Byla 2-1861/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Višinskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“, A. K. Č., Š. Č., A. Č., L. M. Č. ir R. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. ir 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutarčių civilinėje byloje Nr. 2-1936-611/2014 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“, A. K. Č., Š. Č., A. Č., R. Č., L. M. Č. ieškinį atsakovams G. T., R. T., bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui Snoras, uždarajai akcinei bendrovei „Verslavita“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo (tretieji asmenys – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Taurų spalvos“, A. G.), ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Čelta“, A. K. Č., Š. Č., A. Č., R. Č., L. M. Č. ieškinį atsakovams G. T., R. T., bankrutavusiai akcinei bendrovei (toliau – ir BAB) bankui Snoras, UAB „Verslavita“ dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties, kredito sutarčių, laidavimo sutarčių, vekselių pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis dėl suklydimo ir restitucijos taikymo, pakeičiant restitucijos būdą, taip pat hipotekos sandorių pripažinimo negaliojančiais.

4Vilniaus apygardos teisme 2014 m. gegužės 23 d. buvo gautas ieškovų prašymas papildyti ieškinį nauju ieškinio pagrindu ir pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais kaip sudarytus dėl apgaulės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.91 straipsnis) bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 29 d. nutartimi ieškovų prašymą dėl ieškinio papildymo atsisakė priimti, o prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atmetė. Ieškovai pateikė atskirąjį skundą dėl pirmiau paminėtos nutarties ir prašė papildyti ieškinį nauju sandorių negaliojimo pagrindu, minėtą nutartį panaikinti ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 19 d. nutartimi nustatė ieškovams terminą iki 2014 m. liepos 4 d. pašalinti nutartyje nurodytus atskirojo skundo trūkumus, t. y. sukonkretinti ir tiksliai įvardyti, kurią teismo nutartį skundžia, tiksliai suformuluoti skundo pagrindą bei dalyką. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 7 d. nutartimi ieškovams buvo pratęstas atskirojo skundo trūkumams šalinti nustatytas terminas iki 2014 m. rugpjūčio 4 d.

5Vilniaus apygardos teisme 2014 m. rugpjūčio 7 d. gautas dar vienas ieškovų prašymas papildyti pateiktą ieškinį nauju ieškinio pagrindu, t. y. kad jų ginčijami sandoriai turi būti pripažinti negaliojančiais ir kaip sudaryti dėl atsakovų apgaulės (CK 1.91 straipsnis). Be to, ieškovai pakartotinai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, analogiškas pradiniame ieškinyje nurodytoms laikinosioms apsaugos priemonėms.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovų atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti ieškovų ieškinio patikslinimą; laikė nepaduotu ieškovų atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutarties dalies, kuria atmestas ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

8Teismas nurodė, kad ieškovai nepašalino teismo nurodytų atskirojo skundo trūkumų, nes tinkamai nesuformulavo skundo dalyko, nenurodė nei teisinių, nei faktinių argumentų dėl skundžiamos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo, nors ieškovai yra atstovaujami kvalifikuoto advokato. Be to, ieškovai nesumokėjo 100 Lt žyminio mokesčio. Teismas taip pat pastebėjo, kad ieškovai ne pirmą kartą teikia prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir nors prašymas jau buvo išnagrinėtas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo, ieškovai nenurodo jokių naujų argumentų ar aplinkybių, dėl kurių turėtų būti taikomas laikinosios apsaugos priemonės.

9Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi atmetė ieškovų pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nustatė, kad ieškovų prašymas dėl ieškinio papildymo nauju sandorio negaliojimo pagrindu bus sprendžiamas po paskirtos byloje ekspertizės atlikimo ir sustabdė civilinę bylą iki bus atlikta byloje ekspertizė.

