Byla 2S-461-232/2014
Dėl antstolio V. M. veiksmų

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo UAB „Revilus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo UAB „Revilus“ skundas dėl antstolio V. M. veiksmų,

Nustatė

2I. Ginčo esmė.

3pareiškėjas UAB „Revilus“ pateikė teismui skundą dėl antstolio V. M. veiksmų ir prašė panaikinti antstolio 2013-03-04 patvarkymą atsisakyti skirti trečią ekspertizę bei paskirti pakartotinę ekspertizę nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti, ją pavedant atlikti VĮ „Registrų centras“. Nurodė, kad atliktų dviejų ekspertizių išvados dėl turto kainos skyrėsi net 580 000 Lt, kas verčia abejoti atliktų ekspertizių pagrįstumu. Be to, ekspertizių metu nustatyta turto rinkos vertė ženkliai skyrėsi ir nuo vidutinės turto rinkos kainos, nustatytos VĮ „Registrų centras“, kas patvirtina, kad nustatyta turto kaina yra per didelė. Taip pat teigė, kad ekspertas T. A. T. ekspertizę atliko remdamasis tik hipotetinėmis prielaidomis. Pareiškėjas nesutiko su antstolio argumentu, jog vertinant turto kainą reikia atsižvelgti ir į kainą, už kurią turtas buvo įsigytas, kadangi abu žemės sklypai buvo įsigyti 2007 metais, kai nekilnojamojo turto kainos buvo vienos iš didžiausių. Dėl nurodytų aplinkybių skolininkas padarė išvadą, kad ekspertizių metu turto kaina buvo nustatyta neteisingai, ir teigia, kad antstolis, atsisakydamas skirti trečią ekspertizę, nesilaikė LR CPK 634 str. 2 d. numatytos pareigos, nes tinkamai nenustačius turto kainos nėra galimas jo pardavimas iš varžytynių. Pareiškėjo teigimu išieškotojas AB „SEB bankas“ siekia dirbtinai padidinti turto kainą, kad neįvykus varžytynėms galėtų perimti šį turtą.

