Byla 2-1126-302/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ ir A. K. Č. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2016 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“, A. K. Č., Š. Č., A. Č., L. M. Č. bei R. Č. ieškinį atsakovams G. T., R. T., bankrutavusiai AB bankui SNORAS, uždarajai akcinei bendrovei „Verslavita“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais dėl suklydimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Taurų spalvos“, A. G.,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu buvo atmestas ieškovų ieškinys dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, kredito sutarčių, laidavimo sutarčių, vekselių pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis dėl suklydimo ir restitucijos taikymo, pakeičiant restitucijos būdą, taip pat hipotekos sandorių pripažinimo negaliojančiais.

4Ieškovai pateikė apeliacinį skundą dėl minėto Vilniaus apygardos teismo sprendimo ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti: 1) priverstinį paskolos išieškojimą ne ginčo tvarka pagal 2009-01-22 Hipotekos skyriaus prie Tauragės rajono apylinkės teismo nutartį Nr.15; 2) priverstinį paskolos išieškojimą ne ginčo tvarka pagal 2009-01-21 Hipotekos sk1, Nr.0039/09/00239/1, Nr.0039/09/00240/1, Nr. 0039/09/00280/1; 3) vykdymo veiksmus pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus išduotą vykdomąjį dokumentą Nr.052009001268L dėl UAB „Čelta“ nekilnojamojo turto, 3,6235 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), priverstinio pardavimo iš varžytinių; 4) vykdymo veiksmus pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus išduotą vykdomąjį dokumentą Nr.22-3N dėl A. Č. priklausančio nekilnojamojo turto, buto, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), priverstinio pardavimo iš varžytinių; 5) vykdymo veiksmus pagal Tauragės rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. TNR(4.6)-186 dėl A. Č. priklausančio nekilnojamojo turto, 0,1631 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), o jo nepakakus, A. Č. priklausančio nekilnojamojo turto, buto, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), priverstinio pardavimo iš varžytinių; 6) Klaipėdos apygardos teismo 2010-06-29 sprendimo civilinėje byloje Nr.2-372-622/2010 vykdymą; 7) Klaipėdos apygardos teismo 2013-04-22 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-149-460/2013 vykdymą. Prašymas grindžiamas tuo, kad, ieškinį tenkinus, išieškojimas iš ieškovų įkeisto turto negalėtų būti pradėtas, ir šis turtas liktų trečiųjų asmenų, sąžiningų įgijėjų, nuosavybe. Ieškovų teigimu, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, nebūtų pažeisti šalių interesų pusiausvyros bei proporcingumo principai.

5Atsakovai G. T. R. T. su ieškovų prašymu nesutiko, prašė priteisti po 100 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad prašymas neatitinka CPK 111 str. 2 d. 2 p. ir 4 p. reikalavimų, be to, atkreipė dėmesį, jog ieškovai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, kadangi analogiško pobūdžio prašymus, kurie vis būdavo atmetami, teikia jau ne pirmą kartą. Atsakovo teigimu, patenkinus ieškovų prašymą, būtų pažeista ieškovų ir atsakovo (kreditoriaus) LAB banko „Snoras“ interesų pusiausvyra, ekonomiškumo, teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 1 d. nutartimi ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė kaip nepagrįstą bei priteisė lygiomis dalimis iš ieškovų atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovai analogiško pobūdžio prašymus teikia jau ne pirmą kartą, minėti prašymai būdavo atmetami. Ieškovams nenurodžius jokių naujų aplinkybių, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones vėl buvo atmestas.

8III. Atskirųjų skundų argumentai

9Ieškovai UAB „Čelta“ ir A. K. Č. atskiraisiais skundais prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 1 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti.

10Pateikia šiuos esminius nesutikimo su pirmos instancijos teismo nutartimi argumentus:

111. Pateiktas ieškinys tikėtinai yra pagrįstas, kadangi Kredito sutartis buvo sudaryta suklydus (suklaidinus) iš esmės dėl paties sandorio dalyko, jo vertės, kuri nepagrįstai buvo padidinta beveik 1 mln. litų.

122. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos nepažeidžiant sprendimo privalomumo principo ir tik tuo atveju, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jų netaikius nebus galimas arba bus itin komplikuotas reikalavimo atgręžimo įvykdymas (CPK 373 str.). Antstoliai jau vykdo pardavimo darbus, turtas gali bet kada būti parduoti, lėšos pateks į bankrutuojantį banką ir tokiu atveju tikrai nebus galimybės jas susigrąžinti, be to, turtas gali būti parduotas mažesne kaina.

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

15Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta.

16Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimus ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors antrosios ginčo šalies veiksmų arba neveikimo būsimu teismo sprendimu galimai patenkinti ieškinio (pareiškimo) reikalavimai gali būti neįvykdyti, todėl teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, pirmiausiai turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Jeigu preliminariai įvertinus pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismui susiformuoja nuomonė, kad toks palankus sprendimas galėtų būti priimtas, tik tada turi būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, t. y. ar yra grėsmė, kad galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Tuo tarpu teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje 2-2232/2013). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikoma, jog pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tuomet, kai ieškovui nepalankus teismo sprendimas yra priimtas po teismo nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu priėmimo, nors šis sprendimas ir nėra įsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2232/2013; 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-713-381/2016).

17Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad byla pagal ieškovų UAB „Čelta“, A. K. Č., Š. Č., A. Č., L. M. Č. bei R. Č. ieškinį atsakovams G. T., R. T., bankrutavusiai AB bankui SNORAS, uždarajai akcinei bendrovei „Verslavita“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais dėl suklydimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo buvo išnagrinėta iš esmės. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas kaip nepagrįstas. Nors šis pirmos instancijos teismo sprendimas vis dar nėra įsiteisėjęs, tačiau, kaip jau minėta, ta aplinkybė, kad bylą išnagrinėjus iš esmės jis buvo atmestas kaip nepagrįstas, nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suteikia pakankamą pagrindą išvadai dėl ieškinio, kurio reikalavimų užtikrinimui ir yra prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemones, prima facie nepagrįstumo.

18Taip pat nagrinėjamo klausimo kontekste pastebėtina, kad analogiško pobūdžio prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismui yra teikiamas ne pirmą kartą. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 2 d. nutartimi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė kaip nepagrįstą, minėta nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi buvo palikta nepakeista. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi minėtas prašymas buvo atmestas dar kartą, o Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartimi 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutartis buvo palikta nepakeista. Dar kartą laikinąsias apsaugos priemones buvo atsisakyta taikyti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 16 d. ir 2015 m. liepos 3 d. nutartimis, kurios atitinkamai Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 16 d. ir 2015 m. gruodžio 10 d. nutartimis buvo taip pat paliktos nepakeistos. Nors teismų praktikoje ir yra išaiškinta, kad teismo atsisakymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones neeliminuoja dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų teisės kreiptis su pakartotiniu prašymu, atitinkamai jį motyvuojant (CPK 42 str., 144 str. 3 d., 245 str. 3 d.), tačiau akcentuotina, kad pakartotinis kreipimasis negali būti suprantamas kaip analogiško ankstesniam prašymo teismui pateikimas, jame nenurodant papildomų aplinkybių, lemiančių tokio prašymo naują svarstymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1028/2014; 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1861/2014). Pastebėtina, kad nei viename prašyme, įskaitant ir paskutinį prašymą, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nebuvo nurodytos jokios naujos esminės aplinkybės, palyginus su išdėstytomis pirminiame ieškinyje, pagrindžiančios būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Toks proceso šalies elgesys galėtų būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, todėl nagrinėjamo klausimo kontekste apeliantams išaiškintina, kad šalys visada privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, jomis nepiktnaudžiauti, o nepaisant šių reikalavimų, teismas, vadovaudamasis CPK 95 straipsnio nuostatomis, nustatęs piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

19Taigi, nesant pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos, įtvirtintos CPK 144 straipsnio 1 dalyje, nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartį, kuria buvo atmestas ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodytų argumentų pagrindu ieškovų atskirasis skundas atmestinas, o pirmos instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

20Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

21Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda... 2. I. Ginčo esmė... 3. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu buvo atmestas... 4. Ieškovai pateikė apeliacinį skundą dėl minėto Vilniaus apygardos teismo... 5. Atsakovai G. T. R. T. su ieškovų prašymu nesutiko, prašė priteisti po 100... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 1 d. nutartimi ieškovų prašymą... 8. III. Atskirųjų skundų argumentai... 9. Ieškovai UAB „Čelta“ ir A. K. Č. atskiraisiais skundais prašo... 10. Pateikia šiuos esminius nesutikimo su pirmos instancijos teismo nutartimi... 11. 1. Pateiktas ieškinys tikėtinai yra pagrįstas, kadangi Kredito sutartis buvo... 12. 2. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos nepažeidžiant... 13. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 15. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo... 16. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar... 17. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad byla pagal... 18. Taip pat nagrinėjamo klausimo kontekste pastebėtina, kad analogiško... 19. Taigi, nesant pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos... 20. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337... 21. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą....