Byla 2S-2362-657/2016
Dėl fizinių asmenų bankroto iškėlimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų L. S. – S. ir D. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-19035-475/2016, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų L. S. – S. ir D. S. pareiškimą dėl fizinių asmenų bankroto iškėlimo.

3Teismas

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Pareiškėjai L. S. – S. ir D. S. kreipėsi į teismą prašydami jiems iškelti fizinių asmenų bankroto bylą (b.l. 3-13).
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 21 d. nutartimi pareiškėjų L. S. – S. ir D. S. pareikšimą dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo atsisakė priimti (b.l. 14-15).
  2. Teismas nustatė, kad 2015 m. gruodžio 22 d. Kauno apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2FB-8921-375/2015 pagal pareiškėjų L. S. – S. ir D. S. pareiškimą dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo ir pareiškimas netenkintas. Kauno apygardos teismas minėtą nutartį paliko nepakeistą. 2015 m. gruodžio 22 d. nutartyje teismas konstatavo, kad pareiškėjai turėdami darbo rinkoje labai paklausias ir konkurencingas specialybes, pakankamai profesinės patirties jau iki kreipimosi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos nedėjo jokių pastangų atkurti mokumą, slėpė savo tikrąsias gaunamas pajamas, todėl buvo nesąžiningi. Abu pareiškėjai gaudavo tik simbolinius darbo užmokesčius už simboliškai dirbtą darbo laiką. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės šio pareiškimo pateikimo momentu nėra pasikeitę ar išnykę, todėl šiuo atveju darytina išvada, kad teismui yra pateiktas tų pačių pareiškėjų pareiškimas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Pareiškėjai nenurodė naujai atsiradusių esminių aplinkybių, dėl kurių pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo turėtų būti išnagrinėtas iš naujo, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių pasikeitusią padėtį.

5III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

6

  1. Atskirajame skunde pareiškėjai L. S. – S. ir D. S. praš4 panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartį ir klausimą išspęsti iš esmės arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b.l. 20-25). Atskirajame skunde nurodė:
  2. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos pareiškėjams iškėlimo ir nepagrįstai konstatavo, kad šio pareiškimo pateikimo dienai esminės faktinės aplinkybės nėra pasikeitusios. Teismas neįsigilino į aplinkybes, kad per šešis mėnesius pasikeitė tiek pareiškėjų pajamos, tiek darbovietės. Pareiškėjos gaunamas darbo užmokestis padidėjo net 311,81 Eur per mėnesį, o pareiškėjo D. S. pajamos per mėnesį padidėjo nuo ( - ) Eur iki ( - ) Eur. Teikiant pakartotiną pareiškimą, iš esmės pasikeitė faktinės aplinkybės, kurių pagrindu pareiškimas buvo atmestas. Pareiškimai nėra tapatūs ir dėl aplinkybės, kad šio pareiškimo pateikimo momentu yra pasikeitę kreditoriai – atsirado du nauji kreditoriai, o su dvejais kreditoriais visiškai atsiskaityta, taigi, yra pasikeitę ir byloje dalyvaujantys asmenys. Be to, pasikeitė skolinių įsipareigojimų suma. Fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatos nenumato draudimo pakartotinai kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
  3. Atsiliepimuose į pareiškėjų atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys UAB „Baltijos kredito sprendimai“, Valstybinis studijų fondas ir L. L. prašė atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartį palikti nepakeistą (b.l. 38-43, 44-46, 57-60).
  4. Suinteresuotas asmuo UAB „Baltijos kredito sprendimai“ nurodė, kad pareiškėjų nurodytos aplinkybės dėl pastangų susirasti geriau apmokamus darbus, užsiimti individualia veikla, leidžiančia atkurti jų mokumą, atsiskaitinėti su kreditoriais nėra nei naujos, nei esminės. Padidėjusios pareiškėjų pajamos padidino jų galimybes vykdyti savo skolinius įsipareigojimus kreditoriams ir minėtos aplinkybės nesuteikia pagrindo konstatuoti pareiškėjų nemokumo būsenos, kuri yra vienas iš kriterijų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui. Fizinių asmenų bankroto institutas negali tarnauti nesąžiningiems asmenims, siekiantiems atkurti mokumą kitokiais būdais, nei užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, kadangi tai prieštarautų Fizinių asmenų bankroto įstatymo paskirčiai.
  5. Suinteresuotas asmuo Valstybinis studijų fondas nurodė, kad teismas tinkamai taikė Civilinio proceso kodekso nuostatas, reglamentuojančias atvejus, kai atsisakoma priimti ieškinį, ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų pareiškimą. 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-8921-375/2015 Kauno apylinkės teismas atsisakė iškelti pareiškėjams fizinio asmens bankroto bylą. Ši nutartis yra įsiteisėjusi. Fondas nesutinka su pareiškėjų argumentu, kad šiuo metu pasikeitęs jų darbo užmokestis yra esminė aplinkybė, dėl kurios klausimą dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo pareiškėjams turi būti sprendžiamas dar kartą. Aplinkybės dėl padidėjusio darbo užmokesčio atsiradimas negali būti laikomas pagrindu išvadai, kad visos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, lėmusios, kad asmenys pripažinti nesąžiningais, yra pasikeitusios. Pareiškėjai akcentuoja savo pajamų augimą per pastaruosius pusę metų, tačiau neįvertinama, kad nemokumo būsenai suvaldyti pareiškėjai daugiau nei pusantrų metų nedėjo jokių pastangų. Kadangi asmens sąžiningumas ir pastangos atkurti mokumą vertinamos 3 metų laikotarpiu, pusės metų laikotarpis, per kurį pareiškėjai deda pastangas atkurti savo mokumą, nelaikytinas esminiu vertinant asmenų elgesį nemokumo būsenos atsiradimo metu ir jų sąžiningumą. Pareiškėjų pareiškimo tapatumo klausimas skundžiamoje nutartyje buvo įvertintas tinkamai, aplinkybės, lemiančios, kad klausimas dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo turi būti nagrinėjamas dar kartą, iš esmės nėra pasikeitusios.
  6. Suinteresuotas asmuo L. L. nurodė, kad teismo išvada, jog pareiškėjai iki kreipimosi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo nedėjo jokių pastangų atkurti savo mokumą yra pagrįsta. Realiai pareiškėjai siekia išvengti prievolių vykdymo per fizinių asmenų bankroto procedūrą. tariamas pajamų padidėjimas per paskutinius 6 mėnesius neturi jokios įtakos. Teismas, konstatuodamas pareiškėjų nesąžiningumą, teisingai išsprendė pareiškimo priėmimo klausimą.

7Teismas

konstatuoja:

8IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9

  1. Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų šiuo atveju nenustatyta (CPK 329 str.).
  2. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
  3. Įstatymo leidėjas Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtino, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, (toliau – fizinis asmuo) mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį, teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą tuomet, jei nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad fizinio asmens būklė neatitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytosios (FABĮ 5 str. 8 d. 1 p.).
  4. Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismas skundžiama 2016 m. liepos 21 d. nutartimi pareiškėjų L. S. – S. ir D. S. pareiškimą atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, t. y. kaip pateiktą, jau esant įsiteisėjusiam teismo arba arbitražo sprendimui, priimtam dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad bankroto bylos pareiškėjams iškėlimo klausimas jau buvo išspręstas Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-8921-375/2015, o naujų esminių aplinkybių pareiškėjai nenurodė. Ši nutartis įsiteisėjusi.
  5. Apeliantai teigia, kad priešingai, nei nurodo pirmosios instancijos teismas, šio pareiškimo pateikimo metu yra pasikeitusios esminės faktinės aplinkybės, todėl jiems turi būti suteikta galimybė dar kartą kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
  6. FABĮ 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo pareiškimą iškelti bankroto bylą pateikia vietovės, kurioje yra fizinio asmens gyvenamoji vieta, apylinkės teismui CPK nustatyta tvarka. Ieškinio priėmimo procedūrą reglamentuoja CPK 137 straipsnis, kuris taikomas ir sprendžiant pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą (FABĮ 5 str. 1 d.).
  7. Nagrinėdamas civilinę bylą Nr. 2FB-8921-375/2015 Kauno apylinkės teismas konstatavo, kad pareiškėjai turėdami darbo rinkoje paklausias ir konkurencingas specialybes, pakankamai profesinės patirties jau iki kreipimosi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos nedėjo jokių pastangų atkurti mokumą. Abu pareiškėjai gaudavo tik simbolinius darbo užmokesčius už simboliškai dirbtą darbo laiką. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjai tiesiog slėpė savo tikrąsias gaunamas pajamas, todėl buvo nesąžiningi.
  8. Sutiktina su apeliantų argumentu, kad FABĮ nuostatos nenumato draudimo pasikeitus faktinėms aplinkybėms pakartotinai kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, jei bankroto byla nebuvo iškelta. Šiuo atveju CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatos turi būti taikomos atsižvelgiant į FABĮ paskirtį bei reglamentuojamų civilinių santykių specifiką.
  9. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjų pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo atsisakyta priimti, nenustačius naujų esminių aplinkybių, nei buvo konstatuota Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartyje. Konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas įvertinęs nurodytas faktines aplinkybes sprendė, kad yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjų pareiškimą, remiantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatomis, nustatančioms, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teismas vertino ir analizavo pareiškėjų pareiškime nurodytas faktines aplinkybes ir sprendė, jog jos yra tapačios anksčiau teismui teiktame pareiškime nurodytoms aplinkybėms.
  10. Apeliantai su atskiruoju skundu taip pat nepateikė jokių duomenų apie naują pareiškimo faktinį pagrindą – naujas aplinkybes, kuriomis būtų grindžiamas jų reikalavimas dėl bankroto bylos iškėlimo, nors tokią galimybę turėjo (CPK 314 str.). Kaip minėta, FABĮ nedraudžia pakartotinai kreiptis su tuo pačiu reikalavimu dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu toks klausimas teismo jau buvo spręstas ir bankroto byla fiziniam asmeniui nebuvo iškelta, tačiau įstatymas draudžia teismui priimti nagrinėti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 str. 2 d. 4 p.). Pažymėtina, jog ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais, o taip pat tada, kai reikalavimas grindžiamas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais, kas taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją.
  11. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti pareiškėjųs pareiškimą tinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas, nes išsamiai įvertino ir išsiaiškino ar pareiškėjai pakartotinį pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo grindžia aplinkybėmis, dėl kurių jau buvo pasisakyta ir kurios jau buvo įvertintos įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo procesiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2FB-8921-375/2015, ar nurodo naujai atsiradusias esmines aplinkybes, dėl kurių jų pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo turėtų būti išnagrinėtas iš naujo.
  12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos dokumentais, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis.
  13. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

10Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Valstybė dėl bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose turėjo 40,74 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgus, kad pareiškėjų atskirasis skundas netenkintas, iš pareiškėjų priteistina po 20,37 Eur iš kiekvieno išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (CPK 92 str., 96 str.).

11Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

Nutarė

12Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

13Priteisti iš L. S. – S., asmens kodas ( - ) ir D. S., asmens kodas ( - ) po 20,37 Eur (dvidešimt eurų 37 ct) iš kiekvieno valstybei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), „Swedbank”, AB, kodas 73000, įmonės kodas 5660).

14Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai