Byla B2-1559-254/2014

1Kauno apygardos teismo teisėja Dalė Burdulienė, sekretoriaujant Vaidai Litvaitei, dalyvaujant ieškovės J. J. įstatyminiam atstovui P. J., jo ir įstatyminės atstovės M. P. atstovui advokatui Mindaugui Gedeikiui, atsakovo bankrutuojančios akcinės bendrovės Ūkio banko atstovui advokatui Tomui Bairašauskui, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų P. J. ir M. P., įstatyminių nepilnametės pareiškėjos J. J. atstovų, finansinį reikalavimą atsakovui bankrutuojančiai akcinei bendrovei Ūkio bankui, ir

Nustatė

2ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami patvirtinti nepilnametės J. J. 238 717,24 Lt finansinį reikalavimą atsakovui AB Ūkio bankui, kuris grindžiamas reikalavimo teise, kuri buvo įgyta 2013-01-30 dovanojimo sutartimi, dovanotojui, jos įstatyminiam atstovui P. J., padovanojus nepilnametei dukrai reikalavimo teises į 45 000 Lt sumą, esančią pagal 2009-10-30 Kaupiamojo indėlio sutartį Nr. DO21-1957794 atidarytoje banko sąskaitoje Nr. ( - ); 2012-10-30 reikalavimo teisių dovanojimo sutartimi į 40 000 Lt sumą pagal vieną 2009-10-30 ir tris pagal 2009-11-04 Kaupiamojo indėlio sutartis atidarytose sąskaitose; 2012-07-30 reikalavimo teisių dovanojimo sutartimi į 45 000 Lt sumą pagal dvi 2009-10-30 ir tris pagal 2009-11-04 Kaupiamojo indėlio sutartis atidarytose sąskaitose; 2012-04-30 reikalavimo teisių dovanojimo sutartimi į 40 000 Lt sumą 2009-10-30 Kaupiamojo indėlio sutartis atidarytoje sąskaitoje; 2012-02-29 reikalavimo teisių dovanojimo sutartimi į 45 000 Lt sumą pagal 2009-10-30 Kaupiamojo indėlio sutartį atidarytoje sąskaitoje. Į kreditorinio reikalavimo sumą įskaičiuotos palūkanos pagal dovanojimo sutarčių nuostatas dėl reikalavimo teisių perleidimą į nuo dovanotų sumų priskaičiuotas ir skaičiuojamas palūkanas. Atstovai paaiškino, kad buvo teirautasi banko darbuotojų, kaip geriau įforminti dovanojamas reikalavimo teises į vaiko tėvo terminuotų indėlių dalį, tačiau vaiko tėvas buvo patikintas, kad, be dovanojimo sutarties pasirašymo, nieko daugiau daryti nereikia. Ieškovas nurodė, kad dovanojimo sutartys yra realinės, o reikalavimo teisių perleidimo nereikėjo atskleisti bankui iki tol, kol jų nebus siekiama įgyvendinti, kol su indėliu nereikia atlikti jokių operacijų, nesiekiama juo disponuoti. Ieškovas negalėjo žinoti apie galimą moratoriumą ar licencijos atšaukimą, todėl ir negalėjo bankui atskleisti apie reikalavimo perleidimą. Pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, kai reikalavimo teises pagal sutartis turi asmenų grupė, kiekvienas iš jų laikomas indėlininku ir lėšos padalinamos kiekvienam iš jų lygiomis dalimis, todėl ir šis įstatymas nedraudžia būti indėlininku ir neatskleistam asmeniui, todėl prievoliniuose santykiuose su atsakovu yra ir nepilnametė ir jos įstatyminis atstovas. Dovanojimo sutartis negalima laikyti tariamais sandoriais, nes jos buvo sudaromos skirtumu metu, o pirmoji – dar likus daugiau negu metams iki bankroto bylos atsakovui iškėlimo. Jeigu jomis nebūtų siekiama sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas, tai tokių sutarčių galėjo būti ir daugiau. Sudarytos sutartys neprieštarauja įstatymui, sudarytos reikiama forma, siekiant įgyvendinti tėvų pareigas rūpintis savo vaikais.

3Atsakovas prašo netenkinti ieškovų, J. J. įstatyminių atstovų, prašymo ir netvirtinti jos 238 717,24 Lt finansinio reikalavimo atsakovui. Atsakovo administratorė prieštaravimuose nurodė ir atstovas teisme paaiškino, kad iki banko veiklos apribojimo ir licencijos atėmimo, kuomet įvyko draudžiamasis įvykis pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies apibrėžimą, bankui nebuvo pranešta apie ieškovui P. J. priklausančių reikalavimo teisių į indėlio sąskaitose esančias lėšas perleidimą, nors Sutarčių nuostatos, kurios yra esminės sutarties vykdymui, įpareigojo indėlininką tai padaryti. Be to, ir pagal CK 6.109 straipsnį, toks reikalavimo teisių perleidimas, nepriklausant nuo jo būdo, prieš trečiąjį asmenį - banką gali būti panaudojamas tik pranešus apie reikalavimo perleidimą arba jam sutikus. Banko ir indėlininko santykiams taikomos banko sąskaitą reglamentuojančios CK 6.915 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad asmenų teises disponuoti lėšomis, esančiomis kliento sąskaitoje, patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti bankui. Kadangi apie tai nebuvo pranešta, tai indėlininku buvo laikomas tik ieškovas P. J., kuriam ir išmokėta draudimo išmoka. Atsakovas laiko, kad patvirtinus finansinį reikalavimą galimas piktnaudžiavimo atvejis dėl draudimo išmokos išmokėjimo, nes dovanojimo sutartys galėjo būti sudarytos atgaline data, tokioje apimtyje, kad išvengti privalomo notarinio patvirtinimo, kuris atspindėtų realią jų sudarymo datą. Todėl atsakovas mano, kad jos turėtų būti laikomos tariamais sandoriais, sudarytais dėl akių, todėl niekinės (CK 1.86 straipsnis, 1.78 straipsnis.

4Prašymas patvirtinti finansinį reikalavimą netenkinamas.

5Kauno apygardos teismas 2013-05-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-745-254/2014 iškėlė atsakovui AB Ūkio bankui bankroto bylą, administratore paskyrė UAB „Valnetas“ (nutartis įsiteisėjo 2013-06-07). Šia nutartimi buvo nustatytas vieno mėnesio nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminas kreditorių finansiniams reikalavimams, atsiradusiems iki bankroto bylos iškėlimo dienos, pareikšti, kuris vėliau buvo pratęstas iki 2013-08-07. Kreditorės J. J. vardu finansinį reikalavimą, nepraleidęs teismo nustatyto termino – 2013-08-08 pareiškė jos įstatyminis atstovas P. J. (CPK 38 straipsnio 4 dalis).

6Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad jei kreditoriaus reikalavimo pagrįstumas dar nėra nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, bankroto byloje pareikštas kreditoriaus reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų reiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB SEB bankas v. IĮ „Šakių agrocentras“, bylos Nr. 3K-3-160/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. BUAB ,,Auto 1“, bylos Nr. 3K-7-328/2012). Teismas sprendžia, kad nepilnametės kreditorės įstatyminiai atstovai neįrodė savo reikalavimo atsakovui pagrįstumo, todėl finansinis reikalavimas atsisakomas patvirtinti.

7Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad P. J. ir M. P. yra nepilnametės J. P. tėvai ir įstatyminiai atstovai (CK 3.157 straipsnis). Finansiniam reikalavimui pagrįsti atsakovui buvo pateiktos šešios dovanojimo sutartys dėl reikalavimo teisių perleidimo J. J. į dalį jos tėvo P. J. indėlių sąskaitose esančių lėšų sumas. Šios sutartys perduotos į civilinę bylą (b.l. 16-20) ir teismas sprendžia, kad nėra teisinės būtinybės nurodyti su kiekviena iš jų susijusio Kaupiamojo indėlio sutarties numerį ar jo pagrindu atidarytos indėlio sąskaitos numerį, kuomet jos sudarymo datos ir indėlių lėšų dalis, į kurią perleistos reikalavimo teisės jau nurodyta nutarties aprašomojoje dalyje. Dovanojimo sutartys buvo sudarytos kai dovanotojas yra P. J., o dovanos gavėjos vardu sutartyse pasirašė jos įstatyminiai atstovai – tas pats dovanotojas ir vaiko motina M. P. (CK 2.134 straipsnis). Šiomis dovanojimo sutartimis buvo perleistos reikalavimo teisės, todėl įvardintos dovanojimo sutartys savo esme yra reikalavimo teisių perleidimo sutartys ir joms taikomos Civilinio kodekso šeštosios knygos Prievolių teisę reglamentuojančio VI skyriaus nuostatos, taip pat ir CK 6.109 straipsnio 1 dalies, kuri reglamentuoja, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančius dokumentus, tačiau tik su jam reiškiamu J. J. finansiniu reikalavimu.

82013-02-12 Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 03-29 „Dėl akcinės bendrovės Ūkio banko veiklos apribojimo (moratoriumo)“ iki 2013-04-30 buvo paskelbtas veiklos apribojimas (moratoriumas) ir paskirtas laikinasis administratorius, o 2013-02-18 nutarimu Nr. 03-31 AB Ūkio bankas buvo pripažintas nemokiu ir visam laikui atšaukta licencija, t.y. pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo (toliau IĮIDĮ) 2 straipsnio 2 dalį įvyko draudžiamasis įvykis. Iki draudžiamojo įvykio bankui nebuvo pateikti duomenys apie reikalavimo teisių į indėlininko P. J. indėlių sąskaitose esančių lėšų dalies perleidimą J. J. ir indėlininko atžvilgiu buvo įgyvendintos IĮIDĮ nuostatos dėl banko sąskaitoje buvusių piniginių lėšų draudimo (1 t., b. l. 85).

9Teismas sutinka su pareiškėju, kad remiantis teismine praktika, kreditorių reikalavimų perleidimas ar kitoks kliento lėšų perskirstymas tame pačiame banke jo mokumo neveikia, todėl nėra teisiškai reikšmingų priežasčių, dėl kurių nemokaus banko moratoriumą reglamentuojančias teisės normas būtina aiškinti ir taikyti kaip draudžiančias šiuos veiksmus. Kad draudimo perleisti reikalavimą į nemokų asmenį nenumato ir CK 6.101 straipsnio 5 dalis bei CK 6.102 straipsnis bei Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad draudimo išmokos nemokomos indėlininkams ar investuotojams, kurių indėliai ar įsipareigojimai investuotojams pagal sutartis ar kitokiu būdu (išskyrus paveldėjimą) yra perleisti po draudžiamojo įvykio dienos. Toks teisinis reguliavimas suponuoja indėlininko teisę perleisti kreditoriaus reikalavimą ar vykdyti kitokį lėšų perskirstymą tame pačiame banke, kuriam taikomas moratoriumas ar pradėta bankroto procedūra, jei tai nelemia banko turimo turto sumažėjimo ir nekeičia sutartinių indėlių draudimo apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-618/2013). Nagrinėjamu atveju reikalavimo teisių perleidimas dovanojimo būdu įvyko iki draudžiamojo įvykio. Dovanojimo sutartys, dėl perleidžiamos reikalavimų sumos dydžio, buvo sudarytos ne notarine forma (CK 6.469 straipsnis), kaip minėta, bankas apie jų sudarymą iki draudžiamojo įvykio bankas neturėjo duomenų, todėl sprendžiant dėl pareiškėjų prašymo pagrįstumo, teismas, siekdamas užtikrinti byloje vyraujantį viešą interesą, bei teisingumo ir protingumo principų laikymąsi, turi imtis aktyvių veiksmų, siekiant įvertinti prašymo pagrįstumą, t. y. dovanojimo sutarčių, iš kurių pareiškėjai kildina savo reikalavimus, galiojimą ( Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2327/2013).

10Kasacinis teismas, civilinėje byloje dėl iš esmės analogiško ginčo, yra nurodęs, kad nuo sandorio tiesioginio teisinio tikslo priklauso jo teisinis kvalifikavimas, t. y. tai, kokie materialiniai įstatymai yra taikomi sandoriui. Neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas – veiksmai nėra sandoriai. Praktikoje būna situacijų, kai vedini vienų ar kitų tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymą, t. y. atlieka veiksmus, formaliai atitinkančius sandorio formą, realiai nesiekdami sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo. Tokioms faktinėms situacijoms reguliuoti skirtas tariamojo sandorio institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2013). Nagrinėjamu atveju atsakovas kėlė abejones dėl sandorių sudarymo galiojimo ir nurodė, kad jie galėjo būti sudaryti ne sutartyse nurodytu laiku bei turint kitą tikslą. Pareiškėjai į bylą nepateikė jokių papildomų duomenų sandorių sudarymo laikui patvirtinti, kuomet jie sudaryti ne notarine forma, todėl spęsti, kad jie buvo sudaryti dovanojimo sutartyse nurodytu laiku tik pagal suinteresuotų asmenų paaiškinimą būtų neteisinga. Be to, dovanojimo sandoriai sudaryti mažamečio vaiko naudai, kuris realiai negali pasinaudoti reikalavimo teisių perleidimo jam suteikiamomis teisėmis - disponuoti indėlininko sąskaitoje esančiomis lėšomis, todėl sandoriai neturi esminio valios elemento. Apie tikrąjį sandorio šalių tikslą ir motyvus galima spręsti pagal tai, kad šie sandoriai buvo išviešinti tik po draudžiamojo įvykio, iš esmės turint tikslą per indėlių draudimo sistemą, įtvirtintą Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme, atsiimti daugiau lėšų iš indėlininko P. J. sąskaitų, kuriomis ir toliau realiai disponuoti galėtų tik pats indėlininkas. Todėl reikalavimo teisių perleidimo sandoriai, sudaryti realiai nesiekiant sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo, o siekiant visai kito tikslo, laikytini tariamais ir prieštaraujančiais gerai moralei (CK 1.81, 1.86 straipsniai). Tariamasis sandoris yra niekinis ir sukelia atitinkamus teisinius padarinius, todėl nagrinėjamu atveju teismas negali patvirtinti pareiškėjo P. J., nepilnametės J. J. vardu, atsakovui AB Ūkio bankui pareikšto 238 717,24 Lt finansinio reikalavimo (BĮ 76 str. 7 d. 3 p., ĮBĮ 26 str., CPK 178 str.).

11Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais,

Nutarė

12netvirtinti J. J., atstovaujamos įstatyminių atstovų P. J. ir M. P., 238 717,24 Lt finansinio reikalavimo atsakovui AB Ūkio bankui.

13Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai