Byla 2A-1436-253/2014
Dėl vekselio ir vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo IĮ „Žvejo stotelė“, Klaipėdos miesto 2–asis notarų biuras

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mariaus Dobrovolskio, Aušros Maškevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Romada“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-23 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. U. ieškinį atsakovei UAB „Romada“ dėl vekselio ir vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo IĮ „Žvejo stotelė“, Klaipėdos miesto 2–asis notarų biuras,

Nustatė

2ieškovas ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu I. U. 2009-08-25 išduotą paprastąjį vekselį vekselio gavėjai UAB „Romada“, pripažinti negaliojančiu Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro 2010-05-05 išduotą vykdomąjį įrašą, dėl 140 727 Lt ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko I. U. išieškotojos UAB „Romada“ naudai, taikyti restituciją ir priteisti ieškovui I. U. iš atsakovės UAB „Romada“ 20 350 Lt sumokėtų pagal 2009-08-25 išduotą paprastąjį vekselį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė UAB „Romada“ ir trečiasis asmuo IĮ „Žvejo stotelė“ (buvusi IĮ „I. U. prekybos įmonė“) sudarė 2000-01-04 sutartį ir 2009-01-05 sutartį Nr. 2009 01 057 U. Šios sutartys savo esme yra komiso sutartys, kurių pagrindu atsakovė veikė kaip komitentas, o trečiasis asmuo kaip komisionierius. Atsakovė tiekdavo trečiajam asmeniui prekes saugoti, suteikiant teisę prekes parduoti, o trečiasis asmuo atsiskaitydavo už realizuotas prekes pagal ataskaitas ir atsakovės išrašytas PVM sąskaitas-faktūras. Per ilgą tarpusavio bendradarbiavimo laikotarpį susidarė trečiojo asmens skola atsakovei, kurios dydis 2009-06-30 dienai buvo 140 536,53 Lt. Todėl atsakovė ir trečiasis asmuo 2009-08-07 pasirašė Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuriuo šalys patvirtino, kad trečiojo asmens įsiskolinimas už prekes atsakovei 2009-06-30 dienai sudarė 140 536,53 Lt. Atsakovė (o tiksliau jo vardu veikiantys generalinis direktorius D. U., komercijos direktorius M. U. ir direktorius R. J., kurie visi tuo metu buvo ir atsakovės akcininkai) papildomai pareikalavo, kad trečiojo asmens savininkas – ieškovas I. U. pasirašytų vekselį, kuris jų aiškinimu, turėjo užtikrinti minėtu 2009-08-07 Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu suderintos skolos grąžinimą. Tuo metu šalių santykiai buvo draugiški, ieškovas pasitikėjo savo ilgamečiais verslo partneriais D. ir M. U. bei R. J., todėl 2009-08-25 išrašė paprastąjį vekselį (toliau – vekselis), pagal kurį įsipareigojo 2009-12-01 sumokėti atsakovei 140 000 Lt. Tuo metu ieškovas nežinojo nei kokia yra vekselio reikšmė, nei kaip jis pildomas. Nei prieš vekselio išrašymą, nei jo išrašymo metu, nei po jo išrašymo jokių pinigų ieškovas iš atsakovės pagal vekselį negavo, t. y. vekselis yra išrašytas ne paskolos sutarties pagrindu. Jokių kitų sandorių, kurių pagrindu atsirastų ieškovo, kaip fizinio asmens, savarankiška prievolė sumokėti atsakovei 140 000 Lt, šalys nesudarė. Po vekselio išrašymo dienos šalys ir toliau bendradarbiavo. Atsakovė toliau tiekė trečiajam asmeniui prekes, o trečiasis asmuo atlikdavo atsakovei mokėjimus. Suėjus vekselio apmokėjimo terminui, t. y. 2009-12-01, trečiasis asmuo dar nebuvo iki galo sumokėjęs atsakovei 2009-08-07 Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu suderintos skolos. Atsakovės vardu antstolis A. Z. išsiuntė ieškovui pranešimą Nr. l ir pranešimą Nr. 2, kuriais reikalavimo apmokėti vekselį. Ieškovas, reaguodamas į minėtus pranešimus, 2009-12-10 nusiuntė atsakovės gen. direktoriui D. U. elektroninį laišką – iš susirašinėjimo yra akivaizdu, kad ieškovas laikė, jog vekseliu jis patvirtino atsakovės ir trečiojo asmens suderintą 140 536,53 Lt skolą. Nurodo, kad ieškovo išrašytu vekseliu užtikrinta trečiojo asmens skola, t. y. 2009-08-07 Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu suderinta 140 536,53 Lt skola trečiojo asmens buvo visiškai apmokėta atsakovei 2009-12-31. Klaipėdos miesto 2-asis notarų biuras pagal vekselį 2010-05-05 išdavė vykdomąjį įrašą, notarinio reg. Nr. BG-2672, dėl 140 727 Lt skolos ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš ieškovo atsakovės naudai, tačiau atsakovė vykdomojo įrašo vykdymui neteikė, vekselio apmokėti nei žodžiu, nei raštu nereikalavo. 2011 m. sausio mėn. tarp atsakovės ir trečiojo asmens kilo ginčas dėl jų sudarytos 2009-01-05 Sutarties Nr. 2009 01 05 U. vykdymo. Atsakovė 2011-01-17 pranešimu nuo 2011-01-25 sutartį nutraukė. Būtent po sutarties nutraukimo atsakovė 2011-02-03 pateikė antstoliui vykdyti vykdomąjį įrašą. Vykdomojoje byloje Nr. 0023/11/00246 trečiasis asmuo už ieškovą ieškinio pareiškimo dienai yra sumokėjęs 20 350 Lt. Mano, kad toks atsakovės elgesys vertintinas kaip nesąžiningas ir piktnaudžiavimas vekselio teisiniais ypatumais (prievolės abstraktumu). Atsakovė nepagrįstai vekselį traktuoja kaip savarankišką ieškovo, kaip fizinio asmens, skolą, ir vekselio pagrindu vykdo išieškojimą iš ieškovo, nepriklausomai nuo to, kad skolą, kurios grąžinimas buvo užtikrintas vekseliu, trečiasis asmuo yra visiškai apmokėjęs atsakovei. Ieškovas nurodė, kad ginčijamas vekselis ir jo pagrindu išduotas vykdomasis įrašas turi būti pripažinti negaliojančiais, nes ieškovas vekselį išrašė apgaulės ir suklydimo įtakoje, o atsakovė, kaip vekselio gavėja, yra nesąžininga ir veikė ieškovo, kaip vekselio davėjo, nenaudai. Ieškovas buvo atsakovės apgautas, nes buvo nurodyta, kad vekselis tik užtikrins trečiojo asmens skolos grąžinimą, ir sąmoningai nutylėta, kad vekseliu bus sukurta ieškovo, kaip fizinio asmens, savarankiška prievolė atsakovei sumokėti 140 000 Lt. Ieškovas