Byla 2-1936-232/2013
Dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. U. ieškinį atsakovei G. K. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, Sekretoriaujant Oksanai Davlevič, dalyvaujant ieškovei D. U., ieškovės atstovui V. M., atsakovei G. K., atsakovės atstovui adv. G. B., teismo posėdyje išnagrinėjusi prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. U. ieškinį atsakovei G. K. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu,

Nustatė

2I. GINČO ESMĖ.

3Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti negaliojančiu jos motinos J. B. testamentą, surašytą 2006 m. kovo 27 d. priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4Nurodė, jog 2006-03-27 testamentu ieškovės motina visą jai priklausantį turtą paliko atsakovei, nors iki tol, kol buvo gyva, tvirtino, jog visą turtą paveldės lygiomis dalimis ieškovė ir atsakovė. Teigė, jog testamento surašymo metu ieškovės motina J. B. sunkiai sirgo. Nuo 2004-08-18 ji buvo siunčiama gydymui nuo psichinės ligos VšĮ Centro poliklinikos, diagnozuota vidutinio sunkumo depresija, siunčiama gydymui pas psichiatrą. Nuo 2006 m. J. B. sveikata pablogėjo, ji sunkiai orientavosi aplinkoje, vietoje ir laike, buvo apsunkintas bendravimas su ja, kalba buvo nerišli, be turinio, konteksto, neprisimindavo ką sakydavo, visiškai nesuvokdavo savo veiksmų esmės, jų nevaldydavo, kaupė savo kambaryje įvairius daiktus rastus šiukšliadėžėse, kurių prisikaupė tiek, kad kambaryje buvo sunku judėti. Ilgą laiką vartojo įvairius, jos psichiką veikiančius vaistus. Prieš pat testamento surašymą 2006-03-27 buvo gydoma gydymo įstaigoje.

5Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog paveldėjimo klausimais šalių motina J. B. su ja niekada nekalbėjo, tačiau skundėsi ieškovės elgesiu, pasakojo kad motinai atsisakius padovanoti ieškovei dalį savo buto pastarosios elgesys su motina pasikeitė, ieškovė faktiškai nustojo rūpintis motina, nepaisant prastos motinos sveikatos. Pažymėjo, jog J. B. fizinė sveikatos būklė paskutinius tris metus iki mirties buvo silpna, tačiau ji pasižymėjo stabilia psichika ir sveika nuovoka, puikiai orientavosi aplinkoje, vietoje ir laike, mėgo bendrauti su žmonėmis. 2005 metų rudenį ir 2006 metų sausio mėn. motiną ištiko širdies smūgiai. Išėjusi iš ligoninė motina pati pasiūlė atsakovei nuvykti pas notarą ir surašyti testamentą. Ieškovė nurodė neteisingus faktus apie tariamą motinos šiukšlių kaupimą. Savo kambaryje motina laikė prekes, kuriomis iki 2006 metų prekiavo Kalvarijų turgavietėje, vėliau pablogėjus sveikatai megzdavo įvairius rankdarbius, kuriuos bandydavo parduoti Vilniaus senamiestyje, Pilies g. lauko prekyvietėje. Paūmėjusiam kojų skausmui nuraminti motina vartojo vaistus „Lexotanil“, „Asentra“, kurie niekaip negalėjo turėti įtakos jos psichikai. Atsakovė nurodė jog visi motinos laidotuvių rūpesčiai ir išlaidos gulė ant jos ir jos šeimos pečių. Velionė testamente pasirašė, kad yra supažindinta, jog ji turi teisę testamentą bet kada pakeisti, papildyti, panaikinti, sudaryti naują testamentą, ji iki mirties turėjo ilgą laiko tarpą apsigalvoti, tačiau testamento nepakeitė, kas rodo jos apsisprendimą testamento surašymo metu.

6II. TEISMO NUSTATYTOS FAKTINĖS BYLOS APLINKYBĖS IR PRIIMAMO SPRENDIMO MOTYVAI.

7Byloje yra kilęs ginčas dėl testamento galiojimo. Ieškovė savo reikalavimus grindžia CK 1.89 straipsniu numatančiu savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens sudaryto sandorio pripažinimą negaliojančiu. Minėto straipsnio 1 dalis numato jog fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį. Testamentas, yra asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisiniai padariniai kyla tik po testatoriui mirties. Testamentų sudarymo tvarkai ir galiojimui taikytinos tiek bendrosios CK pirmosios knygos II dalies, tiek specialiosios penktosios knygos paveldėjimą reguliuojančios normos. Vienas pagrindinių reikalavimų testamento teisėtumui yra sąlyga, kad testamento sudarymo metu testatorius turi būti veiksnus, suprasti savo veiksmų reikšmę ir jų padarinius. Testamentas, sudarytas neveiksnaus asmens, negalioja (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau ginčijant testamentą, kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausias teismas (toliau LAT), galima remtis ir kitais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 5.16 straipsnio 2 dalis). CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai priskiriami prie sandorių su valios trūkumais. Remiantis šio straipsnio nuostatomis sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio šalies valios. LAT yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl testamento galiojimo tokiais atvejais itin reikšmingas nustatytinas sandorio elementas yra tikroji testatoriaus valia. Būtina nustatyti ar testamento turinys atitinka tikrąją palikėjo valią, tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė. (LAT 2010 11 09 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010; 2012 10 31 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2012). Tokių bylų ypatybė ta, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami neturint galimybės išklausyti jį patį remiantis liudytojų parodymais, ekspertų išvadomis, medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę. LAT formuoja praktiką kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Ši moralinė nuostata taikant testamento sudarymo tvarką reglamentuojančias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigą įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) bei įstatyme nustatytą pareigą vadovautis šiais principais ir teismui aiškinant įstatymus bei taikant juos (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (LAT 2010 06 30 nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-303/2010). Analogiška nuostata turi būti taikoma ir įrodymų vertinimui.

8Iš į bylą pateiktos J. B. paveldėjimo bylos kopijos matyti, kad J. B., šalių motina mirė 2009 07 20 (mirties liudijimo kopija, t.1,b.l. 71) abi šalys tiek ieškovė 2009 07 28, tiek atsakovė 2009 08 27 yra padavę pareiškimus dėl palikimo priėmimo ieškovė palikimui priimti pagal įstatymą, atsakovė pagal testamentą. Palikimą sudaro dalis buto esančio adresu Universiteto g., Vilniuje, bei dalis žemės sklypo Vilniaus rajone (t.1,b.l. 67,67). Ginčijamą testamentą (t.1,b.l. 72,73). J. B. ginčijamą testamentą sudarė 2006 03 27, Vilniaus miesto 3 notarų biure, testamentų registre testamentas registruotas 2006 03 29 (t.1,b.l.69-73). Testamento turinyje nurodoma, kad testatorė būdama veiksni, suvokdama savo veiksmų pasekmes, laisva valia, be prievartos, be suklydimo pasirašo testamentą, kuriuo mirties atveju daro tokį patvarkymą: visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, iš ko jis besusidėtų ir kur jis bebūtų ji palieka dukrai G. K.. Iš testamento turinio seka, kad testatorei buvo paaiškintas CK 5.35 straipsnio turinys, kad testatorė turi teisę sudarytą testamentą bet kada pakeisti, papildyti, panaikinti, sudaryti naują testamentą arba jo nesudaryti, jai žinoma kad vėlesnis testamentas panaikina visą pirmesnį testamentą ar jo dalį, kuri prieštarauja vėliau surašytajam testamentui. Testamentas paskelbtas 2009 08 27 Vilniaus miesto 3 notarų biure (t.1,b.l.74) dalyvaujant šalims.

9Pasisakydamas dėl CK 1.89 normos aiškinimo ir taikymo, LAT yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (LAT 2005 10 05 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005; 2009 11 04 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009). Taigi ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Turi būti įvertinami įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti patikimu įrodymu arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. (LAT 2010 05 18 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; kt).

10Nagrinėjamoje byloje atliktos dvi pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės mirusiosios J. B. psichinei būsenai nustatyti, pagal pateiktus medicininius duomenis iš poliklinikos bei ligoninių, kuriose ji buvo gydoma būdama gyva. Abiejų ekspertizių rezultatas iš esmės buvo tas pats. 2010 06 08 teismo nutartimi ekspertizei buvo pateiktas klausimas ar mirusioji J. B. galėjo suvokti jai pateikto pasirašyti testamento turinį ir prasmę bei atliekamų veiksmų esmę ir juos valdyti atsižvelgiant į jos fizinę ir psichinę būklę surašant testamentą ir jos vartotų vaistų galimus šalutinius poveikius (t.1,b.l. 149,150). 2011 02 11 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta jog J. B. mirties priežastimi tapo širdies veiklos nepakankamumas. 2005 01 07 atlikus kompiuterinę tomografiją mirusiajai nustatyta diagnozė lėtinė galvos smegenų išemija, edema. VŠĮ centro poliklinikoje mirusiajai buvo diagnozuota vidutinio sunkumo depresija ir ji 2004 08 18 buvo siunčiama gydytis pas psichiatrą. Tačiau jos kortelėje nėra gydytojo psichiatro įrašų, nėra įrašų apie psichotropinių vaistų skyrimą, klofelinas jai skirtas arteriniam spaudimui reguliuoti. Mirusioji sirgo cukriniu diabetu, koronarine širdies liga ir hipertonine liga, lėtiniu pankreatitu. Nuo 2005 10 16 iki 2005 10 28 J. B. gydyta Vilniaus universitetinėje ligoninėje diagnozuota plaučių edema hipertenzinė kardiopatija abipusė pneumonija. 2005 11 18 – 2005 11 22 ji gydyta Vilniaus universitetinės Antakalnio ligoninės medicininės reabilitacijos skyriuje, kur jai buvo atliktas protinės būklės įvertinimo testas įvertinimas 30 balų, Barthelio indeksas 80 balų, jos psichinė būsena, orientacija įvertinta gerai kontaktas geras. Remiantis šiais duomenimis psichiatrė ekspertė padarė prielaidinę išvadą, kad J. B. testamento surašymo metu, 2006 03 27 nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu ir nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje, todėl ji suprato savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti. Apklausta teisme, gavus papildomus medicininius įrašus iš poliklinikos ekspertė nurodė jog medicininėje kortelėje yra įrašas, kad 2005 metų kovo mėnesį J. B. buvo paskirtas gydymas antidepresantais, Vėliau jokių psichiatrų įrašų nėra, protinių gebėjimų testai buvo atlikti 2005 metų pabaigoje jau po to. Teismas atsižvelgęs, kad buvo duota tik tikimybinė išvada apie mirusiosios sveikatos būklę ir ekspertei nebuvo pateikti visi medicininiai dokumentai, 2012 06 29 nutartimi paskyrė pakartotinę pomirtinę psichiatrijos ekspertizę, kurią atlikę du ekspertai psichiatrai konstatavo jog mirusioji J. B., atsižvelgiant į jos psichikos būklę, sudarant ir pasirašant testamentą galėjo suprasti jai 2006 03 27 pateikto pasirašyti testamento turinį ir prasmę bei atliekamų veiksmų esmę ir juos valdyti. Ekspertų komisija vadovaudamasis pateiktais duomenimis nustatė, jog J. B. buvo kelis kartus persirgusi infarktu, persirgo insultu, taip pat galvos smegenų išemija buvo kelis kartus gydoma antidepresantais bei trankviliantais, bet medicininių dokumentų duomenimis gydymo 2006 m, sausio - vasario mėn. metu gydytojų konstatuota jog gydymo laikotarpiu buvo sąmoninga orientuota, kontaktiška, stabilios psichologinės būklės, vykdė visus paliepimus, savarankiškai pasirašinėjo ligos istorijoje, jos biosocialinės funkcijos, gebėjimas savarankiškai veikti ir apsitarnauti (Bartelio indeksas) įvertintas 90 balų, Šeimos gydytoja 2006 -2007 metais jokių pacientės psichikos sutrikimų nenustatė ir neaprašė, vidutinio sunkumo depresija jai vėl nustatyta tik 2008 metų birželio mėn. Teisme apklausta testamentą tvirtinusi notarė R. R. nurodė, jog tiksliai šio testamento sudarymo aplinkybių ji neatsimena, bet patvirtino tokiais atvejais, kai testamentas surašomas vieno įpėdinio naudai visada klausianti testatoriaus ar nėra kitų įpėdinių, kiek turi brolių seserų, vaikų, kodėl viską palieka vienam įpėdiniui, jei žmogus atsakinėja logiškai, vadinasi jis yra veiksnus. Kitokių galimybių, išskyrus verbalinį pabendravimą notarai tam, kad nustatyti testatoriaus veiksnumą neturi, paveikti testatoriaus apsisprendimą palikti viską vienam įpėdiniui negali.

11Teisme liudytoja apklausta ieškovės dukra V. U., nurodė jog gyveno kartu su mirusiaja ir savo tėvais viename bute nuo 4 metų. Močiutės J. B. sveikata pašlijo po senelio B. B. mirties 2003 metais, ji pamiršdavo išjungti elektrą, dujas, vandenį, dėl ko kildavo konfliktai su ieškove liudytojos motina. Mirusioji keistai elgdavosi, tačiau išvežti ją gydyti jie negalėjo, nes dokumentai buvo pas atsakovę G. K., Apklaustas liudytoju ieškovės sutuoktinis S. U. nurodė jog su uošve J. B. viename bute gyveno nuo 1993 metų, mirus uošviui jos sveikata pašlijo, pradėjo daug ką užmiršti, prisvilindavo gaminamą maistą, nevalgė kartu su jais, nes bijojo, kad jie ją nunuodys, gėrė daug vaistų. Atsakovės sutuoktinis V. K. paliudijo priešingai, kad J. B. buvo sąmoninga, jokių jos psichikos sutrikimų jis nepastebėjęs, po uošvio mirties jie su šeima pradėjo ją dažniau lankyti kas šeštadienį atveždavo maisto, veždavo į ligoninę, polikliniką. Testamentas buvo surašytas pačios J. B. iniciatyva. Jis vežė atsakovę ir uošvę pas notarą, bet pačiame testamento pasirašyme nedalyvavo. Liudytoja apklausta O. V. nurodė, kad yra atsakovės kaimynė, o su J. B. yra kartu dirbusi, matydavo ją Kalvarijų turguje prekiaujančią 2004-2005 metais, jos prašymų atliko jos kambario remonto (tinkavimo dažymo) darbus. J. B. skundėsi ieškovės elgesiu už remonto darbus jai sumokėjo J. B., medžiagas pirko ieškovė už motinos pinigus, teigė nepastebėjusi jokių J. B. psichikos sutrikimų. Liudytoja E. Ž. teisme parodė, kad mirusioji J. B. buvo jos motinos sesuo, susitikdavo per V. Š., lapkričio 1 d. kapinėse, tradiciškai važiuodavo jos sveikinti per Jonines, yra buvusi svečiuose pas tetą viena, teta skusdavosi, kad ieškovė su ja nebendrauja, laukia jos mirties. J. B. paskutinį kartą matė per Jonines 2009 metais ji buvo adekvati, o po mėnesio sužinojo, kad teta mirė.

12Įvertinęs suminėtus įrodymus teismas mano jog ieškinys neįrodytas. Išskyrus, bylos baigtimi suinteresuotų liudytojų, ieškovės vyro ir dukters parodymus byloje nėra duomenų, kad testatorė pasirašydama ginčijamą testamentą turėjo tokių psichikos sutrikimų, kurie trukdytų jai suprasti tokio veiksmo esmę ir pasekmes. Ginčijamas testamentas sudarytas reikiama forma notarinėje kontoroje. Notaras, būdamas valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), privalo įsitikinti testatoriaus veiksnumu (Notariato įstatymo 31, 48 straipsniai). Notarė paliudijo visada įsitikinanti ar testatorius adekvačiai supranta situaciją pokalbio su juo metu. Nei notarei nei liudytojams išskyrus ieškovės vyrą ir dukrą nekilo abejonių dėl testatorės galėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę. Po testamento surašymo testatorės sveikata buvo pagerėjusi, ji gyveno dar daugiau ne itris metus ir nepareiškė noro testamento perrašyti ar panaikinti, kas rodo ją buvus apsisprendus kam pilkti savo turimą turtą. Tam, kad būtų galima daryti išvadą, jog asmuo testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, yra būtina tokį faktą patvirtinančių įrodymų visuma. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ieškovės pateiktų įrodymų tokių kaip suinteresuotais asmenimis laikytinų ieškovės sutuoktinio ir dukros parodymų ar faktų, kad ieškovei buvo išrašomi trankviliantai bei nuskausminamieji vaistai nepakanka išvadai, kad testatorė testamento surašymo metu nesuvokė savo veiksmų esmės ir pasekmių, padaryti. Darytina išvada, kad testatorė 2006 03 27 testamentu išreiškė valią palikti savo visą turtą atsakovei, visiškai suprasdama savo veiksmus kas reiškia, kad jos sudarytame testamente išreikšta tikroji testatorės valia. Todėl ieškinys atmetamas.

13Ieškinį atmetus, vadovaujantis CPK 93 straipsniu, iš ieškovės atsakovės naudai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Pagal pateiktus kvitus atsakovė iš viso yra sumokėjusi advokatui 6050 Lt (t.2, b.l. 22-26). Atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2004 04 02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas, bylos sudėtingumą, pateiktų procesinių dokumentų apimtį, priteistina suma sumažinama iki 4000 Lt

14Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

Nutarė

15Ieškinį atmesti.

16Priteisti iš D. U. asmens kodas ( - ) gyv. U g., Vilniuje G. K., gyv. G. g., Vilniuje naudai 4000 Lt (keturis tūkstančius litų) bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

17Priteisti iš D. U. asmens kodas ( - ) gyv. U g., Vilniuje valstybės naudai 40,20 Lt (keturiasdešimt litų 20 centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

18Sprendimas gali būti skundžiamas per 30 Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai