Byla 1-328-586/2020
Dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata:

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Vandalinas Vainius, sekretoriaujant A. J., dalyvaujant prokurorui Dariui Aleknai, kaltinamajam G. K., nukentėjusiajai A. D., nukentėjusiajam N. M., jo atstovams advokatui Piotrui Orlovui ir advokato padėjėjai E. L., civilinio atsakovo „Compensa Vienna Insurance“ atstovui E. B.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. K., gimęs ( - ), Klaipėdoje, asmens kodas ( - ) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „Pamario restauratorius“, gyvenantis ( - ), Klaipėdoje, neteistas,

3kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį.

4Teismas

Nustatė

5kaltinamasis G. K. vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata:

62019 m. rugsėjo 13 d., apie 17.30 val., kelyje Plungė - Vėžaičiai, 29 km, Perkūnų k., Klaipėdos r., kelyje su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, G. K., vairuodamas UAB „Pamario restauratorius“ priklausantį automobilį „Ford Transit“, valstybinis numerio ženklas ( - ), elgdamasis neatsargiai, nesiėmė visų būtinų priemonių keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti, veždamas keleivius su neužsegtais saugos diržais, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas ir vietovės reljefą - esant šlapiai kelio dangai, kelio vingyje į kairę, viršydamas tame kelio ruože leistiną važiavimo greitį „70“, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio, apsivertė ir atsitrenkė į pakelės medį. Eismo įvykio metu buvo sužaloti automobilio „Ford Transit“ važiavę keleiviai: G. B. ir N. M., kuriems buvo padaryti sunkūs sveikatos sutrikdymai, S. Š. ir S. K., kuriems buvo padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai bei A. D., kuriai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

7Šiais savo veiksmais G. K. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 18 p., (Vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui kelionės metu užtikrinti. <...>) ir 127 p. (Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, <...>, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

8Kaltinamasis G. K. pagal pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad dėl jo kaltės pažeidžiant kelių eismo taisykles įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužaloti keleiviai. Paaiškino, kad buvo slidus kelias, buvo po darbo pavargęs, koncentracija nebuvo gera. Neatsižvelgė į oro sąlygas, įvyko avarija. Įmonės transporto priemonė jam nebuvo priskirta, jie visi važiuodavo tai su vienu automobiliu, tai su kitu automobiliu. Prieš išvažiuojant netikrino ar automobilyje diržai veikia, keleiviams neliepė jų prisisegti, ir nebūtinai jis galėjo vairuoti, galėjo ir kitas darbuotojas vairuoti, nes jis įmonėje dirba ne vairuotoju. Paaiškino, kad nukentėjusio patirtas 2100 Eur proceso išlaidas pripažįsta, kiek galės, tiek atlygins.

9Iš tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 13 d., apie 17.31 val., buvo gautas pranešimas, kad Perkūnų k., Vėžaičių sen., Klaipėdos r., kelyje Plungė – Vėžaičiai, įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjo žmonės (1 t., b. l. 1-2).

10Iš 2019 m. rugsėjo 13 d. eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų nustatyta, kad eismo įvykis įvyko kelyje Plungė - Vėžaičiai, 29 km, Perkūnų k., Klaipėdos r., kelyje su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, kelio vingyje į kairę. Dešinėje pusėje, griovyje stovėjo deformuotas automobilis „Ford Transit“, valstybinis numerio ženklas ( - ) (1 t., b. l. 8-14).

11Iš specialisto išvados Nr. G 2039/2019 (03) nustatyta, kad N. M. buvo nustatyti šie kūno sužalojimai: uždara stuburo krūtininės dalies trauma su pilnu nugaros smegenų pravedimo sutrikimu, 12-o krūtininio stuburo slankstelio kūno kompresiniu skeveldriniu lūžiu, 11-o krūtininio stuburo slankstelio ir 1-o bei 2-o juosmeninių stuburo slankstelių skersinių ataugų lūžiais, kojų paraplegija, mažojo dubens organų funkcijos sutrikimu, plaučių kontūzija, dešinės pusės 10-11-o šonkaulių lūžiai. Dėl eismo įvykio metu patirtos uždaros stuburo krūtininės dalies traumos su pilnu nugaros smegenų pravedimo sutrikimu, kojų paraplegija, mažojo dubens organų funkcijos sutrikimu N. M. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 50-51). Iš specialisto išvados Nr. T-A 6404/2019 (01) nustatyta, kad N. M. kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t., b. l. 30).