buvo suklaidintas ir sudarė ne tokį sandorį, kokį iš tiesų siekė sudaryti. Ieškovas iš esmės suklydo dėl vekselio išrašymo esmės ir padarinių, nes šį vekselį ieškovas išrašė siekdamas trečiojo asmens skolos grąžinimo užtikrinimo, o ne siekdamas sukurti savo, kaip fizinio asmens, savarankišką prievolę atsakovei, kuriai atsirasti jokio pagrindo nebuvo. Atsakovei sudaroma galimybė piktnaudžiauti ir nesąžiningai praturtėti, nes atsakovė, atgavusi skolą iš trečiojo asmens, tą pačią sumą siekia išsiieškoti ir iš ieškovo. Ieškovo suklydimas yra pateisinamas, nes ieškovas anksčiau nebuvo susidūręs su vekseliais ir jam, neturinčiam teisinio išsilavinimo, nebuvo žinoma vekselio išrašymo esmė ir padariniai. Ieškovui nebuvo pagrindo abejoti atsakovės atstovų paaiškinimais, kad vekselis tik užtikrins trečiojo asmens skolos grąžinimą. Teigė, kad vekselis turi būti pripažintas negaliojančiu tiek kaip sudarytas suklydimo įtakoje (CK 1.90 str.), tiek kaip sudarytas dėl apgaulės (CK 1.91 str.). Pripažinus negaliojančiu vekselį, kaip pasekmė turi būti panaikintas ir jo pagrindu išduotas vykdomasis įrašas. Pripažinus negaliojančiu turi būti taikoma restitucija ir atsakovė ieškovui turi grąžinti visus pagal vekselį sumokėtus pinigus – 20 305 Lt.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-05-23 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pripažino negaliojančiu Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro 2010-05-05 išduotą vykdomąjį įrašą, dėl 140 727 Lt ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko I. U. išieškotojos UAB „Romada“ naudai; priteisė ieškovui I. U. iš atsakovės UAB „Romada“ 20 350 Lt, sumokėtų pagal 2009-08-25 išduotą paprastąjį vekselį ir 3 250 Lt bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš atsakovės UAB „Romada“ 3 315 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą; kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nustatė, kad nuo 2000 metų UAB „Romada“ ir IĮ „Žvejo stotelė“ siejo sutartiniai komiso santykiai, taip pat pirkimo–pardavimo santykiai. Kaip nurodo pats ieškovas, sutarties vykdymo laikotarpiu susidarė trečiojo asmens įsiskolinimas atsakovei (140 536,53 Lt). Susidarius tokiai situacijai, kai trečiasis asmuo nesugebėjo laiku mokėti pagal jam išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, tačiau siekė toliau tęsti Sutarties vykdymą bei gauti komiso pagrindais prekes, todėl šalys susitarė dėl papildomo prievolių užtikrinimo t. y., kad trečiasis asmuo vykdys visus iš Sutarties kylančius įsipareigojimus, ypač įsipareigojimą, grąžinti jam komiso pagrindais perduotas prekes, kurių nuosavybės teisė priklausė atsakovei, todėl šalių derybų metu, buvo priimtas sprendimas, kad atsakovė nenutrauks Sutarties ir nereikalaus trečiojo asmens sumokėti skolą pagal PVM sąskaitas-faktūras ir sumokėti visų trečiajam asmeniui komiso pagrindais perduotų prekių kainą, jeigu trečiasis asmuo papildomai užtikrins savo prievolių, kylančių iš Sutarties įvykdymą. Tuo tikslu, ieškovas, kaip trečiojo asmens vienintelis savininkas bei vadovas, išrašė ginčo vekselį. Atsakovė atsisakė buhalterinės apskaitos ekspertizės skyrimo ir nesutiko su ekspertizės atlikimu. Ieškovas pateikė audito ataskaitą Nr. 2014/1, kurioje duotos išvados: 1) pažyma Nr. 14-01 yra sudaryta teisingai, joje teisingai nustatyta, kad 2011-01-25 dienai IĮ „Žvejo stotelė“ laikotarpiu nuo 2007-10-31 iki 2011-01-31 grąžintų UAB „Romada“ prekių permoka yra 25 789,01 Lt be PVM; audito ataskaitos parengimo dienai IĮ „Žvejo stotelė“ neturi pareigos UAB „Romada“ grąžinti prekių. Iš į bylą pateikto 2013-03-12 Kauno apygardos teismo sprendimo teismas nustatė, kad ieškovė UAB „Romada“ pareiškė reikalavimą atsakovui IĮ „Žvejo stotelė“ skolą už laikotarpį 2010 m. sausio mėn. – 2011 m. gruodžio mėn., nurodė PVM sąskaitas faktūras, kurių pagrindu reikalavo priteisti skolą. Minėtoje byloje teismas pažymėjo, kad tiek 2009-08-07 Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas 140 536,53 Lt, tiek 2009-08-25 vekselis yra išrašyti iki skolos priteisimo iš atsakovės pagrindų atsiradimo. Teismas darė išvadą, kad 2009-08-07 Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte tarp šalių patvirtintas trečiojo asmens įsiskolinimas už prekes atsakovei 2009-06-30 – 140 536,53 Lt buvo trečiojo asmens IĮ „Žvejo stotelė“ padengtas. Teismas vertino, kad ieškovo nurodomos aplinkybės dėl vekselio išdavimo suklydimo ir apgaulės įtakoje nepatvirtina CK 1.90 str. ir 1.91 str. įtvirtintų sandorio negaliojimo pagrindų egzistavimo. Atsižvelgiant į tai, kad vekselis buvo išduotas kaip Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte numatytos skolos grąžinimą užtikrinanti priemonė, teismas vertino, kad ieškovas neįrodė, jog vekselis buvo pasirašytas apgaulės ar suklydimo įtakoje, todėl reikalavimą šioje dalyje laikytinas nepagrįstu ir jo netenkino. Teismas laikė įrodytomis aplinkybes, kad vekseliu užtikrinta trečiojo asmens IĮ „Žvejo stotelė“ skola atsakovei, kurios dydis 2009-06-30 dienai buvo 140 536,53 Lt patvirtintas 2009-08-07 Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu, buvo pilnai apmokėta 2009-12-31 dienai. Teismas konstatavo, kad atsakovė UAB „Romada“, ieškovui I. U. IĮ „Žvejo stotelė“ įvykdžius prievolę, kuri buvo laiduota 2009-08-25 vekseliu, neteisėtai pateikė prašymą notarui dėl vykdomojo įrašo išdavimo, todėl Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro išduotą 2010-05-05 vykdomąjį įrašą, notarinio reg. Nr. GB-2672, dėl 140 727 Lt ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš I. U. išieškotojo UAB „Romada“ naudai pripažintino negaliojančiu. Ieškovui I. U. iš atsakovės UAB „Romada“ priteista 20 350 Lt suma įgyta be pagrindo, atsakovei pateikiant vykdomąjį įrašą išieškojimui.

4Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Romada“ prašo panaikinti 2014-05-23 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria teismas pripažino negaliojančiu Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro 2010-05-05 išduotą vykdomąjį įrašą ir pritaikė restituciją – priteisė ieškovui I. U. iš atsakovės 20 350 Lt, sumokėtų pagal 2009-08-25 išduotą paprastąjį vekselį, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, taip pat prašo priteisti apelianto bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės nuomone, teismas netinkamai aiškino vekselius reglamentuojančias teisės normas, paneigė vekselio kaip vertybinio popieriaus, kuriam suteikiama viešo patikimumo savybė, nepriklausomumas ir abstraktumas nuo kitų prievolių – sampratą ir teisinę reikšmę, nepagrįstai sutapatino vekselį su prievolės įvykdymą užtikrinančia priemone – laidavimu ir nusprendė, kad pagrindinės prievolės įvykdymas kartu reiškia ir vekselio apmokėjimą (laidavimo pabaiga). Nei vekselius reglamentuojančiose teisės normose, nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nenumatyta galimybė sutapatinti trečiojo asmens mokėjimus pagal visai kitą civilinį teisinį santykį su vekselio davėjo mokėjimais pagal vekselį ir tokiu būdu laikyti, kad vekselis yra tinkamai apmokėtas. Nesant jokių tiesioginių sąsajų, sutarčių ar įrašų pačiame vekselyje teismas nepagrįstai susiejo vekselį su 2009-08-07 Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu, t. y. nepagrįstai konstatavo, kad vekselis buvo išrašytas skolos, nurodytos skolų suderinimo akte, sumokėjimo užtikrinimui ir tokiu būdu apribojo teisėto vekselio turėtojo teises pasinaudoti vekseliu ir jame įtvirtintu besąlygišku vekselio davėjo įsipareigojimu sumokėti vekselyje nurodytą sumą vekselio turėtojui. Teismas neatsižvelgė į liudytojų paaiškinimus, kurie patvirtino, kad vekselis buvo išrašytas, siekiant užsitikrinti, kad visi iš sutarties kylantys įsipareigojimai būtų tinkamai vykdomi, ypatingai įsipareigojimai, susiję su konsignacinių prekių tinkama apskaita ir atsiskaitymu už jas (po šių prekių pardavimo). Nei vekselyje, nei kituose dokumentuose nėra nurodyta, kad vekselis išrašytas užtikrinti skolos sumokėjimą pagal tas sąskaitas–faktūras, pagal kurias susidarė skola, patvirtinta Tarpusavio skolų suderinimo aktu. Tarpusavio skolų suderinimo aktas nelaikytinas sandoriu CK 1.63 str. prasme, todėl jis negalėjo būti vekselio išrašymo pagrindas. Teigia, kad vekselis išduotas sudarytos komiso sutarties pagrindu. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad prievolė, kurios pagrindu buvo išduotas vekselis, yra visiškai įvykdyta 2009-12-31, nes 2009-12-31 dieną trečiasis asmuo turėjo atsakovės prekių už 821 818,68 Lt. Teismas netyrė ir nevertino į bylą pateiktų rašytinių įrodymų ir padarė nepagrįstą išvadą dėl trečiojo asmens įsipareigojimų dydžio atsakovei. Teismas išėjo už bylos nagrinėjimo ribų, nustatinėdamas trečiojo asmens įsipareigojimų atsakovei dydį, taip pat konstatuodamas, kad neegzistuoja trečiojo asmens įsipareigojimai atsakovei dėl konsignacinių prekių. Tik konstatavus prievolių pagal sutartį visišką įvykdymą, būtų galima vekselį pripažinti negaliojančiu (nuo prievolės pabaigos momento), bet ne apmokėtu, nes įvykdymas pagal pagrindinę prievolę negali būti sutapatinamas su įvykdymu pagal vekselį.

5Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas I. U. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Ieškovo nuomone, teismas pagrįstai padarė išvadą, kad ieškovo išduotu vekseliu buvo užtikrinta trečiojo asmens IĮ „Žvejo stotelė“ 140 000 Lt skola atsakovei, kurią atsakovė ir trečiais asmuo IĮ „Žvejo stotelė“ suderino 2009-08-07 Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu. Teigia, kad vekselio išrašymo pagrindas buvo ne Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, o šiuo aktu suderintos skolos grąžinimo užtikrinimas, t. y. vekseliu buvo užtikrintos konkrečios trečiojo asmens IĮ „Žvejo stotelė“ prievolės (įmonių suderintos skolos) įvykdymas. Atsakovė neįrodė jokių kitų IĮ „Žvejo stotelė“ iš sutarties kylančių įsipareigojimų, buvusių vekselio išrašymo metu, kurių įvykdymo užtikrinimui galėjo būti išduotas vekselis. Nagrinėjamoje byloje šalys jokio susitarimo dėl vekselio išrašymo ir jo paskirties nebuvo sudariusios ir nebuvo susitarusios, kad vekseliu užtikrinamos visos iš sutarties kylančios prievolės. Atsakovė neįrodė, kad IĮ „Žvejo stotelė“ nėra įvykdžiusi iš sutarties kylančių įsipareigojimų: nėra grąžinusi komiso pagrindais perduotų prekių už 250 707,19 Lt bei nėra sumokėjusi Kauno apygardos teismo 2013-03-12 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2078-254/2012, priteistos skolos. Kita vertus, jos neturi jokios įtakos ieškovo įsipareigojimų pagal vekselį apimčiai, nes vekseliu šios prievolės nebuvo užtikrintos. Pažymi, kad 2009-08-07 IĮ „Žvejo stotelė“ jokių kitų skolų kreditorei UAB „Romada“ neturėjo, nes, jei būtų buvę kitų skolų, jos būtų įtrauktos į Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą. Ieškovo nuomone, teismas, įvertinęs aplinkybę, kad vekseliu užtikrinta prievolė buvo įvykdyta 2009-12-31, pagrįstai konstatavo, kad Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro 2010-05-05 pagal vekselį išduotą ginčijamą vykdomąjį įrašą pripažino negaliojančiu.

6Apeliacinis skundas netenkintinas.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Romada“ prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimai, t. y. kuria pripažintas negaliojančiu Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro 2010-05-05 išduotas vykdomasis įrašas ir taikyta restitucija – ieškovui I. U. iš atsakovės priteista 20 350 Lt, sumokėtų pagal 2009-08-25 išduotą paprastąjį vekselį, ir dėl šios dalies prašo priimti naują sprendimą – ieškinio reikalavimus atmesti.

8Atsakovė UAB „Romada“ iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme pateikė rašytinius paaiškinimus bei rašytinius įrodymus – Audito ataskaitos apie faktinius pastebėjimus kopiją; UAB „Romada“ buhalterinės pažymos ir jos priedų kopiją; Buhalterinės pažymos dėl konsignacinių prekių likučio paskaičiavimo 2009-12-31 dienai pagal audito duomenis kopiją. Įstatymas numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Remiantis CPK 306 str. 3 d., kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikti motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Apeliantė nurodo, kad papildomus įrodymus teikia, atsižvelgdama į ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytus argumentus ir pateiktus papildomus įrodymus. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantės pateikta Audito ataskaita apie faktinius pastebėjimus parengta 2014-09-04, t. y. po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo bei pateikta teismui tik 2014-11-10. Iš apeliantės paaiškinimų matyti, kad pateikiamoje Audito ataskaitoje vertinama į bylą pateikta Audito ataskaita Nr. 2014/11. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovo pateikta 2014-02-21 Audito ataskaita Nr. 2014/11 buvo pateikta dar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Taigi apie šį rašytinį įrodymą ir jo duomenis apeliantei buvo žinoma jau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, atsakovė turėjo galimybę papildomus duomenis teikti pirmosios instancijos teismui, tačiau tokių duomenų neteikė. Bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismas pasiūlė šalims prašyti skirti buhalterinę teismo ekspertizę, tačiau atsakovė atsisakė ekspertizės skyrimo, nesutiko su ekspertizės atlikimu. Šalims nustatyta pareiga rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms, nenustačiusi pagrindo taikyti CPK 314 str. numatytą išimtį, teisėjų kolegija atsisako priimti atsakovės UAB „Romada“ pateiktus naujus įrodymus.

9Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė UAB „Romada“ ir trečiasis asmuo IĮ „Žvejo stotelė“ (tuo metu I. U. prekybos įmonė) sudarė 2000-01-04 Sutartį ir 2009-01-05 Sutartį Nr. 2009 01 05 U. (t. 1, b. l. 90–95). Šių sutarčių pagrindu sutarčių šalis siejo komiso bei pirkimo–pardavimo santykiai. Pagal minėtas sutartis atsakovė UAB „Romada“ trečiajam asmeniui tiekdavo prekes saugoti, suteikiant teisę prekes parduoti, o trečiasis asmuo už realizuotas prekes atsiskaitydavo pagal ataskaitas apie prekių pardavimą ir atsakovės išrašytas PVM sąskaitas-faktūras. Apeliantė nurodo, kad tokių prekių perdavimo metu IĮ „Žvejo stotelė“ nepereidavo nuosavybės teisė į prekes; tačiau prekės buvo tiekiamos ir pirkimo-pardavimo pagrindais, prekių perdavimo metu iš karto išrašant PVM sąskaitą-faktūrą, tokiu atveju nuosavybės teisė į prekes pereidavo IĮ „Žvejo stotelė“ prekių perdavimo momentu (nekonsignacinės prekės). Nustatyta, kad bendradarbiavimo laikotarpiu susidarė trečiojo asmens įsiskolinimas atsakovei. 2009-08-07 atsakovė ir trečiasis asmuo surašė Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuriuo suderinta, kad skolos suma 2009-06-30 dienai buvo 140 536,53 Lt (t. 1, b. l. 14). 2009-08-25 ieškovas I. U. išrašė paprastąjį vekselį, kuriuo įsipareigojo 2009-12-01 sumokėti UAB „Romada“ 140 000 Lt. (t. 1, b. l. 15). Po vekselio išrašymo šalys toliau bendradarbiavo. Nustatyta, kad UAB „Romada“ turimo ginčo vekselio pagrindu Klaipėdos miesto 2-asis notarų biuras 2010-05-05 išdavė vykdomąjį įrašą, pagal šį vykdomąjį įrašą reikalaujama iš I. U. išieškoti 140 727 Lt, t. y. naudai per vekselio mokėjimo terminą nesumokėtą vekselio sumą – 140 000 Lt su 6 procentų metinėmis palūkanomis, taip pat su vykdomojo įrašo atlikimu susijusias sumas – 711 Lt ir 16 Lt (t. 1, b. l. 19).

10Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl netinkamo taikymo materialinių teisės normų, reglamentuojančių vekselio, kaip vertybinio popieriaus, esmę. Vekselio išrašymas yra abstraktus vienašalis sandoris. Šiuo sandoriu sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta. Skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Vekselio abstraktumas pasireiškia vekselio gavėjui pareiškus reikalavimą jį apmokėti – šis reikalavimas vykdomas neįrodinėjant ir nevertinant vekseliu įtvirtintos prievolės pagrįstumo. Tačiau pažymėtina, kad vekselio abstraktumas nėra absoliutus. Vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad jis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą, arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių (pavyzdžiui, pagal vekselio davėjo ir pirmojo vekselio įgijėjo, t. y. tiesioginių santykių, iš kurių kilusiu pagrindu vekselis buvo išrašytas, dalyvių susitarimą dėl pagrindinės prievolės pasibaigimo). Skolininkas pagal vekselį, ginčydamas kreditoriaus reikalavimo teisę, gali reikšti prieštaravimus, kurie susiję su formaliais vekselio, kaip vertybinio popieriaus, trūkumais (jo rekvizitais), arba su tiesioginiais (asmeniais) skolininko pagal vekselį ir pirmojo vekselio turėtojo santykiais, taip pat dėl vekselio turėtojo nesąžiningumo, įgyjant vekselį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2008-06-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008, 2014-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2014 ir kt.). Taigi vekselio davėjas pirmajam vekselio turėtojui turi teisę reikšti prieštaravimus dėl vekselio apmokėjimo, remdamasis jiems žinomais santykiais.

11Nagrinėjamoje byloje ieškovas I. U. teigė, kad 2009-08-25 išrašydamas vekselį užtikrino 2009-08-07 Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu suderintos skolos grąžinimą, o ieškovo išrašytu vekseliu užtikrinta trečiojo asmens skola buvo visiškai apmokėta 2009-12-31. Vekselis, kaip prievolės užtikrinimo priemonė, yra pripažįstamas tiek civilinėje apyvartoje, tiek teismų praktikoje. Teisinė vekselio prigimtis lemia tai, kad vekselis gali atlikti tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją: vekselyje įtvirtintos prievolės specifika, t. y. jo abstraktumas ir besąlygiškumas, suteikia kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta. Tačiau, atlikdamas nurodytą užtikrinimo funkciją, vekselis netampa garantija ar laidavimu, jis negali būti sutapatinamas su CK šeštosios knygos penktajame skyriuje išvardytomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis ir jam netaikytinos šio skyriaus normos. Vekselio kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės naudojimas civilinėje apyvartoje sudaro kreditoriui galimybę paprasčiau, operatyviau ir ekonomiškiau gauti prievolės, kurios įvykdymas užtikrintas vekseliu, įvykdymą.

12Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ginčo vekselis išrašytas 2009-08-07 Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte nurodytos sumos sumokėjimo užtikrinimui. Ieškovas byloje teigė, kad vekselis buvo pasirašytas todėl, kad atsakovo vardu veikiantis generalinis direktorius D. U., komercijos direktorius M. U. ir direktorius R. J. pareikalavo, kad trečiojo asmens savininkas ieškovas I. U. pasirašytų vekselį, kuris, jų aiškinimu, turėjo užtikrinti minėtu 2009-08-07 Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu suderintos skolos grąžinimą. Tuo tarpu apeliantės teigimu, ginčo vekselis buvo išrašytas UAB „Romada“ siekiant papildomai užtikrinti, kad IĮ „Žvejo stotelė“ tinkamai vykdys visus savo įsipareigojimus, kylančius iš Sutarties, ypatingai įsipareigojimus, susijusius su konsignacinių prekių tinkama apskaita ir atsiskaitymu už jas (po šių prekių pardavimo). Atsakovė UAB „Romada“ bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad IĮ „Žvejo stotelė“ įsipareigojimai pagal Sutartį yra trejopo pobūdžio: apmokėti PVM sąskaitas-faktūras už konsignacines prekes; apmokėti PVM sąskaitas-faktūras už nekonsignacines prekes; parduoti ir pateikti ataskaitas (arba šalių susitarimu grąžinti sutartyje numatyta tvarka) už IĮ „Žvejo stotelė“ komiso pagrindais perduotas prekes (sąskaitos už konsignacines prekes buvo išrašomos tik IĮ „Žvejo stotelė“ ataskaitų pagrindu, todėl pas IĮ „Žvejo stotelė“ nuolat būdavo tam tikras komisinių prekių kiekis, kurių nuosavybės teisė priklauso atsakovei). Ieškovas yra trečiojo asmens IĮ „Žvejo stotelė“ savininkas ir vadovas. Byloje nenustatyta kitų sandorių, kurių pagrindu atsirastų ieškovo I. U., kaip fizinio asmens, savarankiška prievolė sumokėti atsakovei UAB „Romada“ 140 000 Lt.

13Taigi iš bylos duomenų nustatyta, kad trečiasis asmuo 2009-06-30 turėjo įsiskolinimą pagal PVM sąskaitas-faktūras atsakovei UAB „Romada“. Nors 2009-08-07 Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto ir 2009-08-25 ieškovo atsakovei išduoto vekselio nurodytos sumos bei pasirašymo datos nesutampa, tačiau vekselis išduotas praėjus neilgam laikotarpiui po Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto sudarymo, o vekselio suma tik neženkliai mažesnė už 2009-08-07 dieną suderinto įsiskolinimo sumą. Tuo tarpu bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovas nurodė, kad komiso pagrindais perduotų prekių 2009 m. iš viso perduota iki rugpjūčio mėnesio daugiau kaip už 400 000 Lt, t. y. ženkliai didesnę sumą, nei suma, kuriai išduotas vekselis. Apeliantė nurodo, kad 2009-08-07 Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu buvo suderintas skolos likutis tik pagal PVM sąskaitas-faktūras, tačiau akte nebuvo užfiksuotas konsignacinių prekių likutis, esantis pas trečiąjį asmenį. Pažymėtina, kad 2009-08-25 vekselyje nurodytas ieškovo įsipareigojimas vekselio sumą apmokėti atsakovei 2009-12-01. Atsižvelgtina į aplinkybes, kad Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto sudarymo metu trečiajam asmeniui reikalavimai vekselyje nurodytai sumai dėl komiso pagrindais perduotų prekių grąžinimo nepareikšti, apie tokias skolas Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte nepažymėta, be to, po Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto sudarymo ir ieškovui, kaip trečiojo asmens vieninteliam savininkui bei vadovui išrašius ginčo vekselį, šalys toliau tęsė bendradarbiavimą. Iš trečiojo asmens IĮ „Žvejo stotelė“ 2013-08-06 Pažymos Nr. 017 dėl suderintos 140 536,53 Lt skolos apmokėjimo bei mokėjimus patvirtinančių duomenų nustatyta, kad nurodyta skola apmokėta 2009-12-31 (t. 1, b. l. 43–68). Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino aplinkybes, kad, nors atsakovė teigė, jog vekselis buvo išrašytas, siekiant užtikrinti visų iš Sutarties kylančių įsipareigojimų vykdymą, tačiau nesutiko su buhalterinės apskaitos ekspertizės skyrimu. Atsakovė Sutartį Nr. 2009 01 05/U. 2011-01-17 pranešimu nutraukė nuo 2011-01-25.

14Apeliantė nurodo, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal UAB „Romada“ ieškinį IĮ „Žvejo stotelė“ dėl skolos priteisimo, joje UAB „Romada“ skolos reikalavimo pagrindą sudarė jos išrašytos ir neapmokėto PVM sąskaitos-faktūros už komiso pagrindu perduotas (konsignacines) prekes, dėl kurių IĮ „Žvejo stotelė“ buvo pateikusi ataskaitas, ir už nekonsignacines prekes, o tai patvirtina, kad įsipareigojimai sutarties pagrindu trečiojo asmens nėra įvykdyti. Iš atsakovės UAB „Romada“ ieškinio dėl skolos priteisimo, pareikšto Kauno apygardos teisme, Kauno apygardos teismo 2013-03-12 sprendimo matyti, kad skola nurodytoje byloje kildinama iš kito laikotarpio. Minėtame ieškinyje UAB „Romada“ nurodo, kad nuo

152009-01-05 sutarties Nr. 2009 01 05/U. sudarymo iki 2010 m., IĮ „Žvejo stotelė“ iki galo ir laiku apmokėdavo UAB „Romada“ išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, tačiau teigė, kad IĮ „Žvejo stotelė“ neapmokėjo PVM sąskaitų-faktūrų, išrašytų laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2011 m. gruodžio mėn. Taigi, matyti, kad tiek 2009-08-07 Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas 140 536,53 Lt sumai, tiek 2009-08-25 vekselis yra išrašyti iki UAB „Romada“ nurodytų skolos priteisimo iš IĮ „Žvejo stotelė“ pagrindų atsiradimo. Minėtoje byloje UAB „Romada“ nebekėlė reikalavimų dėl skolos priteisimo pagal Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą.

16Nurodytų duomenų ir aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ginčo vekseliu buvo užtikrintas būtent Sutarties pagrindu kilusio ir 2009-08-07 Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu suderinto bei užfiksuoto dydžio įsiskolinimo grąžinimas, o ne papildomas komiso pagrindais perduotų prekių grąžinimas, t. y. užtikrintas konkrečios, suderinto dydžio trečiojo asmens IĮ „Žvejo stotelė“ sutartinės prievolės įvykdymas. Ištyrusi ir įvirinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju laikytinos įrodytomis aplinkybės, kad vekseliu užtikrinta trečiojo asmens IĮ „Žvejo stotelė“ skola atsakovei, kurios dydis 2009-06-30 dienai buvo 140 536,53 Lt ir patvirtintas 2009-08-07 Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu, buvo pilnai apmokėta 2009-12-31 dienai. Tuo pagrindu atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl kitų trečiojo asmens IĮ „Žvejo stotelė“ įsipareigojimų dydžio atsakovei.

17Kai prievolė užtikrinama vekseliu, jo ryšys su pradine prievole pasireiškia tuo, kad sandorio, kurio pagrindu išduotas vekselis, teisinė padėtis (teisėtumas, vykdymo eiga, prisiimtų prievolių pasibaigimas) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai. Aplinkybė, kad kreditorius, gindamas dėl sandorio netinkamo vykdymo pažeistas teises, pareiškia reikalavimus skolininkui ir vekselių davėjams, kurie užtikrino skolininko prievolės tinkamą įvykdymą, per se nesudaro teisinio pagrindo vekselius pripažinti negaliojančiais, nes kreditorius, esant pažeistai teisei, turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų skolininkas ir (ar) jo prievolės įvykdymą užtikrinę kiti asmenys. Vis dėlto kreditoriaus reikalavimo teisė apribota, ir iš už prievolės įvykdymą atsakingų asmenų (vieno ar visų) jis gali reikalauti tik tiek, kiek jo iš sandorio kilusi teisė pažeista ir kiek nustato įstatymas. Kreditorius neturi teisės išsiieškoti tos pačios pinigų sumos dvigubai, t. y. ir pagal pirminį sandorį, ir pagal vekselį, atlikusį to sandorio užtikrinimo funkciją. Jeigu vekselio turėtojas piktnaudžiauja vekselio teisiniais ypatumais (prievolės abstraktumu) ir taip pažeidžia vekselio davėjo teises, šis turi teisę pažeistas teises ginti įstatymo nustatyta tvarka (ginčyti kreditoriaus reikalavimą teisme, reikšti ieškinį dėl kreditoriaus nepagrįsto parturtėjimo, kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2014). Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka, kad prievolei, kurios įvykdymas buvo užtikrintas 2009-08-25 vekseliu, pasibaigus tinkamu įvykdymu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog reikalavimas apmokėti vekselį faktiškai nepagrįstas, atsakovė nesąžiningai ir neteisėtai pateikė prašymą notarui dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro 2010-05-05 išduotą vykdomąjį įrašą pagrįstai pripažino negaliojančiu ir ieškovui iš atsakovės priteisė 20 350 Lt suma, kaip įgytą be pagrindo, atsakovei pateikiant vykdomąjį įrašą išieškojimui (CK 6.237 str. 1 d.).

18Ištyrusi ir įvertinus bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės ir proceso teisės normas. Skundžiamą sprendimą keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

19Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

20Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-23 sprendimą palikti nepakeistą.

21Atsisakyti priimti atsakovės UAB „Romada“ atstovo 2014-11-10 Klaipėdos apygardos teismui pateiktus naujus rašytinius įrodymus: Audito ataskaitos apie faktinius pastebėjimus kopiją; UAB „Romada“ buhalterinės pažymos ir jos priedų kopiją; Buhalterinės pažymos dėl konsignacinių prekių likučio paskaičiavimo 2009-12-31 dienai pagal audito duomenis kopiją ir juos grąžinti pateikusiam asmeniui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovas ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu I. U. 2009-08-25... 3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-05-23 sprendimu ieškinį tenkino iš... 4. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Romada“ prašo panaikinti 2014-05-23... 5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas I. U. prašo atsakovės... 6. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 8. Atsakovė UAB „Romada“ iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos... 9. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė UAB „Romada“ ir trečiasis... 10. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl netinkamo... 11. Nagrinėjamoje byloje ieškovas I. U. teigė, kad 2009-08-25 išrašydamas... 12. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo,... 13. Taigi iš bylos duomenų nustatyta, kad trečiasis asmuo 2009-06-30 turėjo... 14. Apeliantė nurodo, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal... 15. 2009-01-05 sutarties Nr. 2009 01 05/U. sudarymo iki 2010 m., IĮ „Žvejo... 16. Nurodytų duomenų ir aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos nuomone,... 17. Kai prievolė užtikrinama vekseliu, jo ryšys su pradine prievole pasireiškia... 18. Ištyrusi ir įvertinus bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į... 19. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331... 20. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-23 sprendimą palikti nepakeistą.... 21. Atsisakyti priimti atsakovės UAB „Romada“ atstovo 2014-11-10 Klaipėdos...