Byla e2A-1471-259/2019
Dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, delspinigių sumažinimo, prievolės pripažinimo įvykdyta, hipotekos pripažinimo pasibaigusia, tretieji asmenys – G. K., Kauno miesto 4-ojo notarų biuro notarė V. J., Kauno miesto 25-ojo notarų biuro notarė E. J

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Raimondo Buzelio, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. N. ir trečiojo asmens G. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. M. T. ieškinį atsakovui A. N. dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, delspinigių sumažinimo, prievolės pripažinimo įvykdyta, hipotekos pripažinimo pasibaigusia, tretieji asmenys – G. K., Kauno miesto 4-ojo notarų biuro notarė V. J., Kauno miesto 25-ojo notarų biuro notarė E. J.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė D. M. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, patikslintu ieškiniu, prašydama pripažinti 2011 m. gruodžio 1 d. jos ir atsakovo A. N. sudarytą paskolos sutartį apsimestiniu sandoriu, nurodant, kad paskolos suma yra ne 22 000,00 litų, o 18 000,00 litų; sumažinti 2011 m. gruodžio 1 d. paskolos sutarties 3 punkte numatytus delspinigius už prievolės neįvykdymą nuo 0,5 proc. iki 0,01 proc. dienai; pripažinti, kad ieškovė visiškai įvykdė savo prievolę kreditoriui A. N. pagal 2011 m. gruodžio 1 d. paskolos sutartį; pripažinti, kad ieškovei priklausančio buto, esančio ( - ), hipoteka pagal 2011 m. gruodžio 1 d. sutartinės hipotekos lakštą yra pasibaigusi (1 t. b. l. 1-5, 96-99).

72.

8Ieškovė nurodė, kad Kauno miesto 4-ojo notarų biuro notarė V. J. 2011 m. gruodžio 1 d. patvirtino ieškovės ir A. N. paskolos sutartį, kurioje nurodyta, kad ieškovė skolinasi iš kreditoriaus 22 000 Lt, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2012 m. kovo 1 d. (sutarties 1 punktas) Pagal sutartį sutarė, kad paskola suteikiama be palūkanų (sutarties 4 punktas), tačiau už kiekvieną pavėluotą dieną ieškovė savo kreditoriui turės mokėti po 0,5 proc. dydžio delspinigius (sutarties 3 punktas). Taip pat prievolės įvykdymo užtikrinimui, ieškovė įsipareigojo įkeisti jai nuosavybės teise priklausantį butą, esantį ( - ) (sutarties 6 punktas). Ieškovė teigė, kad notarų biuro patalpose A. N. įgaliotas asmuo G. K. ieškovei perdavė ne 22 000 Lt, o tik 18 000 Lt, paaiškindamas, esą „atskaito“ 4 000 Lt už pirmus tris mėnesius po paskolos suteikimo bei už notaro paslaugas. Kadangi 2011 m. gruodžio 1 d. paskolos sutartimi iš kreditoriaus A. N. ieškovė gavo ne 22 000 Lt, o tik 18 000 Lt, sandoris atitinkamoje dalyje, ieškovės nuomone, turėtų būti pripažįstamas apsimestiniu. Be to, 2011 m. gruodžio 1 d. paskolos sutarties 3 punkte nustatyta, kad laiku, t. y. iki 2012 m. kovo 1 d. negrąžinus paskolos, už kiekvieną pavėluotą dieną skolininkė privalo mokėti kreditoriui 0,5 proc. delspinigius nuo negrąžintos sumos, kas ieškovės nuomone, reiškia, jog tokios netesybos yra aiškiai per didelės ir nesąžiningos, suteikiančios kreditoriui nepagrįstą pranašumą. Ieškovė nurodė, kad paskolos sutarties sudarymo dieną ji buvo sulaukusi 72 metų amžiaus. Ji neturėjo patirties sutarčių sudaryme, prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių taikyme. Dėl to pilnai negalėjo suprasti, kokias netesybas mokėti prisiima. Senatvės pensinio amžiaus sulaukusiam, kreditavimo santykiuose patirties neturinčiam fiziniam asmeniui negali būti keliami tokie patys apdairumo reikalavimai, kaip, pvz. pelno siekiančiam privačiam juridiniam asmeniui. Todėl ieškovė prašė sumažinti netesybas iki 0,01 proc./dienai, t. y. 1,8 Lt/dienai. G. K. tą pačią dieną ieškovei žodžiu paaiškino, kad grynus pinigus, skirtus paskolos grąžinimui – po 550 Lt/mėn. – ji turės įdėti į voką ir pasirūpinti, kad jo turinys nebūtų matomas apžiūrint voką iš išorės. Tada turės voką pateikti Panevėžio autobusų stoties siuntų skyriui ir siųsti jį į Kauno autobusų stotį, gavėju nurodant jį - G. K. Pasitikėdama trečiuoju asmeniu ieškovė sutiko pinigus siųsti tokiu būdu. Iš viso autobusais pristatomomis siuntomis pinigus G. K. ieškovė siuntė 34 kartus. Paprastai siųsdavo jam po 550 Lt, tačiau keletą kartų siuntė didesnes sumas, kad iš karto padengti keletą einamųjų įmokų. Tokiu būdu ieškovė iš viso G. K. išsiuntė 15 400 Lt bei 1 815 Eur, todėl prievolę grąžinti 18 000 Lt atsakovui A. N. pilnai įvykdė. Dėl ko ieškovės prievolė pagal 2011 m. gruodžio 1 d. paskolos sutartį pripažintina pasibaigusia, o šio įsipareigojimo užtikrinimui pagal tos pačios dienos sutartinės hipotekos lakštą nustatyta hipoteka taip pat pasibaigė (CK 6.123 straipsnio 1 dalis, 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

93.

10Atsakovas A. N. ir trečiasis asmuo G. K. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad G. K. dirba UAB „( - )“, kuri teikia tarpininkavimo paslaugas suteikiant paskolas fiziniams asmenims. A. N. buvo vienas iš bendrovės kreditorių, teikęs paskolas per tarpininką – UAB “ ( - )“, tame tarpe ieškovei. Atsakovas sutiko būti kreditoriumi, tačiau pageidavo, kad bendrovė rūpintųsi visais klausimais, jeigu iškiltų problemos dėl prievolės nevykdymo, ar netinkamo vykdymo, todėl tuo tikslu buvo surašytas įgaliojimas. Tai reiškia, kad G. K. ieškovei laiku neįvykdžius prievolės, veikė A. N. interesais, kaip jo įgaliotas asmuo pagal 2011 m. lapkričio 23 d. ir 2014 m. balandžio 8 d. įgaliojimus. Ieškovė nepagrįstai nurodė, kad notarų biuro patalpose G. K. jai perdavė ne 22 000 Lt, o tik 18 000 Lt, tai paneigia ieškovės ranka padarytas rankraštinis įrašas sutartyje, kad pinigai, sumoje 22 000 Lt, jai buvo perduoti į rankas ir juos perdavė atsakovas A. N. Pasisakydami dėl ieškovės reikalavimo sumažinti netesybas – delspinigius nuo 0,5 proc. iki 0,01 proc. už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, nurodė, kad ieškovei buvo paaiškintos bendrosios sutarčių suteikimo sąlygos, o dėl konkrečių sąlygų skolininkas tariasi su kreditoriumi. Atsakovui teisė reikalauti netesybų pagal sutartį atsirado todėl, kad pati ieškovė, sutarusi dėl paskolos termino, jį praleido ir neįvykdė savo įsipareigojimo skolą grąžinti laiku. Ieškovės reikalavimas sumažinti netesybas, prieštarauja ne tik sąžiningumo ir sutarties laisvės principams, tačiau leidžia kalbėti apie ieškovės nesąžiningumą – ieškovė daugiau negu 6 metus pasiskolintomis lėšomis nori naudotis faktiškai neatlygintinai, ji per tą laiką nesiėmė veiksmų skolą, kad ir dalimis grąžinti. Ieškovės pateiktas jos neva tai persiųstų sumų grafikas neatitinka tikrovės, ieškovė niekada nėra mokėjusi tokių pinigų sumų. Kai ieškovė nebevykdė žodinio susitarimo – iki paskolos grąžinimo mokėti kas mėnesį palūkanas, t. y. iki tos dienos ieškovė nebuvo sumokėjusi palūkanų už 9 mėnesius: 2012 m. kovo, balandžio, spalio ir gruodžio mėnesius, 2013 m. balandžio, rugpjūčio, spalio ir gruodžio mėnesius, bei 2014 m. kovo mėnesį, atsakovas A. N. 2014 m. balandžio 4 d. kreipėsi į Kauno m. 25-ąjį notarų biurą dėl vykdomojo įrašo atlikimo, prašydamas išduoti vykdomąjį raštą dėl 22 000,00 Lt skolos ir 20 240,00 Lt netesybų išieškojimo, iš viso dėl 42 240,00 Lt. Notarui padarius vykdomąjį įrašą dėl priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto, ieškovė buvo apie tai informuota tiek notaro, tiek G. K. Ieškovei prašant bei pasižadėjus palūkanas mokėti reguliariai, atsakovas priverstinį skolos išieškojimą atidėjo, kadangi ieškovė sumokėjo palūkanas už balandžio mėnesį ir tą patį mėnesį sumokėjo už gegužės mėnesį. Nežiūrint pažadų, ieškovė prievolę mokėti palūkanas vykdė nereguliariai, todėl 2016 m. gruodžio mėn. buvo kreiptasi į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto. Visos ieškovės mokėtos sumos yra laikytinos palūkanomis ir jos negali būti užskaitomos kaip skolos grąžinimas, kadangi pagal sutartį ieškovė praleidusi terminą prievolei įvykdyti, privalėjo mokėti CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytas 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo tos dienos, kada paskola turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos. Atsakovas pripažįsta, kad ieškovė iki 2015 m. sausio 1 d yra sumokėjusi 2 300,00 Lt, o nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 15 d. yra sumokėjusi 330,00 Eur, iš viso 996,13 Eur, tačiau tai yra ne paskolos grąžinimas, o palūkanos, mokėtos pagal sutartį. Ieškovė iki šiol atsakovui paskolos ir pagal sutartį numatytų netesybų nėra sumokėjusi, todėl notaro išduotas vykdomasis įrašas dėl priverstinės skolos išieškojimo iš įkeisto turto yra teisėtas ir pagrįstas.

11II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

124.

13Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškinį patenkinto iš dalies: pakeitė 2011 m. gruodžio 1 d. sutarties, notarinio registro Nr. ( - ), sudarytos tarp ieškovės D. M. T. ir atsakovo A. N. 3 punkto sąlygą dėl delspinigių dydžio ir sumažinti šia sutartimi nustatytų delspinigių dydį nuo 0,5 procento iki 0,05 procento už nesumokėtą sumą už kiekvieną uždelstą dieną; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė iš ieškovės 200 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovui ir 400 Eur bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui G. K.; priteisė iš atsakovo 150,00 Eur žyminį mokestį, 18,07 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, ir 444,87 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybei.

145.

15Teismas nurodė, kad tarp šalių buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai, tačiau ginčas kilo dėl paskolintų pinigų dydžio, t. y. ieškovė teigė, kad paskolos sutartimi ji realiai pasiskolino ne 22 000,00 Lt, kaip nurodyta sutartyje, o 18 000,00 Lt. Ieškovės atstovas laikė, kad dalyje dėl 4000,00 Lt sandoris yra apsimestinis. Teismas pažymėjo, jog pagal kasacinio teismo išaiškinimus, įrodinėjant apsimestinį sandorį, turi būti įrodinėjama išorinio susitarimo abiejų sandorio šalių netikroji valia ir pridengtojo sandorio abiejų šalių tikroji valia, ko ieškovė šioje byloje net neįrodinėjo.

166.

17Šalių paaiškinimais ir liudytojų parodymais teismas nustatė, kad ieškovė siekė pasiskolinti 22 000,00 Lt sūnaus verslui. Dėl tokios pinigų sumos ji/jos sūnus tarėsi su tarpininkavimo paslaugas teikiančia įmone, tokia pinigų suma įrašyta pačioje paskolos sutartyje. Aiškindami sandorio sudarymo aplinkybes ieškovė ir jos sūnus E. T. nurodė, kad prieš tvirtinant sandorį atsakovo A. N. įgaliotinis G. K. paaiškino, kad iš skolinamos 22 000,00 Lt sumos atskaitoma 4 000,00 Lt – 1 650,00 Lt įmokos už pirmus tris mėnesius ir likusi suma už dokumentų sutvarkymą, todėl notaro kabinete jiems buvo perduota tik 18 000,00 Lt. Atsakovas ir trečiasis asmuo tokias aplinkybes neigė.

187.

19Teismas nurodė, kad ieškovės pateiktas raštelis, kurį anot ieškovės, jai padavė G. K., pastarajam ir atsakovui A. N. neigiant tokias aplinkybes buvus, o ekspertams negalėjus patvirtinti, kad tai G. K. ranka padaryti įrašai, taip pat nepatvirtina ieškovės pozicijos dėl mažesnės paskolos sumos gavimo ir niekaip nepaneigia jos pačios padaryto prierašo ant sutarties.

208.

21Teismas pažymėjo ir tai, kad netgi ir buvus ieškovės nurodytoms aplinkybėms dėl 4 000 Lt atskaitymo (kas šioje byloje neįrodyta), teismo nuomone, tai negalėtų būti laikoma, kad ieškovė pasiskolino mažesnę, t. y. 18 000 Lt sumą, kadangi 4 000 Lt atskaitymas vis tiek reikštų, kad ieškovė pasiskolino 22 000 Lt sumą, tačiau sutiko (neprieštaravo), kad iš pasiskolintos sumos būtų atskaityta 4 000 Lt tam tikroms išlaidoms. Nustatytų aplinkybių pagrindu, teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė aplinkybės, jog pasiskolino mažiau nei 22 000 Lt, todėl ieškinį šioje dalyje atmetė.

229.

23Pasisakydamas dėl paskolos grąžinimo fakto teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad ieškovės pateikti 34 siuntos talonai patvirtina tik tai, kad ieškovė atitinkamomis datomis perdavė siuntas G. K., tačiau niekaip neįrodo šių siuntų turinio, t. y. kokios piniginės sumos buvo persiųstos šiomis siuntomis. Atsakovui ir trečiajam asmeniui teigiant, kad tokiu būdu buvo persiunčiamos sutartyje numatytos palūkanos ir nesant jokių kitų objektyvių įrodymų, atsižvelgdamas ir į tai, jog siuntos buvo pradėtos persiuntinėti nuo 2012 m. vasario 29 d., kas reiškia iš esmės besibaigiant paskolos grąžinimo terminui, numatytam paskolos sutartyje, teismas pripažino, kad tokia atsakovo ir trečiojo asmens G. K. pozicija šioje byloje nebuvo paneigta.

2410.

25Teismas nurodė, kad vien tik ieškovės paaiškinimų ir liudytojų – ieškovės sūnaus ir marčios, parodymų nepakanka ieškiniui šioje dalyje įrodyti, nes jie yra bylos baigtimi suinteresuoti asmenys, todėl jų paaiškinimai yra subjektyvūs. Kita vertus, šie liudytojai skaitė sutartį, pastebėjo joje numatytą sąlygą paskolą grąžinti per tris mėnesius, tačiau dėl nežinomų priežasčių jos nepaisė. Byloje nenustatyta tokių aplinkybių, kurioms esant ieškovė būtų neturėjusi galimybių raštu įforminti pinigų grąžinimą, kaip ji pati nurodė, sąskaitą banke ji turėjo.

2611.

27Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimais, kad sandorio šalys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti jį rašytine forma, kartu prisiima riziką dėl sandorio įvykdymo įrodinėjimo kilus ginčui, konstatavo, jog ieškovė neįrodė leistinais įrodymais paskolos grąžinimo fakto, kas reiškia, jog ji nėra įvykdžiusi savo prievolės atsakovui, todėl ieškinį šioje dalyje, kaip ir išvestinį reikalavimą dėl pripažinimo, kad ieškovei priklausančio buto, esančio ( - ), hipoteka pagal 2011 m. gruodžio 1 d. sutartinės hipotekos lakštą yra pasibaigusi, teismas atmetė, kaip neįrodytus.

2812.

29Teismas, spręsdamas delspinigių mažinimo klausimą, atsižvelgė į visumą byloje nustatytų aplinkybių. Ieškovė paskolą iš atsakovo ėmė tam, kad padėtų sūnui jo versle. Tikrasis piniginės naudos gavėjas buvo išimtinai trečiasis asmuo, kuris ir disponavo pasiskolintomis pinginėmis lėšomis, ieškovė šiais pinigais nedisponavo. Patį paskolos davėją taip pat rado būtent ieškovės sūnus, kuris į kredito įstaigas dėl paskolos kreiptis negalėjo, nes jam dėl turto įkeitimo negavo turto bendrasavininko sutikimo. Jau imdama paskolą ieškovė buvo pensinio amžiaus, paskolos grąžinimo užtikrinimui įkeitė jai nuosavybės teise priklausantį būstą. Ieškovė nevengė sutarties vykdymo, nuolat per autobusų siuntas perduodavo trečiajam asmeniui pinigines lėšas. Be to, sutartyje šalys taip pat susitarė, kad vėluojant grąžinti paskolą ieškovė atsakovui turės mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas. Teismo vertinimu, tai reiškia, kad sutarties 5 punktu atsakovas užsitikrino, kad tinkamai nevykdant sutarties jis gaus papildomų lėšų. Be to, atsakovas ieškovės vykdyti paskolos sutartį neragino ilgą laiką, t. y. paskolos sutartus buvo sudaryta 2011 m. gruodžio 1 d., o į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo atsakovas kreipėsi tik 2014 m. balandžio 4 d. Teismo vertinimu, tokios faktinės aplinkybės leidžia manyti, kad atsakovui du su puse metų tiko, kaip ieškovė vykdo sutartį, už vėlavimą vykdyti sutartį iš ieškovės atsakovas galėjo reikalauti ne tik sutartyje numatytų 5 proc. dydžio metinių palūkanų, bet ir išties didelių sutartyje nurodytų 0,5 proc. dydžio delspinigių.

3013.

31Teismas taip pat nurodė, kad šiuo atveju laikant, kad ieškovė iš atsakovo pasiskolino 22 000 Lt ir paskolos laiku negrąžino, ieškovei už dieną skaičiuojami 0,5 proc. dydžio delspinigiai, kas sudaro 110,00 Lt per dieną. Tokio dydžio delspinigiai, paskaičiuoti už 180 dienų, iš viso sudaro 19 800,00 Lt. Tokia netesybų suma praktiškai labai artima visai paskolos sumai. Netesybų mažinimas gali būti nulemtas siekio įgyvendinti neteisėto praturtėjimo prevenciją arba siekio užtikrinti viešosios tvarkos apsaugą.

3214.

33Teismas sprendė, jog nustatytas netesybų dydis yra neprotingai didelis ir iškreipia sutarties šalių interesų pusiausvyrą. Tokios neprotingai didelės netesybos, atsižvelgiant į skolininkės ir kreditoriaus elgesį, prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, padarinius, prievolės sumą, ne tik pažeidžia ieškovės interesus, bet ir nepagrįstai pagerina atsakovo padėtį. Nesumažinus delspinigių dydžio atsakovas atsidurtų geresnėje padėtyje nei ieškovė, kuri yra pensininkė, o jos būstas įkeistas atsakovui, realizavus šį turtą iš varžytynių ieškovė nebus pajėgi įsigyti kito gyvenamojo būsto. Šiuo atveju atsakovas, dėl to, kad ieškovė laiku negrąžino paskolos, nuostolių nepatyrė – atsakovas jų neįrodinėjo (CPK 178 straipsnis), nes labiau tikėtina, kad atsakovas pakankamas pinigų sumas iš ieškovės yra gavęs, priešingu atveju nėra objektyviai paaiškinamas atsakovo delsimas dėl raginimo įvykdyti prievolę ir vykdomojo įrašo išdavimas tik po 2,5 metų.

3415.

35Pasisakydamas dėl konkretaus delspinigių dydžio teismas pažymėjo, kad ieškovės prašomas nustatyti 0,01 proc. delspinigių dydis taip pat negali būti laikomas tinkamu konkrečioje situacijoje. Įvertinęs faktines aplinkybes, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, teismas sprendė, jog tinkamas ir adekvatus delspinigių dydis šiuo atveju yra 0,05 proc., kas sudaro 11,00 Lt per dieną (22 000,00 Lt / 100 x 0,05). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas iš dalies patenkino ieškovės reikalavimą dėl delspinigių mažinimo, 2011 m. gruodžio 1 d. paskolos sutarties 3 punkte nurodytus 0,5 proc. dydžio delspinigius sumažindamas iki 0,05 proc.

3616.

37Spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teismas nustatė, kad ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio šioje byloje mokėjimo, jai buvo teikiama 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba. Valstybei už šią teisinę pagalbą turi būti sumokėta 1 334,61 Eur suma. Atsakovas už teisines paslaugas advokatei sumokėjo 300,00 Eur (2 t., el. b. l. 83), o trečiasis asmuo G. K. – 600,00 Eur (2 t., el. b. l. 83). Už procesinių dokumentų siuntimą šioje byloje turėtos 54,22 Eur išlaidos. Teismas, patenkinęs ieškinį iš dalies (vieną reikalavimą iš trijų savarankiškų reikalavimų), sprendė, jog priteistina valstybei iš atsakovo 150 Eur žyminį mokestis už reikalavimą dėl sutarties sąlygų modifikavimo, 444,87 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos ir 18,07 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 96 straipsnio 1 dalis); atsakovui iš ieškovės priteistina 200,00 Eur teisinės pagalbos išlaidas, o trečiajam asmeniui G. K. iš ieškovės - 400,00 Eur teisinės pagalbos išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Taip pat teismas sprendė, jog iš ieškovės bylinėjimosi išlaidos, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei nepriteistinos, nes ji atleista nuo išlaidų valstybei mokėjimo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

38III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

3917.

40Apeliaciniame skunde atsakovas A. N. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. sprendimo dalį dėl delspinigių dydžio sumažinimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; patenkinus apeliacinį skundą, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4117.1.

42Pirmos instancijos teismas, iš dalies patenkinęs ieškovės reikalavimą dėl sutartų delspinigių dydžio už prievolės nevykdymą sumažinimo, sutarties sąlygas aiškino išimtinai ieškovės naudai, tokiu būdu sudarydamas sąlygas ieškovei piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti, todėl sprendimas šioje dalyje nepagrįstas ir neteisėtas.

4317.2.

44Esminė aplinkybė, kurią bylos nagrinėjimo metu ignoravo ieškovė, o pirmos instancijos teismas visiškai nevertino ta, kad atsakovas ieškovei suteikė trumpalaikę paskolą. Iš 2011 m. gruodžio 1 d. sutarties matyti, kad atsakovas ieškovei paskolino lėšas trijų mėnesių laikotarpiui, kas turėjo įtakos ir šalių sutartų paskolos suteikimo sąlygų apimčiai: atsakovas lėšas paskolino trims mėnesiams, tačiau paskola buvo suteikta neatlygintinai, o kaip paskolos grąžinimo garantas buvo įkeistas ieškovei asmeninės nuosavybės teise įkeistas turtas – butas. Atsižvelgiant, kad lėšos buvo paskolintos trumpam laikui, kuriam suėjus ieškovė įsipareigojo paskolą grąžinti, sutartyje aptartos paskolos sutarties sąlygos buvo išimtinai naudingos ieškovei. Tai yra jeigu ieškovė būtų tinkamai įvykdžiusi prievolę, ji paskolintomis lėšomis būtų naudojusi neatlygintinai. Siekiant, kad paskola būtų laiku grąžinta bei užkirstas kelias skolininko piktnaudžiavimui teise, šalys aptarė ir sutarė dėl netesybų - ieškovė įsipareigojo laiku negrąžinus paskolos už kiekvieną pavėluotą dieną mokėti kreditoriui 0,5% dydžio delspinigius nuo negrąžintos sumos (Sutarties 3 punktas), bei praleidusi terminą įvykdyti prievolę pagal LR CK 6.210 straipsnio 1 dalį, mokėti kreditoriui 5 procentų dydžio palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos (Sutarties 5 p.), bei įsipareigojo CK 6.63 straipsnio pagrindais pažeidus prievolę, atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius, į kuriuos įskaitomos ir netesybos nuo to momento, kuomet prievolė laikoma pažeista (8 p.). Tai yra ieškovei pagal sutartį neigiamos pasekmės atsiranda tik tuomet, jeigu ji sutarties neįvykdo. Kaip matyti, teismas tokių palankių skolininkui sąlygų nelaikė atsakovo, kaip kreditoriaus teisių pažeidimu, tuo tarpu skolininkui, t.y. ieškovei, nevykdžius sutarties ir dėl to atsiradus neigiamų pasekmių, sutarties sąlygos dėl netesybų tapo prieštaraujančios teisingumo ir protingumo principams.

4517.3.

46Teismas, kaip motyvą, sudariusį pagrindą mažinti sutartą delspinigių dydį, nurodė tai, kad pinigus skolinosi ieškovės sūnus, kuris ir tarėsi dėl paskolos ir išimtinai naudojosi paskolintomis lėšomis, todėl laikė, kad ieškovė, kaip skolininkė turėtų atsakyti už prievolės nevykdymą mažesne apimtimi. Apelianto nuomone, tokia teismo padaryta išvada prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams, sudaro skolininkui piktnaudžiauti teise bei pažeidžia kreditoriaus teises. Nėra ginčo, kad ieškovė skolinosi lėšas savo artimųjų giminaičių (sūnaus šeimai) naudai, tačiau ji tai darė savo valia, o sandorio sudarymo metu dalyvavęs sūnus bei marti užtikrino tiek ją, tiek kreditorių, kad prievolę įvykdys tinkami. Tai, kad ieškovė nėra pajėgi grąžinti paskolos, pagal kurią gautas lėšas perdavė savo sūnui, bei kuris, teisme pripažinęs, kad paskolintos lėšos buvo perduotos jam, negali būti pagrindu pagal paskolos sutartį sulygtas netesybas reikalauti sumažinti. Šiuo atveju yra akivaizdus ieškovės piktnaudžiavimas teise, nes perdavusi sūnui paskolintas lėšas, ieškovė, turi teisę reikšti reikalavimą sūnui tiek grąžinti prievolę, tiek įvykdyti netesybas.

4717.4.

48Pačios skolininkės neteisėti veiksmai (laiku negrąžinant paskolos) negali būti pagrindas iš esmės pagerinti jos padėtį. Šioje situacijoje, kai prievolę pažeidusi ieškovė toliau gali naudotis atsakovo, kaip kreditoriaus, pinigais nemokėdama palūkanų, teismo priimtas sprendimas iki 0,05 proc. sumažinti delspinigius už kiekvieną praleistą dieną neskatintų skolininkės greičiau ir efektyviau įvykdyti prievolę, ir pažeistų atsakovo teisėtus lūkesčius dėl prievolės pažeidimo gauti savo minimalių nuostolių atlyginimą.

4917.5.

50Teismo sprendimas sumažinti delspinigių dydį 10 kartų nėra teisingas, kadangi teismas privalėjo vertinti tai, kad ieškovė atsakovo lėšomis neatlygintinai naudojasi jau pakankamai ilgą laiką, t. y. paskutinį kartą ieškovė 30,00 Eur palūkanas sumokėjo 2016 m. rugsėjo mėnesį. Per paskolos laikotarpį paskolintos piniginės lėšos žymiai nuvertėjo – visuotinai žinoma aplinkybė, kad 2011 metų pabaigoje piniginio vieneto perkamoji galia lyginant su šiandiena yra akivaizdžiai pakitus tiek dėl infliacijos, tiek dėl piniginio vieneto pasikeitimo, t. y. pasikeitus bazinei valiutai, euro perkamoji galia sumenko 2-3 kartus. Šių praradimų nekompensuotų šalių sutartos 5 % dydžio metinės palūkanos, todėl ieškovei vengiant įvykdyti prievolę, atsakovas turi teisę į nuostolių kompensavimą. Teismas privalėjo ginti ne tik ieškovės, kuri nėra sąžininga, interesus, tačiau užtikrinti ir atsakovo, kaip kreditoriaus, teises, dėl ko mažinti delspinigių dydžio nebuvo jokio pagrindo.

5117.6.

52Nors pirmos instancijos teismas nurodė, kad 0,5 % delspinigių dydis, apskaičiuotas už 180 dienų sudaro beveik tą pačią sumą, kaip ir paskolinta lėšų dalis, tačiau teismas, nevertino to, kad ieškovė lėšomis naudojasi nuo 2011 metų lapkričio mėnesio, t. y. beveik 8,5 metų, todėl delspinigių sumą padalinus per nurodytą laikotarpį, ši suma būtų aiškiai protinga – per metus sudarytų vos apie 700,00 Eur.

5318.

54Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo G. K. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti iš ieškovės trečiajam asmeniui G. K. jo turėtas 600 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5518.1.

56Teismas, priteisdamas ne visas trečiajam asmeniui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, o tik 2/3 dalis, t. y. proporcingai atmestų reikalavimų daliai, pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Ieškovei paduodant ieškinį nebuvo jokio pagrindo atsakovu byloje traukti G. K.: paskolos sutartis buvo sudaryta su A. N., paskolos sutartis notarinė, ji sudaryta tiesiogiai dalyvaujant abiem šalims, paskolos sutartyje yra rankraštinis ieškovės įrašas, kad ji pinigus notarų biure asmeniškai gavo iš atsakovo A. N. ir šio įrašo ieškovė neginčijo, t. y. visos bylos aplinkybės patvirtina, kad sandoris buvo sudarytas ne su G. K., o su A. N. Ir tik šalims (ieškovei ir atsakovui) sutarus dėl paskolos ir sudarius notarinę sutartį, G. K. informavo ieškovę, kad jis pagal įgaliojimą atstovaus A. N., ir tai, kad vėliau visas bendravimas dėl prievolės įvykdymo vyko būtent per įgaliotą asmenį G. K., patvirtina, kad ieškovė apie tokį kreditoriaus atstovavimą buvo tinkamai informuota. Atsakovas A. N. patvirtino, kad trečiasis asmuo G. K. veikė pagal įgaliojimą, A. N. neturi jam jokių pretenzijų dėl šio veikimo, todėl ieškovė paduodama ieškinį ir patraukdama G. K. atsakovu, o vėliau palikdama byloje jį trečiuoju asmeniu, privertė jį patirti išlaidų, – 600,00 Eur už teisines paslaugas.

5718.2.

58Atsisakius reikalavimų G. K. atžvilgiu, nebuvo jokio poreikio G. K. palikti byloje trečiuoju asmeniu, kadangi ieškinio padavimo dienai nebuvo jokio pagrindo manymui, kad šis sprendimas turi ir turės kokios nors įtakos jo teisėms ir teisėtiems interesams, kadangi net ir veikiant G. K. pagal įgaliojimą, jis neįgytų daugiau teisių, nei turi įgaliojimą išdavęs asmuo, t. y. netgi, jeigu tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta sutartis būtų pakeista, ji jokių G. K., kaip asmens teisių ir teisėtų interesų, nepaliestų. Taigi, ieškovė procesinėmis teisėmis naudojosi netinkamai, todėl turi prisiimti į bylą įtrauktos šalies patirtų išlaidų kompensavimą visa apimtimi, nepriklausomai nuo ieškovės patenkintų reikalavimų apimties.

5919.

60Atsiliepimų į apeliacinius skundus nepateikta.

61Teisėjų kolegija

konstatuoja:

62IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6320.

64Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl teisėjų kolegija patikrina skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateiktų apeliacinių skundų argumentus.

6521.

66Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl paskolos sutartimi perduotos – gautos paskolos sumos dydžio, sutartinių netesybų dydžio mažinimo, įrodymų vertinimo.

6722.

68Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nustatė, jog 2011 m. gruodžio 1 d. A. N. ir D. M. T. sudarė rašytinę paskolos sutartį, pagal kurią skolos gavėja pasiskolino iš A. N. 22 000 Lt sumą, sutartyje nurodoma, kad 22 000 Lt suma perduota paskolos gavėjai sutarties pasirašymo dieną notaro kabinete, gautą paskolą skolininkė įsipareigojo grąžinti iki 2012 m. kovo 1 d., sutartis patvirtinta notaro (1 t. b. l. 6, 7, 94, 95). Šalys susitarė, kad laiku negrąžinus paskolos, už kiekvieną pavėluotą dieną grąžinti skolą skolininkė privalo mokėti kreditoriui į dieną po 0,5 proc. dydžio delspinigius nuo negrąžintos sumos (sutarties 3 punktas). Sutarties šalys susitarė, kad paskola suteikiama be palūkanų, tačiau skolininkė, praleidusi terminą įvykdyti skolinę prievolę, pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį privalo mokėti kreditoriui 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos (sutarties 4 punktas ir 5 punktas). Skolininkė 2011 m. gruodžio 1 d. 22 000,00 Lt paskolos užtikrinimui įkeitė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, kurio vertė įkeitimo dienai buvo įvardinta 60 000 Lt (1 t., b. l. 9, 10). Nustatytu terminu skolininkė paskolos negrąžino, todėl 2014 m. balandžio 8 d. kreditorius A. N. kreipėsi į Kauno m. 25-ąjį notarų biurą dėl skolos priverstinio išieškojimo ir vykdomojo įrašo išdavimo suėjus paskolos grąžinimo terminui pagal sutartinės hipotekos lakštą 42 240 Lt reikalavimo sumai (22 000 Lt paskola ir 20 240 Lt netesybos), (1 t., b. l. 11). 2014 m. gegužės 22 d. 25-ojo notarų biuro notarė išdavė vykdomąjį įrašą, ( - ) (1 t., b. l. 12, 13). Patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą – minėtą vykdomąjį įrašą, antstolio A. B. kontoroje priimtas 2016 m. gruodžio 16 d., tą pačią dieną antstolis surašė ieškovei raginimą įvykdyti sprendimą dėl 12 285,89 Eur skolos ir netesybų išieškojimo, 5 proc. metinių palūkanų ir antstolio išlaidų, viso 14 036,17 Eur sumai (1 t., b. l. 14).

6923.

70Ieškovė D. M. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti 2011 m. gruodžio 1 d. jos ir atsakovo A. N. sudarytą paskolos sutartį apsimestiniu sandoriu, nurodant, kad paskolos suma yra ne 22 000 litų, o 18 000 litų; sumažinti 2011 m. gruodžio 1 d. paskolos sutarties 3 punkte numatytus delspinigius už prievolės neįvykdymą nuo 0,5 proc. iki 0,01 proc. dienai; pripažinti, kad ieškovė visiškai įvykdė savo prievolę kreditoriui A. N. pagal 2011 m. gruodžio 1 d. paskolos sutartį; pripažinti, kad ieškovei priklausančio buto, esančio ( - ), hipoteka pagal 2011 m. gruodžio 1 d. sutartinės hipotekos lakštą yra pasibaigusi. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, pakeitė 2011 m. gruodžio 1 d. sutarties, notarinio registro Nr. ( - ), sudarytos tarp ieškovės D. M. T. ir atsakovo A. N. 3 punkto sąlygą dėl delspinigių dydžio ir sumažino šia sutartimi nustatytų delspinigių dydį nuo 0,5 procento iki 0,05 procento nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną; kitą ieškinio dalį atmetė, priteisė iš ieškovės 400 Eur bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui G. K.. Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia atsakovas A. N., prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. sprendimo dalį dėl delspinigių dydžio sumažinimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, skundą grindžia tais argumentais, jog ieškovei paskola buvo suteikta neatlygintinai, ji privalėjo tinkamai įvykdyti prievolę, ieškovė atsakovo lėšomis neatlygintinai naudojasi ilgą laiką, paskutinį kartą ieškovė 30 Eur palūkanų sumą sumokėjo 2016 m. rugsėjo mėnesį, per paskolos laikotarpį paskolintos piniginės lėšos žymiai nuvertėjo, tenkinęs ieškinš šioje dalyje, teismas pažeidė atsakovo turtinius interesus. Apeliaciniu skundu teismo sprendimą skundžia ir trečiasis asmuo G. K., prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti iš ieškovės trečiajam asmeniui G. K. jo turėtas visas 600 Eur bylinėjimosi išlaidas, skundą grindžia tais argumentais, jog dėl ieškovės netinkamo procesinio elgesio jis turėjo 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias visas ieškovė turi atlyginti.

71Dėl paskolos sutartimi perduotos – gautos paskolos sumos dydžio

7224.

73Nors bylos šalys neskundžia teismo sprendimo dalyje, kurioje atmestas ieškovės reikalavimas nustatyti, kad suteiktos paskolos suma yra ne 22 000 Lt, o 18 000 Lt, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, kad byloje surinktų įrodymų visuma pagrindžia, jog ieškovei kreditorius perdavė, o paskolos gavėja priėmė 22 000 Lt paskolos sumą. Šią aplinkybę pagrindžia paskolos sutarties sąlygos ir ieškovės rankraštinis prierašas sutarties paskutiniame lape, kad jai yra perduota 22 000 Lt paskolos suma (1 t. b. l. 6, 95). Ši aplinkybė yra svarbi dėl to, jog byloje ginčijamos sutartinės netesybos yra skaičiuojamos nuo suteiktos ir negrąžintos paskolos sumos.

74Dėl sutartinių netesybų dydžio mažinimo

7525.

76Teisėjų kolegija pažymi, jog netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Už sutartinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kreditorius gali reikalauti taikyti skolininkui dviejų formų sutartinę civilinę atsakomybę: netesybų išieškojimą ir (ar) nuostolių atlyginimą (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnis). Byloje kreditorius neįrodinėjo, kad ieškovei netinkamai vykdant paskolos sutartį, jis turėjo nuostolių. Teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad konkrečiu atveju netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatymo nesukonkretintos. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismas, nagrinėdamas konkrečias bylas.

7726.

78Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir, spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros, netesybų dydis turi būti vertinamas atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m. spalio 12 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2013 m. sausio 3 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2013, kt.).

7927.

80Byloje ieškovė įrodinėjo, kad neturi patirties finansinėje srityje, sutarties sudarymo metu buvo 72 metų amžiaus, dėl ko ji objektyviai negalėjo suvokti ir numatyti sudarytos sutarties nevykdymo teisinių pasekmių sutartinių delspinigių dydžio prasme, ji pati gauta paskola nesinaudojo, o perdavė pinigus sūnui. Iš byloje surinktų įrodymų visumos matyti, jog paskolos sutartį sudarė du fiziniai asmenys, byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė verstųsi veikla, susijusia su finansais, paskolų teikimu–gavimu ir siektų gauti iš to finansinės naudos. Kad ieškovė neturėjo patirties finansinėje srityje, įrodo tos aplinkybės, kad paskolos sutartis buvo rengiama dalyvaujant atsakovui ir jį atstovaujančiam finansų tarpininkui UAB “ ( - )“. Atsakovas A. N. buvo vienas iš bendrovės “ ( - )“ kreditorių, teikęs paskolas per tarpininką – UAB “ ( - )“, tame tarpe ieškovei. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog kad minėta bendrovė rūpinosi visais ginčo paskolos suteikimo ir jos sudarymo klausimais, tuo tikslu buvo surašyti 2011 m. lapkričio 23 d. ir 2014 m. balandžio 8 d. įgaliojimai trečiajam asmeniui byloje G. K. atstovauti kreditorių (1 t. b. l. 90, 92). Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes pagrįstai sprendė, jog sutartiniai 0,5 procento dydžio delspinigiai, skaičiuojami už 180 dienų laikotarpį, sudaro sumą, kuri artima visai suteiktos paskolos sumai. Teismas atkreipė dėmesį, jog tokios neprotingai didelės netesybos, atsižvelgiant į skolininkės ir kreditoriaus elgesį, prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, padarinius, prievolės sumą, ne tik pažeidžia ieškovės interesus, bet ir nepagrįstai pagerina atsakovo turtinę padėtį. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog teismui nesumažinus delspinigių dydžio, atsakovas atsidurtų geresnėje padėtyje nei ieškovė, kuri yra pensininkė, o jos įkeistas atsakovui gyvenamasis būstas gali būti priverstinai parduotas vykdymo procese.

8128.

82Teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovė pagal turimą išsilavinimą ir veiklos pobūdį neturėjo galimybės sudarant sutartį numatyti, kad sutartyje nustatyti 0,5 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną praleistą įvykdyti prievolę dieną galėtų būti tokie nepagrįstai dideli, siekti 31,85 Eur mokamų delspinigių į dieną sumą, bei 955,75 Eur kas mėnesį ir 5 734,47 Eur (19 800 Lt) bendrą sumą per 6 mėnesius (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija vertina, kad sutartyje nustatytų tokį didelį delspinigių dydį lėmė atsakovo A. N. noras gauti kuo didesnę naudą iš sudarytos sutarties, tam buvo paruošta sutartis, kurią rengė atsakovo pasitelkta profesionali finansų tarpininko įmonė UAB “ ( - )“. Todėl atmetami atsakovo apeliacinio skundo argumentai, jog teismo sprendimas mažinti sutartinius delspinigius iš esmės pažeidžia kreditoriaus turtinius interesus. Teisėjų kolegija vertina, kad šalių sudarytos paskolos sutarties sąlygos dėl paskolos gavėjos mokėtinų delspinigių dydžio yra nesąžiningos, diskriminacinės ieškovės atžvilgiu, dėl įrašytos sąlygos nesąžiningumo atsiranda ryškus neatitikimas tarp suteiktos paskolos paskirties, iš sutarties kylančių šalių teisių ir pareigų paskolos gavėjos nenaudai. Nurodomų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis sumažinti šalių nustatytą delspinigių dydį.

8329.

84Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės pareikšto reikalavimo mažinti sutartinių delspinigių dydį nuo 0,5 procento iki 0,05 procento dydžio už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, teisingai vertino gautos paskolos sumą ir mokėtinų delspinigių sumą. Sutartyje įtvirtintų 0,5 procento delspinigių dydis nagrinėjamu atveju atitinka 182,5 procentus mokėtinų metinių palūkanų ribą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog įstatymų leidėjas tais atvejais, kai atlygintinę paskolos sutartį sudaro fiziniai asmenys, yra įtvirtinęs 5 procentų metinių palūkanų dydį (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Taikant įstatymo analogiją, matyti, jog šalių nustatytos sutartinės 0,5 procento netesybos daug kartų skiriasi nuo įstatymo leidėjo numatytos protingų mokėtinų palūkanų ribos. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu sumažinti sutartyje numatytus delspinigius nuo 0,5 procento mokamų delspinigių kas dieną iki 0,05 procento, tokiu būdu iš ieškovės atsakovas A. N. turės teisę reikalauti sumokėti 573 Eur (1 980 Lt) bendrą delspinigių sumą. Toks mokamų delspinigių dydis yra artimas įstatymo leidėjo nustatytam mokėtinų palūkanų dydžiui, kurios tam tikrais atvejais atlieka kompensuojamąją funkciją už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

8530.

86Vadovaudamasi šios nutarties 27-29 pastraipose nurodomais motyvais, teisėjų kolegija atsakovo A. N. apeliacinį skundą atmeta, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

87Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

8831.

89Trečiasis asmuo G. K. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu toje dalyje, kurioje jo reikalavimas priteisti iš ieškovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas tenkintas dalinai, atmestas jo reikalavimas priteisti dalį – 200 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų. Nustatyta, kad G. K. ieškovė 2017 m. balandžio 14 d. pirminiame ieškinyje buvo įvardijusi atsakovu ir pareiškusi jam turtinius reikalavimus (1 t. b. l. 1-5). Patikslintame ieškinyje, kuris teismui pateiktas 2017 m. birželio 13 d. (1 t. b. l. 96) G. K. yra įvardintas trečiuoju asmeniui. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog atsakovą, vėliau trečiąjį asmenį byloje G. K. atstovavo byloje advokatė, per atstovaujantį advokatą G. K. byloje teikė atsiliepimą į ieškinį (1 t. b. l. 82-89, 132-139). Tokiu būdu dėl ieškovės pareikštų reikalavimų byloje, G. K. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme turėjo 600 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. (2 t., b. l. 82, 83). CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, įvardinęs asmenis, dėl kurių (ne)veikimo ieškovo teisės pažeistos, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Kadangi atsakovė pirminiame ieškinyje atsakovu buvo patraukusi G. K., jis buvo byloje dalyvaujančiu asmeniu visą bylos nagrinėjimo laiką, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos, todėl ieškinį byloje šio asmens atžvilgiu atmetus, visos jo turėtos išlaidos byloje priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Teisėjų kolegija nurodomais motyvais, nekeisdama skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo iš esmės, padidina Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. teismo sprendimu priteistas iš ieškovės trečiajam asmeniui G. K. 400 Eur turėtas bylinėjimosi išlaidas iki 600 Eur sumos (CPK 98 straipsnis). Nustatyta, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme valstybė turėjo 8,52 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (popierinės b. 2 t. b. l. 84). Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos valstybei priteisiamos iš apelianto A. N. (CPK 92 straipsnis).

90Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

91Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

92Padidinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. sprendimu priteistą trečiajam asmeniui G. K. (a. k. ( - ) iš ieškovės D. M. T. (a. k. ( - ) 400 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą iki 600 Eur sumos.

93Priteisti iš A. N. (a. k. ( - ) valstybei 8,52 Eur turėtų išlaidų, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

94Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė D. M. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, patikslintu ieškiniu,... 7. 2.... 8. Ieškovė nurodė, kad Kauno miesto 4-ojo notarų biuro notarė V. J. 2011 m.... 9. 3.... 10. Atsakovas A. N. ir trečiasis asmuo G. K. su ieškiniu nesutiko, prašė jį... 11. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. 4.... 13. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškinį patenkinto... 14. 5.... 15. Teismas nurodė, kad tarp šalių buvo susiklostę paskolos teisiniai... 16. 6.... 17. Šalių paaiškinimais ir liudytojų parodymais teismas nustatė, kad ieškovė... 18. 7.... 19. Teismas nurodė, kad ieškovės pateiktas raštelis, kurį anot ieškovės, jai... 20. 8.... 21. Teismas pažymėjo ir tai, kad netgi ir buvus ieškovės nurodytoms... 22. 9.... 23. Pasisakydamas dėl paskolos grąžinimo fakto teismas sutiko su atsakovo... 24. 10.... 25. Teismas nurodė, kad vien tik ieškovės paaiškinimų ir liudytojų –... 26. 11.... 27. Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimais, kad sandorio šalys,... 28. 12.... 29. Teismas, spręsdamas delspinigių mažinimo klausimą, atsižvelgė į visumą... 30. 13.... 31. Teismas taip pat nurodė, kad šiuo atveju laikant, kad ieškovė iš atsakovo... 32. 14.... 33. Teismas sprendė, jog nustatytas netesybų dydis yra neprotingai didelis ir... 34. 15.... 35. Pasisakydamas dėl konkretaus delspinigių dydžio teismas pažymėjo, kad... 36. 16.... 37. Spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teismas... 38. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai... 39. 17.... 40. Apeliaciniame skunde atsakovas A. N. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo... 41. 17.1.... 42. Pirmos instancijos teismas, iš dalies patenkinęs ieškovės reikalavimą dėl... 43. 17.2.... 44. Esminė aplinkybė, kurią bylos nagrinėjimo metu ignoravo ieškovė, o pirmos... 45. 17.3.... 46. Teismas, kaip motyvą, sudariusį pagrindą mažinti sutartą delspinigių... 47. 17.4.... 48. Pačios skolininkės neteisėti veiksmai (laiku negrąžinant paskolos) negali... 49. 17.5.... 50. Teismo sprendimas sumažinti delspinigių dydį 10 kartų nėra teisingas,... 51. 17.6.... 52. Nors pirmos instancijos teismas nurodė, kad 0,5 % delspinigių dydis,... 53. 18.... 54. Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo G. K. prašo pakeisti Kauno apylinkės... 55. 18.1.... 56. Teismas, priteisdamas ne visas trečiajam asmeniui jo turėtas bylinėjimosi... 57. 18.2.... 58. Atsisakius reikalavimų G. K. atžvilgiu, nebuvo jokio poreikio G. K. palikti... 59. 19.... 60. Atsiliepimų į apeliacinius skundus nepateikta.... 61. Teisėjų kolegija... 62. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 63. 20.... 64. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 65. 21.... 66. Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl paskolos sutartimi perduotos –... 67. 22.... 68. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nustatė, jog 2011... 69. 23.... 70. Ieškovė D. M. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti... 71. Dėl paskolos sutartimi perduotos – gautos paskolos sumos dydžio... 72. 24.... 73. Nors bylos šalys neskundžia teismo sprendimo dalyje, kurioje atmestas... 74. Dėl sutartinių netesybų dydžio mažinimo... 75. 25.... 76. Teisėjų kolegija pažymi, jog netesybos (bauda, delspinigiai) – tai... 77. 26.... 78. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, teismas,... 79. 27.... 80. Byloje ieškovė įrodinėjo, kad neturi patirties finansinėje srityje,... 81. 28.... 82. Teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovė pagal turimą išsilavinimą ir... 83. 29.... 84. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės pareikšto... 85. 30.... 86. Vadovaudamasi šios nutarties 27-29 pastraipose nurodomais motyvais, teisėjų... 87. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 88. 31.... 89. Trečiasis asmuo G. K. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu toje... 90. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 91. Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti iš esmės... 92. Padidinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. sprendimu priteistą... 93. Priteisti iš A. N. (a. k. ( - ) valstybei 8,52 Eur turėtų išlaidų, bylą... 94. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....