Byla e2S-868-730/2019
Dėl termino pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo pratęsimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. M. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. M., atstovaujamos advokato Lino Žukausko, pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl termino pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo pratęsimo.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama pratęsti terminą 2017 m. vasario 21 d. taikos sutarties Nr. SU-43(16.24), patvirtintos Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų (Kretingos rajono apylinkės teismo) 2017 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-14-206/2017, ir taikos sutarties sąlygų pakeitimo, patvirtinto 2018 m. liepos 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-2963-1068/2018, įvykdymo terminą, nustatant papildomą dvylikos mėnesių terminą savavališkos statybos padarinių pašalinimui, terminą skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Prašymo įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti priverstinio vykdymo veiksmus antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės vedamoje vykdomojoje byloje Nr. 0075/19/00051.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

82.

9Plungės apylinkės teismas 2019 m. vasario 5 d. nutartimi prašymą atsisakė priimti ir grąžino pareiškėjai 38 EUR žyminį mokestį. Pagrindiniai nutarties motyvai:

102.1.

11Pirmosios instancijos teismas remdamasis rašytiniais įrodymais ir Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatė, kad Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmuose (Kretingos rajono apylinkės teisme) buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-14-206/2017, iškelta pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei I. M. dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius. Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartimi civilinė byla nutraukta teismui patvirtinus šalių 2017 m. vasario 21 d. sudarytą taikos sutartį. Atsakovė taikos sutarties 2 punktu įsipareigojo per 12 mėnesių nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2015 m. rugsėjo 9 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-150909-00049, parengiant projektinę dokumentaciją ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. kovo 21 d.

122.2.

13Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. liepos 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-2963-1068/2018 tenkintas pareiškėjų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir I. M. prašymas dėl 2018 m. birželio 11 d. sudaryto susitarimo pakeisti 2017 m. kovo 13 d. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-14-206/2017 patvirtintą taikos sutartį, patvirtinimo. Minėtu susitarimu pakeistas savavališkos statybos padarinių pašalinimo terminas. Teismo nutartis įsiteisėjo 2018 m. liepos 3 d.

142.3.

15Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) turi res judicata galią, reiškiančią tokiu sprendimu (nutartimi) nustatytų aplinkybių prejudicialumą ir neleidžiančiu pakartotinai kreiptis su ieškiniu (prašymu, pareiškimu) dėl tapataus ginčo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi) patvirtinta taikos sutartis gali būti pakeista tik dviem būdais: abipusiu šalių sutikimu arba sprendžiant klausimą dėl taikos sutarties pakeitimo atnaujinus procesą byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis. Remiantis formuojama kasacinio teismo praktika konstatuotina, kad pareiškėja pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, todėl prašymą dėl termino pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo pratęsimo atsisakytina priimti.

16III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

173.

18Atskiruoju skundu pareiškėja I. M. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartį ir prašymo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

193.1.

20Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas. Apeliantės teigimu, remiantis CPK 284 straipsnio 1 dalimi teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Taip pat CPK 646 straipsnio 3 dalis suteikia teismui teisę pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės, kai sprendžiama dėl vykdomojo rašto išdavimo. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismo priimta nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis, taip pat yra sprendimas plačiąja prasme ir jai taip pat taikomos paminėtos CPK normos. Priešingas aiškinimas neatitiktų CPK 284 straipsnio instituto paskirties ir pažeistų lygiateisiškumo principą, būtų sumenkinamas prioritetinis siekis ginčo šalims ieškoti kompromiso, bendradarbiauti ir radus bendrą sprendimą sudaryti taikos sutartį byloje.

213.2.

22Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė kasacinio teismo praktiką. Apeliantės teigimu, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo gali būti keičiama tik sąlygų, nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo tvarka. Teismas, vadovaudamasis sprendimo (nutarties) vykdymo tvarkos pakeitimo instituto nuostatomis, gali spręsti tik dėl procesinių tokio sprendimo (nutarties) vykdymo klausimų, pavyzdžiui, skolos, kitų pagal taikos sutartį mokėtinų sumų išdėstymo, mokėjimo atidėjimo, o materialinių teisinių santykių aspektas negalėtų būti liečiamas. Taigi apeliantės prašymas pratęsti įvykdymo terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius turėjo būti laikomas procesinio pobūdžio klausimu, susijusiu su priimtos nutarties vykdymu, nekeičiant nutarties turinio, priimamas ir sprendžiamas CPK 284 straipsnio pagrindu.

