Byla 2A-178/2012
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ir atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1092-264/2010 pagal ieškovo, ginančio viešąjį interesą, Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ir bendraieškio R. P., atstovaujamo įstatyminės atstovės D. P., ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

42007 m. liepos 27 d. apie 20 val. nuo Kauno miesto savivaldybei (toliau - savivaldybė) nuosavybės teise priklausančio nebaigto statyti pastato, esančio Baltų pr. 17, Kaune, stogo nukrito vienuolikametis R. P., kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Kauno miesto apylinkės prokuratūra, atlikusi ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 24-1-00831-07, 2009 m. rugsėjo 4 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą nenustačiusi BK 137 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties, t. y. konstatavusi, kad savivaldybė, kaip juridinis asmuo, negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo (BK 137 str. 3 d., 22 str. 4 d.). Nukentėjusiojo įstatyminė atstovė pateikė Kauno m. apylinkės prokuratūrai bei LR Generalinei prokuratūrai prašymus ginti viešąjį interesą, t. y. jos nepilnamečio sūnaus interesus išieškant neturtinę žalą dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo. Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas (toliau – prokuroras) ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš statinio savininko 250 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (CK 6.263 str., 270 str., 285 str.). Prokuroro teigimu, nebaigtas statyti savivaldybei priklausantis pastatas nebuvo konservuotas pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, o neužsandarinus pastato angų, vaikai į statybvietę pateko be jokių kliūčių, nesuvokdami apie gresiantį pavojų. Įvykus nelaimingam atsitikimui, statytojo kaltė yra preziumuojama. Atsakovo neteisėtas neveikimas yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su atsiradusiomis neigiamomis pasekmėmis, todėl atsakovas yra atsakingas už R. P. padarytą neturtinę žalą, šiam nukritus nuo namo stogo ir sunkiai susižalojus, pastato savininkas turi atlyginti dėl sveikatos praradimo ir pasekmių R. P. neturtinę žalą. Po sunkios galvos traumos ir daugybinių lūžių, R. P. galėjo būti apklaustas tik praėjus 47 paroms po įvykio. Dėl šlaunikaulio lūžimo, vaikui buvo įdėti metaliniai strypai, apribotas judėjimas, atliktos operacijos, neurologijos skyriuje konstatuotas negilus miegas, teko kartoti 6 klasės kursą, psichologo rekomenduota palengvinti mokymo programą, nes jam sunku suvokti užduotis, gebėjimas mokytis labai susilpnėjęs, pastebima didelė vaiko nuotaikų kaita. Vaikas taip pat nebegali dalyvauti sportinėje veikloje, kurioje iki įvykio užimdavo prizines vietas. Dėl pasikeitusio elgesio ir aplinkos suvokimo, vaikas praktiškai nebebendravo su bendraamžiais, o negalėdamas savęs realizuoti, pradėjo bendrauti su vyresniais, neigiamų polinkių turinčiais vaikais, pradėjo rūkyti, praleisti pamokas. Po traumos susikomplikavo vaiko bendravimas su seserimi, kuri dažnai patiria jo smurtą. Specialistų, psichologų konsultacijos jokio poveikio nepadarė. Atsižvelgiant į patirtų sužalojimų pasekmes - dideles kančias, rimtus sveikatos pakenkimus, pasikeitusį vaiko gyvenimo būdą (negalėjimą tinkamai mokytis, užsiimti aktyvia sportine veikla), netektą galimybę ateityje pasirinkti norimą profesiją, negalėjimą gyventi visaverčio gyvenimo, jauną amžių, ieškovo nuomone, R. P. įstatyminės atstovės nurodytas 250 000 Lt neturtinės žalos dydis yra pagrįstas, todėl prašė ieškinį tenkinti.

5R. P. įstatyminės atstovės teigimu, ji nežinojusi apie sūnaus žaidimą statybose. Vaikus augina viena, dėl lėšų trūkumo negali apmokėti medikų (odontologo) būtiniausių išlaidų, kurių prireikė dėl patirtos sunkios traumos. Sūnus nebeturi galimybės įgyti išsilavinimo, realizuoti save sporto ar kitose srityse, susirasti gerai apmokamo darbo, todėl, jos vertinimu, dėl traumos patirta neturtinė žala yra didelė. Priteista 250 000 Lt neturinė žala leistų pasirūpinti aukštos kvalifikacijos psichologo konsultacijomis, sistemingu ir kvalifikuotu vaiko mokymosi įgūdžių formavimu, lavintų jo galimybes sukaupti dėmesį ir išlaikyti atmintį.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apygardos teismas 2010 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė R. P. iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės 35 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir valstybei 15,34 Lt bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas konstatavo, kad atsakovas, kaip nebaigto statyti pastato savininkas, yra atsakingas už pastato priežiūrą, už įėjimo į pastatą uždarymą, nuolatinę statinio apsaugą, t. y. privalėjo laikytis LR Statybos įstatymo 41, 42 straipsnių, Statinių naudojimo priežiūros vykdymo pavyzdinėse taisyklėse nustatytų reikalavimų. Teismas nustatė, kad atsakovui nuosavybėn perduoto pastato pirmojo aukšto langų ir durų sandarinimo darbai po 2006 m. vasario 10 d. apžiūros daugiau nebuvo tikrinami; po pastato angų apsaugos niokojimo atsakovas netikrino pastato saugumo, jo neaptvėrė, nepastatė įspėjamųjų ženklų. Taip elgdamasis atsakovas nebuvo pakankamai rūpestingas ir nesiėmė reikiamų priemonių tiek, kiek jų buvo galima protingai tikėtis iš nebaigto statyti pastato savininko, kurio pareiga spręsti, kokias priemones naudoti nebaigtos statybvietės apsaugai. Todėl atsakovas iš dalies atsakingas už neturtinę žalą bendraieškiui R. P., nes pažeidė atsakovui tenkančią pareigą laikytis tokio atidaus ir rūpestingo elgesio taisyklių, kad nebūtų kitam asmeniui padaryta žala (CK 6.263 str., 6.246 str. 1 d.). Teismas pripažino, kad nukentėjusiojo neveikimas tiesiogiai susijęs priežastiniu ryšiu su atsiradusiomis pasekmėmis, tačiau žala sveikatai padaryta taip pat ir dėl nukentėjusiojo didelio neatsargumo. Nors už tai atsakingi ir vaiko tėvai, tačiau ši aplinkybė nešalina atsakovo atsakomybės dėl atsiradusių pasekmių, nes mažametis į pastatą įėjo nekliudomai, dėl amžiaus negalėjo tinkamai vertinti savo veiksmų, aplinkos pavojingumo. Teismas, įvertinęs medicininius dokumentus nustatė, kad R. P. nelaimingo atsitikimo metu padaryti daugybiniai sužalojimai, dėl sunkaus galvos smegenų sukrėtimo ir lūžių, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl patirtos sunkios galvos traumos vaikas buvo gydomas apie 2 metus, traumos pasekmės negrįžtamos. Tačiau teismo vertinimu, ieškovo prašomas priteisti 250 000 Lt neturtinės žalos dydis neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų bei formuojamos teismų praktikos, ir yra aiškiai per didelis, nes žala sveikatai padaryta taip pat ir dėl paties nukentėjusiojo didelio neatsargumo (CK 6.282 str.). Be nustatytų aplinkybių, teismas taip pat įvertino ir atsakovo finansavimo šaltinį, ekonominę krizę valstybėje, todėl priteisė 35 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teismas atmetė atsakovo argumentas dėl netinkamo ieškovo, motyvuodamas tuo, kad R. P. yra mažametis, o jo tėvų šeima įrašyta į Kauno m. vaiko teisių apsaugos tarnybos socialinės rizikos šeimų sąrašą dėl vaikų netinkamos priežiūros. Teismas sprendė, kad nukentėjusiojo tėvai negalėjo tinkamai apginti vaiko interesų, todėl prokuroro ieškinys, ginant mažamečio vaiko teises, susijęs su viešuoju interesu ir nepažeidžia šalių procesinio lygiateisiškumo.