4Suinteresuotas asmuo AB „SEB bankas“ ir antstolis V. M. atsiliepimų į skundą teismui nepateikė.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 6 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Revilus“ skundą dėl antstolio V. M. veiksmų atmetė. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašė skirti trečią turto vertinimo ekspertizę dėl to, kad buvo nustatyta per didelė turto rinkos kaina, tačiau nepateikė jokių patikimų duomenų, patvirtinančių, jog reali nekilnojamojo turto kaina yra mažesnė. Vien ta aplinkybė, kad atliktų dviejų ekspertizių rezultatai tarpusavyje skyrėsi, negali būti pagrindas pripažinti, kad ekspertizės buvo atliktos nepagrįstai. Teiginį, kad ekspertas Tauras A. T. ekspertizę atliko remdamasis tik hipotetinėmis prielaidomis, teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstą, teismo vertinimu ekspertizė buvo atlikta nepažeidžiant Turto ir verslo vertinimo metodikos reikalavimų. Teismas taip pat nurodė, jog tai, kad ekspertizių metu nustatyta turto rinkos vertė ženkliai skyrėsi ir nuo vidutinės turto rinkos kainos, nustatytos VĮ „Registrų centras“, taip pat negali būti pakankamas pagrindas pripažinti, kad žemės sklypų reali rinkos vertė yra mažesnė, kadangi VĮ „Registrų centras“ atlieka masinį nekilnojamojo turto vertinimą, kurio metu nustatoma tik preliminari turto kaina, neatsižvelgiant į tuos vertinamo objekto ypatumus, kuriuos gali įvertinti tik ekspertas. Teismas atmetė skolininko argumentą, kad žemės sklypų įsigijimo metu jų kaina buvo pakilusi, nurodydamas, kad nėra jokių duomenų, jog nekilnojamojo turto kainos būtų nukritusios beveik keturis kartus. Teismas nesutiko su teiginiu, kad išieškotojas AB „SEB bankas“ siekia dirbtinai padidinti turto kainą, kad, neįvykus varžytynėms, galėtų perimti šį turtą savo nuosavybėn, nes išieškotojo tikslas iš esmės yra atgauti skolą, o ne perimti skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą. Be to, nėra tikėtina, kad bankas siektų perimti nekilnojamąjį turtą už didesnę nei reali rinkos kaina. Pažymėjo, jog antstolio paskelbtų nekilnojamojo turto varžytinių metu aukščiausia pasiūlyta kaina buvo 3 000 000 Lt. Pasiūlyta galutinė kaina yra ženkliai didesnė nei nurodoma skolininko, todėl, turto savininko teisės iš esmės nebuvo pažeistos. Priešingai, teismas padarė išvadą, jog antstolis aktyviai padėjo šalims (taip pat ir skolininkui) ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8Atskiruoju skundu pareiškėjas UAB „Revilus“ prašo panaikinti 2013-06-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir spręsti klausimą iš esmės, panaikinti 2013-03-04 antstolio V.M. P. Nr.0240/12/04381 atsisakyti skirti trečią ekspertizę ir paskirti pakartotinę ekspertizę areštuoto nekilnojamojo turto vertei nustatyti ir ją pavesti atlikti VĮ „Registrų centras“. Nurodė, jog antstolio pareiga parduodamo iš varžytynių turto proceso stadijoje maksimaliai objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Pirmąją ekspertizę atliko UAB „Centrinė nekilnojamojo turto birža“, pagal atliktos ekspertizės išvadą areštuoto turto vertė yra 2 460 000 Lt. Antrąją ekspertizę atliko ekspertas Tauras A. T., areštuoto turto rinkos vertė yra 1 880 000 Lt. Atliktų dviejų ekspertizių išvados dėl turto kainos skyrėsi net 580 000 Lt, kas verčia abejoti atliktų ekspertizių pagrįstumu. Apelianto teigimu minėtas turto vertinimas yra neproporcingas tikrajai nekilnojamojo turto rinkos vertei. Pažymėjo, jog areštuoto turto ekspertizės aktu nustatytos kainos nuo vidutinės rinkso vertės skiriasi net 1 006 000 Lt. Vertintojai neanalizavo, nelygino ir netyrė šių verčių, nemotyvavo koks konkrečiai vertinamo žemės sklypo privalumas lėmė minėtą skirtumą. Taip pat pažymėjo, jog panašią turto vertę į VĮ „Registrų centras“ atliktą masinį vertinimą yra nustačiusi teismo ekspertė I. K., kuri areštuotus žemės sklypus įvertino 776 000 Lt. Apelianto teigimu individualus turto vertinimas jokia apimtimi negali būti suabsoliutintas, kaip vienintelis teisingas, kadangi vertintojas visų pirma išsamiai turi pagrįsti vertės padidėjimą lyginant su VĮ „Registrų centras“ atliktu masiniu vetinimu. Nurodė, jog turto įsigijo kaina negali būti laikoma objektyviu kriterijumi sprendžiant dėl turto rinkos vertės šiai dienai, kadangi žemės sklypų įsigijimo metu jų kaina buvo pakilusi. Nurodė, jog turto vertinimas, kuriam yra taikomi aukščiausi vertinimo standartai ir reikalavimai negali būti paremtas vien tik hipotetinėmis prielaidomis ir spėliojimais. Ekspertas atlikdamas skaičiavimus, nenurodė papildomai patirtų išlaidų, susijusių su pastatų pardavimu, todėl išlaidų detalizavimas atliktas netinkami, dėl ko visi eksperto skaičiavimai atlikti remiantis išlaidų (kaštų) metodu, neatitinka tikrovės. Be to į skaičiavimus įtraukti 2012 m. rugsėjo-gruodžio mėn. sudaryti sandoriai bei vienas didžiausios vertės sandoris sudarytas 2012 m. sausio mėn, iškreipiantis atliktus skaičiavimus, šio sandorio įtraukimas į skaičiavimus turėjo esminę reikšmę realiai turto vertei nustatyti. Pažymėjo, jog vykdomoje byloje buvo pateiktas ir nekilnojamojo turto ekspertės I. K. turto vertinimas, tačiau jis nebuvo vertinamas ir byloje dėl jo nebuvo pasisakyta. Be to turtas už aukščiausią pasiūlytą kainą 3 000 000 Lt skolininko žiniomis nėra perleistas ar realizuotas, varžytynės yra paskelbtos neįvykusiomis. Teismas pažeidė pareigą tinkamai motyvuoti sprendimą.

9 Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas atsiliepimu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-06 nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad antstolis tinkamai įgyvendino priemones turto vertei nustatyti. Vykdomoje byloje buvo atlikti net du turto vertinimai. Antrasis turto vertinimas buvo atliktas atsižvelgiantį į skolininko prašymą. Pirmos instancijos teismas pagrįstai vadovavosi antru (naujesniu) turto vertinimu ir jam suteikė didesnę įrodomąją galią, nei masiniu būdu atliekamas vertinimas, kurio duomenys talpinami VĮ Registrų centras duomenų bazėje. Be to vykusiose varžytynėse didžiausia už parduodamą turtą pasiūlyta kaina buvo 3 000 000 Lt. Varžytynės paskelbtos neįvykusiomis, nes varžytynių laimėtojas nesumokėjo pasiūlytos kainos. Ir nors varžytynių laimėtoja yra inicijavusi teisminį ginčą dėl varžytynių, tačiau varžytynių laimėtoja neneigia aplinkybės, kad 3 000 000 Lt suma buvo didžiausia suma, kurią ji buvos pasiryžusi sumokėti. Pažymėjo, jog įstatyminis reglamentavimas bei formuojama teismų praktika siekia užtikrinti, kad išieškojimo proceso metu skolininkui priklausantis turtas būtų parduotas kuo efektyviau t.y. siekiama užkirsti kelią nepagrįstai mažos kainos nustatymui. Todėl nesuprantama ir neįrodyta kokiu būdu gali būti pažeistos skolininko teisės, jei sudaromas sąlygos jam priklausantį turtą parduoti už didesnę kainą. AS SEB bankas nesiekė ir nesiekia perimti nekilnojamąjį turtą. Tai patvirtina kartu su atsiliepimu pateikiamas AB SEB bankas atsisakymas perimti varžytynėse neparduotą turtą. AB SEB bankas siekia kuo efektyvesnio ir operatyvesnio skolinių įsipareigojimų įvykdymo. Vienintelis asmuo, kuris galėtų siekti turto realizavimo ar jo perėmimo kuo didesne verte yra skolininkas, nes kuo didesnė kaina nustatoma parduodamam turtui, tuo didesnė tikimybė, kad piniginių lėšų liks skolininkui. Pirmosios instancijos teismas detaliai pasisakė dėl reikalavimo teisinio ir faktinio pagrindo bei jo pagrįstumo, dėl ko padarė pagrįstas ir išsamias išvadas, kurios grindžiamos byloje surinktais įrodymais, pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 270 str. 4 d.

10Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

11Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindo bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

12Pagal vykdomosios bylos medžiagą Nr. 0240/12/04381 antstolis V. M. vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-03-03 nutartį Nr. 1004V/2009, kuria buvo nutarta parduoti iš varžytinių 0,0840 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr.), esantį Krivių g., Vilniuje, sklypo Nr. 1, ir 0,0840 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr.), esantį Filaretų ir Krivių g. bei Baltojo skg., Vilniuje, sklypo Nr., nuosavybės teise priklausančius UAB „Revilus“ ir sutartinės hipotekos lakšto pagrindu įkeistus AB „SEB bankas“. 2012-11-26 antstolis patvarkymu pranešė, kad 2012-10-18 paskirtos nekilnojamojo turto ekspertizės, atliktos UAB „Centrinė nekilnojamojo turto birža“, metu buvo nustatyta, kad 0,0840 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr.), esančio Krivių g., Vilniuje, sklypo Nr. 1, rinkos vertė yra 1 230 000 Lt, o 0,0840 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr.), esančio Filaretų ir Krivių g. bei Baltojo skg., Vilniuje, sklypo Nr. 2, rinkos vertė yra 1 230 000,00 Lt. 2012-12-07 antstolių kontoroje gauti skolininko UAB „Revilus“ prieštaravimai dėl ekspertizės akto, skolininkas prašė skirti pakartotinę ekspertizę. 2013-01-02 antstolis priėmė patvarkymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo. Pakartotinės teismo eksperto Tauro A. T. atliktos ekspertizės metu buvo nustatyta, kad bendra viso areštuoto nekilnojamojo turto vertė yra 1 880 000,00 Lt. 2013-02-08 skolininkas pateikė antstoliui prieštaravimus dėl ekspertizės akto ir prašė paskirti pakartotinę ekspertizę, ją pavedant atlikti VĮ „Registrų centras“. Antstolis 2013-03-04 patvarkymu atsisakė skirti trečią ekspertizę ir priėmė patvarkymą dėl turto realizavimo už 1 504 000,00 Lt pradinę kainą.

13Atskirąjį skundą apeliantas iš esmės grindžia tuo, jog vykdymo proceso metu buvo nustatyta nepagrįstai didelė parduodamo turto vertė t.y. ginčija turto įkainojimą. Apelianto teigimu teismas spręsdamas ginčą dėl turto įkainojimo turėjo vadovautis ne vykdymo procese užsakytais nekilnojamojo turto vertinimais, tačiau masinio vertinimo duomenimis pateikiamais VĮ Registrų centras duomenų bazėje.

14Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos nutartys 2007-05-28 civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007, 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008, 2009-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009, 2012-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83/2012, kt.).). CPK 681 straipsnis reglamentuoja areštuoto turto įkainojimą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Kadangi areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Net ir nesant skolininko ar išieškotojo prieštaravimų, jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. CPK 682 straipsnyje nustatyta galimybė prireikus skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. CPK 681 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, netgi vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas, laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos. Taigi įstatymas antstoliui suteikia realias galimybes nustatyti tokį areštuoto turto įkainojimą, kuris atitiktų galimas realias rinkos kainas ir kartu apsaugotų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus.

15Kaip matyti iš anksčiau nurodytų vykdomosios bylos aplinkybių, antstolis, įkainodamas turtą, 2012-10-18 patvarkymu skyrė turto vertės ekspertizę. 2012-10-18 paskirtos nekilnojamojo turto ekspertizės, atliktos UAB „Centrinė nekilnojamojo turto birža“, metu buvo nustatyta, kad 0,0840 ha ploto žemės sklypo, esančio Krivių g., Vilniuje, sklypo Nr. 1, rinkos vertė yra 1 230 000 Lt, o 0,0840 ha ploto žemės sklypo, esančio Filaretų ir Krivių g. bei Baltojo skg., Vilniuje, sklypo Nr. 2, rinkos vertė yra 1 230 000,00 Lt, bendra turto vertė – 2 460 000 Lt. Skolininkas pateikė prieštaravimus dėl ekspertizės akto bei pateiktė teismo ekspertės I. K. 2012-04-12 turto vertinimo ataskaitą. Antstolis, nurodydmas, kad skirtingų turto vertintojų nustatyta to paties turto vertė skiriasi net 1 684 000 Lt suma, siekdamas nustatyti tikrąją areštuoto turto vertę 2013-01-02 priėmė patvarkymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo. Pakartotinės teismo eksperto Tauro A. T. atliktos ekspertizės metu buvo nustatyta, kad bendra viso areštuoto nekilnojamojo turto vertė yra 1 880 000 Lt. Minėtos ekspertizės pagrindu priėmė patvarkymą dėl turto realizavimo už 1 504 000,00 Lt pradinę kainą. Pareiškėjas nesutinka su nustatyta turto verte ir mano, jog vykdymo proceso metu nustatyta nepagrįstai didelė parduodamo turto vertė, kadangi turtas įkainotas labai skirtingomis sumomis: 2012-10-18 pirminės ekspertizės, kurią atliko UAB „Centrinė nekilnojamojo turto birža“ turtas įkainotas – 2 460 000 Lt, pareiškėjo pateikto antstoliui teismo ekspertės I. K. 2012-04-12 turto vertinimo ataskaitoje turtas įkainotas – 776 000 Lt, pakartotinės ekpertizės, kurią atliko teismo ekspertas Tauras A. T., 2013-01-22 ekpertizės akte turtas įkainotas – 1 880 000 Lt. Teigia, jog vertinant areštuotą turtą turėjo būti vadovaujamasi masinio vertinimo duomenimis pateikiamais VĮ Registrų centras bazėje, pagal kuriuos, 2013-01-01 areštuoto turto vertė - 874 000 Lt t.y. net 1 006 000 Lt mažesnė, nei nurodyta pakartotinės ekspertizės akte. Apeliacinio teismo vertinimu, pareiškėjo nurodomi faktai nesudaro pakankamo pagrindo abejoti antstolės nustatytu turto įkainojimu, nes turto kaina nustatyta pakartotinės ekspertizės, kuri atlikta pareiškėjo prašymo, siekiant pašalinti abejones dėl tikrosios turto rinkos vertės, pagrindu. Pažymėtina, jog byloje buvo atlikti net du turto vertinimai, antrasis vertinimas atliktas būtent pareiškėjo prašymu. Taigi antstolis pareiškėjo prieštaravimuose nurodytas abejones dėl turto vertės siekė pašalinti skirdamas pakartotinę ekspertizę, todėl nagrinėjamu atveju laikytina, kad antstolis ėmėsi visų reikiamų priemonių, kad turtas vykdymo procese būtų įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje kainai.

16Teismo nuomone, apeliantas nepaneigė, kad byloje esančiame Tauro A. T. atliktos ekspertizės akte areštuoto turto vertė neatitinka rinkos kainų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad turto vertinimas, atliktas asmens, turinčio turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą, bei atliktas individualiai, jį apžiūrėjus vietoje, atsižvelgiant į jo ypatybes ir esamą būklę, yra tikslesnis, nei turto vertinimo duomenys, įrašyti VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registre, atlikti masinio vertinimo būdu. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog, tai, kad ekspertizių metu nustatyta turto rinkos vertė ženkliai skyrėsi ir nuo vidutinės turto rinkos kainos, nustatytos VĮ „Registrų centras negali būti pakankamas pagrindas pripažinti, kad žemės sklypų reali rinkos vertė yra mažesnė, kadangi VĮ „Registrų centras“ atlieka masinį nekilnojamojo turto vertinimą, kurio metu nustatoma tik preliminari turto kaina, neatsižvelgiant į tuos vertinamo objekto ypatumus, kuriuos gali įvertinti tik ekspertas. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje taip pat pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad eksperto Tauro A. T. atlikta ekspertizė (pateiktas ekspertizės aktas) nepažeidžiant Turto ir verslo vertinimo metodikos reikalavimų. Ginčydamas areštuoto turto vertę vykdymo procese, kaip ir nagrinėjamame skunde, pareiškėjas nepateikė pagrįstų įrodymų, paneigiančių minėtame ekspertizės akte nurodytos areštuoto turto vertės, taip pat iš esmės nepateikė jokių argumentų dėl esminių vertinimo ataskaitos turinio pažeidimų, kurie prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams, ar ja būtų nustatyti ne turto rinkos, bet kokia nors kita vertė, priešingai savo nesutikimą su nustatyta rinkos verte iš esmės grindė tik masinio vertinimo būdu nustatyta rinkos verte. Pažymėtina ir tai, jog ekspertizės akte nurodyta vertė nekelia abejonių, nes ji paremta kvalifikuoto specialisto išvadomis. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą parengta turto vertinimo ataskaita turi juridinę galią ir laikoma teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010, 2006 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2007). Taigi eksperto Tauro A. T. ekspertizės aktas laikomas teisingu, kol jis nenuginčytas įstatymų nustatyta tvarka (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 str.). Be to, kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, šalys per nustatytą terminą antstolio paskirtam teismo ekspertui nušalinimų nepareiškė. Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi nuomonės, kad antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto vertės įkainojimui nustatyti tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia jam abejonių. Nagrinėjamu atveju antstolis, nustatęs, jog pakartotinė vertinimo ataskaita yra išsami, joje nurodyta turto vertinimą reglamentuojanti įstatyminė bazė, detalus vertinimo aprašymas, aptarta vertinimo metodika, pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo abejoti atlikto vertinimu ir nustatyta kaina. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad objektyvi turto rinkos vertė paprastai nustatoma varžytynių metu, kadangi nepriklausomai nuo turto įvertinimo, potencialūs turto pirkėjai papildomai savaip vertins parduodamą objektą kaip patrauklią investiciją, ir pirkėjų konkurencija nustatys varžytynėse parduodamo turto realią kainą. Kaip matyti pagal bylos medžiagą vykusiose varžytynėse už parduodamą turtą buvo pasiūlyta kaina 3 000 000 Lt. Todėl pirmosios instancijos teismas atmesdamas pareiškėjo argumentus, kad turto vertė nustatyta per didelė, pagrįstai rėmėsi ir šia aplinkybe. Be to, jei pareiškėjas yra įsitikinęs kitokia turto rinkos verte, jis gali CPK 704 str. nustatyta tvarka pats pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją.

17Nesuprantamas yra apelianto argumentas dėl to, kad tam tikras turtas yra įvertintas per didele kaina. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį, jog pirmosiose varžytynėse kaina nustatyta 20 procentų mažesnė, o antrųjų varžytynių metu – 40 procentų, todėl kaip tik skolininkas turi būti suinteresuotas, kad turtas būtų pradėtas pardavinėti už kuo didesnę kainą (CPK 681 str., CPK 718 str., CPK 722 str.). Apeliantas skunde nurodė, jog jo manymu išieškotojas AB “SEB bankas” siekia padidinti turto kainą, kad neįvykus varžytynėms galėtų perimti šį turtą savo nuosavybėn. Tačiau toks motyvas, jog bankas siekia perimti turtą už didesnę sumą nei reali jo rinkos kaina yra nelogiškas ir atmestinas.

18Apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą tinkamai motyvuoti nutartį yra nepagrįsti. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio pirmosios instancijos teismas įvertino byloje pateiktus įrodymus, kurie buvo reikšmingi civilinėje byloje nagrinėjamu klausimu, detaliai pasisakė dėl reikalavimo teisinio ir faktinio pagrindo, dėl to padarė pagrįstas ir išsamias išvadas t.y. visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo bylą, t.y. iš esmės pareigą motyvuoti nutartį įvykdė tinkamai.

19Kiti atskirajame skunde nurodyti apelianto motyvai įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui neturi.

20Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

21Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).

22Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėja

Nutarė

23Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine... 2. I. Ginčo esmė.... 3. pareiškėjas UAB „Revilus“ pateikė teismui skundą dėl antstolio V. M.... 4. Suinteresuotas asmuo AB „SEB bankas“ ir antstolis V. M. atsiliepimų į... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 6 d. nutartimi... 7. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 8. Atskiruoju skundu pareiškėjas UAB „Revilus“ prašo panaikinti 2013-06-06... 9. Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas atsiliepimu prašė Vilniaus miesto... 10. Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis... 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo... 12. Pagal vykdomosios bylos medžiagą Nr. 0240/12/04381 antstolis V. M. vykdo... 13. Atskirąjį skundą apeliantas iš esmės grindžia tuo, jog vykdymo proceso... 14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi... 15. Kaip matyti iš anksčiau nurodytų vykdomosios bylos aplinkybių, antstolis,... 16. Teismo nuomone, apeliantas nepaneigė, kad byloje esančiame Tauro A. T.... 17. Nesuprantamas yra apelianto argumentas dėl to, kad tam tikras turtas yra... 18. Apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą... 19. Kiti atskirajame skunde nurodyti apelianto motyvai įtakos skundžiamos teismo... 20. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga... 21. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai... 22. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu,... 23. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. nutartį palikti...