Byla 3K-3-14/2014
Dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Sigitos Rudėnaitės (pranešėja),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Andova“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Andova“ ieškinį atsakovui bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui SNORAS dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.Ginčo esmė

5Nagrinėjamoje byloje keliami teisės klausimai dėl vekselio, kaip prievolės užtikrinimo priemonės, teisėtumo.

6Ieškovas ir atsakovas 2004 m. gruodžio 17 d. sudarė laidavimo sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo solidariai atsakyti atsakovui už skolininko UAB „Ekoela“ įsipareigojimų pagal atsakovo ir UAB „Ekoela“ 2004 m. gegužės 7 d. sudarytą kredito sutartį neįvykdymą. Ieškovas, užtikrindamas nurodytos laidavimo sutarties vykdymą, įkeitė atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtą.

7Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 16 d. nutartimi UAB „Ekoela“ iškelta bankroto byla, 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartimi – bankroto byloje patvirtintas atsakovo 4 457 315,15 Lt reikalavimas, kylantis iš šios kredito sutarties. Iškėlus UAB „Ekoela“ bankroto bylą, ieškovas 2008 m. rugpjūčio 27 d. išrašė atsakovui 4 659 971,15 Lt paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kurio apmokėjimo terminas – 2009 m. vasario 1 d. Suėjus šiam terminui, atsakovas jį grąžino ieškovui, o 2009 m. vasario 6 d. ieškovas išrašė naują 4 798 667,10 Lt paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kurio apmokėjimo terminas – 2009 m. spalio 29 d.

8Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 29 d. nutartimi UAB „Andova“ iškelta restruktūrizavimo byla, restruktūrizavimo plano rengimo laikotarpiui įmonės administratore paskirta UAB „Valnetas“; 2010 m. birželio 17 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių sąrašas, o 2011 m. balandžio 22 d. nutartimi – restruktūrizavimo planas.

9Ieškovas 2012 m. birželio 22 d. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiu nuo jo pasirašymo momento atsakovui išduotą 2009 m. vasario 6 d. 4 798 667,10 Lt vekselį. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 17 d. nutartimi ieškovo restruktūrizavimo byloje patvirtinti kreditorių reikalavimai, tarp jų atsakovo 4 798 667,10 Lt reikalavimas pagal ginčijamą 2009 m. vasario 6 d. vekselį, ir teigė, jog atsakovas vekselį įgijo nesąžiningai. Ieškovas dėl ekonominio ir psichologinio atsakovo spaudimo buvo priverstas pasirašyti jam nenaudingą vekselį dėl 2004 m. gruodžio 17 d. laidavimo sutarties, tačiau negavo pinigų, nurodytų ginčijame dokumente. Ieškovas pažymėjo, kad, Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 16 d. nutartimi UAB „Ekoela“ iškėlus bankroto bylą, atsakovas nenukreipė išieškojimo į UAB „Ekoela“ turtą, o pareikalavo ieškovo įvykdyti prievolę. Ieškovas laidavimo sutarties įvykdymui užtikrinti yra įkeitęs atsakovui nekilnojamąjį turtą. Kadangi ieškovas neturėjo galimybės įvykdyti įsipareigojimų atsakovui, tai šis darė spaudimą, kad ieškovas pasirašytų vekselį, grasino nukreipti išieškojimą į bankui įkeistą nekilnojamąjį turtą. Dėl to ieškovas tris kartus buvo priverstas pasirašyti vekselius, atsakovas nuolat keitė jų sumas, grąžindamas ankstesnius pasirašytus vekselius ieškovui, tačiau 2009 m. vasario 6 d. vekselis liko negrąžintas. Ieškovas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas ginčijamo vekselio neįtraukė į savo apskaitą, tai patvirtina teiginį, jog atsakovas buvo pažadėjęs vekselį grąžinti ieškovui.

10II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

11Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nevertino atsakovo veiksmų kaip nesąžiningo ekonominio ar psichologinio spaudimo. Kadangi ieškovas neginčijo laidavimo sutarties, kuria prisiėmė prievolę solidariai su UAB „Ekoela“ atsakyti atsakovui, tai teismas sprendė, kad, pagrindiniam skolininkui iškėlus bankroto bylą, bankas teisėtai pareikalavo iš ieškovo įvykdyti visą UAB „Ekoela“ pagal nurodytą kredito sutartį prisiimtą prievolę. Dėl to tokie veiksmai nelaikytini nesąžiningais.

12Teismas nesutiko su ieškovo argumentu, kad atsakovas nesiėmė veiksmų skolai iš UAB „Ekoela“ išieškoti – atsakovas bankroto byloje pareiškė 4 457 315,15 Lt reikalavimą, kuris patvirtintas teismo 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartimi, o skolos išieškojimas vykdomas Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Teismas konstatavo, kad atsakovo veiksmai, kai šis grąžindavo ieškovui prieš tai išrašytus vekselius pasibaigus jų apmokėjimo terminui ir nesikreipė priverstinai išieškoti iš laiduotojo skolą, rodo jo sąžiningumą, siekį palengvinti ieškovo padėtį ir nesukelti jo nemokumo. Teismas atmetė argumentą, kad vekselis sudarytas labai nenaudingomis ieškovui sąlygomis, nurodydamas, jog ieškovas laidavimo sutartimi jau buvo prisiėmęs prievolę solidariai atsakyti, o vekselio išrašymas suteikė jam galimybę nukelti prievolės įvykdymą vėlesniam laikui, taip išvengiant veiklos sutrikimų; pripažino neįrodytu teiginį, kad būtent atsakovas vertė ieškovą išrašyti vekselį, nesant jo valios. Teismas nustatė, kad atsakovo auditą atliekančios įmonės UAB „Ernst&Young Baltic“ ieškovui atsiųstame ieškovo skolų suderinimo akte buvo derinamos ieškovo skolos pagal jam suteiktas kredito sutartis, o ne pagal vekselį. Aplinkybė dėl UAB „Ekoela“ bankroto byloje patvirtinto atsakovo finansinio reikalavimo ir ginčo vekselyje nurodytos mokėtinos skolos skirtumo, teismo nuomone, nėra pagrindas pripažinti vekselį sudarytu dėl ekonominio ar psichologinio spaudimo ir taip konstatuoti vertybinio popieriaus negaliojimą.

13Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. gegužės 2 d. nutartimi atmetė ieškovo apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija nutartyje nurodė, kad vekselio išrašymas yra abstraktus vienašalis sandoris, išduodamas jo davėjo piniginei skolai kreditoriui patvirtinti arba piniginei skolai padengti; tam tikrai prievolei pagal tą šalių teisinį santykį, dėl kurio vekselis buvo išrašytas, atlikti, taip suteikiant kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta. Būtent plačiąja prasme vekselis atlieka prievolės pagal sandorį, iš kurio kilusių santykių pagrindu buvo išduotas, užtikrinimo funkciją, tačiau netampa garantija ar laidavimu, taigi negali būti laikomas prievolių įvykdymo užtikrinimo priemone siaurąja prasme. Nagrinėjamu atveju šalims susitarus dėl vekselio pasirašymo, atsakovui buvo suteikta papildoma garantija, kad skola bus grąžinta, t. y. vertybinis popierius atliko užtikrinimo funkciją ir sukūrė naują, savarankišką, abstrakčią prievolę, teisiškai nepriklausančią nuo teisinio santykio, kurio pagrindu ji buvo sukurta. Teismas, įvertinęs, kad ieškovo restruktūrizavimo byloje patvirtintas atsakovo finansinis reikalavimas tik pagal ginčijamą vekselį, pagrįstai konstatavo, jog toks atsakovo elgesys yra teisėtas ir sąžiningas. Išdavus vekselį, viena prievolė pakeičiama kita, vykdytina pagal vekselių teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Dėl to nereiškiamas reikalavimas pagal laidavimo sutartį. Kolegijos nuomone, ginčui dėl vekselio galiojimo neturi įtakos aplinkybė, kad, patvirtinus finansinį reikalavimą vekselio pagrindu, lieka nepanaikinta ieškovo turto hipoteka pagal laidavimo sutartį. Hipotekos teisiniai santykiai pagal laidavimo sutartį nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, todėl kolegija sprendė, kad teismas pagrįstai nepasisakė dėl šių argumentų.

14Kolegija tikrino teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą CK 1.91 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų taikymo aspektu. Vertinant, ar sandoris sudarytas neteisėtais atsakovo veiksmais taikant ekonominį spaudimą, neturi esminės reikšmės aplinkybė, kad dokumentą surašė atsakovas, o ieškovas tik pasirašė. Atsakovas neneigia, kad, UAB „Ekoela“ iškėlus bankroto bylą, jis buvo suinteresuotas sudaryti vekselį. Dėl to kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad, esant tokioms faktinėms aplinkybėms, vien šie atsakovo veiksmai nelaikytini nesąžiningais. Kolegija sutiko su teiginiu, kad ieškovas, išrašęs vekselį, negavo materialinės naudos (pinigų ar kito turto), tačiau pažymėjo, kad jis šiuo sandoriu užtikrino UAB „Ekoela“ įsipareigojimus pagal laidavimo sutartį. Dėl to, ieškovui neginčijant laidavimo sutarties, jis turi pareigą atsakyti pagal iš jos kylančias sutartines prievoles. Kolegija pažymėjo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas neteisėtais veiksmais jį vertė pasirašyti vekselį. Pagal teismų praktiką vekselio išrašymas atidedant įsipareigojimų pagal kitas prievoles vykdymą kreditoriui nelaikomas ekonominiu spaudimu. Ieškovas ir atsakovas yra verslininkai, todėl juos siejo ne ekonominio spaudimo, o abipusio bendradarbiavimo santykiai. Ieškovo skola pagal kitas su atsakovu sudarytas kredito sutartis sudarė apie 40 mln. Lt, tačiau byloje nėra duomenų, kad šis būtų realiai įspėjęs ieškovą apie jų nutraukimą ir priverstinį skolos išieškojimą. Atsakovas sutiko, kad ieškovui būtų iškelta restruktūrizavimo byla, pritarė restruktūrizavimo planui. Kolegija padarė išvadą, kad atsakovas, pritardamas restruktūrizavimo procesui, tarpusavio santykiuose nepiktnaudžiavo savo kaip kreditoriaus padėtimi, priešingai – geranoriškai atidėdamas skolos mokėjimą keleriems metams, užtikrino ieškovui galimybę išvengti neigiamų turtinių padarinių. Tokie atsakovo veiksmai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad su skolininku jis elgėsi nepažeisdamas šalių kooperavimosi, bendradarbiavimo ir ekonomiškumo principų. Kolegija nurodė ir tai, kad sąžiningas, protingas, apdairus asmuo turėtų nedelsdamas ginčyti vekselį, sudarytą dėl valios trūkumo, tačiau ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi po daugiau kaip trejų metų nuo ginčijamo vekselio išrašymo dienos. UAB „Ernst&Young Baltic“ suderinimo aktas buvo teikiamas tik dėl atsakovo suteiktų paskolų ieškovui, todėl teismas turėjo pagrindą spręsti, kad šis įrodymas nepatvirtina, jog vekselis pagal laidavimo sutartį nebuvo įtrauktas į atsakovo finansinę apskaitą. Nors iš pradžių ieškovas nesutiko su atsakovo finansinio reikalavimo pagal vekselį patvirtinimu, tačiau vėliau sutiko ir jo teisme neginčijo. Šis reikalavimas patvirtintas įsiteisėjusia teismo nutartimi ir nedubliuoja reikalavimo pagal laidavimo sutartį.

15III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

16Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 2 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pripažinti 2009 m. vasario 6 d. vekselį negaliojančiu. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

171. Kasatoriaus teigimu, teismai netinkamai aiškino ir taikė prievolių, laidavimo ir novacijos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo teismų praktikos. Apeliacinės instancijos teismas nustatė novaciją, t. y. pripažino, kad viena prievolė pagal laidavimą yra pakeista kita prievole – pagal ginčijamą vekselį. Pagal CK 6.141 straipsnio 1 dalį įvykus novacijai, kreditorius įgyja naujus reikalavimus skolininkui, o skolininkas įgyja naujas pareigas kreditoriui, t. y. esant novacijai, esama prievolė ne pakeičiama, bet nutraukiama, ir jos vietoje tarp tų pačių šalių atsiranda nauja prievolė. Tam, kad prievolės šalys galėtų pakeisti vieną prievolę kita, reikalingos šios sąlygos: 1) susitarimas dėl vienos prievolės pakeitimo kita turi būti sudarytas tų pačių prievolės šalių; 2) esama prievolė galiotų ir būtų neįvykdyta; 3) nauja prievolė galiotų ir skirtųsi nuo pirminės prievolės. Nesant šių sąlygų, prievolės pasibaigimas šalių susitarimu negalimas. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl novacijos, neatsižvelgė į tai, kad kasatoriaus prievolė pagal laidavimo sutartį nepasibaigė – laidavimo sutarties 17 straipsnyje nurodyta, kad sutartis galioja iki visiško šalių įsipareigojimų įvykdymo, o pagrindinė prievolė už UAB „Ekoela“ neįvykdyta.

18Kasatorius pažymi, kad novacijos atveju baigiasi ne tik pirminė prievolė, bet ir papildomos (šalutinės) teisės, atsirandančios iš pradinės prievolės (CK 6.143 straipsnio 1 dalis). Taigi, pirminei prievolei pasibaigus novacijos būdu, naujai prievolei negalioja užtikrinimo būdai, numatyti pasibaigusiai prievolei, išskyrus, kai šalys susitaria šias teises išsaugoti. Laidavimo sutartis užtikrinta kasatoriui nuosavybės teise priklausančio turto hipoteka, kuri nėra panaikinta. Nors apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nepanaikinta turto hipoteka pagal laidavimo sutartį neturi įtakos ginčui dėl vekselio galiojimo ir hipotekos santykiai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau tokie jo teiginiai prieštarauja išvadai dėl novacijos šalių teisiniuose santykiuose buvimo.

19Apeliacinės instancijos teismas, kasatoriaus teigimu, neatsižvelgė į tai, kad šalys nėra aiškiai ir neabejotinai išreiškusios valios pakeisti prievolę, atsakovas sutiko panaikinti pirminę prievolę pagal laidavimą, nors novaciją galima konstatuoti tik esant įrodymams, jog prievolės šalys aiškiai ir neabejotinai išreiškė tokią savo valią. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad šalis, kuri remiasi novacija, turi įrodyti, jog novacija įvyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. Ž. v. V. A., bylos Nr. 3K-3-279/2007; 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos dujos“ v. AB „Kauno energija“, bylos Nr. 3K-7-378/2005; kt.). Dėl to atsakovas, teigdamas, kad, išdavus vekselį, viena prievolė pakeista kita (novacija), turėjo pateikti įrodymus, tačiau pažeidė įrodinėjimo taisyklę, o apeliacinės instancijos teismas, neturėdamas patikimų įrodymų (tik atsakovo žodžiai), padarė klaidingą išvadą dėl novacijos buvimo šalių teisiniuose santykiuose, taip palikdamas galimybę atsakovui nepagrįstai praturtėti, nes nepasibaigus kasatoriaus prievolei pagal laidavimo sutartį ir paliekant galioti vekselį atsakovas įgyja reikalavimo teisę tiek pagal vekselį, tiek pagal sutartį. Nors kasatoriaus restruktūrizavimo byloje atsakovas nepateikė reikalavimo pagal laidavimo sutartį, tačiau, nesant novacijos, neužkertamas atsakovui kelias pareikšti tokį reikalavimą vėliau arba perleisti reikalavimą pagal laidavimą.

202. Kasatorius nurodo, kad teismai pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nevisapusiškai ir neobjektyviai vertino aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė sandorių negaliojimą reglamentuojančias teisės normas. Pagal CK 1.91 straipsnio 1, 4 dalis sandoris gali būti pripažįstamas sudarytu dėl ekonominio spaudimo tais atvejais, kai ne tik nustatomas tokio spaudimo faktas (realūs grasinimai), bet ir kai šalies valią sudaryti tokį sandorį nulemia grasinimas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad dėl ekonominio spaudimo sudarytam sandoriui pripažinti negaliojančiu turi būti nustatomos šios aplinkybės: kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį; grasino ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų veiksmų; sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis; nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos dujos“ v. AB „Lietuvos energija“ ir kt.., bylos Nr. 3K-7-378/2005; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BU AB „Novatoriška statyba“ v. AB „Žemaitijos pienas“, bylos Nr. 3K-3-574/2006; kt.). Teismai nevertino aplinkybės, kad atsakovo veiksmai grasinant kelti bankroto bylą, paralyžiuoti kasatoriaus veiklą ar prievarta parduoti turtą atitinka ekonominio spaudimo požymius. Nors išrašydamas vekselį kasatorius buvo mokus, nes neatitiko ĮBĮ

212 straipsnio 8 dalies nemokumo sąvokos, tačiau tai nereiškia, jog jis neturėjo finansinių sunkumų – dėl 2009 metais prasidėjusios ekonominės krizės statybų sektoriuje, 2010 m. sausio 29 d. jam buvo iškelta restruktūrizavimo byla. Teismai nevertino, kad atsakovas grasino prievarta parduoti turtą, paralyžiuoti kasatoriaus veiklą. Kasatoriaus teigimu, grasinimai buvo realūs, todėl jis negalėjo prieštarauti (nepasirašyti vekselio) atsakovui, nuo kurio ekonomiškai priklausė. Teismai neatsižvelgė į tai, kad kasatorius turėjo atsakovui ir kitų prievolių, kurios taip pat buvo užtikrintos hipoteka. Kadangi faktiškai visas kasatoriaus turtas buvo įkeistas atsakovui, tai lėmė jo ekonominį pranašumą prieš kasatorių, nuo jo, kaip didžiausio kreditoriaus, reikalavimų priklausė kasatoriaus veiklos tęstinumas, nuo jo valios – ar bus keliama restruktūrizavimo ar bankroto byla, patvirtintas restruktūrizavimo planas. Dėl to galima daryti išvadą, kad atsakovo grasinimai buvo realūs, lėmę vekselio pasirašymą. Kasatorius nuomone, teismai neteisingai vertina, kad kasatorius vekselio neginčijo. Kol vekselis nebuvo pateiktas išieškoti, kasatorius jo neginčijo, nes tikėjo atsakovo sąžiningumu. Teismai neįvertino, kad atsakovas reikalavimą įtraukti vekselį į kreditoriaus reikalavimą pateikė praėjus daugiau kaip septyniems mėnesiams po termino vekseliui apmokėti. Kad ginčo vekselis neturėjo būti pateiktas išieškoti, kasatoriaus nuomone, patvirtina ir tai, jog nepriklausomas auditorius UAB „Ernst&Young Baltic“ suderinimo aktą atsiuntė tik dėl kasatoriaus skolos atsakovui pagal kredito sutartis ir nenurodė skolos pagal vekselį. Bankų įstatymo 60 straipsnio nuostatų atsakovas įpareigojamas tvarkyti buhalterinę apskaitą pagal įstatymus ir kitus teisės aktus; pasibaigus finansiniams metams pateikti priežiūros institucijai audito įmonės patikrintą metinę finansinę atskaitomybę (šio įstatymo 61 straipsnio 4 dalis). Auditorius atlieka ištisinį auditą, tikrindamas ar teisingai audituojama įmonė pateikė visus duomenis. Atliekant auditą atsakovo finansinėse ataskaitose (balansinėse ataskaitose: pinigų srautai, įsipareigojimai, suteiktos paskolos ir kt.) nebuvo vekselio sumos (vekselis neįtrauktas į apskaitą), nes priešingu atveju auditorius, tikrindamas ir derindamas bendrą skolą, į suderinimo aktą būtų įtraukęs ir skolą pagal vekselį. Teismai, siekdami objektyviai įvertinti šią aplinkybę, turėjo tenkinti kasatoriaus prašymą ir išreikalauti iš atsakovo dokumentus (buhalterinius dokumentus kuriuose atsispindi atliktos operacijos su vekseliais), tačiau šį prašymą atmetė.

223. Kasatoriaus nuomone, teismai neišsprendė visų byloje pareikštų reikalavimų, taip pažeisdami CPK 260 straipsnio, 265 straipsnio 2 dalies nuostatas. Teismai vekselio negaliojimą vertino išskirtinai tik pagal CK 1.91 straipsnį, tačiau ieškinyje buvo nurodytas ir kitas pagrindas – atsakovas veikė nesąžiningai (Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 19 straipsnis). Pagal šio straipsnio nuostatą skolininkas pagal vekselį gali reikšti prieštaravimus dėl reikalavimo sumokėti vekselyje nurodytą sumą, tačiau tik tokius, kurie susiję su formaliais vekselio, kaip vertybinio popieriaus, trūkumais (jo rekvizitais), arba su tiesioginiais (asmeniniais) skolininko pagal vekselį ir pirmojo vekselio turėtojo santykiais, taip pat dėl vekselio turėtojo nesąžiningumo, įgyjant vekselį. Kasatorius teigia, kad atsakovas vekselį įgijo nesąžiningai, žinodamas, jog įgyja jį be jokio teisinio pagrindo – žinodamas, kad kasatoriaus prievolė pagal laidavimo sutartį nepasibaigusi (nepanaikintos užtikrinimo priemonės pagal laidavimą, nesusitarta dėl prievolės pakeitimo), o vekselis padidins kasatoriaus skolą pagal laidavimo sutartį. Vekselis buvo išrašytas laidavimo sutarties pagrindu, tą faktą patvirtino ir atsakovas, nes, laidavimo sutarčiai nepasibaigus, atsakovas turėjo pakankamą užtikrinimą, kad prievolę pagal laidavimo sutartį įvykdys (laidavimo sutartis užtikrinta nekilnojamojo turto įkeitimu), todėl atsakovas neturėjo teisinio pagrindo reikalauti, jog kasatorius dvigubai padidintų skolą pagal laidavimo sutartį.

23Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamus teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

241. Atsakovo manymu, kasaciniame skunde išdėstyti argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą apie prievolių novaciją, yra teisiškai nepagrįsti. Bylą išnagrinėję teismai nenustatinėjo ir netyrė bylos faktų dėl to, kad, kasatoriui 2009 m. vasario 6 d. išrašius paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir bankui jį priėmus, šalys išreiškė valią dėl novacijos. Be to, bylos medžiaga, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytos aplinkybės ir argumentai, paaiškinimai neduoda pagrindo išvadai, kad išduodant ir priimant vekselį šalys siekė panaikinti laidavimo prievolę. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teisinė vekselio prigimtis lemia tai, jog jis gali atlikti ir tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį įvykdymo užtikrinimo funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje priimta civilinėje byloje J. B. v. G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007). Tačiau tam tikru sandoriu, kurio pagrindu buvo išduotas vekselis, prisiimtas įsipareigojimas nepasibaigia savaime vien formaliu vekselio išrašymo veiksmu. Dėl pirminio įsipareigojimo pabaigos turi būti aiškiai išreikšta dviejų šalių valia. Nagrinėjamoje byloje kasatoriaus išduotas vekselis panaudotas kaip papildoma priemonė prievolei iš kredito sandorio užtikrinti, todėl jo pagrindu patvirtintas banko finansinis reikalavimas restruktūrizavimo byloje laikytinas greitesne ir paprastesne priemone BUAB „Ekoela“ prisiimtos piniginės prievolės įvykdymui užtikrinti ir nesudaro pagrindo pripažinti laidavimo prievolės pabaigos įvykus novacijai. Tokia situacija, atsakovo nuomone, nesudaro pagrindo sutikti su kasatoriaus teiginiu dėl banko galimybės nepagrįstai praturtėti. Kasatoriaus restruktūrizavimo byloje patvirtintas banko finansinis reikalavimas kildinamas tik iš kredito sutarčių ir vekselio. Tačiau net ir tenkinus banko reikalavimą tiek pagal vekselį, tiek pagal laidavimo sutartį, kasatorius galėtų taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą. Atsakovas pažymi, kad kasatorius klaidingai teigia, jog laidavimo sutartis užtikrinta kasatoriui nuosavybės teise priklausančio turto hipoteka ir įkeitimu. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad kasatoriaus turtas įkeistas ne laidavimo sutarčiai, o BUAB „Ekoela“ 2004 m. gegužės 7 d. kredito sutartimi prisiimtų prievolių tinkamam įvykdymui užtikrinti.

252. Atsakovas nesutinka su kasacinio skundo argumentais dėl banko daryto ekonominio spaudimo kasatoriui ir mano, kad teismai pagrįstai pripažino, jog kasatorius neįrodė ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo. Įmonių bankroto teisinis reglamentavimas lemia, kad, iškėlus pagrindiniam banko skolininkui (UAB „Ekoela“) bankroto bylą, visi skolininko skolų mokėjimo terminai laikomi pasibaigusiais, todėl atsiranda pareiga laiduotojui (kasatoriui) įvykdyti šalutinę prievolę. Laiduotojo solidarioji atsakomybė lemia, kad kreditorius gali iš karto reikšti reikalavimą laiduotojui ir neturi pareigos jo reikšti pagrindinio skolininko bankroto byloje. Taigi, iškėlus UAB „Ekoela“ bankroto bylą, bankas įgijo teisę reikšti reikalavimą laiduotojui atskiroje civilinėje byloje, tačiau atsižvelgęs į ilgalaikius dalykinius, komercinius santykius su kasatoriumi ir 2008 m. rudenį prisidėjusią ekonominę krizę atsakovas atidėjo reikalavimo teisės kasatoriui pagal laidavimo sutartį įgyvendinimą ir į teismą nesikreipė, o kasatorius galiojančios laidavimo sutarties pagrindu išrašė vekselį. Šalių veiksmai susitarti atidėti galiojančios laidavimo prievolės įvykdymą ir tokio susitarimo pagrindu kasatoriaus išrašyti vekseliai banko naudai negali būti laikomi neleistinu reikalavimu sudaryti sutartį. Atsakovas pažymi, kad banko ketinimas kreiptis į teismą dėl jam priklausančios teisės pagal laidavimo sutartį įgyvendinimo ar vykdytinos prievolės priteisimo, esant pagrindinio skolininko BUAB „Ekoela“ bankrotui, negalima laikyti grasinimu neigiamais ekonominiais padariniais – tai teisėtas banko teisių gynybos būdas. Vertinant, ar egzistavo ketvirtoji CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyto sandorių negaliojimo pagrindo sąlyga, įpareigojanti patikrinti, ar, nesant ekonominio spaudimo, sandoris būtų sudarytas, svarbu tai, jog kasatorius kasaciniame skunde patvirtino, kad vekselio pasirašymu siekė sau naudos, nes „siekė išlaikyti darbo vietas ir išlikti veikiančiu rinkos subjektu“. Visų trijų vekselių išrašymo kontekstas ir seka leidžia teigti, kad vekselis buvo naudingas kasatoriui. Teismai teisingai nustatė, kad 2010 m. gruodžio 23 d. UAB „Ernst & Young Baltic“ pateiktu skolų suderinimo aktu buvo derinami kasatoriui suteiktų kreditų likučiai, o ne BUAB „Ekoela“ prievolių užtikrinimo priemonės. Dėl to atsakovas mano, kad teismai tinkamai taikė ir aiškino CK 1.91 straipsnio 1, 4 dalių nuostatas.

263. Atsakovas nurodo, kad kasatorius prievolę sumokėti vekselyje nurodytą sumą ginčija ir dėl to, kad bankas vekselį įgijo nesąžiningai: žinodamas, kad įgyja jį be teisinio pagrindo, nes laidavimo sutartis nebuvo pasibaigusi; žinodamas, kad vekselis padidins kasatoriaus skolą pagal laidavimo sutartį. Tokius argumentus atsakovas laiko nepagrįstais, nes teismai tinkamai nustatė, kad vekselio išdavimo metu kasatorių ir banką siejo galiojanti laidavimo sutartis, dėl kurios galėjo būti išduotas vekselis. Galiojant laidavimo sutarčiai ir esant neįvykdytai pagrindinei BUAB „Ekoela“ prievolei, egzistavo teisėtas pagrindas vekseliui išrašyti. Teismai nenustatė, kad kasatorius vekselį išrašė ne laisva valia (dėl ekonominio spaudimo ir realaus grasinimo). Bankas pareiškė reikalavimą tik pagal vekselį, todėl kasatoriaus atsakomybės apimtis nepasikeitė. Atsakovas teigia, kad visi kasatoriaus byloje pareikšti reikalavimai teismo buvo išspręsti.

27Teisėjų kolegija

konstatuoja:

28IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

29Dėl vekselio, kaip prievolės užtikrinimo priemonės

30Vekselis, kaip prievolės užtikrinimo priemonė, yra pripažįstamas tiek civilinėje apyvartoje, tiek teismų praktikoje. Vekselis patrauklus civilinės apyvartos dalyviams dėl palyginti paprasto ir operatyvaus skolos išieškojimo. Dėl juo įtvirtintos prievolės abstraktumo ir besąlygiškumo vekselis suteikia kreditoriui papildomas garantijas, kad skola bus grąžinta, vekselio naudojimas prievolėms užtikrinti neprieštarauja įstatymui, todėl iš vekselio santykių kilusios sąžiningų asmenų, ir kreditoriaus, ir skolininko, teisės turi būti ginamos. Pažymėtina, kad Vartojimo kredito įstatyme vekselio, kaip prievolės užtikrinimo priemonės, naudojimas įtvirtintas tiesiogiai. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad vekselio abstraktumas ir besąlygiškumas nepaneigia jo galimybės atlikti prievolės užtikrinimo funkciją, sprendžiant iš tokio pobūdžio civilinių santykių kylančius ginčus, gali būti aktualus ir tam tikra apimtimi vertinamas iš vekselio atsirandančio reikalavimo santykis su prievole, kuriai užtikrinti vekselis išduotas.

31Kasacinio teismo, be kita ko, išaiškinta, kad dėl vekselio, kaip abstraktaus vienašalio sandorio, sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta. Skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Vekselio abstraktumas pasireiškia vekselio gavėjui pareiškus reikalavimą jį apmokėti – šis reikalavimas vykdomas neįrodinėjant ir nevertinant vekseliu įtvirtintos prievolės pagrįstumo. Tačiau kartu kasacinio teismo pažymima, kad vekselio abstraktumas nėra absoliutus. Vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad jis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą, arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių (pavyzdžiui, pagal vekselio davėjo ir pirmojo vekselio įgijėjo, t. y. tiesioginių santykių, iš kurių kilusiu pagrindu vekselis buvo išrašytas, dalyvių susitarimą dėl pagrindinės prievolės pasibaigimo). Skolininkas pagal vekselį, ginčydamas kreditoriaus reikalavimo teisę, gali reikšti prieštaravimus, kurie susiję su formaliais vekselio, kaip vertybinio popieriaus, trūkumais (jo rekvizitais), arba su tiesioginiais (asmeniais) skolininko pagal vekselį ir pirmojo vekselio turėtojo santykiais, taip pat dėl vekselio turėtojo nesąžiningumo, įgyjant vekselį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. S. v. AB Ūkio bankas, bylos Nr. 3K-3-311/2008, kt.).

32Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje: jis gali būti išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti); taip pat gali atlikti tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją, suteikdamas kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta. Vekselis, išduotas kaip prievolės užtikrinimo priemonė, netampa garantija ar laidavimu, jam netaikytinos CK šeštosios knygos penktojo skyriaus normos, tiek jo išdavimą, tiek jame nurodytos pinigų sumos išieškojimą reglamentuoja Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas. Kai prievolė užtikrinama vekseliu, jo ryšys su pradine prievole pasireiškia tuo, kad sandorio, kurio pagrindu išduotas vekselis, teisinė padėtis (teisėtumas, vykdymo eiga, prisiimtų prievolių pasibaigimas) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai. Aplinkybė, kad kreditorius, gindamas dėl sandorio netinkamo vykdymo pažeistas teises, pareiškia reikalavimus skolininkui ir vekselių davėjams, kurie užtikrino skolininko prievolės tinkamą įvykdymą, per se nesudaro teisinio pagrindo vekselius pripažinti negaliojančiais, nes kreditorius, esant pažeistai teisei, turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų skolininkas ir (ar) jo prievolės įvykdymą užtikrinę kiti asmenys. Vis dėlto kreditoriaus reikalavimo teisė apribota, ir iš už prievolės įvykdymą atsakingų asmenų (vieno ar visų) jis gali reikalauti tik tiek, kiek jo iš sandorio kilusi teisė pažeista ir kiek nustato įstatymas. Kreditorius neturi teisės išsiieškoti tos pačios pinigų sumos dvigubai, t. y. ir pagal pirminį sandorį, ir pagal vekselį, atlikusį to sandorio užtikrinimo funkciją. Pažymėtina, kad įstatyme yra įtvirtintas privalomų vekselio rekvizitų sąrašas, tačiau nėra draudimo į vekselį įrašyti papildomus duomenis, todėl siekdamas apsaugoti savo teisėtus interesus vekselio davėjas gali jame nurodyti, kad vekselis skirtas kitos prievolės užtikrinimui. Jeigu vekselio turėtojas piktnaudžiauja vekselio teisiniais ypatumais (prievolės abstraktumu) ir taip pažeidžia vekselio davėjo teises, šis turi teisę pažeistas teises ginti įstatymo nustatyta tvarka (ginčyti kreditoriaus reikalavimą teisme, reikšti ieškinį dėl kreditoriaus nepagrįsto parturtėjimo, kt.) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. v. G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. S. v. AB Ūkio bankas, bylos Nr. 3K-3-311/2008; 2013 m. birželio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. Ž. ir kt. v. AS „Parex banka“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-343/2013, kt.). Analogiškos taisyklės taikytinos ir tais atvejais, kai skolininkas kreditoriui pateikia kelis prievolės užtikrinimo būdus, o vekselis – vienas iš jų. Tokiose situacijose kreditorius turi teisę pasirinkti, kokiu prievolės užtikrinimo būdu ar būdais naudotis siekiant patenkinti savo reikalavimus, o jo reikalavimai turi būti tenkinami tiek, kiek jais siekiama apginti pažeistas teises, nesudarant sąlygų kreditoriui neteisėtai praturtėti.

33Aptartų įstatymo ir teismų praktikos nuostatų pagrindu teisėjų kolegija atmeta kasatoriaus argumentus, kad ginčo vekselis negalėjo būti išduotas atsakovo reikalavimams iš laidavimo sutarties užtikrinti ir kad atsakovas vekselį įgijo nesąžiningai, žinodamas, jog įgyja jį be jokio teisinio pagrindo.

34Dėl novacijos, kai prievolė užtikrinama vekseliu

35Įstatyme nėra specialių nuostatų dėl novacijos vekselio teisiniuose santykiuose, todėl, sprendžiant dėl novacijos, kai prievolė užtikrinama vekseliu, taikytinos CK šeštosios knygos

36IX skyriaus trečiojo skirsnio normos ir jas aiškinanti teismų praktika. Novacija – prievolės pasibaigimo atvejis, kai šalys vietoj esamos prievolės savo susitarimu sukuria ją pakeičiančią prievolę, turinčią skirtingą negu ankstesnioji prievolė dalyką ar skirtingą įvykdymo būdą; pradinio skolininko ar kreditoriaus pasikeitimas prievolėje (CK 6.141 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatymą novacija nepreziumuojama, todėl turi būti aiškiai ir neabejotinai pareikšta (CK 6.141 straipsnio

372 dalis). Tai reiškia, kad novaciją galima konstatuoti tik esant įrodymų, jog prievolės šalys aiškiai ir neabejotinai išreiškė savo valią pakeisti vieną prievolę kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. Ž. v. V. A., bylos Nr. 3K-3-279/2007; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-187/2008, kt.). Novacijai konstatuoti taip pat būtina nustatyti jos pagrindą (prievolės dalyko, įvykdymo būdo ar šalies pasikeitimą).

38Teisėjų kolegija konstatuoja, kad vekselio išdavimas prievolei užtikrinti savaime nereiškia, jog įvyksta novacija, t. y. pradinė prievolė pasibaigia ir pakeičiama vekseliu. Teismų praktikoje suformuluoti teiginiai, kad skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį, reiškia, kad kreditoriaus pasirinkimu jo reikalavimas gali būti patenkinamas ne pradinės prievolės, o vekselio pagrindu; nurodyti teismų praktikos teiginiai negali būti traktuojami kaip išaiškinimas, kad išdavus vekselį, visais atvejais pasibaigia ir pakeičiama vekseliu juo užtikrinama prievolė. Ar išdavus vekselį įvyko novacija, spręstina pagal bendrąsias novacijos nuostatas.

39Apeliacinės instancijos teismas motyvuojamojoje dalyje inter alia rėmėsi aptariama teismų praktikos nuostata, kad, išdavus vekselį, buvo sukurta nauja prievolė, tačiau nenagrinėjo novacijai konstatuoti reikšmingų aplinkybių, dėl novacijos nesprendė ir jos fakto nekonstatavo. Dėl to kasatoriaus argumentai dėl netinkamo novaciją reglamentuojančių normų taikymo apeliacinės instancijos teismo nutartyje atmestini.

40Dėl vekselio, kaip dėl ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo sudaryto sandorio, ginčijimo (CK 1.91 straipsnis)

41Teismų pratikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tam, jog būtų galima pripažinti sandorį sudarytu dėl ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, būtina šių sąlygų visuma: 1) kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį; 2) grasino ekonominiais pagrindais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų veiksmų; 3) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis; 4) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas. Kreditoriaus veiksmai, kuriais jis siekia teisėtomis priemonėmis apsaugoti savo interesus ar apsiginti nuo teisių pažeidimo, teisėti iš sutarties kylantys reikalavimai bei sutartyje numatyti jų nevykdymo padariniai, tokie kaip siūlymas skolininkui suteikti papildomas prievolės įvykdymo garantijas, kreipimasis į teismą dėl prievolės vykdymo, negali būti vertinami kaip ekonominis spaudimas ar realus grasinimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. K. v. Danske Bank A/S, bylos Nr. 3K-3-258/2011; 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. K., N. K. v. Danske Bank A/S, bylos Nr. 3K-3-482/2012, kt.).

42Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad ginčo vekseliai išrašyti galiojant laidavimo sutarčiai, kuria kasatorius prisiėmė prievolę solidariai su UAB „Ekoela“ atsakyti atsakovui, pagrindiniam skolininkui UAB „Ekoela“ iškėlus bankroto bylą, ir bankui įgijus reikalavimo teisę, jog kasatorius, kaip laiduotojas, sumokėtų jo skolą. Vekseliai buvo išrašyti šalių abipusio susitarimo pagrindu atidedant skolos mokėjimo terminą, atsakovas grąžindavo kasatoriui prieš tai išrašytus vekselius pasibaigus jų apmokėjimo terminui ir nesikreipė priverstinai išieškoti iš laiduotojo skolą, kasatorius laidavimo sutartimi jau buvo prisiėmęs prievolę solidariai atsakyti, vekselio išrašymas suteikė jam galimybę nukelti prievolės įvykdymą vėlesniam laikui, taip išvengiant veiklos sutrikimų, todėl buvo kasatoriui naudingas. Šios aplinkybės kasatoriaus nenuginčytos. Teisėjų kolegija vertina, kad, esant tokiai faktinei situacijai, bylą nagrinėję teismai pagrįstai atmetė kaip neįrodytus kasatoriaus teiginius dėl vekselių išrašymo dėl ekonominio spaudimo ir realaus grasinimo.

43Nurodytų argumentų visumos pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamus teismų sprendimus.

44Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

45Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) šioje byloje yra 19,54 Lt. Atmetus kasacinį skundą, šios išlaidos priteistinos iš kasatoriaus į valstybės biudžetą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

46Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

47Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

48Priteisti iš ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Andova“ (j. a. k. 122596924) į valstybės biudžetą 19,54 Lt (devyniolika litų 54 ct) bylinėjimosi išlaidų, mokėtinų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

49Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.Ginčo esmė... 5. Nagrinėjamoje byloje keliami teisės klausimai dėl vekselio, kaip prievolės... 6. Ieškovas ir atsakovas 2004 m. gruodžio 17 d. sudarė laidavimo sutartį,... 7. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 16 d. nutartimi UAB „Ekoela“... 8. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 29 d. nutartimi UAB „Andova“... 9. Ieškovas 2012 m. birželio 22 d. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti... 10. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 11. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 12. Teismas nesutiko su ieškovo argumentu, kad atsakovas nesiėmė veiksmų skolai... 13. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013... 14. Kolegija tikrino teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą CK 1.91... 15. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 16. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m.... 17. 1. Kasatoriaus teigimu, teismai netinkamai aiškino ir taikė prievolių,... 18. Kasatorius pažymi, kad novacijos atveju baigiasi ne tik pirminė prievolė,... 19. Apeliacinės instancijos teismas, kasatoriaus teigimu, neatsižvelgė į tai,... 20. 2. Kasatorius nurodo, kad teismai pažeidė įrodymų vertinimą... 21. 2 straipsnio 8 dalies nemokumo sąvokos, tačiau tai nereiškia, jog jis... 22. 3. Kasatoriaus nuomone, teismai neišsprendė visų byloje pareikštų... 23. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo ieškovo kasacinį skundą... 24. 1. Atsakovo manymu, kasaciniame skunde išdėstyti argumentai, kad apeliacinės... 25. 2. Atsakovas nesutinka su kasacinio skundo argumentais dėl banko daryto... 26. 3. Atsakovas nurodo, kad kasatorius prievolę sumokėti vekselyje nurodytą... 27. Teisėjų kolegija... 28. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 29. Dėl vekselio, kaip prievolės užtikrinimo priemonės... 30. Vekselis, kaip prievolės užtikrinimo priemonė, yra pripažįstamas tiek... 31. Kasacinio teismo, be kita ko, išaiškinta, kad dėl vekselio, kaip abstraktaus... 32. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad vekselio teisinės savybės... 33. Aptartų įstatymo ir teismų praktikos nuostatų pagrindu teisėjų kolegija... 34. Dėl novacijos, kai prievolė užtikrinama vekseliu... 35. Įstatyme nėra specialių nuostatų dėl novacijos vekselio teisiniuose... 36. IX skyriaus trečiojo skirsnio normos ir jas aiškinanti teismų praktika.... 37. 2 dalis). Tai reiškia, kad novaciją galima konstatuoti tik esant įrodymų,... 38. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad vekselio išdavimas prievolei užtikrinti... 39. Apeliacinės instancijos teismas motyvuojamojoje dalyje inter alia rėmėsi... 40. Dėl vekselio, kaip dėl ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo sudaryto... 41. Teismų pratikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tam, jog būtų galima... 42. Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad ginčo vekseliai išrašyti galiojant... 43. Nurodytų argumentų visumos pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 44. Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo ... 45. Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir... 46. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 47. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013... 48. Priteisti iš ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės... 49. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...