Byla 2A-1266-520/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja), kolegijos teisėjai Liuda Uckienė, Alvydas Barkauskas, sekretoriaujant Ilonai Petrovskai, dalyvaujant ieškovo atstovei D. P., atsakovėms M. T., D. T., atsakovės M. T. atstovui advokatui A. C., vertėjai O. J., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovams M. T., I. (I.) T., D. T., A. T., I. T., P. (P.) T. (byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja SĮ „Vilniaus miesto būstas“, byloje institucija išvadai duoti, dalyvauja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius),

Nustatė

2Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė nutraukti Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), 2002-05-03 nuomos sutartį Nr. 147, sudarytą tarp UAB „Naujininkų ūkis“ ir M. T., iškeldinti atsakovus M. T., I. T., D. T., A. T., I. T., P. T. su jiems priklausančiu turtu iš buto, priklausančio Vilniaus miesto savivaldybei, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos, iškeldinti nepilnamečius Ž. T., gim. (duomenys neskelbtini), S. T., gim. (duomenys neskelbtini), E. T., gim. (duomenys neskelbtini), E. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. T., gim. (duomenys neskelbtini), su jiems priklausančiu turtu iš buto, priklausančio Vilniaus miesto savivaldybei, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos. Nurodė, kad jis yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Šiame bute atsakovė – pagrindinė buto nuomininkė – M. T. yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą nuo 2002-07-01. Minėtame bute taip pat gyvena atsakovai I. T., D. T., A. T., I. T., P. T. bei nepilnamečiai S. T.. E. T., E. T., G. T. ir Ž. T. Butas 2002-05-03 buvo neterminuotai išnuomotas atsakovei M. T., sudarius Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 147 tarp UAB „Naujininkų ūkis“ ir M. T. Buto nuomininkė yra įsiskolinusi už gyvenamųjų patalpų nuomą, komunalines paslaugas, šilumos energijos bei karšto vandens tiekimą. Jis, kaip minėto buto savininkas, gindamas savo teises ir teisėtus interesus, taip pat siekdamas tinkamai įgyvendinti teisės aktais numatytą socialinio būsto nuomos funkciją, prašo nutraukti nuomos sutartį ir atsakovus iškeldinti iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Atsakovai vengė vykdyti savo prievolę mokėti nuomos, komunalinių paslaugų mokesčius ir mokesčius už šilumos energiją. 2010 m. birželio mėn. skola už buto nuomą sudarė 488,45 Lt, 2010-04-30 susidariusi skola už šilumos energiją siekė 37 947,20 Lt, taip pat skola už UAB „Naujininkų ūkis“ teikiamas komunalines paslaugas 4 587,99 Lt. Atsakovai, naudodamiesi ieškovui nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis ir neatsikaitydami su paslaugų tiekėjais už faktiškai vartojamas paslaugas, pažeidžia Vilniaus miesto savivaldybės, kaip savininkės, teises. Jo teisės naudoti savo nuožiūra jai priklausantį butą yra suvaržytos, kadangi ji negali suteikti minėtų patalpų teisėtai naudotis asmenims, atitinkantiems Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo nustatytus kriterijus, kuriems esant asmenys turi teisę į socialinio būsto nuomą. Yra tikimybė, jog įmonės, teikiančios atitinkamas paslaugas buto, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojams ir negaudamos mokesčių už suteiktas paslaugas iš faktinių paslaugų vartotojų, t. y. atsakovų, savo reikalavimus atsiskaityti už teikiamas paslaugas reikš ne minėto buto gyventojams, o savininkui, t. y. jam. Neteisėti atsakovų veiksmai ne tik pažeidžia Vilniaus miesto savivaldybės teises valdyti, naudotis jai priklausantį turtą bei juo disponuoti, bet pažeidžia ir kitų asmenų, siekiančių gauti socialinį būstą, interesus.

3Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, 2002-05-03 UAB „Naujininkų ūkis“ ir M. T. pagal Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002-04-11 sprendimą Nr. 74/V sudarė Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 147, kuria nuomotojas suteikė nuomininkui ir jo šeimos nariams neterminuotam naudojimuisi 21,36 kv. m bendrojo (naudingojo) ploto gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), kad šiuo adresu gyvenamąją vietą yra deklaravę ir šia gyvenamąja patalpa naudojasi M. T., I. T., D. T., A. T., I. T., P. T., S. T., E. T., E. T., G. T. bei Ž. T. Teismas taip pat nustatė, jog S. T., gim. (duomenys neskelbtini), E. T., gim. (duomenys neskelbtini), E. T., gim. (duomenys neskelbtini), G. T., gim. (duomenys neskelbtini), bei Ž. T., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečiai, kad nuomos mokesčio skola už laikotarpį nuo 2009-12-30 iki 2010-09-30 yra 572,11 Lt, skola už komunalines paslaugas UAB „Naujininkų ūkis“ yra 4 758,38 Lt, skola UAB „Vilniaus energijai“ už paslaugas už laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2009-09-30 yra 12 392,84 Lt. Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, padarė išvadą, jog atsakovai naudojasi nuomojamu butu, tačiau nevykdo savo pareigų pagal nuomos sutartį, t. y. nemoka nuomos mokesčio ir kitų mokesčių už butui teikiamas komunalines ir kitas paslaugas. Teismas, remdamasis tuo, kad atsakovai už paslaugas UAB „Vilniaus energija“ nemoka dvejus metus, nuomos mokesčio nemoka 10 mėnesių, vadovaudamasis CK 6.611 str., šalių pasirašytos sutarties nuostatomis, padarė išvadą, jog yra pagrindo konstatuoti, jog atsakovai nuolatos pažeidžia nuomos sutarties sąlygas, kad būtina spręsti klausimą dėl civilinės atsakomybės taikymo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skolos už komunalines paslaugas bei skolos už UAB „Vilniaus energija“ teikiamas paslaugas susidarė per ilgą laikotarpį, kad 2000 m. Savivaldybės socialinių reikalų komitete buvo svarstomas atsakovės skolų klausimas ir nuspręsta skirti paramą skoloms padengti, padarė išvadą, jog atsakovai už buto nuomą buvo įsiskolinę nuolatos, tačiau nuomos santykiai su atsakove buvo tęsiami ir 2002 m. buvo pasirašyta nuomos sutartis, kad tai rodo, jog ieškovas šių nuomos sutarties pažeidimų nelaikė esminiais. Teismas, įvertinęs socialinio būsto paskirtį, tai, kad atsakovai nors ir nereguliariai, tačiau vis tik moka už elektrą, šildymą, šaltą ir karštą vandenį, nuomos mokestį, komunalines paslaugas, kad atsakovė M. T. viena išlaiko keturis nepilnamečius ir tris pilnamečius, tačiau paramos reikalingus vaikus, vyriausiasis sūnus nors ir dirba, tačiau kuo galėdamas prisideda prie mažesniųjų brolių ir seserų išlaikymo, į šeimos itin mažas pajamas, kurias sudaro tik socialinės išmokos, į tai, kad D. T. nedirba, nes prižiūri 10 mėn. vaiką, padarė išvadą, jog atsakovai nesilaiko sutarties sąlygų ne piktybiškai, o dėl to, kad negali tinkamai vykdyti įsipareigojimų pagal nuomos sutartį, t. y. neišgali apmokėti visų mokesčių pagal nuomos sutartį. Dėl šių priežasčių teismas konstatavo, jog atsakovai nėra kalti dėl prievolių pagal nuomos sutartį nevykdymo, kad nuomos sutarties nutraukimas ir šeimos su penkiais nepilnamečiais bei trimis pilnamečiais, tačiau paramos reikalingais, vaikais iškeldinimas, nėra proporcinga priemonė tikslui pasiekti, taip pat neproporcinga padarytam sutarties pažeidimui, kad nuomos sutarties nutraukimas ir atsakovų iškeldinimas iš esmės pažeistų nepilnamečių vaikų interesus.

4Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų tenkintas. Nurodo, kad CK 6.611 str. nustatytas savarankiškas gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo pagrindas- nuomininko padaryti nuomos sutarties sąlygų pažeidimai. Nuomininkui nevykdant pareigos mokėti buto nuompinigius, mokesčius už energijos, karšto vandens bei komunalinių paslaugų tiekimą, CK 6.611 str. suteikia teisę iškeldinti nuomininką iš gyvenamosios patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Pagal 2002-05-03 gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 2.2 p. atsakovė M. T. įsipareigojo kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 20 dienos, sumokėti nuomos, komunalinių ir kitų paslaugų mokesčius. Kadangi savo gyvenamąją vietą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), yra deklaravę I. T., D. T., A. T., I. T., P. T. bei nepilnamečiai S. T., E. T., E. T., G. T. ir Ž. T., pilnamečiai pagrindinės buto nuomininkės M. T. šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir nuomininkė M. T. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog atsakovai nevykdo savo pareigų pagal nuomos sutartį, t. y. teismas konstatavo, jog atsakovai pažeidė gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sąlygas, o tai sudaro pagrindą taikyti CK 6.611 str. Bylą nagrinėjęs teismas, nustatęs pirmiau minėtus pagrindus gyvenamosios patalpos nuomos sutarčiai nutraukti, nepagrįstai sprendė, jog atsakovai savo sutartinių prievolių nevykdė ne dėl savo kaltės, o dėl to, jog gauna mažas pajamas (socialines išmokas). Teisėje yra įtvirtinta asmens bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Atsakovai, neginčydami aplinkybės, jog nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų, sutartinių teisinių santykių pažeidimą motyvavo tuo, jog iš valstybės gauna per mažas socialines išmokas. Atsakovė M. T. pripažino, jog per visą skolos susidarymo laikotarpį nesikreipė į paslaugų tiekėjus dėl mokėjimų grafikų sudarymo, nesikreipė į nuomotoją su prašymu išnuomoti būstą su daliniais patogumais, t. y. neatliko jokių veiksmų, kurių analogiškoje situacijoje imtųsi rūpestingas, apdairus ir atidus asmuo, siekdamas sumažinti esamus įsiskolinimus bei tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Aplinkybė, kad asmuo atitinka kriterijus, numatytus Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti įstatyme, socialinio būsto nuomai, neatleidžia asmens nuo pareigos tinkamai vykdyti socialinio būsto nuomos sutarties sąlygas. Asmenims, turintiems teisę į socialinio būstas nuomą, būstas yra nuomojamas nekomerciniu pagrindu, todėl nėra pagrindo teigti, kad valstybė (savivaldybė), išmokėdama nepakankamas socialines išmokas, neremia mažas pajamas gaunančių asmenų ir tuo pagrindu tokie asmenys turi būti atleidžiami nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Teismas, įvertinęs atsakovų pateiktus paaiškinimus dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pažeidimo, nepagrįstai sprendė, jog pirmiau minėtos aplinkybės nesudaro pagrindo nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovus iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Teismui netenkinus ieškovo ieškinio dėl nuomos sutarties nutraukimo ir asmenų iškeldinimo, atsakovams sudaromos sąlygos toliau vengti vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Tai pažeidžia ne tik sutarties vykdymo privalomumo principą, bet ir sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus šalių sutartiniuose teisiniuose santykiuose. Dėl neteisėtų atsakovų veiksmų ne tik pažeidžiamos Vilniaus miesto savivaldybės teisės valdyti, naudoti jai priklausantį turtą bei juo disponuoti, bet taip pat ir kitų asmenų, siekiančių gauti socialinį būstą, interesai. Teismui, priėmus vaiko interesams nepalankų sprendimą, pareiga užtikrinti vaiko teisę į būstą tenka ne tik tėvams, kurie pirmiausia turi jais rūpintis, bet tokia pareiga tenka ir savivaldybės vaikų teisių apsaugos tarnybai, t. y. jei ieškinys būtų tenkintas, vaikų teisių apsaugos tarnyba vykdytų teisės aktų nustatytas pareigas užtikrinti vaiko teisę turėti būstą, kol atsakovai įvykdys savo, kaip tėvų pareigą, užtikrinti nepilnamečiams teisę į būstą. Palikus nepakeistą teismo sprendimą bei formuojant praktiką, jog nepilnamečio ar neįgalaus šeimos nario buvimo faktas, atleidžia atsakovus nuo įstatymų ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo, nors įstatymas nenumato tokios išimties, bus sudarytos prielaidos socialinio būsto nuomininkams piktnaudžiauti teise į būstą ir nesąžiningai naudotis valstybės teikiama socialine parama. Tuo būtų paneigiama socialinio būsto paskirtis ir formuojama socialinė politika, kurios tikslas padėti mažas pajamas turintiems asmenims lengvatine tvarka išsinuomoti būstą, kartu pažeidžiamos teisės ir teisėti interesai asmenų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą bei laukiančių eilėje šiam būstui išsinuomoti.

5Trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinys būtų tenkintas. Nurodo, kad palaiko ieškovo nuomonę ir sutinka su ieškovo apeliaciniu skundu.

6Ieškovė M. T. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pagal CK 6.611 str. ir CK 6.610 str. teisės normas įstatymų leidėjas teismui suteikė diskrecijos teisę spręsti, ar iškeldinti nuomininkus iš nuomojamo buto, jei pastarieji pažeidžia nuomos sutarties sąlygas ir nemoka mokesčių už buto nuomą ir komunalines paslaugas. Byloje susiklostė ne eiliniai gyvenamosios patalpos nuomos santykiai, o socialinio būsto nuoma. Tokio pobūdžio bylose yra svarbu ne vien nustatyti sutarties pažeidimo faktą, tačiau svarbu išsiaiškinti to priežastis bei nustatyti nuomininkų kaltę dėl sutarties sąlygų nesilaikymo. Svarbi aplinkybė, kad iš gyvenamųjų patalpų ketinama iškeldinti daugiavaikę šeimą, kurioje yra penki nepilnamečiai vaikai. Ieškovas, nuomodamas socialinį būstą, šeimai suteikia socialinę paramą, kuri yra viena iš svarbesnių savivaldybės funkcijų, todėl yra nesuprantama ieškovo pozicija tokią šeimą palikti be paskutinės gyvenamosios vietos. Patenkinus ieškinį, vaikai būtų patalpinti į laikinosios globos namus, todėl būtų išardyta šeima, o vaikų išlaikymo našta tektų savivaldybei. Penkių nepilnamečių išlaikymas vaikų globos namuose kainuotų gerokai brangiau nei pagalba finansinių sunkumų slegiamai šeimai. Ieškovo siekiamas tikslas yra neproporcingas žalai, kuri atsirastų jį pasiekus, t. y. patenkinus ieškinį, būtų pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Aplinkybė, jog ne visiškai yra mokama už buto nuomą ir komunalines paslaugas ne piktybiškai, bet todėl, kad negaunama pakankamai pajamų, pagrįstai leido teismui konstatuoti, kad ji ir jos šeima nėra kalta dėl prievolių pagal nuomos sutartį nevykdymo. Nesant kaltės dėl sutarties pažeidimo, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę ir pagal CK. 6.611 str. pagrindą nutraukti nuomos sutartį. Ji su dešimties asmenų šeima gyvena vos 11,91 kv. m kambarėlyje, dėl susidariusių įsiskolinimų nedrįso prašyti didesnio būsto. Be to, šeima yra nuolatinė socialinių pašalpų gavėja, įtraukta į socialiai remtinų šeimų sąrašą, todėl ieškovo reikalavimas, kad atsakovai kreiptųsi į ieškovą su kokiais nors papildomais prašymais, visiškai nepagrįstas, o įsiskolinimų už komunalines paslaugas grafikų sudarymas nesumažina pačių įsiskolinimų. Jie (M. T. ir jos šeima) pagal galimybes iš dalies mokėjo už buto nuomą ir komunalines paslaugas, todėl nėra pagrindo teigti, kad jie vengė vykdyti nuomos sutarties sąlygas, savivaldybė, vykdydama savo socialines funkcijas, taip pat turi galimybių užtikrinti, kad atsakovų įsiskolinimai nedidėtų, suderinant kompensavimo už komunalines paslaugas mechanizmą, keičiant socialinių pašalpų dydžius ir mokėjimo formas, vykdant kitas socialines programas ir t. t. Ieškovas negali tikėtis asmenis, laukiančius socialinio būsto, aprūpinti gyvenamosiomis patalpomis, iškeldinant ankščiau ten gyvenusius nuomininkus. Socialiai remtinus asmenis iškeldinus, jie vėl įgytų teisę kreiptis dėl socialinio būsto suteikimo. Ieškovas labai supaprastintai aiškina teismo sprendimo priėmimo ir vienodos teismų praktikos formavimo procesą. Minėtos aplinkybės yra svarbios, tačiau jų buvimas arba nebuvimas negali absoliučiai nulemti bylos baigties, nes teismas, priimdamas sprendimą, vertina bylos aplinkybių visumą.

7Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

8Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, pritaikęs materialinės teisės normas, atsižvelgęs į nepilnamečių vaikų interesus, netenkino ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinio reikalavimų: nutraukti gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį Nr. 147, iškeldinti atsakovus M. T., I. T., D. T., A. T., I. T., P. T. ir nepilnamečius vaikus Ž. T., gim. (duomenys neskelbtini), S. T., gim. (duomenys neskelbtini), E. T., gim. (duomenys neskelbtini), E. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. T., gim. (duomenys neskelbtini), iš šių gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos (CPK 176-185, 263, 265, 320 str.).

9Byloje nustatyta, kad ieškovui Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-10). Šiame bute gyvena atsakovai M. T., I. T., D. T., A. T., I. T., P. T. ir nepilnamečiai vaikai Ž. T., S. T., E. T., E. T. ir G. T. 2002-05-03 gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. 147, sudarytos tarp UAB „Naujininkų ūkis“ ir M. T. (b. l. 11-13, 24), pagrindu. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius, tirdamas atsakovų šeimos buitines sąlygas, nustatė, jog atsakovė M. T. nedirba, yra registruota Lietuvos darbo biržoje, kad M. T. pajamas sudaro našlaičio pašalpa (už penkis vaikus po 60 Lt, iš viso: 300 Lt), kad butas (21 kv. m), kuriame gyvena M. T., jos vaikai: D. T. su savo dukra Ž. T., gim. (duomenys neskelbtini), A. T., I. T. (pilnamečiai), P. T., S. T., E. T., E. T. ir G. T. (nepilnamečiai), yra neremontuotas, kad mažai vietos didelei šeimai, kad namuose tvarkinga, švaru. Taip pat nustatė, jog P. T., gim. (duomenys neskelbtini), mokosi „Saulėtekio“ vidurinėje mokykloje, 10 klasėje, kad S. T., gim. (duomenys neskelbtini), mokosi „Saulėtekio“ vidurinėje mokykloje, 8 klasėje, turi specialiųjų poreikių, nustatyti kompleksiniai sutrikimai, jam adaptuota mokymo programa, kad E. T., gim. (duomenys neskelbtini), mokosi „Saulėtekio“ vidurinėje mokykloje, 3 klasėje, turi specialiųjų poreikių, jam nustatytas protinis atsilikimas, adaptuota mokymo programa, kad E. T., gim. (duomenys neskelbtini), mokosi „Saulėtekio“ vidurinėje mokykloje, 3 klasėje, kad G. T., gim. (duomenys neskelbtini), mokosi „Saulėtekio“ vidurinėje mokykloje, 1 klasėje, kad vaikai norėtų gyventi bute, kuriame dabar gyvena, nenorėtų išeiti kitur (b. l. 79-80). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo prašė ieškinio netenkinti, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų teises ir interesus, į tai, kad valstybės teisės sistemoje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių apsaugos principas (b. l. 169). Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad nuomininkė nereguliariai moka mokesčius, yra skolinga nuomos mokestį, už komunalines paslaugas. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime padarė išvadą, jog atsakovai nevykdo savo pareigų pagal nuomos sutartį, t. y. teismas konstatavo, jog atsakovai pažeidė gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sąlygas (byloje nustatyta, kad nuomos mokesčio skola už laikotarpį nuo 2009-12-30 iki 2010-09-30 yra 572,11 Lt, skola už komunalines paslaugas UAB „Naujininkų ūkis“ yra 4 758,38 Lt, skola UAB „Vilniaus energijai“ už paslaugas už laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2009-09-30 yra 12 392,84 Lt), todėl, remdamasis šiomis aplinkybėmis ir vadovaudamasis CK 6.611 str., prašo nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovus su nepilnamečiais vaikais iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos. Nuomos sutartyje nėra nurodyta, kad atsakovei M. T. išnuomotas socialinis būstas, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė M. T. yra traktuojama kaip socialinio būsto nuomininkė. Taigi šioje byloje nagrinėjamas klausimas dėl socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimo ir asmenų, kuriems priklauso teisė naudotis socialiniu būstu, iškeldinimo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs socialinio būsto nuomos ypatumus, atsižvelgdamas į asmenų, turinčių teisę nuomotis socialinį būstą, turtinę padėtį, į tai, kad nuomos sutarties nutraukimas ir šeimos su penkiais nepilnamečiais bei trimis pilnamečiais, tačiau paramos reikalingais, vaikais iškeldinimas, nėra proporcinga priemonė tikslui pasiekti, taip pat neproporcinga padarytam sutarties pažeidimui, kad nuomos sutarties nutraukimas ir atsakovų iškeldinimas iš esmės pažeistų nepilnamečių vaikų interesus, pagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo dėl socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimo, nes byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad nepilnamečių vaikų motinos (M. T. ir D. T.) gali aprūpinti nepilnamečius vaikus gyvenamuoju būstu, kad pagrindinei nuomininkei su visais šeimos nariais buvo siūloma persikelti į kitas gyvenamąsias patalpas, kad buvo sprendžiamas klausimas dėl M. T. ir jos šeimos narių- vaikų ir anūkės iškeldinimo į kitas patalpas, kad institucijos, atsakingos už nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, turi galimybę užtikrinti nepilnamečiams vaikams gyvenimo sąlygas kartu su jų motinomis, t. y. neatskiriant vaikų nuo motinų.

10Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme (toliau – Valstybės paramos būstui išsinuomoti įstatymas) nustatyta teisė į savivaldybei priklausančių ar patikėjimo teise valdomų gyvenamųjų patalpų nuomą turi specifinę socialinę prigimtį, t. y. valstybės paramos mažas pajamas turinčioms šeimoms forma. Socialinio būsto nuoma priskiriama savivaldybės kompetencijai, kaip viena iš savarankiškų savivaldybės atliekamų funkcijų (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 15 p.). Savivaldybei nuosavybės teise priklausančios ar patikėjimo teise valdomos gyvenamosios patalpos sudaro savivaldybės socialinio būsto fondą, kuris turi įstatyme konkrečiai nustatytą tikslinę paskirtį – yra skirtas nuomoti asmenims (šeimoms), turintiems teisę į socialinį būstą (Valstybės paramos būstui išsinuomoti įstatymo 2 str. 6 d.). Socialinis būstas apibrėžiamas kaip nekomerciniu pagrindu, pagal Vyriausybės nustatytą nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką nuomojamos savivaldybės gyvenamosios patalpos, skirtos mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti pagal įstatymo nustatytas sąlygas (Valstybės paramos būstui išsinuomoti įstatymo 2 str. 7 d.). Taigi socialinis būstas suteikiamas tik tokiam asmeniui, kuris atitinka įstatyme nustatytas sąlygas, o socialinio būsto suteikimas reiškia, kad jis bus naudojamas pagal tokios patalpos tikslinę paskirtį – jame gyvens asmuo (asmenys), kuriam (kuriems) jis suteiktas. Teisę į socialinio būsto nuomą turi nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje turintys fiziniai asmenys ir šeimos, atitinkantys Valstybės paramos būstui išsinuomoti įstatymo 8 str. 1 d. nustatytus kriterijus. Savivaldybės socialiniam fondui priklausantis būstas nuomojamas pagal įstatymo nustatyta tvarka sudarytas atskirų kategorijų asmenų eiles (Valstybės paramos būstui išsinuomoti įstatymo 11 straipsnis). Sudaromi šie atskiri asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašai: 1) jaunų šeimų; 2) šeimų, auginančių tris ar daugiau vaikų (įvaikių); 3) buvusių našlaičių ar be tėvų globos likusių asmenų; 4) neįgaliųjų asmenų ir šeimų, kuriose yra neįgalūs asmenys; 5) bendrasis, į kurį įrašomos visos šeimos ir asmenys, nepatenkantys į 1–4 sąrašus; 6) socialinio būsto nuomininkų, turinčių teisę į būsto sąlygų pagerinimą (Valstybės paramos būstui išsinuomoti įstatymo 11 str. 2 d.). Valstybės paramos būstui išsinuomoti įstatymo11 str. 4 d. numatyta, jog socialinio būsto nuomos sutartyje turi būti nustatyta, kad socialinio būsto nuomininkas kas treji metai privalo deklaruoti turtą ir gautas pajamas už vienus metus. Šio įstatymo 11 str. 5 d. nuostata, jog socialinio būsto nuomos sutartis nenutraukiama, jeigu socialinio būsto nuomininko (jo šeimos) gautos pajamos ne daugiau kaip 5 procentais viršija Vyriausybės pagal šio įstatymo 8 str. 1 d. sąlygas nustatytus turto ir pajamų dydžius ir jeigu nuomininkas ar jo šeimos narys įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje kaip bedarbis arba nuomininkas ar jo šeimos narys Neįgaliųjų socialinės integracijos nustatyta tvarka yra pripažintas nedarbingu. Kasacinis teismas nurodė, kad Valstybės paramos būstui įstatymo 11 str. 5 d. normos paskirtis yra socialiai pažeidžiamų gyventojų teisės į būstą užtikrinimas. Tai viešosios teisės reglamentuojama sritis, viena iš valstybės socialinio aprūpinimo formų. Šioje normoje įtvirtintos garantijos taikomos prioritetiškai prieš CK normas, o pastarosios taikomos tiek, kiek aptariamų socialinio būsto nuomos santykių nereglamentuoja viešosios teisės normos (CK 1.1 str. 2 d.). Šios teisės normos nuostatomis valstybė socialinio būsto nuomos sutarčių atžvilgiu nustatė garantiją tokio būsto nuomininkams, būtent kad socialinio būsto nuomos sutartis nenutraukiama, jeigu nuomininkas (jo šeimos narys) atitinka šioje normoje nurodytas sąlygas (t. y. nuomininko (jo šeimos nario), pajamos ir turtas neviršija Vyriausybės nustatytų dydžių ir jei kuris nors iš šių asmenų yra įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje bedarbiu arba yra pripažintas nedarbingu). Paramos būstui įstatymo 11 str. 5 d. teisės norma dėl socialinio būsto nuomos sutarties nenutraukimo skirta tik atvejams, kai būsto nuomininkas yra materialiai nepajėgus dėl pateisinamų priežasčių (neturi pakankamai turto ir (ar) pajamų bei yra darbingas, bet negauna darbo ir yra įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje, arba netekęs darbingumo). Šios priežastys susijusios su nuomininko (jo šeimos narių) turtine padėtimi ir (ar) darbingumu. Aptariama nuomos sutarties nenutraukimo garantija CK 6.611 str. atžvilgiu apima šioje kodekso normoje įvardytą tik tą nuomos sutarties pažeidimo atvejį, kai nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jei sutartyje nenustatyta ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčių už komunalines paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-10-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2011).

11Nagrinėjamoje byloje ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovų turtinė padėtis yra tokia, jog su jais gali būti nutraukta socialinio būsto nuomos sutartis, kad atsakovai yra praradę asmenų, kuriems turi būti suteikiamas socialinis būstas, statusą. Byloje esantys įrodymai tvirtina, kad nuomininkė M. T. tinkamai nevykdo savo įsipareigojimų mokėti nuomos mokestį, kitus mokesčius dėl savo turtinės padėties. M. T., su kuria sudaryta socialinio būsto nuomos sutartis, negali būti iškeldinta iš gyvenamųjų patalpų, atsižvelgiant į tai, kad su ja kartu gyvena penki nepilnamečiai vaikai. Kadangi socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimas tiesiogiai yra susijęs su asmenų iškeldinimu, todėl nuomos sutarties nutraukimo klausimas negali būti sprendžiamas nenagrinėjant aplinkybių, susijusių su tuo, kur bus iškeldinti nepilnamečiai vaikai. Ieškovas, kuris valdo socialinius būstus ir kuris yra atsakingas už tai, kad nepilnamečiai vaikai neliktų be gyvenamosios vietos, byloje nenurodė ir nepateikė įrodymų, į kokią gyvenamąją patalpą bus iškeldinti nepilnamečiai vaikai. Vaikų teisių apsauga yra viešasis interesas, tarptautinė bendrija vaikams nustato padidintos teisinės apsaugos reikalavimus, todėl ginant vaikų teises, turi būti pasirenkamas toks racionalus sprendimo būdas, kad minimalios gyvenimo sąlygos, kurias jie turėjo, būtų išsaugotos, nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-11-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-445/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad atsižvelgiant į vaiko interesų prioritetinės gynybos principą ir į tai, kad sprendimas iškeldinti iš socialinio būsto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, yra radikaliausia teisės į būsto neliečiamybės gerbimą apribojimo forma, teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti, ar gintina asmens teisė į būsto neliečiamybę, taip pat apsvarstyti visas galimybes, kaip užtikrinti nepilnamečiams vaikams teisę turėti jų poreikius atitinkantį gyvenamąjį būstą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-06-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2011).

12Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių nepripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai ir jų pagrindu netenkintinas apeliacinis skundas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

13Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Nutarė

14Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai