Byla 2A-879-619/2013
Dėl pripažinimo, kad sutartis buvo papildyta žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Loretos Lipnickienės ir Andžej Maciejevski,

2teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo apelianto UAB „Kraustykis lengvai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus buhalterių grupė“ ieškinį atsakovui UAB „Kraustykis lengvai“ dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, bei atsakovo „Kraustykis lengvai“ priešieškinį ieškovui UAB „Vilniaus buhalterių grupė“ dėl pripažinimo, kad sutartis buvo papildyta žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais,

3Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, n u s t a t ė :

  1. Ginčo esmė

4ieškovas UAB „Vilniaus buhalterių grupė“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Kraustykis lengvai“ 4 176,31 Lt skolos, 101,09 Lt delspinigių, 8,06 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-04-08 sudarė su atsakovu UAB „Kraustykis lengvai“ Buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį Nr. 110408/1, pagal kurią ieškovas įsipareigojo tvarkyti atsakovo buhalterinę apskaitą nuo 2011 m. balandžio mėn., o atsakovas įsipareigojo už suteiktas paslaugas sumokėti pagal kainoraštį, kuris yra patvirtintas abiejų sutarties šalių kaip priedas Nr. 2. Už laiku neapmokėtą sąskaitą atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui 0,02 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo visos skolingos sumos. Atsakovas už buhalterinės apskaitos paslaugas sutartyje numatytais terminais pagal išrašytas bei apmokėjimui pateiktas PVM sąskaitas-faktūras Serija VBG Nr. 992, Nr. 1076, Nr. 1160 su ieškovu pilnai neatsiskaitė, įsiskolinimas ieškinio pateikimo dieną sudarė 4176,32 Lt, pagal sutarties sąlygas priskaičiuoti delspinigiai už laiku neįvykdytą prievolę sudarė 101,09 Lt.

5Atsakovas UAB „Kraustykis lengvai“ sutiko, kad jo skola ieškovui yra 1 815 Lt bei susidarę delspinigiai, tačiau su kita skolos dalimi nesutiko. Atsakovas nurodė, kad su ieškovu UAB „Vilniaus buhalterių grupė“ sudarę Buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį Nr. 110408/1 sutarė dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo už konkrečią 1028,50 Lt sumą per mėnesį, nepriklausomai nuo dokumentų kiekio ir darbuotojų skaičiaus, ką įrodo UAB „Vilniaus buhalterių grupė“ per visą bendravimo laikotarpį išrašytų PVM sąskaitų faktūrų sumos bei pirmosios PVM sąskaitos faktūros taisymo faktas. Teigė, kad ne visas PVM sąskaitas faktūras yra gavęs elektroniniu paštu, ieškovas neatsakingai tvarkė buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl ko ieškovui yra paskirta bauda. Taip pat nurodė, kad sumokėjo ieškovui 242 Lt depozitą, tačiau bendroje skoloje ieškovas šios sumos nenumato. Be to, ieškovas nėra grąžinęs atsakovo buhalterinės apskaitos dokumentų, be kurių atsakovas negali vykdyti komercinės veiklos ir yra patiriami finansiniai nuostoliai. 2012-08-20 atsakovas sumokėjo ieškovui 2 057 Lt skolos dalį, o ieškovas šioje dalyje ieškinio atsisakė.

6Atsakovas UAB „Kraustykis lengvai“ pateikė priešieškinį ieškovui UAB „Vilniaus buhalterių grupė“ (b.l. 72-74), teismo prašė pripažinti, kad ieškovas ir atsakovas žodiniu susitarimu ir konkliudentiniais veiksmais papildė 2011-04-08 Buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį Nr. 110408/1, nustatydamos sutarties vykdymo mėnesio fiksuotą 1028,50 Lt mokestį ieškovui už jo teikiamas buhalterines paslaugas, taip pat prašė įpareigoti ieškovą per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti atsakovo įmonei priklausančius apskaitos dokumentus pagal perdavimo – priėmimo aktą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su ieškovu susitarė dėl fiksuoto atsiskaitymo pagal Buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį Nr. 110408/1 kas mėnesį po 1028,50 Lt su PVM, nepriklausomai nuo apskaitos dokumentų kiekio ar kitų kriterijų. Ieškovas susitarimo pagrindu taisė pirminę 2011-04-28 PVM sąskaitą Nr. VBG 588, sumažindamas sąskaitoje nurodytą sumą nuo 1470,76 Lt iki 1028,50 Lt. Tokia suma buvo išrašyta ir kitose sąskaitos, tačiau po to, kai atsakovas laiku neapmokėjo sąskaitos, ieškovas UAB „Vilniaus buhalterių grupė“ perskaičiavo visus mokėjimus žymiai didesne, su atsakovu nesuderinta suma. Atsakovas UAB „Kraustykis lengvai“ priešieškinyje nurodė, kad ieškovas neteisėtai naudojasi teise sulaikyti visus atsakovo įmonės apskaitos dokumentus, kurie yra reikalingi tolimesnėje veikloje ir ją trukdo.

7Ieškovas UAB „Vilniaus buhalterių grupė“ pateikė atsiliepimą į atsakovo priešieškinį, kuriame nesutiko su priešieškiniu ir nurodė, kad Buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartis buvo sudaryta raštu, todėl bet kokie sutarties pakeitimai taip pat turėtų būti sudaryti raštu. Teigė, kad sąskaitos išrašymas, jeigu atsakovas ją apmoka, reiškia konkliudentinį šalių susitarimą tik dėl konkrečios sąskaitos ir toks susitarimas užkerta kelią ieškovui remtis sutartimi ir vėliau reikalauti visos kainos sumokėjimo tik už konkretų mėnesį. Tačiau toks vienkartinis konkliudentinis šalių susitarimas dėl konkretaus mėnesio paslaugų kainos, nedraudžia ieškovui už kitus mėnesius taikyti atsakovui sutartyje nustatytų įkainių. Ieškovas atsiliepime informavo teismą, kad atsakovui pareikalavus, nedelsiant grąžino visus turimus atsakovo dokumentus, todėl prašė atsakovo priešieškinį atmesti (b.l. 120-124).

82012-09-17 atsakovo atstovas pateikė pareiškimą, kuriame nurodo, jog ieškovas 2012-09-06 grąžino atsakovo įmonei priklausančius apskaitos dokumentus pagal perdavimo – priėmimo aktą, todėl atsakovas priešieškinio šioje dalyje atsisakė (b.l. 139), likusioje dalyje priešieškinį palaikė ir prašė pripažinti, kad ieškovas ir atsakovas žodiniu susitarimu ir konkliudentiniais veiksmais papildė 2011-04-08 Buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį Nr. 110408/1, nustatydamos sutarties vykdymo mėnesio fiksuotą 1028,50 Lt mokestį ieškovui už jo teikiamas buhalterines paslaugas (b.l. 139).

9II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

10Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. spalio 8 d. sprendimu ieškovo ieškinį dalyje dėl 2057 Lt skolos priteisimo ir priešieškinio reikalavimų dalyje dėl atsakovo įmonei priklausančių apskaitos dokumentų grąžinimo nutraukė, likusioje dalyje ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Teismas priteisė iš atsakovo ieškovui 2119,32 Lt skolos, 101,09 Lt delspinigių, 81,76 Lt palūkanų, 8,06 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2220,41 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-02-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3333 Lt bylinėjimosi išlaidų, grąžino ieškovui 62 Lt sumokėto žyminio mokesčio, grąžino atsakovui 143 Lt sumokėto žyminio mokesčio. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su atsakovo argumentu, kad konkliudentinais veiksmais buvo susitarta dėl mažesnių kainų. Teismas nurodė, kad nors šalys sutartyje ir neaptarė, kad sutartį galima pakeisti tik rašytine forma, tačiau remdamasis sutarties 7 punkto nuostatomis, pačios sutarties turiniu bei šalių paaiškinimu, padarė išvadą, kad sutarties pakeitimas turėjo būti rašytinis. Teismas atmetė kaip neįrodytus atsakovo teiginius, jog tai, kad kiekvieną mėnesį prieš išrašant sąskaitą šalys derino įkainių dydį, atsakovas suprato, kad įkainius ieškovas sumažino ir į ateitį. Konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovas, išrašydamas vienodo dydžio sąskaitas, siekė pakeisti sudarytą rašytinę sutartį ir įsipareigojo taikyti fiksuotą 1028,50 Lt mokestį visą sutarties galiojimo laiką. Padarė išvadą, jog šalys derybų metu tarėsi dėl fiksuoto įkainio, tačiau susitarė dėl įkainių, kurie yra nurodyti sutarties priede, nes po derybų atsakovas pasirašė sutartį. Nurodė, jog aplinkybę, kad šalys konkrečiu atveju derino įkainių sumažinimą, patvirtina byloje esanti 2011-04-28 PVM sąskaita-faktūra serija VBG Nr. 588, kurioje nurodyta paslaugos kaina 1470,76 Lt pagal sutartimi sutartus įkainius ir sumažinta kaina, nurodyta tos pačios dienos, t.y. 2011-04-28 PVM sąskaitoje-faktūroje serija VBG Nr. 588, kurioje nurodyta sumažinta paslaugų kaina 1028,50 Lt (b.l. 33-34). Taip pat nurodė, kad ieškovui nebuvo reiškiamos pretenzijos dėl darbų kokybės ar dėl netinkamo įsipareigojimų vykdymo. Konstatavo, kad teismui nepateikti Buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutarties rašytiniai pakeitimai, nepateikti dokumentai ir įrodymai, patvirtinantys, jog šalys žodiniu susitarimu ir konkliudentiniais veiksmais papildė 2011-04-08 Buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį Nr. 110408/1, nustatydamos sutarties vykdymo mėnesio fiksuotą 1028,50 Lt mokestį ieškovui už jo teikiamas buhalterines paslaugas. Todėl teismo vertinimu, atsakovui atsirado pareiga sumokėti ieškovui už suteiktas paslaugas pagal sutartį.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11Apeliaciniu skundu apeliantas atsakovas prašo pakeisti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012-10-08 sprendimą dalyje dėl 2 119,32 Lt skolos, 101,09 Lt delspinigių, taip pat 8,06 procentų palūkanų ir 3333 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir ieškinį šioje dalyje atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo prijungti pateikiamus papildomus įrodymus apie atsakovo anksčiau buvusias išlaidas buhalterinei apskaitai vesti, kurios papildomai pagrindžia atsakovo paaiškinimus, duotus 2012-09-17 teismo posėdžio metu. Nurodo, kad anksčiau šių įrodymų negalėjo pateikti, nes jų pateikimo būtinybė iki minėto posėdžio momento nebuvo iškilusi. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

        1. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime praktiškai pripažino, kad sutartis pakeista, tik ne tokiu būdu, kokį priešieškinio reikalavime nurodė atsakovas, todėl teismas išėjo už ieškinio ribų.
        2. Teismas visiškai nesiaiškino, kokios buvo žodiniu susitarimu neva „nustatytos“ ieškovo teisės išrašyti papildomas sąskaitas už tą patį laikotarpį apimtis, kokia apimtimi buvo sutarta toleruoti atsakovo vėlavimus apmokėti sąskaitas. Nurodė, kad iš 2011-10-13 ieškovo pranešimo dėl paslaugų teikimo sustabdymo matyti, kad jis dar ir tą dieną reikalauja sumokėti ne padidinto, o fiksuoto dydžio 2057 Lt sumą (2 x 1028,50 Lt). Jei vertinti pradinio ieškinio sumą, ji susidarė iš 2011 m. rugpjūtį ir rugsėjį išrašytų dviejų PVM sąskaitų faktūrų (bendra suma 2057 Lt) ir papildomos 2011-10-18 sąskaitos - faktūros (2119,32 Lt). Būtent ja ir pradėtas reikalauti padidintas, pradinės sutarties Priede Nr.2 numatytas paslaugų teikimo įkainis, t.y. ne fiksuotas mėnesio įkainis, o tikslinamas 2011 m. rugpjūtį ir rugsėjį išrašytose 2 PVM sąskaitose-faktūrose nurodytas įkainis (pridedant prie kiekvieno iš mėnesių 875,50 ir 876 Lt sumas). Taigi, ieškovas pradėjo naudotis pradinės sutarties Priede Nr. 2 numatytais įkainiais tik 2011-10-18, po 2011-08-31 d. 1028,50 Lt dydžio sąskaitos neapmokėjimo pradėjus 48 dienoms ir prieš tai priminus apie šią skolą atsakovui 2011-09-12 elektroniniu laišku. Teigia, jog dar ir po to ieškovas išrašė atsakovui eilinę 2012-10-02 sąskaitą 1028,50 Lt sumai už kito mėnesio paslaugas, bei 2011-10-13 pretenzijoje nurodė jų abiejų bendrą 2057 Lt sumą kaip galutinę skolos sumą, niekaip neužsimindamas, kad jos neapmokėjus, bus taikomi ar grįžtama prie pradinės sutarties Priede Nr. 2 numatytų paslaugų teikimo įkainių. Atsižvelgiant į tai, mano, kad nepagrįstas ieškovo vadovo aiškinimas, kad šalys buvo sutarę grįžti prie didesnių įkainių, jei atsakovas vėluos apmokėti ankstesnes sąskaitas.
        3. Teismas nevertino priešieškinį pagrindžiančių rašytinių įrodymų: 1) dvi 2011-04-28 d. PVM sąskaitos faktūros Nr.VBG 588 (1470,67 Lt sumai ir 1028,50 Lt sumai), kurios buvo siunčiamas atsakovui atitinkamai 2011-04-28 d. 9:49 val. ir 14:48 val., pastaroji su prierašu „siunčiame perrašytą sąskaitą“. Atsakovas ją apmokėjo 2012-05-17 d., 1028,50 Lt suma, t.y. vėluodamas 19 dienų (ieškovo pateitos lentelės apmokėjimų vėlavimų duomenys, b.l. 60), jokių sankcijų ieškovas nesiėmė; 2) 2011-05-27 d. PVM sąskaita faktūra Nr.VBG 689, 1028,50 Lt sumai. Atsakovas ją apmokėjo 2011-06-13 d., vėluodamas 17 dienų, jokių sankcijų ieškovas nesiėmė; 3) 2011-07-01 d. PVM sąskaita faktūra Nr.VBG 816, 1028,50 Lt sumai. Atsakovas ją apmokėjo 2011-07-15 d., vėluodamas 14 dienų, jokių sankcijų ieškovas nesiėmė; 4) 2011-07-30 d. PVM sąskaita faktūra Nr.VBG 891, 1028,50 Lt sumai. Atsakovas ją apmokėjo 2011-08-22 d., vėluodamas 23 dienas, jokių sankcijų ieškovas nesiėmė; 5) 2011-10-13 d. ieškovo pretenzija dėl 2 PVM sąskaitų-faktūrų (2 x 1028,50 Lt, t.y. Nr.VBG 992 ir VBG 1076) neapmokėjimo atitinkamai 43 ir 11 dienų, tačiau vienintelė joje ieškovo nurodoma sankcija - paslaugų teikimo sustabdymas ir galimas sutarties nutraukimas po 5 darbo dienų, nereikalaujant nei delspinigių, nei didesnio, pradinėje sutartyje nustatyto įkainio mokėjimo.
        4. Nurodo, jog nėra ginčo, kad ieškovas nepadarė jokios klaidos, išrašydamas 1028,50 Lt sumomis 2011-08-31 ir 2011-10-02 PVM sąskaitas-faktūras Nr.VBG 992 ir VBG 1076. Daro išvadą, jog patikslinamąjį apskaitos dokumentą (2011-10-18 PVM sąskaitą-faktūrą Nr.VBG 1160) papildomai 2119,32 Lt sumai ieškovas išrašė „kitais atvejais“ įstatymo leidžiama tvarka, tačiau siųsdamas ją atsakovui, nepridėjo jokios ataskaitos, pagal kurią būtų galiam suprasti, kokiu būdu susidarė tikslinama suma. Tačiau su ieškiniu teismui tokią ataskaitą ieškovas jau pateikė (b.1.14,15). Mano, kad ieškovo elgesys po pradinės 2011-04-08 d. rašytinės sutarties ir papildomo 2011-04-28 d. žodinio susitarimo sudarymo nuosekliai rodė, kad jis vykdo pasiektą susitarimą dėl paslaugų teikimo kainos mažinimo/fiksavimo 1028,50 Lt su PVM sumai už vieną mėnesį, be jokių papildomų „nevėlavimo“ ar panašių sąlygų.
        5. Ieškovas painiojasi aiškindamas susitarimo sąlygas, t.y. kodėl už liepos ir rugpjūčio mėnesius nebuvo tarp šalių susitarimo, o suma buvo išrašoma ta pati, t.y. 1028,50 Lt. Atsiliepime į priešieškinį ieškovas taip pat nurodo: „konkliudentinio susitarimo dėl liepos ir rugpjūčio mėnesio paslaugų kainos pamažinimo nebuvo“.
        6. Mano, kad ieškovo elgesys savo sąskaitose nefiksuojant nuolaidos (t.y. atsisakomos
reikalauti) sumos yra papildomas ir svarbus įrodymas, kad šalių žodinis susitarimas apėmė nuolatinį ir neterminuotą kainos sumažinimą (fiksavimą 1028,50 Lt sumai per mėnesį), nepaisant jokių galimų apmokėjimo vėlavimų, nes jų buvo nuo pat pirmos bendradarbiavimo dienos ir tampa suprantama, kad ieškovas tai toleravo.
        1. Teigia, kad ieškovas nesiuntė išklotinės apie suteiktas paslaugas, nes šalys žodiniu susitarimu buvo sutarę dėl nuolatinio, fiksuoto 850 Lt + PVM, t.y. 1028,50 Lt mėnesinio mokesčio.
        2. Kad šalys žodiniu susitarimu buvo sutarusios dėl fiksuoto mokesčio patvirtina ir tai, kad išrašant pirmą sąskaitą net teoriškai dar negalėjo būti vėlavimų, t.y. sudarant žodinį 2011-04-28 susitarimą dėl kainų mažinimo/fiksavimo dar negalėjo būti sąlygos ar pažado, kad „daugiau vėlavimų nebus“, tai neatitinka ieškovo vadovo teiginio „pirmai sąskaitai atsakovas paprašė nuolaidos, tas buvo išpildyta, tačiau su sąlyga, kad daugiau vėlavimų nebus“ (b.l. 142).
        3. Neatitinka bylos duomenų ieškovo vadovo teiginys „atsakovas kiekvieną kartą prašydavo sumažinti sąskaitą, o aš rašiau sąskaitas pagal faktą“ (b.1.143), kadangi ieškovas nuolat, kas mėnesį atsakovui išrašydavo savo PVM sąskaitas vienai ir tai pačiai 1028,50 Lt sumai, t.y. ne pagal faktiškai suteiktų atskirų paslaugų įkainius, numatytus 2011-04-08 d. sutarties Priede Nr.2. Daro išvadą, kad ieškovas painiojasi savo paaiškinimuose teismui.
        4. Nurodo, kad atsakovo ketinimų mokėti už buhalterinės apskaitos paslaugas daugiau nei 850 Lt plius PVM per mėnesį nebuvo. Tai papildomai įrodo ir jo turėtos išlaidos ankstesniam paslaugų teikėjui UAB „Apskaitos valdymo grupė“. Teigia, kad sutartį rengė ir jos tekstą pasiūlė ieškovas. Atsakovas pripažįsta, kad sudarė ją „neskaitęs, pasitikėdamas“ (b.l. 142 pabaiga), tačiau po pradinės padidintos sąskaitos gavimo būtų sumokėjęs pradinę sumą ir būtų nutraukęs sutartį, jei jis būtų žinojęs, kad suma nebus fiksuota. (b.l. 143). Analogiški šalims protingi asmenys būtų siekę sutartį tęsti abipusiai naudingomis sąlygomis, kas ir įvyko, - pradinė sąskaita buvo perrašyta į mažesnę per 4 valandas, ir beveik 6 mėnesius iki konflikto pradžios ši suma nebuvo keičiama.
        5. Teismas sprendime netaikė CK 6.193 str. 5 d. nuostatos, nors iš atsakovės ir ieškovės suderinto elgesio bei įrodymų apie kasmėnesinius atsakovo „prašymus sumažinti kiekvieną eilinę sąskaitą“ byloje nebuvo matyti, kad šalys taip elgėsi dėl vienkartinio žodinio susitarimo egzistavimo: ieškovas išrašydavo Priedo Nr.2 neatitinkančias sąskaitas 1028,50 Lt sumai, o atsakovas nesiginčydamas jas apmokėdavo.
        6. Mano, kad teismas nepagrįstai nurodo, kad sutarties pakeitimas tariamai turėjo būti tik rašytinis. Teigia, kad nuoseklus elgesys, neraginimas mokėti delspinigių ir nereikalavimas jų mokėti šalims vykdant sutartį atima iš ieškovo teisę remtis atitinkama sutarties nuostata, kadangi kita sutarties šalis atitinkamai veikė, pasikliaudama atlaidžiu ieškovo elgesiu.
        7. Kadangi ieškovas viso sutarties vykdymo metu nė karto nėra pareikalavęs mokėti delspinigių, atitinkamas ieškinio reikalavimas bei teismo sprendimo motyvas dėl 101,92 Lt delspinigių priteisimo taip pat yra nepagrįsti. Be to, delspinigių paskaičiavimo lentelėje yra numatyti laikotarpiai už visos pradinio ieškinio 4277,41 Lt sumos nesumokėjimą, ir nėra galimybių nustatyti, kokia delspinigių suma susidarytų už geruoju atsakovo 2012-08-20 d. sumokėtą 1851 Lt ieškinio sumą.
        8. Teismo sprendime taip pat neteisingai nustatyta aplinkybė, neva ieškovui „nebuvo reiškiamos pretenzijos dėl darbų kokybės ar netinkamų įsipareigojimų vykdymo“. Nurodė, kad byloje 2012-09-17 d. posėdžio metu atsakovas pateikė teismui 2012-0-913 d. pretenziją dėl paslaugų kokybės (b.l. 131), iš jos matyti, kad atsakovas jau prieš bylos išnagrinėjimą turėjo pretenzijų. Šiuo metu papildomai paaiškėjo, kad ieškovas nepildė ir VMI neteikė privalomų GPM deklaracijų, kurias privalėjo teikti pagal sutarties priedo Nr.18 sąlygą.

