Byla e2-790-823/2018
Dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties, kuria UAB „Kristroma“ iškelta bankroto byla

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Kristroma“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties, kuria UAB „Kristroma“ iškelta bankroto byla, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius prašė iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Kristroma“. Nurodė, kad atsakovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui yra 5 609,71 Eur. Pagal VĮ „Regitra“ ir VĮ „Registrų centras“ duomenis UAB „Kristroma“ nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Pareiškėjas raštu įspėjo atsakovę, kad, per 30 dienų nesumokėjus skolos, pareiškėjas kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovė skolos nesumokėjo.
  2. Atsakovė nesutiko su pareiškimu, prašė jį atmesti, klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodė, kad bendrovė turi finansinių sunkumų, tačiau jie yra laikini. Skola pareiškėjui susidarė dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos nepagrįstų sprendimų apriboti atsakovės prekybos alkoholiniais gėrimais laiką. Minėti ribojimai yra panaikinti teismų sprendimais, kurie dar nėra įsiteisėję, todėl atsakovė negali atkurti savo veiklos.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Kauno apygardos teismas 2018 m. vasario 19 d. nutartimi iškėlė UAB „Kristroma“ bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Elmeda“.
  2. Teismas pažymėjo, kad atsakovei buvo nustatytas pakankamas terminas pateikti dokumentus, pagrindžiančius jos turtinę padėtį, tačiau teismo įpareigojimas nebuvo įvykdytas. Nors atsakovės vadovas nurodė, kad teismo prašomų dokumentų negali pateikti dėl didelio buhalterines paslaugas teikiančio asmens užimtumo, nurodytoms aplinkybėms pagrįsti jis nepateikė jokių įrodymų.
  3. Teismas nurodė, kad, pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 6 dalį, klausimas dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo turi būti išspręstas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pareiškimo gavimo dienos. Minėtas terminas dėl svarbių priežasčių gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip vieną mėnesį. Nagrinėjamu atveju terminas bankroto bylos iškėlimui buvo pratęstas iki įstatyme nustatyto maksimalaus termino, todėl nėra pagrindo bylos nagrinėjimą atidėti ir skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
  4. Teismas nustatė, kad pagal Juridinių asmenų registrui pateiktus duomenis 2016 metų pabaigoje atsakovės turimo turto vertė buvo 12 788 Eur. Didžiąją dalį atsakovės turto sudarė trumpalaikis turtas – 12 581 Eur. Atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 55 766 Eur. Visi įsipareigojimai buvo trumpalaikiai. Pagal Pelno (nuostolių) ataskaitą 2016 metų pabaigoje atsakovė dirbo nuostolingai, nuostoliai siekė 39 799 Eur. Pagal VSDFV 2018 m. vasario 14 d. duomenis įmonės skola valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui siekia 5 758,51 Eur, įmonėje darbuotojų nėra. Pagal VĮ „Registrų centras“ ir VĮ „Regitra“ duomenis atsakovė nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Atsižvelgdamas į šias nustatytas aplinkybes teismas sprendė, kad atsakovė veiklos nevykdo, yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla pagal ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktą.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7

  1. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Kristroma“ prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankroto bylos atsakovei UAB „Kristroma“ iškėlimo perduoti nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Teismas nepagrįstai netenkino atsakovės prašymo klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teismas buvo paskyręs posėdį 2018 m. vasario 19 d. Dėl šventinio laikotarpio ir didelio užimtumo buhalterines paslaugas teikiantis asmuo nespėjo parengti ir pateikti visų būtinų dokumentų. Teismui buvo nurodyta, kad tai anksčiausiai galėtų būti padaryta tik 2018 m. vasario 23 d. Tačiau atsakovė buvo pateikusi teismui atsiliepimą, kuriame išdėstė aiškius ir pagrįstus motyvus, patvirtinančius pareiškimo nepagrįstumą. Atsakovė taip pat motyvuotai nurodė, kad tik žodinio teismo posėdžio metu įmanoma išsamiai atskleisti bylos esmę.