233.3.

24Apeliantė nurodo, kad remdamasis teismų praktika teismas turi priimti prašymą dėl sprendimo įvykdymo, kai byloje yra patvirtinta taikos sutartis. Nurodo, kad CPK normose nėra nurodyta, kad šalis negali kreiptis į teismą su prašymu atidėti įsipareigojimų, nustatytų teismo patvirtinta taikos sutartimi, vykdymą. Vilniaus apygardos teismas, civilinėje byloje Nr. 2S-346-467/2018 spręsdamas klausimą dėl nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo atidėjimo ir priimdamas 2018 m. vasario 8 d. nutartį, nurodė, jog CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas apeliantės prašymą atsisakė priimti vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies. 4 punkto normos pagrindu. Apeliantės nuomone, šiuo atveju, teismas neteisingai taikė minėtą normą, kadangi teisme buvo išspręstas ginčas tarp apeliantės ir Inspekcijos dėl įpareigojimo pašalinti savavališkus statybos padarinius, prašymas pratęsti įvykdymo terminą nebuvo nagrinėtas ir dėl to atitinkamas sprendimas nebuvo priimtas.

254.

26Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo Plungės apylinkės teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:

274.1.

28Nurodo, kad Inspekcija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, mano, jog apeliantės prašymo tenkinimas faktiškai reikštų taikos sutarties esmės pakeitimą, kuris nėra galimas. Apeliantė sudarydama taikos sutartį bei 2018 m. birželio 11 d. susitarimą, kuriuo buvo abiejų šalių susitarimu pakeistas savavališkos statybos padarinių pašalinimo terminas, pritarė visoms taikos sutarties sąlygoms, ir savo rizika, suderinus šalių valią, nustatė vykdymo terminus bei sankcijas už šių terminų nesilaikymą ir taikos sutarties sąlygose numatytų įsipareigojimų nevykdymą, todėl termino pratęsimas neatitiktų Inspekcijos interesų bei teisėtų lūkesčių, o apeliantė dėl taikos sutarties nevykdymo nepatirtų jokių neigiamų pasekmių.

294.2.

30Nurodo, kad šalių susitarimu nustatytas terminas, kaip ir kitos sutarties sąlygos, vadovaujantis sutarties laisvės principu, nustatomas suderinus šalių valią. Kadangi terminas, per kurį apeliantė įsipareigojo parengti projektinę dokumentaciją bei gauti statybą leidžiantį dokumentą, nustato apeliantei šio įsipareigojimo trukmę bei vykdymo ribas, šalių tarpusavio nustatytas terminas vertintinas kaip materialusis, bet ne procesinis terminas. Procesiniai terminai, kuriuos apibrėžia įstatymas arba teismas, apibrėžia laikotarpį, per kurį šalys atlieka procesinius veiksmus. Šalių patvirtintos taikos sutarties 2 punkte nustatyto termino aiškinimas kaip procesinio termino paneigtų sutarties laisvės, sutarties šalių teisėtų lūkesčių bei tarp šalių sudarytos taikos sutarties privalomumo principą ir reikštų taikos sutarties esmės pakeitimą. Pažymi, kad tenkinus apeliantės prašymą, pagal kurį būtų pakeistas taikos sutartimi nustatytas apeliantės įsipareigojimo terminas, būtų pažeistas ne tik materialusis šalių susitarimo aspektas – tokiu atveju kiltų grėsmė savavališkos statybos padarinių nesavalaikiam pašalinimui, tai yra ne tik Inspekcijos, bet ir viešajam interesui.

314.3.

32Nurodo, kad teisinis reglamentavimas bei teismų praktika patvirtina, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas, todėl jos turinys gali būti pakeistas apibusiu šalių susitarimu arba dėl jos sąlygų sprendžiant atnaujinus byloje procesą. Tokią teismų praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

33Teismas

konstatuoja:

34Atskirasis skundas atmetamas.

35IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

365.

37Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Pagrindų peržengti skundo ribas ar absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 338, 320 straipsniai).

386.

39Nagrinėjamu atveju apeliantė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl taikos sutarties termino pratęsimo.

40Dėl atskirojo skundo argumentų

417.

42Apeliantė nurodo, kad remiantis CPK 284 straipsnio 1 dalimi teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Taip pat CPK 646 straipsnio 3 dalis suteikia teismui teisę pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Pažymi, kad remiantis teismų praktika teismai, vadovaudamiesi sprendimo (nutarties) vykdymo tvarkos pakeitimo instituto nuostatomis, gali spręsti dėl procesinių tokio sprendimo (nutarties) vykdymo klausimų, pavyzdžiui, skolos, kitų taikos sutartį mokėtinų sumų išdėstymo. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos su apeliantės atskiruoju skundu nesutinka, nurodo, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas, todėl jos turinys gali būti pakeistas apibusiu šalių susitarimu arba dėl jos sąlygų sprendžiant atnaujinus byloje procesą.

438.

44Atsižvelgiant į šalių nurodytus argumentus (nutarties 7 punktas), daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas galėjo atsisakyti priimti prašymą dėl taikos sutartyje nustatyto termino pratęsimo, kai prašymas yra pateikiamas ne byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis.

459.

46Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010, 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2010). Pagal savo pobūdį taikos sutartis – tai ginčo sureguliavimas pačių ginčo šalių pastangomis ir abipusiais kompromisais, teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.985 straipsnis). Sudaręs taikos sutartį ieškovas laikomas išnaudojusiu savo galimybę kreiptis į teismą ir nebegali pakartotinai kreiptis su tapačiu ieškiniu (CK 6.983 straipsnis, CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo. Šiuo nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu, siekdama iš esmės pakeisti šalių sudarytos ir teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygas, tai yra pratęsti terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti. Prašymą grindžia aplinkybėmis, kad siekia įteisinti statybą ir statybos įteisinimui reikalingas papildomas 12 mėnesių terminas.

4710.

48Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmuose (Kretingos rajono apylinkės teisme) 2017 m. kovo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-14-206/2017 patvirtinta apeliantės ir suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m vasario 21 d. sudaryta taikos sutartis. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. kovo 21 d. ir 2017 m. gegužės 9 d. suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos išduotas vykdomasis dokumentas. Plungės apylinkės teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-2963-1068/2018 patvirtintas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir apeliantės 2018 m. birželio 11 d. sudarytas susitarimas, kuriuo pakeista Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-14-206/2017 patvirtinti taikos sutarties 2 ir 9 punktai, pratęsiant terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Apeliantei neįvykdžius taikos sutarties, Plungės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-5080-206/2018 Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos išduotas vykdomasis dokumentas.

4911.

50Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nutartį (taikos sutartį) nagrinėjamu atveju gali pakeisti vadovaudamasis CPK 646 straipsnio 3 dalimi. Su šiuo apeliantės argumentu nesutinkama. CPK 646 straipsnio 3 dalis numato, kad tik spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Nagrinėjamu atveju iš nustatytų aplinkybių (nutarties 10 punktas) matyti, kad vykdomieji raštai buvo išduoti apeliantei nevykdant taikos sutarties. Apeliantės nurodytos teismų nutartys, tai yra Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-420-392/2018, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-152-553/2015; Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-346-467/2018; Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-755-280/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-325-275/2017 nagrinėjamu atveju netaikytinos, kadangi šiose nurodytose bylose buvo sprendžiamas taikos sutarties sąlygų pakeitimo vykdomojo rašto išdavimo metu klausimas.

5112.

52Apeliantė taip pat nurodo, kad būtina vadovautis Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-346-467/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-744-302/2018. Su šiais apeliantės argumentais nesutinkama. Įvertinus apeliantės nurodytą teismų praktiką nustatyta, kad šiose bylose buvo sprendžiamas taikos sutarties sąlygų pakeitimo klausimas tose pačiose bylose, kur buvo patvirtintos taikos sutartys. Nagrinėjamu atveju itin aktualu tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs ir formuojama apygardų teismų praktika, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi) patvirtinta taikos sutartis gali būti pakeista tik dviem būdais: abipusiu šalių sutikimu arba sprendžiant klausimą dėl taikos sutarties pakeitimo atnaujinus procesą byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2008; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2009, Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-762-357/2014, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-79-565/2014, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-14-565/2013). Apeliacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teisme civilinio proceso tvarka patvirtinta taikos sutartis negali būti ginčijama ar keičiama kitoje civilinėje byloje. Gavęs tokį ieškinį teismas turi atsisakyti jį priimti kaip nenagrinėtiną teisme CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-364-516/2016).

5313.

54Atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes (nutarties 10 punktas), teismų praktiką (nutarties 11–12 punktai), teisinį reglamentavimą (nutarties 9 punktas), teismo vertinimu, apeliantė turi teisę pateikti prašymą dėl taikos sutarties pakeitimo tik atnaujinus procesą byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis arba pasiekiant abiejų šalių susitarimą, tačiau nagrinėjamu atveju apeliantė prašydama pakeisti taikos sutartį neprašė atnaujinti proceso byloje, kurioje yra patvirtinta taikos sutartis. Atsižvelgiant į tai daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti prašymą dėl taikos sutarties sąlygų pakeitimo, tinkamai taikė proceso teisės normas, tinkamai aiškino kasacinio teismo praktiką.

55Dėl procesinės bylos baigties

5614.

57Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

5815.

59Esant nustatytoms nutarties 11 ir 13 punktuose nurodytomis aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis), atskirasis skundas netenkinamas.

6016.

61Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-868-730/2019, naikinamos nutarčiai įsiteisėjus (CPK 149, 150 straipsniai).

62Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

6317.

64Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atskirojo skundo netenkinus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Byloje duomenų apie suinteresuoto asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikta, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

65Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

Nutarė

66Plungės apylinkės teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

67Panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-868-730/2019.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teismas... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama pratęsti terminą... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. 2.... 9. Plungės apylinkės teismas 2019 m. vasario 5 d. nutartimi prašymą atsisakė... 10. 2.1.... 11. Pirmosios instancijos teismas remdamasis rašytiniais įrodymais ir Lietuvos... 12. 2.2.... 13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Plungės apylinkės teismo... 14. 2.3.... 15. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal CPK 18 straipsnį... 16. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 17. 3.... 18. Atskiruoju skundu pareiškėja I. M. prašo panaikinti Plungės apylinkės... 19. 3.1.... 20. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso... 21. 3.2.... 22. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė... 23. 3.3.... 24. Apeliantė nurodo, kad remdamasis teismų praktika teismas turi priimti... 25. 4.... 26. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija... 27. 4.1.... 28. Nurodo, kad Inspekcija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi,... 29. 4.2.... 30. Nurodo, kad šalių susitarimu nustatytas terminas, kaip ir kitos sutarties... 31. 4.3.... 32. Nurodo, kad teisinis reglamentavimas bei teismų praktika patvirtina, kad... 33. Teismas... 34. Atskirasis skundas atmetamas.... 35. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 36. 5.... 37. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 38. 6.... 39. Nagrinėjamu atveju apeliantė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo... 40. Dėl atskirojo skundo argumentų... 41. 7.... 42. Apeliantė nurodo, kad remiantis CPK 284 straipsnio 1 dalimi teismas turi... 43. 8.... 44. Atsižvelgiant į šalių nurodytus argumentus (nutarties 7 punktas), daroma... 45. 9.... 46. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad... 47. 10.... 48. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Plungės apylinkės teismo Kretingos... 49. 11.... 50. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nutartį (taikos sutartį)... 51. 12.... 52. Apeliantė taip pat nurodo, kad būtina vadovautis Vilniaus apygardos teismo... 53. 13.... 54. Atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes (nutarties 10 punktas), teismų... 55. Dėl procesinės bylos baigties... 56. 14.... 57. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo... 58. 15.... 59. Esant nustatytoms nutarties 11 ir 13 punktuose nurodytomis aplinkybėms,... 60. 16.... 61. Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Klaipėdos apygardos teismo 2019 m.... 62. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 63. 17.... 64. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 65. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339... 66. Plungės apylinkės teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą.... 67. Panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apygardos...