10Teismas nustatė, kad ieškovai minėtu prašymu pakartotinai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovų kartu su pirminiu ieškiniu pateiktas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartimi buvo atmestas, teismui prima facie įvertinus bylos duomenis ir nusprendus, kad pagal pateiktus argumentus ir įrodymus ieškovų reikalavimų dalis dėl kredito, vartojimo paskolos ir laidavimo sutarčių, paprastųjų vekselių prikimo–pardavimo sutarčių ir hipotekos lakštų pripažinimo negaliojančiais labiau tikėtinai yra nepagrįsti. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi minėtą Vilniaus apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą. Ieškovai su prašymu patikslinti ieškinio pagrindą pakartotinai pateikdami prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas pirminiame ieškinyje, nenurodė jokių tokį prašymą pagrindžiančių argumentų, tuo labiau nenurodė jokių naujų aplinkybių. Teismas pažymėjo, kad ieškovo A. K. Č. bei visų ieškovų jau anksčiau teikti pakartotiniai prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taip pat buvo atmesti teismo nutartimis tokiais pačiais argumentais.

11Teismas taip pat nurodė, kad išsprendus ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir kadangi byloje paskirta teismo ekspertizė, byla sustabdytina iki bus atlikta ekspertizė. Ieškovų ieškinio patikslinimo priėmimo klausimą tikslinga spręsti po ekspertizės byloje atlikimo ir bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo.

12III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13Ieškovai UAB „Čelta“, A. K. Č., Š. Č., A. Č., R. Č., L. M. Č. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. ir 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutarčių dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo ir nesustabdyti civilinės bylos nagrinėjimo, kol nebus išspręstas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Dėl skundžiamų nutarčių „liko galioti absurdiškas, protu nesuvokiamo rezultato „kas bus rytoj, yra šiandien“ nustatymas ir panaudojimas sandoriui sudaryti“.
  2. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartyje teigiama, kad prašymas papildyti ieškinį nepriimtas, nes jau įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Vilniaus apygardos teismui pateiktas patikslintas atskirasis skundas, kuriame nurodoma, jog išnagrinėtose „bylose apgaulės pagrindu, bylos dalykas buvo objektas kaip žemės sklypas, apsakytas plotu, paskirtimi ir dislokacijos vieta bei objekto kaina“. Objekto pagrindinis parametras yra turto vertė. Nagrinėtose bylose dalykas nebuvo pats objektas, išreikštas pinigine išraiška, nagrinėtose bylose buvo lyginama, ar kaina yra adekvati vertei. Nagrinėtose bylose bylos dalykas buvo kaina. Patikslintame atskirajame skunde detaliai išdėstyta dėl ieškinio papildymo dėl apgaulės, nes sumokėta 2,4 mln. Lt kaina, kaip už 2,7 mln. Lt vertės sklypą, tačiau pardavėjai, susitarę su banku, sąmoningai, tyčia pakeitė banke vertinimą, kad pirkėjas įsitikintų turto naudingumu ir nesuprastų, jog įsigijo ne 2,7 mln. vertės turtą, o ženkliai mažesnio naudingumo. Taigi bylų dalykai skiriasi, nes išnagrinėtų bylų dalykas buvo sklypas kaip daiktas, apsakytas 2,4 mln. Lt kaina, o ieškinio papildyme dalykas yra „objekto kaip daikto vertė išreikštas piniginiais vienetais“. Be to, teismas nepagrįstai rėmėsi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 141 straipsnio 4 dalimi, nes ieškovai prašė ne pakeisti ieškinio dalyką, o tik papildyti ieškinio pagrindą.
  3. Būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones lemia tai, kad nagrinėjamoje byloje ginčijami su banku sudaryti sandoriai, kurie iš esmės yra pagrindas priverstinėms skolų išieškojimo procedūroms vykdyti. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovų turtas gali būti priverstinai parduotas ir turtas gali likti trečiųjų asmenų nuosavybėje. Taigi ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Papildžius ieškinį pripažinti sandorius negaliojančiais kaip sudarytus dėl apgaulės, atsirastų galimybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apgaulės faktas nenuginčijamas, nes sutarta, kad ieškovai pirks 2,7 mln. vertės daiktą už 2,4 mln. Lt kainą, tačiau iš tikrųjų įsigytas daiktas, kurio tik būsima vertė yra 3 mln. Lt, kai jis bus įrengtas.

14Atsakovai G. T. ir R. T. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ieškovų atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Ieškovai patikslintu ieškiniu, kurio priėmimo klausimą nagrinėjo teismas 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartyje, pašalino tik vieną iš teismo nustatytų atskirojo skundo trūkumų – t. y. ieškovai nurodė, kad atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartį. Tačiau kitų trūkumų – nesuformuluoto atskirojo skundo dalyko, nenurodytų teisinių ir faktinių argumentų dėl skundžiamos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo – tinkamai ir laiku nepašalino. Be to, CPK nereglamentuoja ieškinio dalyko ir pagrindo papildymo, todėl pareiškus naują savarankišką reikalavimą, tai būtų patikslintas ieškinys, o ieškovams ginčijant sandorių sudarymo aplinkybes kitu (apgaulės) pagrindu, t. y. ieškinio dalyko pakeitimas. Teismo nutartis atsisakyti tenkinti pareiškimą pakeisti ieškinio dalyką atskiruoju skundu neskundžiama.
  2. Nors ieškovai motyvuoja, kad 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartis yra neteisėta, tačiau atskiruoju skundu reiškia reikalavimą pripažinti negaliojančia tik nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo, todėl apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina tik skundžiama nutarties dalis.
  3. Ieškovai jau ne pirmą kartą su prašymu patikslinti ieškinio pagrindą, pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tačiau ieškovai nenurodė jokių tokį prašymą pagrindžiančių argumentų ir nenurodė jokių naujų aplinkybių, pagrindžiančių būtinybę taikyti prašomas priemones, nenurodė duomenų, leidžiančių daryti kitokią prima facie išvadą apie ieškinio pagrįstumą. Apie pateikto prašymo pagrįstumą jau išsamiai pasisakyta Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartyje.

15IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

16Atskirasis skundas atmestinas.

17Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarčių negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

18Iš atskirojo skundo argumentų matyti, kad ieškovai, nors ir nesutikdami su Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. ir 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutartimis visa apimtimi ir nurodydami šio nesutikimo motyvus, tačiau atsižvelgdami į tai, kad pirmosios instancijos teismas 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutartyje nutarė prašymą dėl ieškinio papildymo nauju sandorių negaliojimo pagrindu spręsti po paskirtos byloje ekspertizės atlikimo, skundžia tik tas nutarčių dalis, kuriose pasisakyta dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškovų įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi nepagrįstai konstatavo, kad ieškovai neištaisė atskirojo skundo trūkumų ir grąžino jį ieškovams. Ieškovai taip pat mano, kad nurodytų aplinkybių visuma yra pakankama laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, o Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi nepagrįstai atmetė ieškovų pakartotinį prašymą jas taikyti. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutarties dalies, kuria laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovams atskirasis skundas dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo, neištaisius skundo trūkumų, ir 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutarties dalies, kuria atmestas ieškovų pakartotinis prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

19Dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutarties

20Kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutarties turinio, teismas nutarė laikyti nepaduotu ieškovų atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutarties dalies, kuria atmestas ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi ieškovai patikslintu atskiruoju skundu neištaisė atskirojo skundo trūkumų, kuriuos jie buvo įpareigoti ištaisyti 2014 m. birželio 19 d. ir 2014 m. liepos 7 d. nutartimis, t. y. tinkamai nesuformulavo atskirojo skundo dalyko ir nenurodė faktinių bei teisinių argumentų dėl jų skųstos Vilniaus apygardos teismo gegužės 29 d. nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo. Be to, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovai nėra sumokėję žyminio mokesčio už paduotą atskirąjį skundą. Pagal bylos duomenis žyminis mokestis sumokėtas tik 2014 m. rugpjūčio 11 d.

21Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 19 d. nutartyje nurodė, kad ieškovai, teikdami atskirąjį skundą dėl 2014 m. gegužės 29 d. nutarties, atskirajame skunde taip pat pateikia reikalavimą panaikinti 2013 m. gegužės 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-4208-611/2013, be to, prie suformuluotų reikalavimų nurodo, kad „prašymo dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis neatsisako“. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad iš atskirojo skundo nėra aišku, kokią konkrečią sutartį ieškovai skundžia, kokią nutarties dalį skundžia ir koks yra ieškovų prašymas (dalykas), o taip pat kokiais įrodymais ir argumentais grindžiamos nutarčių neteisėtumo ir nepagrįstumo aplinkybės.

