Byla 2A-148-230/2012
Dėl išlaikymo iki gyvos galvos pripažinimo negaliojančiu

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolios Indreikienės, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič, Dmitrijaus Korsakovo, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. M. ir atsakovės S. L. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2544-775/2011 pagal ieškovės G. M. patikslintą ieškinį atsakovams S. L., R. P., G. L., S. N., J. P., dalyvaujant tretiesiems asmenims - V. M., notarei Ritai Lugienei, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno žemėtvarkos skyriui dėl delspinigių priteisimo, sandorio dėl išlaikymo iki gyvos galvos pripažinimo negaliojančiu.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinius skundus ir civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovė patikslintu ieškiniu (t.2, b.l. 114-118) pirmosios instancijos teismą prašė priteisti iš atsakovės S. L. 4 753,33 Lt delspinigių, pripažinti negaliojančia atsakovų S. L., R. P., J. P., G. L. ir S. P. (Nausėdos) 2010-07-12 sudarytą S. L. išlaikymo iki gyvos galvos sutartį Nr. 1-RL-1464 ir taikyti vienašalę restituciją: priteisti atsakovei S. L. iš atsakovų R. P., J. P., S. P. (Nausėdos) bei G. L. 933/1120 dalį 0,1120 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) ir 5/6 dalis gyvenamojo pastato, unikalus Nr. ( - ), su 5/6 dalimis 3 ūkio pastatų bei kiemo statinių, esančių adresu ( - ), bei skirti šį turtą ieškovės G. M. 14 753,33 Lt dydžio reikalavimui patenkinti; patenkinus ieškovės reikalavimą, likusią turto dalį (jei jo liks) grąžinti atsakovams R. P., J. P., S. P. bei G. L.. Nurodė, kad atsakovė S. L. su ieškove 2009-11-24 notarine tvarka sudarė paskolos sutartį, kuria atsakovė pasiskolino iš ieškovės 11 000 Lt iki 2010-11-24. Kadangi paskola laiku nebuvo grąžinta, ieškovė kreipėsi į teismą, 2010-12-01 yra priimta Kauno miesto apylinkės teismo nutartis areštuoti skolininkės turtą ir šio teismo įsakymas priteisti 10 000 Lt skolą, bylos Nr. L2-26833-221/2010. Pradėjus domėtis atsakovės turtine padėtimi paaiškėjo, kad skolininkės turimi du menkaverčiai žemės sklypai Babtuose, Kauno rajone nuo 2007 metų yra įkeisti ir nuo 2010-05-04 jau areštuoti kito kreditoriaus naudai, 2010-11-02 priimta hipotekos teisėjo nutartis įkeistą nekilnojamąjį daiktą parduoti iš varžytinių. Taip pat paaiškėjo, kad vienintelis neapsunkintas skolininkės nekilnojamasis turtas, kurį ji galėjo pateikti savo paskolos grąžinimo prievolės įvykdymui - ( - ), esantis 0,1120 ha žemės sklypas ir gyvenamasis namas su 3 ūkio pastatais bei kiemo statiniais, buvę bendrąja skolininkės ir trečiojo asmens V. M. daline nuosavybe - 2010-06-22 buvo įkeistas valstybinės žemės patikėtinio Kauno apskrities viršininko administracijos naudai, prieš tai dar 2010-06-18 sudarius bendraturčių susitarimą dėl naudojimosi šiuo nekilnojamuoju daiktu, o 2010-07-12 dieną sudarytomis išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi Nr. 1-RL-1459 (V. M. 1/6 dalis) ir išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi Nr. l-RL-1464 (skolininkės 5/6 dalys), t.y. visas minėtas turtas buvo perleistas likusių 4 atsakovų nuosavybėn, po ¼ dalį. Ieškovė nurodė, kad išlaikymo iki gyvos galvos sandoris Nr. 1-RL-1464 buvo sudarytas siekiant pažeisti ieškovės (kreditorės) teises, o skolininkė apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Ieškovės teisės yra pažeistos, kadangi paskolos grąžinimo terminui suėjus, nebėra skolininkės turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, o perleidusi savo nuosavybės teises į 5/6 pastatų su kiemo statiniais bei 933/1120 žemės sklypo dalis, skolininkė tapo nemoki. Be to, skolininkė neprivalėjo sudaryti išlaikymo iki gyvos galvos sutarties, kadangi yra sveika, savimi galinti pasirūpinti 60 metų moteris. Jokių priežasčių skubiai perleisti savo vienintelį turtą ji neturėjo, todėl sandorius ji sudarė vieninteliu tikslu – išvengti išieškojimo pagal 2009-11-24 sudarytą paskolos sutartį. Be to, mano, kad sudarytas sandoris yra tariamas, ką patvirtina disproporcija tarp skolininkės S. L. ir trečiojo asmens V. M. priklausančio perleisto turto vertės (1/6 ir 5/6 dalys), gaunant vienodą išlaikymą iki gyvos galvos. Kadangi skolininkės perleisto turo vertė (248 351 Lt) viršija kol kas nenustatyto dydžio atsakovų skolininkei pateiktą įvykdymą (išlaikymą), todėl konstatuotina priešpriešinių įsipareigojimų disproporcija, kas taip pat patvirtina sandorio šalių nesąžiningumą. Skolininkė paskolos sutartimi įsipareigojo mokėti 0,5 procentų netesybas už kiekvieną uždelstą dieną nuo nesumokėtos sumos, už dvi pradelsimo dienas ji sumokėjo 100 Lt delspinigių, todėl delspinigiai skaičiuotini nuo tolimesnio prievolės pažeidimo (t.y. nuo 2010-11-26). Tokiu būdu delspinigiai skaičiuotini už 6 mėnesius, įvertinant skolininkės vėliau atliktus mokėjimus. Ieškovės paskaičiavimu priteistini delspinigiai sudaro 4 753,33 Lt ir bendra skolos suma yra 14 753,33 Lt.

4Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 13 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš S. L. ieškovei G. M. 200 Lt delspinigių ir 129 Lt bylinėjimosi išlaidų, kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmetė ir iš G. M. valstybei priteisė 127 Lt, o iš S. L. - 5,18 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas pateiktų įrodymų pagrindu nustatė, kad 2009-11-24 ieškovė G. M. su atsakove S. L. (L. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovė iki 2010-11-24 paskolino atsakovei 11 000 Lt, o atsakovė įsipareigojo, laiku negrąžinus paskolos, mokėti už kiekvieną uždelstą dieną 0,5 proc. netesybų. Nustatytu terminu S. L. grąžino ieškovei 1 000 Lt paskolos, o 2010-11-26 sumokėjo 100 Lt delspinigių. 2010-07-12 tretysis asmuo V. M. ir atsakovė S. L. išlaikymo iki gyvos sutartimis joms nuosavybės teise priklausiusias 1/6 ir 5/6 dalis gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais bei atitinkamai 187/1120 ir 933/1120 dalis žemės sklypo, esančio ( - ), perleido atsakovams R. P., J. P., G. L. ir S. P. (N.), kurie yra atsakovės S. L. vaikai. 2008-04-17 tarp Kauno apskrities viršininko administracijos bei S. L. buvo sudaryta valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutartis ir minėtam sklypui buvo įregistruota priverstinė hipoteka. 2010-12-01 Kauno miesto apylinkės teisme buvo priimtas teismo įsakymas, kuriuo iš S. L. G. M. buvo priteista 10 000 Lt skola ir 5 proc. metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo. Teismas, priteisdamas ieškovei 200 Lt delspinigių, nurodė, kad paskolos sutartimi nenumatyta mokėti netesybų iki visiško prievolės įvykdymo, todėl netesybas priteisė už 4 dienas - nuo 2010-11-27 iki kreipimosi į teismą dėl skolos priteisimo dienos (2010-12-01). Kadangi vėliau teismo įsakymu buvo priteistos procesinės palūkanos, todėl teismas, vadovaudamasis suformuota teismų praktika, už vėlesnį laikotarpį delspinigių nebepriteisė. Atsakovės prašymą sumažinti delspinigius teismas atmetė, nepripažinęs jų neprotingais ir akivaizdžiai per dideliais. Teismas, įvertinęs atsakovės atliktus mokėjimus, sprendė, kad ieškovė turi galiojančią reikalavimo teisę į 5 343 Lt sumos sumokėjimą. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovei priklausančio žemės sklypo 933/1120 dalių ir 5/6 pastatų dalių vertė sudaro apie 160 885 Lt, laikė, kad kreditorės reikalavimo dydis neprotingai skiriasi nuo ginčijamo sandorio vertės, ir todėl ginčijant sandorį pažeidžiama interesų pusiausvyra. Teismas nustatė, kad atsakovei S. L. yra nustatytas vidutinis specialiųjų poreikių lygis, ji yra nedarbinga, gauna tik netekto darbingumo pensiją, todėl padarė išvadą, kad jai išlaikyti namą yra sudėtinga, todėl išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, kurioje buvo numatyta išlaikymo vertė 800 Lt kas mėnesį, buvo sudaryta pagrįstai. Be to, rentos mokėtojai išlaiko atsakovę, todėl ji turi galimybę iš gaunamos pensijos dengti įsiskolinimą, ir yra jau sumokėjusi 5 710 Lt. Taip pat teismas nurodė, kad atsakovai, sudarydami sutartį, perėmė iš S. L. įsipareigojimus pagal valstybinės žemės pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartį, taip palengvindami skolininkės turtinę padėtį ir sudarydami jai galimybę atsiskaityti su kreditore. Dėl šių aplinkybių teismas sprendė, kad atsakovė, sudarydama ginčo sandorį, nepiktnaudžiavo pareiga įvykdyti prievolę ieškovei. Tokiu būdu teismas nenustatė visų būtinų sąlygų pripažinti sandorį negaliojančiu LR CK 6.66 str. pagrindu, kadangi: skolos dydis ir ginčijamo sandorio vertė sudaro neprotingo dydžio skirtumą; actio Pauliana ieškinys yra tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą nukreipiant išieškojimą į skolininkės turtą, tačiau šiuo atveju atsakovė gyvena minėtoje namų valdoje, skola yra apie 5 000 Lt, o remiantis CPK 663 str., išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija septynis tūkstančius litų. Be to, teismas atsižvelgė, kad perleistam žemės sklypui yra įregistruota priverstinė hipoteka, todėl ir dėl šios priežasties turto pardavimas priverstine tvarka būtų apsunkintas. Teismas taip pat padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog išlaikymo iki gyvos galvos sutartis buvo tariamas sandoris, nes atsakovė liko gyventi name, rentos davėjai jai moka išlaikymą, jie taip pat perėmė pareigą mokėti įmokas už žemės sklypą, todėl ginčo sutartis realiai vykdoma.

5Ieškovė G. M. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. sprendimą ir ieškinį patenkinti visiškai. Nurodo, jog teismas nepagrįstai nepriteisė visų reikalautų 4 753,33 Lt netesybų, kadangi teismo įsakymas priimtas 2010-12-01, tačiau jis neįsiteisėjo ir pareiga mokėti skolininkei neatsirado dar 20 dienų, atsakovė nemokėjo teismo įsakymu priteistos skolos ir palūkanų iki 2011-02-07, kai buvo pareikštas pradinis ieškinys šioje byloje. Teismas nepagrįstai rėmėsi LAT nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006 suformuota praktika, kadangi šios bylos faktinės aplinkybės bei LAT išaiškinimai dėl negalimumo reikalauti netesybų skyrėsi. Kasacinėje nutartyje išaiškinimas padarytas, kai kreditorius byloje neįrodinėjo didesnio nuostolių dydžio, tuo tarpu ieškovė pareikšdama ieškinį šioje byloje įrodinėja didesnį nuostolių dydį. Todėl priteistinos visos reikalautos 4 753,33 Lt dydžio netesybos. Teismas be pagrindo vadovavosi protingumo ir proporcingumo principais, kadangi CK 6.66 str. neįtvirtinta teismo teisė spręsti actio Pauliana savo nuožiūra. Teismas iš pensijos gavėjo pažymėjimo negalėjo nustatyti, koks yra atsakovės nedarbingumo lygis, o iš neįgaliojo pažymėjimo matyti, kad ji nėra nedarbinga ar neįgali, jai tik nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Teismui nebuvo pateikta įrodymų, kad kiti atsakovai realiai rūpinasi atsakove S. L., atvirkščiai, nustatyta, kad ji moka už paslaugas, moka lizingą, todėl teismas padarė nemotyvuotą išvadą, kad ginčo sutartis nebuvo apsimestinė ar tariama. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad patenkinus didesnę ieškinio reikalavimų dalį, padidėtų ir priteistinos atstovavimo išlaidos šioje byloje (3 065Lt), kurias sudėjus su teismo nustatyta reikalavimo suma 5 343 Lt, išieškojimas viršytų 7 000 Lt. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė turi ne vieną kreditorių, jos kitas nekilnojamasis turtas yra areštuotas hipotekos teisėjo, tačiau dar iš varžytinių neparduotas, todėl teismas neprivalėjo atsižvelgti į tai, kaip bus vykdomas išieškojimas iš atsakovės turto, kadangi tai yra vykdymo proceso dalis, nepriklausanti teismo kompetencijai. Atsakovė vykdydama dalinius mokėjimus tik siekė sukurti regimybę, kad ji yra moki.

6Atsakovė S. L. apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. sprendimo dalį dėl 200 Lt delspinigių priteisimo panaikinti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė 0,5 proc. dydžio netesybas, kadangi ji iš anksto su ieškove delspinigių dydžio nebuvo aptarusi, netesybų dydį nustatė ieškovė, o tokio dydžio netesybos yra aiškiai per didelės, nes sudaro 182,5 % metinių palūkanų. Mano, kad ieškovės nuostoliai yra kompensuoti priteistomis procesinėmis palūkanomis, o ieškovė nepateikė įrodymų apie patirtus nuostolius. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką tais atvejais, kai šalys nebuvo susitariusios dėl išimtinių ar alternatyvių netesybų ir nenustatyta didesnių kreditoriaus nuostolių, atsižvelgiant į CK 6.210 ir 6.261 straipsniuose nustatytas pagal pinigines prievoles palūkanų normas, pripažįstama, kad minimalius nuostolius atlygina 0,02 proc. dydžio delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.

7Ieškovė G. M. atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog atsakovė S. L. neginčijo paskolos sutarties, sutartis patvirtinta notarine tvarka. Atsakovė gavo pinigus pagal skolos sutartį, suvokė, kad juos skolinasi, numatė atsirandančių paskolos grąžinimo prievolių esmę bei jų neįvykdymo teisinius padarinius, be to, pati sumokėjo 100 Lt delspinigių, atitinkančius tuo metu susidariusių delspinigių sumą, ir tai patvirtina, kad apeliantė žinojo ir suprato sutartimi nustatytą delspinigių dydį. Apeliantės nurodoma 2002-2003 teismų praktika dėl 0,2 proc. dydžio netesybų netaikytina šioje byloje, kadangi vėliau ji keitėsi. Be to, sudarant paskolos sutartį, atsakovė S. L. nepateikė jokio kito prievolių įvykdymo užtikrinimo, išskyrus netesybas, aptartas CK 6.70 straipsnyje, todėl buvo pagrindas priteisti sutartyje numatyto dydžio netesybas.

8Atsakovai R. P., G. L., S. N. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad ieškovė negalėjo ginčyti sandorio CK 1.86 str. pagrindu, kadangi kreditorės teisės gali būti ginamos pareiškus actio Pauliana, kurio paskirtis yra būtent kompensacinė. Nurodo, jog ginčijamas sandoris nebuvo sudarytas dėl akių, jis buvo realiai vykdomas, ir šios aplinkybės nustatytos byloje esančiais įrodymais. Kurį laiką už paslaugas buvo mokama S. L. vardu, kadangi nebuvo sudarytos naujos sutartys su eksploatacinėmis organizacijomis, tačiau už paslaugas buvo mokama rentos mokėtojų lėšomis. Kad rentos mokėtojai vykdė pareigas, patvirtina byloje nustatytas faktas, jog atsakovė S. L., gaudama 468,21 Lt pensiją, iš jos reguliariai grąžiną dalį skolos. Rentos mokėtojai neperėmė pareigos mokėti S. L. kreditorinius įsipareigojimus lizingo bendrovėms, todėl šias įmokas rentos mokėtojai mokėjo natūra atsakovei, dėl ko išrašas iš atsiskaitomosios sąskaitos neįrodo sandorio nevykdymo. Teismas, nustatęs, kad į turtą negalima nukreipti išieškojimo, pagrįstai nepripažino sandorio negaliojančiu. Pritaria teismo išvadai, kad nebuvo nustatytos actio Pauliana visos būtinos sąlygos. Mano, kad teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad žemės sklypas yra įkeistas, dėl ko nesutinkant hipotekos kreditoriui išieškojimas yra negalimas Kitų kreditorių egzistavimas neturi reikšmės actio Pauliana taikymui, kadangi sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti. Nesutinka, kad ieškovė įrodinėjo didesnius nuostolius, kadangi ieškovė pareiškimu dėl įsakymo išdavimo rėmėsi įstatyme nustatytu palūkanų dydžiu ir nereikalavo didesnių nuostolių, o sutartyje nebuvo numatyta, kad delspinigiai būtų skaičiuojami iki visiško prievolių įvykdymo. Nurodo, kad su atsakovės S. L. apeliaciniu skundu sutinka ir prašo jį tenkinti jame išdėstytais motyvais.

