Byla 2S-346-467/2018
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. nutarties, kuria išduotas vykdomasis raštas, ir 2017 m. birželio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta atidėti teismo nutarties vykdymą, civilinėje byloje pagal pareiškėjų UAB „Elektrum Lietuva“ ir UAB „Stamita“ prašymą patvirtinti pateiktą taikos sutartį

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (skolininko) UAB „Stamita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. nutarties, kuria išduotas vykdomasis raštas, ir 2017 m. birželio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta atidėti teismo nutarties vykdymą, civilinėje byloje pagal pareiškėjų UAB „Elektrum Lietuva“ ir UAB „Stamita“ prašymą patvirtinti pateiktą taikos sutartį.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Pareiškėjai kreditorius UAB „Elektrum Lietuva“ ir skolininkas UAB „Stamita“ CPK XXXIX skyriaus tvarka 2017 m. balandžio 6 d. kreipėsi į teismą ir prašė patvirtinti 2017 m. kovo 17 d. jų sudarytą taikos sutartį.
  2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 11 d. nutartimi prašyme tenkino ir patvirtino pareiškėjų kreditoriaus UAB „Elektrum Lietuva“ ir skolininko UAB „Stamita“ 2017 m. kovo 17 d. sudarytą taikos sutartį.
  3. Kreditorius UAB „Elektrum Lietuva“ 2017 m. gegužės 17 d. teismui pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies, t.y. dėl 100 951,46 EUR ir 6 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko UAB „Stamita“. Prašyme nurodė, kad taikos sutarties 7 punkte šalys susitarė, jog, skolininkui uždelsus atlikti bet kurį mokėjimą pagal nustatytą grafiką, šalių susitarimas dėl mokėjimų išdėstymo dalimis netenka galios, todėl kreditorius įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo dokumento išdavimo. Skolininkas nevykdo šalių sudarytos ir teismo patvirtintos taikos sutarties, t. y. po taikos sutarties sudarymo skolininkas sumokėjo kreditoriui tik vieną 1 000 EUR dydžio mokėjimą ir šį mokėjimą atliko praleidęs terminą. Taigi likusi nesumokėta skola sudaro 100 951,46 EUR.
  4. Skolininkas UAB „Stamita“ pateikė atsiliepimą, kuriame prašė kreditoriaus prašymo išduoti vykdomąjį raštą netenkinti ir atidėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-11 nutarties vykdymą iki 2017-12-01. Nurodė, kad iki 2017-06-05 yra sumokėjęs kreditoriui 2 000 EUR dydžio įsiskolinimą, nes kreditorius nenurodė 2017-05-09 mokėjimo. Skolininkas turi finansinių sunkumų, kurie nuo jo nepriklauso, o būtent: kreditorius su UAB „Stamita“ teikė elektros energiją žiemos slidinėjimo kompleksui Snow Arena, tačiau, sumažėjus lankytojų srautui, kilo finansinių sunkumų, kadangi nepriklausomai nuo lankytojų skaičiaus reikalinga palaikyti atitinkamą temperatūrą, kad sniegas neištirptų. Skolininkas taip pat nurodė, kad jis turi įsipareigojimų SODRAI, todėl privalo laikytis mokėjimų eiliškumo pagal CK 6.9301 straipsnį ir negali atsiskaitinėti su kreditoriumi.
  5. Skolininkas taip pat nurodė, kad jis ieško kompleksinių sprendimų, nes įmonės veikla labai svarbi tiek sporto infrastruktūrai, tiek įmonėje dirbantiems darbuotojams, todėl prašo atidėti nutarties vykdymą. Iš pateikto įmonės balanso matyti, kad įmonė šiuo metu nėra pajėgi visiškai atsiskaityti su kreditoriumi, tačiau, lyginant su praeitais metais, finansiniai rodikliai gėrėja ir su kreditoriumi galės atsiskaityti ateityje. Teigia, kad nutarties vykdymo atidėjimas reikalingas siekiant užtikrinti UAB „Stamita“ realią galimybę toliau verstis veikla, taip pat nepažeis bylos šalių interesų pusiausvyros, teisingumo ir sąžiningumo principų. Nutarties vykdymo atidėjimas yra naudingesnis ir kreditoriui, kadangi skola nebūtų išieškoma priverstinai, o jo patiriamus nuostolius kompensuoja procesinės palūkanos, numatytos sutartyje.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

6

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 13 d. nutartimi UAB „Elektrum Lietuva“ prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkino visiškai ir priteisė iš skolininko UAB „Stamita“ 100 951,46 EUR skolos, 6 procentų metines palūkanas už priteistą 100 951,46 EUR sumą, skaičiuojant nuo 2017 m. kovo 17 d. iki visiško atsiskaitymo su kreditoriumi UAB „Elektrum Lietuva“; išdavė pareiškėjui UAB „Elektrum Lietuva“ vykdomąjį raštą dėl 100 951,46 EUR skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininko UAB „Stamita“.
  2. Teismas nurodė, kad skolininkas UAB „Stamita“ atsiliepimo, įrodymų, kad skolos likutis yra mažesnis nei nurodo kreditorius UAB „Elektrum Lietuva“ nepateikė (CPK 178 str.), todėl prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkintinas visiškai.
  3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 16 d. papildoma nutartimi atmetė skolininko UAB „Stamita“ prašymą atidėti teismo nutarties vykdymą.
  4. Teismas, įvertinęs skolininko argumentus, jog prašymas atidėti nutarties vykdymą grindžiamas sunkia ekonomine padėtimi, sprendimo vykdymo atidėjimas bus naudingas ir kreditoriui, lyginant su galimomis pasekmėmis priverstinio išieškojimo atveju, kreditoriaus patiriamus nuostolius kompensuoja procesinės palūkanos, sprendė, kad nėra pagrindo atidėti nutarties vykdymą ir reikalinga išlaikyti kreditoriaus ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą. Teismas atsižvelgė į ženklią skolos sumą, į tai, kad skolininkas ketina įvykdyti prievolę iki 2017-12-01, nevykdo jos ne taip seniai, ir laikė, kad ši aplinkybė sudaro pagrindą abejoti skolininko sąžiningumu, dėl to padarė išvadą, kad nėra teisinga, sąžininga ir protinga tenkinti skolininko prašymą atidėti nutarties vykdymą.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

  1. Skolininkas UAB „Stamita“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. ir 2017 m. birželio 16 d. nutartis ir klausimą išspręsti iš esmės - kreditoriaus prašymo išduoti vykdomąjį raštą netenkinti; atidėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-11 nutarties vykdymą iki 2017-12-01.
  2. Apeliantas nurodo, kad teismas, priimdamas 2017 m. birželio 13 d. nutartį, pažeidė teisės normas, kadangi priteisė 100 951,46 EUR skolą ir procesines palūkanas kreditoriui, tačiau turėjo būti sprendžiamas klausimas tik dėl vykdomojo rašto išdavimo, o ne dėl skolos priteisimo. Taip pat teismas nevertino UAB „Stamita“ išdėstytų aplinkybių, jog skolos likutis yra faktiškai mažesnis, nei nurodė kreditorius, nors atsiliepimas su priedais buvo pateiktas 2017-06-09. Vykdomasis raštas išduotas faktiškai didesnei skolos sumai, kas suponuoja skundžiamos nutarties nepagrįstumą ir neteisėtumą. Teismas apskritai nepasisakė dėl UAB „Stamita“ išdėstytų aplinkybių.
  3. Apeliantas, pasisakydamas dėl teismo 2017 m. birželio 16 d. nutarties, nurodo, kad vėl nebuvo atsižvelgta į aplinkybes, jog skolininkas sumokėjo kreditoriui ne 1 000 EUR, o 2 000 EUR. Be to teismas nepagrįstai abejojo skolininko sąžiningumu, kuris nuolat bendradarbiauja su kreditoriumi, nesislapsto ir nevengia savo įsipareigojimų vykdymo. Pažymi, kad šiuo metu kreditoriui sumokėjo dar 10 000 EUR. Laiko, kad sprendimo atidėjimo vykdymas nepažeis kreditoriaus interesų, taip pat apsaugos skolininką nuo nemokumo, užtikrins ūkinę-komercinę veiklą ir padės išsaugoti darbo vietas.
  4. Kreditorius UAB „Elektrum Lietuva“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-13 ir 2017-06-16 nutartis nepakeistas. Laiko, kad skolininko nemokumas ar laikini finansiniai sunkumai nėra pagrindas nevykdyti tarp šalių sudarytos taikos sutarties, taip pat nėra pagrindas atidėti teismo sprendimo vykdymą. Pažymi, kad skola susidarė dėl 2016 m. spalio-gruodžio mėnesiais ir 2017 m. sausio- vasario mėnesiais neatliktų mokėjimų, todėl, teismui atidėjus nutarties vykdymą, vėlavimas pagal šias sąskaitas būtų daugiau nei 1 metai, o tai prieštarautų kreditoriaus teisėms ir interesams.
  5. Kreditorius nurodo, kad skolininkas nepateikia pakankamų įrodymų, kad jo finansiniai sunkumai yra laikini ir atidėjus teismo nutarties vykdymą būtų užtikrinta skolininko reali galimybė toliau verstis ūkine-komercine veikla. Laiko, kad skolininko balanse nurodyti nuostoliai neatspindi tikrosios padėties, kadangi nuostoliai fiksuojami tik einamajam laikotarpiui, t.y. metų pradžiai. Taigi kreditorius laiko, kad, atidėjus nutarties vykdymą, atgauti skolą gali būti dar sudėtingiau.
  6. Mano, kad skolininko papildomi mokėjimai, kurių kreditorius nespėjo pamatyti savo bankinėje sistemoje, taip pat neturi įtakos skundžiamų nutarčių teisėtumui ir pagrįstumui. Teismui išdavus vykdomąjį raštą ir pradėjus išieškojimą, antstoliui galės būti teikiama papildoma informacija dėl sumokėtų sumų ir bus išieškoma tik nesumokėtos skolos dalis, kreditorius papildomų ir nepagrįstų sumų negaus. Be to skolininko pateiktas 2 000 EUR mokėjimo nurodymas buvo atliktas iki taikos sutarties sudarymo, todėl jis nemažina taikos sutartyje likusios nesumokėtos sumos.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
  2. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 11 d. nutartimi patvirtino kreditoriaus UAB „Elektrum Lietuva“ ir skolininko UAB „Stamita“ taikos sutartį, nutartis įsiteisėjo. Taikos sutartyje 101 951,46 EUR dydžio skola išdėstyta dalimis per laikotarpį nuo 2017-03-17 iki 2017-06-26 (taikos sutarties 4 punktas). Taikos sutarties 7 punkte šalys susitarė, jog, skolininkui uždelsus atlikti bet kurį mokėjimą pagal taikos sutarties 4 punkte nustatytą mokėjimų grafiką, šalių susitarimas dėl mokėjimų išdėstymo dalimis netenka galios, todėl kreditorius įgyja teisę kreiptis į teismą, jog būtų išduotas vykdomasis dokumentas dėl visos mokėjimo grafike įtvirtintos sumos išieškojimo iš skolininko, kartu skaičiuojant 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo bendros taikos sutarties 4 punkte nustatytame mokėjimo grafike nurodytos sumos. Palūkanos skaičiuojamos nuo pareigos atlikti pirmą pradelstą mokėjimą atsiradimo dienos iki pilno atsiskaitymo su kreditoriumi.
  3. Iš esmės byloje nėra ginčo, kad skolininkas netinkamai vykdė tarp šalių sudarytą taikos sutartį, nes tai patvirtina bylos medžiaga - skolininkas pagal taikos sutartį sumokėjo kreditoriui 12 000 EUR (b.l. 41, 55, 56, 64) ir neneigia pats skolininkas, todėl, akivaizdu, kad kreditorius įgijo teisę reikalauti vykdomojo rašto išdavimo.
  4. CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šioje normoje įtvirtintas teismo įsiteisėjusio procesinio sprendimo privalomas vykdymas. Priverstinis teismo sprendimo vykdymas atliekamas CPK nustatyta priverstinio vykdymo tvarka ir vadovaujantis joje nustatytais dokumentais. Pagal CPK 587 straipsnio 1 dalies 1 punktą vykdomuoju dokumentu yra teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas. Jis išduodamas vykdytinam teismo sprendimui įsiteisėjus (CPK 646 straipsnio 1 dalis).
  5. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.
  6. Taigi nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nekilo ginčas dėl to, kad taikos sutartis nebuvo vykdoma tinkamai, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrįsto pagrindo atsisakyti išduoti vykdomojo rašto pagal taikos sutarties nuostatas. Tačiau sutiktina su apeliantu, kad teismas neturėjo pagrindo priteisti iš skolininko skolą, kaip formuluojama nutarties rezoliucinėje dalyje, ir privalėjo išduoti vykdomąjį dokumentą tik dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies.
  7. Kreditorius prašė išduoti vykdomąjį dokumentą dėl neįvykdytos 100 951,46 EUR sumos ir pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad skolininkas UAB „Stamita“ atsiliepimo ir įrodymų, kad skolos likutis yra mažesnis nei nurodo kreditorius UAB „Elektrum Lietuva“ nepateikė, prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkino visiškai. Tačiau tokia teismo išvada negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, nes ji neatitinka faktinių bylos duomenų, kadangi skolininkas UAB „Stamita“ dar iki teismo posėdžio (2017-06-09, teisėjo rezoliucija 2017-06-12) pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad 2017-05-09 sumokėjo dar 1 000 EUR kreditoriui, bei pateikė tai patvirtinantį įrodymą. Tokiu būdu vykdomasis raštas galėjo būti išduotas tik dėl neįvykdytos skolos dalies – 99 951,46 EUR. Dėl apskųstoji teismo 2017-06-13 nutartis keistina, nurodant tikrąjį skolos dydį, ir pašalinant nuorodą į skolos priteisimą.
  8. Apeliantas, skųsdamas pirmosios instancijos teismo 2017-06-16 nutartį, kuria netenkintas jo prašymas dėl nutarties vykdymo atidėjimo, nurodo, kad jis nevengia vykdyti taikos sutarties ir sieks ją vykdyti, tačiau šiuo metu susiduria su laikinais finansiniais sunkumais ir tiek kreditoriaus, tiek skolininko interesai bus geriau apsaugoti, jei nebus pradėtas priverstinis išieškojimas. Su šiais tokiais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
  9. Pažymėtina, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 str.). Atsižvelgiant į tai bei apeliantui manant, jog šiuo atveju taikos sutarties sąlygos turi būti modifikuojamos, jis turi teisę pasinaudoti CPK 646 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka.
  10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal teisinį reglamentavimą vykdomojo rašto išdavimo procese teismas neturi teisės keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų. Teismo gali būti keičiama tik šių sąlygų, nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo tvarka (CPK 284 str. 1 d., 646 str. 3 d.). Teismas, vadovaudamasis sprendimo (nutarties) vykdymo tvarkos pakeitimo instituto nuostatomis, gali spręsti tik dėl procesinių tokio sprendimo (nutarties) vykdymo klausimų, pavyzdžiui, skolos, kitų taikos sutartį mokėtinų sumų išdėstymo, mokėjimo atidėjimo, o materialinių teisinių santykių aspektas negalėtų būti liečiamas. Taigi prašymo išduoti vykdomąjį raštą procese taikos sutartyje nurodyti prievolės subjektai ir (ar) prievolės rūšis negali būti keičiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015).
  11. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu apelianto argumentai neįrodo tokio jo prašymo pagrįstumo, kadangi nėra įrodyti pakankamais ir patikimais įrodymais.
  12. Apeliantas pateikė 2017-03-31 pelno (nuostolių) ataskaitą. Tačiau šalių taikos sutartis sudaryta 2017-03-17 ir tai rodo, kad jau taikos sutarties pasirašymo dieną apeliantas turėjo teisingai įvertinti savo turtines galimybes ir dėl jų atitinkamai tartis. Be to nepaneigta kreditoriaus nuomonė, kad apelianto įsiskolinimas atsirado 2016 m. spalio mėnesį ir skolininkas nesugebėjo padengti įsiskolinimo sezono metu, kada generuojamos didžiausios pajamos, todėl nėra pagrindo teigti, kad apelianto finansiniai sunkumai yra laikini ir iki 2017-12-01 skolininkas turės realią galimybę atsiskaityti su kreditoriumi.
  13. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, turi būti atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-17 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Būtent todėl prašymą atidėti, išdėstyti ar kitaip pakeisti teismo sprendimo vykdymą padavusiai šaliai tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia įvykdyti teismo sprendimo, bet ir įrodymus, jog sprendimo įvykdymo dieną jis turės galimybę įvykdyti turtinio pobūdžio sprendimą.
  14. Nagrinėjamu atveju skolininkas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - atidėti 2017-04-11 nutarties vykdymą iki 2017-12-01. Tačiau bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme dienai šis terminas yra pasibaigęs, o apeliantas nepateikė jokių papildomų argumentų ar įrodymų, pagrindžiančių jo prašymą dėl vykdymo atidėjimo. Apeliantas taip pat nepateikė įrodymų, ar per minėtą laikotarpį yra bent iš dalies atsiskaitęs su kreditoriumi.
  15. Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.
  16. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimo vykdymo atidėjimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį netenkinti skolininko prašymo dėl nutarties vykdymo atidėjimo, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

11Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

12Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. nutartį pakeisti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip: pareiškėjo UAB „Elektrum Lietuva“ prašymą tenkinti iš dalies – pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties, sudarytos 2017 m. kovo 17 d. tarp kreditoriaus UAB „Elektrum Lietuva“ ir skolininko UAB „Stamita“, sąlygas išduoti kreditoriui UAB „Elektrum Lietuva“ (juridinio asmens kodas 301506046) vykdomąjį raštą dėl išieškojimo iš skolininko UAB „Stamita“ (juridinio asmens kodas 153701266) 99 951,46 EUR (devyniasdešimt devynių tūkstančių devynių šimtų penkiasdešimt vieno euro 46 euro centų) skolos ir 6 (šešių) procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų už 99 951,46 EUR sumą per laikotarpį nuo tos dienos, kai buvo pradelstas atlikti pirmas mokėjimas pagal šalių pasirašytą taikos sutartį iki visiško atsiskaitymo su kreditoriumi.

13Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai