Byla e2A-523-755/2019
Dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės ir servituto nustatymo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Zinos Mickevičiūtės, Laimutės Sankauskaitės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-9008-775/2018 pagal ieškovo K. E. ieškinį atsakovei A. V. dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės ir servituto nustatymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovas K. E. ieškiniu prašė atidalyti namą Kauno mieste iš bendrosios nuosavybės, priteisti iš atsakovės A. V. 11 500 Eur kompensaciją už jai tenkančią vertingesnę atidalijamo namo dalį, nustatyti, kad gyvenamojo namo atidalijimo į du butus darbų išlaidas ieškovas ir atsakovė padengs lygiomis dalimis, nustatyti žemės sklype servitutą, priteisti atsakovei už šį servitutą 200 Eur vienkartinę kompensaciją, priteisti jam bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Nurodė, kad po ieškovo ir atsakovės santuokos nutraukimo jiems po ½ dalį buvo padalintas namas Kaune, o žemės sklypas, ant kurio stovi namas, paliktas atsakovei. Teigė, jog, neatidalijus namo, nėra galimybės normaliai naudotis namu ir jame gyventi, nes šalių santykiai yra įtempti. Paaiškino, kad atidalijus ieškovui ir atsakovei priklausantį namą pagal architekto V. M. parengtą patikslintą projektą, nebeliktų bendrojo naudojimo patalpų, šalims priklausančios patalpos nebebūtų sujungtos, jie negalėtų patekti į kitam priklausančias patalpas, o atidalintas namo dalis būtų galima naudoti pagal jų paskirtį.

93.

10Teigė, jog padalinus ginčo namą pagal pateiktą projektą, visas su tuo susijusias išlaidas šalys padengtų lygiomis dalimis. Nurodė, kad atsakovei atidalijama namo dalies vertė yra 75000 Eur, o jo-63500 Eur,todėl iš atsakovės ieškovui turėtų būti priteista 11500 Eur kompensacija.

114.

12Nurodė, kad atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, ant kurio stovi šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis ginčo namas. Kadangi sklype yra ieškovui ir atsakovei priklausantis valymo įrenginys, kiti inžineriniai statiniai, visame sklype sumontuoti geoterminio namo šildymo strypai, kurių naudojimas būtinas gyvenamojo namo šildymui, todėl namo ir kitų nekilnojamųjų daiktų tinkamam naudojimui bei valdymui, teigė, būtina nustatyti visam žemės sklypui servitutą, už kurio nustatymą atsakovei turėtų būti priteista 200 Eur vienkartinė kompensacija.

13II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

145.

15Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimu patenkino ieškinio dalį ir atidalijo gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) pagal architekto V. M. parengtą atidalijimo projektą „Vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), paprastasis remontas keičiant paskirtį į dvibutį“ (bylos žymuo 2016/50 (trečia laida)); priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 11500 Eur kompensaciją už jai tenkančią vertingesnę turto dalį; iš ieškovo K. E. priteisė atsakovei 7839,43 Eur gyvenamojo namo atidalijimo išlaidų; nustatė 0,083 ha ploto žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) K. E. servitutus pagal architekto V. M. parengtame atidalijimo projekte (bylos žymuo 2016/50 (trečia laida) esančią Servituto nustatymo schemą, priteisė iš ieškovo atsakovei A. V. 1 000 Eur kompensaciją už servituto nustatymą.

166.

17Nustatė, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovo pateiktas namo padalijimo projektas neatitinka įstatymo reikalavimų, kartu pažymėdamas, kad atidalijimo darbai numatyti kaip paprastojo remonto darbai. Pažymėjo, jog ieškovas, projekte pateikdamas pasiūlymą dėl laiptų, neįpareigojo atsakovės pasirinkti būtent nurodytuosius, todėl ji galės pasirinkti jai tinkamus, teismo posėdžio metu ieškovas sutiko ant stogo patekti kitais būdais nei nurodyta projekte – per stoglangį, esantį atsakovei priskirtinoje dalijamo namo dalyje.

187.

19Vertindamas atsakovės argumentus dėl naujo šildymo ir karšto vandens ruošimo mazgo, teismas pažymėjo, kad ginčo name vamzdynas sienose ir grindyse jau yra išvedžiotas, namas yra šildomas, todėl labiausiai ekonomiška atsakovei savo patalpose įsirengti tik naują šildymo mazgą. Jeigu ieškovas, atsakovės žodžiais, siekdamas jai pakenkti gadintų šilumos tiekimo vamzdyną, jis pats turėtų problemų su šildymu. Atkreipė dėmesį ir į tai, jog atsakovei yra numatytas įrengti atskiras elektros tiekimo įvadas antrajam butui.

208.

21Teismas, įvertinęs projektuotojo rašytinį paaiškinimą, atsakovės prieštaravimus dėl ieškovo pateikto projekto, sprendė, jog ji neįrodė, kad siūlomas gyvenamojo namo atidalijimo būdas pažeis jos interesus, ji neteikė kitų atidalijimo natūra variantų, todėl sprendė, jog dėl atidalijimo daiktas nepraras savo pirminės paskirties, projektas yra racionalus, procedūriškai ir techniškai priimtinas.

229.

23Nors ir nustatęs, kad pagal ieškovo teikiamą projektą namo atidalijimas neatitinka bendraturčių dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje, tačiau, įvertinęs tai, kad atsakovei neįleidžiant ieškovo į namą ir vienai jame gyvenant, ieškovui tenkančių patalpų vertė buvo iš esmės sumažinta, remdamasis byloje pateiktais įrodymais ir 2018 metų konsultacine išvada dėl turto rinkos kainos, ieškovui iš atsakovės priteisė 11500 Eur piniginę kompensaciją.

2410.

25Atsižvelgęs į tai, kad ieškovas nurodė visas atidalijimo išlaidas turėsiant padalinti šalims lygiomis dalimis, bei tai, jog atsakovė įrodymų dėl kitokio dydžio namo atidalijimo išlaidų nepateikė, teismas vadovavosi ieškovo pateiktais įrodymais ir, siekdamas užtikrinti atsakovei galimybę tuoj pat pradėti turto atidalijimo darbus, kad ji galėtų patekti į savo nuosavybės dalį ir ja tinkamai naudotis, nustatė, kad atidalijimo išlaidos šalims dalintinos lygiomis dalimis ir iš ieškovo atsakovei priteisė pusę jo nurodytų turto atidalijimo išlaidų – 7 839,43 Eur.

2611.

27Sprendė, jog ieškovas byloje neįrodė būtinumo nustatyti servitutą į visą žemės sklypą, ir jam turint teisę aptarnauti ir prižiūrėti gyvenamąjį namą, patekti į jį, į savo rūsio dalį ,į garažą, taip pat patekti prie drenažo išvado ir buitinių nuotekų valymo įrenginio, teismas nustatė mažesnės apimties atskirus servitutus pagal pateiktą prie 2018-09-28 patikslinto ieškinio servituto nustatymo schemą. Į likusią žemės sklypo dalį servituto nenustatė, nes šiltnamis, baseinas, geoterminio šildymo vamzdynas ir kiti inžineriniai statiniai nėra pripažinti ieškovo nuosavybe, prie kurios jam būtų būtinas priėjimas.

2812.

29Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas turi gyvenamojo namo dalį, kurioje yra jo gyvenamoji ir verslo vykdymo vieta, šis turtas naudojamas ieškovo nuolatiniam gyvenimui, servitutai reikalingi jo minimaliems poreikiams tenkinti, į tai, kad servitutai nustatomi neterminuotai, bet tik į dalį žemės sklypo, taip pat į tai, kad atsakovė, kartu su ieškovu statydama gyvenamąjį namą ant jai vienai priklausančio žemės sklypo, nuo pradžių turėjo suvokti ir įvertinti, kad ieškovas kaip bendraturtis turi turėti galimybę patekti į savo turtą, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, teismas iš ieškovo atsakovei priteisė 1000 Eur vienkartinę kompensaciją.

30III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

3113.

32Apeliaciniu skundu atsakovė A. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį atmesti visiškai arba bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

3314.

34Teigia, kad teismas nepagrįstai nurodė atsakovei nenurodžius konkretaus teisės akto, reglamentuojančio aukščio reikalavimus virtuvei, nes atsiliepime į patikslintą ieškinį ji išsamiai pasisakė dėl gyvenamųjų patalpų aukščio reglamentavimo, tvirtina, jog ieškovo pateiktas projektas prieštarauja statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ reikalavimams.

3515.

36Nurodo, jog projekte neteisingai apskaičiuotas patalpų plotų padidėjimas po laiptų statinio viduje panaikinimo, neteisingai skaičiuoti patalpų plotai, nes pirmo aukšto patalpų plotai skaičiuojami iki išorinės sienos, o antrojo aukšto - iki linijos, kur aukštis nuo grindų iki lubų, 1,6 m. Atkreipia dėmesį, kad, įrengus papildomus laiptus į rūsį ir į antrąjį namo aukštą, bus pažeisti kaimyninių sklypų savininkų interesai, su kuriais projektas nebuvo derintas, nes projekte numatytų laiptų į antrąjį aukštą laikančios konstrukcijos priartės prie kaimynų sklypo arčiau nei 3 metrai nuo jų sklypo ribos. Priduria, jog sprendimu patvirtintas projektas, kuriam kaimynai nepritarė, realiai negalės būti įgyvendintas ir, kol nebus išspręstas ginčas su jais, negalės būti įrenginėjami laiptai tiek į rūsį, tiek į atsakovei priskirtą antrąjį namo aukštą. Ji neribotą laiką lieka be gyvenamosios vietos, nes nėra jokio kito patekimo į jai priskirtą antrąjį namo aukštą. Pažymi, kad bus keičiama pastato paskirtis iš vienbučio į dvibutį gyvenamąjį namą, todėl būtinas statybą leidžiantis dokumentas, kurio ieškovas pagal jo parengtą projektą nepateikė. Taip pat nurodo, jog projektu ekspertas konstatuoja garažo ir rūsio patalpų paskirties keitimą į verslo (komercinės) paskirties patalpas, o tokios paskirties patalpų pastato statybos projekte, pastatytame ir teisiškai įregistruotame pastate, nėra. Teigia, kad teismas, patvirtindamas tokį namo padalinimo sprendimą (su atsakovei priskiriamais statybos darbais, kuriems reikalingas projektas ir statybą leidžiantis dokumentas), įteisino situaciją, kai šalių lūkesčiai tenkinami nelygiaverčiai, nes ieškovui skundžiamu sprendimu yra atidalinta taip, kad jam jo dalyje jokie statybos darbai, kuriems reikalingas projektas, statybą leidžiantis dokumentas, valstybinių institucijų ir kaimynų sutikimai nereikalingi, tuo tarpu atsakovei tenka ta namo dalis, kurios įrengimui reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, kaimynų sutikimai, kurie šiai dienai jau yra išreiškę nepritarimą projektui. Paaiškina, kad pilnavertės laiptinės įrengimas ir sujungimas su esamu pastatu, negali būti vertinamas „konstrukcijų nesilpninančiais statybos darbais“, todėl atidalijimas priskirtinas statinio rekonstravimo darbų rūšiai, kas sukelia naujus procedūrinius reikalavimus. Be to, šalims priklausantis namas viršija 200 m2 plotą, jo rekonstravimas turi visuomenės interesą ir projektiniai pasiūlymai, atidalijimo projektas privalėjo būti pristatytas visuomenei ir gautas Savivaldybės administracijos pritarimas bei atliktos kitos STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė” 60-67 punktuose numatytos procedūros.

3716.

38Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino galimybės turtą padalinti atvirkštiniu būdu nei prašė ieškovas, t. y. jam priteisiant namo antrąjį, o atsakovei - pirmąjį namo aukštą. Priduria, jog ji siūlė teismui namą atidalinti atsakovei namą priteisiant natūra, o ieškovui išmokant kompensaciją.

3917.

40Nurodo, jog namo padalinti ieškovo nurodytu būdu, jam priskiriant garažą, pirmąjį namo aukštą ir praktiškai visas rūsio patalpas, motyvuojant tuo, kad ieškovas ten vykdo veiklą, pirmosios instancijos teismas negalėjo, kadangi ieškovas neteisėtai gyvenamosios paskirties patalpose vykdo veiklą, pažeidžiant Vyriausybės 2011 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1178 patvirtintą „Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašą“ bei atsakovės interesus.

4118.

42Atkreipia dėmesį, kad stoglangis pagal projektą nepriskirtas nei atsakovei, nei ieškovui, todėl, nors ieškovas neva tai atsisakė naudotis stoglangiu, vis tiek turės galimybe juo naudotis, nes jis nepriskirtas nei ieškovui, nei atsakovei, o tai rodo projekto ydingumą.

4319.

44Nesutinka su tuo, kad naujo šildymo mazgo įsirengimo perkėlimas atsakovei yra labiausiai ekonomiškai apsimokantis dalykas, ji neturi finansinės galimybės pasistatyti naują šildymo mazgą. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nevertino šalių finansinių galimybių ir nepagrįstai visus namo atidalijimo darbus perkėlė atsakovei ir jai priskirtai namo daliai, o ieškovui paliko tą namo dalį, kuri yra pilnai įrengta ir nereikalinga atlikti jokių papildomų atidalijimo darbų .

4520.

46Tvirtina, kad teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes, nors konstatavo, kad būtent atsakovei tenka mažesnė dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, tačiau neteisingai ir nepagrįstai kompensaciją priteisė ne atsakovei, o ir taip didesniąją dalį gaunančiam ieškovui. Pažymi, jog ieškovas neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovui priskiriamų patalpų vertė sumažėjo 11 500 Eur, kad dėl to atsakinga ji ir kad šis vertės sumažėjimas priteistinas iš atsakovės. Tvirtina, jog faktiškai patalpų būklė namo atidalijimo momentu yra gera, jų vertė nesumažėjusi. Mano, kad atidalinus namą ieškovo nurodytu principu, skaičiuojant proporcingai, ieškovas atsakovei turėtų sumokėti daugiau nei 12 tūkst. eurų kompensaciją. Priduria, kad ieškovui tenkančios patalpos pagerintos, nes atsakovė savo lėšomis atliko užšąlusios šilumos ir vandens tiekimo sistemos tvarkymą.

4721.

48Teigia, jog atsakovė pagrįstai tikėjosi, kad pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgs į ieškovo teistumą dėl grasinimo nužudyti atsakovę bei vertins ir jos pateiktą namo atidalijimo pasiūlymą, t. y. namą priteisiant jai, ieškovui sumokant kompensaciją už ½ dalį, todėl papildomų įrodymų dėl namo atidalijimo kaštų neteikė. Atsakovės pasiūlytas atidalijimo būdas yra toks, kuris turtui nepadarytų jokios žalos, nes nereikėtų atlikti jokių darbų, o tai geriausiai atitiktų šalių interesus. Kartu su apeliaciniu skundu pateikia naujus įrodymus, patvirtinančius ieškovo teiktoms namo atidalinimo išlaidoms buvus dirbtinai sumažintomis.

4922.

50Nesutinka su teismo sprendimu nustatyti servitutą, lieka prie pozicijos, kad namas turėtų būti dalintinas atsakovės nurodytu būdu, t. y. jai priteisiant namą natūra, o ieškovui išmokant kompensaciją, todėl padalinus namą tokiu būdu, servitutų nustatymas nereikalingas, nes žemės sklypas asmeninės nuosavybės teise priklauso jai. Be to, byloje nėra pateikta servitutų nustatymo schemos suderinimas su valstybės žemėtvarkos institucijomis. Teigia, jog teismo priteista kompensacija už servituto nustatymą yra nepagrįstai maža ir turėtų būti lygi bent pusei žemės sklypo rinkos vertės.

5123.

52Prašo prijungti prie bylos naujus įrodymus - pakartotinai teikiamą šildymo sistemos remonto sąmatą ir apmokėjimo sąskaitas bei sąskaitą už grindų remontą, kurie, nors buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau buvo nepagrįstai atsisakyti vertinti; UAB „Domus optima” vertinimo ataskaitą, reg. Nr. 18-12-05/K, kaimynų B. J. ir V. J. nesutikimus, UAB „Naujos idėjos” pasiūlymą Nr. NI0712- 2018-01, kurių pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

5324.

54K. E. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti galioti.

5525.

56Teigia, jog atsakovė apeliacinį skundą grindžia naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Paaiškina, kad šiame teisme atsakovė klausimų dėl kaimyninių sklypų savininkų interesų,ginčo namo vertės,namo atidalijimo kaštų nekėlė, įrodymų dėl to neteikė.

5726.

58Nurodo, kad naujai teikiamus įrodymus atsakovė turėjo pateikti pirmosios instancijos teisme, teismas net įpareigojo šalis teikti papildomus įrodymus, tačiau atsakovė to nepadarė.

5927.

60Teigia, jog iš skundo apskritai neaišku, kodėl skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas, kokias ginčo santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas teismas netinkamai taikė ar netaikė, kokios procesinės taisyklės buvo pažeistos.

6128.

62Tvirtina, kad atsakovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu neįrodinėjo, kad namo atidalijimu būtų padaryta neproporcinga žala namo paskirčiai, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, neįrodinėjo namo vertės, nereiškė jokių savarankiškų reikalavimų, neįrodinėjo aplinkybių, dėl kurių ginčo daiktai turėtų būti priteisti tik jai, o ne ieškovui.

6329.

64Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė atsakovę neįrodžius, kad projektas neatitinka įstatymų reikalavimų. Atkreipia dėmesį, kad atsakovė galėjo pareikšti priešieškinį, tačiau to nedarė, nepateikė projekto, pagal kurį teismas galėjo kitaip atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės be žalos daikto paskirčiai. Mano, jog, esant tokioms aplinkybėms, architekto - eksperto parengto projekto kritika, reiškiama apeliacinėje instancijoje yra nepagrįsta ir laikytina tik subjektyviu atsakovės nepasitenkinimu, kad apskritai reikia namą dalinti. Pažymi, kad nei pati atsakovė, nei jos atstovai neturi tinkamos kvalifikacijos spręsti apie parengto projekto atitikimą Statybos įstatymams. Teigia, kad nėra kliūčių patalpoje 1-8 įrengti virtuvę, taip pat, kaip jau tokio paties aukščio patalpoje (1-9) yra įrengta sanitarinė patalpa ir toks projektas gali būti įgyvendintas. Paaiškina, jog numatyti laiptai turėtų būti prijungti prie jau esančio antrojo aukšto balkono ir jokiu būdu neturės kokio nors kontakto su pačiu pastatu, niekaip negalės jo susilpninti, o rūsyje lango išėmimas ir po juo angos šarvuotoms durims išpjovimas, kurių metalinė stakta yra daug kartų stipresnė už šiuo metu esančio plastikinio lango rėmą, negali susilpninti pamatinės sienos, kurios nešantis krūvis statant pastatą yra patikėtas gelžbetoninei sąramai (virš rūsio lango).

6530.

66Nurodo, kad teismo sprendimas dėl kompensacijos priteisimo buvo aiškiai ir teisėtai pagrįstas ieškovo pateiktais dėl atidalijamų namo dalių vertės įrodymais.

6731.

68Atkreipia dėmesį, jog atsakovė klaidingai nurodė aplinkybes dėl kaimynų raštu išreikštų nesutikimų laiptų įrengimui arčiau negu 3 metrai nuo jų sklypo ribos. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad tuos nesutikimus pasirašę asmenys yra gretimo sklypo savininkai, o parašai ant tų nesutikimų nepatvirtinti notaro, todėl nėra pagrindo atsakovės pateiktus raštelius laikyti tikrais dokumentais. Pažymi, kad B. J. notarinis sutikimas statyti statinius arčiau kaip 3 metrai nuo jo sklypo ribos yra, nes buvo reikalingas priduodant namą 2009 m. gegužės 27 d. (esant iki ribos 2,06 m). Be to, nesutikimuose nenurodyta, kaip atidalijimo projekto įgyvendinimas pažeistų kieno nors interesus. Apie kaimyninio sklypo savininką V. J. apskritai nieko nežino.

69Teisėjų kolegija

konstatuoja:

70Apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 326 str. 1 d. 3 p.).

71IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7232.

73Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl esminių apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

74Dėl naujų įrodymų priėmimo

7533.

76Apeliantė A. V. prašo priimti pakartotinai teikiamus rašytinius įrodymus, susijusius su šildymo sistemos, grindų remontu, nes pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jų nevertino, bei naujai teikiamą įrodymą-UAB „Domus optima“ vertinimo ataskaitą Nr. 18-12-05/K, UAB „Naujos idėjos“ pasiūlymą Nr. NI0712-2018-01, kaimynų B. J. ir V. J. nesutikimus , kurių pateikimo būtinybė iškilo po skundžiamo sprendimo priėmimo. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateiktais įrodymais, nutaria priimti ir prijungti prie bylos B. J. ir V. J. nesutikimus, UAB „Domus optima“ vertinimo ataskaitą Nr. 18-12-05/K, kurioje pateikta informacija apie turto vertę vertinama kaip turinti teisinės reikšmės ginčui išspręsti, nesutikimai, nesant ginčo ,kad vienas iš Jankauskų yra su A. V. priklausančio žemės sklypu besiribojančio sklypo savininkas, nesutikimas gali būti reikšmingas, tad šie įrodymai prijungiami prie bylos ir vertinami (CPK 314 str.). Kitų įrodymų kolegija nepriima ir neprijungia jų prie bylos medžiagos, nes dalis jų jau yra byloje, o kiti galėjo būti pateikti dar pirmosios instancijos teisme, objektyvių priežasčių, kliudžiusių laiku pateikti, apeliantė nenurodo.

7734.

78Taip pat apeliantė pateikė prašymą skirti statybinę-projektinę gyvenamojo namo ekspertizę. Teisėjų kolegija netenkina šio prašymo, nes apeliantė turėjo galimybę pirmosios instancijos teisme prašyti skirti šios rūšies teismo ekspertizę, o objektyvių priežasčių dėl kurių prašo skirti ekspertizę apeliacinės instancijos teisme, nenurodo. Kolegijos vertinimu, sprendžiant šalių ginčą nėra specialiųjų žinių, kurias turėtų tik ekspertas, taikymo poreikio,o teisinius klausimus spręsti yra teismo pareiga.

79Dėl atidalijimo natūra galimybės

8035.

81Dėl apeliantės nurodomo galimo padalijimo būdo išmokant atsidalijančiajam kompensaciją, pastebima, kad CK 4.80 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Vertinant apeliantės argumentus dėl priteistos kompensacijos, kolegija sutinka, kad atsidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės, bendraturtis natūra turi gauti jam priklausančią dalį, o jeigu tai neįmanoma – atitinkamą piniginę kompensaciją. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta , kad tokia kompensacija reikš bendraturčio atidalijimą su sąlyga, kad piniginė kompensacija atitiks tikrąją atidalijamos dalies vertę. Paprastai ji yra teisinga, jeigu atitinka daikto rinkos kainą. Teismas, kiekvienu konkrečiu atveju įvertinęs kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikį dalijamam daiktui, galimybę įsigyti kitą tokį daiktą, išmokėti kompensaciją kitiems atidalijamiems bendraturčiams, kitas reikšmingas aplinkybes, turi spręsti, kuriam iš bendraturčių būtų teisinga priteisti kompensaciją pinigais. Įstatymų nedraudžiamas ir mišraus atidalijimo būdas, todėl tais atvejais, kai įmanoma padalyti daiktą be neproporcingos žalos jo paskirčiai, tačiau toks padalijimas neatitinka bendraturčių dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat galimas atidalijimas natūra, teisingai kompensuojant pinigais už atidalijamam bendraturčiui natūra tenkančią didesnę daikto dalį ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008)

8236.

83Įvertinant aukščiau pasakytą, atsakovės teiginys, jog tikslingiausias esąs turto padalijimo būdas, kuriuo visas namas būtų natūra paskirtas jai, o ji išmokėtų ieškovui pusės turto vertės dydžio piniginę kompensaciją, nepripažįstamas pagrįstu. Šalių dalys gyv.name yra lygios, nėra techninių kliūčių namą padalinti natūra. Padalijimas sąlygos neišvengiamus kaštus, sukels nepatogumų, bet kaštai nėra tokio dydžio, kad atidalijimą natūra būtų pagrindas vertinti kaip neprotingai brangų. Pastebima, jog pasak konsultacinių išvadų teiginių, atidalytos dalys netgi bus komerciškai vertingesnės nei gyv.namas kaip viena visuma.

84Dėl atidalijimo projekto

8537.

86Byloje nustatyta, kad K. E. ir A. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį kiekvienam priklauso 357,59 kv. m ploto gyvenamasis namas ir kiti statiniai, (duomenys neskelbtini). A. V. asmeninės nuosavybės teise priklauso visas 0,0830 ha ploto žemės sklypas, esantis ten pat.

8738.

88Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu padalino gyvenamąjį namą, Samylų g. 3K, Kauno m., pagal ieškovo pateiktą gyvenamojo namo padalijimo projektą bei nustatė dalies žemės sklypo servitutą. Apeliantė nesutinka su skundžiamu sprendimu ir motyvuoja namo padalijimo projekto ydingumu ir neįgyvendinimu, trečiųjų asmenų interesų pažeidimu.

8939.

90Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantės argumentus dėl ieškovo pateikto gyvenamojo namo atidalijimo projekto ydingumo, nesutinka su jais ir laiko juos nepagrįstais dėl toliau nurodytų motyvų.

9140.

92Apeliantė akcentuoja projektinės virtuvės aukščio neatitikimą statybos techninio reglamento reikalavimams. Šioje vietoje kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog statybos techninis reglamentas STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ nustato mažiausius techninius reikalavimus vienbučio gyvenamojo pastato, taikomus projektuojant naują namą, o rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant jau esamą namą taikomi pertvarkomai daliai (Reglamento 1 p.). Nagrinėjamu atveju, gyvenamojo namo antras aukštas nebus rekonstruojamas ar kapitališkai remontuojamas, todėl minimalūs reikalavimai virtuvei pagal minėtą Reglamentą neprivalo būti taikomi. Pastebima, jog pagal gyvenamojo namo kadastrinių matavimų duomenis, įregistruotus viešajame registre, patalpos 1-8, kurioje galėtų būti įrengta virtuvė, vienas iš patalpos aukščių nurodomas 2,73 m. Patalpa yra namo antrame aukšte, namo stogas šlaitinis, lubos irgi šlaitinės, dalis patalpos yra žemesnė nei 2,5 m. Taigi, dalis virtuvės patalpos būtų aukštesnė nei 2,5 m., dalis žemesnė. Kadangi patalpos nėra naujai įrengiamos, o pertvarkomos jau esamos, kolegijos vertinimu galima situacija, jog tokių patalpų atitikimas reikalavimams, kurie yra keliami naujai įrengiamoms patalpos ,negalimas.

9341.

94Teisėjų kolegija pažymi, jog gyvenamojo namo atidalijimo projektas parengtas pagal gyvenamojo namo kadastrinių matavimų duomenis, įregistruotus viešajame registre, todėl neturi pagrindo pripažinti projektinių namo aukštų plotų duomenis neteisingais (nekorektiškais). Tai, kad panaikinus vidinius laiptus ir užtaisius jų angą antrame aukšte, padidėja antro aukšto projektinės patalpos, pažymėtos 1-6, plotas, savaime nelemia ir pirmojo aukšto patalpų ploto padidėjimo, nes pagal projektą, ieškovui priskirtame pirmajame aukšte nenumatytas vidinių laiptų į antrą aukštą demontavimas ir atitinkamai papildomo ploto atsiradimas.

9542.

96Apeliantė teigia, kad gyvenamojo namo atidalijimas negali būti laikomas paprastuoju remontu, nes rūsyje pagal projektą būtų atliekami darbai laikančioje namo sienoje, kurie priskirtini prie statinio rekonstravimo darbų. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9 punktą, statinio rekonstravimo darbais perstatomos esamo statinio laikančiosios konstrukcijos ir tuo pakeičiama (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Pagal projektą gyvenamojo namo rūsyje, patalpoje, pažymėtoje R-3, vietoje esamo lango įrengiama anga durims, kad būtų galima patekti į minėtą patalpą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pripažinti durų vietoje esamo lango įrengimą rekonstrukcijos darbais, nes STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 6.2. įvardija, jog laikančiosios sienos – išorinės ir vidinės sienos, laikančios apkrovas nuo kitų statinio konstrukcijų ir užtikrinančios statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą. Pertvarkant išorinės ( laikančiosios) sienos lango angą į durų angą, nėra perstatoma gyvenamojo namo išorės siena, nesikeičia šios sienos išorės matmenys, langas, kaip ir durys, nėra laikančiaja konstrukcija .

9743.

98Kolegija nurodo, kad apeliantė, ginčydama namo pirmo aukšto priskyrimą ieškovui, yra neteisi, teigdama tik pirmajam aukštui esant visiškai įrengtam. Gyvenamojo namo atidalijimo projekte projekto rengėjas nurodė, jog namo gyvenamosios patalpos tiek pirmajame, tiek antrajame aukšte yra visiškai įrengtos. Šią aplinkybę patvirtina ir apeliantės pateikta UAB „Domus optima“ vertinimo ataskaita Nr. 18-12-05/K, kurioje iš foto nuotraukų galima spręsti visas namo gyvenamosioms patalpas esant įrengtomis. Teisėjų kolegija nori pažymėti, jog šalims siekiant atsidalinti namą, neabejotinai turi būti žinoma, jog tam tikras išlaidas jos turės patirti. Primintina, jog ir apeliantė pirmosios instancijos teisme buvo pateikusi priešieškinį, kuriame taip pat buvo nurodžiusi kaip būtinus tam tikrus statybos darbus, susijusius su namo dalies atidalijimu. Be to, ieškovas yra pateikęs reikalavimą priteisti lygiomis dalimis namo atidalijimo išlaidas, kas reiškia, jog nesiekiama tik apeliantei perkelti namo dalių atidalijimo išlaidas.

9944.

100Pagal ieškovo pateiktą projektą, kad patekti į gyvenamojo namo antrą aukštą, kuris priskirtinas atsakovei , numatoma iš lengvų metalo konstrukcijų sumontuoti naujus išorinius laiptus. Dėl to teisėjų kolegija pažymi, kad projekte nėra numatytos konkrečios išorinių laiptų konstrukcijų medžiagos, taigi apeliantei palikta teisė pačiai dėl jų pasirinkti, todėl teiginiai dėl nesaugių laiptų nėra pagrįsti (CPK 185 str.). Tačiau, įvertinus tai, kad naujų laiptų įrengimas yra vienintelis būdas patekti į antrojo aukšto gyvenamąsias patalpas ir jų įrengimui reikia laiko , teisėjų kolegijos nuomone , būtų sąžininga ir teisinga nustatyti terminą, iki bus įrengti išoriniai laiptai, per kurį apeliantė galės naudotis gyvenamojo namo vidiniais laiptais siekiant patekti į antrą aukštą (CPK 3 str. 7 p.). Kolegijos manymu, įvertinant ,jog darbus patogiausia atlikti šiltuoju metų laiku, apeliantė turi galėti naudotis vidiniais laiptais ne ilgiau kaip iki 2020 m. birželio 1 d.

10145.

102Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl stoglangio priklausomybės. Šiuo atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo priskirti stoglangį konkrečiai ginčo šaliai, nes patekimas ant gyvenamojo namo stogo gali būti ne tik per stoglangį, bet ir pasinaudojant įvairiais mechanizmais. Skundžiamu teismo sprendimu atsakovei nėra nustatyta pareigų (įpareigojimų) leisti ieškovui naudotis minėtu stoglangiu, kad šis galėtų patekti ant pastato stogo.

10346.

104Ginčydama sprendimo išvadas dėl naujo šildymo vamzdyno sistemos įrengimo, apeliantė argumentuoja finansinių galimybių tam nebuvimu, taip pat kelia abejones dėl naujo sistemos įrengimo kaip ekonomiškiausio būdo. Kolegija pastebi, jog gyvenamojo namo atidalijimo išlaidos pagal teismo sprendimą padalijamos lygiomis dalimis ir apeliantei neteks visa šių išlaidų našta. Be to, namo atidalijimo projekto autorius pagrindė, kodėl jo pasiūlytos šildymo vamzdyno sistemos įrengimo būdas geriausias, o apeliantė šio būdo nenuginčijo, nepateikė savo varianto (CPK 12 str.). Kolegija kaip pagrįstą vertina pirmosios instancijos teismo pastebėjimą, jog pertvarkymo išlaidų dydis nėra teismo nustatomas kaip galutinis dydis. Kolegija negali konkrečiai nuspręsti kokias finansines galimybes turi apeliantė, kad prisidėtų prie namo pertvarkymo, nes dokumentų apie jos dabartinę turtinę padėtį nepateikta, bet ši aplinkybė pati savaime negali paneigti techninės galimybės atlikti pastato pertvarkymą. Siekiant realiai užtikrinti pertvarkymo darbų atlikimą, šalys turi ieškoti tam galimybių. Kolegija atkreipia dėmesį, jog atsikirsdama į ieškinį, apeliantė siūlė, apeliaciniu skundu tebesiūlo namą padalinti, jį visą natūra paskiriant atsakovei, o ji sumokėtų ieškovui piniginę kompensaciją. Neabejotinai siūloma sumokėti kompensacija yra didesnė nei preliminariai apskaičiuotų pertvarkymo išlaidų pusė. Pasakyta leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog atsakovės turtinė padėtis nėra tokia, kad ji realiai negalėtų prisidėti prie pertvarkymo išlaidų apmokėjimo.

10547.

106Teisėjų kolegija, atsižvelgiant į nutarties 40-46 punktuose išdėstytus motyvus , konstatuoja, jog apeliantė savo argumentais neįrodė ieškovo parengto gyvenamojo namo atidalijimo projekto ydingumo, neįgyvendinamumo ar neprotingai didelių to išlaidų (CPK 185 str.).

107Dėl trečiųjų asmenų teisių

10848.

109Nesutikdama su skundžiamu sprendimu, apeliantė teigia, kad namo atidalijimo projekto įgyvendinimas pažeis trečiųjų asmenų teises, sudarys sąlygas ateityje kilti naujiems teisminiams ginčams, nes numatyti projekte laiptai į rūsį ir antrą aukštą priartės prie kaimyninio žemės sklypo arčiau negu 3 metrai iki sklypo ribos. Kartu su skundu pateikė kaimynų B. J. ir V. J. nesutikimus.

11049.

111Iš bylos medžiagos matyti, kad žemės sklype gyvenamasis namas šiaurrytinėje dalyje yra priartėjęs arčiau kaip 3 metrai nuo gretimo kaimyninio žemės sklypo ribos. Pagal projektą numatyti lengvos konstrukcijos laiptai, patekti į antrą aukštą, suprojektuoti gyvenamojo namo trumposios išorinės sienos ribose, todėl nepagrįsti apeliantės teiginiai dėl būtent šių laiptų priartėjimo arčiau nei 3 metrai prie gretimos žemės sklypo ribos.

11250.

113Vertinant argumentus dėl laiptų į rūsį atstumo iki gretimo žemės sklypo ribos, nustatyta, kad besiribojančių žemės sklypų savininkų rašytiniai sutikimai privalomi statant stogo neturinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 metro atstumu nuo sklypo ribos (statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedo 3 p.). Gyvenamasis namas vienu pastato kampu jau dabar yra nuo gretimo žemės sklypo ribos 2,06 metrų atstumu. Įvertinus tai, kad ir suprojektuotų laiptų į rūsį maksimalus plotis yra 1 metras, kolegija nemano, jog šių laiptų įrengimas pažeis norminių aktų reikalavimus ar gretimo žemės sklypo savininko teises ir interesus (CPK 185 str.). Šalys neneigia, jog tam buvo gautas gretimo žemės sklypo savininko sutikimas, duotas dar statant gyvenamąjį namą. Ieškovo prašymu teismas prašė notarų biurą pateikti minėto sutikimo kopiją, bet jos rasti archyve nepavyko. Nepaisant to, nesant ginčo dėl ankstesnio sutikimo išdavimo, kopijos neturėjimas nėra procesine kliūtimi apeliaciniam procesui ir ginčo išsprendimui.

114Dėl gyvenamojo namo patalpų paskirties pakeitimo

11551.

116Kadangi byloje nekeliamas klausimas dėl gyvenamojo namų patalpų paskirties pakeitimo, teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti ir pasisakyti dėl apeliantės teiginių dėl patalpų galimo naudojimo ne pagal jų paskirtį. Pagal projektą ieškovui priskiriamose patalpose nenumatyta atlikti kokių nors darbų, kurie keistų esamą patalpų paskirtį ar faktiškai esantį įrengimo lygį. Lygiai pat kolegija nevertina apeliantės teiginių dėl visuomenės supažindinimo ir savivaldybės administracijos pritarimo, nes teismui pateiktu projektu neprojektuojamas naujas namas, neatliekama rekonstrukcija ar kapitalinis remontas. Pastebima, jog pati apeliantė su ankstesniame procese pateiktu priešieškiniu teikė ginčo namo padalijimo projektą pagal architektės D.E. A. paruoštą vienbučio gyvenamojo namo patalpų padalinimo, atliekant paprastąjį remontą, projektinį pasiūlymą ( t.3, b.l.49-56), kuriame namo pertvarkymo darbai ( tarp jų ir lengvų metalinių konstrukcijų laiptų išorėje į namo antrąjį aukštą įrengimas) taip pat buvo vertinti kaip paprastasis namo remontas.

117Dėl kompensacijos mokėjimo

11852.

119Šiuo atveju nėra ginčo dėl to, jog tiek pagal plotą, tiek pagal tūrį atsakovas siekia įgyti didesnes patalpas ( atitinkamai 214,91 kv.m. ir 773,68 kub.m.), atsakovė atitinkamai 147,08 kv.m. ir 529,49 kub.m. Teismas sprendė, jog pagal ieškovo teikiamą projektą jis turėtų sumokėti atsakovei kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį( sprendimo 5 lapas), bet padarė išvadą, jog ieškovas savo reikalavimą grindžia žalos patalpoms padarymu, ką patvirtina fotonuotraukos apie patalpų būklę 2016 m. liepos mėnesį( ieškinio pateikimo laikui) ir 2018 m. birželio 21 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo priedai( fotonuotraukos), kas leidžia spręsti patalpų būklę iš esmės pasikeitus ( jų vertei sumažėjus).Visu namu ginčo laikui naudojosi tik atsakovė , ji neįleidžia ieškovo į namą, tuo laiku patalpų vertė buvo iš esmės sumažinta, todėl ji turi sumokėti 11500 Eur kompensaciją.

12053.

121Kolegija su tokia teismo išvada nesutinka ir sprendžia , jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus dėl atidalijamų patalpų vertės, nesant pakankamų įrodymų nusprendė , kad nustatytos visos sąlygos taikyti atsakovei civilinę turtinę atsakomybę.

12254.

123Savo išvadas teismas grindė ieškovo pateiktomis konsultacinėmis išvadomis, skirtingų laikotarpių fotonuotraukų duomenimis, faktu, jog atsakovei naudojantis namu patalpų ,į kurias pretenduoja ieškovas, vertė buvo sumažinta. Kolegijos vertinimu, nurodyti duomenys nepakankami nuspręsti, jog įrodyta atsakovei paskyrus didesnės rinkos vertės dalį, todėl ji turi kompensuoti šį skirtumą.

12455.

125Konsultacinių išvadų duomenys prieštaringi ir, kolegijos vertinimu, nepakankami tokiam sprendimui. UAB Turto ir verslo tyrimo centras parengtoje 2016 m. Konsultacinėje išvadoje dėl turto vertės teigiama, jog atidalijamų butų rinkos vertės yra 64790 Eur( atsakovės) ir 69993,73 Eur ( ieškovo) ir sykiu pasisakyta ,jog A. V. tenkančios dalies ( buto) rinkos vertė vis tik didesnė. Apibendrinant šiuos prieštaringus teiginius nurodyta, jog abi atidalijamos namo dalys yra vienodos vertės. Sykiu konsultacinėje išvadoje padarytas prierašas, jog turto rinkos vertei nustatyti reikalinga turto vertinimo ataskaita, atitinkanti Turto vertinimo įstatymą ir metodiką.

12656.

1272018 metų Konsultacinėje išvadoje dėl turto vertės teigiama, jog atidalijamų butų rinkos vertės yra 75000 Eur ( atsakovės) ir 63500 Eur ( ieškovo). Dėl kokių priežasčių apie 10000 Eur padidėjo( lyginant su 2016 m. išvada) atsakovės dalies vertė neatskleista. Iš išvados matyti,jog ieškovo dalies vertės sumažėjimas apie 6500 Eur grindžiamas antstolio parengtu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Konsultacijoje padarytas prierašas, jog turto rinkos vertei nustatyti reikalinga turto vertinimo ataskaita, atitinkanti Turto vertinimo įstatymą ir metodiką.

12857.

129Iš pasakyto galima spręsti, jog 2018 metų konsultacinė išvada buvo parengta natūroje neapžiūrėjus atidalijamo turto( jo dalies). Iš antstolio parengto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (jo priedų- fotonuotraukų),kolegijos vertinimu, negalima nustatyti kiek konkrečiai pabloginta turto vertė. Iš fotonuotraukų akivaizdu, jog daugumoje fotografuotų patalpų, į kurias pretenduoja ieškovas, yra betvarkė ( suversti daiktai, jų dalys ir pan.), sugadintos kai kurios durys, dalinai pažeista grindų danga, bet kokia konkreti to įtaka turto rinkos vertei spręsti negalima. Minėta, abiejose išvadose padaryta prierašai, jog jos neturi turto vertinimo ataskaitos statuso.

13058.

131Tai, jog atsakovė neleido ieškovui patekti į ginčo patalpas savaime nereiškia įrodyta, kad ieškovė apgadino ginčo patalpas, o patalpų stovio pokyčiai turi būti vertinamai kaip jų pabloginimas. Pastebima, jog atsakovė tvirtino, jog, įvykus šildymo sistemos, kurios dalis išvedžiota namo grindyse, avarijai, ji atliko remonto darbus. Šių darbų atlikimo 2018 metais faktą patvirtina VŠĮ “Vaitasta“ parengti šildymo sistemos įrengimo ( remonto) dokumentai. Iš jų matyti, jog buvo ardoma grindų plytelių danga, keičiamos kai kurios šildymo sistemos dalys, betonuota ir pan. Avarijos padarinių šalinimas, šildymo sistemos veiksmingumo, kas reikalinga ir ieškovo patalpų normaliam eksploatavimui, atkūrimas negali būti vertinamas kaip patalpų stovio pabloginimas.

13259.

133Apeliantė pateikė apeliacinės instancijos teismui Turto vertinimo ataskaitą, iš kurios turinio matosi, jog turto vertintojai 2018-12-03 apžiūrėjo vertinamą turtą( sklypą ir ginčo statinį). Ataskaitoje pažymėta, jog turto būklė gera, iš prie jos pateiktų dalies pirmo aukšto, rūsio patalpų fotonuotraukų nebūtų galima spręsti, jog patalpų , į kurias pretenduoja ieškovas, stovį reiktų vertinti kaip esmingai pablogintą, lyginant su stoviu 2016 metais. Turto vertinimo ataskaita atitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio reikalavimus.

13460.

135Dėl pasakyto nei konsultacinės išvados, nei faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenys nevertinami kaip pakankami leidžiantys spręsti , kad atsakovė 6500 Eur dydžiu pablogino ieškovo prašomas paskirti jam patalpas, tad turi tą sumažėjimą kompensuoti.

13661.

137Kolegija pastebi, jog patalpų atidalijimo projektą rengęs architektas pasisakė, kad abiejų atidalijamų dalių vertė yra vienoda. Į vienodą patalpų vertę buvo nurodyta ir 2016 m. konsultacinėje išvadoje. Kolegija vertina ir tai, jog namo padalijimas pagal ieškovo siūlymą sąlygoja statybos darbų atlikimą iš esmės tik atsakovei paskirtose patalpose ir jos interesais, ieškovui statybinių darbų atlikti faktiškai nereiks. Ieškovas jam paskirta dalimi gali pradėti naudotis neatlikdamas patalpų pritaikymo darbų , o atsakovė, neatlikus įėjimų įrengimo darbų pagal teismo nustatytą tvarką, nuosavybe naudotis net negalėtų. Dėl pasakyto kolegija sprendžia, jog, nepaisant atidalijamų patalpų plotų ir tūrių skirtumų, nesant pakankamų įrodymų, jog turto atidalijimo momentui patalpų, į kurias pretenduoja ieškovas, rinkos vertė dėl atsakovės kaltės būtų esmingai sumažėjusi, atidalijamų dalių rinkos vertės yra vienodos ir kompensacijų dėl to šalys viena kitai neturi mokėti.

138Dėl remonto išlaidų

13962.

140Patikslintu ieškiniu ieškovas prašė priteisti lygiomis dalimis gyvenamojo namo pagal pateiktą projektą atidalijimo išlaidas ir kartu pateikė preliminarias tokių darbų kainas ir teismas šias išlaidas lygiomis dalimis iš kiekvieno priteisė. Kolegija neturi pagrindo keisti tokio teismo sprendimo, nes apeliantė laiku nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovo nurodytas atidalijimo darbų išlaidas (CPK 12 str., 178 str.). Pažymėtina ir tai, jog pirmosios instancijos teismas tokį savo sprendimą motyvavo apeliantės galimybių kuo greičiau pradėti namo atidalijimo darbus užtikrinimu. Apeliantės lūkesčiai dėl kitokio teismo sprendimo taip pat nepaneigia atidalijimo išlaidų dydžio bei jų priteisimo reikalingumo.

141Dėl servituto apimties ir kompensacijos dydžio

14263.

143Teismų praktikoje išaiškinta, kad, nustatant servitutą turi būti orientuojamasi į kuo mažesnius tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimus. Jeigu tarnaujantysis daiktas yra žemės sklypas, tai būtina tiksliai apibrėžti žemės sklypo savininko teisių ribojimo turinį ir teritoriją, kurioje ribojimai yra taikomi. Servitutas turi būti konkrečiai apibrėžtas, o dėl žemės sklype nustatomo servituto turi būti pateiktas jo planas (schema)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-916/2019).

14464.

145Prašydamas nustatyti servitutą, ieškovas pateikė ne tik gyvenamojo namo atidalijimo projektą, bet ir servituto nustatymo schemą, kaip minėto projekto sudėtinę dalį. Kasacinio teismo pastebėta, jog jeigu tarnaujantysis daiktas yra žemės sklypas, tai būtina tiksliai apibrėžti žemės sklypo savininko teisių ribojimo turinį ir teritoriją, kurioje ribojimai yra taikomi. Teritorija turi būti apibrėžta žemės sklypo plane (schemoje), kuriame būtų duomenys apie apribojimų išsidėstymą sklype, pavyzdžiui, ribojimų ribos, plotas ir kita.Jeigu servitutą daliai žemės sklypo nustato teismas, tai į bylą turi būti pateiktas planas (schema) su šiais duomenimis, o teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje turi būti nurodyta, kad šis servitutas nustatytas pagal konkretų planą (schemą), įrašant, kas yra plano (schemos) rengėjas, parengimo ar patvirtinimo data, numeris ar kiti šio dokumento identifikavimo duomenys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009).Taigi servitutas turi būti konkrečiai apibrėžtas, o dėl žemės sklype nustatomo servituto turi būti pateiktas jo planas (schema) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-916/2019).

14665.

147Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta schema, sprendžia, jog servituto nustatymo schemoje yra visi būtini servitutui nustatyti bei įregistruoti elementai, kaip servituto dydis, aiškiai apibrėžta jo vieta žemės sklype, atstumai. Kadangi nėra formuojamas naujas žemės sklypas ir jame nustatomas servitutas, jo vietos suderinimas su valstybinės žemėtvarkos institucijomis nebūtinas.

14866.

149Sykiu kolegija sutinka su apeliantės teiginiu dėl per mažo atlyginimo už servituto dydžio nustatymą jos asmenine nuosavybe valdomame žemės sklype. Pirmos instancijos teismas, kolegijos vertinimu, iš esmės nenurodė konkretesnių argumentų, kodėl nustatytas būtent 1000 Eur vienkartinės kompensacijos dydis. Tuo tarpu pateiktoje UAB „Domus optima“ vertinimo ataskaitoje Nr. 18-12-05/K nurodyta, kad žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 22000 Eur. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kitas svarbias aplinkybes (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartis Nr. e3K-7-2-1075/2019). Be to, žemės sklypo rinkos kaina pagal teismų praktiką gali būti vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama nustatant kompensacijos dydį (žr. ten pat).

15067.

151Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad servitutas nustatomas neterminuotai, nėra duomenų, kad apeliantė yra atleista nuo žemės mokesčio mokėjimo, vienkartinės kompensacijos dydis, atitinkantis servituto užimamo žemės sklypo ploto rinkos vertės pusę, atsižvelgus į tai, jog ir apeliantė naudosis žemės sklypo dalimi, apsunkinta servitutu, sprendžia, kad būtų adekvatus ir tinkamas, užtikrinantis teisingą tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyrą (CPK 185 str.). Pagal projektą, servitutas užima 218 m2 žemės sklypo plotą. Viso žemės sklypo plotas yra 830 m2, todėl kompensacija už servituto nustatymą sudarytų 2 889 Eur (218 m2 x 22 000 Eur / 830 m2 = 5 778 Eur / 2).

15268.

153Tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Hirvisaari v. Finland, no 4968/99, judgerment of 27 september 2001, par 30; Van de Huk v. Neatherlands judgement of 19 April 1994, Series An. 288, p 20 par. 61; kt.). Konstatavus, kad šiuo atveju bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas tinkamai atskleidė bylos esmę ir tinkamai pagrindė sprendimą, teisėjų kolegija spręsdama, jog nėra pagrindo tokį sprendimą naikinti

154( keisti) pagal apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus, neturi pareigos atsakyti į kiekvieną tokio skundo argumentą, todėl kiti apeliacinio skundo argumentai, teisėjų kolegijos pripažintini teisiškai nagrinėjamos bylos kontekste nereikšmingais, todėl jų nenagrinėja ir dėl jų nepasisako.

15569.

156Teisėjų kolegija, konstatuoja, jog remiantis šios nutarties 42, 55-61, 67 punktuose išdėstytais argumentais, yra pagrindas pakeisti skundžiamą sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

157Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

15870.

159Nors ir pakeičiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kolegijos vertinimu, sprendimo pakeitimai nevertinami kaip pakeitę patenkintų ir atmestų reikalavimų santykį, todėl tas neturi įtakos pirmosios instancijos teisme patirtų šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymui (CPK 93 str.).

16071.

161Kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tą, jog apeliacinis skundas tenkinamas dalinai- keičiama sprendimo dalis dėl kompensacijos priteisimo,nustatomas dalies sprendimo įvykdymo terminas, sprendžiama, jog apeliacinis skundas patenkintas 25 proc.

16272.

163Patenkinus dalį apeliacinio skundo (25 procentais), iš ieškovo atsakovės A. V. naudai priteisiamas 24,75 Eur žyminis mokestis (99 Eur x 0,25) ir 260 Eur atstovavimo išlaidų (1 040 x 0,25; CPK 93 str. 2 d.). Ieškovas K. E. įrodymų, patvirtinančių patyrus bylinėjimosi išlaidų, nepateikė, todėl jo prašymas jas priteisti netenkinamas (CPK 98 str.).

164Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

165apeliacinį skundą tenkinti dalinai.

166Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimą pakeisti :

1671.

168sprendimo rezoliucinės dalies trečią dalį , kuria iš A. V. K. E. naudai priteista 11500 Eur kaip kompensacija už jai tenkančią turto dalį, panaikinti.

1692.

170sprendimo rezoliucinės dalies šeštą dalį, kuria iš K. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai už servituto nustatymą priteista 1000 Eur dydžio vienkartinė piniginė kompensacija, pakeisti ir vienkartinę kompensaciją padidinti iki 2 889 Eur (du tūkstančiai aštuoni šimtai aštuoniasdešimt devyni eurai ) .

1713.

172nustatyti, kad A. V., iki bus įrengti patekimui į gyvenamojo namo antrą aukštą išoriniai laiptai pagal architekto V. M. parengtą atidalijimo projektą „Vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), paprastasis remontas keičiant paskirtį į dvibutį“ (bylos žymuo 2016/50 (trečia laida), gali naudotis šio gyvenamojo namo pirmame aukšte esančiais vidiniais laiptais , bet ne ilgiau kaip iki 2020 m. birželio 1 d.

173Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

174Priteisti iš K. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. V. naudai 24,75 Eur (dvidešimt keturi eurai 75 ct) žyminį mokestį ir 260 Eur (du šimtai šešiasdešimt eurų ) atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovas K. E. ieškiniu prašė atidalyti namą Kauno mieste iš bendrosios... 7. 2.... 8. Nurodė, kad po ieškovo ir atsakovės santuokos nutraukimo jiems po ½ dalį... 9. 3.... 10. Teigė, jog padalinus ginčo namą pagal pateiktą projektą, visas su tuo... 11. 4.... 12. Nurodė, kad atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas,... 13. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 14. 5.... 15. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimu... 16. 6.... 17. Nustatė, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovo pateiktas namo padalijimo... 18. 7.... 19. Vertindamas atsakovės argumentus dėl naujo šildymo ir karšto vandens... 20. 8.... 21. Teismas, įvertinęs projektuotojo rašytinį paaiškinimą, atsakovės... 22. 9.... 23. Nors ir nustatęs, kad pagal ieškovo teikiamą projektą namo atidalijimas... 24. 10.... 25. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovas nurodė visas atidalijimo išlaidas... 26. 11.... 27. Sprendė, jog ieškovas byloje neįrodė būtinumo nustatyti servitutą į... 28. 12.... 29. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas turi gyvenamojo namo dalį, kurioje yra... 30. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 31. 13.... 32. Apeliaciniu skundu atsakovė A. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo... 33. 14.... 34. Teigia, kad teismas nepagrįstai nurodė atsakovei nenurodžius konkretaus... 35. 15.... 36. Nurodo, jog projekte neteisingai apskaičiuotas patalpų plotų padidėjimas po... 37. 16.... 38. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino galimybės turtą padalinti... 39. 17.... 40. Nurodo, jog namo padalinti ieškovo nurodytu būdu, jam priskiriant garažą,... 41. 18.... 42. Atkreipia dėmesį, kad stoglangis pagal projektą nepriskirtas nei atsakovei,... 43. 19.... 44. Nesutinka su tuo, kad naujo šildymo mazgo įsirengimo perkėlimas atsakovei... 45. 20.... 46. Tvirtina, kad teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes, nors... 47. 21.... 48. Teigia, jog atsakovė pagrįstai tikėjosi, kad pirmosios instancijos teismas... 49. 22.... 50. Nesutinka su teismo sprendimu nustatyti servitutą, lieka prie pozicijos, kad... 51. 23.... 52. Prašo prijungti prie bylos naujus įrodymus - pakartotinai teikiamą šildymo... 53. 24.... 54. K. E. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą... 55. 25.... 56. Teigia, jog atsakovė apeliacinį skundą grindžia naujomis aplinkybėmis,... 57. 26.... 58. Nurodo, kad naujai teikiamus įrodymus atsakovė turėjo pateikti pirmosios... 59. 27.... 60. Teigia, jog iš skundo apskritai neaišku, kodėl skundžiamas teismo... 61. 28.... 62. Tvirtina, kad atsakovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu... 63. 29.... 64. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė atsakovę... 65. 30.... 66. Nurodo, kad teismo sprendimas dėl kompensacijos priteisimo buvo aiškiai ir... 67. 31.... 68. Atkreipia dėmesį, jog atsakovė klaidingai nurodė aplinkybes dėl kaimynų... 69. Teisėjų kolegija... 70. Apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas, pirmosios instancijos teismo... 71. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 72. 32.... 73. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 74. Dėl naujų įrodymų priėmimo ... 75. 33.... 76. Apeliantė A. V. prašo priimti pakartotinai teikiamus rašytinius įrodymus,... 77. 34.... 78. Taip pat apeliantė pateikė prašymą skirti statybinę-projektinę gyvenamojo... 79. Dėl atidalijimo natūra galimybės... 80. 35.... 81. Dėl apeliantės nurodomo galimo padalijimo būdo išmokant atsidalijančiajam... 82. 36.... 83. Įvertinant aukščiau pasakytą, atsakovės teiginys, jog tikslingiausias... 84. Dėl atidalijimo projekto ... 85. 37.... 86. Byloje nustatyta, kad K. E. ir A. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise po... 87. 38.... 88. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu padalino gyvenamąjį... 89. 39.... 90. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantės argumentus dėl ieškovo pateikto... 91. 40.... 92. Apeliantė akcentuoja projektinės virtuvės aukščio neatitikimą statybos... 93. 41.... 94. Teisėjų kolegija pažymi, jog gyvenamojo namo atidalijimo projektas parengtas... 95. 42.... 96. Apeliantė teigia, kad gyvenamojo namo atidalijimas negali būti laikomas... 97. 43.... 98. Kolegija nurodo, kad apeliantė, ginčydama namo pirmo aukšto priskyrimą... 99. 44.... 100. Pagal ieškovo pateiktą projektą, kad patekti į gyvenamojo namo antrą... 101. 45.... 102. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl stoglangio priklausomybės. Šiuo... 103. 46.... 104. Ginčydama sprendimo išvadas dėl naujo šildymo vamzdyno sistemos įrengimo,... 105. 47.... 106. Teisėjų kolegija, atsižvelgiant į nutarties 40-46 punktuose išdėstytus... 107. Dėl trečiųjų asmenų teisių ... 108. 48.... 109. Nesutikdama su skundžiamu sprendimu, apeliantė teigia, kad namo atidalijimo... 110. 49.... 111. Iš bylos medžiagos matyti, kad žemės sklype gyvenamasis namas... 112. 50.... 113. Vertinant argumentus dėl laiptų į rūsį atstumo iki gretimo žemės sklypo... 114. Dėl gyvenamojo namo patalpų paskirties pakeitimo ... 115. 51.... 116. Kadangi byloje nekeliamas klausimas dėl gyvenamojo namų patalpų paskirties... 117. Dėl kompensacijos mokėjimo ... 118. 52.... 119. Šiuo atveju nėra ginčo dėl to, jog tiek pagal plotą, tiek pagal tūrį... 120. 53.... 121. Kolegija su tokia teismo išvada nesutinka ir sprendžia , jog pirmosios... 122. 54.... 123. Savo išvadas teismas grindė ieškovo pateiktomis konsultacinėmis išvadomis,... 124. 55.... 125. Konsultacinių išvadų duomenys prieštaringi ir, kolegijos vertinimu,... 126. 56.... 127. 2018 metų Konsultacinėje išvadoje dėl turto vertės teigiama, jog... 128. 57.... 129. Iš pasakyto galima spręsti, jog 2018 metų konsultacinė išvada buvo... 130. 58.... 131. Tai, jog atsakovė neleido ieškovui patekti į ginčo patalpas savaime... 132. 59.... 133. Apeliantė pateikė apeliacinės instancijos teismui Turto vertinimo... 134. 60.... 135. Dėl pasakyto nei konsultacinės išvados, nei faktinių aplinkybių... 136. 61.... 137. Kolegija pastebi, jog patalpų atidalijimo projektą rengęs architektas... 138. Dėl remonto išlaidų ... 139. 62.... 140. Patikslintu ieškiniu ieškovas prašė priteisti lygiomis dalimis gyvenamojo... 141. Dėl servituto apimties ir kompensacijos dydžio... 142. 63.... 143. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, nustatant servitutą turi būti... 144. 64.... 145. Prašydamas nustatyti servitutą, ieškovas pateikė ne tik gyvenamojo namo... 146. 65.... 147. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta schema, sprendžia, jog servituto... 148. 66.... 149. Sykiu kolegija sutinka su apeliantės teiginiu dėl per mažo atlyginimo už... 150. 67.... 151. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad servitutas nustatomas neterminuotai,... 152. 68.... 153. Tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog... 154. ( keisti) pagal apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus, neturi pareigos... 155. 69.... 156. Teisėjų kolegija, konstatuoja, jog remiantis šios nutarties 42, 55-61, 67... 157. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 158. 70.... 159. Nors ir pakeičiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kolegijos... 160. 71.... 161. Kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tą, jog apeliacinis skundas tenkinamas... 162. 72.... 163. Patenkinus dalį apeliacinio skundo (25 procentais), iš ieškovo atsakovės A.... 164. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 165. apeliacinį skundą tenkinti dalinai.... 166. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimą... 167. 1.... 168. sprendimo rezoliucinės dalies trečią dalį , kuria iš A. V. K. E. naudai... 169. 2.... 170. sprendimo rezoliucinės dalies šeštą dalį, kuria iš K. E. (a. k. (duomenys... 171. 3.... 172. nustatyti, kad A. V., iki bus įrengti patekimui į gyvenamojo namo antrą... 173. Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.... 174. Priteisti iš K. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. V. naudai 24,75 Eur...