12Ieškovas UAB „Vilniaus buhalterių grupė“ atsiliepime į apelianto apeliacinį skundą nurodė, kad nesutinka su apelianto apeliaciniu skundu, prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-10-08 sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovas pareikštu priešieškiniu neprašė pripažinti negaliojančiomis Sutarties 2.1 punkto ir priedo Nr.2 nuostatų, neprašė jas pakeisti, o prašė tik papildyti Sutartį nauju fiksuotu mokesčiu už paslaugas. Todėl net patenkinus atsakovo priešieškinį, Sutarties 2.1 punkto ir priedo Nr.2 nuostatos neprarastų savo teisinės galios, o joms galiojant, nebūtų teisinio pagrindo atmesti ieškovo reikalavimus, kurie grindžiami galiojančiomis Sutarties nuostatomis. Atsiliepimą ieškovas grindžia šiais argumentais:

              1. Mano, kad nėra pagrindo pripažinti, kad šalys žodiniu susitarimu pakeitė rašytinę Sutartį. Teigia, kad atsakovas nepateikė įrodymų (garso ar vaizdo įrašų ar kitų patikimų įrodymų), pagrindžiančių priešieškinio reikalavimus, t.y. šalių susitarimą dėl 1028,50 Lt fiksuoto mėnesinio mokesčio už paslaugas taikymo. Žodinį šalių susitarimą atsakovas bando įrodinėti vien tik savo paties paaiškinimais ir ieškovo atliktų veiksmų vertinimu. Mano, kad atsakovo nurodomi ieškovo veiksmai patys savaime nepatvirtina nei žodinio šalių susitarimo buvimo fakto, nei tokio susitarimo turinio. Teigia, kad atsakovas neįrodė, kad išrašydamas vienodo dydžio sąskaitas , ieškovas siekė pakeisti rašytinę Sutartį ir įsipareigojo taikyti fiksuotą 1028,50 Lt mokestį visą Sutarties galiojimo laikotarpį. Nurodė, kad ieškovo direktorius teismo posėdžio metu nurodė, kad fiksuoto dydžio sąskaitos buvo išrašomos ieškovo gera valia, nes tokios prievolės ieškovas neturėjo. Pažymėjo, kad atsakovas nė karto laiku neapmokėjo laiku ieškovo pateiktų sąskaitų. Bendradarbiavimo pradžioje ieškovas toleravo atsakovo vėlavimus, tačiau kai jis pradėjo vėluoti atsiskaityti ne pagal vieną sąskaitą, o pagal dvi, nustojo toleravęs nesąžiningą atsakovo elgesį.
              2. Mano, kad ieškovo veiksmai, kuriais jis patikslino savo sąskaitas, ieškovo direktoriaus paaiškinimai, kad jis nesudarė jokio susitarimo su atsakovu dėl rašytinės Sutarties kainos pakeitimo, taip pat atsakovo įmonės vadovo V. K. paaiškinimai, įrodo jog pokalbyje su ieškovu dėl fiksuoto 850 Lt per mėnesį mokesčio buvo tartasi iki Sutarties pasirašymo (b.l. 142). Mano, kad tai reiškia, kad šalys derybų dėl Sutarties sudarymo metu tarėsi dėl fiksuoto mokesčio, tačiau susitarė dėl įkainių, kurie yra nurodyti Sutarties priede Nr. 2, nes po derybų atsakovas pasirašė Sutartį. Pažymėjo, kad atsakovo įmonės vadovo V. K. paaiškinimai, kad žodinis pokalbis tarp ieškovo ir atsakovo dėl fiksuotos paslaugų kainos vyko iki Sutarties pasirašymo, t.y. iki 2011 m. balandžio 8 d., akivaizdžiai paneigia ir atsakovo priešieškinio bei apeliacinio skundo teiginius, jog šalys 2011 m. balandžio 28 d. sudarė žodinį susitarimą dėl Sutarties pakeitimo.
              3. Kad šalys Sutartimi susitarė būtent dėl įkainių, nurodytų Sutarties priede Nr. 2, o ne dėl fiksuoto mokesčio taikymo, patvirtina ir toji aplinkybė, jog pati pirmoji sąskaita pagal Sutartį - 2011-04-28 PVM sąskaita-faktūra Nr. VBG588 - iš pradžių buvo išrašyta 1470,76 Lt sumai, t.y. sumai, apskaičiuotai pagal faktiškai atliktų darbų kiekį, ir tik vėliau, atsakovui paprašius (b.l. 142-143), buvo perrašyta mažesnei, 1028,50 Lt sumai.
              4. Iš ieškovo ir atsakovo vadovų paaiškinimų matyti, kad 2011 m. balandžio 28 d. tarp šių asmenų įvyko telefoninis pokalbis, kurio metu atsakovo vadovas tik paprašė perrašyti (sumažinti) vieną konkrečią sąskaitą - 2011-04-28 sąskaitą Nr. VBG588 (b.l. 142-143). Jokių įrodymų, kad nurodytą dieną šalys tarėsi dėl Sutarties sąlygų pakeitimo, byloje nėra.
              5. Teigia, kad atsakovo vadovo V. K. paaiškinimai (b.l. 142-143), kad kitai buhalterinei įmonei jis „mokėdavo 750 Lt kas mėnesį“, kad „jam neapsimokėtų pirkti paslaugas brangiau, negu buvo iki tol“, kad „1470 Lt suma jo įmonei būtų per didelė“, kad Sutartį sudarė „neskaitęs, pasitikėdamas“, vertintini kritiškai, kaip siekis išvengti atsiskaitymo už suteiktas paslaugas, nes atsakovas yra verslininkas, atsakovo vadovui taikomi griežtesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, Sutartį atsakovas pasirašė laisva valia, po pasirašymo jos neginčijo, nenutraukė, nereikalavo jos pakeisti, perrašyti ir pan. Remiantis atsakovo pirmosios instancijos teismo posėdyje argumentais, būtų galima atsisakyti vykdyti praktiškai bet kokią rašytinę sutartį arba vienašališkai nusistatyti savo pageidaujamas sutarties sąlygas.
              6. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji įrodymai nepatvirtina atsakovo teiginių, kad ankstesnei buhalterinei įmonei atsakovas mokėjo fiksuotą 750 Lt mėnesinį mokestį, kadangi pateiktos UAB „Apskaitos valdymo grupė“ sąskaitos išrašytos skirtingoms įmonėms (sąskaita 650 Lt sumai išrašyta atsakovui, kita sąskaita - 200 Lt sumai - išrašyta UAB „Akras Lt“), už skirtinga laikotarpi (atsakovui sąskaita išrašyta už 2009 m. birželį, o UAB „Akras Lt“ sąskaita išrašyta už 2010 m. birželį), be to, pateiktose sąskaitose nenurodoma, kad jose nurodyta suma yra fiksuotas mokestis, o ne apskaičiuotas pagal faktiškai atliktų darbų kiekį. Taip pat atsakovas nepateikė teismui sutarties, sudarytos su UAB „Apskaitos valdymo grupė“ bei sąskaitų už kitus mėnesius kopijų, taip pat nepateikė duomenų apie UAB „Apskaitos valdymo grupė“ faktiškai suteiktų atsakovui buhalterinių paslaugų turinį ir apimtį, todėl neįmanoma nustatyti, ar mokesčius ankstesnei įmonei atsakovas mokėjo už tokias pačias buhalterines paslaugas, kokias teikė
ieškovas.
              1. Kad tarp šalių nebuvo sudarytas susitarimas dėl Sutartyje nurodytų įkainių pakeitimo,
patvirtina ir tai, kad šalys tokio susitarimo neįformino raštu. Pažymėjo, kad abi šalys yra verslininkai, o Sutartis sudaryta raštu, todėl bet kokie Sutarties pakeitimai turėjo būti sudaryti raštu. Kadangi šalys nesudarė jokio rašytinio susitarimo dėl Sutarties 2.1 punkto pakeitimo, todėl daro išvadą, kad tokio susitarimo ir nebuvo. Atsakovas neįrodė ieškovo valios pakeisti rašytinę sutartį ir taikyti atsakovui fiksuotą mokestį, todėl neįrodžius šio būtinojo elemento (CK 1.63 str. 6 d.), bet kokie atsakovo argumentai, susiję su ieškovo atliktais ar neatliktais veiksmais, yra ne tik nepagrįsti, bet ir teisiškai nereikšmingi.
              1. Pažymėjo, kad nuolaidų suteikimo klausimo sąskaitose ieškovas neaptarė ne todėl, kad tarp šalių buvo sudarytas susitarimas dėl fiksuoto mokesčio taikymo, o dėl to, kad tokios pareigos galiojantys teisės aktai ir Sutartis nenumatė. Dėl tos pačios priežasties atsakovui nebuvo siunčiamos ir detalios atliktų darbų išklotinės. Nurodė, kad nei įstatymai, nei Sutartis neįpareigojo
ieškovo siųsti atsakovui kiekvieną mėnesį darbų išklotines. Praktikoje darbų išklotinės siunčiamos tik esant kliento pageidavimui. Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas išklotinių pateikti neprašė, todėl ieškovas tokių išklotinių atsakovui nesiuntė (b.l. 97, 142).

139.

14Mano, kad nėra pagrindo pripažinti, kad šalys konkliudentinais veiksmais pakeitė rašytinę Sutartį. Teigia, kad pamažintos sąskaitos išrašymas, jeigu atsakovas ją apmoka, galėtų reikšti konkliudentinį šalių susitarimą tik konkrečios sąskaitos, ir toks susitarimas užkirstų kelią ieškovui vėliau reikalauti visos kainos sumokėjimo tik už konkretų mėnesį. Tačiau toks vienkartinis konkliudentinis šalių susitarimas dėl konkretaus mėnesio paslaugų kainos negali užkirsti kelio ieškovui už kitus mėnesius taikyti atsakovui normalius, pagal sutartį apskaičiuotus mokesčius.

1510.

16Teigia, kad analizuojant ieškovo ir atsakovo veiksmus galima daryti išvadą, kad ieškovas, kiekvieną kartą išrašydamas atsakovui sąskaitą už praėjusį mėnesį suteiktas paslaugas ir nurodydamas joje sumą, mažesnę, nei ta, kuri buvo apskaičiuota pagal Sutartį, pateikdavo atsakovui pasiūlymą (ofertą) dėl kitokio, nei numatyta Sutartyje, mokesčio už atitinkamo mėnesio paslaugas taikymo, o atsakovas, apmokėdamas pateiktą sąskaitą, akceptuodavo (patvirtindavo) ieškovo pateiktą pasiūlymą (ofertą), ir tokiu būdu tarp šalių konkliudentiniais veiksmais būdavo sudaromi atskiri konkliudentiniai susitarimai dėl kitokio, nei numatyta Sutartyje, pamažinto, mokesčio taikymo. Tačiau mano, kad tokie konkliudentiniai susitarimai būdavo sudaromi ne dėl visų, o tik dėl konkretaus mėnesio, nurodyto konkrečioje sąskaitoje, paslaugų. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tokie konkliudentiniai susitarimai tarp šalių galėjo būti sudaryti tik dėl kovo, balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais suteiktų paslaugų. Tuo tarpu už liepos ir rugpjūčio mėnesiais suteiktas paslaugas šalių konkliudentinio susitarimo dėl pamažinto, fiksuoto mokesčio taikymo nebuvo - ieškovas pateikė atsakovui pamažintas sąskaitas, tačiau atsakovas ieškovo pateiktų sąskaitų neapmokėjo. Kadangi tarp šalių konkliudentinis susitarimas dėl 2011 m. liepos ir rugpjūčio mėnesio paslaugų kainos sumažinimo nebuvo sudarytas, nes atsakovas ieškovo pateiktų sąskaitų neapmokėjo, todėl ieškovas pagristai ir teisėtai už 2011 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais suteiktas paslaugas pareikalavo atsiskaityti pagal Sutartyje nurodytus įkainius.

1711.

18Atsakovo teiginys, kad teismas pripažino, jog Sutartis buvo pakeista, neatitinka tikrovės, nes tokią išvadą atsakovas išsigalvojo, teismo sprendime niekur nėra pasakyta, kad Sutartis buvo pakeista. Mano, kad teismo nustatyta aplinkybė, jog kiekvieną mėnesį, prieš išrašant sąskaitą, šalys tarėsi dėl kainos už atliktą darbą sumažinimo, negali būti vertinama kaip Sutarties pakeitimo pripažinimas. Toks tarimasis tik patvirtina, kad šalys nebuvo sutarusios taikyti fiksuotą mokestį už paslaugas. Kitu atveju šalims nebūtų poreikio kas mėnesį tartis dėl mokesčio sumažinimo.

1912.

20Atsakovas nepagrįstai kaltina teismą CK 6.193 straipsnyje įtvirtintų taisyklių netaikymo, nes nėra jokio poreikio taikyti CK 6.193 – 6.195 str. įtvirtintas sutarties aiškinimo taisykles. Atsakovas siekia iškreipti Sutarties turinį sau pačiam naudinga linkme, tikslu išvengti atsiskaitymo už ieškovo suteiktas paslaugas. Minėtos sutarties aiškinimo normos taikomos kai sutarties sąlyga gali būti nevienareikšmiškai suprantama, neaiški, nepakankamai apibrėžta, kai sutarties sąlygos prieštarauja viena kitai, taip pat kitais atvejais, kai būtina nustatyti sutarties turinį (LAT 2012-05-16 nutartis c.b. Nr.3K-3-224/2012).

2113.

22Atsakovas nepagrįstai remiasi CK 6.183 str. 2 dalies nuostata, kuri numato, kad viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis šio straipsnio 1 dalyje numatyta sutarties išlyga, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu. Mano, kad atsakovas neatliko jokių veiksmų, pasikliaudamas ieškovo elgesiu, nes nei vienos, netgi pamažintos, ieškovo sąskaitos atsakovas laiku neapmokėjo. Be to, atsakovas neapmokėjo ieškovo pateiktų pamažintų sąskaitų už 2011 m. liepos ir rugpjūtį suteiktas paslaugas, o ieškovas išrašė atsakovui patikslintą sąskaitą (žr. 2011-10-18 sąskaitą Nr. VBG1160). Teigia, kad tokia situacija, kai šalių veiksmai tarpusavyje nesuderinti, rodo, kad šalys konkliudentiniais veiksmais Sutarties nepakeitė. Nurodė, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog savo elgesiu (konkliudentiniais veiksniais) šalys gali pakeisti raštu sudarytos sutarties turinį tik tuo atveju, jeigu tai atitinka jų ketinimus (LAT 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2012). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas savo veiksmais (išrašydamas pamažintas sąskaitas) neketino ir nesiekė pakeisti rašytinės Sutarties sąlygų, todėl tokiais ieškovo veiksmais Sutartis negalėjo būti ir nebuvo pakeista.

2314.

24Atkreipė dėmesį į CK 1.137 str. 3 d. nuostatą, kuri numato, kad jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti. Atsakovas, remdamasis CK 6.183 str. 2 dalimi, siekia išvengti atsiskaitymo už ieškovo suteiktas buhalterines paslaugas, kurių apimties ir kokybės neginčija, t.y. piktnaudžiauja teise, todėl jis negali remtis CK 6.183 str. 2 dalimi (CK 1.137 str. 3 d.).

2515.

26Nepagrįstas atsakovo teiginys, kad ieškovo neraginimas mokėti delspinigių ir nereikalavimas jų mokėti šalims vykdant Sutartį atima iš ieškovo teisę reikalauti delspinigių priteisimo, kadangi teisės neįgyvendinimas nereiškia teisės atsisakymo (CK 1.64 str. 3 d., 1.137 str. 6 d.).

27IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28Apeliacinis skundas atmestinas.

29Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Ši byla nagrinėjama atsakovo pateikto apeliacinio skundo ribose.

30Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja praktiką (2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai vertino surinktus įrodymus reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.

31Dėl naujų įrodymų prijungimo

32Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus –sąskaitos - faktūros AVGSF Nr. 00634 kopiją ir sąskaitos-faktūros AVGSF Nr.00498 kopiją (b.l. 170-171). Apeliantas nurodo, kad įrodymo pateikimo būtinybė iškilo tik po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, nes iki 2012-09-17 pirmosios instancijos teismo posėdžio momento jų pateikimo būtinybė nebuvo iškilusi.

33Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kolegija pažymi, kad apeliantas nepagrindžia, jog šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, tiesiog nurodo, jog jų pateikimo būtinybė nebuvo iškilusi, taip pat nenustatyta nė viena iš sąlygų naujiems įrodymams priimti, todėl atsisakoma juos priimti.

34Šalių ginčas kilo iš sutartinių teisinių santykių, t.y. dėl 2011 m. balandžio 8 d. sudarytos Buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutarties Nr. 110408/1 (b.l. 7-9) vykdymo. Šalys skirtingai aiškina Sutarties 2.1. punkte nustatytą atsiskaitymo už suteiktas paslaugas tvarką. Atsakovas teigia, kad susiformavusi sutarties vykdymo praktika neatitiko sutarties nuostatų, t.y. kad faktiškai šalys pakeitė nurodytą Sutarties nuostatą, todėl jis neprivalėjo mokėti ieškovui už suteiktas paslaugas pagal kainoraštį.

35Dėl ieškinio reikalavimo ribų

36Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio reikalavimo ribų ir sprendime praktiškai pripažino, kad sutartis buvo pakeista, tik ne tokiu būdu, kokį nurodė atsakovas priešieškinio reikalavime. Teismas sprendė, kad šalys susitarė, jog ieškovas kiekvieną mėnesį turi teisę spręsti, mažina Priede Nr.2 nustatytas kainas, ar ne.

37Kolegija nesutinka su tokiu apelianto argumentu. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kiekvieną mėnesį prieš išrašant sąskaitą, šalys derino įkainių dydį, teismas atmetė atsakovo argumentus kaip neįrodytus, jog jis suprato, kad įkainius ieškovas sumažino ir į ateitį. Pirmosios instancijos teismas nepadarė būtent apelianto nurodomų išvadų dėl susitarimo ieškovui kas mėnesį spręsti dėl kainos sumažinimo. Teismas konstatavo, kad šalys derino įkainių dydį kiekvieną mėnesį prieš išrašant sąskaitą, tačiau apeliantas šią teismo išvadą interpretuoja pateikdamas savo išvadą. Todėl šis apelianto argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

38Dėl Sutarties pakeitimo

39Apeliantas nurodė, kad Sutartį pasirašė, nes galvojo, kad tai tipinė sutartis (b.l. 142), pripažįsta, kad jos neskaitė (b.l. 168), kad pasirašant Sutartį jis neturėjo ketinimo mokėti už buhalterines apskaitos paslaugas daugiau nei 850 Lt plius PVM per mėnesį, be to šią Sutartį rengė ir jos tekstą pasiūlė ieškovas, teigia, kad sąskaitose nebuvo fiksuojama nuolaida, ieškovas nesiųsdavo darbų išklotinės, nes buvo sutarta dėl fiksuoto mėnesinio mokesčio, kad buvo susitarta dėl fiksuoto mokesčio, patvirtina sąskaitos-faktūros išrašytos 2011-05-27, 2011-06-13, 2011-07-01, 2011-07-30, 2011-08-20, 2011-10-02. Teigia, kad šių rašytinių įrodymų pirmosios instancijos teismas nevertino kaip pagrindžiančių priešieškinio reikalavimus.

40Pažymėtina, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str. 1 d.). Sutartis yra dvišalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.; 6.154 str. 1 d.). Sutartis gali būti sudaryta žodžiu, raštu arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 str.). Taip jos šalys objektyvia forma išreiškia ir nusistato tarpusavio teises ir pareigas – elgesio taisykles, kurių privalo laikytis vykdydamos sutartį. Sutartinių santykių teisiniam reguliavimui būdingas minimalus šalių valios varžymas, todėl šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį. Jau sudariusios sutartį šalys taip pat laisvai gali keisti jos turinį. Paprastai tokiems pakeitimams galioja taisyklė, kad jie turi būti tokios pat formos, kokios yra ir sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus (CK 6.192 str. 4 d.). Kai įstatymo reikalaujamos formos šalys nesilaiko, sutartis negalioja, jeigu toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose (CK 1.93 str. 1 d.). Kitais atvejais kilus ginčui dėl sutarties gali būti taikomas įrodinėjimo priemonių ribojimas (pavyzdžiui, CK 1.93 str. 2 d.). Savo elgesiu (konkliudentiniais veiksmais) šalys gali pakeisti ir raštu sudarytos sutarties turinį, jeigu tai atitinka jų ketinimus. Siekdamos, kad toks elgesys nebūtų įvertintas kaip sutarties pakeitimas, šalys gali įtraukti į sutartį rašytinės sutarties pakeitimo išlygą, t. y. susitarti, kad rašytinė sutartis gali būti pakeista, papildyta ar nutraukta tik raštu (CK 6.183 str. 1 d.). Tačiau net ir tada viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis tokia sutarties išlyga, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu (CK 6.183 str. 2 d.).

41Nagrinėjamoje byloje abi Sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, t. y. sutarties sąlygos parinktos laisva valia, per derybas; atsakovas, turintis nemažą patirtį verslo subjektas (įmonė įregistruota 2007-05-18 ( b.l. 147-155), jos vadovu nuo 2007-07-16 paskirtas V. K., kuris ir pasirašė ginčijamą Sutartį, kaip teigia, jos neskaitęs. Kaip nustatyta, atsakovo vadovas paskirtas po dviejų mėnesių nuo įmonės įsteigimo, Sutarties pasirašymo metu įmonė veikė ne pirmus metus, kuriai vadovavo tas pats vadovas, todėl kolegija atmeta apelianto argumentus, kad pasirašant Sutartį nebuvo atsakovo ketinimo mokėti už buhalterines apskaitos paslaugas daugiau nei 850 Lt plius PVM per mėnesį. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog šalys derybų metu tarėsi dėl fiksuoto įkainio, tačiau susitarė dėl įkainių, kurie nurodyti Sutarties priede, nes po derybų atsakovas pasirašė Sutartį. Kaip nustatyta 2012-08-29 teismo posėdžio metu (b.l. 95-98) ieškovo atstovas N. R. nurodė, kad visą laiką kontaktavo su atsakovo direktoriaus žmona (kuri yra atsakovo atstovė, dirba įmonėje administratore), jis jai pasiūlė sumažinti kainą keliems mėnesiams, tačiau ji nepanoro to įrašyti į sutartį, 2012-09-17 teismo posėdžio metu (b.l.140-145) N. R. nurodė, kad atsakovas prašydavo išrašyti sąskaitas tokiai sumai, kokiai jis gali mokėti, todėl ir buvo skirtingos sąskaitos, kad atsakovas kiekvieną kartą prašydavo sumažinti sąskaitą, o ieškovas išrašė sąskaitas pagal faktą. Kaip byloje nustatyta, atsakovo atstovas direktorius V. K. 2012-09-17 teismo posėdžio metu nurodė (b.l. 143), kad su buvusia įmone atsiskaitė tik 2012 m. birželio mėnesį, t.y. 2011-04-08 sudarant ginčo Sutartį su ieškovu, atsakovas dar buvo likęs skolingas buvusiai įmonei ir skolą apmokėjo tik 2012 m. birželio mėn. Todėl šis faktas apie atsakovo turėtą skolą buvusiai įmonei patvirtina aplinkybę, jog atsakovas turėjo finansinių sunkumų, dėl ko negalėjo laiku atsiskaityti su buvusia įmone. O tai atitinka ieškovo vadovo N. R. parodymus, kad atsakovas kiekvieną kartą prašydavo sumažinti sąskaitą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų paneigęs minėtą ieškovo vadovo teiginį, todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas nenuginčijo ieškovo teiginių, jog kiekvieną mėnesį derybų būdu būdavo tariamasi dėl kainos už atliktą darbą sumažinimo. Atsakovo turėtus finansinius sunkumus patvirtina ir atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai: dvi 2011-04-28 PVM sąskaitos faktūros Nr.VBG 588 (1470,67 Lt sumai ir 1028,50 Lt sumai) (b.l. 33-34), atsakovas ją 1028,50 Lt sumai apmokėjo 2012-05-17, t.y. vėluodamas 19 dienų (ieškovo pateitos lentelės apmokėjimų vėlavimų duomenys, b.l. 60); 2) 2011-05-27 PVM sąskaita faktūra Nr.VBG 689, 1028,50 Lt sumai (b.l. 32), atsakovas ją apmokėjo 2011-06-13 d., vėluodamas 17 dienų; 3) 2011-07-01 PVM sąskaita faktūra Nr.VBG 816, 1028,50 Lt sumai (b.l. 81), atsakovas ją apmokėjo 2011-07-15 d., vėluodamas 14 dienų. Ieškovas atsiliepime į apelianto apeliacinį skundą nurodė, kad jis kurį laiką toleravo atsakovo vėlavimus, nes tai buvo tik šalių bendradarbiavimo pradžia, tačiau kai atsakovas pradėjo delsti atsiskaityti ne pagal vieną, o jau pagal dvi sąskaitas (2001-08-31 sąskaitą Nr. VBG 992 (b.l. 35), 2011-10-02 sąskaitą Nr.VBG 1076 (b.l. 36)) ieškovas nustojo toleravęs tokį nesąžiningą atsakovo elgesį ir už du paskutinius mėnesius (2011 m. liepą ir rugpjūtį) pareikalavo sumokėti visą Sutartyje nurodytą mokestį, paskaičiuotą faktiškai pagal atliktų darbų kiekį. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas teikė pareiškimą dėl Sutarties pakeitimo, todėl kolegijos vertinimu tokie pavieniai nukrypimai nuo Sutarties sąlygų atvejai atsakovui nepateikiant pareiškimo negali būti laikomi šalių suderinta valia pakeisti Sutartį. Kaip nustatyta byloje, faktinis Sutarties šalių elgesys tęsėsi neilgai, tokiu atveju šalių elgesys nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovas remdamasis ieškovo elgesiu galėjo laikyti, jog šis sutiko su pasiūlytu mokesčio pakeitimu. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sprendžiant, ar konkretūs šalies elgesio faktai pripažintini pagrindu taikyti pastarąją teisės normą, turi būti atsižvelgiama į tokiu elgesiu išreikštą abiejų sutarties šalių bendrą ketinimą dėl sutarties keitimo ar nekeitimo, jų consensus ad idem, o ne tik vienai šalių priimtiną sutarties elgesio vertinimo variantą, nes priešingu atveju, kitai šaliai pažeidžiant sutarties laisvės principą, būtų primetamos sąlygos, dėl kurių ji nesutinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2009; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2012). Atsižvelgiant į išdėstytą, kolegija atmeta apelianto argumentus, jog šalių žodinis susitarimas apėmė nuolatinį ir neterminuotą kainos sumažinimą (fiksavimą 1028,50 Lt sumai per mėnesį) kaip nepagrįstus.

42Dėl delspinigių

43Apeliantas nesutinka dėl 101,92 Lt delspinigių priteisimo, teigia jog ieškovas viso sutarties vykdymo metu nė karto nėra pareikalavęs mokėti delspinigių, todėl atitinkamas ieškinio reikalavimas bei teismo sprendimo motyvas dėl 101,92 Lt delspinigių priteisimo taip pat yra nepagrįsti. Nurodo, jog delspinigių paskaičiavimo lentelėje yra numatyti laikotarpiai už visos pradinio ieškinio 4277,41 Lt sumos nesumokėjimą, ir nėra galimybių nustatyti, kokia delspinigių suma susidarytų už geruoju atsakovo 2012-08-20 d. sumokėtą 1851 Lt ieškinio sumą.

44Kolegija pažymi, jog šalių pasirašytos Sutarties 5.4 punkte numatyti 0,02 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną atsakovui neįvykdžius savo įsipareigojimų ir laiku nesumokėjus kainos. Todėl remiantis šia Sutarties nuostata atsakovas privalo sumokėti delspinigius ieškovui iki kreipimosi į teismą ir bylos iškėlimo dienos t.y. iki 2012-02-28. Iki bylos iškėlimo teisme dienos atsakovas nebuvo sumokėjęs ieškovui skolos dalies geruoju (o ją sumokėjo tik 2012-08-20, t.y. nagrinėjant bylą teisme), todėl delspinigiai paskaičiuoti nuo visos pradinės ieškinio sumos. O iškėlus bylą teisme pradedamos skaičiuoti palūkanos CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu (procesinės palūkanos), t.y. teismas pagrįstai priteisė 8,06 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos – 2220,41 Lt nuo bylos iškėlimo teisme (2012-02-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo perskaičiuoti delspinigius už geruoju atsakovo 2012-08-20 sumokėtą 1851 Lt ieškinio sumą.

45Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, ir juos įvertinęs (CPK 185 str.), konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialines bei procesines teisės normas, teisingai nustatė faktines ginčo aplinkybes ir įvertino byloje esamus įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

46Dėl bylinėjimosi išlaidų

47Ieškovas atsiliepime į apelianto apeliacinį skundą neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, todėl jos nepriteisiamos.

48Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

49Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo apelianto... 3. Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, n u s t a t ė :
    4. ieškovas UAB „Vilniaus buhalterių grupė“ kreipėsi į teismą,... 5. Atsakovas UAB „Kraustykis lengvai“ sutiko, kad jo skola ieškovui yra 1 815... 6. Atsakovas UAB „Kraustykis lengvai“ pateikė priešieškinį ieškovui UAB... 7. Ieškovas UAB „Vilniaus buhalterių grupė“ pateikė atsiliepimą į... 8. 2012-09-17 atsakovo atstovas pateikė pareiškimą, kuriame nurodo, jog... 9. II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė... 10. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. spalio 8 d. sprendimu ieškovo... 11. Apeliaciniu skundu apeliantas atsakovas prašo pakeisti Vilniaus m. 1... 12. Ieškovas UAB „Vilniaus buhalterių grupė“ atsiliepime į apelianto... 13. 9.... 14. Mano, kad nėra pagrindo pripažinti, kad šalys konkliudentinais veiksmais... 15. 10.... 16. Teigia, kad analizuojant ieškovo ir atsakovo veiksmus galima daryti išvadą,... 17. 11.... 18. Atsakovo teiginys, kad teismas pripažino, jog Sutartis buvo pakeista,... 19. 12.... 20. Atsakovas nepagrįstai kaltina teismą CK 6.193 straipsnyje įtvirtintų... 21. 13.... 22. Atsakovas nepagrįstai remiasi CK 6.183 str. 2 dalies nuostata, kuri numato,... 23. 14.... 24. Atkreipė dėmesį į CK 1.137 str. 3 d. nuostatą, kuri numato, kad jeigu... 25. 15.... 26. Nepagrįstas atsakovo teiginys, kad ieškovo neraginimas mokėti delspinigių... 27. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 28. Apeliacinis skundas atmestinas.... 29. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 30. Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja praktiką (2011-02-15 nutartis... 31. Dėl naujų įrodymų prijungimo... 32. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus –sąskaitos -... 33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog naujų... 34. Šalių ginčas kilo iš sutartinių teisinių santykių, t.y. dėl 2011 m.... 35. Dėl ieškinio reikalavimo ribų ... 36. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio... 37. Kolegija nesutinka su tokiu apelianto argumentu. Pirmosios instancijos teismas... 38. Dėl Sutarties pakeitimo... 39. Apeliantas nurodė, kad Sutartį pasirašė, nes galvojo, kad tai tipinė... 40. Pažymėtina, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei... 41. Nagrinėjamoje byloje abi Sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, t.... 42. Dėl delspinigių... 43. Apeliantas nesutinka dėl 101,92 Lt delspinigių priteisimo, teigia jog... 44. Kolegija pažymi, jog šalių pasirašytos Sutarties 5.4 punkte numatyti 0,02... 45. Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir... 46. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 47. Ieškovas atsiliepime į apelianto apeliacinį skundą neprašė priteisti... 48. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 49. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimą palikti...