Byla 2A-1691-230/2013
Dėl pažeistų teisių gynimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Rimdeikaitės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-121-924/2013 pagal ieškovės G. D. ieškinį atsakovams J. G. ir V. G., tretieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Pastatų priežiūros paslaugos“, daugiabučio namo savininkų bendrija „Totorių 18“, A. R., M. G., V. G., dėl pažeistų teisių gynimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė patikslintu ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė: 1) įpareigoti atsakovę J. G. bendroje laiptinėje, esančioje ( - ), per savaitę pajungti du radiatorius. Atsakovei J. G. neprijungus radiatorių, leisti tai padaryti J. G. sąskaita; 2) įpareigoti atsakovus V. G. ir J. G. name, esančiame ( - ), per vieną mėnesį išardyti užmūrytas duris iš patalpos R-1 (3,97), skirtas išėjimui į kiemą, ir įstatyti duris. V. G. neįvykdžius teismo įpareigojimo, leisti tai padaryti ieškovei atsakovo V. G. sąskaita.

5Ieškovė nurodė, kad ji ir atsakovai yra gyvenamo namo, esančio ( - ), bendraturčiai. Atsakovai dalį jiems priklausančių butų šiuo metu yra perleidę tretiesiems asmenims - jų sūnums M. G. ir V. G.. Atsakovai be kitų bendraturčių sutikimo minėtame name apie 2005 metus, remontuodami butą Nr. 2A, užmūrijo duris, skirtas išėjimui į kiemą iš patalpos R-1, per kurias buvo vienintelis išėjimas į kiemą. Apie užmūrytas duris ieškovė sužinojo iš kaimynų, pati nematė, kada ir kas jas užmūrijo. Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos priežiūros skyrius 2005-11-09 surašė reikalavimą atsakovui V. G. likviduoti savavališką statybą iki 2005-12-23, tačiau šis reikalavimas neįvykdytas. Kadangi vienintelis išėjimas į kiemą yra pro užmūrytas duris, ieškovė negali naudotis prie gyvenamojo namo priskirta žeme, už kurią yra skaičiuojami mokesčiai. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovė J. G., būdama DNSB pirmininke, 2009 metais bendro naudojimo patalpose (laiptinėje) savavališkai, be ieškovės, kaip bendraturtės, sutikimo nupjovė radiatorius. Ieškovė dėl laiptinėje atjungto šildymo šiuo metu gyvena antihigieninėmis sąlygomis, nes temperatūra kambaryje yra vos 12 laipsnių. J. G., nupjaudama radiatorius bendroje laiptinėje, pažeidė Lietuvos higienos normų HN42-2004, patvirtintų Sveikatos apsaugos ministro 2004-06-29 įsakymu, reikalavimus ir šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-258 (2008-12-04 įsakymo Nr. 4-617 redakcija) XII str. 125 p. reikalavimus, kuriose numatyta, kad temperatūra laiptinėse šildymo sezono metu turi būti 16-18 laipsnių. Ieškovės buto virtuvės siena, kuri ribojasi su nešildoma laiptine, pelija, ši padėtis nesikeičia net ir sudėjus plastikinius langus, todėl atsakovė J. G. privalo atnaujinti savavališkai atjungtą laiptinės šildymą.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2013 m. kovo 13 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės atsakovui V. G. - 500 Lt, atsakovei J. G. - 400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o valstybei - 27,28 Lt pašto išlaidų.

8Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad gyvenamajame name, adresu ( - ) esantys butai bei negyvenamoji patalpa – pastogė nuosavybės teise priklauso šalims bei tretiesiems asmenims A. R., M. G. ir V. G. (atsakovų vaikams). Šio namo administratorius yra 2008 m. įsteigta Daugiabučio namo savininkų bendrija „Totorių 18”. Šio namo rūsio patalpoje R-11 užmūrytos buvusios durys, skirtos išėjimui į lauką, ir gyvenamojo namo laiptinėje nuo šildymo sistemos atjungti du radiatoriai. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, atlikęs faktinių duomenų patikrinimą, informavo ieškovę, kad name atlikti statybos darbai yra priskiriami paprastojo remonto statybos darbų rūšiai, kuriems atlikti projektas ir aprašas nerengiamas ir rašytiniai įgaliotų valstybės tarnautojų pritarimai neprivalomi.

9Ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovę bendroje namo laiptinėje prie šildymo sistemos prijungti du radiatorius teismas atmetė, kaip pareikštą netinkamam atsakovui. Tokią išvadą teismas padarė, nustatęs, kad daugiabučio namo bendrijos 2009-06-18 susirinkime, kuriame dalyvavo buto Nr. 2A savininkė J. G., negyvenamųjų patalpų ir butų Nr. 3 bei 4 savininkas V. G., buto Nr. 2 ir Nr. 5 savininkė G. D. (ne bendrijos narė), be kitų svarstytų klausimų, buvo nuspręsta atjungti namo laiptinės šildymo radiatorius nuo šildymo sistemos. Už šį sprendimą balsavo visi tuo metu buvę namo patalpų savininkai, išskyrus ieškovę, t. y. sprendimas buvo priimtas namo bendraturčių balsų dauguma. Šalys neginčija tai, kad bendrijos susirinkime priimtas sprendimas atjungti namo laiptinės šildymo radiatorius nuo šildymo sistemos yra priimtas laikantis įstatyme nustatytų susirinkimo dalyvių kvorumo ir balsų daugumos reikalavimų. Ieškovė apie bendraturčių daugumos valia priimtą sprendimą žinojo, tačiau nesikreipė į teismą dėl bendraturčių sutarimo nuginčijimo. Teismas padarė išvadą, kad atsakomybės subjektu dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimų, jiems įgyvendinant namo bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo teisę, gali būti bendrija arba bendraturčiai, priėmę sprendimą, bet ne buvusi jos pirmininkė J. G., kuri tik vykdė bendrijos narių priimtą sprendimą. Ieškovei ir jos atstovei buvo išaiškinta teisė pakeisti netinkamą atsakovę J. G. tinkamu atsakovu DNSB „Totorių 18“ bei atsakovo nepakeitimo pasekmės, tačiau ieškovė nesutiko atsakovę J. G. pakeisti kitu atsakovu.

10Ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovus ginčo name per vieną mėnesį išardyti užmūrytas duris, skirtas išėjimui iš patalpos R-1 į kiemą, ir įstatyti duris, teismas atmetė, kaip nepagrįstą. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovė ieškinio dalyke netiksliai nurodo rūsio patalpą, iš kurios išėjimas į lauką buvo užmūrytas (ieškovė nurodo patalpas plane pažymėtas R-1, tačiau kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, bei kaip matyti iš rūsio plano (t. 1, b. l. 16), turėtų būti R-11), tai laikytina rašybos klaida, dėl kurios ginčo bylos nagrinėjimo metu nekilo. Byloje taip pat nekilo ginčo, kad ieškovei priklauso reikalavimo teisė ginti galimai pažeistas teises, tačiau atsakovai nesutiko, kad būtent jie užmūrijo minėtas rūsio duris, t. y. tvirtino, kad ieškinys pareikštas netinkamam asmeniui. Ieškovė nurodytą aplinkybę, kad būtent atsakovai apie 2005 metus namo rūsyje užmūrijo duris iš patalpos R-11, skirtas išėjimui į kiemą, grindė Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos priežiūros skyriaus 2005-11-09 surašytu reikalavimu atsakovui V. G. iki 2005-12-23 likviduoti savavališką statybą. Tačiau teismas, sutikdamas su atsakovų argumentais, kad šis reikalavimas buvo surašytas, remiantis ieškovės skundu ir neišsiaiškinus faktinių aplinkybių, sprendė, kad šis reikalavimas nagrinėjamos bylos dalykui neturi jokios įrodomosios reikšmės. Be to, atsakovui V. G. pateikus atsakymą minėtai institucijai, ieškovės skundas liko neišspręstas, pasiūlant šalims konfliktą spręsti taikiai arba kreiptis į teismą. Teismas akcentavo, kad ieškovė nenurodė tikslaus laiko, kada buvo užmūrytos durys iš rūsio į namo vidinį kiemą, pati nurodė, jog nematė, kas užmūrijo duris, o tai sužinojo tik iš kaimynių. Ieškovė nepateikė jokių jos nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, t. y. kad duris užmūrijo būtent atsakovai. Teismas nurodė, kad ieškovė pirmiausia turėtų kreiptis į bendriją dėl galimai pažeistų jos teisių atkūrimo, o jai tai atsisakius daryti, kreiptis į teismą. Teismas ieškovei taip pat išaiškino teisę pakeisti atsakovus J. G. ir V. G. kitu atsakovu DNSB „Totorių 18”, tačiau ieškovė nesutiko.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas neišsprendė tarp šalių kilusio ginčo ir neapgynė jos pažeistų teisių, nors pripažino esant jas pažeistas, neįvertino tai, kad bendrijos priimtus sprendimus nulemia būtent atsakovams priklausantys balsai. Skundą grindžia šiais argumentais:

131) Dėl namo rūsyje esančių durų užmūrijimo

14Teismo išvada, kad durų užmūrijimo darbai yra paprastas remontas, todėl projektas nebuvo reikalingas, prieštarauja Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 14 ir 14.6 punktams, kadangi šiuo atveju ginčas kyla dėl durų užmūrijimo ne vidaus sienoje, o išorės sienoje, ir durys buvo skirtos išėjimui į kiemą - žemės sklypą, priklausantį visiems bendraturčiams, todėl projektas buvo reikalingas. Durys užmūrytos be projekto, todėl šie darbai yra savavališka statyba, ir apeliantė, remiantis CK 4.103 straipsniu, turi teisę keiptis į teismą. Ieškovė teigia, kad jos teisės yra labai pažeistos, kadangi tai vienintelis išėjimas į kiemą, kuriuo, name gyvendama 54 metus, visada naudojosi. Atsakovai Gubavičiai iš jiems priklausančio buto pasidarė duris išėjimui į kiemą, todėl jie yra suinteresuoti, kad kieme niekas daugiau nesilankytų ir kad jie galėtų vieni naudotis žemės sklypu. Nesutikdama su teismo išvada, kad ieškinys nėra įrodytas, apeliantė teigia, kad teismas turėjo kritiškai vertinti atsakovų paaiškinimus, nes jie yra suinteresuoti, kad durys būtų užmūrytos, ir jie vieni galėtų naudotis kiemeliu. Remiantis tikimybių pusiausvyros principu, darytina išvada, jog niekas kitas, o tik atsakovai užmūrijo duris, kadangi atsakovai darė remontą bute, kuris yra greta užmūrytų durų, bendraturtė A. R. durų neužmūrijo, kitų bendraturčių nėra, o pašaliniai asmenys to negalėjo padaryti. Be to, bendrija įregistruota tik 2008 metais, todėl ji negali atsakyti už atsakovų padarytą žalą.

152) Dėl namo laiptinėje esančių radiatorių prijungimo prie šildymo sistemos

16Apeliantė teigia, kad sutinkamai su CK 4.75 str. 1 dalimi, ji turi teisę reikalauti iš atsakovės - bendraturtės J. G., atjungusios radiatorius, juos atstatyti į pirmykštę padėtį, nes tai padaryta be ieškovės sutikimo. Teismo išvada, kad atsakomybės subjektu dėl radiatorių atjungimo turi būti ne J. G., o bendrija prieštarauja ne tik CK normoms, bet ir bendrijos įstatams, kurie nesuteikia teisės bendrijai atjunginėti radiatorių. Radiatorių atjungimas neatitinka nustatytų reikalavimų, nes žiemos metu temperatūra laiptinėje būna 2 laipsniai C, o bute 10-12 C. Ieškovė yra 83 amžiaus, jos sutuoktinis 84 amžiaus, abu ligoti, todėl po radiatorių atjungimo susidariusi padėtis labai kenkia jų sveikatai.

  1. Dėl bylinėjimosi išlaidų

17Teismas neprijungė Kauno Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos apie išlaidas už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, konstatavęs, kad pažyma turėjo būti pateikta iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Neprijungdamas pažymos, teismas pažeidė CPK 99 str. 2 dalį, nustatančią, kad teismas net savo iniciatyva gali priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. CPK 98 str. yra taikomas, priteisiant išlaidas už advokato atstovavimą pagal susitarimą, o CPK 99 str. taikomas dėl atstovavimo išlaidų už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, kuriame nėra nurodyta, kad pažyma turi būti pateikta iki bylos nagrinėjimo pabaigos.

18Atsakovas V. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, todėl bylą išsprendė teisingai. Ieškovė neįrodė, kad duris užmūrijo būtent atsakovai, t. y. nepagrindė savo reikalavimo, todėl teismas privalėjo jos ieškinį atmesti. Be to, ieškovė dėl tariamai pažeistų teisių kreipėsi tik po 7 metų, kas patvirtina, kad ji nesinaudojo išėjimu per rūsį į kiemą. Apeliantė neturi nuomojamos ar nuosavybės teise žemės prie gyvenamojo namo, ir mokesčius moka tik už po namu esančią žemę. Mano, kad ieškovės reikalavimai išgriauti rūsio sieną ne tik, kad neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo, bet ir juos patenkinus galėtų būti pažeistos kitų bendraturčių teisės dėl galimos avarijos, jie akivaizdžiai prieštarauja CK 1.5 str. įtvirtintam protingumo kriterijui. Dar 2005-11-18 SĮ „Santakos butų ūkis“ defektiniame akte Nr. 12-3-2832005 m. pastatą eksploatavusios įmonės buvo konstatuota pastato avarinė būklė, nurodyti namo, esančio Totorių g. 18, defektai. Siekdama išgriauti namo sieną ir įstatyti duris, ieškovė net neįrodinėjo, kad toks griovimas nepablogins namo būklės ir kad jis nesugrius, nes tokiu atveju visi namo bendrasavininkiai patirtų realią žalą. Apeliacinio skundo argumentai dėl projekto reikalingumo neturi jokios esminės reikšmės, kadangi ieškovė neįrodė, kad būtent atsakovai užmūrijo rūsio duris. Teismas bylinėjimosi išlaidų nepriteisė ne todėl, kad buvo nesavalaikiai pateikta pažyma, bet todėl, kad atmetė nepagrįstą ieškinį.

19Atsakovė J. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai durų užmūrijimo darbus priskyrė prie paprastojo remonto darbų, kuriems nėra reikalingas projektas, vertinant ieškinio reikalavimų pagrįstumą, nėra teisiškai reikšmingas, kadangi teismas ieškinį atmetė, kaip pareikštą netinkamiems atsakovams. Ieškovė nepateikė ieškinio aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, todėl teismas ieškinį pagrįstai atmetė, kaip neįrodytą. Atsakovė nurodo, jog ji nepagrįstai tapatinama su namo administratoriumi DNSB „Totorių 18“. 2009-06-18 bendrijos narių ir visų namo bendraturčių sprendimu buvo nuspręsta atjungti laiptinės šildymo radiatorius, ieškovė priimant šį sprendimą dalyvavo, tačiau jo įstatymo nustatyta tvarka neskundė. Atsakovė, tuo metu būdama DNSB „Totorių 18“ pirmininke, vykdydama nurodytą sprendimą, bendrijos vardu ir sąskaita organizavo radiatorių atjungimą laiptinėje, t. y. ji veikė ne individualiai kaip fizinis asmuo.

20Trečiasis asmuo DNSB ,,Totorių 18“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė dėl užmūrytų durų nesikreipė nei į Kauno SĮ „Santakos butų ūkis“, nei vėliau į bendriją. Durys galimai buvo užmūrytos buvusio namo administratoriaus, siekiant išvengti purvo, sniego ir lietaus nuotėkų patekimo į namo rūsį, o ieškovės nurodyti mūro išardymo darbai gali kelti grėsmę pastatui. Ieškovė teigė, kad durys buvo užmūrytos apie 2005 m., kai atsakovai bute Nr. 2A darė remontą, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl teismas pagrįstai atmetė reikalavimą dėl užmūrytos durų angos išardymo ne tik kaip pareikštą netinkamiems atsakovams, bet ir kaip iš esmės nepagrįstą. Apeliaciniame skunde deklaratyviai tvirtinama, kad ieškovė nedalyvavo bendrijos narių susirinkime, svarstant radiatorių atjungimo klausimą, tačiau šiems teiginiams patvirtinti nėra pateikta jokių įrodymų. Atvirkščiai, bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė buvo informuota apie susirinkimą ir jame sprendžiamus klausimus, ji dalyvavo susirinkime bei žinojo apie priimtus sprendimus, jų nustatyta tvarka neginčijo. Laiptinės radiatoriai ir neturėtų būti vėl prijungti, kadangi tai tik didina šildymo kaštus, o šiluminė energija faktiškai patenka į lauko erdvę.

21IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22Apeliacinis skundas atmestinas. Byloje nustatyta, kad gyvenamajame name, esančiame ( - ), butai nuosavybės teise priklauso šalims bei tretiesiems asmenims A. R., M. G. ir V. G. (atsakovų vaikams). 2008 m. yra įsteigta Daugiabučio namo savininkų bendrija „Totorių 18” (t. 1, b. l. 118-120). Šalys neginčija faktų, kad šio namo rūsio patalpoje R-11 yra užmūrytos buvusios durys, skirtos išėjimui į lauką, ir gyvenamojo namo laiptinėje nuo šildymo sistemos atjungti du radiatoriai. Ieškovės nuomone, pastarieji veiksmai pažeidžia jos, kaip bendraturtės, teises, ir tai yra atlikta neteisėtais atsakovų veiksmais.

23Dėl namo rūsyje esančių durų užmūrijimo

24Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog duris užmūrijo būtent atsakovai, t. y, neįrodė šį ieškinio reikalavimą pagrindžiančios aplinkybės, kad jos teises pažeidžiančius veiksmus (durų užmūrijimą) atliko būtent atsakovai. Pažymėtina, kad ir ieškovė, teigdama, kad tai atliko būtent atsakovai, pati daro tik tam tikrą labiausiai tikėtiną prielaidą, nes ji pati nematė, kas užmūrijo duris ir, kaip pati teigia, neieškojo melagingų liudytojų, kurie patvirtintų, kad tai padarė atsakovai. Tačiau ieškovė, siekdama apginti savo pažeistas teises, privalėjo įrodyti, kad jos teises pažeidė asmenys, kuriems reiškiamas reikalavimas jas atstatyti, nes CPK 178 straipsnis numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

25Kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, padarydamas nurodytą išvadą, būtų pažeidęs procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnis), ar teismų praktikoje suformuotas įrodymų vertinimo taisykles. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu; vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. C. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-23/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S., I. S., bylos Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,JG Property developments“ v. A. B., bylos Nr. 3K-3-500/2010; kt.). Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina, kad atitinkamas faktas egzistuoja, nei neegzistuoja (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“; bylos Nr. 3K-3-416/2007; ir kt.).

26Iš teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir nepažeidė nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi vien atsakovų paaiškinimais, nes teismas vertino visus byloje pateiktus įrodymus, tame tarpe ir ieškovės pateiktus: Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos priežiūros skyriaus 2005-11-09 reikalavimą atsakovui V. G. likviduoti savavališką statybą (t. 1, b. l. 7), kurį pripažino buvus nepagrįstu ir surašytu vien remiantis ieškovės skundu; liudytojo D. D. parodymus ir trečiojo asmens A. R. paaiškinimus, kurie nepatvirtino, kad duris užmūrijo atsakovai. Daugiau įrodymų ieškovė nurodytai aplinkybei patvirtinti nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė nei aplinkybės, kad durys buvo užmūrytos 2005 m., kuomet, kaip teigia ieškovė, atsakovai atlikinėjo savo bute remontą, nei aplinkybės, kad ji, gindama savo pažeistas teises, būtų kreipusis į tuo metu administravimo paslaugas teikusią Kauno SĮ „Santakos butų ūkis“ ar vėliau į įsisteigusią DNSB „Totorių 18“. Vien ieškovės nurodomas galimas atsakovų suinteresuotumas užmūryti duris ir dėl to priešintis ankstesnės padėties atstatymui tam, kad galėtų vieni naudotis kiemeliu, negali būti pripažintas pakankamu pagrindu nustatyti faktą, jog duris užmūrijo būtent atsakovai.

27Kadangi butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovė, būdama bendro naudojimo patalpų bendraturte, turi galimybę ginti savo galimai pažeistas teises, kreipdamasi į daugiabučio namo savininkų bendriją, kuri ir yra įsteigta namo bendrojo naudojimo objektams valdyti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Nors ieškovės teigimu, durys buvo užmūrytos 2005 m., kai bendrija dar nebuvo įsteigta, tačiau tai neatima jai galimybės kreiptis į bendriją šiuo metu, kadangi tai yra susiję su bendro naudojimo objektų valdymu ir naudojimu. Tokiu atveju sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip (CK 4.85 straipsnio 1 dalis). Tai, kad spendimų priėmimą gali nulemti atsakovų turima balsų dauguma, neužkerta kelio ieškovei, kaip buto savininkei, vėliau juos apskųsti, ką numato CK 4.85 straipsnio 9 dalis.

28Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė nurodytą ieškinio reikalavimą, pareikštą atsakovų V. G. ir J. G. atžvilgiu.

29Apeliacinio skundo argumentai, kad durų užmūrijimo darbams atlikti buvo reikalingas projektas, kadangi tai nėra paprastas remontas, neanalizuotini, nes nustačius, kad atsakovai nėra tinkama šalis, nurodytos aplinkybės neturi jokios reikšmės.

30Dėl namo laiptinėje esančių radiatorių prijungimo prie šildymo sistemos

31Byloje nustatyta, kad daugiabučio namo bendrijos 2009-06-18 susirinkime, kuriame dalyvavo buto Nr. 2A savininkė J. G., negyvenamųjų patalpų ir butų Nr. 3 bei 4 savininkas V. G., buto Nr. 2 savininkė A. R. ir buto Nr. 5 savininkė G. D. (ne bendrijos narė) balsų dauguma buvo nuspręsta atjungti namo laiptinės šildymo radiatorius nuo šildymo sistemos (t. 1, b. l. 56, t. 2, b. l. 44). Šis sprendimas priimtas CK 4.85 straipsnio tvarka, įgyvendinant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisę, ir įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčytas. Bendraturčiai sprendimu atjungti radiatorius laiptinėje nuo šildymo sistemos šiuo atveju išreiškė savo valią būtent tokiu būdu naudotis bendromis patalpomis - laiptine bei joje esančia įranga ir taip įstatymų nustatyta tvarka realizavo jiems priklausančią teisę naudotis bendrąja daline nuosavybe. Atsižvelgiant į nurodytą butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo teisinį reglamentavimą, negalima sutikti su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, kad bendrijai nesuteikta teisė atjunginėti radiatorius. Šiuo atveju sprendimas priimtas, įgyvendinant butų ir kitų patalpų savininkų teises, o bendrijos veiklos tikslas ir yra įgyvendinti namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymu nustatyta tvarka jam priskirto žemės sklypo naudojimu, priežiūra ir tvarkymu (DNSB „Totorių 18“ įstatų 2.1 punktas t. 2, b. l. 37-40). Bendrijos veiklos organizavimą ir administravimą vykdo būtent bendrijos pirmininkas (Įstatų 6.1 punktas). Todėl atsakovė J. G., būdama bendrijos pirmininke, privalėjo vykdyti butų ir kitų patalpų savininkų priimtą sprendimą atjungti laiptinėje radiatorius, ir tai nereiškia, kad ji veikė vien savo nuožiūra ir už tai galėtų būti atsakinga, kaip fizinis asmuo. Dėl nurodytų argumentų pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad šiuo atveju atsakomybės subjektu dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimų, jiems įgyvendinant namo bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo teisę, gali būti tik bendrija arba bendraturčiai, priėmę sprendimą, bet ne buvusi jos pirmininkė J. G.. Ieškovei ir jos atstovei pirmosios instancijos teismas išaiškino teisę pakeisti netinkamą atsakovę J. G. tinkamu atsakovu DNSB „Totorių 18“ bei atsakovo nepakeitimo pasekmes, tačiau ieškovė nesutiko atsakovę J. G. pakeisti kitu atsakovu, todėl ieškinys jos atžvilgiu atmestas pagrįstai.

32Apibendrinant darytina išvada, jog apeliacinio skundo argumentai atmestini, kaip nepagrįsti, o teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33Dėl bylinėjimosi išlaidų

34Apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir pažeisdamas įstatymo reikalavimus neprijungė prie bylos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos apie išlaidas už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, nereikšmingi, kadangi ieškinį atmetus atsakovams neatsiranda pareiga atlyginti išlaidas valstybei (CPK 96 straipsnis).

35Apeliacinį skundą atmetus, iš ieškovės atsakovams ir trečiajam asmeniui DNSB „Totorių 18“ priteistinos jų turėtos atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). Atsakovas V. G. patyrė 600 Lt (t. 3, b. l. 7-9), atsakovė J. G. - 500 Lt (t. 3, b. l. 12-14), o trečiasis asmuo DNSB „Totorių 18“ - 400 Lt (t. 3, b. l. 19-21) atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo išlaidų. Kadangi nurodytos išlaidos yra ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis), jos priteistinos visa apimtimi.

36Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

37Apeliacinį skundą atmesti. Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

38Priteisti iš ieškovės G. D. (a. k. ( - ) atsakovui V. G. (a. k. ( - ) - 600 Lt, atsakovei J. G. (a. k. ( - ) - 500 Lt, trečiajam asmeniui daugiabučio namo savininkų bendrijai „Totorių 18“ (įm. kodas 301733567) - 400 Lt atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė patikslintu ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė: 1)... 5. Ieškovė nurodė, kad ji ir atsakovai yra gyvenamo namo, esančio ( - ),... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apylinkės teismas 2013 m. kovo 13 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad gyvenamajame name, adresu ( - )... 9. Ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovę bendroje namo laiptinėje prie... 10. Ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovus ginčo name per vieną mėnesį... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 12. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m.... 13. 1) Dėl namo rūsyje esančių durų užmūrijimo... 14. Teismo išvada, kad durų užmūrijimo darbai yra paprastas remontas, todėl... 15. 2) Dėl namo laiptinėje esančių radiatorių prijungimo prie šildymo... 16. Apeliantė teigia, kad sutinkamai su CK 4.75 str. 1 dalimi, ji turi teisę... 17. Teismas neprijungė Kauno Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos... 18. Atsakovas V. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o... 19. Atsakovė J. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o... 20. Trečiasis asmuo DNSB ,,Totorių 18“ atsiliepimu į apeliacinį skundą... 21. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 22. Apeliacinis skundas atmestinas. Byloje nustatyta, kad gyvenamajame name,... 23. Dėl namo rūsyje esančių durų užmūrijimo ... 24. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė... 25. Kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, padarydamas nurodytą... 26. Iš teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas... 27. Kadangi butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės... 28. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė... 29. Apeliacinio skundo argumentai, kad durų užmūrijimo darbams atlikti buvo... 30. Dėl namo laiptinėje esančių radiatorių prijungimo prie šildymo sistemos ... 31. Byloje nustatyta, kad daugiabučio namo bendrijos 2009-06-18 susirinkime,... 32. Apibendrinant darytina išvada, jog apeliacinio skundo argumentai atmestini,... 33. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 34. Apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 35. Apeliacinį skundą atmetus, iš ieškovės atsakovams ir trečiajam asmeniui... 36. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1... 37. Apeliacinį skundą atmesti. Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d.... 38. Priteisti iš ieškovės G. D. (a. k. ( - ) atsakovui V. G. (a. k. ( - ) - 600...