9Atsakovė S. L. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog skundo argumentai, kad teismas neturėjo pagrindo remtis LAT nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006 suformuota teismo praktika, nes šios bylos aplinkybės bei LAT išaiškinimai dėl negalimumo reikalauti netesybų skyrėsi, yra nepagrįsti. Ieškovė neįrodinėjo didesnio nuostolių dydžio, o minimalūs nuostoliai nuo kreipimosi į teismą dienos yra padengiami procesinėmis palūkanomis. Teismas teisingai įvertino ir konstatavo, kad palyginus skolos dydį 5 343 Lt ir ginčijamo sandorio vertę 160 885 Lt susidaro neprotingo dydžio skirtumas, todėl pripažinus sandorį negaliojančius CK 6.66 straipsnio pagrindu, būtų pažeistas proporcingumo principas ir neužtikrinta konkuruojančių interesų pusiausvyra, o kreditoriui būtų suteikta privilegija kitos šalies atžvilgiu. Teismas pagrįstai, remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatė, kad atsakovai realiai rūpinasi atsakove S. L., ji nėra nesąžininga, o sandoris nėra tariamas. Taip pat nurodo, kad teismas pagrįstai rėmėsi CPK 663 str. dėl išieškojimo iš skolininkui priklausančio būsto ir pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ginčo turtui yra įregistruota hipoteka.

10Apeliacinis skundas atmestinas. Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, o šalių paduotų apeliacinio skundų faktinis ir teisinis pagrindas taip pat nesudaro prielaidų panaikinti ar pakeisti priimtą teismo sprendimą (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

11Dėl delspinigių. Šią sprendimo dalį ginčija ir ieškovė, ir atsakovė S. L.. Ieškovė G. M. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad delspinigiai nepriteistini nuo teismo įsakymo dėl skolos priteisimo dienos, kadangi teismo įsakymu buvo priteistos ir procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, ir kreditoriaus minimalūs nuostoliai yra padengiami procesinių palūkanų priteisimu. Pirmosios instancijos teismas šias išvadas padarė, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų išplėstinės kolegijos 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006, suformuota praktika. Apeliantė mano, kad šis teismo precedentas netaikytinas, kadangi skiriasi nagrinėjamos bylos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtos bylos faktinės aplinkybės. Kolegija daro išvadą, kad nurodytas teismo precedentas šioje byloje taikytinas, kadangi bylų faktinės aplinkybės yra panašios: tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje, tiek nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas delspinigių priteisimo klausimas, kai kitoje byloje jau buvo priteista pagrindinė skola ir įstatyme numatytos procesinės palūkanos, o šalis atskiroje byloje prašo priteisti šalių susitarimu numatytus delspinigius. Todėl yra pagrindas remtis paminėtos kasacinio teismo nutarties išaiškinimu, kad jei šalių sutartimi nenumatyta mokėti netesybų iki visiško prievolės įvykdymo, o kreditorius dėl praleisto prievolės įvykdymo kreipiasi į teismą prašydamas priteisti pagrindinę skolą ir procesines palūkanas, tai nuo kreipimosi į teismą dienos kreditoriaus minimalūs nuostoliai yra padengiami procesinėmis palūkanomis, ir todėl nuo kreipimosi į teismą dienos netesybos nepriteisiamos. Nustatyta, kad šalys paskolos sutartimi (t.1, b.l. 10) nenumatė, kad 0,5 procento netesybos už kiekvieną uždelstą dieną nuo nesumokėtos sumos bus mokamos iki visiško prievolės įvykdymo, o 2010-12-01 įsakymu buvo priteista ir 10 000 Lt skola, ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-12-01) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo (t1, b.l. 104). Todėl nuo teismo įsakymo priėmimo dienos ieškovei jau yra kompensuoti jos patirti dėl prievolės nevykdymo minimalūs nuostoliai, ir todėl už tą patį laikotarpį nebegali būti priteisiamos netesybos, kurių mokėjimas sutartyje nebuvo numatytas iki visiško prievolės įvykdymo. Nepagrįsti ieškovės G. M. apeliacinio skundo argumentai, kad ji įrodinėjo didesnį nuostolių dydį, kadangi teismo įsakymui dar neįsiteisėjus (per 20 dienų) ji 2010-12-08 pareiškė ieškinį šioje byloje. Pirmiausia, ieškovė 2010-12-08 pareiškė pradinį ieškinį, nereikšdama reikalavimo dėl delspinigių priteisimo, toks reikalavimas buvo pareikštas tik 2011-01-10 pateiktame patikslintame ieškinyje, kuris buvo priimtas 2011-01-18 (t.1, b.l. 88-89). Be to, teismo įsakymas yra įsiteisėjęs ir iš dalies vykdomas, reikalavimas priteisti konkrečius dėl prievolės nevykdymo patirtus nuostolius nebuvo reiškiamas, ir konkretus jų dydis šioje byloje nebuvo įrodinėjamas.

12Atsakovė S. L. paduotu skundu apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas, kurių pagrindu buvo atmestas atsakovės prašymas mažinti netesybas, kaip akivaizdžiai per dideles, nurodydama, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie patirtus nuostolius, o netesybų dydis (0,5 procento) buvo nustatytas vienašališkai ieškovės ir yra aiškiai per didelis, kadangi sudaro 182,5 % metinių palūkanų. Iš tikrųjų teismų praktikoje yra suformuotos tam tikras teisės normų dėl netesybų ir jų mažinimo aiškinimas. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo arba netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006, 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007, 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008 ir kt.). Tačiau aiškiai per didelės (neprotingai didelės) netesybos gali būti teismo sumažintos, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, kreditoriaus patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). „Aiškiai per didelių“ netesybų samprata įstatyme nėra įtvirtinta, ji aiškinama teismų praktikoje. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teismas, įgyvendindamas diskrecijos teisę mažinti neprotingai dideles netesybas, turi atsižvelgti į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus (visiškai ir teisingai kompensuoti kreditoriaus nuostolius), be to, nesumažinti netesybų tiek, kad būtų paneigtas sutarties laisvės principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-7-409/2010). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką netesybų įskaitymas į nuostolius nesudaro pagrindo visais atvejais sumažinti sutartines netesybas iki minimalių ar įrodytų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006, 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008 ir kt.). Spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, teismas turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010, 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008 ir kt.). Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose numatytų kriterijų ir turi būti mažinamos. Atsižvelgiant į tokias teismų praktikoje padarytas išvadas, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad šalys laisva valia suderino sutarties sąlygas, kadangi paskolos sutartis ar atskiros jos sąlygos nėra nuginčytos, ir ieškovė galėjo patirti nuostolių dėl prievolės grąžinti paskolą nustatytu terminu nevykdymo. Byloje nustatyta aplinkybė, kad atsakovė pati gera valia yra sumokėjusi delspinigius už dvi praleistas paskolos grąžinimo dienas, patvirtina, kad šalių nustatytas delspinigių dydis gali būti pripažintas anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais. Absoliutus priteistų delspinigių dydis – 200 Lt ir trumpas jų mokėjimo laikotarpis (nuo 2010-11-24 iki 2010-12-01) taip nesudaro pagrindo pripažinti delspinigius aiškiai per dideliais.

13Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (actio Pauliana). Dėl šios sprendimo dalies apeliacinį skundą yra padavusi ieškovė G. M.. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį šiuo pagrindu, nustatė, kad ieškovė turi galiojančią reikalavimo teisę, todėl gali reikšti actio Pauliana ieškinį, tačiau teismas konstatavo esant neprotingai disproporcijai tarp kreditorės reikalavimo dydžio (5 343 Lt) ir ginčijamo sandorio vertės (160 885 Lt), dėl ko netaikytinas šis ieškovės, kaip kreditorės, teisių gynimo būdas. Apeliantės nuomone, teismas negalėjo šiuo atveju remtis protingumo ir proporcingumo principais, kadangi CK 6.66 straipsnio nuostatos nenumato galimybės teismui veikti savo nuožiūra (CK 1.5 straipsnio 3 dalis). Tačiau CK 1.5 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Todėl pirmosios instancijos teismas ne tik turėjo teisę, bet net ir pareigą taikyti nurodytus principus. Tai reiškia, kad apylinkės teismas, nustatęs, kad tarp kreditorės reikalavimo dydžio ir ginčijamo sandorio vertės yra neprotinga disproporcija, pagrįstai atsisakė ginti ieškovės teises jos pasirinktu būdu, t.y. pareiškiant actio Pauliana ieškinį. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas ginti ieškovės teises actio Pauliana ieškinio būdu, taip pat pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ginčo turtas yra atsakovės S. L. gyvenamasis būstas, iš kurio išieškojimas yra ribojamas CPK 663 straipsnio 3 dalies nuostatomis, t.y. kad išieškojimas iš skolininkui priklausančio būsto galimas tik kai išieškoma suma viršija 7 000 Lt, o šiuo atveju kreditorės reikalavimas yra 5 343 Lt. Apeliantė visiškai be pagrindo, vertindama savo reikalavimo dydį, prie jų prideda teismo išlaidas, kurios šioje byloje galėtų būti, bet nėra priteistos, taip siekdama dirbtiniu būdu jas padidinti. Įregistruota priverstinė hipoteka žemės sklypui taip pat yra viena iš kliūčių, vykdant ne hipotekos kreditoriaus išieškojimą, kadangi tam būtinas hipotekos kreditoriaus sutikimas.

14Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, pripažinus jį esant tariamu. Ieškovė, ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas, jog ginčo sandoris buvo realiai vykdoma, kadangi atsakovė S. L., sudariusi sandorį dėl išlaikymo iki gyvos galvos, liko gyventi perleidžiamame nekilnojamame turte, rentos davėjai moka jai išlaikymą, šalys viena kitai neturi pretenzijų dėl sutarties vykdymo, rentos davėjai taip pat perėmė ir vykdo pareigą mokėti įmokas pagal valstybinės žemės pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutartį. Ieškovė mano, kad byloje pateikti įrodymai nepatvirtina šių aplinkybių, kadangi atsakovė pati moka už suvartotas komunalines ir ryšio paslaugas, moką lizingą. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ginčo sandoris realiai vykdomas, nes nenustatyta priešingai. Tai, kad atsakovė prisiimtus įsipareigojimus vykdo savo vardu nepaneigia fakto, kad sutartimi numatytas išlaikymas jai yra teikiamas. Šiuo požiūriu svarbi byloje nustatyta aplinkybė, kad atsakovė, būdama nedarbinga ir gaudama tik netekto darbingumo pensiją - 468,21 Lt, jei viena pati išlaikytų namą ir vykdytų visus savo įsipareigojimus, neturėtų galimybės iš dalies vykdyti išieškojimo ieškovei, nors tai ji nuolat ir nuosekliai daro (t.2, b.l. 131-134, 144-146, t.3, b.l. 17-18). Ieškovė ginčija apylinkės teismo išvadą, kad atsakovė S. L. yra nedarbinga, dėl tos priežasties, kad nėra nustatytas nedarbingumo lygis, o teismas šios aplinkybės neišsiaiškino. Atsakovės nedarbingumas yra nustatytas ir patvirtintas, ji gauna netekto darbingumo pensiją (t.2, b.l. 140), o nedarbingumo lygis šiuo atveju nėra svarbi aplinkybė. Nedarbingumas, ir dėl to gaunamos nedidelės pajamos taip pat gali būti vertinami kaip faktai, dėl kurių kilo poreikis atsakovei sudaryti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, kas savo ruožtu taip pat paneigia sandorio neva tariamą pobūdį.

15Todėl pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, ir jis nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o apeliaciniai skundai atmestini.

16Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

17Apeliacinius skundus atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai