Byla 2A-610/2013
Dėl paskolos grąžinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Rasos Gudžiūnienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo T. O. (T. O.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 6 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, priimto civilinėje byloje Nr. 2-5703-611/2011 pagal ieškovo T. O. ieškinį atsakovei J. K. dėl paskolos grąžinimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje keliami paskolos teisinių santykių kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo klausimai, kai viena šalis banko pavedimu kitai šaliai perveda lėšas mokėjimo paskirtyje nurodant lėšų pervedimą už parduotą žemės sklypą.

5Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 110 000 Lt skolą ir įstatymų nustatyto dydžio procesines palūkanas. Ieškinyje nurodė, kad 2006 m. sausio 17 d. pardavė nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį ( - ), už 185 000 Lt. Atsakovė padėjo parduoti sklypą, todėl žinojo apie šį sandorį ir paprašė ieškovą paskolinti jai 110 000 Lt, kuriuos ketino grąžinti iki 2008 m. Rašytinės paskolos sutarties šalys nesudarė, ją įvykdė sandorio sudarymo metu, pervedant atsakovei prašomas paskolinti lėšas. Atsakovė lėšų negrąžina, todėl prašo skolą priteisti teismine tvarka.

6Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodydama, kad ieškovo (jos brolio) nurodomos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės. Šalys 1987 m. vasario 25 d. testamentu paveldėjo senelės (iš motinos pusės) 3,74 ha kv. m žemės sklypą, esantį ( - ). Šalys susitarė paveldėtą žemės sklypą padalinti į tris dalis ir vieną dalį perleisti šalių motinai D. K.. Vilniaus apskrities viršininko 1998 m. kovo 16 d. įsakymu žemės sklypas buvo padalintas į tris dalis - 1 ha, 1,3875 ha ir 1,3874 ha žemės sklypus. Šalys susitarė pardavus 1 ha žemės sklypą, 1/3 gautų lėšų atiduoti motinai. 2005 m. gegužės 11 d. preliminariąją sutartimi šalys 30/100 dalių 1 ha sklypo įsipareigojo parduoti R. V. ir G. G., o 2005 m. birželio 13 d. šalys 40/100 dalis (jų neatidalijant) padovanojo motinai D. K.. 2005 m. lapkričio 15 d. šalys ir jų motina atsidalino savo dalis 1 ha žemės sklype – ieškovui ir atsakovei atiteko po 3000 kv. m, jų šalių motinai – 4000 kv. m. 2006 m. sausio 17 d. susitarimu ieškovas su atsakove nutraukė preliminariąją sutartį su būsimais sklypo pirkėjais, tą pačią dieną ieškovas jiems perleido jau atidalintą ir jam nuosavybės teise priklausantį 0,3 ha žemės sklypą ir tą pačią dieną į atsakovės sąskaitą pervedė 110 000 Lt, iš kurių 57 000 Lt atsakovė pervedė šalių motinai. Todėl jokių paskolinių santykių nebuvo.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė ir atsakovei iš ieškovo priteisė 1 426 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas konstatavo, kad šalys nesudarė rašytinės paskolos sutarties, todėl paskolos suteikimo faktą turėjo įrodyti ieškovas. Tačiau byloje nėra jokių paskolos santykius liudijančių įrodymų, išskyrus 110 000 Lt pervedimą atsakovei ir pastarosios 57 000 Lt pervedimą motinai. Ieškovo sutuoktinės I. O. liudijimą laikė neįrodančiu paskolos suteikimo faktą, kadangi pastaroji nedalyvavo sutarties sudarymo metu ir faktines aplinkybes sužinojo iš ieškovo. Be to, nesant rašytinės sutarties, paskolos sudarymo faktas negalėjo būti įrodinėjamas liudytojų parodymais. Teismas laikė labiau tikėtina atsakovės poziciją, kad pinigus ieškovas pervedė atsakovei pagal šalių ir šalių motinos susitarimą parduoti 1 ha žemės sklypą dalimis, o gautus pinigus pasidalinti į tris lygias dalis. Teismo nuomone, šias aplinkybes patvirtina ir tai, kad šalys pasidalino paveldėtą žemės sklypą į tris dalis, atidalinto 1 ha žemės sklypo dalį (40/100 dalių) padovanojo motinai, abi šalys pasirašė preliminariąją sutartį su R. V. ir G. G. ir abi gavo avansą, vėliau preliminarioji sutartis buvo nutraukta ir buvo parduotas ieškovo vardu įregistruotas 0,3 ha žemės sklypas, ieškovas mokėjimo nurodyme nurodė, kad perveda atsakovei lėšas už 2/3 dalis žemės sklypo pagal žemės sklypo perleidimo sutartį, o atsakovė 1/3 dalį pervedė šalių motinai D. K. (1 t., 7-13, 14, 15-19, 20, 38-39, 53-54, 55 b. l.). Aplinkybė, kad atsakovė ir šalių motina dar neperleido jų turimų sklypų, nepaneigia tokio susitarimo buvimo, nes terminas tokiam pardavimui šalių nebuvo nustatytas. Todėl ieškovo nurodoma paskolos suteikimo versija yra paneigta bylos įrodymais. Teismo vertinimu, paskolos suteikimo būtinybę taip pat paneigia atsakovės turtinė padėtis – ji taip pat valdė žemė sklypą, turėjo galimybę jį realizuoti ir gauti reikalingas lėšas, todėl kritiškai vertino ieškovo argumentus, jog atsakovei buvo reikalinga paskola.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Ieškovas T. O. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

111. Teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes ir įrodymus, neteisingai aiškino CK 6.871 straipsnio nuostatas, sprendimą priėmė remiantis prielaidomis, nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

122. Apeliantas pripažįsta, kad šalys po senelės mirties ( - ) paveldėjo 3,74 ha žemės sklypą, tačiau jokio susitarimo paveldėtą sklypą dalintis į tris dalis ir vieną jų perleisti motinai nebuvo. 3,74 ha žemės sklypas buvo padalintas į tris dalis - 1,3875 ha žemės sklypas registruotas atsakovės vardu, 1,3874 ha žemės sklypas registruotas ieškovo vardu, o 1 ha žemės sklypas abiejų vardu ir skirtas pardavimui. Šio sklypo 0,4 ha dalį atsakovė pasiūlė padovanoti motinai ir nuo 2005 m. birželio 13 d. dovanojimo sutarties, šalys ir motina, trise valdė 1 ha žemės sklypą. Padalijus 1 ha žemės sklypą į tris dalis, ieškovas savo dalį pardavė ir 110 000 Lt paskolino atsakovei, o pastaroji dėl nežinomų priežasčių 57 000 Lt pervedė motinai. Jeigu šalys būtų susitarusios 1/3 dalį lėšų už 1 ha žemės sklypą dovanoti motinai, tokiu atveju atsakovė turėjo motinai pervesti visą 110 000 Lt sumą, o ne dalį jos. Be to, motinai jau buvo padovanota 0,4 ha žemės sklypas (iš 1 ha žemės sklypo), todėl su motina pasielgta sąžiningai. Jeigu butų buvęs susitarimas dalį lėšų pervesti motinai, ieškovas šias lėšas būtų pervedęs tiesiogiai motinai, o ne atsakovei.

133. Atsakovė paskolos gavimo metu statėsi gyvenamąjį namą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovės turtinė padėtis paneigė paskolos poreikį.

144. Liudytojos D. K. (motinos) ir atsakovės parodymai skiriasi, todėl teismas nepagrįstai laikė atsakovės poziciją labiau tikėtina.