8III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

9Apeliaciniu skundu ieškovas Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 4 d. sprendimą pakeisti ir ieškinį patenkinti visiškai. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

101. Sprendime turi būti nurodyti išsamūs argumentai dėl kurių žalos atlyginimo dydis gali būti mažinamas. Teismas, vertindamas nelaimės pasekmes, įvertino nukentėjusiojo gydymo laiką, pripažino išgyventą didelį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pripažino traumos negrįžtamas pasekmes, pablogėjusią atmintį, sunkesnį žinių įsisavinimą, komplikuotą bendravimą su bendraamžiais, artimaisiais. Tačiau neįvertino kitų sužalojimo pasekmių, kurios sukėlė ir ateityje sukels nepatogumų ir išgyvenimų - negalėjimo tinkamai mokytis, užsiimti aktyvia sportine veikla, netekta galimybe ateityje pasirinkti norimą profesiją, negalėjimą gyventi visaverčio gyvenimo, jauną amžių.

112. Teismas išsamiai nepasisakė, kokia neatsargumo, kaip kaltės forma, buvo atsakovo veiksmuose. Apelianto nuomone, atsakovo neteisėtas neveikimas turėtų būti vertintinas kaip didelis neatsargumas. Atsakovas šioje byloje yra ne paprastas juridinis asmuo, bet statinių naudojimo priežiūrą vykdanti institucija, atsakinga už nuolatinę statinių būklę, jų priežiūrą, periodines ir specializuotas apžiūras. Dėl šios priežasties atsakovui keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, nei kitiems asmenims ir šių elementarių rūpestingumo ir atidumo reikalavimų atsakovas nesilaikė. Nukentėjusiojo veiksmuose nėra didelio neatsargumo, nes įvykio metu jis buvo vienuolikos metų, todėl jo gebėjimas suprasti savo veiksmų rizikingumą ir nerūpestingumą (laipiojimas ir žaidimas ant nebaigto statyti pastato) buvo ribotas. Pagal savo subrendimo laipsnį jis negalėjo numatyti neigiamų pasekmių, todėl jo veiksmuose galima įžvelgti tik paprastą neatsargumą. Apelianto nuomone, teismas per griežtai įvertino R. P. kaltės laipsnį (rūšį) ir per švelniai įvertino atsakovo kaltės laipsnį (rūšį), kas turėjo įtakos nepagrįstai mažam neturtinės žalos dydžio nustatymui.

123. Aplinkybė, kad žalą padaręs juridinis asmuo yra iš valstybės biudžeto finansuojama institucija, negali būti pagrindas ženkliai mažinti atlygintinos neturtinės žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje N. Ž. v. UAB „ Vilniaus troleibusai“, bylos Nr.3K-3-371/2003; 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje A. M., V. K. v. VšĮ Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centras ir kt, bylos Nr. 3K-3-511/2004). Šalies ekonominio gyvenimo rodikliai ir bendras pragyvenimo lygis atspindi valstybės, o ne atsakovo turtinę padėtį. Kai nagrinėjama byla ne prieš valstybę, o prieš viešąjį juridinį asmenį, savarankiškai atsakantį už savo prievoles, tai didesnę reikšmę turi tiesioginio skolininko turtinė padėtis, o ne apibendrinti krašto ekonominės padėties duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-255/2005). Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jo turtinė padėtis yra sunki, ar kad prašomos ieškovo priteisti neturtinės žalos dydis ženkliai įtakotų atsakovo turtinės padėties pablogėjimą, nemokumą ar bankrotą. Todėl teismas pernelyg sureikšmino atsakovo turtinę padėtį.

13Apeliaciniu skundu atsakovas Kauno miesto savivaldybė prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

141. Teismas, nustatydamas šalių kaltę, netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, todėl padarė nepagrįstą išvadą bei netinkamai nustatė ieškovui atlygintinos neturtinės žalos dydį.

152. Priteistas neturtinės žalos dydis yra nemotyvuotas.

163. Teismas netinkamai aiškino ir taikė LR Statybos įstatymo 41 ir 42 straipsnius. Statybos įstatymo 41 straipsnis reglamentuoja statinių techninę priežiūrą ir techninės priežiūros taisykles. Atsakovas nebuvo šio pastato statytojas, jo veikla nesusijusi su statybomis, todėl Statybos įstatymo 41 straipsnis, negalėjo būti taikytinas. Statybos įstatymo 42 straipsnis reglamentuoja statinio naudojimo priežiūrą, kurią atlieka šio straipsnio 1 punkte nurodyti viešojo administravimo subjektai. Teismas atsakovo atsakomybę kildino iš atsakovo, kaip pastato savininko, galimai neteisėtų veiksmų, o ne kaip iš viešojo administravimo institucijos, atliekančios statinių naudojimo priežiūrą veiksmų, todėl Statybos įstatymo 42 straipsnis negalėjo būti taikytinas. Teismas nepagrįstai aiškino ir taikė Statinių naudojimo priežiūros vykdymo pavyzdines taisykles, nes jos yra tik rekomendacinio pobūdžio, kuriomis rekomenduojama vadovautis viešojo administravimo subjektams, rengiantiems ir tvirtinantiems Statinių naudojimo priežiūros taisykles ir jos yra privalomos viešojo administravimo institucijos padalinių specialistams, įgaliotiems vykdyti jiems priskirtų statinių naudojimo priežiūrą.

174. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas nebuvo pakankamai rūpestingas ir nesiėmė reikiamų priemonių tiek, kiek jų buvo galima protingai tikėtis iš nebaigto statyti pastato savininko. Atsakovo pateikti įrodymai – 2005 m. gruodžio 16 d. remonto darbų sutartis Nr. 2345 su rangovu K. Ž. dėl laisvų negyvenamųjų pastatų (patalpų) (1 t., 84-87 b.l.), 2005 m. gruodžio 23 d. atliktų darbų perdavimo - priėmimo aktas, kuriuo buvo priimti Baltų pr. 17, Kaune sienų angų užtaisymo darbai ( b. b. Nr. 24-1-00831-07, 2 t., 21 b. l.), Kauno miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos departamento Turto naudojimo ir statistinės apskaitos skyriaus 2006 m. vasario 10 d. negyvenamųjų patalpų Baltų pr. 17, Kaune patikrinimo pažyma (1 t., 101 b. l.), 2007 m. rugsėjo 28 d. sutartis Nr. 1306 su Kauno miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Trapecija“ dėl laisvų negyvenamųjų pastatų ir dėl Baltų pr. 17, Kaune sienų angų laikino uždengimo darbų (1 t., 102-105 b. l.) pagrindė aplinkybę, kad atsakovas 2005 - 2007 m. tinkamai užsandarino pastatą, apsaugojo nuo galimybės į jį patekti, periodiškai atliko apžiūras, todėl jo kaltės, neteisėtų veiksmų dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo, teismas nepagrindė byloje esančiais įrodymais. Nelaimingą atsitikimą lėmė būtent nukentėjusiojo nepilnamečio veiksmai ir jo nepriežiūra, o ne atsakovo neveikimas.

185. Teismas, priteisdamas neturtinę žalą, pažeidė CPK 218 straipsnį ir įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas. Teismas netinkamai vertino liudytojų gydytojų D. O., R. S., A. M. parodymus, konstatuodamas, kad nurodyti gydytojai patvirtino R. P. patirtą sunkią galvos traumą, dėl kurios buvo gydomas apie 2 metus, kad traumos pasekmės negrįžtamos. Priešingai, vaikų neurologė D. O. 2010 m. liepos 14 d. teismo posėdžio metu (c. b., 2 t., 10-12 b. l.) nurodė, kad ji negalinti pasisakyti dėl sužalojimo pasekmių sveikatai ateityje, nes stebėjimas buvo dėl galimos epilepsijos. Be to, neurologinės apžiūros metu buvo nuspręsta, kad R. P. sveikatos būklė gera ir prevencinis gydymas dėl epilepsijos priepuolių buvo nutrauktas. 2010 m. rugsėjo 30 d. teismo posėdžio metu (c. b., 2 t., 18-22 b. l.) apklausta vaikų traumatologė - ortopedė R. S. taip pat nurodė, kad apie traumos pasekmes ateityje ji nieko negalinti pasakyti, ji liekamųjų reiškinių nematė, be to, R. P. pas ją lankėsi daugiau nei prieš dvejus metus. Vaikų neurochirurgas A. M., į klausimą, kokie liekamieji reiškiniai po tokių traumų lieka, atsakė, kad liekamieji tokios traumos reiškiniai pasireiškia individualiai kiekvienam žmogui skirtingai. Taigi, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad dabartinis R. P. elgesys yra įvykusios nelaimės pasekmė. Teismas nenagrinėjo, koks R. P. elgesys buvo iki įvykio, kas patvirtina dabartinio elgesio ryšį su įvykusia nelaime, nenagrinėjo, ar tai nėra šeimoje pasireiškusio smurto, tėvų skyrybų, taip pat paauglio brendimo laikotarpio padarinys.

196. Nukentėjęs asmuo yra nepilnametis, tačiau tinkamai galėjo būti atstovaujamas įstatyminių atstovų - tėvų, todėl ieškiniu prokuroras siekė apsaugoti privataus asmens teises ir interesus, o ne viešąjį interesą. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad įstatyminiai atstovai negalėjo tinkami apginti vaiko interesų. Teismas neįvertino, kad Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. A-1812 nukentėjusiojo šeima išbraukta iš socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos (1 t., 114-115 b. l.). Aplinkybę, kad nepilnamečio įstatyminiai atstovai galėjo tinkamai apginti vaiko interesus patvirtina ir tai, kad vaiko motina 2009 m. rugsėjo 12 d. raštu kreipėsi į LR Generalinį prokurorą (1 t., 60 b. l.), prašydama apginti jos mažamečio sūnaus interesus, nurodydama, kad ji yra finansiškai nepajėgi apmokėti advokato paslaugų. Teismas nevertino, ar bendraieškio įstatyminė atstovė, galėjo gauti antrinę teisinę pagalbą ir taip tinkamai ginti savo vaiko interesus. Todėl teismas išnagrinėjo bylą ir priėmė sprendimą, pažeisdamas asmenų lygiateisiškumo principą (CPK 6 str., 17 str.).

207. Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas - tenkindamas ieškinį iš dalies, iš atsakovo valstybei priteisė per didelę bylinėjimosi išlaidų sumą, t. y. patenkinęs 14 proc. reikalavimų, iš atsakovo priteisė valstybei visas 15,34 Lt pašto išlaidas.

21Atsiliepimu į ieškovo Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą atsakovas Kauno miesto savivaldybė prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o atsakovo apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

221. Ieškovas nenurodė, kokias materialinės teisės normas teismas pažeidė ir netinkamai aiškino, kuo pasireiškė CPK 176-185 straipsniuose reglamentuotų įrodinėjimo taisyklių pažeidimas, todėl ieškovo apeliacinis skundas nepagrįstas ir nemotyvuotas.

232. R. P. įstatyminė atstovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad dėl patirtos traumos R. P. ateityje bus reikalingos psichologo konsultacijos, kad jis negali užsiimti aktyvia sportine veikla, kad negalės pasirinkti norimos profesijos ar gyventi visaverčio gyvenimo. Bylos nagrinėjimo metu (1 t., 137-147 b. l.) R. P. nurodė, kad nesportuoja dėl pakeistos gyvenamosios vietos, nes naujoje mokykloje nėra sporto būrelių. Teismui nebuvo pateikti įrodymai apie R. P. patirtos traumos tolimesnes pasekmes.

243. Žala atsirado būtent dėl nukentėjusiojo didelio neatsargumo. Tiek nukentėjusiojo tėvas, tiek kitų, kartu žaidusių vaikų tėvai žinojo apie vaikų žaidimus statybvietėje, tačiau to nedraudė, neįspėjo apie galimus pavojus. Teismas tinkamai įvertino R. P. kaltės laipsnį (rūšį).

254. Didžiąją dalį atsakovo pajamų sudaro pajamas gaunamos iš surinktų mokesčių ar valstybės biudžeto, kurios yra žymiai sumažėjusios ekonominio sunkmečio laikotarpiu. Atsakovas pateikė teismui dokumentus, patvirtinančius jo sunkią turtinę padėtį, tačiau teismas neatsižvelgė į juos. Todėl ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovas nepateikė jokių jo turtinę padėtį pagrindžiančių įrodymų.

26Atsiliepimu į atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą ieškovas Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o ieškovo apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

271. LR Statybos įstatymo 41 straipsnio 1 dalis numato statinio techninę priežiūrą organizuoti statinio naudotojui ūkio būdu arba sutarties pagrindu, paskiriant statinio techninį prižiūrėtoją. Atsakovas yra teisus teigdamas, kad teismas atsakovo civilinę atsakomybę kildino iš atsakovo, kaip pastato naudotojo, neveikimo, tačiau šiuo atveju pastato savininkas yra ir statinių naudojimo priežiūrą vykdanti institucija, kuriai taikomos taip pat ir LR statybos įstatymo 42 straipsnio nuostatos ir Statinių naudojimo priežiūros vykdymo pavyzdinėse taisyklėse, numatytos teisės pareigos.

282. Teismas nepagrįstai konstatavo didelį R. P. neatsargumą, nes atsižvelgiant į nekentėjusiojo amžių, jo gebėjimas suprasti savo veiksmus buvo ribotas. Neigiamų pasekmių R. P. pagal savo subrendimo laipsnį apskritai negalėjo numatyti, todėl jo veiksmuose galima įžvelgti tik paprastą neatsargumą. Atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl mažamečio tėvų pareigų netinkamo atlikimo, teismo sprendime buvo įvertinti, tačiau, tai nešalina atsakovo civilinės atsakomybės dėl atsiradusių pasekmių. Mažametis į pastatą įėjo nekliudomai, dėl amžiaus negalėjo tinkamai vertinti savo veiksmų ir aplinkos pavojingumo.

293. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad teismas neįvertino R. P. traumos pasekmių. Bylos nagrinėjimo metu buvo apklausti R. P. gydę medikai, be to, byloje pateikta medicininė dokumentacija, todėl sprendimui priimti buvo pakankamai įrodymų.

304. Ieškinio pateikimo metu nukentėjusiojo tėvų šeima buvo įrašyta į Kauno m. vaiko teisių apsaugos tarnybos socialinės rizikos šeimų sąrašą dėl vaikų netinkamos priežiūros, todėl vaiko motina negalėjo tinkamai apginti vaiko interesų, dėl ko prokuroro ieškinys, ginant mažamečio vaiko teises, susijęs su viešuoju interesu ir nepažeidžia šalių lygiateisiškumo principo (CPK 179 str.).

31Atsiliepimu į atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą bendraieškio R. P. įstatyminė atstovė D. P. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o ieškovo apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepimą grindžia tuo, kad dėl sunkaus sveikatos sužalojimo jos sūnus patyrė ir patiria didelį skausmą, dvasinius išgyvenimus. Gydytojas A. M. patvirtino, kad R. P. patyrė sunkią galvos traumą, dėl kurios buvo gydomas apie 2 metus, ir kad traumos pasekmės yra negrįžtamos, kad traumos liekamieji reiškiniai pasireiškia nuotaikų kaita, atminties sutrikimais, sunkesniu žinių įsisavinimu, apsunkintu bendravimu, mieguistumu, irzlumu, agresija, kuriuos šiuo metu patiria nukentėjusysis. Taip pat buvo paminėta, kad ateityje R. P. negalės gyventi pilnaverčio gyvenimo, negalės pasirinkti norimos specialybės ar dirbti norimą darbą.

32IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

33Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

34LR Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais - ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 str. 1 d.). Kai sužalojamas asmuo, kuriam nėra suėję keturiolikos metų ir kuris neturi savarankiškų pajamų, atsakingas už žalą asmuo privalo atlyginti išlaidas, susijusias su sužalojimu ir neturtinę žalą (CK 6.285 str. 1 d.). Atlyginant materialinę žalą visais atvejais yra įmanoma vadovautis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu (restitutio in integrum), kai padarytos žalos dydis gali būti išreikštas piniginiu ekvivalentu ir ta žala gali būti atlyginama pinigais. Tuo tarpu neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik santykinai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Tokios materialios, pirmiausia, piniginės kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialines prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

35Nagrinėjamoje byloje ieškovas, gindamas viešąjį interesą, prašė teismo priteisti iš atsakovo, kaip iš atsakingo asmens, 250 000 Lt neturtinę žalą nepilnamečiui R. P. dėl jo sveikatos sužalojimo. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs atsakovo nerūpestingumą, įvertinęs nukentėjusiojo amžių, dėl kurio jis negalėjo suvokti pavojaus, nepakankamą nepilnamečio priežiūrą bei atsižvelgdamas į suformuotą teismų praktiką dėl priteistino neturtinės žalos dydžio, prokuroro ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo nukentėjusiam R. P. 35 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

36Pagal bylos šalių apeliacinių skundų, kuriais ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, suformuluotus pagrindus, apeliacijos dalyką sudaro klausimai dėl pastato savininko atsakomybės pagrindų ir sąlygų, dėl mažamečiui padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio, dėl įrodymų vertinimo.

37Dėl faktinių aplinkybių ir atsakovo atsakomybės pagrindų

38Bylos duomenys liudija, kad 1995 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 199 ir 1995 m. kovo 1 d. priėmimo – perdavimo aktu LR Vyriausybė perdavė atsakovui Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise valdyti nebaigtą statyti pastatą, esantį Baltų pr. 17, Kaune (b. b., 1 t., 109 – 137 b. l.). Pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, siekiant išvengti konstrukcijų irimo, grobstymų ir nelaimingų atsitikimų laikinai sustabdytose statybose, atsakovui, perėmusiam nebaigtą statyti pastatą, buvo nustatyta pareiga atlikti nebaigtos statybos konservavimo darbus - užpilti gruntu arba patikimai aptverti pavojingas iškasas, sutvarkyti statinių ir pavojingų zonų aptvėrimus, uždengti šulinius, uždaryti rūsio ir pirmojo (cokolinio) aukšto sienų angas, uždaryti įvažiavimus ir įėjimus į statybos aikštelę, pastatyti įspėjamuosius ženklus ir kt. (Statybos techninio reglamento STR1.08.02:2002 „Statybos darbai“ (toliau - STR1.08.02:2002) 31 p.; LR Statybos ir urbanistikos ministerijos 1993 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 98 patvirtintu Statybos konservavimo taisyklių pakeitimu (toliau - statybos konservavimo taisyklės). Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą, statytojas (byloje atsakovas), perėmęs nebaigtą statyti statinį, taip pat turėjo atlikti statinio konservavimo darbų techninę priežiūrą, atsakyti už užkonservuoto statinio priežiūrą iki jo statybos atnaujinimo. Neužtikrinus statinio konservavimo darbų atlikimo, atsakovui, kaip statytojui, numatyta atsakomybė už nelaimingus atsitikimus statybvietėje, aplinkos taršą iš statybvietės, taip pat už avarijas ir statinio konstrukcijų deformacijas sustabdžius statybą pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

39Bylos medžiaga liudija, kad 2005 m. atsakovas užsandarino patekimą į statinį įrengdamas metalines grotas (b. b., 1 t., 142 b. l., c. b., 1 t., 84-113 b. l.), tačiau iš byloje esančių statinio nuotraukų matyti, kad įvykio dieną ir kurį laiką po jo, dalis pastato angų buvo atviros, teritorija neaptverta, todėl buvo sudaryta galimybė pašaliniams asmenims be jokių kliūčių patekti į statybos teritoriją ir nebaigtą statyti pastatą (b. b., 1 t., 9, 55-59, 147-148 b. l.). 2007 m. liepos 27 d. pastate vaikams žaidžiant slėpynių vienuolikametis R. P. nukrito nuo jo stogo ir sunkiai susižalojo. Pirmosios instancijos teismo išvados, kad nelaimės dieną ir po jos statinio angos buvo atviros, atitinka bylos medžiagą, todėl nėra pagrindo teigti, jog teismas neteisingai nustatė patekimo į atsakovui priklausantį nebaigtą statyti pastatą faktines aplinkybes ir nepagrįstai konstatavo atsakovo nepakankamą rūpestingumą. Aplinkybė, kad pastato angos buvo atviros dėl trečiųjų asmenų neteisėtų veikų (pavogtų metalinių grotų), nepašalina atsakovo atsakomybės, nes jis privalėjo imtis tokių pastato konservavimo ir angų užtaisymo metodų, kurie eliminuotų galimybę pašaliniams patekti į pastatą (statybvietę) ir susižaloti. Išdėstytos aplinkybės paneigia atsakovo apeliacinio skundo argumentus apie netinkamą faktinių aplinkybių nustatymą ir nepagrįstą atsakovo rūpestingumo stokos konstatavimą.

40Ieškovas, tapatindamas baudžiamąją atsakomybę su civiline, kuri galima ir be kaltės, yra neteisus, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė atsakovo kaltės formos. Teisiniu atsakovo deliktinės atsakomybės pagrindu ieškovas nurodė CK 6.270 straipsnį, kuris numato, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimu, statybomis ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad šios atsakomybės pagrindas – rizika. Asmuo naudoja pavojingą objektą (daiktą, įrenginius, mechanizmus, medžiagas ir kt.) arba vykdo tokio pavojingumo veiklą (pvz., vežimus, transporto veiklą, tam tikros rūšies gamybą, tam tikrų pramoginių paslaugų teikimą bei kt.), kurių jis nepajėgus visiškai kontroliuoti. Reikalavimas laikytis visų įmanomų saugumo reikalavimų tokiu atveju neišnyksta, net ir elgiantis maksimaliai saugiai, išlieka realus žalos padarymo kitiems pavojus. Nagrinėjamu atveju, atsakovui tinkamai ir laiku įvykdžius imperatyviais teisės aktais numatytą nebaigto statyti statinio konservavimo pareigą, būtų eliminuota nelaimingo atsitikimo galimybė tokio pobūdžio statinyje, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovui, kaip statinio su trūkumais savininkui, kyla deliktinė atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Minėtais pagrindais atsirandančios deliktinės atsakomybės sąlygos, kurias privalo įrodyti ieškovas, yra neteisėti veiksmai, nukentėjusiajam padaryta žala ir priežastinis ryšys. Tiek pagal CK 6.270 straipsnį, tiek pagal 6.266 straipsnį, atsakingas asmuo atsako be kaltės.

41Dėl civilines deliktinės atsakomybes sąlygų

42Nagrinėjamu atveju egzistuoja deliktinei atsakomybei pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį atsirasti visos būtinos sąlygos – žala (nuostoliai), objekto valdymo faktas, neteisėti veiksmai – pastato trūkumai, lėmę nelaimingą įvykį ir priežastinis ryšys – tarp žalos bei pastato trūkumų, lėmusių nelaimingą atsitikimą. Byloje nustatyta, kad R. P. nukrito nuo savivaldybei nuosavybės teise priklausančio nebaigto statyti pastato. Medicininiai dokumentai liudija sunkią traumą ir dėl jos atsiradusį sveikatos sužalojimą, kurį lėmė laisvas patekimas į nebaigtą statyti pastatą, t. y. dėl statinio trūkumų – atvirų angų, per kurias mažametis nekliudomai pateko į pastatą ir nuo jo antro aukšto stogo nukrito ant lietaus stogelio.

43Teismų praktikoje pabrėžiama, kad civilinėje atsakomybėje pripažįstamas atsakomybės pagrindu ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai žala atsiranda ne betarpiškai iš neteisėtų veiksmų, bet yra pakankamai susijusi su žalingomis pasekmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baldų rojus“ v. G. O., bylos Nr. 3K-3-197/2007). Taikant deliktinę atsakomybę, netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. ir kt. v. DNSB „Medvėgalis“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007). Svarstant, kokio laipsnio netiesioginis priežastinis ryšys yra svarbus civilinei atsakomybei, reikia vadovautis tuo, kad priežastinis ryšys yra civilinės atsakomybės sąlyga, jei nustatyta, kad žala yra neteisėtų veiksmų rezultatas. Tai reikštų, kad neteisėti veiksmai nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalai atsirasti. Ši taisyklė taikoma kiekvienu deliktinės atsakomybės atveju esant netiesioginiam priežastiniam ryšiui. Nagrinėjamu atveju atsakovo neteisėtas neveikimas neprižiūrint ir tinkamai netvarkant savo nuosavybėje esančio turto, nepakankamas rūpestingumas užtikrinant nepatekimą į nebaigtą statyti pastatą (statybvietę), sudarė palankias sąlygas žalai atsirasti ir buvo neabejotina žalingų pasekmių atsiradimo sąlyga, todėl tarp atsakovo neveikimo ir atsiradusios žalos mažamečio sveikatai yra priežastinis ryšys, kuris pakankamas atsakovo deliktinei atsakomybei kilti.

44Dėl nukentėjusiojo didelio neatsargumo

45Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumo, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas) visais atvejais, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Šių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka atsakovui. CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas.

46Atsakovas, prašydamas atmesti ieškinį, rėmėsi nekentėjusio nepilnamečio dideliu neatsargumu ir jo nepriežiūra. Atsakovo teigimu, pagal bylos duomenis tiek nukentėjusiojo tėvas, tiek kitų drauge žaidusių vaikų tėvai žinojo apie vaikų žaidimus statybvietėje, tačiau jiems to nedraudė, neperspėjo apie galimus pavojus. Tuo tarpu ieškovo teigimu, nukentėjusio vienuolikamečio gebėjimas suprasti savo veiksmus buvo ribotas, pagal savo subrendimo laipsnį jis negalėjo numatyti neigiamų pasekmių, todėl jo veiksmuose galima įžvelgti tik paprastą neatsargumą.

47Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad 11 metų amžiaus vaiko socialinė branda, suvokimo laipsnis, reakcija ir gebėjimas suprasti visas grėsmes ir pasekmes yra ribota, pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju žalai atsirasti turėjo įtakos ir nepakankama vaiko priežiūra. Bylos duomenys liudija, kad nukentėjusiojo tėvai yra išsituokę, vaiko auklėjimu ir išlaikymu rūpinasi viena motina, kuri nelaimės metu buvo darbe. Tačiau šios aplinkybės neeliminuoja tėvų pareigų vaikų atžvilgiu. Tėvai privalo iš anksto įvertinti savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais, priešingu atveju, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Taigi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistinos žalos dydžio, pagrįstai vertino ne tik atsakovo neveikimą, didžiąją dalimi lėmusį neigiamas pasekmes, bet ir nukentėjusiojo elgesį, kurį sąlygojo tėvų pareigos prižiūrėti vaiką netinkamas vykdymas, ir šiuo aspektu padarė teisingas išvadas.

48Dėl neturtinės žalos dydžio

49CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais; atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais; teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos pasekmės gali būti fizinio ar (ir) dvasinio pobūdžio. Dvasinio pobūdžio pakenkimai – tai dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan. Fizinio pobūdžio pasekmės – tai fizinis skausmas, kūno sužalojimas ar susargdinimas, dėl jų atsirandantys nepatogumai ir pan.

50Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės, išvaizdos pakenkimas, nukentėjusiojo amžius, išsilavinimas ir galimybių praradimas ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Aplinkybė, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra sunki, negali būti pagrindas sumažinti neturtinės žalos dydį, esant sunkiam kūno sužalojimui su išliekamaisiais padariniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis L., M. Z. v. Všį Marijampolės ligoninė byloje Nr. 3K-7-255/2005; kt.; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, c.b. Nr. 3K-3-450/2006). Konkrečioje byloje nustatytinas neturtinės žalos dydis turi atitikti teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus (CK 1.5 str. 4 d.), formuojamą teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžių.

51Byloje esantys medicininių dokumentų išrašai liudija apie sunkius nukentėjusiojo sveikatos sužalojimus – atvirus dešinio šlaunikaulio ir dešinio stipinkaulio lūžimus, sunkios formos smegenų sutrenkimą, kurį lydėjo ilgalaikė koma. Dėl sunkios galvos traumos jis du metus buvo gydytas nuo epilepsijos grėsmės Finlepsin vaistais, kurie viešosios erdvės duomenimis turi poveikį nervų sistemai ir psichikai. Kadangi epilepsijos priepuolių nebuvo, gydymas nuo epilepsijos grėsmės buvo nutrauktas, nors smegenų pakitimai išliko (2 t., 10-12 b. l.). Po 8 mėnesių nukentėjusysis buvo pakartotinai operuotas išimti metalinius strypus, naudotus kaulų lūžiams gydyti. Akivaizdu, kad po patirtų sužalojimų ir operacijų vaikas jautė fizinį skausmą, kuris neabejotinai lydės jį ir ateityje; kad patirti kojų ir rankų kaulų lūžiai turės neigiamos įtakos fiziniams gebėjimams. Bylos nagrinėjimo metu, apklausta kaip liudytoja, nukentėjusįjį gydžiusi gydytoja D. O. nors ir nenurodė nukentėjusiojo patirtos galvos smegenų traumos konkrečių neigiamų pasekmių – ilgalaikių ir pasikartojančių epilepsijos priepuolių, kuriuos lydi traukuliai, sąmonės praradimas, protinių gebėjimų sumažėjimas, tačiau nepaneigė tokių pasekmių atsiradimo galimybės ateityje. Gydytojas A. M., kaip liudytojas, patvirtino patirtos galvos smegenų traumos sunkų pobūdį ir sveikatai negrįžtamas neigiamas pasekmes – atminties sutrikimą, apsunkintą koncentraciją, greitesnį nuovargį, galimus epilepsijos priepuolius ateityje, dėl kurių nukentėjusiajam reikalinga nuolatinė šeimos gydytojo priežiūra ( 2 t., 18-22 b. l.). Dėl visus metus vykusio gydymo, reabilitacijos VšĮ Kačerginės vaikų sanatorijoje „Žibutė”, operacijų, nukentėjusysis praleido vienerius mokslo metus, teko kartoti 6 klasės mokymo kursą, fizinės veiklos krūvis jam apribotas, kai tuo tarpu iki įvykio jis aktyviai sportavo (1 t., 59 b. l.). Po patirtos traumos vaiko mokymosi gebėjimai susilpnėjo, jis neteko mokymosi įgūdžių, pasunkėjo adaptacija ir mokymasis (2 t., 55, 57- 59 b. l.). Aptarti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad dėl kūno sužalojimo nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, bendravimo sumažėjimą, kas neigiamai veikia jo socialinę raidą ir lemia išliekamąsias neigiamas pasekmes ateityje. Nurodytos aplinkybės paneigia atsakovo argumentus apie traumos neigiamų padarinių sveikatai nebuvimą.

52Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais apeliacinių skundų argumentus apie visų reikšmingų bylai aplinkybių neįvertinimą pirmosios instancijos teisme. Tiek ieškovas, tiek nukentėjusiojo įstatyminė atstovė nurodė, kad R. P. elgesio pokyčiai sesers atžvilgiu, bendravimas su vyresniais, neigiamų polinkių turinčiais, paaugliais dėl negalėjimo savęs realizuoti sportinėje veikloje, mokyklos nelankymas, prarastos galimybės įgyti norimą profesiją ir gyventi visavertį gyvenimą, nulemti traumos ir sveikatos sužalojimo. Tuo tarpu atsakovo teigimu, vaiko elgesio pokyčiams turi įtakos smurtas šeimoje, tėvų skyrybos, paauglio brendimas ir kt. Nukentėjusiojo elgesio pasikeitimo santykio su dėl traumos sutrikusia sveikata pirmosios instancijos teismas neįvertino.

53Bylos medžiaga liudija, kad ir iki nelaimės R. P. buvo linkęs bendrauti su vyresniais už save vaikais (nelaimingo įvykio ikiteisminio tyrimo duomenys); kad girtaujantis tėvas šeimoje smurtavo; kad dėl vaikų netinkamos priežiūros šeima buvo įrašyta į Kauno m. vaiko teisių apsaugos tarnybos socialinės rizikos šeimų sąrašą. Taigi, smurtas šeimoje nukentėjusįjį lydėjo nuo vaikystės. Šeimai pakeitus gyvenamąją vietą ir mokyklą, vaikui teko adaptuotis naujoje aplinkoje ir bendrauti su paaugliais, kurie gyvena kaimynystėje ir mokosi toje pačioje mokykloje. Draugų pasirinkimas paprastai būna nulemtas bendrų paauglių interesų. Draugais dažniausiai pasirenkami to paties amžiaus ir brandumo asmenys, turintys panašias pažiūras, interesus, pomėgius, vertybes, kuriuos lemia paauglio socialinės aplinka - šeima ir jos perteiktas tam tikro elgesio modelis, kuriuos įsisąmonina ir perima vaikas, materialinės ir socialinės gyvenimo sąlygos, gabumai, intelektas - gebėjimas mokytis ir išmokti, susivokti naujose situacijose. Specialiąją pedagoginę, psichologinę ir socialinę pedagoginę pagalbą vaikams, tėvams (ar vaiko globėjams, rūpintojams), gyvenantiems savivaldybės teritorijoje ir joje veikiančioms švietimo ir vaikų globos įstaigoms, siekiant suteikti pedagoginę ir psichologinę pagalbą vaikams (turintiems ugdymo(-si) sunkumų, raidos sutrikimų ir negalių, asmenybės adaptacijos, integracijos visuomenėje problemų) bei jų šeimos nariams ar vaiko globėjams, rūpintojams teikia pedagoginė psichologinė tarnyba - specialiojo ugdymo komisija. Byloje nustatyta, kad Malikonių vidurinės mokyklos specialiojo ugdymo komisija 2007 m. vasario 6 d. (nelaimingas įvykis įvyko 2007 m. liepos 27 d.) atlikusi R. P. specialiųjų poreikių pradinį vertinimą, nustatė, kad jo konstrukcinio mastymo gebėjimai žemiau vidutinio, todėl buvo nuspręsta siųsti jį į PPT. Tačiau su komisijos išvadomis nesutikus motinai, vaikas toliau ugdytas pagal bendrąją programą. 2008 m. gruodžio 23 d. psichologo išvadoje konstatuotas R. P. žinių bei orientacijos socialinėse situacijose ribotas lygis, intelektas įvertintas žemesniu nei vidutinis (1 t., 34 b. l.). Nors ši psichologo išvada teikta jau po nelaimingo įvykio, tačiau jos išvados liudija apie iki įvykio susiformavusį menką vaiko žinių ir kalbos lygį. Malikonių vidurinės mokyklos specialiojo ugdymo komisija, 2009 m. sausio 20 d. pakartotinai atlikusi R. P. specialiųjų poreikių pradinį vertinimą, nustatė, kad jo orientacija laike ir erdvėje nesutrikusi, tačiau bendros žinios skurdokos - kartodamas 6 klasės kursą, paprasčiausias 4-6 klasės matematikos užduotis geba atlikti tik su žymia pagalba, tekstinių uždavinių nesupranta, nesukaupia dėmesio, negeba savarankiškai dirbti; kad dėl patiriamų mokymosi sunkumų R. P. sutrikusi motyvacija. Nutarta siųsti vaiką į pedagoginę psichologinę tarnybą pedagoginiam ir psichologiniam įvertinimui ir ugdymo programos rekomendavimui, teikti jam specialiąją pedagoginę pagalbą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad sąmoningas pamokų nelankymas yra ne padarytos žalos sveikatai pasekmė, o sutrikusi mokymosi motyvacija, kurią iš esmės lėmė iki nelaimingo atsitikimo nustatytas intelekto lygis, dėl kurio R. P. nepajėgus mokytis pagal bendrąją mokymo programą. Taigi, R. P. galimybę įgyti norimą profesiją riboja ne sutrikdyta sveikata, o tam tikras jo intelekto lygis. Nurodyti argumentai paneigia ieškovo pusės poziciją apie galimybės įgyti norimą specialybę praradimą dėl sutrikdytos sveikatos. Yra pagrindas sutikti, kad itin aukšto intelektinio lygio nereikalaujančios, tačiau su fiziniu krūviu susijusios profesijos darbo atlikimas R. P. gali būti apribotas dėl silpnesnės fizinės sveikatos, nulemtos rankos ir kojos kaulų lūžių. Taigi, sprendžiant dėl priteistino neturtinės žalos dydžio, turi būti vertinamos visos reikšmingos faktinės bylos aplinkybės - visi nukentėjusiojo patirti sužalojimai, jų pobūdis, išgyvenimai, apribojimai, amžius, išliekamieji reiškiniai ir objektyvūs praradimai. Konstatavus atsakovo neveikimą pagal įstatymų nuostatas, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos R. P. atsiradimo, žalos padarymo faktą, išgyventą fizinį skausmą, nepatogumus ir kitas pirmiau aptartas nelaimingo atsitikimo pasekmes, darytina išvada, jog R. P. buvo padaryta neturtinė žala, kuri turi būti atlyginama įstatyme nustatyta tvarka (CK 6.250 str. 2 d.). Kadangi įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją sprendžiant dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui.

54Sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju, į kurį patenka ir smegenų veiklos sutrikimai ir pan. (šiuo atveju smegenų pakitimai), pagal teismų praktiką priteisiama nuo 30 000 Lt iki 70 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 06 d. nutartis c. b. A. Ž. v. UAB „Ranga IV“, Nr. 3K-3-450/2006; 2007 m. vasario 19 d. nutartis c. b. M. B., O. D. B., v. J. P., N. J., Nr. 3K-3-51/2007. Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. kovo 27 d. nutartis c. b. V. C., UAB „Nordo- na“ v. A. Š., Nr. 2A-217/2007; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis c. b. A. R. v. UAB „Viltis“, UAB „Šiaulių kelias“, Nr. 2A- 448/2007; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis c. b. V. P. v. Mažeikių rajono Sedos Vytauto Mačernio vidurinė mokykla, Nr. 2A-146/2006). Tuo tarpu tik itin sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju (pvz., paralyžiaus, nuolatinės slaugos poreikio, kardinalaus gyvenimo pasikeitimo atvejais) neturtinė žala priteisiama nuo 70 000 Lt iki 300 000 Lt (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. gruodžio 18 d. nutartis c. b. L. G. T. G., AB „Lietuvos draudimas“, Nr. 2A-481/2006; 2006 m. lapkričio 24 d. nutartis c. b. D. O. v. Vilniaus miesto VPK, Nr. 2A-408/2006; 2007 m. spalio 22 d. nutartis c. b. K. D. v. AB „Ukmergės gelžbetonis“, Nr. 2A-461/2007; 2008 m. birželio 10 d. nutartis c. b. D. K. v. UAB „Pejasta“, Nr. 2A-316/2008; 2008 m. rugpjūčio 5 d. nutartis c. b. K. R., J. R. v. Kėdainių lopšelis-darželis „Varpelis“, Nr. 2A-432/2008; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis c. b. M. L. v. K. P., Nr. 2A-259/2008; 2007 m. spalio 22 d. nutartis c. b. K. D. v. AB „Ukmergės gelžbetonis“, Nr. 2A-461/2007. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 2 d. nutartis c. b. R. L., R. L. v. A. J., UADK „Baltic Polis“, Nr. 3K-3-131/2007; 2007 m. balandžio 18 d. nutartis c. b. A. L. v. UAB „Pajūrio mediena“, Nr. 3K-3-157/2007; 2007 m. birželio 29 d. nutartis c. b. D. Z. v. UAB „Klaipėdos autobusų parkas“, Nr. 3K-3-298/2007; 2008 m. vasario 8 d. nutartis c. b. L. V. v. UAB „Girteka“, Nr. 3K-3-90/2008; 2008 m. liepos 8 d. nutartis c. b. P. R. B., N. B. v. V. Č., E. Č., UAB „If draudimas“, Nr. 3K-3-357/2008 ir kt.).

55Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. P. patirta trauma dėl galvos smegenų sukrėtimo ir atviro dešinio šlaunikaulio lūžimo yra sunki, su liekamaisiais reiškiniais, todėl, atsižvelgiant į nukentėjusiojo jauną amžių, tėvų neveikimo įvertinimą ir visas kitas pirmiau minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis laikytinas adekvačiu atlyginti nukentėjusiojo patirtą skausmą ir skriaudą, atitinkančiu suformuotą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose ir teisingumo bei protingumo principus (CK 1.5 str.). Pirmosios instancijos teismo priteistą neturtinės žalos dydį keisti apeliacinių skundų argumentais teisėjų kolegija nemato pagrindo.

56CK 3.161 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas vaikų turto neliečiamumo principas ir tėvų turto atribojimas nuo vaikų turto. Nepilnamečių vaikų turtą tėvai tvarko uzufrukto teise, kuri negali būti įkeista, parduota ar kitokiu būdu perleista ar suvaržyta, iš šio turto negali būti išieškoma (CK 3.185 str. 1 d.). CK 3.186 straipsnio 1 dalis draudžia tėvams naudoti vaikų turtą savo asmeniniams poreikiams tenkinti ir įpareigoja tėvus, įgyvendinant nepilnamečių vaikų turtines teises, veikti išimtinai vaikų interesais. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas R. P. neturtinę žalą, nenurodė, kad priteistą neturtinę žalą nukentėjusiojo įstatyminė atstovė tvarko uzufrukto teise, todėl skundžiamo sprendimo rezoliucinė dalis papildytina šia nuostata.

57Dėl prokuroro ginamo viešojo intereso

58Kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka gindamas viešąjį interesą prokuroras gali, kai nustato tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminę reikšmę asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms ir teisėtiems interesams. CPK 49 straipsnio 1 dalies nuostata suteikia prokurorui teisę spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti civilinę bylą ar jo nėra. Dėl to kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, gindamas viešąjį interesą, prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminę reikšmę asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti. Galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis civilinę bylą, iškeltą pagal prokuroro ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 19 d. nutartis Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. V. M. byloje Nr. 3K-3-291/2006; 2009 m. liepos 31 d. nutartis Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroras v. S. B., S. D. ir kt. byloje Nr. 3K-3-319/2009; 2009 m. spalio 9 d. nutartis Klaipėdos rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojas v. J. Ž. ir kt. byloje Nr. 3K-3-397/2009; kt.).

59Įvykio metu nukentėjusiojo tėvų šeima buvo įrašyta į Kauno m. vaiko teisių apsaugos tarnybos socialinės rizikos šeimų sąrašą, todėl prokuroro ieškinys, ginant mažamečio vaiko teises, kolegijos vertinimu, yra susijęs su viešuoju interesu ir nepažeidė šalių procesinio lygiateisiškumo principo (CPK 17 str.). Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir tinkamai pagrįstas. Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimas, kuriuo nukentėjusiojo tėvų šeima išbraukta iš socialinės rizikos grupės dėl gyvenamosios vietos pakeitimo, neįrodo aplinkybių, lėmusių šeimos įrašymą į šį sąrašą, išnykimą ir nepaneigia viešojo intereso, kurį ieškiniu gina prokuroras, egzistavimo nagrinėjamoje byloje.

60Dėl bylinėjimosi išlaidų

61Atsakovo argumentai, kad teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas - tenkindamas ieškinį iš dalies, iš atsakovo valstybei priteisė per didelę su procesinių dokumentų įteikimu susijusių bylinėjimosi išlaidų sumą, teisingi. Byloje nustatyta, kad su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme susijusias bylinėjimosi išlaidas sudarė 27,04 Lt (1 t., 3 b. l., 2 t., 4 b. l.). Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 5 p.). Pagal CK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Teismas patenkino 14 procentų pareikšto ieškinio reikalavimo, todėl atsakovui mokėti tenkanti minėtų bylinėjimosi išlaidų dalis yra mažiau nei 10 Lt (3,78 Lt). Tokiu atveju pagal nuo 2011 m. spalio 1 d. galiojančią CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalies redakciją ir LR teisingumo ministro ir LR finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, šios bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos.

62Sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas išdėstė argumentus dėl 1 050 Lt žyminio mokesčio valstybei priteisimo iš atsakovo, tačiau apie šių bylinėjimosi išlaidų priteisimą sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodė. Pirmosios instancijos teismo padarytas aiškus rašymo apsirikimas ištaisytinas (CPK 276 str.).

63Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

64Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 4 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

65Nustatyti, kad iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės bendraieškiui R. P. (a. k. ( - ) priteistą 35 000 Lt neturtinę žalą jo įstatyminė atstovė D. P. (a. k. ( - ) tvarko uzufrukto teise.

66Sprendimo dalį, kuria valstybei iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės priteista 15,34 Lt su procesinių dokumentų įteikimu susijusių bylinėjimosi išlaidų, panaikinti.

67Ištaisyti Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 4 d. sprendime rašymo apsirikimą ir sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyti - priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės (į. k. 111106319) 1 050 Lt (vieną tūkstantį penkiasdešimt litų) žyminio mokesčio valstybei.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. 2007 m. liepos 27 d. apie 20 val. nuo Kauno miesto savivaldybei (toliau -... 5. R. P. įstatyminės atstovės teigimu, ji nežinojusi apie sūnaus žaidimą... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apygardos teismas 2010 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš... 8. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 9. Apeliaciniu skundu ieškovas Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo... 10. 1. Sprendime turi būti nurodyti išsamūs argumentai dėl kurių žalos... 11. 2. Teismas išsamiai nepasisakė, kokia neatsargumo, kaip kaltės forma, buvo... 12. 3. Aplinkybė, kad žalą padaręs juridinis asmuo yra iš valstybės biudžeto... 13. Apeliaciniu skundu atsakovas Kauno miesto savivaldybė prašo Kauno apygardos... 14. 1. Teismas, nustatydamas šalių kaltę, netinkamai įvertino byloje nustatytas... 15. 2. Priteistas neturtinės žalos dydis yra nemotyvuotas.... 16. 3. Teismas netinkamai aiškino ir taikė LR Statybos įstatymo 41 ir 42... 17. 4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas nebuvo pakankamai... 18. 5. Teismas, priteisdamas neturtinę žalą, pažeidė CPK 218 straipsnį ir... 19. 6. Nukentėjęs asmuo yra nepilnametis, tačiau tinkamai galėjo būti... 20. 7. Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas - tenkindamas... 21. Atsiliepimu į ieškovo Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo... 22. 1. Ieškovas nenurodė, kokias materialinės teisės normas teismas pažeidė... 23. 2. R. P. įstatyminė atstovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių,... 24. 3. Žala atsirado būtent dėl nukentėjusiojo didelio neatsargumo. Tiek... 25. 4. Didžiąją dalį atsakovo pajamų sudaro pajamas gaunamos iš surinktų... 26. Atsiliepimu į atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą... 27. 1. LR Statybos įstatymo 41 straipsnio 1 dalis numato statinio techninę... 28. 2. Teismas nepagrįstai konstatavo didelį R. P. neatsargumą, nes... 29. 3. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad teismas neįvertino R. P. traumos... 30. 4. Ieškinio pateikimo metu nukentėjusiojo tėvų šeima buvo įrašyta į... 31. Atsiliepimu į atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą... 32. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 33. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės... 34. LR Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos... 35. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, gindamas viešąjį interesą, prašė teismo... 36. Pagal bylos šalių apeliacinių skundų, kuriais ginčijamas pirmosios... 37. Dėl faktinių aplinkybių ir atsakovo atsakomybės pagrindų... 38. Bylos duomenys liudija, kad 1995 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 199 ir 1995 m.... 39. Bylos medžiaga liudija, kad 2005 m. atsakovas užsandarino patekimą į... 40. Ieškovas, tapatindamas baudžiamąją atsakomybę su civiline, kuri galima ir... 41. Dėl civilines deliktinės atsakomybes sąlygų... 42. Nagrinėjamu atveju egzistuoja deliktinei atsakomybei pagal CK 6.266 straipsnio... 43. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad civilinėje atsakomybėje pripažįstamas... 44. Dėl nukentėjusiojo didelio neatsargumo... 45. Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių... 46. Atsakovas, prašydamas atmesti ieškinį, rėmėsi nekentėjusio nepilnamečio... 47. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad 11 metų amžiaus vaiko socialinė... 48. Dėl neturtinės žalos dydžio... 49. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis... 50. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad žalą... 51. Byloje esantys medicininių dokumentų išrašai liudija apie sunkius... 52. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais apeliacinių skundų argumentus... 53. Bylos medžiaga liudija, kad ir iki nelaimės R. P. buvo linkęs bendrauti su... 54. Sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju, į kurį patenka ir smegenų veiklos... 55. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. P. patirta trauma dėl galvos smegenų... 56. CK 3.161 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas vaikų turto neliečiamumo principas... 57. Dėl prokuroro ginamo viešojo intereso... 58. Kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka gindamas viešąjį interesą... 59. Įvykio metu nukentėjusiojo tėvų šeima buvo įrašyta į Kauno m. vaiko... 60. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 61. Atsakovo argumentai, kad teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas... 62. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas išdėstė argumentus dėl 1 050 Lt... 63. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 64. Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 4 d. sprendimą iš esmės palikti... 65. Nustatyti, kad iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės bendraieškiui R. P. (a.... 66. Sprendimo dalį, kuria valstybei iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės... 67. Ištaisyti Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 4 d. sprendime rašymo...