Byla e2-1964-230/2018
Dėl skolos ir netesybų priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovės UAB „Plentprojektas“ įgaliotam atstovui advokatui D. B., atsakovės UAB „Kamesta“ atstovei advokatei M. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Plentprojektas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kamesta“ dėl skolos ir netesybų priteisimo ir

Nustatė

2ieškovė UAB „Plentprojektas“ ieškinyje teismo prašo priteisti iš atsakovės UAB „Kamesta“ 160 304,73 Eur skolą, 56 703,17 Eur sutartines netesybas, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodo, kad ieškovė ir atsakovė 2016 m. kovo 8 d. sudarė projektavimo darbų sutartį Nr. 016/029 (toliau – 1 Sutartis), 2016 m. balandžio 6 d. – projektavimo darbų sutartį Nr. 016/039 (toliau – 2 Sutartis), 2016 m. liepos 26 d. – projektavimo darbų sutartį Nr. 016/104 (toliau – 3 Sutartis) ir 2016 m. rugpjūčio 2 d. – projektavimo darbų sutartį Nr. 016/113 (toliau – 4 Sutartis). Pagal 1 Sutartį ieškovė įsipareigojo pagal atsakovės pateiktą techninę specifikaciją bei kitus būtinus pradinius duomenis parengti „Valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1812 Žiežmariai-Nematonys-Stakliškės ruožo nuo 7,19 iki 14,02 km kapitalinio remonto techninį darbo projektą ir projekto vykdymo priežiūrą“ ir laiku perduoti jį atsakovei, o atsakovė – priimti darbų rezultatą ir sutartiniais terminais ir tvarka sumokėti už darbus ieškovei. Pagal 2 Sutartį ieškovė įsipareigojo suteikti projektavimo paslaugas, paruošiant darbo projektą „Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 129 Antakalnis-Jieznas-Alytus-Merkinė ruožo nuo 27,18 iki 32,68 km rekonstravimas. Darbo projektas“ atitinkantį STR 1.05.06:2010 reikalavimus su statytojo patvirtinimu „Pritariu statyti“ (I etapas), taip pat užbaigus statybą, pagal pakeitimus, jeigu tokių buvo, ir atsakovės pateiktas išpildomąsias nuotraukas – 4 egzempliorius atžymai „Taip pastatyta“ (II etapas). Pagal 3 Sutartį ieškovė įsipareigojo pagal atsakovės pateiktą techninę specifikaciją bei kitus būtinus pradinius duomenis parengti „Žvyrkelių, esančių Tauragės, Pagėgių, Šilalės ir Jurbarko rajonuose, kapitalinio remonto techninius darbo projektus ir projektų vykdymo priežiūrą“ ir laiku perduoti jį atsakovei, o atsakovė – priimti tinkamai atliktą darbų rezultatą ir sutartiniais terminais ir tvarka sumokėti už darbus ieškovei. Pagal 4 Sutartį ieškovė įsipareigojo pagal atsakovės pateiktą techninę specifikaciją bei kitus būtinus pradinius duomenis parengti „Žvyrkelių, esančių Elektrėnų, Jonavos, Kaišiadorių ir Kėdainių rajonuose, kapitalinio remonto techninius darbo projektus ir projektų vykdymo priežiūrą“ ir laiku perduoti jį atsakovei, o atsakovė – priimti tinkamai atliktą darbų rezultatą ir sutartiniais terminais ir tvarka sumokėti už darbus ieškovei. Ieškovė atliko sutartyse numatytus darbus ir pagal konkrečią jų atlikimo apimtį pagal sutarčių sąlygas perdavė atsakovei, o atsakovė juos priėmė. Per sutartyse nustatytus terminus dėl atliktų darbų kokybės ir/ar terminų atsakovė jokių pastabų/pretenzijų ieškovei nepareiškė, ką patvirtina atliktų darbų priėmimo perdavimo aktai su atsakovės atstovo parašais ir jų pagrindu ieškovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros. Atsakovė sumokėjo dalį mokėtinos sumos pagal jai pateiktas ieškovės PVM sąskaitas faktūras, tačiau pagal 1 Sutartį liko nesumokėta 8 470 Eur pagal PVM sąskaitą faktūrą PP1700000753. Pagal 2 Sutartį liko nesumokėtas 3 106,58 Eur avansas pagal PVM sąskaitą faktūrą PP1700000731. Pagal 3 Sutartį liko nesumokėta 41 077,08 Eur pagal PVM sąskaitą faktūrą PP1700000730, 11 434,08 Eur pagal PVM sąskaitą faktūrą PP1700000736, 16 135,35 Eur PVM sąskaitą faktūrą PP1700000744, kas bendrai sudaro 68 646,93 Eur. Pagal 4 Sutartį liko nesumokėta 32 303,16 Eur pagal PVM sąskaitą faktūrą PP1700000719, 36 953,40 Eur pagal PVM sąskaitą faktūrą PP1700000729, 10 824,66 Eur pagal PVM sąskaitą faktūrą PP1700000728, kas bendrai sudaro 80 081,22 Eur. Bendra atsakovės skola ieškovei pagal sutartis sudaro 160 304,73 Eur. Pagal 1 Sutarties, 3 Sutarties ir 4 Sutarties 6.4 straipsnį atsakovė, pažeidusi 6.1 ir 6.2 punktuose nustatytus atsiskaitymo su ieškove terminus, moka ieškovei 0,2 procento nuo neapmokėtos sumos dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną, bet ne daugiau kaip 20 procentų nuo sutarties kainos su PVM. 2 Sutarties 8.1.1 p. nustatyta, kad atsakovė nepagrįstai uždelsusi atsiskaityti už atliktus darbus nustatytu laiku, ieškovei raštu pareikalavus, moka ieškovei 0,02 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą sumokėti dieną. Kadangi bendra atsakovės skola ieškovei pagal 1 Sutartį, 3 Sutartį ir 4 Sutartį sudaro 157 198,15 Eur, tai netesybų suma už 180 dienų laikotarpį sudaro 56 591,33 Eur. Atsakovės skola ieškovei pagal 2 Sutartį sudaro 3 106,58 Eur, tai netesybų suma už 180 dienų laikotarpį sudaro 111,84 Eur.

3Atsakovė UAB „Kamesta“ atsiliepimu į ieškovės ieškinį prašo sumažinti ieškovės priskaičiuotų delspinigių dydį, priteisti bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ir nurodo, kad yra skolinga ieškovei, tačiau nesutinka su ieškinyje nurodytu skolos dydžiu, be to, ieškinyje nurodytos sutartinės netesybos yra neprotingai didelės, todėl turi būti teismo sumažintos. Atsakovė pasitelkė ieškovę 1 Sutartimi subrangai dėl Pirkimo sutarties Nr. S-120, sudarytos 2016 m. vasario 29 d., tarp užsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Direkcija) ir rangovės UAB „Kamesta“ (toliau – 1 Pirkimo sutartis) vykdymo. Ieškovė techninį darbo projektą su teigiama ekspertizės išvada pagal 1 Sutartį turėjo parengti ir perduoti atsakovei iki 2016 m. liepos 15 d., tačiau faktiškai darbų rezultatą perdavė tik 2016 m. rugpjūčio 29 d. Dėl šios priežasties atsakovė vėlavo atlikti rangos darbus pagal 1 Pirkimo sutartį, o Direkcija dėl to atsakovei nesumokėjo, atlikdama vienašalį delspinigių įskaitymą, 59 254,43 Eur, tačiau UAB „Kamesta“ pareiškė ieškinį Lietuvos automobilių kelių direkcijai dėl skolos priteisimo ir šis ginčas nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-3266-656/2018. 1 Sutartyje, kaip ir kitose, ginčo šalių tarpusavio mokėjimas siejamas su piniginių lėšų už atliktus darbus iš statytojo (Direkcijos) gavimo aplinkybe. Atsakovė negavo iš statytojo viso apmokėjimo iš esmės dėl UAB „Plentprojektas“ užsitęsusio darbo atlikimo, dėl ko ji yra priversta bylinėtis ir savo pažeistas teises ginti teismine tvarka. Todėl šiuo metu nėra pagrindo ieškovei teigti, jog ji 1 Sutartyje numatytus darbus atliko tinkamai ir laiku. Atsakovė taip pat pasitelkė ieškovę 2 Sutartimi subrangai dėl Pirkimo sutarties Nr. S-196, sudarytos 2016 m. kovo 25 d., tarp užsakovės Direkcijos ir rangovės UAB „Kamesta“ (toliau – 2 Pirkimo sutartis) vykdymo. Galutinį kainos sumokėjimą pagal 2 Sutartį lemia piniginių lėšų už atliktus darbus iš statytojo gavimas. Kol nėra gautų lėšų iš statytojo, mokėjimo terminas nėra pasibaigęs. Atsakovė dėl šios skolos pareiškė ieškinį Lietuvos automobilių kelių direkcijai dėl skolos priteisimo ir šis ginčas nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-4049-653/2018. Todėl teigti, kad pažeidžiama 2 Sutartis, nėra jokio teisinio pagrindo. Atsakovė taip pat pasitelkė ieškovę 3 Sutartimi subrangai dėl Pirkimo sutarties Nr. S-706, sudarytos 2016 m. liepos 26 d., tarp užsakovės Direkcijos ir rangovės UAB „Kamesta“ (toliau – 3 Pirkimo sutartis) vykdymo. Pagal 3 Sutarties 5.1. papunktį darbų atlikimo terminai nurodyti 3 Sutarties priede Nr. 3 - iki 2017 m. kovo 31 d., tačiau faktiškai atitinkami techniniai darbo projektai su teigiama ekspertizės išvada parengti ir perduoti tik 2017-09-13 – 2017-10-24 laikotarpiu. Atsakovė taip pat pasitelkė ieškovę 4 Sutartimi subrangai dėl Pirkimo sutarties Nr. S-747, sudarytos 2016 m. rugpjūčio 8 d., tarp užsakovės Direkcijos ir rangovės UAB „Kamesta“ (toliau – 4 Pirkimo sutartis) vykdymo. Pagal 4 Sutarties 5.1. papunktį darbų atlikimo terminas – iki 2017 m. kovo 15 d, tačiau faktiškai darbai buvo atlikti tik 2017-06-30 – 2017-09-28 laikotarpiu. Dėl tokio ženklaus darbų atlikimo vėlavimo, pačios užsakovės Direkcijos esminių 3 ir 4 Pirkimo sutarčių pažeidimų UAB „Kamesta“ vienašališkai nutraukė šias sutartis ir buvo priversta savo teisėtus interesus ginti teismine tvarka, dėl ko Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3844-910/2018. Iki ginčo ir šiuo metu, kai vyksta teisminis procesas, UAB „Kamesta“ iš Direkcijos jokio darbų apmokėjimo negavo, o šiose Sutartyse, kaip ir kitose, ginčo šalių tarpusavio mokėjimas siejamas su piniginių lėšų už atliktus darbus iš statytojo (Direkcijos) gavimo aplinkybe. Taigi šiuo metu nėra pagrindo ieškovei teigti, jog ji 3 ir 4 Sutartyse numatytus darbus atliko tinkamai ir laiku. Be to, 1, 3 ir 4 Sutarčių 6.4 papunkčiuose numatyti ir ieškovės priskaičiuoti delspinigiai yra pernelyg dideli: 0,2 proc. nuo neapmokėtos sumos. Vadovaujantis tokiu sutartiniu procentiniu delspinigių dydžiu apskaičiuota 56 591,33 Eur delspinigių suma yra neprotingai didelė, ypač įvertinant tą aplinkybę, jog atsakovė neatsiskaito ne dėl jos kaltės.

4Ieškovė UAB „Plentprojektas“ dubliku nesutinka su atsiliepime į ieškinį išdėstytais argumentais ir prašo ieškinį tenkinti. Nurodo, kad pagal 1, 3, 4 Sutarties 6.2 straipsnį atsakovės pareiga atsiskaityti su ieškove siejama su piniginių lėšų už atliktus darbus gavimu iš Direkcijos ne absoliučiai, o sąlyginai, t. y. nurodant maksimalų ginčo šalių sutartą PVM sąskaitos apmokėjimo sulaikymo terminą – 30 dienų, po kurio atsakovė privalo sumokėti ieškovei už pagal 1, 3 ir 4 Sutartis ieškovės atliktus ir atsakovės priimtus darbus, nepriklausomai nuo to, ar atsakovė yra gavusi apmokėjimą už jos perduotus Direkcijai darbus pagal kelių projektavimo/rekonstravimo/statybos darbų pirkimo sutartis. Pagal 2 Sutarties 4.1 straipsnį su lėšų iš Direkcijos gavimu yra siejamas tik 90 % sutartinės kainos mokėjimas ieškovei, o ne avanso mokėjimas. Tuo tarpu iš ieškinio aiškiai matyti, kad ieškovė reikalauja sumokėti 2 Sutartyje numatyto avanso dydžio mokėjimą pagal PVM sąskaitą faktūrą, o ne visą likusią sutartinę darbų kainą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė priėmė pagal 1, 2, 3 ir 4 Sutartis ieškovės atliktus darbus be jokių pastabų tiek dėl jų kokybės, tiek dėl jų atlikimo terminų. Atsakovė teisminiuose ginčuose su Direkcija savo poziciją dėl sutarčių vykdymo (terminų nesilaikymo, darbų neatlikimo) laiko visiškai nepagrįsta, t. y. nepripažįsta, jog būtų pažeidusi kokius nors sutartinius įsipareigojimus Direkcijai ir įrodinėja, kad dėl susiklosčiusių pasekmių atsakinga pati Direkcija, bet ne atsakovė. Visa tai rodo, kad atsakovė laiko, jog ji tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus Direkcijai, kuriems įvykdyti pasitelkė ieškovę. Ieškovės nuomone, pagal 1, 3 ir 4 Sutartis priskaičiuoti delspinigiai nemažintini, nes susidariusi jų suma nėra pernelyg didelė.

5Atsakovė UAB „Kamesta“ tripliku prašo sumažinti ieškovės priskaičiuotų delspinigių dydį, priteisti bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ir nurodo, kad ji neneigia ieškovės reikalavimo teisės, tačiau tuo metu, kol vyksta atsakovės ir Direkcijos teisminiai ginčai, nėra aiški, pagrįsta/reali ieškovės reikalavimo teisės apimtis. Aplinkybė, ar ieškovė pažeidė savo įsipareigojimus atsakovei dėl darbų atlikimo terminų ir dėl to būtų pati atsakinga, paaiškės tik galutinai išnagrinėjus civilines bylas Nr. e2-3844-910/2018, Nr. e2-4049-653/2018 ir Nr. e2-3266-656/2018. Taigi egzistuoja galima atsakovės priešpriešinio reikalavimo teisė šioje byloje. Atsakovė patvirtina, kad visose subrangos sutartyse ieškovė vėlavo pateikti galutinį darbo rezultatą, o ir dabai buvo atlikti su trūkumais, kuriuos vėliau ne kartą ieškovė taisė. Be to, 1, 3 ir 4 Sutarčių 6.4 papunkčiuose numatyti ir ieškovės priskaičiuoti delspinigiai yra 0,2 proc. nuo neapmokėtos sumos, kai tuo tarpu 2 Sutarties 8.1.1. papunktyje sulygtas delspinigių dydis lygus 0,02 proc., t. y. dešimt kartų mažesnis. Įprastai sąžiningoje verslo praktikoje pastarasis delspinigių dydis ir yra nustatomas. Atsakovė, pasirašydama 1, 3 ir 4 Sutartis suklydo, manydama, kad netesybų dydis jose yra įprastas sąžiningoje verslo praktikoje, t. y. 0,2 proc., ji neįvertino vieno nulio reikšmės duotuoju atveju. Ieškovės priskaičiuotas delspinigių dydis sudaro daugiau kaip 35 procentus visos reikalaujamos priteisti skolos sumos.

6Ieškovės atstovas advokatas D. B. prašo ieškinį tenkinti ir papildomai paaiškino, kad ieškovė neneigia, jog darbų atlikimo terminai buvo pažeisti, bet tam buvo objektyvios priežastys, t. y. tam tikrus veiksmus turėjo atlikti pati Direkcija, o atsakovė pretenzijų dėl vėlavimo ir netinkamos darbų kokybės nėra pareiškusi, visi darbai priimti be pastabų. Jokių įrodymų, kad kalta būtų ieškovė, byloje nėra pateikta. Dalis ieškovės pateiktų PVM sąskaitų faktūrų yra apmokėta, tačiau liko skola. Atsakovei buvo pateikti darbų perdavimo–priėmimo aktai, kuriuos ji pasirašė. Nors teigia, kad negali atsiskaityti, kadangi pati negauna mokėjimo iš Direkcijos, tačiau pastarosios pateikti dokumentai patvirtina, kad už projektavimo darbus yra atsiskaityta. Vilniaus apygardos teisme sprendžiami ginčai neatleidžia atsakovės nuo pareigos atsiskaityti. Vien didelė netesybų suma neteikia pagrindo jas mažinti. Atsiskaitymo laikas pažeistas ženkliai, nesumokėta suma didelė, o atsakovė, būdama verslininkė, pati gera valia pasirašė būtent tokias sutartis ir nėra jokio suklydimo. Be to, iš trečiųjų asmenų gavusi atlygį už projektavimo darbus atsakovė nepagrįstai atsisako mokėti.

7Atsakovės atstovė advokatė M. S. paaiškino, kad teismui atmetus prašymą dėl bylos sustabdymo ir nesuteikus galimybės pareikšti priešpriešinių reikalavimų, nebegali būti ginčo dėl skolos, t. y. sutinka, kad atsakovė yra skolinga ieškovei, tačiau mano, kad netesybos yra per didelės, o prievolė iš dalies įvykdyta. Atsakovė sutartis su nurodytu netesybų dydžiu (0,2 procento) pasirašė suklydusi, nes buvo suklaidinta ieškovės pateiktų sutarties projektų, kuriuose buvo numatytas ir 0,2, ir 0,02 procentų dydžio netesybos, o prašomų priteisti netesybų suma sudaro 35 % visos reikalaujamos sumokėti sumos. Be to, nėra įrodyti minimalūs ieškovės nuostoliai. Taip pat prašo sumažinti ir bylinėjimosi išlaidas, kadangi ieškovė nebendradarbiavo, nesikreipė į atsakovę dėl skolos sumokėjimo, o kreipėsi iš karto į teismą.

8Ieškinys tenkintinas iš dalies.

9Dėl skolos

10Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Plentprojektas“ ir atsakovė UAB „Kamesta“ sudarė 4 projektavimo darbų sutartis: 1) 2016 m. kovo 8 d. sudarė projektavimo darbų sutartį Nr. 016/029 „Valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1812 Žiežmariai-Nematonys-Stakliškės ruožo nuo 7,19 iki 14,02 km kapitalinio remonto techninį darbo projektą ir projekto vykdymo priežiūrą“ (toliau – 1 Sutartis) (e. b. t. 1, b. l. 10-14), 2) 2016 m. balandžio 6 d. projektavimo darbų sutartį Nr. 016/039 „Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 129 Antakalnis-Jieznas-Alytus-Merkinė ruožo nuo 27,18 iki 32,68 km rekonstravimas. Darbo projektas“ (toliau – 2 Sutartis) (e. b. t. 1, b. l. 63-67), 3) 2016 m. liepos 26 d. projektavimo darbų sutartį Nr. 016/104 „Žvyrkelių, esančių Tauragės, Pagėgių, Šilalės ir Jurbarko rajonuose, kapitalinio remonto techninius darbo projektus ir projektų vykdymo priežiūrą“ (toliau – 3 Sutartis) (e. b. t. 1, b. l. 58-62), 4) 2016 m. rugpjūčio 2 d. projektavimo darbų sutartį Nr. 016/113 „Žvyrkelių, esančių Elektrėnų, Jonavos, Kaišiadorių ir Kėdainių rajonuose, kapitalinio remonto techninius darbo projektus ir projektų vykdymo priežiūrą“ (toliau – 4 Sutartis) (e. b. t. 1, b. l. 53-57).

11Pagal 1, 3 ir 4 Sutarčių 6.1 straipsnius atsiskaitymas buvo numatytas toks: UAB „Kamesta“ (užsakovas) įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus sutartinę kainą tokia tvarka: 20 % bendros paslaugų kainos atlikus geodezinius ir geologinius tyrinėjimus, 40 % bendros paslaugų kainos - parengus ir suderinus projektinius pasiūlymus, 20 % bendros paslaugų kainos, kai bus gautas teigiamas ekspertizės aktas, 10 % - gavus statybą leidžiantį dokumentą ir 10 % - gavus ant projekto užsakovo vizą „Taip pastatyta“.

12Pagal 2 Sutarties 4.1 straipsnį atsiskaitymas buvo numatytas toks: užsakovas (UAB „Kausta“) įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus sutartinę kainą tokia tvarka: dalį, sudarančią 10 % sutartinės kainos, - kaip avansinį apmokėjimą prieš pateikiant parengtą darbo projektą užsakovui, o dalį, sudarančią 90 % sutartinės kainos, - užbaigus visus projektavimo darbus, projektuotojui (UAB „Plentprojektas“) statybos darbų eigoje atlikus visas reikiamas parengto projekto korekcijas pagal pateiktas pastabas, gavus teigiamas ekspertizės išvadas perdavus pataisytą projektą užsakovui ir pasirašius galutinį projekto priėmimo–perdavimo aktą per 10 (dešimt) kalendorinių dienų nuo atitinkamos sąskaitos gavimo dienos ir piniginių lėšų už atliktus darbus iš statytojo gavimo dienos.

131, 3 ir 4 Sutarčių 6.2 straipsnyje buvo nustatyta, kad užsakovas (UAB „Kamesta“ projektuotojui (UAB „Plentprojektas“) už techninio darbo projektą apmoka pagal PVM sąskaitą faktūrą per 5 (penkias) darbo dienas gavus apmokėjimą iš statytojo (Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie SM), bet ne vėliau kaip per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų po PVM sąskaitos faktūros gavimo dienos. Ieškovė pagal 2 Sutartį prašo priteisti avansą, todėl, nors šioje sutartyje nėra nustatytas avansinio mokėjimo ieškovei terminas, šiam mokėjimui taikytinos CK 6.53 straipsnio 2 dalies nuostatos (prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus atvejus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas). Taigi atsakovė pagal 2 Sutartį privalėjo sumokėti avansą per 7 dienas nuo ieškovės PVM sąskaitos faktūros pateikimo atsakovei.

14Atsakovė teigia, kad ji pareigą sumokėti ieškovei už atliktus projektavimo darbus įgyja tik tuomet, kai jau yra gavusi apmokėjimą iš statytojo (Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie SM – toliau Direkcija). Tačiau šalys yra susitarusios kitaip, t. y. 1, 3 ir 4 Sutartyse šalys susitarė, kad atsakovė apmoka pagal PVM sąskaitą faktūrą per 5 (penkias) darbo dienas gavus apmokėjimą iš statytojo (Direkcijos), bet nė vėliau kaip per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų po PVM sąskaitos faktūros gavimo dienos. Taigi atsakovės prievolės apmokėti projektuotojui už atliktus darbus vykdymą apsprendžia du terminai: per 5 (penkias) darbo dienas gavus apmokėjimą iš statytojo, bet nė vėliau kaip per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų po PVM sąskaitos faktūros gavimo dienos. Tokiu būdu šalys yra susitarę dėl vėliausio mokėjimo termino, kuris nepriklausomai nuo lėšų iš statytojo gavimo baigiasi praėjus 30 dienų nuo PVM sąskaitos faktūros gavimo dienos. Šalių susitarimas yra labai aiškus, todėl jį aiškinti taip, kaip nurodo atsakovė, nėra jokio pagrindo, nes atsakovė neįrodė, kad tikrieji šalių ketinimai buvo tokie, kaip ji nurodo, t. y. kad buvo susitarta dėl darbų apmokėjimo tik po to, kai su atsakove atsiskaitys statytojas. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad šalių sudarytų sutarčių nuostatos galėtų būti aiškinamos kitaip, nei įtvirtinta šalių rašytiniuose susitarimuose (CK 6.193 straipsnis). Pagal 2 sutartį, kaip jau nurodyta, šalys dėl avanso sumokėjimo termino nebuvo susitarę, o ieškovė reikalauja sumokėti avansinę įmoką, todėl apskritai nėra jokio pagrindo šios įmokos sumokėjimą susieti su apmokėjimo gavimu iš statytojo.

15Byloje ieškovės pateikti atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktai, atliktų darbų aktai, kurie yra pasirašyti atsakovės atstovo, patvirtina, kad ieškovė sutartimis numatytus darbus yra atlikusi (e. b. t. 1, b. l. 16-18, 20-22, 24-26, 28-31, 40-43, 45-48, 50, 52) Šių aplinkybių atsakovė neginčija. Atliktų darbų apmokėjimui ieškovė yra pateikusi atsakovei PVM sąskaitas faktūras (e. b. t. 1, b. l. 15, 19, 23, 27, 39, 44, 49, 51), kurias atsakovė yra priėmusi ir jau yra suėję šių sąskaitų apmokėjimo terminai. Šių aplinkybių atsakovė taip pat neginčija. Ieškovės pateiktos PVM sąskaitos faktūros arba iš viso nebuvo apmokėtos, arba apmokėtos tik iš dalies, bendra neapmokėta PVM sąskaitų faktūrų suma pagal visas sutartis sudaro 160 304,73 Eur. Tokią skolos sumą pripažįsta ir atsakovė, kurios atstovė patvirtino, kad 2018 m. sausio 26 d. elektroniniu laišku ieškovei buvo išsiųstas 2018-01-26 skolų suderinimo aktas su jame nurodyta tokia pat skolos suma.

16Tokiu būdu esminio ginčo dėl atsakovės skolos už ieškovės atliktus projektavimo darbus pagal nurodytas šalių pasirašytas projektavimo darbų sutartis nėra. Todėl atsižvelgiant į tai, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), o sutartimi prisiimtos prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 d., 6.256 straipsnio 1 dalis), vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos vykdymo sąlygas, įskaitant prievolės vykdymo laiką, yra draudžiama (CK 6.59 straipsnis) ir nustačius, kad atsakovė nėra įvykdžiusi prievolės atsiskaityti už ieškovės atliktus darbus, ieškovės reikalavimas priteisti skolą yra pagrįstas ir tenkintinas.

17Pagrindiniai atsakovės atsikirtimo skolos priteisimui motyvai buvo grindžiami atsakovės prašymu sustabdyti šią bylą iki bus išnagrinėti atsakovės inicijuoti ginčai su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos Vilniaus apygardos teisme, o būtent iki bus išnagrinėtos trys civilinės bylos Nr. e2-3266-656/2018, Nr. e2-3844-910/2018 ir Nr. e2-4049-653/2018. Atsakovė nurodė, kad ieškovė pagal 1 Sutartį nurodytą techninį darbo projektą su teigiama ekspertizės išvada turėjo parengti ir perduoti atsakovei iki 2016 m. liepos 15 d., tačiau faktiškai darbų rezultatą perdavė tik 2016 m. rugpjūčio 29 d. Dėl šios priežasties atsakovė vėlavo atlikti rangos darbus, o Direkcija dėl to atsakovei nesumokėjo, atlikdama vienašalį 59 254,43 Eur delspinigių įskaitymą, dėl ko UAB „Kamesta“ pareiškė ieškinį atsakovei Direkcijai dėl skolos priteisimo, beje, byloje dalyvaujant trečiajam asmeniui – šios bylos ieškovei. Todėl, atsakovės nuomone, šiuo metu ieškovei nėra pagrindo teigti, jog ji 1 Sutartyje numatytus darbus atliko tinkamai ir laiku, ir kol nebus galutinai išnagrinėta Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-3266-656/2018, kurioje sprendžiamas civilinės atsakomybės subjekto ir atsakomybės ribų klausimas, nėra galimybės nustatyti ieškovei mokėtinos skolos dydžio.

18Be to, kadangi Direkcija už atliktus rangos darbus su atsakove neatsiskaito iki šios dienos, atsakovė UAB „Kamesta“ Vilniaus miesto apylinkės teisme supaprastinto proceso tvarka kreipėsi dėl teismo įsakymo išdavimo, o skolininkei pareiškus prieštaravimus, 2018-05-24 pareiškė ieškinį Direkcijai dėl skolos už atliktus darbus priteisimo, kuris nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme (civilinės bylos Nr. e2-4049-653/2018). Atsakovės nuomone, UAB „Kamesta“ šiame ieškinyje keliami reikalavimai yra tiesiogiai susiję su šioje byloje ieškovės reiškiamais reikalavimais atsakovei, nes negavusi lėšų iš statytojo, UAB „Kamesta“ negali tinkamai atsiskaityti su UAB „Plentprojektas“.

19Bylos nagrinėjimui, atsakovės nuomone, taip pat trukdo ir trečias teisminis ginčas. Dėl ženklaus darbų atlikimo vėlavimo pagal 3 ir 4 Sutartis bei pačios užsakovės Direkcijos esminių atsakovės ir užsakovės sudarytų pirkimo sutarčių pažeidimų UAB „Kamesta“ vienašališkai nutraukė pirkimo sutartis ir Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-3844-910/2018 yra nagrinėjamas UAB „Kamesta“ ieškinys atsakovei Direkcijai dėl reikalavimo išmokėti banko garantijos ir draudimo garantijos išmokas pripažinimo neteisėtu ir dėl vienašalio sutarties nutraukimo teisėtumo. Todėl atsakovė mano, kad, kol nebus galutinai išnagrinėta Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-3844-910/2018, kurioje sprendžiamas civilinės atsakomybės subjekto ir atsakomybės ribų klausimas, nėra galimybės nustatyti ieškovei mokėtinos skolos dydžio.

20Tačiau toks atsakovės prašymas sustabdyti šią bylą iki bus išnagrinėti atsakovės nurodyti teisminiai ginčai yra nepagrįstas ir teismo nutartimi buvo atmestas.

21CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtinta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Šis privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje; negalimumas išnagrinėti civilinę bylą, iki bus išnagrinėta kita byla, paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie nustatomi kitoje byloje, tačiau bus reikšmingi ir nagrinėjamoje byloje. Taigi teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintą bylos privalomojo sustabdymo pagrindą, visų pirma turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018-07-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271-219/2018).

22Atsakovės inicijuoti teisminiai ginčai su užsakove Direkcija yra kilę būtent šalių – UAB „Kamesta“ ir Direkcijos – sudarytų pirkimo sutarčių, o ne nagrinėjamo ginčo atveju kitų šalių – UAB „Plentprojektas“ ir UAB „Kamesta“ – sudarytų projektavimo darbų sutarčių pagrindu. Į civilinių bylų pagal atsakovės ieškinius Direkcijai nagrinėjimo ribas nepatenka ieškovės įsipareigojimų galimo netinkamo įvykdymo fakto ir/ar apimties nustatinėjimas, nes dėl to šiose bylose nėra jokio ginčo, atvirkščiai, nurodytose bylose atsakovė siekia paneigti savo kaltę dėl sutartinių prievolių netinkamo vykdymo ir įrodyti būtent Direkcijos padarytus su atsakove sudarytų pirkimo sutarčių pažeidimus. Atsakovė nurodytose bylose neįrodinėja, kad, jei šios bylos ieškovė (UAB „Plentprojektas“) būtų tinkamai įvykdžiusi savo įsipareigojimus pagal Sutartis, tai ir atsakovė būtų galėjusi tinkamai įvykdyti savuosius įsipareigojimus pagal pirkimo sutartis Direkcijai.

23Net jei ir laikyti, kad civilinėse bylose Nr. e2-3844-910/2018, Nr. e2-4049-653/2018 ir Nr. e2-3266-656/2018 būtų nustatinėjamos aplinkybės, kurios galėtų turėti įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią nagrinėjamoje byloje, tai šią bylą sustabdyti būtų galima tik tokiu atveju, jei ją nagrinėjantis teismas negalėtų tokių aplinkybių nustatyti pats. Nagrinėjamu atveju yra galimybė nustatyti visus ginčo išsprendimui būtinus faktus, o bylos sustabdymas reikštų tik bylos vilkinimą.

24Pažymėtina, kad atsakovė, siekdama bylos sustabdymo, nekelia ieškovės atsakomybės klausimo nagrinėjamoje byloje ir ieškovei nereiškia jokių priešpriešinių reikalavimų, o reikšdama prašymą sustabdyti bylą, iš esmės siekia, kad sulaukus kitų bylos nagrinėjimo rezultatų, jei jai nepavyktų pasiekti norimų rezultatų, ji galėtų pareikšti ieškovei UAB „Plentprojektas“ atgręžtinį reikalavimą dėl žalos (nuostolių) atlyginimo. Atsakovė procesiniuose dokumentuose užsiminusi apie galimybę šioje byloje pareikšti priešieškinį ir tokį prašymą suteikti galimybę pareikšti priešieškinį pareiškusi teisme po to, kai buvo atmestas prašymas dėl bylos sustabdymo, negalėjo įvardinti nei kokiu pagrindu, nei koks reikalavimas būtų reiškiamas ieškovei, kas vėl gi patvirtina atsakovės siekį vilkinti bylos nagrinėjimą. Teismui paprašius įvardinti būsimo priešieškinio pagrindą ir dalyką, buvo nurodyta, kad atsakovė reikštų reikalavimą būtent dėl žalos atlyginimo, bet tai galima padaryti atskira tvarka kitoje byloje, juolab, kad šioje byloje pasirengimas bylos nagrinėjimui vyko paruošiamųjų dokumentų būdu ir byla jau nagrinėjama teismo posėdyje, o ieškovė nesutinka, kad atsakovei būtų suteikta galimybė pareikšti priešieškinį, kurio ji net nėra parengusi. Taigi nėra ir priešieškinio pareiškimo sąlygų, numatytų CPK 143 straipsnyje.

25Atsakovė, atsikirsdama į ieškinį, taip pat nurodo, jog ji šiuo metu nesutinka su skolos priteisimu, kadangi ieškovė netinkamai įvykdė prievolę, t. y. darbus atliko pavėluotai ir nekokybiškai. Tačiau CK 6.655 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba užsakovo sutikimu anksčiau nustatyto termino. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė darbus, už kurių atlikimą ieškovė reikalauja apmokėjimo, yra priėmusi be jokių pastabų ir juose nurodytų trūkumų, tai patvirtina ir atsakovės pasirašyti darbų priėmimo–perdavimo aktai. Šalys 1 Sutarties 8.2 punkte, 3 ir 4 Sutarties 9.2 punkte susitarė, kad užsakovas (UAB „Kamesta“) per 5 darbo dienas po to kai projektuotojas (UAB „Plentprojektas“) tinkamai pateikia priėmimo–perdavimo aktą (arba tarpinį atliktų darbų aktą) turi arba priimti darbus pasirašydamas priėmimo–perdavimo aktą (arba tarpinį atliktų darbų aktą), arba raštu nurodyti atliktų darbų trūkumus ir juos pagrįsti bei nustatyti protingą terminą tiems trūkumams pašalinti. Panašiai šalys susitarė ir 2 Sutarties 6.1-6.3 punktuose. Atsakovė jokių pretenzijų dėl pavėluoto darbų atlikimo ar darbų trūkumų ieškovei nėra pareiškusi, nes tokių įrodymų byloje nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Nors ieškovė pripažįsta, kad darbus atliko pavėluotai dėl tam tikrų nesavalaikių Lietuvos automobilių kelių direkcijos veiksmų, tačiau atsakovė įstatymų nustatyta tvarka nepareiškė ieškovei jokių priešpriešinių reikalavimų, dėl kurių būtų pagrindas atsisakyti visiškai ar iš dalies apmokėti už ieškovės atliktus darbus ir neįrodė, kad būtent dėl ieškovės sutartinių įsipareigojimų pažeidimo yra pagrindas atsisakyti vykdyti atsiskaitymo prievolę.

26Įvertinus nurodytus argumentus, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės skolą už atliktus darbus tenkintinas ir iš atsakovės ieškovei priteistina 160 304,73 Eur skola.

27Dėl netesybų ir palūkanų

28Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis), o skolininko kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

29Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog atsakovė pažeidė sutartimis prisiimtus įsipareigojimus apmokėti už ieškovės atliktus ir atsakovės priimtus darbus, t. y. atliko neteisėtus veiksmus, kurie yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su ieškovės patirtais nuostoliais, kurie atsirado jai negavus teisėtai pagal įvykdytas sutartis priklausančių pajamų už atliktus darbus. Taigi, egzistuoja visos civilinės atsakomybės taikymo atsakovei sąlygos.

30Pagal 1, 3 ir 4 Sutarčių 6.4 punktų nuostatas atsakovė, pažeidusi 6.1 ir 6.2 punktuose nustatytus atsiskaitymo su ieškove terminus, moka ieškovei 0,2 procento nuo neapmokėtos sumos dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną, bet ne daugiau kaip 20 (dvidešimt) procentų nuo sutarties kainos su PVM. 2 Sutarties 8.1.1 punkte nustatyta, kad atsakovė nepagrįstai uždelsusi atsiskaityti už atliktus darbus nustatytu laiku, ieškovei raštu pareikalavus, moka ieškovei 0,02 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą sumokėti dieną.

31Atsakovei sutartimis nustatytas terminas atsiskaityti pagal ieškovės jai pateiktas PVM sąskaitas faktūras yra praleistas, todėl ieškovė turi teisę reikalauti priteisti jai sutartimis numatytus delspinigius. Kadangi terminas atsiskaityti yra praleistas daugiau nei 180 dienų, ieškovė, remdamasi CK 1.124 straipsnio 5 dalies 1 punktu, reikalavimą priteisti delspinigius reiškia nurodytoje teisės normoje nustatyto ieškinio senaties termino ribose, t. y. tik už 180 dienų laikotarpį, skaičiuojant atgal nuo ieškinio pateikimo teismui dienos. Bendra atsakovės skola ieškovei pagal 1, 3 ir 4 Sutartis sudaro 157 198,15 Eur, tai netesybų suma už 180 dienų laikotarpį sudaro 56 591,33 Eur. Atsakovės skola ieškovei pagal 2 Sutartį sudaro 3 106,58 Eur, tai netesybų suma už 180 dienų laikotarpį sudaro 111,84 Eur. Atskirai pagal 1, 3 ir 4 Sutartis už 180 dienų pradelsimą apskaičiuotos delspinigių sumos yra mažesnės nei 20 procentų dydžio sumos nuo kiekvienos iš šių sutarčių kainų.

32Ieškovės nurodytų aplinkybių dėl delspinigių dydžio paskaičiavimo atsakovė neginčija, tik gindamasi nuo šio reikalavimo teigia, kad netesybos yra per didelės. Nurodo, kad 1, 3 ir 4 Sutarčių 6.4 papunkčiuose numatyti ir ieškovės priskaičiuoti delspinigiai yra pernelyg dideli – 0,2 proc. nuo neapmokėtos sumos, dėl ko paskaičiuota bendra 56 591,33 Eur delspinigių suma yra neprotingai didelė, ypač atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neatsiskaito ne dėl savo kaltės.

33Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis).

34CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: mažinamos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) netesybos arba kai prievolė iš dalies įvykdyta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad negalima leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2006).

35Formuodamas teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009; kt.).

36Taigi, jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.). Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad šalių autonomija komerciniuose teisiniuose santykiuose, sutarties laisvės ir privalomumo principai yra labai svarbios vertybės, užtikrinančios profesionalių verslo subjektų galimybę laisvai veikti ir patiems matuoti savo riziką, todėl teismo kišimasis į jų suderėtas netesybas galimas tuo atveju, kai netesybų dydžio neprotingumas yra akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017).

37Aplinkybė, kad abi šalys pasirinko aiškiai per dideles ir neprotingas netesybas, nesudaro pagrindo teismui atsisakyti įvertinti sutartyje nustatytų netesybų dydį, jeigu šalis dėl to pareiškia prašymą. Minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia, kad netesybos visais atvejais turi būti sumažinamos iki minimalių nuostolių ar įrodytų nuostolių dydžio. Kreditorius pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius privalo tik tuo atveju, jeigu pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Tai, kad netesybų suma viršija nuostolių sumą, nebūtinai reiškia, kad netesybos automatiškai privalo būti sumažintos. Nustatant, ar netesybos, palyginus su nuostoliais, nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013).

38Taigi, jeigu skolininkas pareiškia reikalavimą mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas, tokiais atvejais kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013; kt.).

39Ieškovė, siekdama įrodyti, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja netesybų mažinimo kriterijus, susijęs su netesybų santykiu su nuostoliais, ir tuo pačiu pagrįsti protingą netesybų dydį, byloje nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovė dėl nesavalaikio atsiskaitymo patyrė kokius nors konkrečius nuostolis, kokie jie buvo ir ar jai dėl to kilo kokių nors kitų neigiamų padarinių. Kadangi ieškovė aiškiai nepagrindė, jog ji dėl praleistų apmokėjimo terminų patyrė nuostolių, kurių dydis atitinka ieškiniu prašomą priteisti netesybų dydį, todėl teismas, remdamasis kasacinio teismo išaiškinimais ir vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais, sprendžia, kad ieškovei iš atsakovės priteistinas netesybų dydis mažintinas.

40Teismas atsižvelgia į tai, kad nors trijose darbų sutartyse (1, 3 ir 4 Sutartyse) numatyti 0,2 procentų dydžio delspinigiai, tačiau vienoje jų (2 Sutartyje) delspinigių dydis nustatytas kur kas mažesnis – 0,02 procentai. Ieškovė ir jos atstovas nenurodė, dėl kokių priežasčių šalių pasirašytose sutartyse yra nustatytas skirtingas delspinigių dydis, o atsakovės atstovė teigia, kad toks esmingai besiskiriantis delspinigių dydis patvirtina atsakovės suklydimą. Tačiau atsakovė byloje nereiškė reikalavimo nuginčyti nurodytose sutartyse didesnį delspinigių dydį nustatančias sąlygas, nors suklydimas galėtų būti nustatytas tik pagal klydusios šalies ieškinį (CK 1.90 straipsnio 1 dalis). Be to, nagrinėjamos bylos atveju sutarčių šalys yra profesionalios verslininkės, sudariusios komercinę sutartį, tai reiškia, kad jos geba pamatuoti prisiimtą riziką, todėl galimas teismo įsikišimas į jų sutartinius santykius yra ribotas. Nepaisant to, skirtingas delspinigių dydis, nustatytas sutartyse tarp tų pačių šalių dėl tokio pat pobūdžio darbų atlikimo ir dėl tokių pat sutarties įsipareigojimų (atsiskaitymo pareigos) nevykdymo, ieškovei neįrodžius nuostolių dydžio, leidžia spręsti, kad minimalūs nuostoliai tokiose sutartyse negalėtų esmingai skirtis.

41Kad nagrinėjamu atveju trijose sutartyse nustatyti 0,2 procentų dydžio delspinigiai yra neprotingai dideli, patvirtina ir ta aplinkybė, jog paskaičiuotų delspinigių už 6 mėnesius dydis sudaro net 35 procentus visos mokėtinos skolos sumos. Kadangi vis tik atsakovė sutartis pasirašė laisva valia, tačiau įvertinus tai, kad ieškovė įrodymais nepagrindė savo patirtų nuostolių dydžio, kartu įvertinus mokėtinų delspinigių santykį su neįvykdytos prievolės suma, delspinigių dydis pagal 1, 3 ir 4 Sutartis – 56 591,33 Eur mažintinas iki 25 000 Eur. Toks delspinigių dydis atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, tai padėtų išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į buvusį šalių bendradarbiavimą atliekant didelės apimties darbus, kartu skatinant sąžiningą verslo praktiką.

42Ginčo dėl delspinigių, paskaičiuotų pagal 2 sutartį, iš esmės nėra, todėl ieškovei papildomai priteistina 111,84 Eur delspinigių pagal šią sutartį, iš viso priteistina 25 111,84 Eur delspinigių suma.

43Nors atsakovė teigia, kad ji su ieškove neatsiskaitė ne dėl savo kaltės, kadangi lėšų negavo iš užsakovo Direkcijos, tačiau, kaip jau nurodyta, atsakovės atsiskaitymo pareiga buvo tik iš dalies susieta su lėšų iš užsakovo gavimu. Be to, atsakovės pateikti įrodymai, gauti iš Direkcijos (e. b. t. 3, b. l. 3-168), patvirtina, kad atsakovė ieškovės atliktus projektavimo darbus yra perdavusi užsakovei (Direkcijai), pastarajai pateikusi PVM sąskaitas faktūras ir gavusi apmokėjimą.

44CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų dydis yra nustatytas CK 6.210 straipsnyje, kurio 2 dalyje nurodyta, kad, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamas šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Todėl tenkintinas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės specialiuoju įstatymu nustatytas 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, nes Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma sudaro 0,00 procento.

45Dėl bylinėjimosi išlaidų

46Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

47Ieškovė UAB „Plentprojektas“ pateikė įrodymus apie šias turėtas bylinėjimosi išlaidas: 2 603 Eur žyminis mokestis už ieškinį, 38 Eur žyminis mokestis už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, 38 Eur žyminis mokestis už atskirąjį skundą ir 4 213,68 Eur atstovavimo išlaidos.

48Ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies (85 proc.), jai priteistinas 2 212,55 Eur dydžio žyminis mokestis už ieškinį.

49Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartimi atmetus ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartį paliko nepakeistą), laikytina, jog ieškovė ginčą šioje dalyje pralaimėjo, todėl jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. 38 Eur žyminis mokestis už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, 38 Eur žyminis mokestis už atskirąjį skundą, 825,36 Eur advokato išlaidos už atskirojo skundo parengimą, ieškovei iš atsakovės nepriteistinos.

50Ieškovė UAB „Plentprojektas“ taip pat prašo priteisti 2 172 Eur išlaidas už ieškinio parengimą, dokumentų analizę, viešųjų registrų duomenų apie atsakovės turtinę padėtį paiešką, rinkimą, analizę. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijų) 8.2 p. maksimalus užmokesčio už ieškinį dydis yra 2,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šių paslaugų apmokėjimo metu galiojo 2018 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 895,20 Eur. Atsižvelgiant į tai, maksimali priteistina suma už ieškinį negali viršyti 2 238 Eur (895,20 Eur x 2,5). Taigi ieškovės prašoma priteisti 2 172 Eur suma už ieškinio parengimą ir kitas teisines paslaugas, susijusias su ieškinio parengimu (duomenų rinkimas, analizė ir pan.) šio dydžio neviršija ir laikytina pagrįsta.

51Ieškovė taip pat prašo priteisti 1 216,32 Eur bylinėjimosi išlaidas, tačiau pateiktoje bylinėjimosi išlaidų detalizacijoje nenurodė, už kokias konkrečiai suteiktas teisines paslaugas prašoma priteisti minėtą sumą, kokios teisinės paslaugos (be jau aukščiau nurodytų paslaugų) ieškovei buvo suteiktos (detalizacijoje nurodyta tik suteiktų paslaugų trukmė – 14 val.). Be to, atkreiptinas dėmesys, jog pateiktoje išlaidų detalizacijoje nurodyta, jog atstovavimo išlaidos sudaro 4 213,68 Eur sumą, o iš 2018 m. rugsėjo 5 d. GLIMSTEDT Bernotas ir partneriai advokatų kontoros rašto matyti, kad UAB „Plentprojektas“ atsiskaitė už suteiktas teisines paslaugas, bendra sumokėta suma 5 144,48 Eur, iš jų 3 672,74 Eur civilinėje byloje Nr. e2-1964-230/2018. Nenurodžius suteiktų teisinių paslaugų pobūdžio, nėra galimybės spręsti apie šių paslaugų realumą, pagrįstumą, taip pat apskaičiuoti jų dydį pagal Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius, todėl prašomos priteisti išlaidos (1 216,32 Eur) mažintinos iki 179,04 Eur (0,1 x 2 val. x 895,20 Eur) sumos už atstovavimą 2018 m. rugsėjo 10 d. teismo posėdyje (teismo posėdžio trukmė – 1 val. 36 min, suapvalinus pagal Rekomendacijų 9 p. – 2 val.) (Rekomendacijų 8.19. p.).

52Taigi iš viso ieškovės UAB „Plentprojektas“ pagrįstomis ir realiomis atstovavimo išlaidomis laikytinos 2 351,04 Eur dydžio atstovavimo išlaidos, todėl, ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies (85 proc.), jai iš atsakovės priteistinos 1 998,38 Eur dydžio atstovavimo išlaidos.

53Atsakovės UAB „Kamesta“ atstovė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu prašė sumažinti ieškovei priteistinas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nebendradarbiavo, nesikreipė į atsakovę dėl skolos sumokėjimo, o kreipėsi iš karto į teismą, be to, pagal CPK 434 straipsnio 4 dalį ieškovė turėjo teisę reikalavimus patenkinti CPK XXIII skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka, tačiau pareiškė ieškinį pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Teismo vertinimu, tokie atsakovės argumentai nesudaro pagrindo mažinti ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, kadangi atsakovė apie savo prievolę ieškovei neabejotinai žinojo (atsakovė atsiuntė ieškovei 2018 m. sausio 26 d. tarpusavio skolų suderinimo akto projektą su nurodyta skolos suma) ir turėjo pareigą ją savalaikiai vykdyti, o ieškovė turėjo teisę pasirinkti, kaip ginti savo pažeistas teises – teismine ar ikiteismine tvarka, taip pat pasirinkti, ar reikšti ieškinį bendra ginčo teisenos, ar supaprastinto proceso tvarka. Šiuo atveju atsakovei gana ilgą laiką nevykdant savo prievolės, ieškovė neturėjo pagrindo tikėtis, jog atsakovė ją įvykdys gera valia.

54Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290).

55Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 ir 270 straipsniais, teismas

Nutarė

56ieškinį tenkinti iš dalies.

57Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Plentprojektas“ (juridinio asmens kodas 300715445) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ (juridinio asmens kodas 259805810) 160 304,73 Eur skolą, 25 111,84 Eur delspinigius, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. birželio 5 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 2 212,55 Eur žyminį mokestį ir 1 998,38 Eur atstovavimo išlaidas.

58Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia... 2. ieškovė UAB „Plentprojektas“ ieškinyje teismo prašo priteisti iš... 3. Atsakovė UAB „Kamesta“ atsiliepimu į ieškovės ieškinį prašo... 4. Ieškovė UAB „Plentprojektas“ dubliku nesutinka su atsiliepime į... 5. Atsakovė UAB „Kamesta“ tripliku prašo sumažinti ieškovės... 6. Ieškovės atstovas advokatas D. B. prašo ieškinį tenkinti ir papildomai... 7. Atsakovės atstovė advokatė M. S. paaiškino, kad teismui atmetus prašymą... 8. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 9. Dėl skolos ... 10. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Plentprojektas“ ir atsakovė UAB... 11. Pagal 1, 3 ir 4 Sutarčių 6.1 straipsnius atsiskaitymas buvo numatytas toks:... 12. Pagal 2 Sutarties 4.1 straipsnį atsiskaitymas buvo numatytas toks: užsakovas... 13. 1, 3 ir 4 Sutarčių 6.2 straipsnyje buvo nustatyta, kad užsakovas (UAB... 14. Atsakovė teigia, kad ji pareigą sumokėti ieškovei už atliktus projektavimo... 15. Byloje ieškovės pateikti atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktai,... 16. Tokiu būdu esminio ginčo dėl atsakovės skolos už ieškovės atliktus... 17. Pagrindiniai atsakovės atsikirtimo skolos priteisimui motyvai buvo grindžiami... 18. Be to, kadangi Direkcija už atliktus rangos darbus su atsakove neatsiskaito... 19. Bylos nagrinėjimui, atsakovės nuomone, taip pat trukdo ir trečias teisminis... 20. Tačiau toks atsakovės prašymas sustabdyti šią bylą iki bus išnagrinėti... 21. CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtinta, kad teismas privalo sustabdyti bylą,... 22. Atsakovės inicijuoti teisminiai ginčai su užsakove Direkcija yra kilę... 23. Net jei ir laikyti, kad civilinėse bylose Nr. e2-3844-910/2018, Nr.... 24. Pažymėtina, kad atsakovė, siekdama bylos sustabdymo, nekelia ieškovės... 25. Atsakovė, atsikirsdama į ieškinį, taip pat nurodo, jog ji šiuo metu... 26. Įvertinus nurodytus argumentus, ieškovės reikalavimas priteisti iš... 27. Dėl netesybų ir palūkanų ... 28. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje... 29. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog... 30. Pagal 1, 3 ir 4 Sutarčių 6.4 punktų nuostatas atsakovė, pažeidusi 6.1 ir... 31. Atsakovei sutartimis nustatytas terminas atsiskaityti pagal ieškovės jai... 32. Ieškovės nurodytų aplinkybių dėl delspinigių dydžio paskaičiavimo... 33. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma,... 34. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu... 35. Formuodamas teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra... 36. Taigi, jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai... 37. Aplinkybė, kad abi šalys pasirinko aiškiai per dideles ir neprotingas... 38. Taigi, jeigu skolininkas pareiškia reikalavimą mažinti netesybas ar kyla... 39. Ieškovė, siekdama įrodyti, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja netesybų... 40. Teismas atsižvelgia į tai, kad nors trijose darbų sutartyse (1, 3 ir 4... 41. Kad nagrinėjamu atveju trijose sutartyse nustatyti 0,2 procentų dydžio... 42. Ginčo dėl delspinigių, paskaičiuotų pagal 2 sutartį, iš esmės nėra,... 43. Nors atsakovė teigia, kad ji su ieškove neatsiskaitė ne dėl savo kaltės,... 44. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti... 45. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 46. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 47. Ieškovė UAB „Plentprojektas“ pateikė įrodymus apie šias turėtas... 48. Ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies (85 proc.), jai priteistinas 2 212,55... 49. Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartimi atmetus ieškovės... 50. Ieškovė UAB „Plentprojektas“ taip pat prašo priteisti 2 172 Eur... 51. Ieškovė taip pat prašo priteisti 1 216,32 Eur bylinėjimosi išlaidas,... 52. Taigi iš viso ieškovės UAB „Plentprojektas“ pagrįstomis ir realiomis... 53. Atsakovės UAB „Kamesta“ atstovė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek... 54. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos, nes jos... 55. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 ir 270... 56. ieškinį tenkinti iš dalies.... 57. Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Plentprojektas“... 58. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...