15Atsakovė J. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

161. Šalys 3,74 ha žemės sklypą paveldėjo po savo močiutės - jų motinos D. K. motinos mirties. Motinai atsisakius palikimo, vaikai buvo sutarę atsilyginti motinai, skirdami jai dalį lėšų, gautų už parduotus žemės sklypus. 2006 m. sausio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartimi apeliantas jam priklausantį 0,3 ha žemės sklypą, esantį ( - ), pardavė už 185 000 Lt, pirkėjai į apelianto sąskaitą 2006 m. sausio 17 d. pervedė 165 000 Lt (20 000 Lt buvo sumokėtas avansas), o apeliantas tą pačią dieną 110 000 Lt, t. y. 2/3 dalis gautos sumos pervedė atsakovei, mokėjimo nurodyme nurodęs, jog lėšos pervedamos pagal minėtą žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. 2006 m. sausio 26 d. atsakovė 57 000 Lt pervedė motinai D. K., mokėjimo paskirtyje nurodydama už sklypą. Šios faktinės aplinkybės rodo, kad atsakovė vykdė šalių ir jų motinos susitarimą pasidalinti gautas lėšas už žemę lygiomis dalimis. Todėl vėlesnis ieškovo siekimas šias lėšas susigrąžinti neatitinka geros moralės principų.

172. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad atsakovei lėšos buvo reikalingos namo rekonstrukcijai, nes gyvenamasis namas, kuris priklauso ginčo šalims lygiomis dalimis buvo rekonstruojamas 2010 m., o ne 2006 m. kai buvo pervestos lėšos už parduotą žemės sklypą. Be to, šios aplinkybės nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme.

18IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

19CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

20Byloje keliami paskolos teisinių santykių kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo klausimai, kai viena šalis banko pavedimu kitai šaliai perveda lėšas mokėjimo paskirtyje nurodant lėšų pervedimą už parduotą žemės sklypą.

21Dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo.

22Teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Sprendžiant tarp bylos šalių kilusį ginčą, tik tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas ir jį reguliuojančių teisės normų taikymas sudaro pagrindą priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-225/2013; kt.).

23Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo iš atsakovės priteisti 110 00 Lt negražintą paskolą ir įstatymo numatytas procesines palūkanas. Šalys nebuvo sudariusios rašytinės formos paskolos sutarties, o 2006 m. sausio 17 d. ieškovas atsakovei pervesdamas lėšas, banko mokėjimo nurodymo paskirtyje nurodė, kad 110 000 Lt pervedama pagal 2006 m. sausio 17 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovas, remdamasis šiuo banko mokėjimu ir liudytojų (savo sutuoktinės) parodymais įrodinėja tarp šalių susiklosčiusius paskolos teisinius santykius, reikalaudamas iš atsakovės priteisti negrąžintą 110 000 Lt paskolą. Tuo tarpu atsakovė nesutinka su tokia ieškovo pozicija, nurodydama, kad šalys, paveldėjusios žemės sklypą ir jų motinai atsisakius palikimo, susitarė atsilyginti motinai - realizavus sklypą, dalį gautų lėšų atiduoti motinai.

24CK 6.192 straipsnyje nustatyta, kad sutarties formai taikomos CK 1.71–1.77 straipsnių taisyklės, reglamentuojančios sandorių formą. CK 1.73 straipsnyje išvardyti atvejai, kada sandoriai turi būti sudaryti raštu, tačiau šis sąrašas nėra baigtinis, nes kitos CK normos ir įstatymai gali nustatyti privalomą rašytinę formą ir kitiems sandoriams. Vienas tokių atvejų yra paskolos sutartis, kurios formą reglamentuoja CK 6.871 straipsnio 1 dalis, pagal kurią fizinių asmenų sudaryta paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 2 000 Lt. Tačiau įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas daro sandorį negaliojantį tik tuo atveju, kai toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatyme (CK 1.93 str. 1 d.). Nesant tokio imperatyvaus nurodymo, žodžiu sudarytas sandoris galioja, tačiau, kilus ginčui dėl sandorio sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą – sandorio šalis neturi teisės tokio sandorio sudarymo įrodinėti liudytojų parodymais (CK 1.93 str. 2 d., 6.875 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2013).