    2. Teismo nutartis pažeidžia ne tik atsakovės, bet ir visų jos kreditorių teises, kadangi, iškėlus bankroto bylą, nebus įmanoma atkurti atsakovės veiklos. Bankrotas yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos. Tačiau greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Todėl bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus bei kitus bankroto bylos iškėlimo pagrindus.
    3. Kreditoriaus kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo laikytinas ultima ratio (lot. k. paskutinis argumentas, paskutinė priemonė) gynybos priemone, kai išnaudoti visi pažeistų teisių gynimo būdai ir jie nedavė jokio teigiamo efekto. Teismas šių aplinkybių nevertino ir ĮBĮ normas taikė formaliai. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, neišnaudojęs jokių kitų savo teisių gynimo būdų. Pareiškėjas net nėra pateikęs duomenų, kad skolos išieškojimas buvo perduotas antstoliui, kuris būtų konstatavęs, kad nėra galimybių išieškoti skolos iš atsakovės turto.
    4. Teismas neįvertino fakto, kad atsakovės veikla sutriko tik dėl Kauno miesto savivaldybės pritaikytų ribojimų bei policijos veiksmų, kurie yra apskųsti ir pirmosios instancijos teismų jau pripažinti neteisėtais. Šiems sprendimams įsiteisėjus, atsakovės veikla būtų atkurta ir būtų padengtos visos skolos. Skola pareiškėjui nėra didelė ir atsirado tik dėl to, kad Kauno miesto savivaldybės taryba visiškai nepagrįstai ir neteisėtai apribojo atsakovės veiklą (prekybos alkoholiu laiką sutrumpino net 6 kartus). Atsakovė iki tol neturėjo jokių skolų pareiškėjui.
    5. Skola pareiškėjui iš esmės nebeauga nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio. Nuo to momento atsakovė yra sustabdžiusi savo veiklą ir laukia teisminių ginčų pabaigos, kuri leistų atkurti veiklą bei atsiskaityti su pareiškėju ir (ar) kitais kreditoriais. Galimybes atsiskaityti su pareiškėju riboja ir kitas teisminis ginčas. Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK 2017 m. liepos 18 d. pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimą iš atsakovės patalpų paėmė visus alkoholinius gėrimus, buvusius tiek prekybos patalpose, tiek sandėlyje. Šis turtas atsakovei dar nėra grąžintas. Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 14 d. administracinio nusižengimo byloje priėmė atsakovei palankų nutarimą, tačiau jis nėra įsiteisėjęs.
  2. Pareiškėjas VSDFV Kauno skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Teismui pateiktas balansas patvirtina, kad UAB „Kristroma“ turėjo 3 309 Eur vertės turto, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 58 001 Eur. Pagal UAB „Kristroma“ 2016 m. balansą atsakovė turėjo 12 788 Eur vertės turto, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 55 767 Eur. Atsakovės finansiniai įsipareigojimai viršija viso į balansą įrašyto turto vertę. UAB „Kristroma“ debitorių neturi, nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Bendrovės įsiskolinimas valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2018 m. kovo 12 d. sudaro 5 758,51 Eur, mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui – 6 644,00 Eur. UAB „Kristroma“ veiklos nevykdo, darbuotojai yra atleisti, todėl atsakovės vadovo teiginiai, kad bendrovės sunkumai yra laikini ir įmonė yra pajėgi atkurti ir sėkmingai vykdyti veiklą bei atsiskaityti su kreditoriais, yra nepagrįsti.
    2. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. vasario 18 d. nutartyje byloje Nr. 2-453/2010 nurodė, kad teismas įmonei gali iškelti bankroto bylą dėl jos nemokumo tuo atveju, jei egzistuoja objektyvaus turinio teisinės prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą manyti, jog įmonė faktiškai yra nemoki. Atsakovė UAB „Kristroma“ atitinka nemokios įmonės būseną, ji neturi objektyvių galimybių atkurti sėkmingą įmonės veiklą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iškėlė UAB „Kristroma“ bankroto bylą.

8IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9

  1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.
  2. Apeliantė UAB „Kristroma“ kartu su atskiruoju skundu pateikė į bylą naujus įrodymus. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į viešojo intereso sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo egzistavimą, į tai, kad apeliantės pateikti nauji įrodymai yra aktualūs vertinant įmonės mokumą, taip pat į tai, kad naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, priima apeliantės pateiktus į bylą naujus įrodymus ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
  1. Bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus ĮBĮ nustatytas išimtis (ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalis). Nei ĮBĮ, nei CPK imperatyviai nenustato, kad klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo būtų nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Ar tokią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Atsižvelgiant į nagrinėjamo klausimo pobūdį (apie įmonės mokumą sprendžiama pagal įmonės finansinės veiklos dokumentus), bankroto bylos iškėlimo procesinė stadija įprastai vyksta rašytinio proceso tvarka, nebent teismas nuspręstų, kad konkrečiu atveju yra tikslinga kviesti į teismą ir apklausti įmonės vardu turėjusius ir turinčius teisę veikti asmenis, įmonės kreditorius, ar kt. (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-256-407/2018).
  2. Apeliantė atskirajame skunde tvirtina, kad klausimas dėl bankroto bylos UAB „Kristroma“ iškėlimo turėjo būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, nes tokį prašymą ji buvo išreiškusi ir tik tokiu būdu yra įmanoma išsamiai atskleisti bylos esmę. Tačiau apeliantė nepagrindžia, kokius asmenis buvo būtina apklausti žodiniame teismo posėdyje, siekiant tinkamai įvertinti atsakovės mokumą. Be to, apeliantė nenurodo, kodėl teismo pasirinkta ginčo nagrinėjimo procesinė forma sukliudė jai teikti argumentus ir / ar atsikirtimus bei juos pagrindžiančius įrodymus, paaiškinimus dėl pareiškėjo keliamų reikalavimų, susijusių su bankroto bylos iškėlimu. Vien apeliantės pageidavimas dėl proceso formos nėra pakankamas teismui skirti žodinį klausimo nagrinėjimą, ypač atsižvelgiant į tai, kad, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, įstatymas numato griežtus procesinius terminus per kuriuos turi būti išsprendžiamas bankroto bylos iškėlimo klausimas, o apeliantės prašymą patenkinus šie terminai būtų teismo pažeisti. Atsižvelgiant į tai apeliantės argumentai dėl netinkamos proceso formos pasirinkimo apeliacinės instancijos teismo atmetami kaip nepagrįsti.
Dėl pagrindų iškelti atsakovei bankroto bylą
  1. Pirmosios instancijos teismas bankroto bylą apeliantei iškėlė konstatavęs apeliantės nemokumą, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Apeliantė nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada, teigdama, kad jos finansiniai sunkumai yra laikini, o galimybės atsiskaityti su kreditoriais bus atkurtos įsiteisėjus apeliantei palankiems teismų sprendimams. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais.
  2. Teismų praktikoje pažymėta, kad bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2184-798/2016). Taigi nagrinėjamu atveju įmonės mokumo įrodinėjimo pareiga tenka apeliantei UAB „Kristroma“.
  3. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad UAB „Kristroma“ yra įregistruota 2012 m. spalio 5 d., jos veikla – maitinimo ir gėrimų teikimas. Pagal atsakovės balansą 2016 m. gruodžio 31 d. UAB „Kristroma“ turėjo 12 788 Eur vertės turto, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 55 766 Eur. Taigi, jau 2016 m. pabaigoje atsakovės trumpalaikiai įsipareigojimai daugiau kaip keturis kartus viršijo įmonės turimą turtą. Pagal pelno (nuostolių) ataskaitą įmonė 2016 m. patyrė 39 799 Eur nuostolių.
  4. Kartu su atskiruoju skundu apeliantė pateikė pelno (nuostolių) ataskaitą, pagal kurią UAB „Kristroma“ 2017 m. patyrė 11 713 Eur nuostolių. Pagal 2018 m. sausio 3 d. balansą UAB „Kristroma“ turėjo 3 309 Eur vertės turto, per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų – 58 001 Eur. Pagal 2018 m. vasario 20 d. įmonės skolų (kreditorių) sąrašą UAB „Kristroma“ turi 17 kreditorių, bendras skolos dydis – 58 001,37 Eur, iš jos 22 761,24 Eur skolų sumos mokėjimo terminai suėjo 2017 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais. Taigi, atsakovės pradelstų įsipareigojimų dydis beveik 7 kartus viršija įmonės turimo turto vertę. Šie duomenys patvirtina, kad UAB „Kristroma“ pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį yra nemoki.
  5. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina apeliantės nurodytas aplinkybes, jog Kauno miesto savivaldybės taryba 2017 m. liepos 11 d. sprendimais Nr. T-418 ir Nr. T-419 apribojo UAB „Kristroma“ priklausančiose kavinėse, esančiose ( - ), prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 14 val. iki 10 val. Šie sprendimai buvo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-641-406/2018 ir 2018 m. sausio 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-838-505/2018. Paminėti sprendimai nėra įsiteisėję, nes yra gauti Kauno miesto savivaldybės administracijos skundai. Taip pat Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-88-317/2018 buvo pakeistas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimas– vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, G. V. neskirta administracinio poveikio priemonė – 1995 vnt. alkoholinių gėrimų įvairiomis talpomis ir kontrolinės kasos juostos, paimtų 2017 m. liepos 18 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, konfiskavimas. Tačiau, priešingai nei teigia apeliantė, nurodyti teisiniai procesai nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad atsakovės finansiniai sunkumai yra laikini ir gali būti per trumpą laiką pašalinti.
  6. Pirma, aptarti UAB „Kristroma“ finansinės atskaitomybės dokumentai ir kiti duomenys apie jos finansinę padėtį patvirtina, jog įmonės veikla jau 2016 m. buvo nuostolinga, o 2016 m. pabaigos įmonės balansas rodė visišką jos nemokumą. Taigi, nesutiktina, kad UAB „Kristroma“ nemokumą lėmė vien 2017 m. viduryje pritaikyti prekybos ribojimai. Kita vertus, konkreti įmonės nemokumo priežastis sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą nėra teisiškai reikšminga, tuo tarpu įrodymų, patvirtinančių teiginius, kad įsiteisėjus teismų procesiniams sprendimams dėl atsakovės prekybos laiko apribojimo atsakovė bus pajėgi iškart padengti savo pradelstus įsipareigojimus kreditoriams, apeliantė nepateikė (CPK 178 straipsnis).
  7. Antra, pagal 2018 m. balansą apeliantės turimo turto vertė yra tik 3 309 Eur, tuo tarpu vien skola VSDFV biudžetui sudaro 5 609,71 Eur. Apeliantė atskirajame skunde nenurodė, ar Kauno apskrities VPK Panemunės PK 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimu konfiskuotas turtas buvo įtrauktas į pateiktą balansą, ar ne, taip pat nenurodė, kokia šio konfiskuoto turto vertė. Todėl darytina išvada, jog pagal turimus duomenis apeliantė neturi turto, kad galėtų atsiskaityti su pareiškėju, taip pat ir su kitais kreditoriais. Apeliantė taip pat nepateikė duomenų, kad kiti kreditoriai sutinka pratęsti skolų mokėjimo terminus iki tol, kol Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus išnagrinėti Kauno miesto savivaldybės administracijos skundai, o ir apeliantės pradėtų administracinių bylų baigtis, pirmosios instancijos teismo sprendimams esant neįsiteisėjusiems, šiuo metu nėra visiškai aiški.
  8. Apeliantei nepateikus įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadą, jog atsakovė atitinka nemokios įmonės statusą pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį, konstatuotina, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
  9. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad vadovaujantis ĮBĮ 27 straipsniu, jei bankrutuojanti įmonė atsiskaito su savo kreditoriais, visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų ir teismas priima nutartį priimti atsisakymus, pasirašoma taikos sutartis ir teismas ją patvirtina, bankroto byla yra nutraukiama. Taigi, pasikeitus aplinkybėms ir esant vienai iš ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, atsakovei UAB „Kristroma“ iškelta bankroto byla galės būti nutraukta.

10Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

11Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai