Byla e2A-3289-392/2015
Dėl statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo iš atsakovo H. T. medžio apdirbimo įmonės

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Jelenos Šiškinos, Tatjanos Žukauskienės teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. F. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo J. F. ieškinį dėl statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo iš atsakovo H. T. medžio apdirbimo įmonės.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovas J. F. pateiktu teismui ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo H. T. medžio apdirbimo įmonės 19 236,76 Eur (66 420,70 Lt) statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidų bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012 m. pavasarį susitarė su atsakovo įmonės savininku H. T., jog šis pagamins ir surinks jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame Gražiškių k., Trakų r., rąstinį namą, kurio matmenis aptarė žodžiu. Jokių rašytinių rangos sutarčių pasirašyti jam nepasiūlyta. Atsakovas nutraukė darbus 2012 m. rudenį, stogo įrengimo metu, kai buvo uždėti stogo grebėstai. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-01-25 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-20476-155/2013, nustatė, kad nuo 2012 m. gegužės mėn. iki 2012 m. spalio mėnesio atsakovas ieškovo užsakymu atliko medžiagų pagaminimo ir dalį namo statybos darbų, taip pat teismas konstatavo, jog ginčo šalis siejo vartojimo rangos teisiniai santykiai. 2012 m. pradėjęs eksploatuoti pastatą pastebėjo, kad pastogėje esančių patalpų grindys per porą mėnesių išsigaubė, pridėjus gulsčiuką matyti, kad grindų paviršius yra nelygus. Dėl to kreipėsi į Nekilnojamojo turto vertinimo ekspertą, kuris įvertinęs viso pastato būklę nustatė, kad kai kurie statybos darbai buvo atlikti pažeidžiant technologijas. Statybos darbų defektų nustatymo ir pašalinimo ataskaitoje nurodyta, jog statybos darbai buvo atlikti nekokybiškai dėl neteisingai įrengtos stogo konstrukcijos: gegnės sumontuotos per dideliu žingsniu - apie 1,20 m, kuomet gegnių žingsnis turėtų būti apie 0,6 m. Todėl veikiant atmosferos krituliams, sniegui, apledėjimo apkrovai gali deformuotis stogas ir jo konstrukcijos. Ekspertas nustatė, kad dėl neteisingai sumontuotų rąstinių sienų (neteisingai sutvirtinti rąstai tose vietose, kur apkrova mažiausia, t. y. toje dalyje, kurioje yra įėjimas), rąstai išsigaubė, dėl to deformavosi pastogės patalpų grindys, be to užfiksuoti tarpai tarp rąstų sudūrimų. Kadangi be pilno visų rąstų išmontavimo, iš kurių pagamintas namas, neteisingai sumontuotų sienų iš naujo permontuoti neįmanoma, ieškovo prašymu ekspertas - vertintojas atliko tik stogo konstrukcijos defektų pašalinimo darbų kainos paskaičiavimą. Ataskaitoje esančia statybos darbų defektų pašalinimo lokaline sąmata ieškovas įrodinėjo, kad stogo remonto darbai, įvertinus medžiagas ir naujo rangovo atlyginimą, sudaro 66 420,70 Lt. Nereikalavo, kad atsakovas pakartotinai sumontuotų namą, nes tai reikštų viso rąstinio namo išrinkimą ir montavimą iš naujo. Ieškiniu siekė išreikalauti iš nekokybiškai savo darbą atlikusio atsakovo stogo konstrukcijos trūkumų šalinimo išlaidas bei išlaidas sienų remontui, viso 19 236,76 Eur sumą.

4Atsakovas H. T. medžio apdirbimo įmonė atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė ir teisme paaiškino, kad atsakovas verčiasi miško ruoša, miško ūkine veikla, lentpjūvės paslaugų teikimu ir statybinės medienos pardavimu bei rąstinių namų gamyba ir statyba. Šalys sudarė 2012-02-22 rangos sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo ieškovui iš savo medienos išpjauti, suobliuoti, išfrezuoti pastato sienas ir stogo konstrukciją be stogo dangos pagal ieškovo pateiktą projektą. Susitarė, kad darbai bus atlikti dviem etapais: pirmuoju etapu atsakovas įsipareigojo pagaminti dvigubo pjovimo brusus, už kuriuos 2012-05-31 buvo išrašyta PVM sąskaita- faktūra 9 980,69 Lt sumai, antruoju etapu įsipareigojo atlikti kontrolinius sienų montavimo darbus savo gamybinės teritorijos aikštelėje ir ieškovo žemės sklype ant pamatų pakloti izoliacinį sluoksnį (ruberoidą) ir sienų, balkių bei stogo konstrukcijos montavimo darbus. Pirmojo etapo darbai turėjo būti atlikti iki 2012-09-03 o antrojo – iki 2012-12-31. Ieškovas žadėjo pateikti namo architektūrinį projektą, visus reikalingus leidimus statybos darbams atlikti, jeigu tokie leidimai reikalingi pagal galiojančius norminius aktus, taip pat vykdyti objekto projekto techninę priežiūrą, tačiau savo pažadų netesėjo ir minėtų dokumentų atsakovui nepateikė, namas buvo statytas pagal ranka nubraižytą eskizą, kuris pateiktas teismui. 2012-02-22 rangos sutartimi šalys susitarė, kad ieškovas sumoka 78 195,16 Lt galutinę sumą po priėmimo-perdavimo akto pasirašymo. Pirmojo etapo įsipareigojimai buvo įvykdyti, ieškovas sumokėjo 3 000 Eur už pagamintus brusus pagal išrašytą 2012-05-31 sąskaitą-faktūrą. Rangos sutartis taip ir nebuvo pasirašyta, tačiau ieškovas vis žadėjo, ją pasirašyti, tačiau pažadų nevykdė. Nepaisant to buvo pradėti antrojo etapo darbai. Atlikęs darbus atsakovas surašė darbų priėmimo - perdavimo aktą, pasiūlė ieškovui pasirašyti pateiktus dokumentus bei visiškai atsiskaityti už visus atliktus darbus. Tačiau darbų priėmimo - perdavimo akto ieškovas nepasirašė, likusios sumos 78 195,16 Lt nesumokėjo, nors ir pripažino, kad darbai buvo atlikti kokybiškai ir laiku. Atsakovas įrodinėjo, kad ieškovas grubiai pažeidė rangos sutartį ir nesąžiningai pasipelnė iš jo, o ieškovo prašoma priteisti statybos darbų trūkumų šalinimo suma prilygsta beveik viso namo sutartai kainai. Statybos darbai buvo nutraukti stogo įrengimo metu, šiuos darbus užbaigė kiti rangovai. Jokių įrodymų dėl atsakovo nekokybiškai atliktų darbų į bylą nepateikta. Po stogo konstrukcijos įrengimo ilgą laiką stogas buvo neuždengtas, todėl buvo veikiamas drėgmės ir galėjo deformuotis, atsirasti kiti defektai. Rangos sutarties sudarymo metu ieškovas nenurodė kokia stogo danga dengs namą, todėl buvo įrengta standartinė stogo konstrukcija. Ieškovas stogo dangą įsigijo po to, kai buvo pastatyta stogo konstrukcija, todėl kiti rangovai privalėjo įspėti ieškovą, kad gegnių žingsniai tokiai stogo dangai yra per dideli. Atkreipė dėmesį, jog civilinėje byloje Nr. 2-20476-155/2013 ieškovas priešieškinio dėl statybos defektų pašalinimo nereiškė, nors jau 2013 metais namo stogas buvo uždengtas kitų ieškovo samdytų asmenų. Atsakovo nuomone, turto vertintojas D. G. nėra kompetentingas atlikti statybos darbų defektų vertinimą, nes jis yra turto vertintojas (t. I, b. l. 123 – 127).

5Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 10 d. sprendimu ieškinį atmetė: priteisė iš ieškovo atsakovui 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas tiesiogiai nenustatė, kad taikant vartojimo rangos sutarties santykius užsakovas turi pasirūpinti ir organizuoti atliktų darbų priėmimą, ar priimti atliktus darbus pasirašydamas aktą, tačiau užsakovo įsipareigojimas, priimti darbo rezultatą išlieka. Konstatavo, jog ieškovas, išsilavinęs žmogus, verslininkas, neinicijuodamas didelės vertės atliktų darbų ar jų dalių perdavimo-priėmimo, pasielgė nerūpestingai ir prisiėmė riziką dėl to galinčių atsirasti pasekmių. Teismui pareikalavus, ieškovas nepateikė 2013-02-25 deklaracijoje apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą nurodytų dokumentų. Iš atsakovo H. T. paaiškinimų nustatė, kad ieškovas nepateikė namo projekto, leidimo statyti, namas buvo pradėtas statyti pagal atsakovo nubraižytą eskizą, kuris pateiktas byloje (b.l.155), statybos metu jokio statybos prižiūrėtojo taip pat nebuvo. Duomenų apie tai, kad ieškovas J. F. priimtų atliktų atsakovo H. T. medžio apdirbimo įmonės statybos darbų rezultatą, byloje nėra. Teismas, atsižvelgęs į liudytojų D. G. ir r. D. K. parodymus, taip pat į tai, jog ieškovas neprašė teismo skirti ekspertizę dėl statybos darbų defektų bei jų apimties nustatymo, kad pašalintų prieštaravimus, taip pat įvertinęs ir išanalizavęs teismui pateiktą nekilnojamojo turto vertintojo D. G. ataskaitą, kaip rašytinį įrodymą visumoje su kitais surinktais įrodymais, padarė išvadą, kad pripažinti, jog nurodyti ataskaitoje statybos darbų defektai atsirado dėl atsakovo nekokybiškai atliktų statybos darbų nėra pagrindo. Todėl ieškinį atmetė kaip nepagrįstą bei nepatvirtiną byloje esančiais įrodymais (t. I, b. l.186 – 190).

6Apeliantas (ieškovas) J. F. apeliaciniu skundu prašo teismo Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015-07-10 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nemotyvuotas, teismas atsakovo pateiktus įrodymus, H. T. paaiškinimus ir liudytojo D. K., parodymus pripažino labiau įtikinamais už objektyviais duomenimis pagrįstas apelianto pateiktas ataskaitas. Ataskaitas parengęs asmuo, D. G., įrašytas į teismo ekspertų sąrašą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-11-30 įsakymu Nr. IR-555. Ataskaitose yra detalus statybos darbų defektų aprašymas: stogo gegnės yra sumontuotos per dideliu žingsniu, užfiksuoti tarpai tarp rąstų sudūrimų. Statybos darbų trūkumų pašalinimo vertė nurodyta naudojant UAB „Sistela“ paruoštą kompiuterinę programą, skirtą sąmatiniams apskaičiavimams. Teismui buvo pateiktas rašytinis įrodymas (ataskaita), patvirtinantis ieškinio pagrindą. Pirmos instancijos teismas nesivadovavo apelianto pateiktomis ataskaitomis ir jas atmetė dėl to, kad teisme apklaustas liudytojas D. K. paaiškino, kad D. G. kaip turto vertintojas neatestuotas atlikti statybos darbų defektų vertinimą. Pirmos instancijos teismas atmesdamas apelianto pateiktus įrodymus, turėjo tinkamai motyvuoti savo sprendimą. Tačiau teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą byloje. Ataskaitose esantys detalus statybos darbų defektų aprašymas ir statybos darbų defektų fotofiksacija iš esmės nebuvo analizuoti, o atmesti kaip nepatikimi remiantis liudytojo D. K. parodymais, šio liudytojo apklausai, kaip įrodymui, suteikiant pirmenybę. Nors ieškovas ir neprašė skirti ekspertizę, ekspertizė galėjo būti paskirta teismo iniciatyva. Apeliantas skundžiamajame sprendime nerado atsakymo į esminius šio ginčo klausimus - ar atsakovas darbus atliko tinkamai, kokia yra defektų šalinimo darbų apimtis (t. II, b. l. 1 – 3).

7Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai šalių santykius kvalifikavo kaip vartojimo rangos. Po darbų atlikimo buvo surašytas darbų priėmimo - perdavimo aktas, pasiūlyta ieškovui pasirašyti jį pasirašyti bei visiškai atsiskaityti už visus atliktus darbus, tačiau darbų priėmimo- perdavimo akto ieškovas nepasirašė, likusios 78 195,16 Lt sumos nesumokėjo, nors ir pripažino, kad darbai buvo atlikti kokybiškai ir laiku. Mano, jog ieškovo atsisakymas pasirašyti atliktų darbų aktą traktuotinas kaip jo nesąžiningumas. Byloje įrodyta, kad atsakovas baigė darbus, kai buvo uždėta stogo konstrukcija - grebėstai, tačiau visus kitus darbus iki pat statybos užbaigimo, tame tarpe ir stogo uždengimą, atliko kiti asmenys. Ieškovas byloje nebuvo aktyvus, neprašė skirti teismo ekspertizės dėl statybos darbų defektų bei jų apimties nustatymo, kad pašalinti prieštaravimus. Atsakovo nuomone, 2013-10-11 statybos darbų defektų nustatymo ir pašalinimo ataskaita Nr. DGV130918, kuria parengė ekspertas, negali būti pakankamu pagrindu statybos darbų defektams bei defektų atsiradimo priežastims nustatyti, kadangi ekspertas, turintis turto vertintojo kvalifikaciją, negali nustatyti darbų defektų (t. II, b. l. 7 – 16).

8Apeliacinis skundas atmestinas.

9Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

10Byloje nustatyta, jog šalių žodiniu susitarimu, nuo 2012 metų gegužės mėnesio iki 2012 metų spalio mėnesio, ieškovo užsakymu atsakovas atliko medžiagų pagaminimo - tam tikro kiekio dvigubo pjovimo „brusų“ ir dalį namo statybos, ieškovui priklausančiame žemės sklype, esančiame Miško g. 20, Gratiškių k., Trakų sen., Trakų r. Rašytinė sutartis tarp ieškovo ir atsakovo dėl statybos darbų atlikimo nebuvo sudaryta. Šios aplinkybės yra konstatuotos 2014-12-19 įsiteisėjusiame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-25 sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-20476-155/2013, kuriuo atmestas ieškovo H. T. ieškinys dėl skolos priteisimo iš atsakovo E. F. (c/b Nr. 20476-155/2013, b. l. 115 – 123). Ieškovas įrodinėja, kad atsakovas neteisingai įrengė stogo konstrukciją: gegnės sumontuotos per dideliu žingsniu - apie 1,20 m, kuomet gegnių žingsnis turėtų būti apie 0,6 m. bei neteisingai sumontavo rąstines sienas.

11Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai, kuriems taikomos rangos teisinius santykius reglamentuojančios CK 6.644 – 6.671 straipsnių normos. Apeliantas neginčija skundžiamo sprendimo dalies, kuria šalių santykiai kvalifikuoti kaip rangos teisiniai santykiai.

12Pagal nusistovėjusią teismų praktiką vartotojas yra silpnesnioji teisinio santykio šalis, todėl įrodinėjimo našta negali būti perkeliama vartotojui - silpnesniajai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 634/2006 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad nagrinėjamojoje byloje atsakovas turėjo įrodyti, kad darbus atliko kokybiškai, tačiau atkreipia dėmesį, jog bendroji įrodinėjimo pareiga, kylanti iš CPK įtvirtinto šalių rungimosi principo (CPK 12 straipsnis), lemia, kad kiekviena ginčo šalis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus arba atsikirtimus į juos (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 177 straipsnis, 178 straipsnis). Tokios šalies pareigos neeliminuoja net ir teismui nustatytas aktyvesnis vaidmuo tam tikrų kategorijų bylose, kuriose galima identifikuoti viešo intereso buvimą (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Tai paaiškinama tuo, kad teismas negali būti aktyvesnis už pačią ginčo šalį, negali įtakoti jos procesinio elgesio. Kitoks teismo vaidmens interpretavimas aiškiai paneigtų civilinių bylų procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis). Atsižvelgusi į išdėstytą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, susijusius su teismo pareiga ex officio rinkti įrodymus apie statybos darbų kokybę bei ieškovui neprašant skirti ginčo objekto ekspertizę, ją skirti, kaip nepagrįstus. Pagal CPK 226 straipsnį, pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, prašymus, nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, galutinai suformuoti savo reikalavimus ir atsikirtimus. Viena iš bylos šalies procesinių teisių teikti teismui savo prašymus, paaiškinimus apima ir teisę prašyti teismo skirti ekspertizę. Ieškovas turėjo galimybę prašyti teismo skirti byloje ekspertizę tiek parengiamojo, tiek vėlesnio teismo posėdžio metu. Todėl apeliacinio skundo teiginiai, kad byloje teismas savo iniciatyva privalėjo skirti ekspertizę, nepagrindžia skundžiamo sprendimo neteisėtumo, o priešingai, rodo apelianto nepakankamą naudojimąsi savo procesinėmis teisėmis. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą akcentuota, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni, negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau kartu pabrėžiama ir tai, jog jie nėra nenuginčijami ir turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-733/2002; 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2008; 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2010; kt.). Kita vertus, teisėjų kolegija pastebi, kad eksperto išvada teismui nėra privaloma, ji įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų vertinimu (CPK 218 straipsnis), o teisingumą civilinėse bylose vykdo tik teismai (CPK 6 straipsnis).

13Byloje nustatyta, jog atsakovas ieškovui buvo pateikęs atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktą, kurį ieškovas atsisakė pasirašyti bei likusios 78 195,16 Lt sumos už atsakovo atliktus darbus nesumokėjo (c/b Nr. 2-20476-155/2013, b. l. 14). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nagrinėjant ginčus, kylančius iš statybos rangos teisinių santykių, ne kartą konstatuota užsakovo pareiga priimti rangovo perduodamus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2009, 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2005, 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2005, ir kt.). Taigi, atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame yra užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų. Ginčo atveju 2012-10-30 darbų perdavimo - priėmimo akte nėra užfiksuoti ieškovo nustatyti atsakovo atlikti statybos darbų trūkumai, aktas vienašališkai pasirašytas atsakovo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantas, 2012 m. pradėjęs eksploatuoti pastatą, pastebėjo, kad pastogėje esančių patalpų grindys per porą mėnesių išsigaubė, dėl to kreipėsi į nekilnojamojo turto vertinimo ekspertą D. G., kuris įvertino viso pastato būklę ir nustatė, kad kai kurie statybos darbai buvo atlikti pažeidžiant technologijas. Pagal CK 6.678 straipsnio 1 dalį, darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per šio kodekso 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš šio kodekso 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Byloje nėra įrodymų dėl apelianto atsakovui pareikštų pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės nei darbų atlikimo metu nei atliktų statybos darbų priėmimo – perdavimo akto pateikimo metu nei po atsakovo vykdytų darbų nutraukimo (CPK 2 straipsnis, CPK 178 straipsnis). Taip pat civilinės bylos 2-20476-155/2013 nagrinėjimo metu apeliantas neįrodinėjo statybos darbų trūkumų. Todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad apeliantas, neinicijuodamas didelės vertės atliktų darbų ar jų dalių perdavimo – priėmimo, pasielgė nerūpestingai ir prisiėmė riziką dėl to galinčių atsirasti pasekmių.

14Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012).

15Byloje nėra ginčo, jog šalių sutartiniai santykiai nutrūko 2012 m. rudenį, atsakovui nutraukus darbus stogo įrengimo metu, kai buvo uždėti stogo grebėstai. Stogo uždengimo darbus užbaigė ne atsakovas, o kiti rangovai. Apeliantas teigia, kad stogo gegnės yra sumontuotos per dideliu žingsniu, užfiksuoti tarpai tarp rąstų sudūrimų. Iš viešai skelbiamos informacijos nustatyta, kad gegnės aukštis parenkamas pagal skaičiavimus, kuriuos turėtų atlikti konstruktorius (http://www.visainfo.lt/stogu-dengimas-kaip-pasirinkti-mediena-stogo-dengimui-stilmeda-628). Ginčo atveju, į bylą nėra pateiktas projektas (projektiniai sprendimai), iš kurių būtų galima nustatyti kokiu žingsniu, pagal atliktus skaičiavimus, turėjo būti sumontuotos gegnės (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovas nepateikė namo projekto, leidimo statyti, namas buvo pradėtas statyti pagal jo (atsakovo) nubraižytą eskizą (t. I, b. l. 155), statybos metu jokio statybos prižiūrėtojo nebuvo. Iš į bylą pateikto statinio eskizo (t. I, b. l. 155) nėra galimybės nustatyti kokiu žingsniu turėjo būti sumontuotos gegnės ir kaip turėjo būti montuojamos rąstinės sienos. Konstatuotina, jog byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių koks turi būti teisingas (atitinkantis dokumentus) gegnių ir rąstinių sienų sumontavimas.

16Apeliantas nekokybiškai atliktus darbus įrodinėja turto vertintojo – eksperto D. G. sudarytoje statybos darbų defektų nustatymo ataskaitoje Nr. DGV130918 esančiu detaliu statybos darbų defektų aprašymu (t. I, b. l. 63) ir statybos darbų defektų fotofiksacijomis (t. I, b. l. 64 - 66). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi šioje statybos darbų defektų nustatymo ataskaitoje (t. I, b. l. 54 – 73) esantį detalų statybos darbų defektų aprašymą bei jį sulyginusi su statybos darbų defektų fotofiksacijomis, nustatė, jog fotofikascijos buvo atliktos ir aprašytos tik pagal nekilnojamojo turto vertintojo atliktą vizualią ginčo objekto apžiūrą. Kad ši ataskaita parengta pagal esamą padėtį, apžiūrėjus pastatytą namą bei šio statinio projektas nebuvo pateiktas, patvirtino liudytojas D. G.. Iš į bylą pateikto turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A000506 matyti, kad D. G. yra išlaikęs nekilnojamojo turto vertintojo egzaminą (t. I, b. l. 98), Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-11-30 įsakymu Nr. 1R-375 įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, kaip galintis atlikti tik nekilnojamojo turto vertinimą (t. I, b. l. 99). Tačiau pagal viešai skelbiamus Turto vertinimo priežiūros tarnybos duomenis, nuo 2015-05-18 vertintojas D. G. neturi teisės atlikti vertinimų. Teisėjų kolegijos nuomone, vizualus pastato apžiūrėjimas ir jo aprašymas gali būti prilygintas atitinkamam (antstolio) faktinių aplinkybių konstatavimui, o ne statybos darbų defektų, dėl nekokybiškai atliktų statybos darbų, nustatymui. Be to, į bylą nėra pateikti įrodymai, susiję su atsakovo atliktų statybos darbų nukrypimu nuo projekto, nėra aišku kokie statybos techniniai reikalavimai buvo pažeisti, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas darbus atliko nekokybiškai.

17Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, CPK 178 straipsnyje įtvirtintą procesinės teisės normą, numatančią šalių pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus (CPK 185 straipsnis) ir teisingai nustatęs bylai reikšmingas faktines aplinkybes, padarė pagrįstas ir teisėtas išvadas, todėl apelianto J. F. apeliacinis skundas atmestinas ir Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. sprendimas paliktinas nepakeistas ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

18Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, jog įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien tik kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

19Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

20Skundą atmesti.

21Palikti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. sprendimą, nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. ieškovas J. F. pateiktu teismui ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo H. T.... 4. Atsakovas H. T. medžio apdirbimo įmonė atsiliepimu į ieškinį prašė... 5. Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 10 d. sprendimu... 6. Apeliantas (ieškovas) J. F. apeliaciniu skundu prašo teismo Šalčininkų... 7. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, palikti... 8. Apeliacinis skundas atmestinas.... 9. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 10. Byloje nustatyta, jog šalių žodiniu susitarimu, nuo 2012 metų gegužės... 11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas... 12. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką vartotojas yra silpnesnioji teisinio... 13. Byloje nustatyta, jog atsakovas ieškovui buvo pateikęs atliktų darbų... 14. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių... 15. Byloje nėra ginčo, jog šalių sutartiniai santykiai nutrūko 2012 m.... 16. Apeliantas nekokybiškai atliktus darbus įrodinėja turto vertintojo –... 17. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas... 18. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas... 19. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1... 20. Skundą atmesti.... 21. Palikti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. sprendimą,...