Byla 2-256-407/2018
Dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ALFINAS“ 2017 m. rugpjūčio 18 d. kreditorių susirinkimo 3-iuoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo panaikinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal kreditoriaus S. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 17 d. nutarties, kuria atmestas kreditoriaus S. G. skundas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ALFINAS“ 2017 m. rugpjūčio 18 d. kreditorių susirinkimo 3-iuoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo panaikinimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 7 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „ALFINAS“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Verslo konsultantai“.
  2. Kreditorius S. G. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2017 m. rugpjūčio 18 d. įvykusio bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „ALFINAS“ kreditorių susirinkimo nutarimą dėl 48 014,02 Eur (ir 5 proc. dydžio procesinių palūkanų) reikalavimo teisės į D. A. (toliau – Reikalavimo teisė) pardavimo pagal bankroto administratorės pasiūlytą tvarką.
  3. Kreditorius nurodė, kad ginčijamas nutarimas turi būti panaikintas, nes: 1) bankroto administratorė nesurinko visos informacijos, kuri buvo reikalinga ginčo klausimui išspręsti (nesurinko informacijos apie realias galimybes išieškoti skolą ar jos dalį iš paties skolininko), o tą medžiagą, kurią pateikė, pateikė netinkamai / klaidinančiai (pranešime apie vyksiantį susirinkimą buvo nurodyta kita pradinė Reikalavimo teisės pardavimo kaina negu balsavimo biuletenyje); 2) D. A. ir jo sutuoktinė V. A. 2017 m. rugpjūčio 18 d. kreditorių susirinkime nepagrįstai balsavo dėl Reikalavimo teisės į buvusį įmonės vadovą D. A. pardavimo, nors turėjo nuo šio klausimo svarstymo nusišalinti, o to nepadarius, D. A. ir jo sutuoktinės V. A., kurie elgėsi nesąžiningai, balsai negalėjo būti skaičiuojami ir taip lemti balsavimo rezultatų.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. spalio 17 d. nutartimi kreditoriaus S. G. skundą atmetė.
  2. Teismas, pasisakydamas dėl kreditoriaus nurodytų procedūrinių pažeidimų, pažymėjo, kad pranešimo apie kreditorių susirinkimo sušaukimą priede nurodant turto pardavimo kainą buvo padaryta techninė klaida (vienas sakinys nebuvo užbaigtas), tačiau, teismo vertinimu, ši techninė klaida negalėjo turėti jokios įtakos balsavimo dėl ginčijamo nutarimo rezultatams, nes kreditoriai balsavo pasirašydami ne pranešimą (ar jo priedą, kuriame buvo papildoma informacija apie galimybę išieškoti skolą), o balsavimo biuletenį, kuriame Reikalavimo teisės pardavimo kaina yra nurodyta aiškiai.
  3. Dėl ginčijamo nutarimo materialinių aspektų (turinio) neteisėtumo teismas nurodė, kad teismo sprendimas, kuriuo iš skolininko atsakovės naudai buvo priteista skola, tapo privalomas ir vykdytinas nuo 2015 m. balandžio 15 d., 2015 m. liepos 2 d. buvo išduotas vykdomasis raštas ir antstolis pradėjo priverstinį skolos išieškojimą, tačiau šis teismo sprendimas daugiau kaip per dvejus metus nebuvo net iš dalies įvykdytas. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad BUAB „ALFINAS“ bankroto procedūra užsitęsė, sutiko su bankroto administratorės pozicija, jog buvo būtina kreditoriams spręsti dėl Reikalavimo teisės pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo. Teismas nesutiko su kreditoriaus argumentais, kad bankroto administratorė visiškai nesurinko informacijos apie realias galimybes išieškoti skolą ar jos dalį iš paties skolininko. Teismas nurodė, kad antstolio raštai ir bankroto administratorės susirašinėjimas su banku patvirtina, jog bankroto administratorė intensyviai rinko informaciją apie išieškojimo iš skolininko galimybes, šią informaciją teikė kreditoriams. Aplinkybė, kad vieno iš kreditorių netenkina bankroto administratorės pateiktos informacijos apimtis, nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą neteisėtu.
  4. Teismas nustatė, kad ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas priimtas kreditorių balsų dauguma. Už šį nutarimą balsavę D. A. ir jo sutuoktinė yra atsakovės kreditoriai, todėl jie pagal įstatymą turėjo teisę balsuoti atsakovės kreditorių susirinkime, be to, už ginčijamą nutarimą balsavo ir kiti kreditoriai. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas priimamas už šį nutarimą balsuojant kreditoriui, į kurį Reikalavimo teisė parduodama, pati savaime nelemia tokio nutarimo neteisėtumo ir (ar) šio kreditoriaus piktnaudžiavimo, nes teisės aktai ir pati įmonė nėra nustačiusi jokių ribojimų dėl balsavimo kreditorių susirinkime. Byloje nėra duomenų, kad nors vienas kreditorius būtų pareiškęs pretenzijas dėl D. A. ir jo sutuoktinės balsavimo galimybių.
  5. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo remtis kreditoriaus S. G. nurodyta kasacinio teismo praktika, suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-421/2015, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl teisės normų, reglamentuojančių bankrutuojančios bendrovės kreditorių komiteto kompetenciją, šios bendrovės turto perleidimą, dukterinių įmonių įstatinio kapitalo didinimą, subjektus, turinčius teisę įsigyti naujai išleidžiamų akcijų emisiją, ir šios teisės perleidimą, nes nurodytos bylos faktinės aplinkybės nesutampa su nagrinėjamoje byloje susiklosčiusia situacija.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7

  1. Kreditorius S. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti 2017 m. rugpjūčio 18 d. įvykusio BUAB „ALFINAS“ kreditorių susirinkimo nutarimą dėl Reikalavimo teisės pardavimo pagal bankroto administratorės pasiūlytą tvarką. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
    1. V. A. ir D. A. balsavo dėl Reikalavimo teisės pardavimo esant interesų konfliktui, todėl buvo pažeisti protingumo ir sąžiningumo principai. Pirmosios instancijos teismas nepakankamai įsigilino į skunde aprašytą interesų konflikto situaciją ir netyrė konkrečių kreditoriaus skunde nurodytų argumentų bei aplinkybių, kurios patvirtina interesų konfliktą ir V. A. bei D. A. nesąžiningumą: 1) D. A. yra buvęs įmonės vadovas, kurio vadovavimo laikotarpiu įmonė tapo nemoki, be to, įmonės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu; 2) Reikalavimo teisė, kurią bankroto administratorė siūlo parduoti, yra suma, kuri įmonės naudai buvo priteista dėl to, kad D. A. neteisėtai perėmė įmonės turėtas pinigines lėšas ir kitą turtą, t. y. atsakingas dėl Reikalavimo teisės atsiradimo asmuo balsavo dėl jos pardavimo; 3) kadangi bankroto administratorė nenustatė, kokį tiksliai turtą turi D. A. ir jo sutuoktinė, todėl negali būti atmetama galimybė, kad D. A. ir V. A. iš nuslėpto turto per kitus asmenis gali įsigyti Reikalavimo teisę už sumažintą kainą ir taip dar kartą pakenkti įmonės kreditorių interesams.
    2. Nors skunde nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2-166-241/2017 ir šioje byloje susiklosčiusios situacijos nėra analogiškos, tačiau minėtoje byloje Lietuvos apeliacinis teismas išreiškė aiškią poziciją, kad kreditorius turi nusišalinti nuo klausimų, kurių sprendimu jis yra asmeniškai suinteresuotas, svarstymo kreditorių susirinkime, o to nepadaręs – elgiasi nesąžiningai. Kadangi V. A. ir D. A. kreditorinis reikalavimas sudaro 38,45 proc. nuo visų kreditorinių reikalavimų sumos, jeigu jų balsai nebūtų buvę skaičiuojami, ginčo nutarimas nebūtų buvęs priimtas.
    3. Nors procedūrų operatyvumas ir greitas proceso užbaigimas yra vienas iš bankroto proceso tikslų, tačiau šio tikslo siekiant negali būti nepaisoma pagrindinio tikslo – įmonės kreditorių reikalavimų patenkinimo. Šiuo atveju nesurinkus visų reikalingų duomenų apie skolininko turtą ir galimybes iš šio turto išieškoti bei skubiai nutarus perleisti Reikalavimo teisę, nurodytas pagrindinis bankroto proceso tikslas gali būti neįgyvendintas arba įgyvendintas tik iš dalies, o tai nedera su tikslu maksimaliai apsaugoti įmonės kreditorių interesus. Kadangi Reikalavimo teisė gali būti parduota vos už 10 proc. nuo priteistos sumos kainą, visų pirma turėtų būti neabejotinai įsitikinama, ar pats skolininkas neturi turto, iš kurio galėtų būti išieškoma didesnė suma. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prioritetą suteikė bankroto proceso operatyvumui, o ne kreditorių interesų apsaugai.
    4. Pirmosios instancijos teismas ignoravo aplinkybę, kad surinkti neišsamūs duomenys apie skolininko D. A. turtą, kurie neatspindi šio skolininko turtinės padėties: 1) nors yra duomenų, kad skolininkas turi butą Vilniuje, tačiau nebuvo surinkti duomenys apie šio turto vertę, jo realizavimo galimybes; 2) bankroto administratorė nesiėmė visų galimų priemonių gauti duomenis apie skolininko turimą kreditą; 3) bankroto administratorė formaliai vykdė informacijos apie skolininko ir jo sutuoktinės gaunamas pajamas rinkimą, pateikė neaiškią su tuo susijusią informaciją; 4) nors yra duomenų, kad skolininko sutuoktinė turi 100 vienetų UAB „Sporto bitės“ akcijų, tačiau nebuvo aiškintasi, ar šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ar tikslinga inicijuoti šio turto atidalinimo ir išieškojimo iš atidalytos skolininko turto dalies procedūras; 5) bankroto administratorė nesureagavo į pastabas dėl kito D. A. turto suradimo ir galimybės reikšti Actio Pauliana (Pauliano ieškinys) ieškinį.
  2. BUAB „ALFINAS“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą ir skirti kreditoriui S. G. 3 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nenukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo formuojamos praktikos bankrutavusių įmonių kreditorių interesų konfliktų vertinimo aspektu, pagal kurią teisės aktuose nėra nustatyta galimybė apriboti vieną iš pagrindinių kreditorių teisių – balsuoti kreditorių susirinkime (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2-477/2010, Nr. 2-1566/2011, Nr. 2-1995/2013). Apeliantas neįrodė aplinkybių, dėl kurių šiuo atveju turėjo būti padaryta išimtis ir apribota kreditorių teisė balsuoti. Apelianto nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2-166-241/2017 ir šioje byloje sprendžiamos visiškai skirtingos situacijos, nes nurodytoje byloje ginčyto nutarimo projektą pasiūlė būtent suinteresuotas asmuo, o šiuo atveju V. A. ir D. A. balsavo už bankroto administratorės pasiūlytą nutarimo variantą, todėl šia praktika neturėtų būti remiamasi.
    2. Apeliantas neįrodė interesų konflikto egzistavimo, t. y. kad V. A. ir D. A., balsuodami už ginčijamo nutarimo priėmimą, vengia skolos išieškojimo, ir V. A. bei D. A. nesąžiningumo. Ginčijamas nutarimas, už kurį balsavo ir kiti kreditoriai, neprieštarauja BUAB „ALFINAS“ ar jos kreditorių interesams, nes yra realiai įvykdytinas, ekonomiškai ir teisiškai pagrįstas, o apelianto atskirojo skundo argumentai, kuriais siekiama vilkinti bankroto procesą, yra deklaratyvūs.
    3. Pirmosios instancijos teismas ne ignoravo apelianto argumentus, susijusius su informacijos apie skolininko turtą surinkimu, kaip teigiama atskirajame skunde, o padarė pagrįstą išvadą dėl ginčo klausimu kreditoriams pateiktos informacijos pakankamumo, tačiau neturėjo pareigos detaliai atsakyti į kiekvieną su tuo susijusį apelianto argumentą. Atskirajame skunde šiuo aspektu yra pakartoti skunde nurodyti argumentai, kuriuos jau yra įvertinęs pirmosios instancijos teismas.
    4. Tiek paduodamas skundą, tiek skųsdamas pirmosios instancijos teismo nutartį, apeliantas, kuris yra atstovaujamas profesionalaus teisininko (advokato), akivaizdžiai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nes jo priešinimasis kreditorių valiai nėra objektyviai paaiškinamas, t. y. apeliantas negalėjo nesuvokti, kad tiek skundas, tiek ir atskirasis skundas yra aiškiai nepagrįsti, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnio 2 dalį jam skirtina bauda.

8Teismas

konstatuoja:

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacine tvarka yra apskųsta Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartis, kuria atmestas kreditoriaus S. G. skundas dėl 2017 m. rugpjūčio 18 d. BUAB „ALFINAS“ kreditorių susirinkime priimto nutarimo pagal bankroto administratorės pasiūlytą tvarką parduoti Reikalavimo teisę panaikinimo. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
  2. Skunde buvo ginčijamas 2017 m. rugpjūčio 18 d. BUAB „ALFINAS“ kreditorių susirinkimo 3-iuoju darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas patvirtinti bankroto administratorės pasiūlytą BUAB „ALFINAS“ turto – debitorinio įsiskolinimo – realizavimo tvarką ir kainą: Reikalavimo teisę pardavinėti viešo paskelbimo būdu 10 kalendorinių dienų, nustatant pradinę pardavimo kainą – 70 proc. nuo priteistos sumos, per 10 kalendorinių dienų nepardavus debitorinio įsiskolinimo, pardavinėti jį viešo paskelbimo būdu dar 10 kalendorinių dienų, nustatant pradinę pardavimo kainą – 40 proc. nuo priteistos sumos, nepardavus debitorinio įsiskolinimo per 10 kalendorinių dienų, pardavinėti jį viešo paskelbimo būdu dar 10 kalendorinių dienų, nustatant pradinę pardavimo kainą – 10 proc. nuo priteistos sumos, nepardavus debitorinio įsiskolinimo už anksčiau nurodytas kainas per nustatytus terminus, tolesnio pardavimo klausimą spręsti kreditorių susirinkime.
  3. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs skundą, nenustatė pagrindo panaikinti ginčijamą nutarimą. Atskirojo skundo turinys patvirtina, kad apeliantas nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės dviem aspektais: pirma, apelianto teigimu, ginčijamas nutarimas turėjo (turi) būti panaikintas dėl to, jog jo priėmimą lėmė interesų konflikto situacijoje buvusių V. A. ir D. A. balsai; antra, iki nutarimo parduoti Reikalavimo teisę priėmimo nebuvo atlikti visi būtini veiksmai, susiję su informacijos apie galimybes išsiieškoti skolą iš skolininko rinkimu, t. y. buvo pernelyg skubotai nutarta parduoti Reikalavimo teisę.
  4. Kasacinis teismas, spręsdamas dėl kreditorių komiteto teisės parduoti bankrutavusios įmonės reikalavimo teises įgyvendinimo, yra išaiškinęs, kad: pagrindinis bankroto procesui keliamas tikslas – patenkinti kreditorių reikalavimus; teismas nevertina kreditorių susirinkimo nutarimų ekonominio pagrįstumo; kreditorių susirinkimas (komitetas), priimdamas nutarimą parduoti įmonės turtą (reikalavimo teisę), turi nustatyti tokią šio turto pardavimo tvarką ir kainą, kuri atitiktų tiek įmonės, tiek ir daugumos kreditorių interesus; sprendžiant dėl bankrutavusios įmonės turto pardavimo kainos ir tvarkos kreditorių susirinkime (komitete), o apskundus kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimą – teisme, turi būti atsižvelgiama į pagrindinį bankroto procedūrų tikslą, t. y. maksimalų kreditorių reikalavimų patenkinimą; šis tikslas pasiekiamas, kai turto pardavimo kaina ir tvarka nustatomos įvertinus siekiamo parduoti turto specifiką, potencialius pirkėjus, rinkos svyravimus, taip pat turto pardavimo trukmės įtaką bankroto proceso eigai, administravimo išlaidų dydžiui ir kreditorių reikalavimų patenkinimui; teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą, jeigu nustato, kad kreditorių priimtas nutarimas pažeidžia imperatyviąsias teisės normas arba prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-356-915/2017 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
  5. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl šių teisiškai reikšmingų aplinkybių: ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas buvo priimtas kreditorių balsų dauguma; už šį nutarimą balsavę V. A. ir D. A. yra BUAB „ALFINAS“ kreditoriai; už ginčijamą nutarimą balsavo ir kiti kreditoriai; iki nutarimo parduoti Reikalavimo teisę priėmimo buvo vykdomas priteistos skolos priverstinis išieškojimas, tačiau skola (ar jos dalis) nebuvo išieškota; kreditoriams buvo pateikta bankroto administratorės surinkta informacija apie galimybes išsiieškoti skolą iš D. A..
  6. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad įmonių bankroto procesą reglamentuojantis ĮBĮ nenustato jokių draudimų kreditoriams balsuoti kreditorių susirinkimuose, nepriklausomai nuo to, kokie klausimai būtų sprendžiami. Todėl tokia situacija, kad V. A. ir D. A. balsavo už ginčijamo nutarimo priėmimą ir taip prisidėjo prie to, jog jis būtų priimtas, pati savaime nepažeidžia imperatyviųjų teisės normų. Tačiau pagal nurodytą kasacinio teismo praktiką tokiu atveju dar turi būti įvertinama, ar priimtas nutarimas neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, ar jis akivaizdžiai neprieštarauja bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių interesams.
  7. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs skundo argumentus, pagrįstai nenustatė nurodytų prieštaravimų, dėl kurių ginčijamas kreditorių priimtas nutarimas galėtų ir turėtų būti panaikintas.
  8. Atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įsigilino į skunde aprašytą interesų konflikto situaciją. Pareigos, kurias skolininkas užėmė UAB „ALFINAS“, ir Reikalavimo teisės atsiradimo aplinkybės nepagrindžia kreditorių priimto nutarimo parduoti Reikalavimo teisę prieštaravimo teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, BUAB „ALFINAS“ ar jos kreditorių interesams. Pats apeliantas atskirajame skunde pripažįsta, kad jo nurodomoje Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2-166-241/2017 ir šioje byloje susiklosčiusios situacijos nėra analogiškos, o nurodytoje civilinėje byloje priimtoje nutartyje padaryta išvada, jog kreditorius, atsižvelgdamas į tai, kad jo balsai lemia ginčo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimą, turėjo nusišalinti nuo klausimų, kuriais jis asmeniškai ir tiesiogiai suinteresuotas, svarstymo kreditorių susirinkime, o to nepadaręs – elgėsi nesąžiningai, neturi būti suprantama kaip visiems atvejams taikytina taisyklė. Tokia išvada buvo padaryta nustačius, kad balsavęs kreditorius pirmiausia gynė savo, kaip skolininko, interesus, siekė išvengti didžiosios skolos dalies išieškojimo, veikė prieš įmonės kreditorius.
  9. Atkreiptinas dėmesys, kad Reikalavimo teisės pardavimas nepanaikintų D. A. pareigos įvykdyti teismo sprendimą, kuriuo iš jo yra priteista skola, taip pat nepriklausomai nuo Reikalavimo teisės pardavimo kainos nesumažintų skolos dydžio, taip pasikeistų tik išieškotojas. Taigi D. A. ir V. A. balsavimas už ginčijamą nutarimą nereiškia, kad D. A. išvengia prievolės. Tai, kad D. A. ir V. A. iš nuslėpto turto per kitus asmenis gali įsigyti Reikalavimo teisę už sumažintą kainą ir taip dar kartą pakenkti įmonės kreditorių interesams, yra tik prielaidos.
  10. Be to, nors bankrutavusios įmonės turto pardavimą organizuoja ir jį parduoda bankroto administratorius (ĮBĮ 31 straipsnio 2 punktas), tačiau ir kreditoriai, įskaitant ir apeliantą, siekdami maksimaliai patenkinti savo interesus BUAB „ALFINAS“ bankroto procese, gali imtis papildomų priemonių (pavyzdžiui, reklamuoti parduodamą turtą, ieškoti potencialių pirkėjų, įsigyti parduodamą turtą), jog Reikalavimo teisė būtų parduota už didžiausią įmanomą kainą, nes kreditorių susirinkime buvo patvirtintos tik pradinės Reikalavimo teisės pardavimo kainos (70, 40 ir 10 proc. nuo priteistos sumos).
  11. Reikalavimo teisė yra specifinis bankrutavusios įmonės turtas. Nepaisant nominalios reikalavimo teisės vertės, tokio turto rinkos vertė priklauso nuo reikalavimo teisės apibrėžtumo (ar reikalavimo teisė yra nustatyta ir neginčytina, ar dėl jos egzistavimo ir (arba) dydžio egzistuoja ginčas), taip pat nuo reikalavimo teisės skolininko turtinės padėties (galimybės įgyvendinti reikalavimo teisę iš skolininko turto) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-356-915/2017). Nors šiuo atveju skola jau yra priteista įsiteisėjusiu teismo sprendimu, tačiau daugiausia abejonių kelia galimybės įgyvendinti Reikalavimo teisę iš skolininko turto. Iš bylos medžiagos matyti, kad būtent šios abejonės ir paskatino bankroto administratorę siūlyti kreditoriams parduoti Reikalavimo teisę, taip bent iš dalies patenkinant kreditorių interesus.
  12. Nesutiktina su apelianto pozicija, kad Reikalavimo teisę buvo nutarta parduoti pernelyg skubotai, prieš tai neišsiaiškinus aplinkybių, kurios svarbios įvertinti galimybes neparduodant Reikalavimo teisės išsiieškoti skolą iš skolininko. Kaip minėta, skola yra priteista teismo sprendimu, kurio vykdymo procesas reglamentuojamas CPK VI dalyje. CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga imtis visų teisėtų priemonių, jog sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Kasacinis teismas vykdymo proceso aspektu yra išaiškinęs, kad vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017). Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-684/2015).
  13. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, teismo sprendimas, kuriuo iš skolininko atsakovės naudai buvo priteista skola, tapo privalomas ir vykdytinas nuo 2015 m. balandžio 15 d., 2015 m. liepos 2 d. buvo išduotas vykdomasis raštas ir antstolis pradėjo priverstinį skolos išieškojimą, tačiau šis teismo sprendimas daugiau kaip per dvejus metus nebuvo net iš dalies įvykdytas. Šių aplinkybių apeliantas neginčija. Byloje nėra duomenų, kad antstolis, BUAB „ALFINAS“ naudai vykdęs išieškojimą, savo pareigas būtų atlikęs netinkamai. Atsižvelgusi į tai, kad po dvejus metus trukusio priverstinio skolos išieškojimo ji nebuvo išieškota, bankroto administratorė pagrįstai pasiūlė kreditoriams 2017 m. birželio 30 d. susirinkime svarstyti Reikalavimo teisės pardavimo klausimą, nurodydama, jog skolos išieškojimo artimiausiu metu galimybės yra labai abejotinos. Atsižvelgusi į gautas kreditorių pastabas dėl Reikalavimo teisės pardavimo, bankroto administratorė iki 2017 m. rugpjūčio 18 d. kreditorių susirinkimo surinko papildomą informaciją apie galimybes išsiieškoti skolą, su kuria supažindino kreditorius, nurodydama, kad pagal surinktus duomenis tikslinga parduoti Reikalavimo teisę, nes taip bus geriausiai patenkinti įmonės ir jos kreditorių interesai.
  14. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bankroto administratorės surinktą informaciją apie galimybes skolą išsiieškoti ir atsižvelgęs į užsitęsusią BUAB „ALFINAS“ bankroto procedūrą, sutiko su bankroto administratorės pozicija, kad buvo būtina kreditoriams spręsti dėl Reikalavimo teisės pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo. Priimdami ginčijamą nutarimą, kreditoriai būtent ir nustatė Reikalavimo teisės pardavimo tvarką bei pradines kainas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas nepripažintinas akivaizdžiai nepagrįstu ar prieštaraujančiu įmonės ir jos kreditorių interesams, nes visų pirma pakankamai ilgai buvo bandoma teisės aktų nustatyta priverstine tvarka išieškoti skolą ir nutarta Reikalavimo teisę parduoti tik po to, kai priverstinis skolos išieškojimas nedavė rezultatų. Bankroto administratorė rinko informaciją apie išieškojimo iš skolininko galimybes, šią informaciją teikė kreditoriams. Tai reiškia, kad šiuo atveju buvo imtasi priemonių įsitikti, kokios yra skolos išsiieškojimo galimybės.
  15. Atskirojo skundo argumentai nepatvirtina, kad Reikalavimo teisės nepardavimas sudarytų prielaidas tikėtis geresnių perspektyvų kreditorių interesams negu jos pardavimas už didžiausią įmanomą kainą. Iš tikrųjų aplinkybė, kad vieno iš kreditorių netenkina bankroto administratorės pateiktos informacijos apimtis ar kad jis kitaip vertina galimybes išsiieškoti skolą, nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą neteisėtu, juolab, jog pats apeliantas, kritikuodamas bankroto administratorės surinktą informaciją kaip nepakankamą, pats jokios informacijos, kuri pagrįstų realias galimybes išsiieškoti skolą, nerinko.
  16. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apelianto skundą dėl 2017 m. rugpjūčio 18 d. BUAB „ALFINAS“ kreditorių susirinkimo 3-iuoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo panaikinimo. Atskirojo skundo argumentai ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia, todėl ginčijama nutartis paliekama nepakeista, o apelianto atskirasis skundas atmetamas.
  17. Dėl BUAB „ALFINAS“ prašymo skirti kreditoriui S. G. 3 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu pažymėtina, kad CPK 95 straipsnis, reglamentuojantis piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, piktnaudžiavimą, be kita ko, sieja su sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, tačiau pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Nenustatyta, kad apeliantas, pateikdamas skundą dėl ginčijamo nutarimo, o po to ir atskirąjį skundą dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis.

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

12Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai