Byla 2A-2833-577/2014
Dėl 50 000 Lt skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Vilijos Mikuckienės ir Henricho Jaglinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų M. J. ir atsakovės L. J. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. R. patikslintą ieškinį atsakovams M. J. ir L. J. dėl 50 000 Lt skolos priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovė V. R. patikslintu ieškiniu prašė solidariai priteisti iš atsakovų M. J. ir L. J. 50 000 Lt skolą pagal 2004-04-08 skolos raštelį bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2004 m. balandžio 8 d. jos žentas M. J. iš jos pasiskolino 50 000 Lt sumą namo statybai. Paskolos raštelyje atsakovas nurodė, kad skolą grąžins dalimis – kas metus mokėdamas po 10 000 Lt, o paskutinę skolos dalį sumokės 2009 metais. Pasak ieškovės, ji nuolat ragindavo atsakovą grąžinti skolą, tačiau jis ieškovės raginimus ignoruodavo, o ji, gailėdama dukters ir nenorėdama bloginti santykių, vis laukė skolos gražinimo. Tačiau susirgus sutuoktiniui, reikėjo pinigų jo gydymui, todėl buvo pradėta reikalauti grąžinti skolą, o skolos negrąžinus geruoju, buvo nuspręsta kreiptis į teismą. Taip pat ieškovė paaiškino, atsakovui M. J. jokio turto nėra dovanojusi, o pinigines lėšas jam yra tik skolinusi, tuo tarpu savo dukrai L. J. yra padovanojusi dalį turto.

5Atsakovas M. J. atsiliepimuose ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis parašė skolos raštelį ieškovei dėl 50 000 Lt jam paskolintų pinigų, pinigus ieškovė jam davė, tačiau grąžinti jų nereikalavo, kadangi žodžiu jo žmonai L. J. - savo dukrai, ji pasakė, kad tuos 50 000 Lt ji dovanoja namo statybai ir jų grąžinti nereikės, todėl tiek daug metų ir nereikalavo pinigų grąžinimo. Pasak atsakovo, buvo sutarta, kad ieškovė iš atsakovų pinigų neprašys, o jis tik pasirašys paskolos raštelį, kad būtų išvengta rizikos apgauti ieškovės dukrą L. J.. Taigi, atsakovo teigimu, 50 000 Lt buvo padovanoti L. J. ir iki konflikto, įvykusio tarp ieškovės, jos vyro ir atsakovų 2013-08-24, ieškovė nereikalavo grąžinti 50 000 Lt. Atsakovas neneigia, kad ieškovė perdavė 50 000 Lt, tačiau mano, kad ieškinys nepagrįstas, kadangi minėta pinigų suma buvo nepaskolinta, o padovanota.

6Atsakovė L. J. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jai pranešta tinkamai. Atsakovė L. J. kartu su atsakovu M. J. pateikė atsiliepimus į ieškovės ieškinį ir patikslintus ieškinius, kuriuose palaikė atsakovo M. J. poziciją.

7II.

8Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Trakų rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 10 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, nutarė priteisti ieškovės naudai solidariai iš atsakovų M. J. ir L. J. 50 000 Lt paskolos sumą ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis ir šalių paaiškinimus konstatavo, kad tarp ieškovės ir atsakovo M. J. buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Pažymėjo, kad pats atsakovas neginčija tos aplinkybės, kad jam ieškovė perdavė 50 000 Lt bei kad jis šios pinigų sumos ieškovei nėra grąžinęs. Taip pat nurodė, kad įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė atsakovui ar atsakovei 50 000 Lt sumą pagal 2004-04-08 skolos lapelį perdavė neatlygintinai byloje nėra, o atsakovo teiginiai, kad skolos lapelis buvo pasirašytas kaip atsakovės L. J. apsaugos priemonė (dėl galimų skyrybų), o ieškovė 50 000 Lt atsakovams padovanojo namo statybai, taip pat buvo atmesti kaip neįrodyti. Pirmos instancijos teismas pažymėjo ir tai, kad aplinkybė, jog ieškovė dėl savo teisių gynimo į teismą kreipėsi praėjus pakankamai ilgam terminui po prievolės pažeidimo, nesudaro pagrindo tarp šalių susiklosčiusius santykius kvalifikuoti kaip dovanojimo teisinius santykius.

10III.

11Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12Atsakovas M. J. ir atsakovė L. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Tvirtina, kad pirmos instancijos teismas padarė klaidingas išvadas, nes nevisapusiškai įvertino bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes - rėmėsi tik paskolos rašteliu ir pinigų grąžinimą įrodančių dokumentų nebuvimu, tačiau visiškai ignoravo šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus faktus, teismo posėdžių metu nurodytas faktines aplinkybes bei ieškovės pozicijos nenuoseklumą. Apeliantų nuomone, iš teismo posėdžio metu pačios ieškovės pripažintų faktų akivaizdžiai matyti, kad, priešingai nei skundžiamame sprendime nurodė pirmos instancijos teismas, tarp šalių nuo pat pradžių buvo susiklostę ne paskolos, o dovanojimo teisiniai santykiai, pati ieškovė pripažino, kad po paskolos raštelio surašymo visą pinigų sumą, t.y. 50 000 Lt, padovanojo dukrai ir atsisakė savo reikalavimo teisės. Taip pat apeliantai pažymi, kad pirmos instancijos teismas neįvertino ir tos aplinkybės, jog 2013 m. vasarą tarp ieškovės ir jų buvo kilęs konfliktas, po kurio radikaliai pasikeitė ieškovės pozicija ir ji pradėjo reikalauti grąžinti skolą, nors jie pagrįstai tikėjosi, jog yra atleisti nuo turtinės pareigos ieškovei, todėl dabar yra pažeidžiami jų teisėti lūkesčiai. Be to, atsakovai atkreipia dėmesį, kad ieškovės norą pareikšti atsakovams kuo daugiau reikalavimų patvirtina ir ta aplinkybė, kad ieškovė patikslintu priešieškiniu prašė priteisti papildomai dar 66 000 Lt, tačiau vėliau šio reikalavimo pati atsisakė. Pažymi ir tai, kad nors atsakovė L. J. pagal skolos raštelį jokių įsipareigojimų nebuvo prisiėmusi, tačiau pirmos instancijos teismas skolą solidariai priteisė iš abiejų atsakovų. Atsakovų nuomone, ši aplinkybė patvirtina tarp ieškovės ir atsakovų faktiškai susiklostę santykiai nėra paskolos teisiniai santykiai, o pirmos instancijos teismas vengė atskleisti šių santykių esmę ir priėmė tik formalų sprendimą.

13Ieškovė V. R. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, todėl prašė pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir jos naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pasak ieškovės, akivaizdu, jog atsakovo pasirašyto „skolos lapelio“ turinys ir forma atitinka teisės aktų nuostatas ir nėra teismo tvarka teismo tvarka pripažintas negaliojančiu. Ieškovė pažymi, kad pats atsakovas neneigia, kad 50 000 Lt iš jos yra gavęs, todėl visi atsakovo argumentai turėtų būti vertinami kaip siekis išvengti paskolos grąžinimo. Nurodo, kad nuo pat pradžių tarp šalių buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai, o ne dovanojimo, tai patvirtina atsakovo pasirašytas skolos raštelis, o jeigu ieškovė ir buvo ketinusi atleisti nuo įsipareigojimų vykdymo, toks ieškovės ketinimas, kuris nebuvo išreikštas aiškia forma, jokiais būdais negali atleisti atsakovus nuo prievolės vykdymo. Taip pat ieškovė pastebi, jog atsakovai į bylą nepateikė nė vieno įrodymo, išskyrus savo žodinius paaiškinimus, kuris patvirtintų, jog tarp šalių buvo susiklostę dovanojimo teisiniai santykiai. Ieškovės nuomone, ta aplinkybė, kad nebuvo atliktas nei vienas mokėjimas patvirtina ne tai, kad tarp šalių buvo susiklostę dovanojimo teisiniai santykiai, o tai, kad atsakovai pažeidė savo prievolę. Ieškovės teigimu, pinigų buvo pradėta reikalauti ne dėl kilusių tarpusavio konfliktų, o dėl to, kad jos sutuoktinio gydymui dabar yra reikalingi pinigai. Be to, ieškovė nurodo, kad jai visiškai neaiškus apeliacinio skundo argumentas, jog teismas ieškinį turėjo tenkinti tik atsakovo M. J. atžvilgiu, jeigu sandoris buvo sudarytas šeimos poreikiams tenkinti. Atkreipia dėmesį, kad bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme atsakovai neteikė jokių prieštaravimų, jog jie yra bendraatsakovai.

14IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

16Iš į bylą pateikto 2004-04-08 skolos lapelio matyti, kad atsakovas M. J. iš ieškovės V. R. 2004-04-08 pasiskolino 50 000 Lt namo statybai. Atsakovas skolos lapelyje nurodė, kad skolą grąžins dalimis – kiekvienais metais sumokėdamas po 10 000 Lt. Skolos raštelyje taip pat buvo numatyta, kad pirma įmoka turi būti sumokėta 2005-04-08, o paskutinė – 2009-04-08. (b.l. 35). Taigi ieškovė atsakovui buvo perdavusi 50 000 Lt namo statybai, o atsakovas įsipareigojo grąžinti 50 000 Lt skolos lapelyje nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovas minėtos sumos ieškovei negrąžino, paskolos raštelio neginčijo. Tarp ieškovės ir atsakovų kilo ginčas dėl tarp šalių susiklosčiusių prievolinių teisinių santykių kvalifikavimo. Atsakovas nesutinka su ieškovės pozicija, kad 50 000 Lt ji atsakovui M. J. paskolino, mano, kad ši suma buvo padovanota.

17Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamos bylos kontekste pažymi, kad pagal CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalį paskolos sutartis yra realinis sandoris, t. y. paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių, nors vienos nesant, paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad šios aplinkybės bylose dėl paskolos grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2011 ir kt.).

18Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Minėta, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str.), todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008 ir kt.).

19Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-340/2011, 2013 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2013; kt.). Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-701/2013, 2014-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2014).

20Kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčo dėl to, kad 50 000 Lt atsakovas iš ieškovės gavo, nėra. Byloje esanti medžiaga - skolos lapelis, kuris patvirtina, kad atsakovas M. J. įsipareigojo ieškovei grąžinti 50 000 Lt (b.l. 35), antstolės B. P. pranešimas (b.l. 81), 2013-05-15 ieškovės pretenzija atsakovui (b.l. 83), iš ko matyti, kad ieškovė prašė atsakovą grąžinti 50 000 Lt sumą, paskolintą pagal 2004-04-08 skolos lapelį, patvirtina, kad tarp ieškovės ir atsakovų susiklostė paskolos teisiniai santykiai, kurių pagrindų ieškovė atsakovams paskolino 50 000 Lt, o pinigai ieškovei grąžinti nebuvo. Išskyrus atsakovo paaiškinimus, jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė 50 000 Lt sumą pagal 2004-04-08 skolos lapelį atsakovams padovanojo, byloje taip pat nėra. Atsakovai paskolos sutarties neginčijo. Pažymėtina, kad vien tik ieškovės ketinimai minėtą pinigų sumą padovanoti atsakovams negali sukelti jokių teisinių pasekmių (CK 6. 456 str. 2 d.), todėl apeliantų argumentai, kad ieškovei ilgą laiką nereiškus jokių pretenzijų dėl skolos grąžinimo, jie pagrįstai tikėjosi, jog yra atleisti nuo turtinės pareigos ieškovei, yra atmestini kaip teisiškai niekaip nepagrįsti.

21Taip pat atmestini kaip juridiškai nereikšmingi apeliacinio skundo argumentai, kad tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai buvo dovanojimo, nes atsakovui pagal skolos raštelyje nustatytą tvarką negrąžinus pinigų, ieškovė ir toliau duodavo pinigų atsakovams, o grąžinti 50 000 Lt pradėjo reikalauti tik įvykus konfliktui 2013 metais. Kaip ir nurodė pirmos instancijos teismas, įstatymai nedraudžia ieškovei būnant paskolinus atsakovams tam tikrą sumą pinigų su atsakovais sudaryti kitus dovanojimo ar paskolos sandorius, o vėlesni sudaryti dovanojimo sandoriai negali atleisti atsakovų nuo įsipareigojimų pagal ankstesnį paskolos raštelį vykdymo. Be to, ta aplinkybė, kad ieškovė dėl savo teisių gynimo į teismą kreipėsi praėjus pakankamai ilgam terminui po prievolės pažeidimo nesudaro pagrindo atleisti atsakovus nuo prievolės vykdymo.

22Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad nors teismas savo sprendimą grindė išimtinai tik paskolos raštelio egzistavimui ir pinigų grąžinimą patvirtinančių įrodymų nebuvimu, tačiau patenkino ieškinį ne tik atsakovo M. J. atžvilgiu, bet ir atsakovės L. J. atžvilgiu, kuri nėra prisiėmusi jokių įsipareigojimų pagal paskolos raštelį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmos instancijos teismo argumentams, jog 50 000 Lt prievolė laikytina solidaria prievole (CK 3.109 str. 3 d.), todėl jų nekartoja. Be to, pastebėtina, kad pačių atsakovų pozicija šiuo klausimu yra itin nenuosekli, nes būtent pačių atsakovų iniciatyva atsakovė L. J. buvo įtraukta į bylą dėl skolos priteisimo kaip solidari atsakovė, ir viso bylos nagrinėjimo pirmos instancijos metu atsakovai nereiškė jokių prieštaravimų, kad abu jie byloje yra bendraatsakovai, tačiau apeliaciniame skunde dėl nesuprantamų priežasčių tvirtina, jog skola iš atsakovės buvo priteista nepagrįstai.

23Atkreiptinas apeliantų dėmesys, kad tai, jog, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, pirmos instancijos teismas nekonstatavo, jog atsakovų pateikti įrodymai pagrindžia jų įrodinėjamas aplinkybes, laikydamas, kad kitų įrodymų ištyrimas suponuoja priešingą išvadą, negali būti pripažįstama netinkamu įrodymų vertinimu ar įrodinėjimo taisyklių pažeidimu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).

24Taigi apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Taip pat šiame kontekste pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

25Vadovaujantis tuo, kas išdėstytas, spręstina, kad pirmos instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 10 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

26Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teismas

Nutarė

27Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovė V. R. patikslintu ieškiniu prašė solidariai priteisti iš... 5. Atsakovas M. J. atsiliepimuose ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis... 6. Atsakovė L. J. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir... 7. II.... 8. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Trakų rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 10 d. sprendimu ieškinį... 10. III.... 11. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 12. Atsakovas M. J. ir atsakovė L. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Trakų... 13. Ieškovė V. R. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su skundu... 14. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 15. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 16. Iš į bylą pateikto 2004-04-08 skolos lapelio matyti, kad atsakovas M. J. iš... 17. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamos bylos kontekste... 18. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys... 19. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių... 20. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčo dėl to, kad 50 000 Lt atsakovas iš... 21. Taip pat atmestini kaip juridiškai nereikšmingi apeliacinio skundo... 22. Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad nors teismas savo sprendimą... 23. Atkreiptinas apeliantų dėmesys, kad tai, jog, įvertinęs byloje esančių... 24. Taigi apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos... 25. Vadovaujantis tuo, kas išdėstytas, spręstina, kad pirmos instancijos teismas... 26. Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teismas... 27. Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 10 d. sprendimą palikti...