12Iš specialisto išvados Nr. G 2296/2019 (03) nustatyta, kad G. B. nustatyti sužalojimai: muštinė žaizda viršugalvio kairėje pusėje, dauginiai abipusiai šonkaulių lūžiai su poslinkiu, plaučių sužalojimas, kairės mentės lūžis ir kairio raktikaulio petinio galo išnirimas, stuburo kaklinės dalies VII ir krūtininės dalies I slankstelių skersinių ataugų lūžiai. Dėl krūtinės sužalojimų išsivystė trauminis šokas, kairės pusės pneumotoraksas (oras pleuros ertmėje), dešinės pusės hemotoraksas (kraujas pleuros ertmėje), masyvi poodinė krūtinės ląstos emfizema, išplitusi į kaklą ir veidą, ūmus kvėpavimo funkcijos nepakankamumas ir potrauminė mažakraujystė dėl vidinio nukraujavimo. Eismo įvykio metu G. B. padaryti kūno sužalojimai sukėlė realų pavojų gyvybei ir sunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 87-88).

13Iš specialisto išvados Nr. G 2040/2019 (03) nustatyta, kad S. Š. buvo nustatyti šie kūno sužalojimai: muštinė žaizda kaktos kairėje pusėje, krūtinės ląstos sumušimas su abiejų plaučių sumušimu, dešiniųjų 10-11-o šonkaulių lūžimu, kraujo išsiliejimu į dešinę pleuros ertmę, 12-o krūtininio stuburo slankstelio kūno lūžimu. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų S. Š. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 113-114).

14Iš specialisto išvados Nr. G 2149/2019 (03) nustatyta, kad S. K. buvo nustatytas galvos sumušimas su muštine žaizda, poodine kraujosruva, skeveldrinis kairiojo raktikaulio lūžimas. Dėl raktikaulio lūžimo sveikata sutrikdoma ilgalaikiai (ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui) - S. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 143-144).

15Iš specialisto išvados Nr. G 1866/2019 (03) nustatyta, kad A. D. buvo nustatytos poodinės kraujosruvos veido dešinėje pusėje, plaštakose. A. D. sužalojimas nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., b. l. 169).

16Iš specialisto išvados Nr. T-A 6400/2019 (01) nustatyta, kad G. K. kraujyje etilo alkoholio nerasta (2 t., b. l. 32).

17Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamojo G. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta ir veika kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, nes nustatyta, kad jis vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

18Nukentėjusysis N. M. civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų Compensa Life Vienna Insurance Group SE Lietuvos filialo ir UAB „Pamario restauratorius“ 14 137,77 Eur turtinės žalos ir 70 000 Eur neturtinės žalos. Patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų Compensa Life Vienna Insurance Group SE Lietuvos filialo ir UAB „Pamario restauratorius“ 7 347,38 Eur turtinės žalos, 60 000 Eur neturtinės žalos, nes 10 000 Eur jam yra sumokėta, pripažinti teisę į civilinio ieškinio dalies dėl negautų pajamų už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 28 d. iki to laiko, kol bus panaikintas darbingumo praradimas, o klausimą dėl ieškinio dydžio šioje dalyje perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, priteisti iš kaltinamojo G. K. 2 100 Eur proceso išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti.

19Prokuroras prašė ieškinį tenkinti.

20Civilinis atsakovas Compensa Life Vienna Insurance Group SE Lietuvos filialas išdėstė savo poziciją dėl ieškinio ir prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad nukentėjusiajam yra išmokėtos draudimo išmokos 1 083,27 Eur, kuria atlyginta civilinio ieškovo patirta turtinė žala ir 10 000,00 Eur, kuria atlyginta neturtinė žala, pilnai ir tinkamai atlygina civilinio ieškovo praradimus dėl įvykusio eismo įvykio. Likusioje dalyje civilinį ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovas ieškiniu prašo priteisti 14 137,77 Eur turtinės žalos atlyginimą, kurį sudaro: 1 968,82 Eur išlaidos susijusios su sveikatos grąžinimu, gydymusi bei kitos išlaidos, kurias civilinis ieškovas laiko esančias susijusias su eismo įvykiu (vaistai, higienos priemonės, kuro išlaidos, išlaidos papildomam maistui, rūbai, mobilus telefonas, specialus čiužinys); 1 659,95 Eur negautų pajamų už laikotarpį nuo 2019-09-16 iki 2020-01-27; 10 509,00 Eur pajamų, kurių ieškovas negaus ateityje iki 2021-01-27. Pažymėjo, kad atsakovas susipažinęs su reikalavimo dalimi dėl patirtų išlaidų ir peržiūrėjęs byloje pateiktus įrodymus (1 968,82 Eur reikalavimo dalis) daro išvadą, kad įrodymais pagrįstas žalos dydis yra 906,90 Eur, kurią sudaro: 1) telefonas 154,25 Eur, 2) plaukų kirpimo mašinėlės už 64,98 Eur, 3) rūbai 12,20 Eur, 4) čiužinys 130,00 Eur, 5) išlaidos kurui 545,47 Eur. Nepagrįstomis arba su žala nesusijusiomis išlaidomis laiko visas išlaidas medicininėms prekėms pagal iš vaistinių pateiktus pirkimo kvitus, išlaidas maistui, kurios nesusijusios su eismo įvykio metu patirtais sužalojimais. Nepagrįstomis ir dalį išlaidų kurui pagal pateiktus pirkimo kvitus, nes kuro kvitas, kurio suma 31,30 Eur yra išduotas prieš eismo įvykį, 2019 m. rugsėjo 27 d. kvitas, kurio suma 34,86 Eur yra neįskaitomas, kvitas kurio suma 34,36 Eur yra su neįskaitoma įsigijimo data. Taip pat už 4,90 Eur įsigytas aušinimo skystis, nelaikytinas kuru, ir pagal pateiktus pirkimo kvitus pagrįsta reikalavimo suma už kurą yra 545,47 Eur. Nurodė, kad pagrįstų išlaidų rūbams pagal ieškinio priedus rado 12,20 Eur sumai, išlaidų tenkančių telefono sąskaitos papildymui laiko kasdienėmis ir su įvykiu niekaip nesusijusiomis išlaidomis. Mano, kad pagrįsta žalos suma pagal pirkimo kvitus 906,90 Eur, o nepagrįsta ir atmestina 1 061,92 Eur. Dėl negautų pajamų už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 16 iki 2020 m. sausio 27 d. Ieškovas ieškiniu prašo 1 659,95 Eur negautų pajamų kaip skirtumo tarp vidutinio darbo užmokesčio ir gautos ligos pašalpos. Atsakovas sutinka, kad ieškovas turi teisę į negautų pajamų atlyginimą, tačiau neteisingai apskaičiuoja vidutinį darbo užmokestį, ir atsakovo nuomone negautos pajamos vertinamuoju laikotarpiu – 3 974,88 Eur. Ieškovas gavo 2 715,25 Eur dydžio ligos pašalpą, todėl jo negautos pajamos yra 1 259,63 Eur. Dėl negautinų pajamų ateityje atsakovas sutinka su ieškovu, kad jis turi teisę reikalauti netektų pajamų, tačiau klaidingai apskaičiuoja dėl neteisingai apskaičiuoto vidutinio darbo užmokesčio, ir Valstybinio socialinio draudimo fondui faktiškai neišmokėjus netekto darbingumo pensijos, tikslus negautų pajamų dydis nėra aiškus, todėl šiame žalos atlyginimo etape atsakovas neturi galimybių tiksliai įvertinti ir apskaičiuoti pajamų, kurių ieškovas neteks ateityje. Mano, kad tikslingiausia būtų palikti ieškovui teisę į tokios žalos atlyginimą, konkrečios pinigų sumos nepriteisiant. Mano, kad įrodymais pagrįstas turtinės žalos dydis yra 2 166,53 Eur, tačiau atsakovas, veikdamas kaip draudimo bendrovė, atsižvelgęs į paties ieškovo didelį neatsargumą dėl kilusios žalos, priėmė sprendimą turtinės žalos atlyginimą, kuris būtų mokamas įprastomis sąlygomis nesant paties ieškovo didelio neatsargumo, sumažinti per pusę ir išmokėti 50,00 proc. dydžio draudimo išmoką, kuri yra išmokėta. Dėl neturtinės žalos nurodė, kad atsižvelgiant į nukentėjusiojo sužalojimų pobūdį, netekto darbingumo laipsnį, patirtus išgyvenimus, jo paties didelį neatsargumą ir jo ryšį su kilusiais padariniais, atsakovas vertina, kad teisingas protingas atlygintinas neturtinės žalos dydis yra 10 000,00 Eur, kuri yra išmokėta.

21Civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

22Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 13 straipsnio 1 dalį, nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui (toliau – kaltininkas), tiesiogiai Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinę atsakomybę (toliau – atsakingas draudikas), atsakingo draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti arba – šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais – Biurui ar Biuro atstovui. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta nukentėjusio asmens teisė kreiptis dėl žalos atlyginimo į bet kurį joje nurodytą subjektą. Eiliškumo, iš ko pirmiausia nukentėjęs asmuo gali reikalauti žalos atlyginimo, šioje normoje nenustatyta. Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostata „nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui (toliau – kaltininkas)“ aiškintina kaip nukentėjusio asmens teisė pasirinkti Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nurodytą subjektą, kuris turi atlyginti žalą. Sąvoka „pretenzija“ teisine turinio prasme gali reikšti: kreditoriaus, pirkėjo, užsakovo, kliento ir kito asmens kreipimosi sumokėti skolą, atlyginti žalą, pašalinti prekės ar darbų trūkumus ir kt. pareiškimą (pvz., CK 2.162, 2,185, 6.321, 6.424 ir kt. straipsniai, CPK 749 straipsnis); privalomą pretenzijų pareiškimą prieš kreipiantis į teismą (pvz., CK 6.821 straipsnis). Tačiau sistemiškai aiškinant TPVCAPDĮ normas ir tikslus, darytina išvada, kad iš privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties atsiradusi prievolė vykdytina pirmiau už deliktinę prievolę. Nors nukentėjusysis įgyja dvi savarankiškais pagrindais atsiradusias reikalavimo teises, įstatymų reglamentuojamas šių santykių reguliavimas nustato tokį šių prievolių santykį, kad nukentėjusysis pirmiausia savo reikalavimą turi tenkinti iš draudimo, o jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą atlygina transporto priemonės valdytojas. Nukentėjusio asmens pareiga reikalavimą nukreipti į draudiką, kaip vieną iš dviejų skolininkų, suponuoja tai, kad draudikas pripažintinas pagrindiniu skolininku, o transporto priemonės valdytojas – papildomu. Taigi TPVCAPDĮ tikslais ir reguliavimu įtvirtinama subsidiarioji draudiko ir transporto priemonės valdytojo prievolė prieš nukentėjusįjį. Eismo įvykio metu padaroma žala nustatoma ir atlyginama remiantis TPVCAPDĮ nuostatomis. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalis numato, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio (nuo 2018 m. lapkričio 1 d.), nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui.

23Dėl turtinės žalos.

24Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalimi, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Ši teisės norma įtvirtina specialų civilinės deliktinės atsakomybės atvejį, kai civilinė atsakomybė kyla pažeidus asmens sveikatą. Pats normos turinys suponuoja, kad ja siekiama užtikrinti kompensuojamosios civilinės atsakomybės funkcijos įgyvendinimą – kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki delikto padarymo. CK 6.283 straipsnio 2 dalyje nustatytas dėl sveikatos sužalojimo asmeniui atsirandančių nuostolių turinys. Šiuos nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos).

25Ieškovas prašo priteisti 7 347,38 Eur turtinę žalą, kurią sudaro: patirtos ir neatlygintinos išlaidos – 918,25 Eur, negautų pajamų kompensacija už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 28 iki 2021 m. sausio 27 d. - 6 429,13 Eur.

26Ieškovui priteistinos byloje rašytiniais įrodymais pagrįstos išlaidos: rūbams – 33,67 Eur, išlaidos med. priemonėms - 327,43 Eur, kurui – 573,73 Eur (dviejų kvitų išlaidos nepriteistinos, vieno neįmanoma įskaityti, kitas įsigytas prieš eismo įvykį), telefonui – 154,25 Eur, barzdaskutei ir plaukų kirpimo mašinėlei – 64,98 Eur, čiužiniui – 130 Eur, viso 1284,06.

27Reikalavimas priteisti išlaidas papildomam maistui, higienos ir buitinės chemijos prekėms, telefono kortelės bei sąskaitos papildymo, betarpiškai nėra susijęs su patirtais sužalojimais, jų gydymu. Įrašų medicininiuose dokumentuose dėl skirto ar /ir rekomenduoto atitinkamo maitinimo gydymo laikotarpiu nėra. Neabejotinai, kad tiek gydymo įstaigoje, tiek reabilitacijoje gydymo paslaugos buvo teikiamos su maitinimu. Įvertinus stacionarinio ir reabilitacinio gydymo trukmę, be kita ko, gydymo įstaigose teikiamą maisto racioną (meniu), neatmestina, kad galėjo būti skiriamos lėšos, kaip teigiama, pagerintam maistui, tačiau neabejotina, kad nepriklausomai nuo ieškovo N. M. buvimo ligoninėje ar reabilitacijoje galimai analogiškos išlaidos būtų patirtos kasdieniam maistui. Analogiškai ir su higienos, chemijos prekėmis bei telefono sąskaitos papildymu, nepriklausomai nuo ieškovo N. M. buvimo ligoninėje ar reabilitacijoje galimai analogiškos išlaidos būtų patirtos kasdieniame gyvenime. Atsižvelgiant į tai, patirtas išlaidas papildomam maistui, higienos ir buitinės chemijos prekėms, telefono kortelės bei sąskaitos papildymo nėra pagrindo priteisti kaip turtinę žalą pagal CK 6.249 straipsnį, todėl ieškinio reikalavimas šioje dalyje yra nepagrįstas.

28Ieškovas prašė priteisti 32,70 Eur turtinę žalą dėl negautų pajamų už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 14 iki 2020 m. sausio 27 d.

29Pagal bendrą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, jei priteistos sumos pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą priskiriamos prie neapmokestinamųjų pajamų – skaičiuojant turi būti imamas vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius (t. y. ,,į rankas“), o jei jos nebus pripažįstamos neapmokestinamosiomis pajamomis – skaičiuojant turi būti imamas vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių (t. y. „popieriuje“). Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 7 punktą neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos ne gyvybės draudimo išmokos išlaidoms, nuostoliams ar žalai visiškai ar iš dalies kompensuoti. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajam kaip draudimo išmoka mokama suma nėra gyventojų pajamų mokesčio objektas, skaičiuojant šią sumą imamas vidutinis darbo užmokestis be mokesčių (t. y. „į rankas“). Tokia pozicija atitinka ir Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 8 punktą, pagal kurį nukentėjusio trečiojo asmens negautas pajamas, kurias nukentėjęs trečiasis asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, apskaičiuoja atsakingas draudikas, atsižvelgdamas į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus dokumentus dėl pajamų netekimo. Žalos dydis dėl negautų pajamų nustatomas atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros įstaigų išrašus apie nedarbingumo laikotarpį bei priežastis ir (ar) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išduotus darbingumo ir neįgalumo lygio dokumentus, nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus arba iš nukentėjusio trečiojo asmens darbovietės gautus dokumentus, įrodančius turėtas pajamas iki sveikatos sužalojimo (negautas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, atskaičius nukentėjusio trečiojo asmens mokamą gyventojų pajamų mokestį ir dėl eismo įvykio metu patirto sužalojimo pagal teisės aktus mokamas socialinio draudimo išmokas, ligos pašalpas, netekto darbingumo pensijas ar kompensacijas) (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 2K-102-303/2019, E3K-3-164-1075/2019).

30Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi ir tokios nuostatos, kad negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis realiai gavo arba realiai galėjo gauti iki sveikatos sužalojimo ir po jo, skirtumas. Darbuotojo sveikatos sužalojimo atvejais sprendžiant dėl turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimo turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į darbuotojo netekto darbingumo lygį; negautų pajamų sąvoka turi būti suprantama kaip prarasto darbingumo procento piniginė išraiška per tam tikrą laikotarpį. Darbuotojo sveikatos sužalojimo atvejais turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimo laikotarpį (terminą, už kurį priteisiamas tokios žalos atlyginimas) lemia sužaloto darbuotojo atitinkamo darbingumo netekimo laikotarpis (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-174/2009, 3K-3-93/2014).

31Šiuo atveju nustatyta, kad N. M. vidutinis darbo užmokestis buvo 43,69 Eur. Darbo dienų skaičius laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 16 d. iki 2020 m. sausio 27 d. yra 91 darbo diena. Tokiu atveju negautos pajamos vertinamuoju laikotarpiu būtų 43,69 Eur x 91 d. d. = 3 975,79 Eur. Už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 16 d. iki 2020 m. sausio 27 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba išmokėjo – 5 213,45 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad N. M. nedarbingumo laikotarpiu gavo daugiau pajamų, nei dirbtų, todėl ieškinio reikalavimas šioje dalyje yra nepagrįstas.

32Ieškovas N. M. prašo priteisti negautų pajamų kompensaciją už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 28 iki 2021 m. sausio 27 d. - 6 429,13 Eur, t. y. iki to laiko, kol yra pripažintas ir nustatytas 80 procentų darbingumas. Atsakovas nurodė, kad dėl negautinų pajamų ateityje sutinka su ieškovu, tačiau ieškovas klaidingai apskaičiuoja dėl neteisingai apskaičiuoto vidutinio darbo užmokesčio, ir Valstybinio socialinio draudimo fondui faktiškai neišmokėjus netekto darbingumo pensijos, tikslus negautų pajamų dydis nėra aiškus, todėl mano, kad šiame žalos atlyginimo etape atsakovas neturi galimybių tiksliai įvertinti ir apskaičiuoti pajamų, kurių ieškovas neteks ateityje.

33Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo ar asmenys privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis); nuostolius nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). Tokias negautas pajamas paprastai sudaro sumažėjęs darbo užmokestis ar kitokios pajamos, kurias praranda nukentėjęs asmuo, dėl sveikatos sužalojimo tapęs iš dalies ar visiškai nedarbingas.

34Siekiant nustatyti nukentėjusio asmens pajamas po sveikatos sužalojimo, vertinamos jo gaunamos pajamos, o esant reikalui – ir pajamos, kurias jis galėtų gauti, būdamas iš dalies nedarbingas. Tuo tikslu turi būti įvertintas ieškovo po sužalojimo gaunamas darbo užmokestis, taip pat asmens gaunamos socialinio draudimo įstaigų mokamos netekto darbingumo kompensacijos, skirtos nukentėjusio asmens negautoms pajamoms atlyginti. Siekiant nustatyti, kokias pajamas ieškovas galėtų gauti po to, kai buvo sužalota jo sveikata, gali būti vertinamos aplinkybės, susijusios su ieškovo galimybe įsidarbinti, atsižvelgiant į netektą darbingumą, taip pat darbo rinkos galimybėmis toje vietoje, kur asmuo gyvena, ir kitos reikšmingos aplinkybės.

35Iš pajamų, kurias ieškovas gautų, jeigu nebūtų sužalota jo sveikata, atėmus pajamas, kurias ieškovas gauna ar galėtų gauti po sveikatos sužalojimo, gautas skirtumas atitinka ieškovo negautas pajamas, kurias turi atlyginti už žalą atsakingas asmuo. Tuo atveju, kai ieškiniu prašoma negautas pajamas priteisti visos žalos dydžio vienkartine išmoka, gautas skirtumas turi būti padaugintas iš laikotarpio, už kurį reikalaujama žalos atlyginimo, atsižvelgiant į tai, kad žala atlyginama nuo jos padarymo dienos, o jei žala atsirado vėliau – nuo žalos atsiradimo dienos (CK 6.288 straipsnio 1 dalis).

36Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog N. M. eismo įvykio metu padarytas sunkus kūno sužalojimas, jam nustatytas 20 procentų darbingumas, pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, juda vežimėlio pagalba. N. M. jauno, darbingo amžiaus, nuo 2013 m. liepos 8 d. neterminuotai dirbo UAB „Pamario restauratorius“, iki eismo įvykio buvo sveikas, darbingas asmuo. Akivaizdu, jog nesant eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, N. M. ir toliau dirbtų, gautų normalias pajamas. Nustatyta, jog vidutinis N. M. darbo dienos uždarbis 43,69 Eur, laikotarpyje nuo 2020 m. sausio 28 iki 2021 m. sausio 27 d. darbo dienų skaičius – 253, todėl negautos pajamos minimu laikotarpiu 11 053,57 Eur. 2020 m. vasario 10 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus sprendimu N. M. paskirta 427,58 Eur netekto darbingumo pensija laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 28 iki 2021 m. sausio 27 d. (12x427,58 = 5 130,96 Eur). Laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 7 d. iki 2020 m. gegužės 4 d. buvo nedarbingas, jam išmokėta 3 025,36 Eur išmoka. Atsižvelgiant į tai, jam priteistina negautų lėšų kompensacija už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 28 iki 2021 m. sausio 27 d. - 2 897,25 Eur (11 053,57 Eur -5 130,96 Eur-3 025,36 Eur). Viso N. M. priteistina 4 181,31 Eur turtinė žala. Atsižvelgiant į tai, kad 1 083,27 Eur ieškovui yra išmokėta, jam priteistina 3 098,04 Eur turtinė žala.

37Ieškovas N. M. prašo pripažinti teisę į civilinio ieškinio dalies dėl negautų pajamų už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 28 d. iki to laiko, kol bus panaikintas darbingumo praradimas.

38Nukentėjusiojo N. M. civilinio ieškinio dalyje dėl negautų pajamų už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 28 d. iki to laiko, kol bus panaikintas darbingumo praradimas nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti nežinant tikslaus negautų pajamų dydžio bei nežinant kada bus panaikintas darbingumo praradimas. Atsakovo atstovas teigė, jog ginčo dėl to nėra ir ieškovui pateikus rašytinius įrodymus, draudimo bendrovė atlygins patirtas išlaidas. Dėl šios priežasties teismas minimą reikalavimą palieka nenagrinėtu, nukentėjusiajam N. M. pripažįstant teisę į ieškinio patenkinimą.

39Dėl neturtinės žalos priteisimo.

40Nukentėjusysis N. M. civiliniu ieškiniu prašė 70 000 Eur neturtinės žalos, patikslintu ieškiniu 60 000 Eur neturtinės žalos, nes 10 000 Eur neturtinės žalos jam yra sumokėta.

41Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. numato neturtinės žalos atlyginimo pagrindus ir dydį. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

42Transporto priemonės, kurią vairavo kaltinamasis G. K., civilinė atsakomybė buvo apdrausta draudimo kompanijoje Compensa Life Vienna Insurance Group SE. Civilinis atsakovas Compensa Life Vienna Insurance Group SE pateikė rašytinius duomenis, kad nukentėjusiajam išmokėjo 10 000 Eur draudimo išmoką dėl neturtinės žalos atlyginimo.

43Teismui nekyla abejonių, kad autoįvykio metu nukentėjusysis N. M. patyrė fizinį ir dvasinį skausmą, emocinius išgyvenimus, jam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio ilgą laiką gydėsi, kentė nepatogumus ir didelius skausmus. N. M. po eismo įvykio tapo neįgalus, jam nustatytas 20 procentų darbingumas, yra apribota judėjimo laisvė, nes judant reikalingos techninės pagalbos priemonės (neįgaliojo vežimėlis), kito asmens pagalba kasdienėje veikloje. Teismas įvertina šioje byloje nustatytas aplinkybes: nukentėjusiojo veiksmai neturėjo jokios įtakos autoįvykio kilimui, dėl patirtų sužalojimų kentė didelį fizinį skausmą. Dėl to teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis patyrė didelę neturtinę žalą. Visgi, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį ir fizinį skausmą, praradimus, o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą.

44CK 6.282 straipsnio 1 dalis nustato, kad tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį, žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis). Taigi nukentėjusiojo kaltė, sunki žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra neturtinės žalos nustatymo kriterijai, mažinantys šios žalos dydį. Teismas šiuos kriterijus turi vertinti drauge su kriterijais, išvardytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, ir tik tada nustatyti atlygintinos neturtinės žalos dydį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-294/2011, 2K-429/2013, 2K-303/2013, 2K-25-489/2017, 2K-359-697/2017).

45Taigi, nustatant neturtinės žalos dydį šioje byloje būtina įvertinti ne tik kaltinamojo G. K. kaltę, bet ir nukentėjusiojo veiksmus, nes važiuodamas automobiliu „Ford Transit“, jis buvo neprisisegęs saugos diržu, kas vertintina kaip didelis neatsargumas ir rizikingas elgesys, kuris turėjo įtakos pasekmių atsiradimui, kadangi minėto automobilio keleiviai – M. R., K. S. buvo prisisegę saugos diržais ir įvykio metu nenukentėjo, A. D. buvo prisisegusi saugos diržu, jai eismo įvykio metu padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, S. Š. ir S. K., nebuvo prisisegę saugos diržų, jiems buvo padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai, G. B. bei N. M. nebuvo prisisegę saugos diržų, jiems buvo padaryti sunkūs sveikatos sutrikdymai. Tai rodo, kad diržo neprisegimas turėjo didelę reikšmę N. M. sužalojimams eismo įvykyje. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad G. K. padarė neatsargų nusikaltimą, eismo įvykis, kurį padarė G. K. yra atsitiktinis įvykis jo gyvenime, jis vairavo blaivus, į sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus, teismas sprendžia, jog 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma kompensuotų nukentėjusiojo patirtą fizinį, dvasinį skausmą ir kitus emocinius išgyvenimus, atitiktų įstatyme numatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Kadangi draudimo bendrovė sumokėjo 10 000 Eur sumą, nukentėjusiajam papildomai iš draudimo bendrovės priteistina 5 000 Eur neturtinės žalos.

46Nukentėjusysis prašė iš kaltinamojo priteisti bylinėjimosi išlaidas – 2 100 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Šis prašymas tenkintinas visiškai (BPK 105 straipsnio 1 dalis, 106 straipsnio 2 dalis), kadangi bylinėjimosi išlaidų ir jų dydžio niekas neginčijo ir neprašė sumažinti.

47BPK 103 straipsnio 5 ir 6 dalis numato, jog proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, o taip pat ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Šioje byloje proceso išlaidos yra 50,34 Eur už priverstinį transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą (1 t., b. l. 21).

48Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

49Kaltinamasis G. K. padarė neatsargų nusikaltimą, neteistas. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į visas šias bei bylos aplinkybes kaltinamajam skirtina bausmė - bauda.

50Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 straipsnio 1 dalimi, teismas

Nutarė

51G. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 3 dalį ir paskirti 45 MGL (BBND) (2 250 Eur) baudą.

52Taikyti Lietuvos Respublikos BK 641 straipsnį ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu bei paskirti 30 MGL (BBND) (1 500 Eur) baudą.

53Nuosprendžiui įsiteisėjus, G. K. per 12 mėnesių privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801.

54Iš civilinio atsakovo Compensa Life Vienna Insurance Group SE priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos ir 3 098,04 Eur turtinės žalos atlyginimo N. M..

55Iš kaltinamojo G. K. priteisti 2 100 Eur bylinėjimosi išlaidų N. M..

56Iš kaltinamojo G. K. priteisti 50,34 Eur proceso išlaidų Klaipėdos apskrities VPK naudai (mokėjimo paskirtyje nurodyti 2019 m. rugsėjo 30 d. sąskaitą – faktūrą TOM Nr. 0002553).

57Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

58Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Vandalinas... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. K.,... 3. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281... 4. Teismas... 5. kaltinamasis G. K. vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo... 6. 2019 m. rugsėjo 13 d., apie 17.30 val., kelyje Plungė - Vėžaičiai, 29 km,... 7. Šiais savo veiksmais G. K. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m.... 8. Kaltinamasis G. K. pagal pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir... 9. Iš tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 13 d., apie 17.31... 10. Iš 2019 m. rugsėjo 13 d. eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo... 11. Iš specialisto išvados Nr. G 2039/2019 (03) nustatyta, kad N. M. buvo... 12. Iš specialisto išvados Nr. G 2296/2019 (03) nustatyta, kad G. B. nustatyti... 13. Iš specialisto išvados Nr. G 2040/2019 (03) nustatyta, kad S. Š. buvo... 14. Iš specialisto išvados Nr. G 2149/2019 (03) nustatyta, kad S. K. buvo... 15. Iš specialisto išvados Nr. G 1866/2019 (03) nustatyta, kad A. D. buvo... 16. Iš specialisto išvados Nr. T-A 6400/2019 (01) nustatyta, kad G. K. kraujyje... 17. Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamojo G. K. kaltė padarius jam... 18. Nukentėjusysis N. M. civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų... 19. Prokuroras prašė ieškinį tenkinti.... 20. Civilinis atsakovas Compensa Life Vienna Insurance Group SE Lietuvos filialas... 21. Civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas... 22. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo... 23. Dėl turtinės žalos.... 24. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1... 25. Ieškovas prašo priteisti 7 347,38 Eur turtinę žalą, kurią sudaro:... 26. Ieškovui priteistinos byloje rašytiniais įrodymais pagrįstos išlaidos:... 27. Reikalavimas priteisti išlaidas papildomam maistui, higienos ir buitinės... 28. Ieškovas prašė priteisti 32,70 Eur turtinę žalą dėl negautų pajamų už... 29. Pagal bendrą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, jei... 30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi ir tokios nuostatos, kad... 31. Šiuo atveju nustatyta, kad N. M. vidutinis darbo užmokestis buvo 43,69 Eur.... 32. Ieškovas N. M. prašo priteisti negautų pajamų kompensaciją už laikotarpį... 33. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas ar... 34. Siekiant nustatyti nukentėjusio asmens pajamas po sveikatos sužalojimo,... 35. Iš pajamų, kurias ieškovas gautų, jeigu nebūtų sužalota jo sveikata,... 36. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog N. M. eismo įvykio metu padarytas sunkus... 37. Ieškovas N. M. prašo pripažinti teisę į civilinio ieškinio dalies dėl... 38. Nukentėjusiojo N. M. civilinio ieškinio dalyje dėl negautų pajamų už... 39. Dėl neturtinės žalos priteisimo.... 40. Nukentėjusysis N. M. civiliniu ieškiniu prašė 70 000 Eur neturtinės... 41. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. numato neturtinės žalos atlyginimo... 42. Transporto priemonės, kurią vairavo kaltinamasis G. K., civilinė atsakomybė... 43. Teismui nekyla abejonių, kad autoįvykio metu nukentėjusysis N. M. patyrė... 44. CK 6.282 straipsnio 1 dalis nustato, kad tais atvejais, kai paties... 45. Taigi, nustatant neturtinės žalos dydį šioje byloje būtina įvertinti ne... 46. Nukentėjusysis prašė iš kaltinamojo priteisti bylinėjimosi išlaidas – 2... 47. BPK 103 straipsnio 5 ir 6 dalis numato, jog proceso išlaidas sudaro daiktų... 48. Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų... 49. Kaltinamasis G. K. padarė neatsargų nusikaltimą, neteistas. Atsakomybę... 50. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 straipsnio 1 dalimi, teismas... 51. G. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 3 dalį ir... 52. Taikyti Lietuvos Respublikos BK 641 straipsnį ir paskirtą bausmę sumažinti... 53. Nuosprendžiui įsiteisėjus, G. K. per 12 mėnesių privalo sumokėti baudą... 54. Iš civilinio atsakovo Compensa Life Vienna Insurance Group SE priteisti 5 000... 55. Iš kaltinamojo G. K. priteisti 2 100 Eur bylinėjimosi išlaidų N. M..... 56. Iš kaltinamojo G. K. priteisti 50,34 Eur proceso išlaidų Klaipėdos... 57. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui... 58. Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos...