Byla e2A-422-212/2019
Dėl mokesčių už suvartotą šiluminę energiją priteisimo. Teisėjų kolegija

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų R. Č., Birutės Jonaitienės, (pirmininkės ir pranešėjos) Z. M.,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. S., L. S., L. Z., L. I. ir R. V. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. S., L. S., L. Z., L. I. ir R. V. ieškinį atsakovei UAB „Anykščių šiluma“ dėl įpareigojimo atlikti šilumos paskirstymo perskaičiavimą ir ieškovės UAB „Anykščių šiluma“ ieškinį atsakovei R. V. dėl mokesčių už suvartotą šiluminę energiją priteisimo. Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41.

5Ieškovai L. Z., R. S., L. S., R. V. patikslintu ieškiniu prašė teismo įpareigoti atsakovę atlikti: 1) šilumos paskirstymo perskaičiavimą nuo 2009 m. iki 2013 m. spalio mėnesio pagal 4 metodą ir papildomame paskirstymo metode Nr. 10 nurodytą šilumos paskirstymo auditą, o nuo 2013 m. spalio mėnesio iki 2017 m. balandžio 12 d. pagal pagrindinį metodą Nr. 16V ir papildomame paskirstymo metode Nr. 10 nurodytą šilumos paskirstymo auditą; 2) šilumos energijos paskirstymo perskaičiavimą pareiškėjų namuose, esančiuose ( - ), pagal šio namo visų asmeninio naudojimo patalpų (butų ir jų pagalbinių patalpų rūsyje) plotus, įregistruotus VĮ „Registrų centras“, ir tūrius nuo 2009 m. iki 2017 m. balandžio 12 d. 2.

6Nurodė, kad 2016 m. vasario 25 d. raštu kreipėsi į atsakovę UAB „Anykščių šiluma“, prašydami atlikti šilumos paskirstymo perskaičiavimą nuo 2009 metų iki 2016 metų pagal paskirstymo metode Nr. 10 nurodytą šilumos paskirstymo auditą. Atsakovė UAB „Anykščių šiluma“ 2014 m. balandžio 7 d. raštu Nr. 267 atsisakė tenkinti ieškovų reikalavimus, informuodamas ieškovus, kad bus taikomas skaičiavimus pagal ieškovų pasirinktą šilumos paskirstymo metodą, tik gavus minėto namo valdytojo (administratoriaus) raštišką nurodymą. Po to ieškovai kreipėsi į Komisiją, kuri 2017-03-13 paskelbė sprendimą. Iš išdėstyto matyti, kad ieškovai įvykdė LR energetikos įstatymo 34 straipsnio „Ginčų sprendimas ne teismo tvarka“ reikalavimus – kreipėsi į šilumos tiekėją su reikalavimu ir gavo šilumos tiekėjo motyvuotą atsakymą, taip pat pasinaudojo ginčo sprendimo išankstine tvarka Komisijoje, todėl įgijo teisę kreiptis į teismą, prašydami ginčą spręsti iš esmės. 3.

7Taip pat nurodė, jog sprendimas dėl šilumos paskirstymo priimamas butų savininkų balsų dauguma, o šilumos tiekėjas, neturėdamas teisės ginti viešo intereso, neturi teisės jo kvestionuoti, taikydamas kitus arba papildomus metodus. 4.

8Ieškovė UAB „Anykščiu šiluma“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės R. V. 428,07 Eur už suvartotą šiluminę energiją bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, 50,77 Eur delspinigių bei 21,14 Eur žyminio mokesčio. Nurodė, kad UAB „Anykščių šiluma“ centralizuotai tiekė šiluminę energiją daugiabučiam namui, esančiam ( - ), kuriame yra atsakovės butas Nr.7. 2002 m. atsakovei nuo centralizuotai tiekiamos šilumos tiekimo tinklų butą atjungus, už gaunamą šiluminę energiją bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, atsakovė nemokėjo. Tačiau net ir teisėtai įgyvendintas atsijungimas nuo namo centralizuotos šildymo sistemos pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes neturi įtakos iš įstatymo kylančios bendraturčio pareigos proporcingai apmokėti atitinkamas su bendruoju turtu susijusias išlaidas.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

105.

11Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškovų R. S., L. S., L. Z. ir L. I. ieškinį atsakovei UAB “Anykščių šiluma” dėl įpareigojimo atlikti šilumos paskirstymo perskaičiavimą atmetė. Ieškovės UAB “Anykščių šiluma” ieškinį atsakovei R. V. dėl skolos už suvartotą šiluminę energiją bendrojo naudojimo patalpoms šildyti priteisimo patenkino iš dalies, priteisė ieškovei UAB „Anykščių šiluma” iš atsakovės R. V. 428,07 Eur skolos už suvartotą šiluminę energiją, 13,42 Eur delspinigių ir 20 Eur žyminio mokesčio. Išieškojo iš atsakovės R. V. 4,35 Eur teismo turėtų pašto išlaidų. 6.

12Nustatė, kad ieškovams R. S., L. S., L. Z. ir R. V. nuosavybės teise priklauso butai daugiabučiame name, esančiame ( - ), o ieškovei L. I. nuosavybės teise priklauso butas, esantis daugiabučiame name ( - ). Ieškovams priklausantys butai yra teisėtai atjungti nuo daugiabučių namų karšto vandens tiekimo sistemos. Nurodė, jog ieškovai, nepriklausomai nuo pasirinkto jiems priklausančių patalpų šildymo būdo, turi pareigą mokėti už šilumos dalį, tenkančią daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti. 7.

13Atsakovas ieškiniu yra kreipęsis į teismą ir prašė iš ieškovų R. S., L. S. ir L. Z. priteisti skolą už tiekiamą šiluminę energiją bendro naudojimo patalpoms šildyti nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2013 m. liepos 1 d. bei iš ieškovės L. I. – už laikotarpį nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d. Ieškovei R. V. priklauso butas esantis kaip ir kitų ieškovų, ( - ). 8.

14Atsakovo UAB „Anykščių šiluma“ ieškiniai buvo išnagrinėti ir priimti teismo sprendimai, kuriais ieškiniai dėl skolos priteisimo buvo patenkinti ir priteistos skolos. Teismai konstatavo, kad ieškovų daugiabučio namo bendraturčiams nepriėmus sprendimo pasirinkti namo šilumos paskirstymo metodo, šilumos paskirstymo metodas parinktas tinkamai pagal Taisyklių 29.2.4 punktą – jeigu dalis patalpų atjungta nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis ar kt.), taikomas šilumos paskirstymo metodas Nr. 4 kartu su šilumos kiekio bendrosioms reikmėms nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5. Taip pat pažymėta, kad bendrosios dalinės nuosavybės dalies dydžio nustatymui reikšmingi tik patalpų plotai, o ne jų tūriai. 9.

15Ieškovai pateikdami ieškinį nurodo tas pačias aplinkybes ir argumentus, kurie yra teismų išnagrinėti ir aptarti, nagrinėjant atsakovo pateiktus ieškinius dėl skolos už šilumos energiją priteisimą ir ieškovų pateiktus apeliacinius skundus dėl priimtų sprendimų, minėtose bylose (Panevėžio apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-146-280/2018, 2A-406-755/2018) ir priimtos nutartys yra įsiteisėjusios ir galiojančios. 10.

16Ieškovai nepateikė naujų įrodymų, kurių pagrindu būtų reikalinga nagrinėti ieškovų pateiktus reikalavimus iš naujo ir todėl nebesprendžiamas klausimas dėl šilumos paskirstymo metodų pritaikymo tinkamumo ir kaip skaičiuojamas mokestis už bendro naudojimo patalpų šildymą. 11.

17Teismas ieškovės UAB „Anykščių šiluma“ ieškinį atsakovei R. V. tenkino iš dalies. Nustatė, kad atsakovei R. V. nuosavybės teise priklauso butas, esantis ( - ). Atsakovei priklausantis butas yra teisėtai atjungtas nuo daugiabučio namo karšto vandens tiekimo sistemos. Atsakovė gera valia nemokėjo už suvartotą šiluminę energiją bendro naudojimo patalpoms šildyti nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. liepos 1 d. Atsakovė R. V. - buto savininkė, nepaisant pasirinkto priklausančių patalpų šildymo būdo, turi pareigą atsiskaityti už šilumos dalį, tenkančią daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti. 12.

18Nurodė, jog atsakovės butas yra tame pačiame name, kaip ir minėtų asmenų, tai R. S., L. S. ir L. Z. (ieškovų), esančiame ( - ). 2013 m. lapkričio 4 d. byla pagal ieškovės UAB „Anykščių šiluma“ ieškinį atsakovui J. Z. dėl skolos už suvartota šiluminę energiją buvo sujungta su kitomis ieškovės UAB „Anykščių šiluma“ bylomis atsakovams R. S., L. S., L. Z. ir buvo nagrinėtos kartu. 2015 m. gruodžio 16 d. teismo nutartimi byla buvo išskirta, nes buvo nežinoma atsakovo J. Z. buvimo vieta. 2017 m. vasario 9 d. teismo nutartimi atsakove patraukta R. V.. 13.

19Nagrinėjant byla kartu su kitomis ieškovės bylomis atsakovams R. S., l. S., L. Z. buvo nagrinėjami tie patys klausymai ir tie patys atsakovų pateikti argumentai. Bylos nagrinėjimo metu atsakovai nesutikdami su ieškovės UAB „Anykščių šiluma“ ieškiniu, teikė ieškinius Vilniaus apygardos teismui, ginčydami Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimus, ginčijo mokesčių paskaičiavimo pagrįstumą. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais bylose yra konstatuota, kad ieškovė UAB „Anykščių šiluma“, atsižvelgdama į tai, jog daugiabučiame name, esančiame ( - ), yra nuo centralizuotos šildymo sistemos atjungtų butų, bei į tai, kad įrengtą šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemą labiausiai atitinka Metodas Nr. 4 ir Metodas Nr. 5, šilumos paskirstymui šiame name taiko tinkamus šilumos paskirstymo metodus, šilumos energiją apskaičiuoja metrologiškai patikrintais ir sertifikuotas apskaitos prietaisais (Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų civ.b.2-1-266/2016, Panevėžio apygardos teismo civ. b. Nr.2A-146-280/2018). Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, Panevėžio apygardos teismas nagrinėjo mokesčių už sunaudotą šilumą bendro naudojimo patalpoms skaičiavimo tvarką bei priteistinos skolos dydį. Kadangi atsakovės R. V. butas yra tame pačiame name, esančiame ( - ), teismo sprendimas įsiteisėjęs, todėl teismas šio klausimo iš naujo nenagrinėja ir taiko analogiją. 14.

20Ieškovė nepateikė pagrįstų skaičiavimų, o tik lentelę, kurioje nurodyta, kad atsakovė už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. liepos 1 d. yra skolinga bendro naudojimo patalpų šildymą ir punktų priežiūrą 428,07 Eur. Tačiau ieškovė UAB „Anykščių šiluma“ kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ ir pateikė 2018-01-05 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą ir bendro naudojimo dalių paskaičiavimą. Nurodyta, kad namo ( - ) visų 20 butų plotas yra 1059,44 kv.m., priklausinių -151,62 kv.m., tai viso namo patalpų plotas 1211,06 kv.m. Butas Nr. ( - ) su priklausiniais, priklausantis atsakovei R. V., yra 85,76 kv.m. ploto (buto plotas 78,90 kv.m., rūsio R-7 – 6,86 kv.m.), ir priklauso bendro naudojimo patalpų 9,02 kv.m. Atsakovės naudojamų patalpų santykis su viso namo plotu sudaro 7,08 procentus (85,76:1211,06x100). Tokią šildymo išlaidų bendro naudojimo patalpoms dalį ji turi apmokėti. 15.

21Ieškovė naujai nepateikė perskaičiavimo raštu, tačiau žodžiu nurodė, kad perskaičiavus atsakovės buto skolą už namo bendro naudojimo patalpų šildymą, skola yra 13 Eur didesnė, tačiau ieškovė prašė priteisti skolą pagal ankstesnį paskaičiavimą ir prašė iš atsakovės priteisti 338,71 Eur už bendro naudojimo patalpų šildymą ir už punktų priežiūrą 89,37 Eur, viso 428,07 Eur. 16.

22Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės delspinigius už laiku nesumokėtus mokesčius, viso 175,31 eurus. Todėl iš atsakovės priteisė delspinigius už paskutinius 6 mėnesius iki ieškinio į teismą padavimo dienos, t. y. 13,42 Eur.

23III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2417.

25Apeliaciniu skundu ieškovai L. Z., R. S., L. S. ir R. V. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą gražinti nagrinėti iš naujo į pirmosios instancijos teismą arba priimti naują sprendimą – UAB „Anykščių šiluma“ ieškinį atmesti, o apeliantų ieškinį tenkinti. bei įpareigoti UAB „Anykščių šiluma“ atlikti šilumos paskirstymo perskaičiavimą nuo 2009 m. iki nagrinėti apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. sprendimo dalį, kurioje ieškovės ieškinys buvo atmestas ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilnai. 18.

26Apeliantai L. Z., R. S., L. S. ir R. V. nesutinka su pirmos instancijos teismo argumentais, kad teismo nurodyti atsakovės UAB „Anykščių šiluma“ ieškiniai buvo išnagrinėti ir priimti teismo sprendimai, kuriais ieškiniai dėl skolos priteisimo buvo patenkinti ir priteistos skolos buvo už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. - 2013 m. liepos 1 d. Pažymi, kad ieškovė R. V. apskritai nedalyvavo pirmos instancijos teismo nurodytose civilinėse bylose, kuriose buvo priimta LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-313/2018, 3K-3-418-313/2017, Panevėžio apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-146-280/2018, 2A-406-755/2018, todėl šiose bylose nustatytos aplinkybės ir išnagrinėti reikalavimai niekaip nesaisto R. V.. Be to, ieškovai nurodo, kad 2014-01-15 butų savininkų sprendimu pasirinko papildomą šilumos paskirstymo metodą Nr. 10 pagal jame nurodytą šilumos paskirstymo auditą, todėl teismas privalėjo įvertinti, ar atsakovė pagrįstai atsisako skirstyti šilumos energiją nuo 2013 m. spalio iki 2017 m. balandžio 12 d. pagal pagrindinį metodą Nr. 16V ir papildomame paskirstymo metode Nr. 10 nurodytą šilumos paskirstymo auditą; taip pat atlikti šilumos energijos paskirstymo perskaičiavimą pareiškėjų namuose, remiantis 2014-01-15 butų savininkų sprendimu. Pirmos instancijos teismas visiškai nemotyvavo, kodėl šilumos tiekėjas ignoruoja gyventojų 2014-01-15 sprendimą pasirinkti paskirstymo metodą Nr. 10 pagal auditą. Todėl sprendimas yra naikintinas, nes pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. 19.

27Apeliantai nurodo, kad daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai disponavimo bendruoju turtu teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), o kitas savininko teisių turinį sudarančias teises – valdymo ir naudojimo – balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip (CK 4.85 straipsnio 1 dalis). CK 4.85 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą. 20.

28Apeliantai cituoja Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2A-756-77/2014, Kauno apygardos teismo civilinės bylos 2A-817-259/2009, Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-1059-577/2014, Lietuvos apeliacinio teismo civilinės bylos Nr.2A-225-241/2015 išaiškinimus, jog sprendimas dėl šilumos paskirstymo priimamas butų savininkų balsų dauguma, o šilumos tiekėjas neturėdamas teisės ginti viešo intereso, neturi teisės jo kvestionuoti, taikydamas kitus arba papildomus metodus. Apeliantai daro išvadą, jog atsakovė neturėjo teisės vienašališkai parinkti ir taikyti ginčo name Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4 ir 5, nes ieškovai pateikė įrodymus, jog ieškovų namo butų savininkai CK 4.85 str. nustatyta tvarka gyventojai balsų dauguma nusprendė visą name suvartotą šilumos energiją, skirtą asmeninio ir bendro naudojimo patalpų šildymui, paskirstyti pasirinko tik pagal paskirstymo metode Nr. 10 nurodytą šilumos paskirstymo auditą, o atsakovė, neturėdamas teisės ginti viešo intereso, neturi teisės vienašališkai neteismine tvarka kvestionuoti šilumos energijos paskirstymo pagal butų savininkų pasirinktą papildomame paskirstymo metode Nr. 10 nurodytą šilumos paskirstymo auditą. 21.

29Nurodo, jog atsakovė namui, kuriame yra jų butai, taikė netinkamą pagrindinį šilumos energijos paskirstymo metodą Nr. 4, nors privalėjo taikyti metodą Nr. 16V, nes ginčo namo butuose yra įrengti pertekliniai šildytuvai ir šildomos grindys. Ieškovų namas neatitinka Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 29.2.4 punkto reikalavimų, nes butuose yra įrengti pertekliniai šildymo prietaisai, o gyventojai nėra priėmę jokio sprendimo dėl 4 metodo pasirinkimo, todėl gyventojams nepasirinkus tinkamiausio metodo, kuris šiuo atveju yra metodas 16V, šilumos tiekėjas privalėjo šį metodą parinkti pats. Tokį išaiškinimą yra pateikę ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje 3K-3-386-916/2016, 3K-3-435-701/2015. Apeliantai teismui pateikė šilumos paskirstymo (energetinis) auditą, kurį atlikusi MB „Statybos inžineriniai sprendimai“ auditorė O. V. (kvalifikacijos atestatas Nr.0030) nustatė, jog namui tinkamesnis papildomas metodas yra Nr. 10, o ne Nr. 5, kaip nepagrįstai pritaikė atsakovė. Šilumos paskirstymo (energetinis) auditas patvirtina, kad namui tinkamesnis papildomas metodas yra Nr. 10, o namo administratorius 2014 m. rugsėjo 14-22 d. aktas patvirtina, kad 4 metodas neatitinka pasikeistų namo šildymo įrenginių, todėl gyventojams nepasirinkus pagrindinio metodo Nr. 16V taikomo kartu su papildomu metodu Nr. 10, šilumos tiekėjas privalėjo nuo 2013 m. spalio mėn. ginčo namui pradėti taikyti pagrindinį metodą Nr. 16V kartu su papildomu metodu Nr. 10. 22.

30Apeliantams įrodžius, kad atsakovas privalėjo vadovautis gyventojų sprendimu dėl paskirstymo metodo Nr. 10 pasirinkimo, pirmos instancijos teismo sprendimas yra naikintinas kaip nepagrįstas ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo į pirmos instancijos teismą arba priimtinas naujas sprendimas įpareigoti atsakovę atlikti šilumos paskirstymo perskaičiavimą nuo 2009 m. iki 2013 m. spalio pagal 4 metodą ir papildomame paskirstymo metode Nr. 10 nurodytą šilumos paskirstymo auditą, o nuo 2013 m. spalio iki 2017 m. balandžio 12 d. pagal pagrindinį metodą Nr. 16V ir papildomame paskirstymo metode Nr. 10 nurodytą šilumos paskirstymo auditą. 23.

31Pirmos instancijos teismas taip pat nepargrįstai atmetė apeliantų reikalavimą įpareigoti atsakovę šilumos tiekėją atlikti šilumos energijos paskirstymo perskaičiavimą namuose, esančiuose ( - ), ir ( - ) pagal šio namo visų asmeninio naudojimo patalpų (butų ir jų pagalbinių patalpų rūsyje) plotus, įregistruotus VĮ „Registrų centras“ ir pagal šių patalpų tūrį, nes minėtų butų (h=2.50 m) ir jų pagalbinių patalpų (h=2.00 m) rūsyje aukščiai skiriasi. Ieškovai reikalauja perskaičiavimo už laikotarpį nuo 2009-10-01 iki 2017-04-11 atlikti perskaičiavimą pagal patalpų tūrį, kaip to reikalauja Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės patvirtinto metodo Nr. 4 ir Nr. 10, taip pat metodo Nr. 5 nuostatos. Savo reikalavimą apeliantai grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2014 bei mano, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos civilinėse bylose Nr. 3K-7-515/2009, Nr. 3K-3-435-701-2015, Nr. 3K-3-418-313/2017 ir Nr. 3K-3-103-313/2018, neįvertindamas, kad dėl netinkamų šilumos paskirstymo metodų taikymo ir dalies asmeninio naudojimo patalpų neįtraukimo į šilumos energijos paskirstymą name ieškovams buvo priskirta neproporcingai didelė šilumos dalis už bendro naudojimo patalpų šildymą. Ieškovų pateikti VĮ „Registrų centro“ duomenys įrodo, kad namo rūsyje yra kitų namo butų savininkų asmeninio naudojimo patalpos kaip asmeninio naudojimo kitos paskirties patalpos, kurioms nėra priskiriamas jokia dalis šilumos energijos, suvartotos bendro naudojimo patalpų šildymui, nors šios palėpės ir sandėliukai nėra bendro naudojimo patalpos, nes yra oficialiai įregistruoti kaip asmeninio naudojimo patalpos. Teismas visiškai neįvertino ir nepasisakė, kad visos asmeninio naudojimo rūsio patalpos, kuriose yra kitų namo butų savininkų asmeninio naudojimo patalpos (palėpės ir sandėliukai), nėra įtrauktos į šilumos energijos paskirstymą, nors turėjo būti įtrauktos kaip butų pagalbinės patalpos, įeinančios į bendrą naudingą plotą. Be to, teismas neįvertino, kad šių patalpų aukštis skiriasi, todėl šilumos energija turėjo būti skirstoma pagal patalpų tūrį, o ne plotą. 24.

32Remdamiesi nurodyta teismų praktika, mano, kad ir šioje byloje kiekvienas iš namo butų ir kitų patalpų bendrasavininkių turi prievolę prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti, proporcingai pagal nuosavybes teise valdomas visas asmenines patalpas, nes taip nustato įstatymas ir gyventojai dėl to neprivalo papildomai susitarti. Priešingai, jei dalis butų savininkų geranoriškai norėtų įvykdyti kitų butų savininkų prievoles, jie galėtų tai padaryti tik geranoriškai bendru šalių susitarimu. Būtent todėl atsakovė ir tvirtina, kad butų šildomos pagalbinės patalpos (sandėliukai), kurios nebuvo įtrauktos į paskirstymą, galėtų būti neįtrauktos į šilumos energijos paskirstymą tik tuo atveju, jei būtų priimtas visų butų savininkų sprendimas dėl dalies jų asmeninių patalpų neįtraukimo į šilumos energijos paskirstymą, nes kiti butų savininkai geranoriškai sutiktų sumokėti šildomų pagalbinių patalpų, kurio nebuvo įtrauktos į paskirstymą, šildymo išlaidas, ir šio sprendimo pagrindu butų savininkai kreiptųsi į Komisiją dėl metodo Nr. 5 pakeitimo Komisijos 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. O3-121 „Dėl šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių patvirtinimo“ 14 punkto pagrindu. Tačiau byloje apie tai nėra duomenų, o priešingas aiškinimas galėtų iškreipti tokios prievolės proporcingumo principą ir suinteresuotų asmenų daugumos valia nulemti jiems neproporcingai mažas išlaidas (arba net jų nepatirti), kitiems – neproporcingai dideles prieš jų valią. Pažymi, kad Panevėžio apygardos teismas nutartimis civilinėje byloje Nr. 2A146-280/2018 ir 2A-406-755/2018 taip pat pripažino, kad sandėliukai turėjo būti įtraukti į paskirstymą ir todėl šilumos tiekėjo reikalaujamą priteisti skolos sumą atitinkamai sumažino. Todėl ieškinys šiuo atveju turėjo būti patenkintas, įpareigojant atsakovę įtraukti sandėliukus į šilumos energijos paskirstymą pagal plotą arba pagal turį. 25.

33Apeliantai nesutinka su atsakovės argumentais, kad šilumos paskirstymas teisėtai atliktas pagal butų plotus, kurie neatitinka VĮ „Registrų centras“ duomenų, tik todėl, kad namo administratorius, o vėliau ir kiti butų savininkai nepateikė šilumos tiekėjui informacijos apie pasikeitusį jų butų plotą, nes toks įstatymų aiškinimas tiesiogiai prieštarauja kasacinio teismo praktikai, suformuotai civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-7012015 bei Lietuvos apeliacinio teismo praktikai civilinėje byloje Nr. 2A-1242/2014. Pažymėjo, jog ieškovė niekada nesidomėjo registro centro duomenimis, nors privalėjo tai daryti. Analogiškomis aplinkybėmis yra išaiškinęs ir Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2A-254-943/2016. 26.

34Apeliantai mano, kad atsakovė šioje byloje netinkamai skirstė šilumos energiją, nes kaimynų asmeninio naudojimo pagalbinėms butų patalpoms nepriskyrė jokios dalies šilumos energijos, skirtos viso namo bendro naudojimo patalpų šildymui, jei šios pagalbinės patalpos nešildomos, arba neįtraukė šių patalpų į šildomų butų naudingą plotą, jei šios patalpos laikytinos šiltomis patalpomis. 27.

35Atsakovė R. V., nesutikdama su teismo sprendimu, prašo apeliacinio teismo jį panaikinti dėl jau nurodytų apeliacinio skundo argumentų dėl netinkamo paskirstymo metodo ir dalies asmeninio naudojimo patalpų neįtraukimo į paskirstymą, taip pat dėl toliau pateiktų argumentų dėl neįrodyto šilumos energijos kiekio ir dėl neteisėtai priskaičiuotų delspinigių. 28.

36Atsakovės pateikti VĮ „Registrų centro“ duomenys įrodo, kad namo rūsyje yra kitų namo butų savininkų asmeninio naudojimo patalpos (sandėliukai) kaip asmeninio naudojimo kitos paskirties patalpos, kurioms nėra priskiriamas jokia dalis šilumos energijos, suvartotos bendro naudojimo patalpų šildymui, kaip nustatė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-11-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-313/2017. Pirmos instancijos teismas vėl netinkamai įvertino, kad ginčo daugiabučio namo butų savininkams priklausančios asmeninio naudojimo rūsio patalpos nėra įtrauktos į šilumos energijos paskirstymą, nors turėjo būti įtrauktos kaip butų pagalbinės patalpos, įeinančios į butų savininkų patalpų bendrą naudingą plotą, atitinkamai sumažinant ieškovui priskirtus mokėjimus už bendro naudojimo patalpų šildymą pagal 5 metodą, taikomą kartu su 4 metodu, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-11-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-313/2017, pasisakydamas dėl daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės ir pareigos proporcingai apmokėti su bendru turtu susijusias išlaidas, išaiškino, kad nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis į palyginamuosius naudinguosius plotus turi būti įskaičiuojamas ir rūsio patalpų plotas. 29.

37Pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovės pateiktą teismui Nekilnojamojo turto registro 2018-03-02 raštą, kuriame buvo tik pakartoti byloje jau esantys ieškovės šilumos paskirstymui panaudoti butų duomenys, kuriuos Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-11-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-313/2017 pripažino klaidingais, nes į paskirstymą nėra įtrauktos asmeninio naudojimo rūsio patalpos, nors iš atsakovų pateiktų nekilnojamo turto registro duomenų matyti, kad visi ginčo name esantys butai turi priklausinius, todėl šių butų bendras naudingas plotas turi būti skaičiuojamas kartu su jo priklausiniu plotu, kuriam turi ir būti priskiriama šilumos energija buto šildymui ir bendroms reikmėms pagal metodą Nr. 4 ir Nr. 5, nes bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme posėdžio metu ieškovai ir atsakovė patvirtino, kad rūsyje esančios patalpos (priklausiniai) yra šildomi (CPK 182 str.): 1. Butas Nr. 1 plotas 78,05 m2 + priklausinio plotas 4,87 m2 – viso 82,92 m2 (teismas rėmėsi ieškovo klaidingai nurodytu plotu tik 78,05 m2); 2. Butas Nr. 2 plotas 48,29 m2 + priklausinio plotas 5,70 m2 – viso 53,99 m2 (teismas rėmėsi ieškovo klaidingai nurodytu plotu tik 48,29 m2); 3. Butas Nr. 3 plotas 78,02 m2 + priklausinio plotas 7,98 m2 – viso 86,00 m2 teismas rėmėsi ieškovo klaidingai nurodytu plotu tik 78,02 m2); 4. Butas Nr. 4 plotas 48,43 m2 + priklausinio plotas 6,46 m2 – viso 54,89 m2 (teismas rėmėsi ieškovo klaidingai nurodytu plotu tik 48,43 m2); 5. Butas Nr. 5 plotas 78,75 m2 + priklausinio plotas 6,99 m2 – viso 85,74 m2 (teismas rėmėsi ieškovo klaidingai nurodytu plotu tik 78,75 m2); 6. Butas Nr. 6 plotas 49,62 m2 + priklausinio plotas 7,03 m2 – viso 56,65 m2 (teismas rėmėsi ieškovo klaidingai nurodytu plotu tik 49,62 m2); 7. Butas Nr. 7 plotas 78,90 m2+ priklausinio plotas 6,86 m2 – viso 85,76 m2 (teismas rėmėsi ieškovo klaidingai nurodytu plotu tik 78,90 m2); 8. Butas Nr. 8 plotas 49,29 m2 + priklausinio plotas 6,66 m2 – viso 55,95 m2 (teismas rėmėsi ieškovo klaidingai nurodytu plotu tik 49,29 m2); 9. Butas Nr. 9 plotas 48,43 m2 + priklausinio plotas 8,10 m2 – viso 56,53 m2 (teismas rėmėsi ieškovo klaidingai nurodytu plotu tik 48,43 m2); 10. Butas Nr. 10 plotas 29,03 m2 + priklausinio plotas 8,59 m2 – viso 37,62 m2 (teismas rėmėsi ieškovo klaidingai nurodytu plotu tik 29,03 m2); 11. Butas Nr. 11 plotas 59,25 m2+ priklausinio plotas 8,28 m2 – viso 67,53 m2 (teismas rėmėsi ieškovo klaidingai nurodytu plotu tik 59,25); 12. Butas Nr. 12 plotas 48,46 m2 + priklausinio plotas 7,45 m2 – viso 55,91 m2 (teismas rėmėsi ieškovo klaidingai nurodytu plotu tik 48,46 m2); 13. Butas Nr. 13 plotas 78,75 m2 + priklausinio plotas 6,99 m2 – viso 85,74 m2 (teismas rėmėsi ieškovo klaidingai nurodytu plotu tik 78,75 m2); 14. Butas Nr. 14 plotas 58,81 m2 + priklausinio plotas 17,75 m2 – viso 76,56 m2 (teismas rėmėsi ieškovo klaidingai nurodytu plotu tik 58,81 m2); 15. Butas Nr. 15 plotas 48,40 m2 + priklausinio plotas 12,75 m2 – viso 61,15 m2 (teismas rėmėsi ieškovo klaidingai nurodytu plotu tik 48,40 m2); 16. Butas Nr. 16 plotas 29,28 m2 + priklausinio plotas 5,80 m2 – viso 34,08 m2 (teismas rėmėsi ieškovo klaidingai nurodytu plotu tik 29,28 m2); 17. Butas Nr. 17 plotas 59,72 m2 + priklausinio plotas 7,21 m2 – viso 66,93 m2 (teismas rėmėsi ieškovo klaidingai nurodytu plotu tik 59,72 m2); 18. Butas Nr. 18 plotas 48,66 m2 + priklausinio plotas 7,60 m2 – viso 56,26 m2 (teismas rėmėsi ieškovo klaidingai nurodytu plotu tik 48,66 m2); 19. Butas Nr. 19 plotas 30,08 m2 + priklausinio plotas 4,27 m2 – viso 34,35 m2 teismas rėmėsi ieškovo klaidingai nurodytu plotu tik 30,08 m2); 20. Butas Nr. 20 plotas 59,73 m2 + priklausinio plotas 6,74 m2 – viso 66,47 m2 (teismas rėmėsi ieškovo klaidingai nurodytu plotu tik 59,73 m2). 30.

38Apeliantai mano, kad teismas neįvertino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-11-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-313/2017 nurodymo įvertinti šilumos energijos paskirstymo perskaičiavimų teisingumą, kai prie buto ploto yra pridėtas ir jo priklausinio plotas, nes pritarė ieškovės argumentams, kad jokių perskaičiavimų atlikti nereikia, kadangi su ieškiniu pateikti skaičiavimai yra teisingi, nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-11-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-313/2017 nustatė priešingai. Mano, kad ieškovės pateikti skaičiavimai yra klaidingi, ieškinio pagrindo keitimas apeliaciniame teisme yra negalima, todėl ieškinys turi būti atmestas kaip neįrodytas dėl klaidingų skaičiavimų, pažeidžiančių proporcingumo principą, kai į paskirstymą nėra įtraukiama dalis asmeninio naudojimo patalpų, už kurių išlaikymą turėtų mokėti jų savininkai – centralizuotai šildomų butų savininkai, kurie net nėra įtraukti į šią bylą, nors jos išsprendimas tikrai turės pasekmių jų teisėms ir pareigoms dėl išaugusių sąskaitų už šildymą, kai bus atliktas šilumos energijos paskirstymo perskaičiavimas. 31.

39Pirmos instancijos teismas taip pat neįvertino, kad proporcingumo ir teisingumo šilumos energijos paskirstymo principas buvo pažeistas, nes šilumos energijos paskirsimas turėjo būti atliekamas pagal patalpų tūrį, o ne plotą. Mano, jog šioje dalyje turi būti remtasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais civilinėje byloje 3K-3-166/2009. 32.

40Apeliantai, prašydami atmesti ieškinį, remiasi į bylą pateiktu atsakovų užsakymu atliktu šilumos energijos paskirstymo auditu ir teismo ekspertizės išvada, kurios vienareikšmiškai patvirtino, kad ieškovas netinkamai paskirstė šilumos energiją, nes atsakovai faktiškai negavo jiems priskirto energijos kiekio. Tačiau pirmos instancijos teismas nepagrįstai ieškinio pagrįstumo paneigimo naštą perkėlė atsakovei, versdamas ją įrodinėti neegzistuojančias aplinkybes ir ieškinio nepagrįstumą, o ieškovė tuo tarpu buvo iš esmės atleista nuo pareigos įrodyti ieškinio dalyką ir faktiškai patiektos energijos kiekį atsakovei. 33.

41Ieškovė iki šiol nėra pateikusi savo atliktų šilumos paskirstymo skaičiavimų detalizavimo, o tik skaičiavimų rezultatus, todėl nei atsakovė, nei teismas negali patikrinti ieškovės atlikto šilumos energijos paskirstymo skaičiavimų aritmetinio ir metodinio teisingumo, ypač įvertinus, kad ieškovės pateiktose lentelėse nėra nurodyta jokių pirminių duomenų – nėra nurodytas visas name suvartotas šilumos energijos kiekis, nėra aišku, kaip apskaičiuotas šilumos kiekis bendroms reikmėms, nenurodyta, kiek šilumos energijos suvartota karšto vandens ruošimui, kokie visų namo butų ir jų priklausinių plotai arba tūriai buvo naudojami šilumos energijos paskirstyme, nes skaičiavimų detalizavimas nėra pateiktas. Visas šias aplinkybes įrodyti privalo ieškovė, o ieškinio pagrindas negali būti keičiamas apeliacinės instancijos teisme, taip pat teismas neturėtų nurodinėti ieškovei, kokius jis įrodymus privalo pateikti, nes atsakovams kyla abejonės dėl apeliacinės instancijos teismo nešališkumo, kai teismas pradeda nurodinėti ieškovei, kokius įrodymus jis turėtų pateikti, kad įrodytų savo ieškinį. Todėl atsakovai tvirtina, kad pirmos instancijos teismas netyrė įrodymų ir visiškai nesiaiškino, kokį šilumos energijos kiekį atsakovė faktiškai gavo ginčo laikotarpiu. 34.

42Ieškovė neįrodė, kad faktiškai (o ne juridiškai) perdavė atsakovei centralizuotos energijos kiekį, už kurį reikalavo apmokėjimo pagal šilumos paskirstymą, todėl ieškinys atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 str.). Teismas nesiaiškino, ar ieškovės parinktas šilumos paskirstymo metodas atitinka namo šildymo įrenginius, o pati ieškovė šių aplinkybių net neįrodinėjo, tačiau teismas nusprendė, kad ieškovė parinko tinkamą šilumos paskirstymo metodą ir jį taikė tinkamai, nors byloje nėra pateikta jokių skaičiavimų ir kitų įrodymų, kurie pagrįstų šias ieškovės įrodinėjamas aplinkybes. Mano, kad bylą nagrinėjęs teismas pažeidė rungimosi civiliniame procese principą (CPK 12 straipsnis). 35.

43Atsakovė įrodinėjo, kad ieškovė netinkamai paskirstė šilumos energiją, nes atsakovei priskyrė energijos kiekį, kurios ji faktiškai negavo ir todėl neprivalo apmokėti už prekes, kurių ieškovė neperdavė. Atsakovė faktiškai suvartotos centralizuotos šilumos energijos dydį įrodinėjo ekspertize ir šilumos paskirstymo audito išvada, kuri nustatė, kad ieškovės priskirtas atsakovei šilumos energijos kiekis neatitinka atsakovės faktiškai suvartoto energijos kiekio. Ieškovė šių įrodymų nepaneigė, taip pat nepateikė jokių savo atliktų skaičiavimų, kurie patvirtintų ieškovės atlikto šilumos paskirstymo skaičiavimų pagrįstumą ir (arba) paneigtų atsakovės pateiktus įrodymus. Teismas apskritai nevertino atsakovės įrodymų, jog ji negavo ginčo energijos kiekio. Todėl laikytina, kad bylą nagrinėjęs teismai pažeidė rungimosi principą, įrodinėjimo naštos paskirstymo ir įrodymų vertinimo taisykles. 36.

44Apeliantų nuomone, jei teismas abejojo atlikto audito išvadų teisėtumo ir pagrįstumu, turėjo visišką teisę paskirti teismo ekspertizę, kad nustatytų, ar ieškovės priskirtas atsakovams šilumos energijos kiekis neatitinka atsakovės faktiškai suvartoto energijos kiekio, nes atsakovės atliktas auditas nustatė, kad atsakovė apskritai negavo energijos kiekio, kurio reikalauja ieškovė, o ieškovė šių įrodymų nepaneigė, taip pat nepateikė jokių savo atliktų skaičiavimų, kurie patvirtintų ieškovės atlikto šilumos paskirstymo pagrįstumą ir (arba) paneigtų ieškovų pateiktus įrodymus. 37.

45Atsakovė tvirtina, kad teismas, nustatęs, kad skola paskaičiuota netinkamai ir kad ieškovas nepateikę jokių naujų skaičiavimų dėl mokesčio už bendro naudojimo patalpų šildymą, turėjo visa ieškinį atmesti kaip neįrodytą, o ne reikalauti, kad atsakovai įrodytų ieškinio nepagrįstumą. 38.

46Teismas neįvertino, kad ieškovė neteisėtai ir nepagristai priskaičiavo atsakovei delspinigius, nors nei standartinė šilumos tiekimo ir vartojimo sutartis, nei įstatymas jokių palūkanų ir (arba) delspinigių nenumato, todėl ieškovė neturėjo teisės skaičiuoti ir reikalauti nei palūkanų, nei delspinigių. Teismai neįvertino, kad ieškovė neturėjo teisės reikalauti delspinigių, nes nėra nei valstybės įmonė, nei savivaldybės įmonė, o yra iš dalies privati uždaroji akcinė bendrovė, kurios pagrindiniu akcininku 1992 metais bendrovės tapo Anykščių rajono savivaldybė, turinti 98% akcijų (http://www.anyksciusiluma.lt/). Be to, ieškovė teikia ne komunalines paslaugas, o tiekia prekes – šilumos energiją, nes LR energetikos įstatymo 2 str. 12 p. nustato, kad energija yra laikoma preke, o energija yra laikoma elektros energija ir (ar) šilumos energija. Šilumos ūkio įstatymo 2 str. 39 p. nustato, kad šilumos tiekimas yra centralizuotai pagamintos šilumos pristatymas ir pardavimas šilumos vartotojams. 39.

47Lietuvos Respublikos 1995 m. įstatymas „Dėl delspinigių už nesumokėtus mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ ir jį reglamentuojantis Vyriausybės 1996-01-25 nutarimas Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo“ netaikytinas ieškovui, nes viešojoje teisėje galioja principas – galima tik tai, kas leidžiama, o specialiosios teisės normos nėra taikomos pagal analogiją. 1995-01-26 įstatymas Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ yra specialioji norma, skirta reglamentuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių reguliavimo sričiai priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos bei valstybinių ar savivaldybių įmonių teikiamų ryšių ir komunalinių paslaugų mokesčių delspinigius. Minėto įstatymo 1 straipsnis nustato subjektus, kurie pagal šį įstatymą turi reikalavimo teisę skaičiuoti 0,04 procentus delspinigių už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad šios įmonė tipas yra valstybės įmonė arba savivaldybės įmonė, taip pat nepateikė įrodymų, kad teikia viešąsias paslaugas gyventojams, nes šilumos tiekimas yra ne paslaugų, o prekių tiekimas. Analogiškai nusprendė Vilniaus apygardos teismas, civilinėse bylose Nr. 2A-875-492/2007, 2A-148-492/2008, 2A-601-302/2008 ir kt., atmesdamas šilumos ir kitų panašių prekių tiekimo bendrovių, apsimetančių valstybės ar savivaldybės įmonėmis, reikalavimus priteisti delspinigius. 40.

48Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Anykščių šiluma“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog šilumos paskirstymo metodas Nr. 10 nenurodo atlikti šilumos paskirstymo audito, o tik atvirkščiai - auditas gali rekomenduoti atlikti šilumos paskirstymą pagal kažkurį šilumos paskirstymo metodą. Apeliantai reikalauja teismo įpareigoti atsakovę atlikti šilumos paskirstymo perskaičiavimą, tačiau šiuo klausimu yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-331/2017, Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-158-656/2014 ir Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr.2A-552-196/2015. Šiuose teismo sprendimuose konstatuota, jog UAB „Anykščių šiluma“ pagrįstai taiko šilumos paskirstymo metodus Nr. 4 ir Nr.5, kaip labiausiai atitinkančius ( - ) daugiabučio namo šildymo sistemą metodus. Todėl kitų metodų taikymas šiuo metu negalimas, nes šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 29.2.4 punkte nustatyta, kad šilumos pirkimo-pardavimo vietoje ir kai ties tiekimo vartojimo riba pastato individualaus šilumos punkto įvade įrengtas šilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrą viso pastato suvartotą šilumos kiekį, taikomas metodas Nr. 4, o jei dalis patalpų atjungta nuo centralizuotai tiekiamos šiluminės energijos ir šildomos kitu būdu, taikomas metodas Nr. 4 kartu su metodu Nr. 5. 41.

49Be to, kitas paskirstymo metodas negali būti taikomas todėl, kad L. Z., R. S., L. S. ir R. V. ieškinys atlikti šilumos paskirstymo perskaičiavimą nuo 2009 m. iki 2013 m. spalio pagal metodą Nr. 4 ir papildomame paskirstymo metode Nr. 10 nurodytą šilumos paskirstymo auditą, o nuo 2013 m. spalio iki 2017 m. balandžio 12 d., pagal pagrindinį metodą Nr. 16V ir papildomame paskirstymo metode Nr. 10 nurodytą šilumos paskirstymo auditą, nors auditas pilnai neatliktas, nes nepateikti būtini patikslinti pastato inventorizaciniai duomenys. Iki galo neatliktas auditas dėl metodo Nr.10 pritaikymo darytas 2013 m. lapkričio mėn., todėl atgaline data negali būti taikomas. Dėl tos pačios priežasties negali būti taikomas ir metodas Nr. 10 kartu su metodu Nr. 16V, kuris VKEKK suderintas 2013-06-17 nutarimu Nr. 03-232. Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių, 2004-11-11 VKEKK patvirtintų nutarimu Nr. 03-121, 2.2 punktas išaiškina, kad kiekvienam vartotojų siūlomam ar teikiamam su Komisija suderintam paskirstymo metodui suteikiamas pavadinimas ir nurodomas vartotojų, kuriems leidžiama taikyti šį paskirstymo metodą, adresas, daugiabučio namo savininkų bendrijos numeris ar kiti patikslinantys duomenys. ( - ) namo Nr. ( - ) gyventojai, jeigu namo gyventojų susirinkime būtų priėmę sprendimą taikyti name metodą Nr. 16V, privalėjo kreiptis į VKEKK su prašymu leisti taikyti metodą Nr.V. K. leidimas taikyti metodą Nr.l6V nebuvo gautas, jo taikymas negalimas. 42.

50Apeliantai tvirtina, kad į bylą pateikti VĮ „Registrų centro“ duomenys įrodo, kad namo rūsyje yra kitų namo butų savininkų asmeninio naudojimo patalpos (sandėliukai) kaip asmeninio naudojimo kitos paskirties patalpos, kurioms nėra priskiriamas jokia dalis šilumos energijos, suvartotos bendro naudojimo patalpų šildymui, kaip nustatė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-11-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-313/2017. 43.

51Pažymi, kad tuo atveju, jei pastato patalpų aukščiai yra skirtingi, šilumos kiekis butams (patalpoms) nustatomas vertinant pastato patalpų tūrį, tačiau šilumos vartotojai tam turi pateikti visus reikalingus duomenis, įskaitant ir jiems nuosavybės teise priklausančių butų (patalpų ) tūrius. Ieškovai ir namo gyventojai to nepadarė, todėl šilumos perskaičiavimas pagal pastato tūrius šiuo metu yra negalimas. Gyventojai skaičiavimui reikalingus duomenis, vadovaujantis Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2015-08-06 nutarimu, namo administratorius, vadovaujantis 4.1. punktu „sudaro ir tvarko namo butų ir kitų patalpų ir butų ir kitų patalpų savininkų sąrašą pagal valstybės įmonės Registrų centro ir patalpų savininkų pateiktus duomenis“, o 4.3 punktas nurodo, kad administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą, todėl gyventojai dėl visų su skaičiavimais susijusių klausimų privalo kreiptis į namo administratorių, o ne į namo šilumos prižiūrėtoją. Kadangi nurodytų namų šiluminės energijos vartotojai šilumos tiekėjui duomenų apie patalpų tūrius nepateikė, perskaičiavimas negalimas. Ieškovai prieštarauja sau, nes metode Nr. 10 nebuvo numatytas šilumos perskaičiavimas pagal pastato tūrius, o perskaičiavimas pagal tūrius numatytas šilumos paskirstymo metode Nr.4. 44.

52Apeliantai teigia, kad 2018-06-14 civilinėje byloje Nr. 2A-146-280/2018, 45 punkte nustatyta, atsakovei UAB „Anykščių šiluma“ atlikus skaičiavimus pagal Registrų centro pateiktus duomenis kartu su bendro naudojimo patalpomis (sandėliukais) ir atsakovės pateiktais duomenimis apie šilumos kiekį, apeliantams mokėjimai už bendro naudojimo patalpas mokėjimai sumažėjo, todėl teismas nagrinėdamas bylą, negali bloginti apeliantų padėties, t. y. priteisti didesnes sumas, nei prašyta ieškiniu. 45.

53Šilumos paskirstymo metode Nr.4 yra išaiškinta, kad šis metodas gali būti taikomas visuose namuose, kur šiluma šildymui ir karštas vanduo tiekiami iš individualaus šilumos punkto stovais. Pastate suvartotas šilumos kiekis pagal pastato įvade įrengto šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstomas patalpų šildymui ir karštam vandeniui ruošti. Butuose ir patalpose suvartoto karšto vandens kiekis nustatomas pagal butuose ar laiptinėse įrengtų karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis arba pagal karšto vandens suvartojimo normas. Šilumos kiekis vandens pašildymui nustatomas suvartotą vandens kiekį padauginus iš vandens pašildymo normos ir sumuojant šilumos kiekį karšto vandens cirkuliacijai palaikyti. Likęs šilumos kiekis patalpų šildymui išdalinimas pagal butų naudingą plotą, ir atskirai sandėliukai, rūsiai ir kt. neišskiriami. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 straipsnio 7 dalis numato, kad buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Metodikos, nustatančios kokia šilumos dalis tenka būtent sandėliukų apšildymui, nėra, kadangi jie priskirti bendrojo naudojimo patalpoms. Ieškinys buvo pateiktas iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-11-23 nutarties civilinėje byloje Nr.3K-3-418-313/2017 priėmimo, todėl į ieškinį nebuvo įtrauktos mokėjimo sumos, susidariusios už butų priklausinius sandėliukus-rūsius. 46.

54Apeliantai nepateikė įrodymų, dėl ko turėtų būti panaikintas pirmos instancijos teismo sprendimas, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Apeliantai nesistengia įrodyti aplinkybių, kuriomis grindžia nepagrįstą skundą, o siekia įtikinti teismą, kad, priešingai įstatymų leidėjo CPK įtvirtintai valiai ir formuojamai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, atsakovė turi paneigti nepagrįstus apeliantų neteisingus teiginius, nes apeliantai turi įrodyti savo teiginius patys, o ne versti atsakovę teisintis ir rinkti įrodymus savo nekaltumui įrodyti. Tokiais savo veiksmais apeliantai akivaizdžiai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir klaidina teismą.

55IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5647.

57Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą esant absoliučiam skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindui, nurodytam CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte, t. y. konstatavus, kad skundžiamas teismo sprendimas yra be motyvų. 48.

58Apeliacinės instancijos teismas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. Nors apeliacinės instancijos teismas nagrinėja tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau apeliacija yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir/ar pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir/ar pagrįstumą, padarytas faktų vertinimo bei teisės aiškinimo (taikymo) klaidas dažniausiai ištaiso, negrąžindamas bylos pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išskyrus atvejus, jei neatskleista bylos esmė, o remiantis byloje pateiktais įrodymais jos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimčių bei pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme, kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-352/2008; 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-539-706/2016, kt.). 49.

59Byloje nustatyta, kad ieškovai R. S., L. S., L. Z. ir R. V. prašė teismo įpareigoti atsakovę UAB „Anykščių šiluma“ atlikti šilumos paskirstymo perskaičiavimą nuo 2009 m. iki 2013 m. spalio mėnesio pagal 4 metodą ir papildomame paskirstymo metode Nr. 10 nurodytą šilumos paskirstymo auditą, o nuo 2013 m. spalio mėnesio iki 2017 m. balandžio 12 d. pagal pagrindinį metodą Nr. 16V ir papildomame paskirstymo metode Nr. 10 nurodytą šilumos paskirstymo auditą. Ieškovai L. I., L. Z., R. S., L. S. ir R. V. prašė teismo įpareigoti atsakovę UAB „Anykščių šiluma“ atlikti šilumos paskirstymo perskaičiavimą pareiškėjų namuose, esančiuose ( - ) ir ( - ), pagal šio namo visų asmeninio naudojimo patalpų (butų ir jų pagalbinių patalpų rūsyje) plotus, įregistruotus VĮ „Registrų centras“, ir tūrius nuo 2009 m. iki 2017 m. balandžio 12 d. Atsakovė UAB „Anykščių šiluma” prašė iš atsakovės R. V. priteisti 428,07 Eur skolos už suvartotą šiluminę energiją bendro naudojimo patalpoms šildyti, 50,77 Eur delspinigių ir bylinėjimosi išlaidas. 50.

60Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai ieškovų ieškinį atmetė, atsakovės UAB „Anykščių šiluma” ieškinį atsakovei R. V. patenkino iš dalies, priteisė reikalautą skolos sumą ir sumažino delspinigių sumą iki 13,42 Eur. Pirmosios instancijos teismas ieškovų reikalavimus atmetė, nurodydamas, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėse bylose Nr. 3K-3-103-313/2018, 3K-3-418-313/2017 bei Panevėžio apygardos teismas civilinėse bylose Nr. 2A-146-280/2018 ir 2A-406-755/2018 jau įvertino ieškovų nurodytas aplinkybes dėl šilumos paskirstymo metodų parinkimo tinkamumo, dėl suvartotos šilumos energijos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti paskirstymo skaičiavimo, išspręsdami ginčus dėl skaičiuotinos šilumos paskirstymo. 51.

61Taigi, pirmosios instancijos teismas ieškovų ieškinį atmetė motyvuodamas tuo, kad apeliacinis ir kasacinis teismai įvertino ieškovų nurodytas aplinkybes. Kokiomis aplinkybėmis ir kurie ieškovai (ieškovė R. V. teismo nurodytose bylose nebuvo pareiškusi reikalavimų) grindė savo reikalavimus paminėtose bylose, teismas neatskleidė. Ar apeliacinės ir kasacinės instancijos teismai nagrinėjo ir pasisakė dėl visų ieškovų nurodytų aplinkybių ir argumentų, kuriais buvo grindžiami reikalavimai, ar šiame ieškinyje nurodomos analogiškos aplinkybės, ar yra ir naujų aplinkybių, teismas nenurodė ir neaptarė. Pažymėtina, kad kasacinis teismas apskųstus sprendimus ir nutartis patikrina tik teisės taikymo aspektu ir yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1dalis). 52.

62Įstatymas reglamentuoja, kad teismo sprendimą sudaro įžanginė, aprašomoji, motyvuojamoji ir rezoliucinė dalys. Motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą sprendimą, konstatuoja, kad teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl ieškovų nurodytų argumentų. Ieškovai teigia, kad 2014-01-15 butų savininkų sprendimu buvo pasirinktas papildomas šilumos paskirstymo metodas. Kadangi byloje tokio sprendimo nėra, pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nevertino ir dėl jos nepasisakė, namo administratoriaus neapklausė ir neišaiškino, ar 2014-01-15 buvo šaukiamas butų savininkų susirinkimas, kokius sprendimus priėmė (nepriėmė), neišreikalavo protokolo ir pan., todėl apeliacinės instancijos teismas negali vertinti apeliantų argumento, kad butų savininkai 2014-01-15 sprendimu (ne)pasirinko papildomą šilumos paskirstymo metodą. 53.

63Iš bylos duomenų galima spręsti, kad gyvenamasis namas ( - ), savininkų bendrijos neįsteigė, namą administruoja UAB „Anykščių komunalinis ūkis“. Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.84 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus (CK 4.84 straipsnio 8 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintus Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus (redakcija galiojanti nuo 2015-12-01) pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (toliau – privalomieji reikalavimai), įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų (toliau ? patalpų savininkai) su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas). Administratorius teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka šaukia patalpų savininkų susirinkimą arba organizuoja balsavimą raštu dėl namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo (eksploatuotojo) pasirinkimo, namo šildymo būdo keitimo, namo šildymo ir karšto vandens sistemos pertvarkymo pagal šiai sistemai nustatytus privalomuosius reikalavimus, apsirūpinimo karštu vandeniu būdo, šilumos paskirstymo metodo, karšto vandens tiekėjo pasirinkimo ir dalyvauja įgyvendinant patalpų savininkų priimtus sprendimus. Atlieka namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo (eksploatuotojo) pasirengimo šildymo sezonui kontrolę.; vadovaudamasis Civilinio kodekso 4.85 straipsniu, šaukia patalpų savininkų susirinkimus arba organizuoja balsavimą raštu, o taip pat atlieka kitas funkcijas (Nuostatų 4.9, 411 punktai). 54.

64Apeliantai nurodo, kad namo administratorius 2014 m. rugsėjo 14-22 d. aktu nustatė, jog namo kai kuriuose butuose yra įrengti pertekliniai šildytuvai ir dėl to šilumos tiekėjas nuo 2013 metų spalio mėnesio privalėjo taikyti metodą Nr. V. B. duomenys patvirtina, kad apeliantų nurodomas aktas buvo surašytas (el. bylos 1 t., b. l. 141), tačiau duomenų, kad namo administratorius, nagrinėjant šią bylą, patvirtino minėto akto turinį, kad situacija nepakito ir kad nurodyta aplinkybė turi (neturi) įtakos šilumos paskirstymo metodo parinkimui, pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nevertino. 55.

65Nagrinėjama civilinė byla yra inicijuota elektroninių ryšių priemonėmis, todėl tai yra elektroninė teismo proceso byla (toliau – EPP). Be CPK 1751 straipsnio, informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo teismo procese, taip pat elektroninės bylos tvarkymo ypatumus nustato Teismų įstatymas. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – TĮ) 371 straipsnio nuostatas su teismo proceso bylomis susiję elektroniniai duomenys teismuose yra tvarkomi, įtraukiami į apskaitą ir saugomi naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas Teisėjų tarybos nustatyta tvarka, suderinta su Lietuvos vyriausiuoju archyvaru. Kai vedama elektroninė byla, teismų gaunama ir siunčiama rašytinės formos informacija yra skaitmeninama TĮ 371 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. Proceso dalyviai teisingumo ministro nustatyta tvarka turi teisę susipažinti su elektronine byla ir gauti joje esančių dokumentų kopijas. Elektroninėje byloje saugomos proceso metu sudarytų ar gautų rašytinių procesinių dokumentų skaitmeninės kopijos, išskyrus dokumentus, kurių dėl teisės aktų nustatytų reikalavimų negalima skaitmeninti, ir sudaryti ar pateikti elektroniniai procesiniai dokumentai. Rašytiniai procesiniai dokumentai turi būti skaitmeninti ir jų skaitmeninės kopijos perkeltos į elektroninę bylą ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jų gavimo teisme. Skaitmeninėje kopijoje turi būti nurodytas dokumento skaitmeninimo laikas ir dokumentą skaitmeninęs asmuo. Skaitmeninė kopija turi būti patvirtinta dokumentą skaitmeninusio asmens saugiu elektroniniu parašu. Kai dėl šioje dalyje nurodytų priežasčių rašytinių dokumentų negalima skaitmeninti, teismas priima motyvuotą nutartį saugoti dokumentus tik rašytinės formos ir apie tai pažymima elektroninėje byloje (TĮ 37 straipsnio 1, 2, 6 dalys). 56.

66Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš ieškovės R. V. UAB „Anykščių šiluma“ reikalaujamą skolą, nurodė, kad bendro naudojimo patalpų plotą sudaro 9,02 kv. m. Kokių dokumentų pagrindu teismas apskaičiavo šį plotą, neaišku, nes elektroninėje byloje tokių duomenų nėra (el. bylos 1 t., b. l. 124-126). Teisėjų kolegija, vertindama skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, kad civilinėje byloje dalies šalių per EPP pateiktų procesinių dokumentų apskritai nėra (pvz. UAB „Anykščių šiluma“ atsiliepimų į 2017-04-12 ieškinį, į 2017-06-12 patikslintą ieškinį, iš 6 lapų atsiliepimo į apeliacinį skundą, byloje yra tik 2 lapai). 57.

67Apeliantų nuomone, pirmos instancijos teismas nepargrįstai atmetė jų reikalavimą įpareigoti atsakovą atlikti šilumos energijos paskirstymo perskaičiavimą ieškovų namuose, ( - )ir ( - ) pagal visų asmeninio naudojimo patalpų (butų ir jų pagalbinių patalpų rūsyje) plotus, įregistruotus VĮ „Registrų centras“ ir pagal šių patalpų tūrį, nes minėtų butų (h=2.50 m) ir jų pagalbinių patalpų (h=2.00 m) rūsyje aukščiai skiriasi. Teisėjų kolegija negali vertinti šio argumento, nes byloje tokių duomenų nėra. Iš elektroninės bylos 2 tomo (b. l. 32) matyti, kad ieškovai 2017-10-05 pateikė teismui prašymą priimti įrodymus ir išduoti leidimą surinkti įrodymus. Duomenų, kad šis prašymas priimtas ir išspręstas byloje nėra, jokios rezoliucijos apie prašymo išsprendimą taip pat nėra. 58.

68Minėta, apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas, kurios metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, bet nėra bylos iš naujo nagrinėjimas (CPK 301 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, neišsiaiškino esminių bylos aplinkybių, neatskleidė bylos esmės, nemotyvavo skundžiamo sprendimo, tuo pažeidė civilinio proceso teisės normas ir dėl šio pažeidimo byla iš esmės galėjo būti išspręsta neteisingai. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teisme byla būtų nagrinėjama beveik visa apimtimi, o tokia situacija prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas, todėl byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. 59.

69Skundžiamą teismo sprendimą panaikinus ir bylą perdavus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako ir jų nenagrinėja. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjant ieškovų pareikštus reikalavimus, svarstytinas klausimas ar nėra tikslinga namo administratorių UAB „Anykščių komunalinis ūkis“ įtraukti į bylą. Sprendimą panaikinus dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų, žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą, grąžinamas apeliantams R. S. ir R. V. CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu (el. bylos 3 t., b. l. 139, 153).

70Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

71Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

72Grąžinti R. S., a. k. ( - ) 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2019 m. kovo 28 d. Swedbank, AB banke ir R. V., a. k. ( - ) 15 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio, sumokėto 2019 m. balandžio 9 d. AB SEB banke.

73Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Ieškovai L. Z., R. S., L. S., R. V. patikslintu ieškiniu prašė teismo... 6. Nurodė, kad 2016 m. vasario 25 d. raštu kreipėsi į atsakovę UAB... 7. Taip pat nurodė, jog sprendimas dėl šilumos paskirstymo priimamas butų... 8. Ieškovė UAB „Anykščiu šiluma“ ieškiniu prašė priteisti iš... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. 5.... 11. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimu... 12. Nustatė, kad ieškovams R. S., L. S., L. Z. ir R. V. nuosavybės teise... 13. Atsakovas ieškiniu yra kreipęsis į teismą ir prašė iš ieškovų R. S.,... 14. Atsakovo UAB „Anykščių šiluma“ ieškiniai buvo išnagrinėti ir priimti... 15. Ieškovai pateikdami ieškinį nurodo tas pačias aplinkybes ir argumentus,... 16. Ieškovai nepateikė naujų įrodymų, kurių pagrindu būtų reikalinga... 17. Teismas ieškovės UAB „Anykščių šiluma“ ieškinį atsakovei R. V.... 18. Nurodė, jog atsakovės butas yra tame pačiame name, kaip ir minėtų asmenų,... 19. Nagrinėjant byla kartu su kitomis ieškovės bylomis atsakovams R. S., l. S.,... 20. Ieškovė nepateikė pagrįstų skaičiavimų, o tik lentelę, kurioje... 21. Ieškovė naujai nepateikė perskaičiavimo raštu, tačiau žodžiu nurodė,... 22. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės delspinigius už laiku... 23. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 24. 17.... 25. Apeliaciniu skundu ieškovai L. Z., R. S., L. S. ir R. V. prašo panaikinti... 26. Apeliantai L. Z., R. S., L. S. ir R. V. nesutinka su pirmos instancijos teismo... 27. Apeliantai nurodo, kad daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų... 28. Apeliantai cituoja Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos Nr.... 29. Nurodo, jog atsakovė namui, kuriame yra jų butai, taikė netinkamą... 30. Apeliantams įrodžius, kad atsakovas privalėjo vadovautis gyventojų... 31. Pirmos instancijos teismas taip pat nepargrįstai atmetė apeliantų... 32. Remdamiesi nurodyta teismų praktika, mano, kad ir šioje byloje kiekvienas iš... 33. Apeliantai nesutinka su atsakovės argumentais, kad šilumos paskirstymas... 34. Apeliantai mano, kad atsakovė šioje byloje netinkamai skirstė šilumos... 35. Atsakovė R. V., nesutikdama su teismo sprendimu, prašo apeliacinio teismo jį... 36. Atsakovės pateikti VĮ „Registrų centro“ duomenys įrodo, kad namo... 37. Pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovės pateiktą teismui... 38. Apeliantai mano, kad teismas neįvertino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 39. Pirmos instancijos teismas taip pat neįvertino, kad proporcingumo ir... 40. Apeliantai, prašydami atmesti ieškinį, remiasi į bylą pateiktu atsakovų... 41. Ieškovė iki šiol nėra pateikusi savo atliktų šilumos paskirstymo... 42. Ieškovė neįrodė, kad faktiškai (o ne juridiškai) perdavė atsakovei... 43. Atsakovė įrodinėjo, kad ieškovė netinkamai paskirstė šilumos energiją,... 44. Apeliantų nuomone, jei teismas abejojo atlikto audito išvadų teisėtumo ir... 45. Atsakovė tvirtina, kad teismas, nustatęs, kad skola paskaičiuota netinkamai... 46. Teismas neįvertino, kad ieškovė neteisėtai ir nepagristai priskaičiavo... 47. Lietuvos Respublikos 1995 m. įstatymas „Dėl delspinigių už nesumokėtus... 48. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Anykščių šiluma“... 49. Be to, kitas paskirstymo metodas negali būti taikomas todėl, kad L. Z., R.... 50. Apeliantai tvirtina, kad į bylą pateikti VĮ „Registrų centro“ duomenys... 51. Pažymi, kad tuo atveju, jei pastato patalpų aukščiai yra skirtingi,... 52. Apeliantai teigia, kad 2018-06-14 civilinėje byloje Nr. 2A-146-280/2018, 45... 53. Šilumos paskirstymo metode Nr.4 yra išaiškinta, kad šis metodas gali būti... 54. Apeliantai nepateikė įrodymų, dėl ko turėtų būti panaikintas pirmos... 55. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 56. 47.... 57. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo... 58. Apeliacinės instancijos teismas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo... 59. Byloje nustatyta, kad ieškovai R. S., L. S., L. Z. ir R. V. prašė teismo... 60. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai ieškovų ieškinį atmetė,... 61. Taigi, pirmosios instancijos teismas ieškovų ieškinį atmetė motyvuodamas... 62. Įstatymas reglamentuoja, kad teismo sprendimą sudaro įžanginė,... 63. Iš bylos duomenų galima spręsti, kad gyvenamasis namas ( - ), savininkų... 64. Apeliantai nurodo, kad namo administratorius 2014 m. rugsėjo 14-22 d. aktu... 65. Nagrinėjama civilinė byla yra inicijuota elektroninių ryšių priemonėmis,... 66. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš ieškovės R. V. UAB... 67. Apeliantų nuomone, pirmos instancijos teismas nepargrįstai atmetė jų... 68. Minėta, apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo... 69. Skundžiamą teismo sprendimą panaikinus ir bylą perdavus nagrinėti iš... 70. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 71. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimą... 72. Grąžinti R. S., a. k. ( - ) 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio... 73. Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai....