Byla 2A-727/2012
Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Gailiūno ir Egidijaus Žirono,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 17 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-4026-262/2011 pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovui Lietuvos advokatūrai, trečiajam asmeniui Mykolo Riomerio universitetui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ginčas byloje kilo dėl Advokatūros įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimo.

6Ieškovas R. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovą Lietuvos advokatūros Advokatų tarybą įrašyti jį advokatų padėjėjų sąrašą.

7Nurodė, kad Advokatų tarybos 2008-07-17 sprendimu atsisakyta įrašyti jį į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą tuo pagrindu, kad jo išsilavinimas neatitiko Advokatūros įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų, t. y. jis neturi teisės bakalauro. Atsakovas, atsakydamas į jo pakartotinį 2009-02-11 kreipimąsi, 2009-02-26 posėdyje žodžiu paaiškino, kad nepateikta papildomų įrodymų, leidžiančių priimti kitokį nei minėtas 2008-07-17 sprendimas. Nesutikdamas su tokia atsakovo pozicija, ieškovas teigė, kad yra baigęs Kauno technologijos universitetą, kuriame įgijo verslo ir administravimo bakalauro kvalifikacinį laipsnį, o Mykolo Riomerio universitete yra baigęs 2,5 metų trukmės Teisės ir valdymo magistrantūros studijų programą ir įgijo teisės magistro kvalifikacinį laipsnį. Be to, nurodė, kad Švietimo ir mokslo ministerijos 2008-11-17 atsakymas į jo užklausimą patvirtina, kad Teisės ir valdymo magistrantūros studijų programa akredituota 2002 m. be sąlygų ir oficialiai valstybės pripažįstama, o baigus šias studijas įgytas teisės magistro kvalifikacinis laipsnis atitinka Advokatūros įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus. Ieškovo įsitikinimu, ši teisės norma, nustatanti, kad į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą gali būti įrašytas asmuo, turintis teisės bakalauro arba teisės magistro, arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą), suteikia pagrindą spręsti, jog jo įgytas teisės magistro kvalifikacinis laipsnis turėjo būti vertinamas kaip atitinkantis įstatymo reikalavimus.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad aiškinant Advokatūros įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, būtina juos vertinti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatytus žmogaus teisių ir laisvių gynimo principus, Advokatūros įstatyme numatytus advokatų veiklos tikslus, Aukštojo mokslo įstatyme numatytą tikslą suteikti visavertį išsilavinimą bei nuostatas Lietuvos Konstitucinio Teismo nutarimų, priimtų dėl kvalifikacinių aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo reikalavimų asmenims, norintiems eiti teisėjo pareigas ar būti pripažintais advokatu (Lietuvos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 20 d., 1996 m. liepos 10 d. nutarimai). Teismas taip pat nurodė, kad teisė į gynybą, teisė turėti advokatą yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių, padedančių užtikrinti asmens laisvę ir neliečiamybę bei kitų konstitucinių teisių ir laisvių apsaugą, o jos įgyvendinimas priklauso nuo advokato profesinio pasirengimo lygio, t. y. nuo teisininko įgytos kvalifikacijos ir teisinio darbo įgūdžių. Be to, Aukštojo mokslo įstatyme nustatyta, kad visavertis aukštasis universitetinis teisinis išsilavinimas yra toks, kai pagrindinių studijų programa skiriama teoriniams profesijos pagrindams perteikti bei savarankiškam darbui būtiniems profesiniams įgūdžiams suformuoti (bakalauro laipsnis), o aukštesnei profesinei kvalifikacijai skirtos antrosios pakopos studijos (magistrantūra). Dėl to, teismo įsitikinimu, Advokatūros įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimas turi būti aiškinamas ir suprantamas taip, kaip aiškino Konstitucinis Teismas 2008 m. vasario 20 d. nutarime dėl kvalifikacinių aukštojo teisinio išsilavinimo reikalavimų asmenims, norintiems eiti teisėjo pareigas. Šiame nutarime konstatuota, kad aukštasis teisinis išsilavinimas gali būti įgytas baigus: vienpakopes teisės krypties studijas, pagrindines teisės krypties bakalauro studijas, pagrindines teisės krypties bakalauro ir teisės krypties magistro studijas, baigus pagrindines ne teisės krypties bakalauro studijas ir teisės krypties magistro studijas. Tačiau asmeniui, įgijusiam aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, reikalavimas turėti teisės magistro kvalifikacinį laipsnį turi būti suprantamas, kaip magistro laipsnio suteikimas studijuojant vientisąsias studijas (suderintos pirmoji ir antroji pakopos). Teismo įsitikinimu, formuluotė „turintis teisės magistro kvalifikacinį laipsnį“ reiškia, kad asmuo turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kurį užtikrina tik teisės aktuose numatytos dvipakopės nuosekliosios teisės krypties universitetinės studijos (teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikaciniai laipsniai) arba vientisosios teisės krypties studijos. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškovas neatitinka Advokatūros įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų, todėl yra teisėtas Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos atsisakymas įrašyti jį į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11Apeliaciniu skundu ieškovas R. B. prašo panaikinti teismo sprendimą bei įpareigoti atsakovą įrašyti jį į advokatų padėjėjų sąrašą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

121. Teismas netinkamai aiškino Advokatūros įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatą, įtvirtinančią asmenų, pageidaujančių būti įrašytais į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą, išsilavinimo alternatyvą: turėti arba teisės bakalauro, arba teisės magistro, arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį. Tam tikros srities teisininkui kvalifikacinius išsilavinimo reikalavimus nustato ne Lietuvos Respublikos Konstitucija, Konstitucinis Teismas, kiti teismai ar Lietuvos advokatūra, bet įstatymų leidėjas, o gausa įstatymų, reglamentuojančių įvairių sričių teisininkų veiklą, patvirtina, kad šie reikalavimai priklauso nuo atskiros teisininkų profesijos. Tačiau teismas „pakoregavo“ minėtos teisės normos turinį, netinkamai ją interpretavęs.

132. Studijų kokybės centras, įsteigtas Švietimo ir mokslo ministerijos, užtikrina, jog aukštosios mokyklos diplomas ir suteikta kvalifikacija atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus, tačiau teismas iš viso nepasisakė dėl jo pateikto Švietimo ir mokslo ministerijos 2008-12-03 rašto, kuriame nurodyta, kad jo baigta Teisės ir valdymo magistrantūros studijų programa yra akredituota 2002 m. be sąlygų ir oficialiai valstybės pripažįstama, o baigus šias studijas įgytas teisės magistro kvalifikacinis laipsnis atitinka Advokatūros įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus.

142. Teismas, spręsdamas dėl reikalavimų asmenims, pageidaujantiems tapti advokatų padėjėjais, nepagrįstai rėmėsi ir interpretavo Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 20 d. nutarimą, kuriuo buvo sprendžiama dėl profesinės kvalifikacijos reikalavimų, keliamų pretendentams į teisėjus. Konstitucinio Teismo atskleista teisės norma taikoma apibrėžtam subjektų ratui – pretendentams į teisėjus, todėl teismas nepagrįstai išplėtė šį ratą. Konstitucinis Teismas savo nutarime pasisakė dėl teisėjo pareigų, kurios teisės srityje reikalauja aukščiausiosios kvalifikacijos. Tuo tarpu ieškovas pretenduoja tapti tik advokato padėjėju.

153. Teismas klaidingai interpretavo Aukštojo mokslo įstatyme nurodytus apibrėžimus, kurie patys savaime neužtikrina aukštojo mokslo kokybės ar atskiras kvalifikacijas turinčių asmenų išsilavinimo atitikties teisės aktams, o tik leidžia struktūriškai apibrėžti aukštojo mokslo sistemą (Aukštojo mokslo įstatymo 3, 8, 15, 25 d.). Asmuo laikomas įgijusiu universitetinį išsilavinimą baigęs pirmos pakopos studijas (bakalaurą), be kurių negalimos sekančios pakopos studijos. Ieškovas yra baigęs 6,5 metų trukmės studijas, todėl jį žeidžia teismo teiginys, kad jis nėra įgijęs fundamentalaus ir platesnio universitetinio išsilavinimo.

164. Apeliantas tvirtina, kad ginčijamą Advokatūros įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatą aiškinantis teleologiniu, kalbiniu ir sisteminiu būdais akivaizdi įstatymų leidėjo išreikšta valia leisti tapti advokatais ar advokatų padėjėjais asmenis, turinčius teisės magistro išsilavinimą, įgytą po kitos krypties bakalauro studijų.

175. Teismas padarė procedūrinius pažeidimus: bylą išnagrinėjo 2011-04-05, o sprendimą surašė po 56 dienų.

186. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, priimdamas jo vardu surašytą ir pasirašytą kasacinį skundą dėl ieškinio priėmimo šioje byloje, a priori konstatavo, kad jo išsilavinimas yra aukštasis universitetinis teisinis (CPK 347 str. 3 d.).

19Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos advokatūra prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad:

  1. Teismo išvada, kad jog ieškovo išsilavinimas neatitinka Advokatūros įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto kvalifikacinio reikalavimo, atitinka praktiką, suformuotą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-683/2009.
  2. Teismas teisingai vadovavosi Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 20 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais dėl „magistro laipsnio“ sampratos, kuri negali būti skirtingai aiškinama skirtingų teisininko profesijų asmenims. Situacija, kuomet iš siekiančių tapti teisėjais asmenų būtų reikalaujama turėti teisės bakalauro ir magistro laipsnį, o iš siekiančių tapti advokatais (advokatų padėjėjais) – tik teisės magistro laipsnį, pažeistų teisingumo ir sąžiningumo principus.

20Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo Mykolo Riomerio universitetas prašo apeliacinį skundą patenkinti. Nurodo, kad:

211. Advokatūros įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, kad į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą asmuo gali būti įrašytas, jeigu jis turi teisės bakalauro arba teisės magistro, arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą), yra suformuluota aiškiai ir suprantamai. Dėl to asmeniui, pretenduojančiam būti įrašytam į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą, pakanka turėti magistro kvalifikacinį laipsnį.

222. Universitete dėstoma magistrantūros studijų Teisės ir valdymo programa akredituota švietimo ir mokslo ministro 2002-12-02 įsakymu Nr. 1965, todėl baigusiems šią studijų programą asmenims suteikiamas teisės magistro kvalifikacinis laipsnis. Ieškovas per 2,5 metų trukmės studijas įvykdė visus šioje programoje numatytus reikalavimus ir apgynė magistro baigiamąjį darbą, todėl 2007-01-16 jam įteiktas magistro diplomas, suteikiantis teisės magistro kvalifikacinį laipsnį.

23IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24Kaip yra žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, o šio proceso paskirtis – patikrinti, ar teismas nustatė ir visapusiškai, išsamiai bei objektyviai ištyrė esmines faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamai bylai, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, tinkamai aiškino ir pritaikė proceso bei materialiosios teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263, 320 str.).

25Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad remiantis bylos medžiaga, o taip pat apelianto ieškovo R. B. apeliacinės instancijos teismui pateiktais naujais dokumentais, kurie prijungiami prie bylos ir vertinami kartu su visais kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 str.), konstatuotina, jog nėra ginčo dėl to, kad ieškovas R. B. Kauno technologijos universitete Ekonomikos ir vadybos fakultete 2002 m. baigė vadybos studijų programą, įgydamas vadybos ir verslo administravimo bakalauro kvalifikacinį laipsnį (pagrindinės – pirmosios pakopos (bakalauro) universitetinės studijos). Ten ieškovas 1998-2002 metais studijavo 45 privalomus dalykus, iš kurių ir teisines disciplinas bei sėkmingai išlaikė egzaminus – administracinės bei civilinės teisės ir civilinės teisės ir proceso (rašomas kursinis darbas ar rengiamas projektas). Vytauto Didžiojo Universiteto Teisės institute ieškovas, kaip Administracinės teisės studijų programos 1 kurso magistrantas, 2002-2004 metais studijavo 13 teisės krypties dalykų bei pagal bylos duomenis išlaikė 9 egzaminus. Mykolo Riomerio universiteto Strateginio valdymo ir politikos fakultete ieškovas 2007 m. baigė 2,5 metų trukmės magistrantūros studijų Teisės ir valdymo programą, įgydamas teisės magistro kvalifikacinį laipsnį, o nuo 2008 m. studijuoja Vilniaus universiteto Teisės fakultete, siekdamas įgyti vientisųjų studijų teisės krypties diplomą (komercinės teisės specializacija), ir, anot jo paties, sėkmingai jas baigia. Taip pat bylos medžiaga patvirtina faktus, kad Mykolo Riomerio universiteto Strateginio valdymo ir politikos fakultete dėstoma magistrantūros studijų Teisės ir valdymo programa yra akredituota Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2002-12-02 įsakymu Nr. 1965; kad Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija 2008-12-03 rašte Nr. Par-585/40/76-32 yra nurodžiusi, jog baigus šio universiteto Teisės ir valdymo magistrantūros studijų programą įgytas teisės magistro kvalifikacinis laipsnis atitinka Advokatūros įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte asmeniui keliamus reikalavimus; kad šios apeliacinės bylos nagrinėjimo metu ieškovas dirba vyriausiuoju juristu AB ,,Achema“ ir atstovauja šiai bendrovei teismuose; jog atsakovo Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos 2008-07-17 sprendimu ieškovą R. B. atsisakyta įrašyti į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą, motyvuojant tuo, jog jis neatitinka minėtoje normoje keliamo reikalavimo, t. y. neturi teisės bakalauro išsilavinimo. Beje, tokie pat reikalavimai keliami ir asmeniui, siekiančiam būti pripažintam advokatu (Advokatūros įstatymo 7 str. 1 d. 2 p.).

26Apeliantas ieškovas R. B., nesutikdamas su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo nuspręsta, jog Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos atsisakymas įrašyti jį į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą yra teisėtas, o ieškinys atmestas, iš esmės remdamasis argumentais, išdėstytais tiek pirminiame, tiek patikslintame ieškinio pareiškimuose, teigia, kad teismas neteisingai įvertino pirmiau išdėstytas faktines aplinkybes ir aiškino bei taikė paminėtą Advokatūros įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nustatantį, jog asmuo gali būti įrašytas į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą, jeigu jis turi teisės bakalauro arba teisės magistro, arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą), neteisingai rėmėsi Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 20 d. nutarime „Dėl kvalifikacinių aukštojo teisinio išsilavinimo reikalavimų asmenims, norintiems eiti teisėjo pareigas“ pateiktais išaiškinimais, etc.

27Teisėjų kolegija sprendžia, kad, priešingai nei teigia apeliantas R. B., pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino bei pritaikė Advokatūros įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir atmesdamas jo ieškinį priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.). Remdamasis byloje nustatytais faktais, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytais žmogaus teisių ir laisvių gynimo principais, Advokatūros įstatymo, Aukštojo mokslo įstatymo nuostatomis, bylai aktualiuose Konstitucinio Teismo nutarimuose išdėstytais išaiškinimais (2008 m. vasario 20 d. bei 1996 m. liepos 10 d. nutarimai), teismas teisingai sprendė, kad Advokatūros įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimas asmeniui, pretenduojančiam būti įrašytam į advokato padėjėjų sąrašą – turėti teisės magistro kvalifikacinį laipsnį, – reiškia, kad asmuo turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kad jis yra įgijęs ir teisės bakalauro, ir teisės magistro kvalifikacinį laipsnį, o ieškovo R. B. turimas teisės magistro laipsnis, įgytas neturint teisės bakalauro kvalifikacinio laipsnio, nesuteikia aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo, todėl sprendė, jog jis neturi išsilavinimo, reikalingo tapti advokato padėjėju, neatitinka Lietuvos Respublikos Advokatūros įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų ir Lietuvos advokatūros Advokatų taryba paminėtu sprendimu teisingai atsisakė jį įrašyti į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo motyvuose išdėstė visetą argumentų, pagrindžiančių padarytą išvadą dėl ieškovo R. B. pareikšto ieškinio reikalavimo. Be to, kaip žinia, kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, kuris nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-462/2011; 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-356/2011; kt.). Tuo remdamasi, teisėjų kolegija atmeta apelianto teiginius dėl nepakankamo sprendimo motyvavimo (CPK 185 str.). Taip pat atmetami argumentai, susiję su Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos pozicija išdėstyta 2008-12-03 rašte Nr. Par-585/40/76-32, trečiojo asmens Mykolo Riomerio universiteto ieškovui 2007-01-16 išduoto magistro diplomo Nr. 002494 priedėlyje Nr. 0002323 esančiu nurodymu, kad šiame universitete jo įgyta kvalifikacija suteikia teisę dirbti visų valstybinių, visuomeninių ir privačių institucijų teisės ir valdymo tarnybose, pretenduoti į įvairaus lygio vadovo, advokato, prokuroro, notaro, teisėjo pareigas (priedėlio 5.2 p.), o taip pat argumentai, susiję su ieškovo dalyvavimu teismuose, – nes nagrinėjant šį ginčą reikšmę turi įstatymo aiškinimas bei taikymas, ką išsamiai ir kruopščiai padarė pirmosios instancijos teismas, o ne apelianto minimos aplinkybės (CPK 185 str.).

28Sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir tokį sprendimą pagrindžiančiais argumentais, teisėjų kolegija pažymi, kad šis teismas pagrįstai savo sprendime rėmėsi taip pat ir galiojančia Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-683/2009. Teisėjų kolegija, palikdama nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 18 d. sprendimą, kuriuo buvo nepatenkintas ieškovo A. S. ieškinys panaikinti Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos sprendimą atsisakyti įrašyti jį į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą, taip pat remdamasi Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 20 d. nutarimo išaiškinimais, be kita ko, nurodė, kad teisės krypties magistrantūros studijos, kai studijuojama tai, kas turi būti išklausyta prieš stojant į teisės studijų magistrantūrą, iškreipia Aukštojo mokslo įstatyme įtvirtintą magistrantūros ir magistro kvalifikavimo laipsnio (nagrinėjamu atveju – teisės krypties magistrantūros ir teisės magistro kvalifikacinio laipsnio) sampratą, nes siekti aukštesnės profesinės kvalifikacijos gali tik tas studentas, kuris yra įgijęs teorinius teisininko profesijos pagrindus bei suformavęs savarankiškam darbui būtinus profesinius įgūdžius, t. y. baigęs pirmosios pakopos (pagrindinės) teisės studijas ir įgijęs bakalauro kvalifikacinį laipsnį. Tiek pagal dvipakopes (pirmosios ir antrosios pakopų) teisės krypties universitetines studijas, tiek pagal vientisosios teisės krypties studijas, kai tęstinumu susiejamos pirmosios ir antrosios pakopų universitetinės teisės studijos, asmenys baigia pagrindinių teisės studijų programą, skirtą teoriniams profesijos pagrindams įgyti bei suformuoti savarankiškam darbui būtinus profesinius įgūdžius.

29Pažymėtina tai, kad tiek paminėtos bylos, tiek nagrinėjamos bylos ratio decidendi visiškai sutampa. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarime, kuriuo buvo ištirta ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4, 165 straipsniai (2002 m. vasario 28 d. redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 109 straipsniui, išaiškinta, jog užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, privalo tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais; tie kriterijai turi būti aiškūs ir ex ante žinomi teisės subjektams, inter alia žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismams (bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama). Esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia Lietuvos apeliacinį teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą).

30Teisėjų kolegija, turėdama omenyje pastarojo Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatas, tai, kad apeliacinio teismo bylos Nr. 2A-683/2009 bei nagrinėjamos bylos ratio decidendi iš esmės sutampa, sprendžia, kad nei nagrinėjamos bylos medžiaga, nei ieškovo R. B. apeliaciniame skunde ar jį palaikančio trečiojo asmens Mykolo Riomerio universiteto atsiliepime į šį apeliacinį skundą išdėstyti argumentai nesuteikia pagrindo kitaip aiškinti bei taikyti Advokatūros įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą, naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinti ieškinį (CPK 185 str.).

31Teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas surašytas pažeidžiant CPK 269 straipsnyje (redakcija, galiojusi iki 2011 m. spalio 1 d.) nustatytus procesinio sprendimo priėmimo ir paskelbimo terminus, taip pat nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto teismo sprendimo, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, teismas 2011 m. balandžio 19 d., 2011 m. gegužės 3 d. nutartimis išsamiai motyvavo, dėl kokių priežasčių yra pratęsiamas (pailginamas) teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo terminas (CPK 329 str. 1 d.). Be to, ieškovo apeliacinis skundas buvo priimtas ir perduotas nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, taigi šio asmens procesinė teisė į apeliaciją nebuvo pažeista.

32Kiti apeliacinio skundo, atsiliepimų į jį argumentai, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturi reikšmės teisingai išnagrinėti bylą, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

33Esant aukščiau paminėtam, ieškovo R. B. apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 263 str. 1 d.).

34Dėl bylinėjimosi išlaidų

35Atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepaskirstė valstybės turėtų bylinėjimosi išlaidų, tą padaro apeliacinės instancijos teismas. Kaip matyti iš teismo pažymų apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, pirmosios instancijos teismas turėjo 25,10 Lt, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas – 37,85 Lt tokių išlaidų (1 t., 1, 87, 88 b. l.). Kadangi ieškovo R. B. ieškinys ir apeliacinis skundas atmesti, šios išlaidos valstybės biudžetui priteisiamos iš jo (CPK 88 str., 1 d. 3 p., 92 str., 93 str. 1 d.).

36Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

37Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

38Priteisti iš ieškovo R. B. (asmens kodas ( - ) 62,95 Lt (šešiasdešimt du litai, 95 ct) pašto išlaidų į valstybės biudžetą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ginčas byloje kilo dėl Advokatūros įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto... 6. Ieškovas R. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti... 7. Nurodė, kad Advokatų tarybos 2008-07-17 sprendimu atsisakyta įrašyti jį į... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 11. Apeliaciniu skundu ieškovas R. B. prašo panaikinti teismo sprendimą bei... 12. 1. Teismas netinkamai aiškino Advokatūros įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2... 13. 2. Studijų kokybės centras, įsteigtas Švietimo ir mokslo ministerijos,... 14. 2. Teismas, spręsdamas dėl reikalavimų asmenims, pageidaujantiems tapti... 15. 3. Teismas klaidingai interpretavo Aukštojo mokslo įstatyme nurodytus... 16. 4. Apeliantas tvirtina, kad ginčijamą Advokatūros įstatymo 35 straipsnio 1... 17. 5. Teismas padarė procedūrinius pažeidimus: bylą išnagrinėjo 2011-04-05,... 18. 6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, priimdamas jo vardu surašytą ir... 19. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos advokatūra... 20. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo Mykolo Riomerio... 21. 1. Advokatūros įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, kad į... 22. 2. Universitete dėstoma magistrantūros studijų Teisės ir valdymo programa... 23. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 24. Kaip yra žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio... 25. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad remiantis bylos medžiaga, o taip... 26. Apeliantas ieškovas R. B., nesutikdamas su skundžiamu pirmosios instancijos... 27. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, priešingai nei teigia apeliantas R. B.,... 28. Sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir tokį sprendimą... 29. Pažymėtina tai, kad tiek paminėtos bylos, tiek nagrinėjamos bylos ratio... 30. Teisėjų kolegija, turėdama omenyje pastarojo Konstitucinio Teismo nutarimo... 31. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto argumentas, jog pirmosios... 32. Kiti apeliacinio skundo, atsiliepimų į jį argumentai, teisėjų kolegijos... 33. Esant aukščiau paminėtam, ieškovo R. B. apeliacinis skundas netenkinamas, o... 34. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 35. Atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepaskirstė... 36. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 37. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti... 38. Priteisti iš ieškovo R. B. (asmens kodas ( - ) 62,95 Lt (šešiasdešimt du...