25Remiantis kasacinio teismo praktika, bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, kad suteikė paskolą, o skolininkas – jog paskolą grąžino arba jos negavo. Be to, nagrinėjant iš paskolos teisinių santykių kilusius ginčus, yra svarbu atsižvelgti į įstatymo įtvirtintas prezumpcijas, t. y. į faktus, aplinkybes, kuriems įstatymo suteikiama tam tikra teisinė reikšmė, kol nėra įrodyta priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008).

26Pagal CK 6.870 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas paskolos sutartis pripažįstama realine, nes paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Kad paskolos santykiai atsirastų ir jo subjektai įgytų teises ir pareigas, būtinas ne tik šalių susitarimas dėl sutarties sąlygų, bet ir sutarties dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011; kt.).

27Nagrinėjamos atveju atsakovė pinigų gavimo fakto neginčija, tačiau nurodo ir bylos duomenys patvirtina, kad iš ieškovo pervestos jai 110 000 Lt sumos, 57 000 Lt atsakovė pervedė motinai (55 b. l.), mokėjimo nurodymo paskirtyje nurodydama, kad lėšos pervedamos už žemės sklypą. Ieškovo 110 000 Lt pervedimas, kuriame nurodyta, kad lėšos pervedamos už žemės sklypą ir atsakovės veiksmai - 57 000 Lt pervedimas motinai, mokėjimo paskirtyje nurodant, jog lėšos pervedamos už žemės sklypą suteikia pagrindą spręsti, kad vis tik atsakovė pinigus gavo už parduotą žemės sklypą ir buvus šalių susitarimui dalį lėšų skirti motinai. Šalių veiksmai – paveldėto sklypo padalijimas, 1 ha dalies sklypo (04, ha) padovanojimas motinai, vėliau vienos iš 1 ha dalies sklypo realizavimas ir lėšų pasidalijimas suponuoja išvadą, kad šalys ketino realizuoti visus iš 1 ha padalintus žemės sklypus ir gautas lėšas pasidalinti į tris dalis, juolab, kad ir ieškovas ieškinyje nurodo, kad 1 ha žemės sklypas buvo skirtas realizavimui. Teisėjų kolegija sprendžia, kad protingas ir apdairus asmuo, mokėjimo pavedimu nurodydamas, kad perveda lėšas už žemės sklypą, savo veiksmais paneigia paskolos teisinių santykių buvimą, todėl nesant šalių rašytinės paskolos sutarties, patvirtinančios atsakovės įsipareigojimą grąžinti paskolą ieškovui, šalių susiklostę teisiniai santykiai numanomi iš susiklosčiusių faktinių aplinkybių ir lėšų pervedimo paskirties. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2006 m. sausio 17 d. (14 b. l.) ir 2006 m. sausio 26 d. (55 b. l.) banko mokėjimo nurodymai vertintini kaip rašytiniai įrodymai, kurie laikytini tinkamais įrodymais, patvirtinančiais ne tik lėšų pervedimo, tačiau ir jų paskirties faktą. Todėl nesant byloje tiesioginių rašytinių įrodymų, patvirtinančių šalių valią dėl paskolos teisinių santykių, teisėjų kolegija neturi pagrindo tarp šalių susiklosčiusių santykių vertinti priešingai, nei vertino pirmosios instancijos teismas (CPK 178 str.).

28Dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo nustatant paskolos suteikimo faktą

29Apeliantas pirmosios instancijos sprendimo neteisėtumą taip pat kvestionuoja netinkamu liudytojų parodymų vertinimu. Atsakydama į šiuos apelianto argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad kilus ginčui dėl sandorio sudarymo, šiuo atveju paskolos sudarymo fakto, įstatymas riboja įrodymų leistinumą – sandorio šalis neturi teisės tokio sandorio sudarymo įrodinėti liudytojų parodymais (CK 1.93 str. 2 d., 6.875 str. 2 d.). Tai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, liudytojų parodymus aptaręs, tik kaip šalutinę įrodinėjimo priemonę ir siekiant atsakyti į visus ieškovo argumentus. Taigi, ieškovas apeliaciniame skunde nepagrįstai pakartotinai kelia klausimą dėl liudytojų parodymų vertinimo, nes kaip jau minėta, sandorio sudarymo faktą ieškovas turėjo įrodyti leistinais įrodymais, o sandorio šalys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti jį rašytine forma, kartu prisiima riziką ir dėl sandorio įvykdymo įrodinėjimo kilus ginčui. Rašytinės sandorių formos reikalavimas ir draudimas remtis liudytojų parodymais šį reikalavimą pažeidus (CK 1.93 str. 2 d.) įstatyme nustatyti tam, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose sukurtų daugiau stabilumo, sumažintų ginčų tikimybę bei palengvintų kilusių ginčų sprendimą, o ne tam, kad pasunkintų civilinę apyvartą ir įrodinėjimo procesą. Rašytiniai įrodymai paprastai laikomi aiškesni ir patikimesni nei kitos įrodinėjimo priemonės, jie yra atsparūs laiko poveikiui, skirtingai nei liudytojų parodymai, kuriems neišvengiamai daro įtaką tiek šalys, tiek laiko veiksnys, tiek liudytojo požiūris į aplinkybes, apie kurias jie duoda parodymus. Dėl rašytinių įrodymų privalumų, lyginant su liudytojų parodymais, kai kurios aplinkybės, tarp jų – ir sandorio, sudaryto nesilaikius privalomos rašytinės formos, sudarymo ar įvykdymo faktas (CK 1.93 str. 2 d.), negali būti įrodinėjamos liudytojų parodymais. Kita vertus, CK 1.93 straipsnio 6 dalyje nustatyta rašytinės sandorio formos nesilaikymo padarinių taisyklės išimtis, pagal kurią teismui suteikta teisė draudimo remtis liudytojų parodymais netaikyti, kai konstatuojama esminė sąlyga – jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Apeliantas būtent ir remiais šiais principais, nurodydamas, jog teismas nepagrįstai nesirėmė jais.

30Įstatyme nustatytas nebaigtinis aplinkybių, įgalinančių teismą taikyti nurodytą įrodinėjimo taisyklę, sąrašas: 1) yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų; 2) sandorio sudarymo faktą patvirtinantys rašytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl šalies kaltės; 3) atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raštu; 4) atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad CK 1.93 straipsnio 6 dalies ir 6.875 straipsnio 2 dalies normos suteikia bylą nagrinėjančiam teismui diskreciją leisti ar neleisti privalomosios rašytinės paskolos sandorio formos nesilaikiusioms ginčo šalims remtis liudytojų parodymais, tačiau jos negali būti aiškinamos kaip suteikiančios teismui absoliučią sprendimo laisvę. Diskrecija, kaip valstybės institucijai įstatymo suteikta sprendimo laisvė, visais atvejais yra santykinė; tai reiškia, kad teismo diskrecija turi atitikti įstatyme nustatytas aktualių teisinių santykių reguliavimo ribas ir negali jų viršyti. Tokios ribos yra principinė įrodinėjimo taisyklės taikymo sąlyga: turi būti konstatuota, kad draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Tokia teismo išvada visais atvejais turi būti atitinkamai motyvuota ir pagrįsta konkrečiomis bylos aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2009 ir kt.).

31Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo CK 1.93 straipsnio 6 dalyje nustatytų ar kitokių aplinkybių, įgalinančių teismą taikyti nurodytą rašytinės sandorio formos nesilaikymo padarinių taisyklės išimtį, pagal kurią teismui suteikta teisė draudimo remtis liudytojų parodymais netaikyti. Todėl apelianto nurodomi argumentai dėl liudytojų parodymų neteisingo vertinimo atmestini, kaip teisiškai nereikšmingi.

32Apelianto nuomone, teismas sprendimą priėmė remiantis prielaidomis, todėl toks sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Atsakydama į šį apelianto argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Ir faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010). Šiuo atveju, bylos duomenys liudija, kad šalys pasidalijo paveldėtą žemės sklypą į tris dalis, atidalinto 1 ha žemės sklypo dalį (40/100 dalių) padovanojo motinai; abi šalys pasirašė preliminariąją sutartį su R. V. ir G. G. dėl žemės sklypo dalies perleidimo, abi gavo avansą, vėliau preliminarioji sutartis buvo nutraukta ir buvo parduotas jau tuo metu ieškovo vardu įregistruotas 0,3 ha žemės sklypas iš 1 ha žemės sklypo dalies. Ieškovas mokėjimo nurodyme nurodė, kad perveda atsakovei lėšas už 2006 m. sausio 17 d. realizuotą žemės sklypą, o atsakovė dalį lėšų – 57 000 Lt pervedė šalių motinai D. K. (7-13, 14, 15-19, 20, 38-39, 53-54, 55, b. l.). Tiek ieškovo atsakovei, tiek atsakovės motinai pervesta lėšų dalis atitinka 1/3 2006 m. sausio 17 d. sandorio metu gautų lėšų, todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos išvadai, kad faktinės bylos aplinkybės labiau patvirtina atsakovės dėstomą poziciją, dėl šalių susitarimo dalį gautų lėšų už parduotą paveldėtą žemę padovanoti motinai, nei ieškovo nurodomą paskolos santykių buvimą. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šia aplinkybę patvirtina ir atsakovės turtinė padėtis - atsakovė nuosavybės teise taip pat valdė žemės sklypą, kaip ir ieškovas turėjo galimybę jį realizuoti, o tai paneigia paskolos suteikimo būtinybę.

33Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios teismo sprendimą, konstatuoja, kad teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, laikėsi įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, tinkamai įvertino ieškinį pagrindžiančius įrodymus, todėl apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo.

34Dėl bylinėjimosi išlaidų

35Apeliacinės instancijos teisme ieškovui priimtas nepalankus procesinis sprendimas, todėl jo turėtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d.).

36Atsakovė nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl atsakovei jos taip pat nepriteistinos (CPK 98 str.).

37Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

38Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje keliami paskolos teisinių santykių kvalifikavimo ir įrodymų... 5. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš... 6. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodydama, kad ieškovo (jos brolio)... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė ir... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. Ieškovas T. O. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 11. 1. Teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes ir įrodymus,... 12. 2. Apeliantas pripažįsta, kad šalys po senelės mirties ( - ) paveldėjo... 13. 3. Atsakovė paskolos gavimo metu statėsi gyvenamąjį namą, todėl pirmosios... 14. 4. Liudytojos D. K. (motinos) ir atsakovės parodymai skiriasi, todėl teismas... 15. Atsakovė J. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą... 16. 1. Šalys 3,74 ha žemės sklypą paveldėjo po savo močiutės - jų motinos... 17. 2. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad atsakovei lėšos buvo reikalingos namo... 18. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 19. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 20. Byloje keliami paskolos teisinių santykių kvalifikavimo ir įrodymų... 21. Dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo.... 22. Teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas... 23. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo iš atsakovės priteisti 110 00 Lt... 24. CK 6.192 straipsnyje nustatyta, kad sutarties formai taikomos CK 1.71–1.77... 25. Remiantis kasacinio teismo praktika, bendroji įrodymų naštos paskirstymo... 26. Pagal CK 6.870 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas paskolos sutartis... 27. Nagrinėjamos atveju atsakovė pinigų gavimo fakto neginčija, tačiau nurodo... 28. Dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo nustatant paskolos suteikimo faktą... 29. Apeliantas pirmosios instancijos sprendimo neteisėtumą taip pat kvestionuoja... 30. Įstatyme nustatytas nebaigtinis aplinkybių, įgalinančių teismą taikyti... 31. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, konstatuoja, kad nagrinėjamoje... 32. Apelianto nuomone, teismas sprendimą priėmė remiantis prielaidomis, todėl... 33. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios teismo sprendimą, konstatuoja, kad... 34. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 35. Apeliacinės instancijos teisme ieškovui priimtas nepalankus procesinis... 36. Atsakovė nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių apeliacinės... 37. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 38. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą....