 17 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 101 „Dėl kelių transporto vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos 2 punkte nurodyta, kad minėta tvarka yra privaloma vykdant transporto priemonių vertinimą, siekiant nustatyti padarytą žalą (14.1 punktas), taip pat siekiant nustatyti, ar remonto darbai susiję su transporto priemonės apgadinimais (14.2 punktas). Šiuo atveju UAB „Saločiai ir partneriai” išduotoje PVM sąskaitoje – faktūroje nurodoma, jog buvo keičiamos dvi sunkvežimio padangos, nors nedetalizuojama kurios, sąskaitoje nurodoma kaina už trijų ratų permontavimą, nors nėra aišku, kokia buvo transporto priemonės būklė ir ar visi šie darbai buvo būtini, taip pat kokia buvo transporto priemonės būklė iki jos apgadinimo. Be to, taip pat nepaskaičiuotas detalių nusidėvėjimas. Minėtos Tvarkos 3 punkte numatyta, jog vertinti transporto priemones turi teisę tik įmonių, įregistruotų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir turinčių teisę verstis transporto priemonių vertinimo veikla, atestuoti kilnojamojo turto vertintojai. Ši Tvarka nenumato išimčių jos taikyme, todėl byloje nurodoma aplinkybė, jog automobilis yra specialios paskirties, neturi teisinės reikšmės. Iš bylos duomenų matyti, kad atestuotų turto vertintojų apžiūra nebuvo atlikta, o Vilniaus miesto savivaldybės atstovai nebuvo kviesti dalyvauti. 12. Teigia, jog teismas neatsižvelgė į atsakovės iškeltą vairuotojo atsakomybės klausimą. Automobilio vairuotojo veiksmai nagrinėjamu atveju pasireiškė rizikos prisiėmimu, neapdairiai ir neatsargiai vairuojant automobilį, kuris laikytinas padidinto pavojaus šaltiniu. Kiekvienam vairuotojui, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui, yra keliami padidinti atsargumo ir atidumo standartai, įtvirtinti Lietuvos Respublikos teisės aktuose bei analizuoti teismų praktikoje. Iš šios bylos medžiagos nėra aišku, kokiu greičiu įvykio metu automobilis važiavo. Iš paties ieškovo pateiktų duomenų matyti, jog net kelis kartus vairuotojas nesuvaldė automobilio, dėl ko manevravo kelyje tarp pirmosios ir antrosios eismo juostos. Byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kokia buvo transporto priemonės techninė būklė iki įvykio, ar tai galėjo lemti sunkumus ją suvaldant. 13. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė UAB „Geoazis“ prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovė apeliaciniame skunde iš esmės tik atkartoja savo atsiliepime į ieškinį pateiktus argumentus. Apeliacinio skundo teiginiai yra pagrįsti tik apeliantės samprotavimais ir prielaidomis. Teismas

konstatuoja:

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10Apeliacinis skundas atmestinas. 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis). 15. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo ribas, šioje byloje apeliacijos dalyką sudaro ginčas dėl kelio savininko (atsakovės) atsakomybės CK 6.266 straipsnio pagrindu už žalą, atsiradusią automobiliui įvažiavus į kelyje buvusią duobę, bei dėl padarytos žalos dydžio. 16. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės. Šioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės, reiškianti, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015). Aiškindamas aptariamos normos reglamentavimą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014). 17. Tokiu būdu, apeliantės argumentai, kad ji neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kuriais būtų pažeidusi teisės aktų, reglamentuojančių jos veiklą, nuostatas, atsižvelgiant į tai, kad nebuvo gauta duomenų apie kelio dangos trūkumus Pilaitės prospekte ties pastatu Nr. 27 ir pan., šios bylos kontekste yra teisiškai nereikšmingi, nes, kaip nurodyta pirmiau, bylose dėl žalos atlyginimo pagal CK 6.266 straipsnį nei kelio valdytojo neteisėti veiksmai, nei jo kaltė nėra nustatinėjami, t. y. nėra būtinosios šios rūšies civilinės atsakomybės taikymo sąlygos. Būtent statinio savininkas (valdytojas), siekdamas atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnį netaikymo, turi įrodyti CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, šalinančias jo atsakomybę (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens didelė tyčia ar didelis neatsargumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-611/2016). 18. Apeliantė teisingai nurodo, kad aplinkybė, jog buvo priimtas nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, savaime nereiškia, kad vairuotojas nėra kaltas dėl (prisidėjęs prie) atsiradusios žalos. Tačiau apeliantei, teigiančiai, kad vairuotojas turėjo atsižvelgti į tai, jog įvykio metu kelio danga buvo šlapia ir galimai slidi, todėl būti atidus, sumažinti greitį bei imtis visų atsargumo priemonių, kad vairavimu nesukeltų žalos sau ir aplinkiniams, o galimai saugaus greičio nesilaikymas ir neatidumas įvykio metu taip pat galėjo lemti žalos atsiradimą, tenka pareiga tai įrodyti (CPK 178 straipsnis). 19. Nagrinėjamu atveju byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena automobilio vairuotojo atžvilgiu buvo nutraukta, konstatavus, kad vairuotojas Kelių eismo taisyklių nepažeidė; žala atsirado automobiliui įvažiavus į važiuojamoje kelio dalyje buvusią duobę, kuri nebuvo paženklinta jokiais įspėjamaisiais kelio ženklais; kelio dangos trūkumas yra užfiksuotas įvykyje dalyvavusių pareigūnų, kurie aiškiai nurodė, kad kelyje buvo duobė apsemta vandeniu, dėl ko, automobiliui įvažiavus į duobę, jis tapo nevaldomas dėl to, kad sprogo padanga bei buvo sugadintas tiltas. Įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes, išskyrus savo deklaratyvius teiginius, apeliantė nepateikė. 20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dėl apeliantės apeliaciniame skunde keliamų abejonių, susijusių su tuo, ar visi PVM sąskaitoje – faktūroje nurodyti remonto darbai turėjo būti atlikti dėl žalos, atsiradusios įvažiavus į duobę (buvo keičiamos dvi sunkvežimio padangos, tačiau nedetalizuojama kurios; sąskaitoje nurodoma kaina už trijų ratų permontavimą, tačiau nėra aišku, kokia buvo transporto priemonės būklė ir ar visi šie darbai buvo būtini), išsamiai pasisakė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime. Iš esmės sutiktina su tuo, kad ginčo situacijoje turėjo būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir finansų ministro įsakymu 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120 / 2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101 „Dėl kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos, tačiau toks pažeidimas savaime nedaro teismo nustatytų aplinkybių ir jų pagrindu padarytų išvadų netinkamomis. Kaip matyti, teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovės automobilis buvo remontuojamas tą pačią eismo įvykio dieną, automobilis yra specialios paskirties, ieškovės įmonė užsiima žemės gręžimo darbais, o automobilis yra reikalingas kasdienei įmonės veiklai, todėl bet kokios prastovos būtų nulėmusios didesnius nuostolius. Šiuo atveju reikšminga tai, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog sąskaitoje – faktūroje nurodyti darbai ar detalių kainos yra nepagrįstos, aiškiai neatitinka rinkos kainų, dėl ko teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės paskaičiavimais ir įrodymais dėl remonto darbų apimties ir kainos. 21. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog priteistinos žalos dydis turėtų būti mažintinas, atsižvelgiant į automobilio vairuotojo, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojo, neatsargumą ir į tai, kad automobilio padangos priskiriamos dalių pagal dėvėjimosi pobūdį klasifikavimo IV grupei, todėl priteisiant žalą už keičiamas padangas turėjo būti skaičiuojamas jų nusidėvėjimo laipsnis. Apeliacinis teismas pažymi, jog, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti vairuotojo kaltės, o apeliantė nepateikė šią pirmosios instancijos teismo išvadą paneigiančių argumentų. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, tačiau nenurodė jokių argumentų, patvirtinančių, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Vien kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis byloje esančių įrodymų visumos vertinimu. 22. Iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2017 m. balandžio 6 d. nutarimo matyti, kad policijos pareigūnai įvykio vietoje užfiksavo, jog Pilaitės prospekte nuo centro pirmoje eismo juostoje yra duobė 0,5 m pločio, 1,2 m ilgio ir 0,12 m gylio, nuo duobės apie 14 metrų atstumu ant kelio važiuojamosios dalies pirmoje eismo juostoje guli asfalto gabalas. Šias aplinkybes taip pat patvirtina ir byloje pateiktos fotonuotraukos, kuriose yra užfiksuota ne tik duobė, į kurią įvažiavus buvo padaryta žala ieškovės automobiliui, bet ir užfiksuota, kaip po eismo įvykio yra remontuojama kelio danga. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šio nutarimo nuostatomis, kad automobilio MAN vairuotojas prarado vairavimo kontrolę dėl to, kad įvažiavo į duobę ir apgadino galinį tiltą bei ratą. Policijos pareigūnai vairuotojų kaltės nenustatė. Tuo tarpu nagrinėjant pakeistų padangų vertės klausimą, pažymėtina, jog byloje nepaneigta, kad buvo sugadintos naujų padangų protektoriaus gylio kriterijus atitinkančios padangos, kas matyti ir iš ieškovės pateiktos fotonuotraukos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė padangų nusidėvėjimo. Kita vertus, apeliantė, kritikuodama žalos dydžio nustatymą, savo kitokių patikslintų paskaičiavimų nepateikė. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo sumažinti priteistinos žalos dydį. 23. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad vien tai, jog apeliantės atstovai nedalyvavo (neturėjo galimybės dalyvauti) įvykio aplinkybių išaiškinimo ir žalos nustatymo procese, nėra pagrindas abejoti kitos šalies pateiktais įrodymais, patvirtinančiais žalos faktą ir dydį, ir neatleidžia apeliantės nuo jai tenkančios pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Kaip jau ne kartą yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, įrodinėjimas ir įrodymų vertinimas civiliniame procese turi savo specifiką, t. y. teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, kuri grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, ir nei pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą, nei susiformavusią kasacinio teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Todėl apeliaciniame skunde apeliantės nurodomi argumentai, kad nėra aišku, kiek laiko kelyje buvo duobė, ar būtent sunkiasvoriai automobiliai neįtakojo jos atsiradimo, kokia buvo transporto priemonės techninė būklė iki įvykio ir panašiai, savaime (apeliantei nepateikus priešingų įrodymų) nėra pagrindas spręsti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles ir padarė nepagrįstas išvadas. 24. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, skundžiamo teismo sprendimo, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis).

11Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

12Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai