Byla 2A-146-280/2018
Dėl mokesčių už suvartotą šiluminę energiją bendrojo naudojimo patalpoms šildyti priteisimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimanto Misiūno, Eigirdo Činkos, Laimutės Sankauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Vilmai Daukšienei, dalyvaujant atsakovų atstovui P. M.

2teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų G. L., V. G., R. S., L. S., V. P., L. Z. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1-266/2016 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Anykščių šiluma“ ieškinį atsakovams G. L., V. G., R. S., L. S., V. P. ir L. Z. dėl mokesčių už suvartotą šiluminę energiją bendrojo naudojimo patalpoms šildyti priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovas UAB „Anykščių šiluma“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas teismą už 2009 m. spalio 1 d. - 2013 m. liepos 1 d. laikotarpį priteisti iš atsakovų G. L. ir V. G. solidariai 423,30 Eur skolą už suvartotą šiluminę energiją, 50,20 Eur delspinigius, 20,85 Eur žyminį mokestį; iš R. S. ir L. S. solidariai 423,18 Eur skolą, 50,17 Eur delspinigius ir 20,85 Eur žyminį mokestį; iš V. P. 427,09 Eur skolą, 50,64 Eur delspinigius, 20,85 Eur žyminį mokestį; iš L. Z. 418,24 Eur skolą, 74,97 Eur delspinigius ir 20,85 Eur žyminį mokestį.
  2. Nurodė, kad atsakovai G. L., V. G., R. S., L. S., V. P., L. Z. gyvena daugiabučiame name, esančiame ( - ). Teigia, jog nuo 2002 m. atsakovai atsijungė nuo centralizuoto šildymo, todėl į jų butus šiluma nėra tiekiama, tačiau namo laiptinės yra šildomos. Nurodo, kad atsakovai, būdami namo bendraturčiais, privalo mokėti mokesčius už suvartotą šiluminę energiją bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, tačiau nuo 2009 m. minėtų mokesčių nemoka.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Anykščių rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir UAB „Anykščių šiluma” naudai priteisė: iš G. L. ir V. G. solidariai 423,30 Eur skolos už suvartotą šiluminę energiją, 13,25 Eur delspinigių ir 20 Eur žyminio mokesčio; iš R. S. ir L. S. solidariai 423,18 Eur skolos už suvartotą šiluminę energiją, 10,71 Eur delspinigių ir 20 Eur žyminio mokesčio; iš V. P. 427,09 Eur skolos už suvartotą šiluminę energiją, 13,39 Eur delspinigių ir 20 Eur žyminio mokesčio; iš L. Z. 418,24 Eur skolos už suvartotą šiluminę energiją, 4,50 Eur delspinigių ir 20 Eur žyminio mokesčio. Kitoje dalyje teismas ieškinį atmetė.
  2. Teismas nustatė, kad atsakovai, gyvenantys daugiabučiame name, ( - ), ( - ), 2002 m. atsijungė nuo centralizuotos šildymo sistemos ir iki 2007 m. nemokėjo mokesčių už gaunamą šiluminę energiją bendrojo naudojimo patalpos šildyti. Konstatavo, jog 2007 m. lapkričio 20 d. priimto LR Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymo 25 straipsnio nuostatos įpareigoja daugiabučio namo patalpų savininkus mokėti jiems tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jiems priklausančios patalpos. Nurodė, kad UAB „Anykščių šiluma“ direktoriaus 2009-10-01 įsakymu Nr. IV-39 atsakovams buvo pradėtas skaičiuoti mokestis už suvartotą šiluminę energiją bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, tačiau atsakovai iki 2013 m. liepos 1 d. nemokėjo šių mokesčių, dėl ko susidarė įsiskolinimas.
  3. Atsakovai yra daugiabučio namo bendraturčiai, todėl privalo mokėti mokesčius už bendrojo naudojimo patalpų šildymą, nors jie ir yra atsijungę nuo centralizuotos šildymo sistemos, nes naudojasi bendrojo naudojimo patalpomis. Nurodė, jog atsakovams priklausantys sandėliukai, esantys pastato rūsyje, nėra šildomi, todėl negali būti įskaičiuoti į naudingą plotą.
  4. Darė išvadą, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ieškovo parinkti šilumos paskirstymo skaičiavimo metodai Nr. 4 bei Nr. 5 yra pagrįsti ir paskaičiuotos mokesčių sumos yra teisingos. Nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog vyko namo, esančio ( - ), gyventojų susirinkimas ir jame buvo sprendžiamas klausimas dėl metodo pasirinkimo, kas reiškia, kad šio daugiabučio namo gyventojai nebuvo pasirinkę šilumos paskirstymo metodo Nr. 10, todėl pagrįstai yra taikomas pastato šildymo sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas.
  5. Nurodė, kad delspinigių skaičiavimui yra taikomas 6 mėnesių senaties terminas, todėl ieškovas nepagrįstai skaičiavo delspinigius už visą skolos laikotarpį.
  6. Teismas konstatavo, jog ieškovo atstovas E. M. turi teisę atstovauti ieškovą civilinėse byloje.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Apeliaciniu skundu atsakovai G. L., V. G., R. S., L. S., V. P., L. Z. prašė panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui arba priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti.
  2. Nurodė, kad ieškinį pareiškė ir bylą vedė ieškovo darbuotojas E. M., kuris neturi aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo, o pateiktas aukštojo teisinio neuniversitetinio išsilavinimo diplomas Lietuvoje negalioja, nes yra įgytas užsienyje ir Lietuvoje iki šiol nepripažintas teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, ieškovo atstovas nepateikė teismui duomenų apie tai, kad jis yra ieškovo darbuotojas, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, t. y. kad jis atitinka CPK 56 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus reikalavimus, taikomus juridinio asmens atstovui ir gali atstovauti juridinį asmenį procese bei paduoti ieškinį įmonės vardu. Teigia, jog teismas nenurodė, kad ieškovas turi pašalinti ieškinio trūkumus, nesiaiškino, ar UAB „Anykščių šiluma” vardu reiškiamas ieškinys atitinka įmonės valią.
  3. Teigė, jog patikslintas ieškinys negalėjo būti priimtas teismui perėjus į teisminį bylos nagrinėjimą, nes byloje nėra gautas atsakovų sutikimas dėl ieškinio dalyko arba pagrindo tikslinimo, o ieškovas UAB „Anykščių šiluma” nenurodė jokių aplinkybių, kurios pagrįstų po parengiamojo teismo posėdžio atsiradusį būtinumą tikslinti ieškinio dalyką arba pagrindą. Be to, nurodo, kad ieškinio patikslinimas užvilkino bylos nagrinėjimą, nes reikėjo parengti naujus atsiliepimus, nors analogiškais pagrindais 2016-01-28 nutartimi nebuvo priimtas jų priešieškinys.
  4. Ieškovas neįrodė, jog faktiškai (o ne juridiškai) perdavė atsakovams centralizuotos energijos kiekį, už kurį reikalavo apmokėjimo pagal šilumos paskirstymą. Teigia, jog UAB „Anykščių šiluma” į bylą nėra pateikęs jokių šilumos paskirstymo skaičiavimų ir pirminių duomenų, teismas šių įrodymų pats nerinko, o Vilniaus apygardos teismo paskirta ekspertizė patvirtino net priešingą išvadą, kad ieškovas pažeidė jų teises, priskirdamas šilumos energiją nešildomoms bendro naudojimo patalpoms. Nurodė, jog teismas sprendimą priėmė vadovaudamasis prielaidomis apie šilumos energijos paskirstymo pagrįstumą ir teisėtumą, kas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nes teismo sprendimas yra be motyvų.
  5. Teigė, jog teismas netinkamai įvertino ieškovo parinkto šilumos paskirstymo metodo Nr. 4 ir Nr. 5 tinkamumą, nes energetikos audito išvadoje teigiama, kad jų namo šildymo įrenginius atitinkantis šilumos paskirstymo metodas yra Nr. 10, kuris turėtų būti taikomas vietoje metodo Nr. 5, nes šis metodas neatitinka namo šildymo įrenginių. Nurodo, kad ieškovas neturėjo teisės vienašališkai parinkti ir taikyti ginčo name šilumos paskirstymo metodą Nr. 4 ir Nr. 5, nes jie pateikė įrodymus, jog CK 4.85 straipsnio nustatyta tvarka gyventojai balsų dauguma pasirinko visą name suvartotą šilumos energiją, skirtą asmeninio ir bendro naudojimo patalpų šildymui, paskirstyti tik pagal paskirstymo metodą Nr. 10, o ieškovas, neturėdamas teisės ginti viešo intereso, neturi teisės kvestionuoti savininkų nutarimo, taikydamas kitus arba papildomus metodus.
  6. Nurodė, jog teismas turėjo vadovautis teismo paskirtos ekspertizės išvadomis, kuriose ekspertas nurodė, jog šilumos tiekėjo vartotojams taikomas 0,18 dydžio šilumos kiekio dalies vartotojų bendrojo naudojimo patalpų šildymui priskyrimo koeficientas yra reikšmingai padidintas (apie 1,5 karto) ir pažeidžia vartotojų teisėtus interesus.
  7. Teigė, kad teismas turėjo įvertinti, jog visos asmeninio naudojimo rūsio patalpos, kuriose yra kitų namo butų savininkų asmeninio naudojimo patalpos (sandėliukai), nėra centralizuotai šildomos, tačiau ieškovas nepagrįstai priskiria atsakovams dalį namo bendro naudojimo patalpų šildymui suvartotos šilumos, nors kaimynams tokia pati dalis, už jų turimus sandėliukus, nėra priskiriama. Be to, teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, priskirdamas vamzdynų nuostolius ir šilumą, išspinduliuojamą iš kitų šildomų patalpų, proporcingai visiems butų savininkams, o ne tik tiems savininkams, besinaudojantiems centralizuoto šildymo sistema, kuri nėra bendro naudojimo objektas, nes ja naudojasi ne visi, o tik dalis butų savininkų.
  8. Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą UAB „Anykščių šiluma“ prašo apeliacinį skundą atmesti.
  9. Nurodo, kad, priešingai apeliantų teiginiams, ieškinį ir patikslintą ieškinį UAB “Anykščių šiluma“ vardu pasirašė direktorius, o E. M. byloje bendrovę atstovauja pagal įgaliojimą ir jo turimas teisinis išsilavinimas abejonių nekelia.
  10. Teigia, jog patikslintas ieškinys buvo pateiktas todėl, kad vienas iš atsakovų, t. y. J. Z., buvo paskelbtas dingusiu be žinios, jį liečianti civilinės bylos dalis išskirta į atskirą procesą, todėl patikslintas ieškinys kitų atsakovų atžvilgiu nesikeitė ir jokia dalimi bylos eigos neįtakojo.
  11. Atsakovų teiginys, kad bendrovė neįrodė, jog faktiškai perdavė atsakovams centralizuotos energijos kiekį, už kurį reikalavo apmokėjimo pagal šilumos paskirstymą, yra be teisinio pagrindo, kadangi atsakovai ir kiti namo gyventojai ieškinio laikotarpiu niekada nesiskundė dėl negauto šilumos kiekio, už kurį buvo pateikiamos sąskaitos apmokėjimui.
  12. Nurodo, kad gyventojai patys nepasirinko šilumos paskirstymo metodo, todėl šiluma ginčo name buvo paskirstoma ir mokestis už šilumą buvo paskaičiuojamas vadovaujantis šilumos paskirstymo metodu Nr. 4, patvirtintu VKEKK 2005-05-05 nutarimu Nr. 03-19, kartu su šilumos paskirstymo metodu Nr. 5, patvirtintu VKEKK 2005-07-22 nutarimu Nr. 03-41.
  13. Atsakovų teiginys, kad jie nesinaudoja namo šildomomis laiptinėmis yra nepagrįstas, nes abi namo laiptinės yra šildomos. Net jeigu būtų šildoma tik viena laiptinė, už bendras patalpas vis tiek privalėtų mokėti visi namo gyventojai, nes name yra tik vienas įvadinis skaitiklis, o namas yra vienas bendras objektas.
  14. UAB „Anykščių šiluma“ 2016-10-24 apeliacinės instancijos teismui pateikė informaciją, jog atsakovės G. L. ir V. G. skolą, delspinigius bei žyminį mokestį pilnai sumokėjo ir bendrovei nėra skolingos.
Teisėjų kolegija

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Apeliacinis skundas netenkinamas.( CPK 326 str. 1 d. 1 p.)

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantų nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (CPK 329 str.).
  2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-313/2018 panaikino Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtą pagal atsakovų apeliacinį skundą, kuria buvo paliktas galioti Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimas, ir perdavė civilinę bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taigi, civilinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama antrą kartą. CPK 362 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą.
  3. Kasacinis teismas nutartyje nurodė, kad iš esmės išvados padarytos teisingos, bet netinkamai nustatyta butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis, neišaiškinta, kaip apskaičiuota atsakovų skola ieškovei, todėl iš esmės dėl šių normų pažeidimo apeliacinės instancijos 2016-12-23 teismo nutartis panaikinta.
  4. Pagal kasacinio teismo nutarties turinį patalpų naudingasis plotas apskaičiuotinas pagal analogiją taikant teisės aktus, reglamentuojančius buto bendrojo ploto ir negyvenamų patalpų bendrojo ploto skaičiavimą. Bendrosios dalinės nuosavybės dalis turi būti nustatoma kaip atitinkama proporcija. Ji apskaičiuojama visą konkrečiam butui ir kitų patalpų nuosavybės teise priklausančių gyvenamajame name savininko naudingą plotą palyginant su gyvenamojo namo visu naudinguoju plotu. Į palyginamuosius naudingus plotus turi būti įskaičiuojamas ir rūsio patalpų plotas, taip pat ir bendraturčio, kurio bendrosios dalinės nuosavybės dalis nustatoma gyvenamajame name, faktiškai turimų (užimamų) patalpų naudingas plotas, nesvarbu, kad šios patalpos nėra teisiškai įregistruotos bei įteisintos.
  5. Kasacinis teismas sprendė, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai nevertino atsakovų pateiktų atliktos šilumos energijos suvartojimo už ginčo laikotarpį ekspertizės akto išvadų ir daugiabučio namo ( - ) audito medžiagos ( nutarties 34 p. ir 44 p).
  6. Kasacinis teismas konstatavo, kad atsakovų daugiabučio namo bendraturčiams nepriėmus sprendimo pasirinkti namo šilumos paskirstymo metodą, šis parinktas tinkamai pagal Taisyklių 29.2.4 punktą-jeigu dalis patalpų atjungta nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu ( elektra, dujomis, kietuoju kuru ar kt., taikomas šilumos paskirstymo metodas Nr. 4 kartu su šilumos kiekio bendrosioms reikmėms nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5. ( p. 46).
  7. Kasacinis teismas nurodė, kad byloje nepateikta duomenų ir teismai nepasisakė, kaip nagrinėjamu atveju buvo apskaičiuotas mokestis už bendro naudojimo patalpų šildymą, teismas nesprendė, ar į kiekvienam daugiabučio gyvenamojo namo buto savininkui nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingą plotą buvo įskaičiuota butui tenkanti rūsio ploto dalis. Iš esmės dėl to byla grąžinta nagrinėti iš naujo. Taigi apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas apibrėžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis. Teismas sutinka, kad ieškiniui pagrįsti ieškovė nepateikė skaičiavimų, pagal pateiktas lenteles pirmosios instancijos teismas negalėjo patikrinti, ar skola paskaičiuota teisingai.
  8. Siekiant užtikrinti rungimosi civiliniame procese principo įgyvendinimą, šalims buvo nustatytas terminas pareikšti nuomonę dėl kasacinio teismo išdėstytų motyvų ir apeliacinės instancijos teisme nustatinėtų ir vertintinų aplinkybių. Nuomonę išreiškė tiek ieškovė, tiek atsakovai. Šie rašytiniai paaiškinamai priimami ir vertinami kartu su visa bylos medžiaga.
  9. Ieškovė, pateikdama papildomus paaiškinimus, nurodė, kad namo gyventojai neturi sandėliukų, turi rūsius. Ieškovas kreipėsi į VĮ „Registrų centras“, kuris atliko bendro naudojimo patalpų išlaikymui skirtus paskaičiavimus proporcingai namo butų savininkų įregistruotam nuosavybės teise plotui. Rūsyje esantys sandėliukai buvo priskaičiuoti prie buto ploto ir pagal gautus duomenis ieškovas paskaičiavo atsakovų skolą.
  10. Ieškovė nurodo, kad atliko atsakovų mokėtinų sumų už gautą šiluminę energiją paskaičiavimą, kuris atitinka ankščiau pateiktus skaičiavimus pagal paskirstymo metodus Nr. 4, Nr.5. Tačiau ieškovas pradžioje pateikė tik lentelę su mokėtinomis sumomis, o pačių skaičiavimų pagal metodo Nr. 5 punkto 5 formulę : QBŠ bn=QPŠ×XPŠbn×( ABŠSuma ABŠ), kur QBŠbn konkrečiam atsakovui nustatytas apmokėtinas bendro naudojimo šilumos kiekis, o QPŠ atsakovo pateiktas kas mėnesį atitinkamas šilumos kiekis, ABŠ Suma atsakovui priklausantis naudingas plotas, nepateikė. Teismas pagal pateiktą lentelę negalėjo tvirtinti, kad skaičiavimai teisingi.
  11. Atsakovai pateiktuose papildomuose paaiškinimuose dėl pateiktų lentelių nurodo, kad ieškovas šilumos energijos paskirstymui nepagrįstai naudoja tik buto plotą, tačiau neįtraukia šio buto priklausinio ploto, sumažindamas kiekvieno buto bendrą naudingą plotą.
  12. Atsakovų atstovė pateikė viso namo butų ir jų priklausinių tūrio skaičiavimus, pagal kuriuos, jos tvirtinimu, turi būti atliekamas šilumos energijos paskirstymas, pagal metodą Nr.4, Nr.5, kai patalpų aukštis nevienodas.
  13. Šiuo metu Utenos apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-67-786/2018, kurioje L. Z., R. S., L. S., R. V. prašo teismo įpareigoti UAB „Anykščių šiluma” atlikti patiektos šilumos perskaičiavimą, šilumos paskirstymo auditą, šilumos energijos paskirstymo perskaičiavimą atsakovų namuose, esančiuose ( - ), pagal šio namo visų asmeninio naudojimo patalpų plotus ir tūrius. Mano, kad šios bylos išsprendimas, turės įtakos ir Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamai bylai, todėl prašo ją sustabdyti iki sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje Nr. e2-67-786/2018.
  14. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. spalio 23 d. nutartimi civ. byloje Nr. 2A-552-196-2015, išnagrinėjęs šalių ginčą dėl įpareigojimo perskaičiuoti mokėjimus, konstatavo, kad daliai vartotojų atsijungus nuo centralizuoto šildymo sistemos, šilumos paskirstymo metodas papildomas metodu, leidžiančiu apskaičiuoti šilumos dalį, suvartotą daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nepaisant to, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos.
  15. Šilumos paskirstymo metodas Nr. 5 yra skirtas apskaičiuoti šilumos kiekį bendrojo naudojimo patalpoms, kai dalis patalpų atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu. Šioje nutartyje konstatuota, kad šis metodas iki ginčo kilimo taikomas pagrįstai. Dėl šios priežasties bylos stabdymas nėra privalomas, nes nagrinėjamu atveju jau teismų sprendimais išspręstas ginčas kaip skaičiuotina atsakovų skola už praeitą laikotarpį nuo 2009 m. iki 2013 m.. Kilęs ginčas tik dėl jos dydžio.
  16. Pagal turimus ieškovės pateiktus duomenis iš VĮ Registrų centras namo ( - )visų 20 vnt. butų plotas 1059,44 kv.m., priklausinių 151,62, todėl viso namo patalpų plotas 1211,06 kv.m.;
  17. Butas Nr. ( - ) su priklausiniais, priklausantis G. L. ir V. G., yra 82,92 kv.m. ploto ( buto plotas 78,05 kv.m., rūsio R-1 - 4,87 kv.m.), tai sudaro 6,85 procentus viso namo patalpų ploto. Tokią šildymo išlaidų bendro naudojimo patalpoms dalį jos turi apmokėti.
  18. Butas Nr. ( - ) su priklausiniais, priklausantis atsakovams R. S. ir L. S., prie jo yra 86 kv.m. (buto plotas78,02 kv.m., rūsio R-3 -7,98 kv.m.), tai sudaro 7,10 procentus viso namo patalpų ploto. Tokią šildymo išlaidų bendro naudojimo patalpoms dalį jie turi apmokėti.
  19. Butas Nr. ( - ) su priklausiniais, priklausantis atsakovei V. P., yra 85,74 kv.m. ploto( buto plotas 78,75 kv.m., rūsio R-5 – 6,99 kv.m.), tai sudaro 7,08 procento. Tokią šildymo išlaidų bendro naudojimo patalpoms dalį ji turi apmokėti.
  20. Butas Nr. ( - ) su priklausiniais, priklausantis atsakovei L. Z., yra 76,56 kv.m. ploto ( buto plotas 58,81 kv.m., rūsio R-26 ir R-32 - 17,75 kv.m.) , tai sudaro 6,32 procentus viso namo ( - ) patalpų ploto. Tokią šildymo išlaidų bendro naudojimo patalpoms dalį ji turi apmokėti.
  21. Pagal ieškovės pateiktus byloje duomenis ir paskaičiavus šilumos kiekį bendro naudojimo patalpų šildymui taikant koeficientą 18, jau turimi duomenys apie šilumos kiekį vien bendro naudojimo patalpų šildymui, nepriklausomai nuo to, ar patalpos šildomos, ar ne. Rūsio patalpos ( - ) tiesiogiai nešildomos, šildomos tik laiptinės, kurių yra dvi.
  22. Nors ir atsakovų atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, tačiau ieškinys negali būti atmetamas vien dėl to, kad skola ieškovei paskaičiuota ne visai tinkamai. Atsakovai savo paskaičiavimų nepateikė, todėl skolos dydį nustato ir apskaičiuoja teismas pagal ieškovės pateiktus duomenis šiems skaičiavimams atlikti, nes, kaip minėta, kasacinis teismas nurodė, kad byloje nepateikta duomenų ir teismai nepasisakė, kaip nagrinėjamu atveju buvo apskaičiuotas mokestis už bendro naudojimo patalpų šildymą. Tokiu atveju teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 314 str., daro išvadą, kad vėliau iškilo įrodymų pateikimo būtinybė apeliacinės instancijos teismui, todėl šalių pateiktus įrodymus priėmė, ir juos vertina. Ieškinio dalykas nesikeičia, keičiasi tik skolos skaičiavimo tvarka.
  23. Atlikus naujus skaičiavimus, nustatyta, kad atsakovai prašo skolos ne už ginčo laiką nuo 2009 m. rugsėjo mėn. iki 2013 m. liepos 1 d. nes skaičiuojant skolą nuo to laiko, turėtų mokėti daugiau, nei kad ieškovė reikalavo ieškiniu. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui teikė duomenis apie šilumos kiekį ir skolą bendro naudojimo patalpoms šildyti už laiką nuo 2010 metų spalio 1 d. iki 2013 m. balandžio mėn. imtinai. Pvz. už 2010 spalio , lapkričio gruodžio mėn. butui Nr. ( - ) priskaičiuota 8,52 Eur,14,37, 20,32 Eur, o buvo anksčiau- 7,76 Eur,,13,10 ir 21,86 Eur. Už laiką nuo 2010 m. spalio mėn. iki 2013 m. balandžio mėn. butui Nr. ( - ) kaina sumažėjo 20.02 Eur, butui Nr. ( - ) -8,39, butui Nr. ( - ) -12,46 Eur, o butui Nr. ( - ) padidėjo 38,20 Eur.
  24. Teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka pagal atsakovų apeliacinį skundą, negali bloginti atsakovų padėties ( CPK 313 str.), priteisti didesnes sumas, nei prašyta ieškiniu. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal turimus ieškovo duomenis, nenurodė sprendimo rezoliucinėje dalyje laikotarpio, už kurį skola priteisiama, toks laikotarpis nenurodytas ir ieškovės ieškinyje. Taip atsitiko dėl to, kad ieškovė skolos skaičiavimų nepateikė, ieškinį įrodinėdama likučių suvestine, pagal kurią skolą siekia išieškoti. Likučių suvestinėje skola skaičiuota nuo 2009 m., apeliacinėje instancijoje vėl pateikta likučių suvestinė, o konkretūs duomenys tik nuo 2010 m.
  25. Teismas pagal turimus duomenis, nurodytus V. S. techninės ekspertizės suvestinėje lentelėje, tik taikydamas ne 12, o 18 procentų koeficientą, ir bendro naudojimo patalpų šildymui tenkanti šilumos dalis yra : 20009-10 1252,6 kWh, 2009-11 -2068 kWh, 2009-12 -3076 kWh, 2010-01- 4269,6 kWh, 2010-02 -3043 kWh, 2009-03 – 2525,76 kWh,, 2010-04 – 775,08 kWh; perskaičiavo atsakovų skolą už bendro naudojimo patalpų šildymą už laiką nuo 2009 m. spalio 1 d. tokia tvarka, kaip išaiškino kasacinė instancija ( pagal buto savininkui tenkančią proporciją), kai šildymo kaina 0,2692 Lt už 1kWh, nes kitų duomenų byloje nėra. (Vėlesniais metais kaina buvo didesnė).
  26. Tokiu būdu paskaičiavus ( - ) buto Nr. ( - ) skola vien už namo bendro naudojimo patalpų šildymą yra 393,02 Eur, o ieškiniu prašo 423,30 Eur; buto Nr. ( - ) skola 431,23 Eur, o ieškiniu prašo 423,18 Eur; buto Nr. ( - ) skola 419,49 Eur, o ieškiniu prašo 427,09 Eur, buto Nr. ( - ) skola 374,58 Eur, o prašo 418,24 Eur.
  27. Dar ieškovas prašo iš atsakovų skolos už šilumos punkto priežiūrą ( tai matyti iš likučių istorijos suvestinės), jis paskaičiuotas proporcingai buto plotui. Prie paskaičiuotų sumų pridėjus šią skolą iš esmės atsakovų skola prilygsta ieškinio reikalavimams, nes su sumomis už punkto priežiūrą atskirais atvejais suma už laiką nuo 2009 m. tampa didesnė. Šių sumų atsakovai gera valia irgi nemokėjo.
  28. Dėl pasakyto Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o iš atsakovų ieškovei priteisiamos bylinėjimosi išlaidos ( CPK 93 str.). Ieškovė prašo priteisti 80 Eur išlaidų, sumokėtų VĮ Registrų centras už duomenų pateikimą. Šias išlaidas turi atlyginti atsakovų butų savininkai po 20 Eur kiekvienas.

12Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

13Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

14Priteisti iš atsakovių G. L. ir V. G. po 10 Eur iš kiekvienos, iš R. S. ir L. S. po 10 Eur iš kiekvieno, iš V. P. 20 Eur ir iš L. Z. 20 Eur ieškovei UAB „Anykščių šiluma“ bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Proceso dalyviai
Ryšiai