Byla 2A-316/2008

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimos Garnelienės, sekretoriaujant Vaidai Stepanavičiūtei, dalyvaujant ieškovo atstovams advokatui Antanui Pliaugai, J. K., atsakovo atstovei advokatei Evai Karsten, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. K. ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Pejasta“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 24 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-706-41/2007 pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Pejasta“, tretysis asmuo bankrutuojanti draudimo uždaroji akcinė bendrovė ,,Ingo Baltic“, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas D. K. 2006 m. gruodžio 20 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB ,,Pejasta“ dėl 500 000 Lt neturtinės žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu darbe, atlyginimo. Nurodė, kad nuo 2003 m. spalio 17 d. pagal darbo sutartį dirbo UAB „Pejasta“ darbininku. 2005 m. kovo 14 d. kartu su kitais darbininkais valė patalpą antrame pastato aukšte ir pylė šiukšles į specialiai tam pritvirtintą šiukšlių nuleidimo vamzdį. Užsikišus šiukšlių vamzdžiui, ieškovas bandė jį atkimšti su mediniu pagaliu, tačiau metalinės vamzdžio tvirtinimo konstrukcijos kilpos neišlaikė, vienos jų trūko metalas, kitos neišlaikė suvirinimo siūlė, ji atsilenkė, ir krentant vamzdžiui, ieškovas nukrito ant žemės bei patyrė sunkią traumą – juosmeninio pirmo slankstelio lūžį, potrauminį stuburo smegenų pažeidimą. Dėl šio nelaimingo atsitikimo darbe ieškovas tapo I grupės invalidu su visiška negalia, iš pradžių neteko 100 procentų, o dabar yra netekęs 80 procentų darbingumo. Valstybinė darbo inspekcija, ištyrusi šį nelaimingą atsitikimą darbe, konstatavo, jog jo priežastys yra darbo atlikimas nepilnai instruktuoto asmens bei statybos objekte neįvertinta kritimo iš aukščio ir kita profesinė rizika, kelianti pavojų darbininkų, vykdančių šiukšlių šalinimo darbus, saugai ir sveikatai, nenumatytos konkrečios priemonės, kaip jų išvengti, dėl ko pažeisti atitinkamų teisės aktų reikalavimai. Atsižvelgdamas į tai, ieškovas nurodė, jog jo sveikata buvo sužalota dėl neteisėtų darbdavio veiksmų, todėl atsakovas turi atlyginti ieškovo patirtą 500 000 Lt neturtinę žalą.

4Atsakovas UAB „Pejasta“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad jo atžvilgiu civilinė atsakomybė negali būti taikoma, nes nėra būtinų jos atsiradimo sąlygų: konstatuoti saugos darbe teisės aktų pažeidimai yra formalūs ir priežastiniu ryšiu nesusiję su atsiradusia žala, o žalos atsiradimą lėmė paties nukentėjusiojo didelis neatsargumas. Šiuos teiginius atsakovas grindė nurodydamas, jog ieškovas buvo supažindintas tiek su 2001 m. gruodžio 9 d. Įvadine darbų saugos instrukcija, kuri leidžia darbuotojui atsisakyti dirbti darbus, keliančius pavojų sveikatai ir gyvybei, nesulygtus darbo sutartimi, bei darbus, kuriuos saugiai dirbti jis neinstruktuotas, o taip pat įpareigoja darbuotoją vykdyti teisėtus darbdavio nurodymus, tiek su 2001 m. gruodžio 9 d. Darbų saugos instrukcija atliekančiam statinių ardymo ir atstatymo darbus Nr.30, kuri įpareigoja darbuotoją prieš pradedant darbą gauti iš meistro ar darbų vykdytojo darbo užduotį, aptarti su juo užduoties saugius atlikimo būdus, tačiau pats ieškovas šių reikalavimų nesilaikė. Atsakovas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 10-2-249-05 bei jame išdėstyti liudytojų parodymai patvirtinta, jog nelaimingo atsitikimo dieną objekte darbų vadovu ir atsakingu už darbų saugą buvo paskirtas A. V., kuris kiekvieną rytą darbo vietoje darbuotojus instruktuodavo žodžiu, nurodydamas, kokius darbus ir kaip reikia atlikti, ko saugotis. Ieškovas ir kiti darbuotojai buvo įspėti, jog užsikimšus šiukšlių vamzdžiui, darbuotojai privalo apie tai informuoti darbų vadovą, o patiems valyti vamzdį yra draudžiama. Atsakovo iš UAB „Gotas“ nuomojamas šiukšlių vamzdis iki nelaimingo atsitikimo buvo ne kartą užsikimšęs ir visais atvejais jį valydavo UAB „Gotas“ darbuotojai atitinkama įranga. Atsakovo nuomone, ieškovas, nežinodamas saugių vamzdžio valymo atlikimo būdų, turėjo susilaikyti nuo bandymų savo jėgomis jį atkimšti, o savavališkai lipdamas ant pastato trečiojo aukšto palangės žinojo ir turėjo žinoti, jog šis veiksmas yra pavojingas ir gali sukelti neigiamas pasekmes, todėl turėjo elgtis atidžiai ir apdairiai, tačiau to nepadarė ir prisiėmė neigiamų padarinių atsiradimo riziką. Atsakovas taip pat pažymėjo, jog po nelaimingo atsitikimo rūpinosi ieškovu, teiravosi apie jo sveikatą, rėmė finansiškai, padengė gydymo išlaidas, o 2005 m. gegužės 4 d. šalys sudarė taikos sutartį, kuria atsakovas sumokėjo 2500 Lt ieškovui, o ieškovas įsipareigojo ateityje nereikšti jokių pretenzijų, susijusių šiuo nelaimingu atsitikimu. Atsakovas nurodė, kad ieškovo reikalavimas priteisti nurodyto dydžio neturtinės žalos atlyginimą neatitinka teisingumo ir protingumo reikalavimų, o ieškinio patenkinimas sukeltų itin didelius nuostolius įmonei, būtų iš esmės sukrikdyta normali jos veikla ir įmonė turėtų skelbti bankrotą.

5Vilniaus apygardos teismas 2007 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovui 70 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o kitą ieškinio dalį atmetė.

6Teismas konstatavo, kad atsakovas pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nuostatas, ir tai turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui bei atsiradusiai žalai kilti. Šią išvadą teismas grindė nurodydamas, jog atsakovas tinkamai ir aiškiai neinstruktavo ieškovo apie saugius ir sveikus darbo metodus, neaprūpino darbuotojo atitinkamomis apsauginėmis priemonėmis, nekontroliavo, kaip yra laikomasi darbo saugos reikalavimų. Taip nuspręsdamas teismas rėmėsi Valstybinės darbo inspekcijos 2005 m. balandžio 12 d. Nelaimingo atsitikimo darbe aktu Nr. 05-02, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2005 m. rugpjūčio 30 d. Ekspertizės aktu Nr. 11-2541(05), Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2007 m. rugsėjo 19 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 10-2-249-05, liudytojo A. V. parodymais, baudžiamojoje byloje liudijusių UAB „Pejasta“ darbuotojų parodymais bei šalių paaiškinimais.

7Teismas sprendė, kad nepaisant to, kad ieškovas buvo formaliai pasirašytinai supažindintas tiek su Įvadine saugos darbe instrukcija, tiek su Darbų saugos instrukcija atliekančiam statinių ardymo ir atstatymo darbus Nr. 30, tačiau šiose instrukcijose nėra reglamentuojami ir numatyti galimi pavojai, galintys kilti valant statybines šiukšles, nuleidžiant šiukšles būtent iš aukščio, nėra numatyta, kaip būtina elgtis šiukšlių nuleidimo vamzdžiui užsikimšus, todėl, teismo nuomone, ieškovas neturėjo apie tai aiškios informacijos ir nežinojo apie saugius šiukšlių nuleidimo vamzdžiu bei elgesio jam užsikimšus būdus. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas, neįvertindamas galimos rizikos darbuotojams valant patalpas nuo statybinių šiukšlių ir nuleidžiant šiukšles iš aukštyje esančių patalpų šiukšlių nuleidimo vamzdžiu, pritvirtintu prie atvirtos aukštyje esančios konstrukcijos (atviro lango palangės), nenumatydamas ir nesiimdamas jokių kolektyvinių bei asmeninių apsaugos priemonių šiai galimai rizikai išvengti, taip pat sudarė sąlygas nelaimingo atsitikimo grėsmei kilti (CK 6.250 str. 2 d., 6.283 str. 1 d., 6.246 str. 1 d., Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 3 str. 1 d., 11 str. 1 d., 14 str. 1 d., 25 str. 2, 4, 5 d., 27 str. 1 d., Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2002-12-05 įsakymu Nr. 282 patvirtintos „Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos“ 19 p.).

8Taip pat teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra mišri ieškovo bei atsakovo kaltė dėl nelaimingo atsitikimo (CK 6.282 str. 1 d.). Teismas nurodė, kad ieškovas, nors ir nebuvo tinkamai instruktuotas apie saugius šiukšlių nuleidimo vamzdžio naudojimo bei jo valymo metodus bei elgesį jam užsikimšus, o taip pat neaprūpintas būtinomis apsaugos priemonėmis, tačiau negavęs nurodymo valyti šiukšlių nuleidimo vamzdį, paskatintas praktikuojamos įmonėje veiklos, pradėjo tai daryti pavojingu būdu. Ieškovas elgėsi itin neatidžiai ir neatsargiai, kas turėjo tiesioginės įtakos kritimui iš didelio aukščio ir sunkiam susižalojimui. Šią išvadą teismas padarė remdamasis Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2007 m. rugsėjo 19 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, Ekspertizės aktu bei eksperto paaiškinimais baudžiamojoje byloje. Teismas sprendė, kad didelis ieškovo neatsargumas pasireiškė paprasčiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių ignoravimu ir pasirinktu akivaizdžiai pavojingu veikimo būdu, padėjusiu žalai atsirasti, todėl konstatavo, jog yra 70 procentų paties ieškovo kaltės ir 30 procentų atsakovo kaltės dėl atsiradusios žalos. Dėl to teismas proporcingai mažino ieškovui priteisiamos žalos dydį.

9Nustatydamas priteisiamos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgė ir į tai, kad ieškovas po nelaimingo atsitikimo daugiau negu metus buvo netekęs 100 procentų darbingumo, nuo 2006 m. gegužės 25 d. iki 2009 m. gegužės 8 d. ieškovui nustatyta 80 procentų nedarbingumo, ieškovas patyrė itin sunkią traumą, po nelaimingo atsitikimo jam buvo atliktos kelios sudėtingos stuburo operacijos, taikytas ilgalaikis pooperacinis gydymas reabilitacijos centre, pooperaciniu laikotarpiu ieškovas kelis mėnesius iš esmės buvo prikaustytas prie lovos, negalėjo sėdėti, savarankiškai judėti, tvarkytis asmeninės higienos reikaluose ir pan., taip pat ir grįžus namo, ieškovas buvo ir tebėra gydomas, kiekvieną mėnesį po kelis kartus buvo ir yra važiuojama į gydymo įstaigas konsultacijoms, įvairiems tyrimams bei procedūroms atlikti, kiekvienas nuvežimas kelia daug fizinių bei organizacinių nepatogumų, sukelia fizinį skausmą, ieškovas priverstas nuolat vartoti vaistus, iki šiol turi itin ribotas galimybes judėti. Ieškovo sveikatos būklės pagerėjimo ir pasveikimo perspektyvos yra pesimistinės. Be to, ieškovui išsivystė ir kitos ligos, dėl kurių jis buvo operuotas. Teismas įvertino ir ieškovo gaunamas pajamas bei pajamas, kurias jis būtų galėjęs gauti, jei nebūtų nelaimingo atsitikimo. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, jog atsakovo turimo turto vertė ilgus metus išlieka labai didelė, įmonė yra moki, dirba pelningai; įmonė turi ne tik kreditorių, bet ir didelės vertės debitorinius įsiskolinimus, jai nuosavybės teise priklausančias transporto priemonės, taip pat yra sudariusi lizingo sutartis su banku dėl kelių naujų transporto priemonių įsigijimo, kurių vertė yra labai didelė. Be to, atsakovas buvo apdraudęs 98 darbuotojus draudimu nuo nelaimingų atsitikimų DUAB „Ingo Baltic“, ir dėl draudiminio įvykio, kuriame nukentėjo ieškovas, UAB „Pejasta“ yra įtrauktas į šiuo metu bankrutuojančios DUAB „Ingo Baltic“ kreditorių sąrašą su 14 000 Lt dydžio kreditoriniu reikalavimu. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad įmonės turtinė padėtis yra tiek sunki, kad atsirastų pagrindas dėl to mažinti priteistinos kompensacijos dydį. Teismas taip pat atsižvelgė į pozityvų atsakovo elgesį po žalos padarymo: atsakovas 2005 m. balandžio 26 d. ieškovui išmokėjo 400 Lt dydžio kompensaciją už gydymo išlaidas; 2005 m. gegužės 25 d. ir 2005 m. balandžio 6 d. išmokėjo 2 100 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Minėtą taikos sutartį teismas vertino kritiškai, nurodydamas, jog ji iš esmės yra tik aukščiau nurodytus atsakovo mokėjimus ieškovui 2500 Lt sumai lydintis ir jų pagrindą patvirtinantis dokumentas, tačiau negali būti laikoma ieškovo įsipareigojimu nereikšti ateityje jokių turtinių pretenzijų, įskaitant reikalavimus atlyginti turtinę ir neturtinę žalą dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo. Teismas pažymėjo, kad prašoma priteisti 500 000 Lt neturtinės žalos kompensacijos suma yra neprotingai didelė, ir teismui ją priteisus, būtų paneigta tiek neturtinės žalos atlyginimo esmė, tiek susiklosčiusi teismų praktika panašios kategorijos bylose.

10Taip pat teismas priteisė iš atsakovo valstybei 4384,67 Lt bylinėjimosi išlaidų: 2100 Lt žyminio mokesčio, 54 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 2230,67 Lt valstybės išlaidų ieškovo advokato, paskirto Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, teisinei pagalbai apmokėti (CPK 96 str., 99 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis apie sunkią ieškovo turtinę padėtį, jo neįgalumą bei kitas aplinkybes, teismas atleido ieškovą nuo prievolės apmokėti proporcingas atmestų reikalavimų daliai išlaidas atsakovo advokatės teisinei pagalbai.

11Apeliaciniu skundu ieškovas D. K. prašo teismo sprendimą panaikinti, priimti kitą sprendimą ir ieškinį pilnai patenkinti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog dėl nelaimingo atsitikimo darbe buvo mišri šalių kaltė, ir neteisingai nustatė, kad 70 procentų kaltės tenka ieškovui. Ieškovo teigimu, nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovas savo laisva valia pateko į pavojingą padėtį, nes ieškovas pavojingoje vietoje buvo ne laisva valia, o vykdydamas darbdavio valią, veikė pagal susiklosčiusią darbo vietos darbo veiksmų atlikimo praktiką, ką patvirtina ir Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2007 m. kovo 16 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarimas. Darbdavys neinstruktavo ieškovo apie saugias darbo sąlygas, neišdavė darbo saugos priemonių, o ieškovas įvykio metu nepažeidė jokių darbo saugos reikalavimų. Paties įvykio priežastis yra ne ieškovo kaltė, o tai, kad atsakovas išsinuomavo labai susidėvėjusį, nepatikrintą, neaiškios kokybės šiukšlių nuleidimo vamzdį bei neįsitikino jo saugumu. Ieškovo nuomone, už pasekmes yra atsakingas tik atsakovas, nes ieškovas laikėsi paprastų, normaliai suvokiamų atsargumo taisyklių ir negalėjo tikėtis, jog nuo to, kad jis bakstels pagaliu į užsikišusį lataką, šis atitrūks nuo tvirtinimo detalių ir kris žemyn. Be to, net ir pripažinus mišrią kaltę, atsižvelgiant į ieškovui atsiradusias pasekmes, žalos atlyginimas turėtų būti didesnis.

12Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas su skundu nesutinka. Nurodo, kad nepagrįsti teiginiai, jog nelaimingas atsitikimas įvyko ieškovui vykdant darbines funkcijas, nes nelaimingo atsitikimo dieną ieškovui pavestą darbo užduotį sudarė šiukšlių krovimas į specialiai tam prie palangės pritvirtintą šiukšlių nuleidimo vamzdį, ir į jo darbines funkcijas neįėjo vamzdžio valymas užsikimšus. Pačių darbuotojų sugalvota šiukšlių nuleidimo vamzdžio valymo praktika negali būti laikoma atsakovo kaltę dėl nelaimingo atsitikimo įrodančia aplinkybe. Atsakovas negali būti laikomas atsakingu už tai, ko objektyviai nežinojo ir negalėjo žinoti. Nepagrįsti ir neįrodyti ieškovo teiginiai, kad vamzdis buvo susidėvėjęs ir netinkamas dirbti, be to, būtent ieškovo veiksmai ir sąlygojo šiukšlių nuleidimo vamzdžio kilpų suirimą. Taip pat atsakovas remiasi argumentais, nurodytais jo apeliaciniame skunde.

13Apeliaciniu skundu atsakovas UAB ,,Pejasta“ prašo panaikinti minėtą teismo sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti. Prašymą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

  1. Teismo sprendimas nepagrįstas, o civilinė atsakomybė atsakovui apskritai negali būti taikoma, nes nėra visų būtinųjų sąlygų jai kilti: nėra priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtų veiksmų. Teismo nurodyti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nuostatų pažeidimai yra formalūs, jie nesukėlė nelaimingo atsitikimo.
  2. Teismas netinkamai taikė CK 6.253 straipsnio pirmosios dalies bei 6.282 straipsnio pirmosios dalies normas ir neatsižvelgė į byloje esančius įrodymus, paneigiančius atsakovo kaltę ir pagrindžiančius paties ieškovo kaltę dėl nelaimingo atsitikimo. Ieškovo darbas šalinant statybines šiukšles reikalavo tiesiog paprasčiausių kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių laikymosi ir gautų nurodymų vykdymo, tačiau ieškovas pats tokių reikalavimų nesilaikė.
  3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad viena iš nelaimingą atsitikimą lėmusių priežasčių – kolektyvinių ir asmeninių apsaugos priemonių, saugančių nuo kritimo iš aukščio, neįrengimas ir neišdavimas. Tas darbas, kurį dirbo ieškovas nelaimingo atsitikimo dieną, negali būti laikomas darbu aukštyje, nes buvo valomos vidinės objekto patalpos, o tokio pobūdžio darbui, tai yra darbui ne aukštyje, sprendime nurodytos kolektyvinės ir asmeninės apsaugos priemonės, skirtos apsaugoti darbuotoją nuo kritimo iš aukščio, nėra ir neprivalo būti išduodamos. Ieškovas savavališkai priėmė sprendimą ir įžengė į pavojingą zoną, nors privalėjo suvokti, kad toks elgesys gali būti žalingas jam pačiam, todėl ieškovas tokiais savo veiksmais pilnai prisiėmė žalos riziką.
  4. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovas nekontroliavo, kaip laikomasi darbų saugos reikalavimų, tai yra ar darbuotojai nebando patys atkimšti šiukšlių nuleidimo vamzdžio.
  5. Teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis neatitinka CK 6.250 straipsnyje nurodytų kriterijų. Teismas neįvertino to, kad nelaimę lėmė paties ieškovo didelis neatsargumas, bei neatsižvelgė į tai, jog po nelaimingo atsitikimo atsakovas rūpinosi ieškovu, padengė gydymo išlaidas bei 2100 Lt neturtinė žalą. Be to, šalys sudarė taikos sutartį, kuria atsakovas sumokėjo ieškovui 2500 Lt gydymo išlaidoms padengti, o ieškovas įsipareigojo daugiau reikalavimų atsakovui nekelti. Atsakovas iš viso sumokėjo ieškovui 5000 Lt. Be to, ieškovo prašomos sumos priteisimas būtų pražūtingas atsakovui, sutrikdytų jo veiklą.

    14

  6. Teismas pažeidė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, nes nors sprendime nurodoma, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai atmestų bei patenkintų reikalavimų daliai, teismas iš atsakovo valstybei priteisė visas turėtas išlaidas ieškovo advokato pagalbia apmokėti. Be to, teismas nepagrįstai atleido ieškovą nuo prievolės apmokėti atsakovui proporcingą dalį jo advokato išlaidoms padengti.

15Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti, patenkinti ieškovo apeliacinį skundą, teismo sprendimą iš dalies panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti.

16Atsiliepimu į apeliacinius skundus trečiasis asmuo BDUAB ,,Ingo Baltic“ prašo skundus nagrinėti teismo nuožiūra.

17Ieškovo D. K. ir atsakovo UAB ,,Pejasta“ apeliaciniai skundai atmestini.

18Kaip minėta, nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių yra kilęs dėl darbdavio prievolės atlyginti darbuotojui neturtinę žalą. Ieškovas, nurodydamas, jog buvo dėl darbdavio neteisėtų veiksmų sunkiai sužalotas darbo metu, darbo vietoje, atlikdamas darbo funkcijas, prašė priteisti iš atsakovo 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovas su šiuo ieškiniu nesutiko, nurodydamas, jog nėra visų būtinų sąlygų jo civilinei atsakomybei atsirasti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovui 70 000 Lt minėtos žalos atlyginimo, konstatavęs, jog atsakovas pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nuostatas, ir tai turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui bei atsiradusiai žalai kilti, tačiau ir ieškovas buvo labai neatsargus, jo elgesys turėjo tiesioginės įtakos kritimui iš didelio aukščio bei sunkiam susižalojimui. Dėl to teismas nustatė mišrią šalių kaltę, konstatuodamas, jog yra 70 procentų paties ieškovo kaltės ir 30 procentų atsakovo kaltės dėl atsiradusios žalos. Dėl to teismas proporcingai mažino ieškovui priteisiamos žalos dydį. Nesutikdami su šiuo teismo sprendimu, apeliacinius skundus padavė tiek ieškovas, tiek atsakovas. Kaip matyti iš skundų, atsakovas laiko, jog teismas nepagrįstai patenkino ieškinį iš dalies, nes nėra būtinų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovo neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp atsakovo padarytų formalių teisės aktų pažeidimų ir atsiradusios žalos, ir prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimti naują sprendimą bei ieškinį atmesti. Tuo tarpu ieškovas nesutinka su teismo išvadomis dėl dviejų klausimų – mišrios kaltės konstatavimo bei žalos dydžio nustatymo, ir skundu prašo teismo sprendimą panaikinti, priimti kitą sprendimą ir ieškinį pilnai patenkinti. Taigi abi šalys laiko, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo ieškovui 70 000 Lt žalos atlyginimą, priėmė neteisingą bei neteisėtą sprendimą.

19Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo esant visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, mišrią šalių kaltę dėl atsiradusios žalos, tačiau neteisingai nustatė šios kaltės dydžio proporcijas tarp šalių bei priteistiną bendrą neturtinės žalos atlyginimo dydį. Šią išvadą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija grindžia tokiais argumentais:

20Dėl atsakovo UAB ,,Pejasta“ civilinės atsakomybės sąlygų

21Atsakovo teigimu, nagrinėjamu atveju civilinė atsakomybė jo atžvilgiu apskritai negali būti taikoma, nes nėra visų būtinųjų sąlygų jai kilti - nėra priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtų veiksmų. Atsakovas teigia, jog teismo nurodyti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nuostatų pažeidimai yra formalūs, nesukėlę nelaimingo atsitikimo. Taip pat atsakovas nesutinka su teismo teiginiais, jog viena iš nelaimingą atsitikimą lėmusių priežasčių – kolektyvinių ir asmeninių apsaugos priemonių, saugančių nuo kritimo iš aukščio, neįrengimas ir neišdavimas.

22Teisėjų kolegija atmeta šiuos atsakovo teiginius ir sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas kruopščiai ir nuodugniai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su atsakovo civilinės atsakomybės sąlygomis, bei pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad atsakovas pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nuostatas, ir tai turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui bei atsiradusiai žalai kilti (CPK 263, 185 str.). Kaip teisingai nurodė teismas, bylos medžiaga patvirtina, jog yra priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų, kurių buvimas nustatytas minėtame nelaimingo atsitikimo darbe akte, ir kuriuos atsakovas vadina formaliais pažeidimais, ir atsiradusio ieškovo sveikatos sužalojimo, nes tinkamai instruktavus ieškovą apie saugų darbą su šiukšlių nuleidimo vamzdžiu bei elgesį šiam užsikimšus, įrengus kolektyvines bei asmenines apsaugos nuo galimų rizikų dirbant minėtą darbą priemones, o taip pat atsakingai kontroliuojant, kaip yra laikomasi darbdavio nurodymų darbo procese, būtų galima išvengti atsiradusios žalos ar bent ją sumažinti.

23Atsakovas, nesutikdamas su šia teismo išvada, apeliaciniame skunde teigė, kad nurodyti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nuostatų pažeidimai yra formalūs, nesukėlę nelaimingo atsitikimo. Teisėjų kolegija atmeta šiuos atsakovo teiginius. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nelaimingo atsitikimo priežastys yra nurodytos Valstybinės darbo inspekcijos, ištyrusios šį nelaimingą atsitikimą, 2005 m. balandžio 12 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 05-02, kuriame pažymėta, kad nelaimės priežastys yra darbo atlikimas nepilnai instruktuoto asmens, be to, neįvertinta kritimo iš aukščio bei kita profesinė rizika, kelianti pavojų darbininkų, vykdančių šiukšlių šalinimo darbus, sveikatai ir saugai, nenumatytos konkrečios priemones, kaip išvengti šių rizikų ir t.t. Šią teismo išvadą patvirtina kiti byloje esantys, teismo nuodugniai ištirti įrodymai - Lietuvos teismo ekspertizės centro 2005 m. rugpjūčio 30 d. Ekspertizės aktas Nr. 11-2541(05), Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2007 m. rugsėjo 19 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 10-2-249-05 ir kt.

24Atmestinas atsakovo teiginys, kad pagal Lietuvos teismo ekspertizės centro 2005 m. rugpjūčio 30 d. ekspertizės akto išvadas, nelaimingo atsitikimo būtų išvengta, jei nebūtų šokinėjama užsikimšusiame šiukšlių latake. Iš šio ekspertizės akto turinio matyti, kad eksperto išvados šiuo klausimu nėra kategoriškos, techninėmis nelaimingo atsitikimo priežastimis nurodomas šiukšlių latako užsikimšimas, ieškovo buvimas pavojingoje zonoje ir asmeninių apsauginių priemonių nenaudojimas, užsikimšusio šiukšlių latako kritimas iš aukščio kartu su ieškovu, dėl ieškovo kojų buvimo/užstrigimo latake ir kabančių konstrukciją laikančių kilpų suirimo, ir su ieškovo dinaminiu poveikiu kojomis į latake esančias šiukšles (t. 1, b. l 34). Taigi nurodyta daug priežasčių, galėjusių nulemti nelaimę, o ieškovo veiksmai kojomis daužant šiukšles, jei tokie ir buvo, yra tik viena iš šių priežasčių. Kitų įrodymų šiam savo teiginiui pagrįsti atsakovas nepateikė (CPK 178 str.).

25Atmestinas atsakovo argumentas, jog jo civilinės atsakomybės galimybę paneigia ir tai, jog be žodinių instrukcijų, ieškovas pasirašytinai buvo supažindintas su 2001 m. gruodžio 9 d. Įvadine darbų saugos instrukcija bei su Darbų saugos instrukcija atliekančiam statinių ardymo ir atstatymo darbus, tačiau pažeidė eilę šių jam privalomų instrukcijų reikalavimų. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, aplinkybės, jog ieškovas buvo formaliai pasirašytinai supažindintas tiek su Įvadine saugos darbe instrukcija, tiek su Darbų saugos instrukcija atliekančiam statinių ardymo ir atstatymo darbus Nr. 30, neduoda pagrindo konstatuoti nesant atsakovo atsakomybės sąlygų, nes šiose instrukcijose nėra reglamentuojami ir numatyti galimi pavojai, galintys kilti valant statybines šiukšles, nuleidžiant šiukšles būtent iš aukščio (šiukšlių nuleidimo vamzdžiu), nėra numatyta, kaip elgtis šiukšlių nuleidimo vamzdžiui užsikimšus. Dėl to supažindinimas su šiomis instrukcijomis neduoda pagrindo laikyti, kad ieškovas buvo tinkamai informuotas apie saugius jo atlikto darbo įvykdymo būdus bei gresiančius pavojus.

26Atsakovas nesutiko su teismo teiginiais, jog viena iš nelaimingą atsitikimą lėmusių priežasčių buvo kolektyvinių ir asmeninių apsaugos priemonių, saugančių nuo kritimo iš aukščio, neįrengimas ir neišdavimas. Teisėjų kolegija sprendžia, jog šie atsakovo argumentai neduoda pagrindo kitokiai išvadai. Pirma, kaip jau buvo minėta anksčiau, tokių priemonių nesuteikimas, kaip viena iš nelaimingo atsitikimo priežasčių, yra nurodytas Nelaimingo atsitikimo darbe akte, nurodant, jog nelaimę lėmė statybos objekte neįvertinta kritimo iš aukščio rizika. Antra, pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su atsakovo nuomone, jog ieškovo dirbtas darbas negali būti laikomas darbu aukštyje, teisingai nurodė, kad ši aplinkybė nepaneigia atsakovo, kaip darbdavio, pareigos įvertinti galimas rizikas dirbant ir tokį darbą bei galimus pavojus nuleidžiant statybines šiukšles į vamzdį, pritvirtintą prie antro aukšto atviro lango, o tuo pačiu imtis atitinkamų kolektyvinių bei asmeninių apsaugos priemonių šiems pavojams sušvelninti ir neutralizuoti. Be to, ir minėtame ekspertizės akte nurodyta, jog nelaimingo atsitikimo organizacinės priežastys yra ne tik netinkamas ieškovo instruktavimas darbo vietoje, bet ir kolektyvinių ir asmeninių apsaugos priemonių, saugančių nuo kritimo iš aukščio, neįrengimas ir pan. Ekspertizės akte taip pat pažymėtos pirmosios instancijos teismo teisingai įvertintos aplinkybės, jog anga, prie kurios buvo pritvirtintas šiukšlių šalinimo latakas, turėjo būti arba aptverta, kad ant palangės nepatektų darbuotojai, arba darbuotojai turėjo naudoti atitinkamas, saugančias nuo kritimo iš aukščio priemones, ir jei tokios priemonės būtų naudojamos, ieškovas arba nebūtų užlipęs ant palangės ir iškritęs, arba būtų pakibęs ir likęs kaboti ant patikimai pritvirtinto saugos diržo.

27Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, jog atsakovo teiginiai, kad ieškovas žinojo apie draudimą pačiam bandyti atkimšti vamzdį, tačiau to nepaisė ir pats savavališkai valė šiukšlių nuleidimo vamzdį akivaizdžiai labai pavojingu būdu ir taip prisiėmė riziką, neduoda pagrindo spręsti, jog nėra atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovo įmonėje buvo susidariusi praktika, kai darbuotojai savo jėgomis bandydavo atkimšti šiukšlių lataką. Svarbu pažymėti yra tai, kad už darbuotojų saugumą darbo metu atsako darbdavys, todėl jis ir turi kontroliuoti, kaip vykdomi jo nurodymai saugos klausimu. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad darbuotojai nuolat savo jėgomis valydavo lataką, kuris užsikimšdavo gan dažnai. Tuo tarpu įrodymų, kad šiukšlių latakui išvalyti būdavo kviečiamas UAB ,,Gotas“, kaip kad nurodė atsakovas, nėra (CPK 178 str.). Atsakovo teiginiai, kad jis nebuvo informuotas ir nežinojo apie darbuotojų naudojamą būdą savarankiškai atkimšti lataką, neduoda pagrindo kitaip vertinti darbdavio pareigos kontroliuoti ir prižiūrėti darbuotojų veiklą. Tai, kad atsakovas nežinojo apie įprastą savo darbuotojų veiklą, įsišaknijusią praktiką, kaip tik leidžia manyti, jog atsakovas nebuvo pakankamai rūpestingas darbuotojų saugos klausimais ir nekontroliavo, kaip laikomasi jo nurodymų šiuo klausimu (CPK 185 str.). Pažymėtina, kad byloje taip pat nėra įrodymų, jog būtų nubaustas bent vienas darbuotojas už tai, kad šis valė lataką savo iniciatyva (CPK 178 str.).

28Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo esant visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, o atsakovo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės neduoda pagrindo keisti ar naikinti teismo sprendimo dalies šiuo klausimu.

29Dėl mišrios ieškovo ir atsakovo kaltės

30Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra mišri ieškovo bei atsakovo kaltė dėl nelaimingo atsitikimo (CK 6.282 str. 1 d.) bei konstatavo, jog yra 70 procentų paties ieškovo kaltės ir 30 procentų atsakovo kaltės dėl atsiradusios žalos. Su tokia teismo išvada nesutiko nei ieškovas, teigdamas, jog dėl nelaimingo atsitikimo yra kaltas tik atsakovas, nei atsakovas, nurodydamas, jog ieškovas pats elgėsi nerūpestingai, savavališkai įžengė į pavojingą zoną ir yra pats atsakingas už atsiradusią žalą.

31Teisėjų kolegija pažymi, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų bei jų įtakos žalos atsiradimui buvo pasisakyta anksčiau šioje nutartyje. Tačiau turi būti sprendžiama, ar nukentėjusiojo veiksmai įtakojo žalos atsiradimą ir jei taip, tai kokia dalis kaltės dėl šios nelaimės tenka pačiam ieškovui.

32Ieškovas, nesutikdamas su minėta teismo išvada dėl mišrios kaltės, apeliaciniame skunde nurodė, jog dėl nelaimingo atsitikimo kaltas yra tik darbdavys, nes ieškovas laikėsi paprastų, normaliai suvokiamų atsargumo taisyklių ir negalėjo tikėtis, jog nuo to, kad jis bakstels pagaliu į užsikišusį lataką, šis atitrūks nuo tvirtinimo detalių ir kris žemyn. Be to, ieškovas pavojingoje vietoje buvo vykdydamas darbdavio valią, veikė pagal susiklosčiusią darbo vietos darbo veiksmų atlikimo praktiką, o darbdavys neinstruktavo apie saugias darbo sąlygas, neišdavė darbo saugos priemonių.

33Teisėjų kolegija sprendžia, jog šie ieškovo argumentai neduoda pagrindo kitaip vertinti situacijos, o teismas pagrįstai laikė, kad dėl nelaimingo atsitikimo yra mišri ginčo šalių kaltė. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nors ieškovas ir nebuvo tinkamai instruktuotas apie saugius šiukšlių nuleidimo vamzdžio naudojimo bei jo valymo metodus bei elgesį jam užsikimšus, o taip pat neaprūpintas būtinomis apsaugos priemonėmis, tačiau, negavęs nurodymo valyti šiukšlių nuleidimo vamzdį, paskatintas praktikuojamos įmonėje veiklos, pradėjo tai daryti pavojingu būdu. Teismas pagrįstai sprendė, kad nukentėjusysis ignoravo paprasčiausiais kiekvienam asmeniui suvokiamas atsargumo taisykles ir tai turėjo įtakos žalos atsiradimui. Tokia teismo išvada atitinka byloje esančiuose įrodymuose užfiksuotas aplinkybes - Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2007 m. rugsėjo 19 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, Ekspertizės akte bei eksperto paaiškinimuose baudžiamojoje byloje. Atmestini kaip neįrodyti ieškovo teiginiai, kad įvykio priežastis yra ne ieškovo kaltė, o tai, kad atsakovas išsinuomavo labai susidėvėjusį, nepatikrintą, neaiškios kokybės šiukšlių nuleidimo vamzdį bei neįsitikino jo saugumu (CPK 185, 178 str.).

34Tačiau teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, jog nustatydamas šalių kaltės dalis, teismas neatsižvelgė į visas svarbias aplinkybes, todėl nepagrįstai nurodė, kad ieškovo kaltės dalis yra 70 procentų, o atsakovo – 30 procentų. Vertinant šalių kaltės dydžius, būtina atsižvelgti į kiekvienos iš jų elgesį, veiksmus, turėjusius įtakos žalai atsirasti, jų pobūdį. Kaip minėta, nelaimingas atsitikimas yra įvairių priežasčių, priklausiusių tiek nuo ieškovo, tiek nuo atsakovo, pasekmė, tai yra tam turėjo įtakos ir tinkamas darbuotojo neinstruktavimas, ir reikiamų saugos priemonių nesuteikimas, ir darbuotojo neatsargus elgesys bei darbdavio nurodymų nepaisymas, ir kita. Tačiau nagrinėjamu atveju svarbu yra įvertinti tai, jog, kaip teisingai nurodo ieškovas, jis iš esmės neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Bandymas savarankiškai atkimšti šiukšlių lataką galėtų būti tokiu laikomas, tačiau, įvertinus minėtas aplinkybes dėl tokios darbų atlikimo praktikos, ši aplinkybė kartu reiškia ir atsakovo kaltę dėl nesugebėjimo tinkamai kontroliuoti darbuotojų veiksmų. Taigi ieškovo kaltė iš esmės pasireiškia dideliu neatsargumu bei nerūpestingumu. Tuo tarpu atsakovo neteisėti veiksmai, kaip jau buvo minėta, pasireiškė konkrečiais darbo saugą reglamentuojančių teisės normų pažeidimais. Be to, būtina įvertinti ir tai, jog atsakovas, teigdamas, jog užsikimšus šiukšlių latakui buvo kviečiama UAB ,,Gotas“, nepateikė tai įrodančių dokumentų. Abejones atsakovo teiginiais dėl jo kaltės nebuvimo ar mažesnės dalies, sustiprina ir tai, kad atsakovas apie nelaimingą atsitikimą darbe pranešė atsakingoms institucijoms tik po trijų dienų nuo paties atsitikimo, o įvykio vieta nebuvo išsaugota. Tai apsunkino tyrimą bei lemia abejones dėl paties atsitikimo eigos. Dėl to taip pat neįmanoma patikrinti ieškovo teiginių, jog įrenginys buvo susidėvėjęs ir nesaugus, o ši aplinkybė būtų labai svarbi vertinant šalių veiksmų įtaką nelaimingam atsitikimui. Atsakovas, būdamas rūpestingas darbdavys, bei siekdamas tiksliai išsiaiškinti jo darbuotojui atsitikusio nelaimingo atsitikimo priežastis, turėjo sudaryti sąlygas kiek galima nuodugnesniam tyrimui, taigi ir išsaugoti įvykio vietą nepaliestą iki tyrimo atlikimo.

35Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovo ir atsakovo kaltė dėl nelaimingo atsitikimo darbe turėtų būti paskirstoma nustatant, jog abiejų šalių kaltė dėl atsiradusios žalos sudaro po 50 procentų (CK 6.250 str., 6.282 str.).

36Dėl neturtinės žalos dydžio

37Tikrinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą dalyje dėl priteisto neturtinės žalos dydžio, svarbu išskirti du šio klausimo aspektus: bendrą tokiais atvejais priteistiną neturtinę žalą bei šiuo atveju priteistiną žalos atlyginimą ieškovui.

38Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad teismas konkrečiai nepasisakė dėl pirmo iš nurodytų klausimų, tai yra nenurodė, koks neturtinės žalos dydis nagrinėjamu atveju turėtų būtų atlyginamas, jei būtų nustatyta ne mišri šalių kaltė, o tik atsakovo kaltė. Teismas pasisakė tik dėl to, jog, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo kaltė sudaro 70 procentų bei į kitas aplinkybes, ieškovui priteistinas 70 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas. Tačiau iš tokios teismo išvados matyti, jog bendra atlygintinos neturtinės žalos suma teismas laikė apie 233 333 Lt. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia teismo išvada (CPK 185 str.).

39Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nuodugniai išanalizavo aplinkybes, turinčias reikšmės spendžiant klausimą dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio. Teismas teisingai išaiškino, kad nustatant neturtinės žalos dydį, svarbu turėti galvoje, kad pati neturtinės žalos prigimtis lemia tai, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, ją apčiuopti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą. Kartu, vienintelis tinkamas šios žalos įvertinimo ir kompensavimo kelias yra įvertinti ją pinigais, kuris toli gražu nereiškia, kad tai yra asmens išgyvenimų, skausmo, kančios kaina. Dėl to įstatymas nustato tik kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tokias aplinkybes, kaip ieškovo sužalojimų dydis, pasekmės, netektas darbingumas, patiriamas skausmas bei nepatogumai, pesimistinės sveikatos būklės pagerėjimo ir pasveikimo perspektyvos. Taip pat teismas teisingai įvertino atsakovo turtinę padėtį ir pagrįstai laikė, kad priteisto ieškovui žalos atlyginimo sumokėjimas nesukels grėsmės įmonės stabilumui. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, kaip teisingai nurodė teismas, nustatant neturtinės žalos dydį, siekiant įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principus (CK 1.2, 1.5 str. CPK 3 str.), turi būti atsižvelgiama į šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką. Tačiau teisėjų kolegija laiko, kad teismas, laikydamas, jog nagrinėjamoje byloje ieškovui atlygintinos žalos dydis 233 333 Lt, nepakankamai atsižvelgė į susiklosčiusią teismų praktiką ir nepagrindė būtinybės nukrypti nuo jos.

40Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime pabrėžė teismų praktikos vienodumo (nuoseklumo, neprieštaringumo) svarbą ir nurodė, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose, o žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų, tų kategorijų bylose. Konstatavo, kad bendrosios kompetencijos teismai, inter alia Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas, pagal savo kompetenciją privalo užtikrinti atitinkamos jurisprudencijos tęstinumą, kad teismų praktika būtų koreguojama tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, konstituciškai pagrindžiama ir pateisinama, ir tai, kad toks bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimas visais atvejais būtų deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamas.

41Teismas nurodė, jog viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant atlygintinos žalos dydį, yra pozityvus atsakovo elgesys po žalos padarymo: atsakovas 2005 m. balandžio 26 d. ieškovui sumokėjo 400 Lt dydžio kompensaciją už gydymo išlaidas; 2005 m. gegužės 25 d. ir 2005 m. balandžio 6 d. sumokėjo 2 100 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, atsižvelgiant į ieškovui padaryto sveikatos sužalojimo pasekmes, sunkų sužalojimą su pesimistinėmis išgijimo prognozėmis, įvertinus ieškovo amžių bei turėtas galimybes, o taip pat atsakovo turtinę padėti, jo elgesį bei nepakankamą rūpestį darbuotojais, nurodytos atsakovo sumokėtos žalos atlyginimo sumos yra neadekvačiai mažos. Dėl to teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismu, kad tai yra svarus argumentas sprendžiant dėl atsakovo geranoriškumo. Teismas pagrįstai nurodė, kad minėta šalių sudaryta taikos sutartis iš esmės yra atsakovo 2 500 Lt sumokėjimą ieškovui lydintis ir jo pagrindą patvirtinantis dokumentas. Atsižvelgiant į tai, kad ši sutartis buvo pasirašyta 2005 m. gegužės 4 d. (t. 1, b. l. 45), tai yra ieškovui esant sunkios sveikatos būklės, gulint ligoninėje (t. 1, b. l. 182-251; 209, 242, t. 2, b. l. 46), sutartyje, kurios tekstą iš anksto paruošė atsakovas, numatytas ieškovo įsipareigojimas nereikšti ateityje jokių turtinių pretenzijų, įskaitant reikalavimus atlyginti turtinę ir neturtinę žalą dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo, vertintinas kaip neatitinkantis elementarių moralės normų bei prieštaraujantis gero elgesio standartams. Vien aplinkybė, kad atsakovas pasiūlė pagalbą, dar nėra pakankamas pagrindas mažinti atlygintinos žalos dydį bei spręsti dėl atsakovo geranoriškumo. Turi būti įvertintos ir kitos anksčiau paminėtos reikšmingos detalės. Be to, ieškovo atstovė apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiškino, jog ir minimą finansinę pagalbą iš atsakovo gavo sunkiai, ne kartą skambinant telefonu, atsakovas atsisakė padėti pergabenti sužalotą ieškovą. Dėl šio, teisėjų kolegija sprendžia, jog teismas nepakankamai įvertino šių aplinkybių, charakterizuojančių atsakovo elgesį su ieškovu, visumą. Dėl šių aplinkybių taip pat atmestini atsakovo skunde nurodyti argumentai, jog neturtinės žalos atlyginimo dydis neatitinka CK 6.250 straipsnyje nurodytų kriterijų, nes teismas neįvertino to, kad atsakovas rūpinosi ieškovu, padengė gydymo išlaidas, neturtinę žalą, kad šalys sudarė taikos sutartį ir pan. (CPK 185 str.).

42Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, įvertinusi šioje nutartyje anksčiau minėtas nelaimingo įvykio aplinkybes bei pasekmes, šalių elgesį, turtinę padėtį ir kitas svarbias detales, teisėjų kolegija, kaip minėta, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas bendras neturtinės žalos atlyginimo dydis neatitinka formuojamos teismų praktikos, pagal kurią, sprendžiant klausimą dėl atlygintinos neturtinės žalos, atsiradusios dėl nelaimingo atsitikimo darbe, dydžio nustatymo, kai sužalotas asmuo yra netekęs dalies darbingumo, tokios žalos dydis yra įvardijamas vidutiniškai iki 100 000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2006; 2006 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje nr. 3K-3-575/2006;2008 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2008, 2007 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2007;Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-461/2007, 2007 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje NR. 2A-400/2007, 2007 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-260/2007 ). Remdamasi anksčiau šioje nutartyje nustatytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teismų praktika, o taip pat atsižvelgdama į ekonominę situaciją valstybėje, infliacijos lygį, teisėjų kolegija laiko, kad teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus atitinka 140 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas

43Kaip minėta, antras svarstytinas dalykas, sprendžiant atlygintinos neturtinės žalos dydžio klausimą, yra ieškovui priteistinos žalos dydis. Nagrinėjamu atveju, kaip konstatuota anksčiau šioje nutartyje, yra mišri šalių kaltė dėl žalos atsiradimo, bei nustatyta, jog kiekvienai šaliai priklauso po 50 procentų šios kaltės. Todėl proporcingai ir turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas ieškovui, tai yra 50 procentų nuo bendro 140 000 Lt dydžio – 70 000 Lt (CK 6.250 str.).

44Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

45Atsakovas skunde nesutiko su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo nuomone, teismas pažeidė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, nes iš atsakovo valstybei priteisė visas turėtas išlaidas ieškovo advokato pagalbai apmokėti ir nepagrįstai atleido ieškovą nuo prievolės apmokėti atsakovui proporcingą dalį jo advokato išlaidoms padengti.

46Teisėjų kolegija atmeta šiuo atsakovo argumentus. Atsižvelgiant į tai, kad šis ginčas yra kilęs iš darbo teisinių santykių, kuriuose ieškovas yra silpnesnioji pusė, o nagrinėjamu atveju - nukentėjusioji pusė, kad buvo sužalota ieškovo sveikata ir padaryta didelė bei neatitaisoma žala, taip pat vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, teismo sprendimas bylinėjimosi išlaidų dalyje laikytinas pagrįstu bei teisėtu (CPK 185, 178 str.).

47Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo bei atsakovo apeliacinius skundus, daro išvadą, kad nors kai kurios pirmosios instancijos teismo išvados skundžiamame sprendime dėl mišrios kaltės proporcijų ir priteistinos žalos dydžio yra nepagrįstos, tačiau teismo sprendimas, kuriuo ieškovui iš atsakovo priteistas 70 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas, yra pagrįstas bei teisėtas, todėl, nesant CPK 320 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų, ieškovo ir atsakovo apeliaciniai skundai atmetami, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

48Teisėjų kolegija, remdamasi CPK 88, 93 straipsniais, teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, atsižvelgdama į bylos pobūdį bei specifiką, sunkią ieškovo turtinę padėtį, priteisia iš atsakovo valstybei 10,46 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (t. 2, b. l. 171).

49Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,

Nutarė

50Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

51Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Pejasta“ valstybei 10,46 Lt (dešimt litų 46 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Ieškovas D. K. 2006 m. gruodžio 20 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu... 4. Atsakovas UAB „Pejasta“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.... 5. Vilniaus apygardos teismas 2007 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinį patenkino... 6. Teismas konstatavo, kad atsakovas pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos... 7. Teismas sprendė, kad nepaisant to, kad ieškovas buvo formaliai pasirašytinai... 8. Taip pat teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra mišri ieškovo bei... 9. Nustatydamas priteisiamos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgė ir į... 10. Taip pat teismas priteisė iš atsakovo valstybei 4384,67 Lt bylinėjimosi... 11. Apeliaciniu skundu ieškovas D. K. prašo teismo sprendimą panaikinti, priimti... 12. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas su skundu nesutinka.... 13. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB ,,Pejasta“ prašo panaikinti minėtą teismo... 14.
  • Teismas pažeidė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, nes... 15. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti,... 16. Atsiliepimu į apeliacinius skundus trečiasis asmuo BDUAB ,,Ingo Baltic“... 17. Ieškovo D. K. ir atsakovo UAB ,,Pejasta“ apeliaciniai skundai atmestini.... 18. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių yra kilęs dėl... 19. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, sprendžia, jog pirmosios... 20. Dėl atsakovo UAB ,,Pejasta“ civilinės atsakomybės sąlygų... 21. Atsakovo teigimu, nagrinėjamu atveju civilinė atsakomybė jo atžvilgiu... 22. Teisėjų kolegija atmeta šiuos atsakovo teiginius ir sprendžia, jog... 23. Atsakovas, nesutikdamas su šia teismo išvada, apeliaciniame skunde teigė,... 24. Atmestinas atsakovo teiginys, kad pagal Lietuvos teismo ekspertizės centro... 25. Atmestinas atsakovo argumentas, jog jo civilinės atsakomybės galimybę... 26. Atsakovas nesutiko su teismo teiginiais, jog viena iš nelaimingą atsitikimą... 27. Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, jog atsakovo teiginiai, kad ieškovas... 28. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios... 29. Dėl mišrios ieškovo ir atsakovo kaltės... 30. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju... 31. Teisėjų kolegija pažymi, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų bei jų... 32. Ieškovas, nesutikdamas su minėta teismo išvada dėl mišrios kaltės,... 33. Teisėjų kolegija sprendžia, jog šie ieškovo argumentai neduoda pagrindo... 34. Tačiau teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, jog nustatydamas šalių... 35. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovo... 36. Dėl neturtinės žalos dydžio... 37. Tikrinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą... 38. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad teismas konkrečiai nepasisakė... 39. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos... 40. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime... 41. Teismas nurodė, jog viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant... 42. Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, įvertinusi šioje nutartyje anksčiau... 43. Kaip minėta, antras svarstytinas dalykas, sprendžiant atlygintinos... 44. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 45. Atsakovas skunde nesutiko su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas paskirstė... 46. Teisėjų kolegija atmeta šiuo atsakovo argumentus. Atsižvelgiant į tai, kad... 47. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo bei atsakovo apeliacinius skundus,... 48. Teisėjų kolegija, remdamasi CPK 88, 93 straipsniais, teisingumo,... 49. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio... 50. Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 51. Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Pejasta“ valstybei...