22Ieškovai padavė patikslintą atskirąjį skundą, kuriame pakartotinai išdėstė su bylos nagrinėjimo iš esmės susijusias aplinkybes dėl ginčijamų sandorių sudarymo aplinkybių, tačiau atskirajame skunde apskritai nenurodė, kokią nutartį skundžia, iš esmės pavadindami savo procesinį dokumentą – „patikslintas atskirasis skundas civilinėje byloje Nr. 2-4208-611/2013“ ir atskirojo skundo reikalavimuose nurodydami reikalavimą – patikslinti ieškinį ir tenkinti ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nors jokių naujų argumentų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo ar motyvų dėl nutarties (nutarčių) dalies (dalių), kuria (kuriomis) buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo nenurodė.

23Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovai per nustatytą terminą neištaisė pirmiau minėtoje nutartyje nurodytų atskirojo skundo trūkumų, ir tuo metu neturėjo atstovo, 2014 m. liepos 7 d. nutartimi išaiškino ieškovams jų teisę pasirūpinti tinkamu atstovavimu ir terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti atidėjo iki 2014 m. rugpjūčio 4 d. (t. y. beveik mėnesiui).

24Vilniaus apygardos teisme 2014 m. rugpjūčio 5 d. gautas dar vienas ieškovų patikslintas atskirasis skundas, pavadintas „Patikslintas atskirasis skundas civilinėje byloje Nr. 2-1936-611/2014“. Atskirajame skunde nurodyta, kad skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis, kurioje atsisakyta papildyti ieškovų ieškinį nauju sandorio negaliojimo pagrindu. Skunde taip pat nurodoma, kad jo esmė – pripažinti sandorius negaliojančius, kaip sudarytus dėl apgaulės, ir jame dėstomos su ginčo nagrinėjimu iš esmės susijusios aplinkybės apie prašomų pripažinti negaliojančiais sandorių sudarymo aplinkybes, objektų kainas ir tikruosius šalių siekius ir ketinimus. Galiausiai, nenurodant jokių argumentų ir įrodymų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, atskirojo skundo pabaigoje suformuluotas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

25Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Asmens teisė kreiptis į apeliacinės instancijos teismą yra sudėtinė konstitucinės asmens teisės kreiptis į teismą dalis. Tačiau ši teisė (tiek bendrai teisė į teisminę gynybą, tiek teisė į apeliaciją) negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, CPK griežtai ir aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti minėtą savo teisę.

26Bet kuris pateikiamas procesinis dokumentas turi atitikti CPK 111 straipsnyje nustatytus bendruosius procesinių dokumentų reikalavimus (CPK 302, 338 straipsniai). Procesiniame dokumente, taip pat ir atskirajame skunde, turi būti aiškiai suformuluotas procesinio dokumento dalykas (CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 punktas) ir aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Savo ruožtu atskirajame skunde taip pat turi būti nurodyta skundžiama nutartis ir teismas, priėmęs tą nutartį, konkreti skundžiama sprendimo (nutarties) dalis, apelianto prašymas (aiškus reikalavimas) bei aplinkybės, kurios patvirtina skundžiamos nutarties (jos dalies) neteisėtumą ir nepagrįstumą (CPK 306, 338 straipsniai). Tinkamas atskirojo skundo pagrindo aplinkybių išdėstymas ir aiškus reikalavimo suformulavimas sudaro galimybę ne tik teismui, bet ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims įvertinti ir suprasti, kokiu pagrindu bei kokie konkretūs reikalavimai reiškiami ir kokią poziciją dėl jų išsakyti (t. y. sutikti su skundo reikalavimais ar ne), nustatyti, kaip teismo nutartis gali paveikti jų teises ar teisėtus interesus. Ši informacija dalyvaujantiems byloje asmenims yra būtina tam, kad jie galėtų naudotis jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis, apsaugančiomis nuo jų teisėtų interesų pažeidimo ateityje, atsikirsti į reiškiamus reikalavimus ir pan.

27Kai paduotas apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka CPK 306, 311 straipsniuose nustatytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti (CPK 316 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Pagal CPK 306 straipsnio 1 dalį apeliacinio skundo turiniui keliami ne tik šiame straipsnyje tokiam procesiniam dokumentui nustatyti reikalavimai, bet ir bendrieji procesinio dokumento formos ir turinio reikalavimai (CPK 111 straipsnis). Jeigu apeliantas per nustatytą terminą įvykdo nutartyje nurodytus reikalavimus, skundas laikomas paduotu pradinio padavimo dieną. Priešingu atveju skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 316 straipsnio 2 dalis). Iš esmės tokie pat reikalavimai nustatyti ir CPK 115 straipsnyje, kuris, vadovaujantis CPK 302, 338 straipsniais, taikytinas ir atskiriesiems skundams.

28Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, inter alia, išanalizavęs ieškovų atskirąjį skundą ir paduotus patikslintus atskiruosius skundus, iš kurių turinio nėra aišku, kokią konkrečiai nutartį apeliantai skundžia, o jeigu vis dėlto skundžia 2014 m. gegužės 29 d. nutartį, – tai kokią jos dalį ir kokiais argumentais įrodinėjamas nutarties (jos dalies) nepagrįstumas ir neteisėtumas, taip pat į tai, kad ieškovai formuluodami atskirajame skunde reikalavimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės nenurodo jokių argumentų dėl šių priemonių taikymo būtinumo ar nutarties, kuriomis atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones neteisėtumo, atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismas suteikė ieškovams pakankamai ilgą terminą (nuo birželio 19 d. iki rugpjūčio 4 d.) atskirojo skundo trūkumams pašalinti, nors atskiriesiems skundams paduoti skiriamas 7 dienų terminas nuo nutarties įteikimo dienos (CPK 335 straipsnis), vadovaudamasis pirmiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, priėjo išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovai neištaisė trūkumų, ir nutarė laikyti atskirąjį skundą nepaduotu.

29Apibendrinant pirmiau išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutarties dalis, kuria ieškovų atskirasis skundas su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pripažintas nepaduotu ir grąžintas ieškovams, yra pagrįsta ir teisėta, todėl paliktina nepakeista.

30Dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutarties

31Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi atmetė ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodydamas, kad pakartotiniame ieškovų prašyme nenurodyta jokių naujų aplinkybių ir argumentų, pagrindžiančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę, o ankstesnis ieškovų analogiškas prašymas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartimi buvo atmestas, teismui prima facie įvertinus bylos duomenis ir nusprendus, kad pagal pateiktus argumentus ir įrodymus ieškovų reikalavimų dalis dėl kredito, vartojimo paskolos ir laidavimo sutarčių, paprastųjų vekselių pirkimo–pardavimo sutarčių ir hipotekos lakštų pripažinimo negaliojančiais labiau tikėtinai yra nepagrįsti. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi minėtą Vilniaus apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą.

32Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014)

33Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo atsisakymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones neeliminuoja dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų teisės kreiptis su pakartotiniu prašymu, atitinkamai jį motyvuojant bei taip įgyvendinant savo procesines teises (CPK 42 straipsnis, 144 straipsnio 3 dalis, 245 straipsnio 3 dalis). Tačiau pakartotinis kreipimasis negali būti suprantamas kaip analogiško ankstesniam prašymo teismui pateikimas, jame nenurodant papildomų aplinkybių, lemiančių tokio prašymo naują svarstymą. Šalys privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, jomis nepiktnaudžiauti (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1028/2014).

34Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 2 d. nutartyje konstatavo, kad esamoje bylos stadijoje preliminariai įvertinus ieškinio motyvus ir pateiktus įrodymus, darytina labiau tikėtina išvada, jog byloje nėra pagrindo tenkinti ieškovų ieškinio dėl kredito, vartojimo paskolos ir laidavimo sutarčių, paprastųjų vekselių pirkimo–pardavimo sutarčių ir hipotekos lakštų pripažinimo negaliojančiais, nes vien tik galimas suklydimas dėl žemės sklypo vertės dar nelemia minėtų pastarųjų sudarytų sutarčių negaliojimo. Aplinkybė, kad ieškovai galbūt suklydo dėl perkamo žemės sklypo vertės, jokiu būdu nelemia jų suklydimo dėl kredito, vartojimo paskolos, laidavimo ir kitų su tuo susijusių sutarčių, nes tai yra savarankiški teisiniai santykiai. Dėl šios priežasties byloje negali būti taikomos ir laikinosios apsaugos priemonės. Vilniaus apygardos teismas taip pat pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti skirtos užtikrinti būtent šios bylos ieškovams galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą, todėl prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės turi būti tiesiogiai susijusios su nagrinėjama byla ir joje pareikštais reikalavimais. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovams galbūt palankus teismo sprendimas šioje byloje niekaip nedarytų įtakos Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 29 d. sprendimo, kuriuo ieškovų ieškinys dėl ginčijamų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis CK 1.80 ir CK 1.91 straipsnio 1 ir 5 dalyse nustatytais pagrindais atmestas, teisėtumui, o taip pat nepaneigtų, kad atsakovai minėtoje byloje patyrė bylinėjimosi išlaidų, todėl negali būti tenkinamas ieškovų prašymas sustabdyti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 29 d. sprendimo vykdymą.

35Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas buvo spręstas ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartyje. Pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti ieškovo A. K. Č. pakartotinį prašymą, kadangi nebuvo nurodytos jokios naujos aplinkybės, palyginus su išdėstytomis pirminiame ieškinyje, pagrindžiančios būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pateiktas atskirasis skundas dėl 2014 m. balandžio 29 d. nutarties buvo grąžintas ieškovui, nes pastarasis per teismo nustatytą terminą taip pat neištaisė atskirojo skundo trūkumų.

36Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, be kita ko, ieškovų pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir atskirojo skundo argumentus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priėjo išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog ieškovai, teikdami pakartotinius prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, prašymuose, o taip pat ir atskiruosiuose skunduose, nenurodo jokių naujų aplinkybių ar argumentų, pagrindžiančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę šioje bylos stadijoje. Iš apeliacinės instancijos teismui šioje byloje pateikto atskirojo skundo argumentų matyti, kad galimybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovai sieja su ieškinio papildymu nauju sandorio negaliojimo pagrindu, tačiau, visų pirma, ieškinio papildymas per se nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškovai privalo pagrįsti pirmiau šioje nutartyje nurodytas ir CPK 144 straipsnyje įtvirtintas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, antra, ieškinys dar nėra papildytas nauju pagrindu, o apeliantai patys nurodė, kad nutarčių dalių, susijusių su ieškinio papildymu, šiuo atskiruoju skundu neskundžia.

37Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo nesutikti su Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutarties dalimi, kuria atsisakyta tenkinti ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl ši nutartis paliktina nepakeista.

38Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti teisėtas ir pagrįstas pirmosios instancijos teismo nutartis, todėl jos paliktinos nepakeistomis (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

39Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

40Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

41Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia... 2. I. Ginčo esmė... 3. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovų... 4. Vilniaus apygardos teisme 2014 m. gegužės 23 d. buvo gautas ieškovų... 5. Vilniaus apygardos teisme 2014 m. rugpjūčio 7 d. gautas dar vienas ieškovų... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi atsisakė priimti... 8. Teismas nurodė, kad ieškovai nepašalino teismo nurodytų atskirojo skundo... 9. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi atmetė... 10. Teismas nustatė, kad ieškovai minėtu prašymu pakartotinai prašė taikyti... 11. Teismas taip pat nurodė, kad išsprendus ieškovų prašymą dėl laikinųjų... 12. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 13. Ieškovai UAB „Čelta“, A. K. Č., Š. Č., A. Č., R. Č., L. M. Č.... 14. Atsakovai G. T. ir R. T. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ieškovų... 15. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 16. Atskirasis skundas atmestinas.... 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 18. Iš atskirojo skundo argumentų matyti, kad ieškovai, nors ir nesutikdami su... 19. Dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutarties... 20. Kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutarties... 21. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 19 d. nutartyje nurodė, kad... 22. Ieškovai padavė patikslintą atskirąjį skundą, kuriame pakartotinai... 23. Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovai per... 24. Vilniaus apygardos teisme 2014 m. rugpjūčio 5 d. gautas dar vienas ieškovų... 25. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad vienas iš svarbiausių... 26. Bet kuris pateikiamas procesinis dokumentas turi atitikti CPK 111 straipsnyje... 27. Kai paduotas apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka CPK 306, 311... 28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines... 29. Apibendrinant pirmiau išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad Vilniaus... 30. Dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutarties... 31. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi atmetė... 32. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų... 33. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo atsisakymas taikyti laikinąsias... 34. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 2 d. nutartyje konstatavo, kad... 35. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas buvo... 36. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, be... 37. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos... 38. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro... 39. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 40. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti... 41. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutartį palikti...